EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 10 25

COM(2023) 587 final

2023/0359(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2024, 2025 ir 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir kuriuo dėl giliavandenių žuvų išteklių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Visais žvejybos galimybių reglamentais žuvų išteklių žvejybos mastas turi būti ribojamas tiek, kad atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bendruosius tikslus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 1 (toliau – Pagrindinis reglamentas) nustatomi laimikio limitų ir žvejybos pastangų apribojimų tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES žuvininkystė ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu būtų darni. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2018/973 2 ir Reglamentą (ES) 2019/472 3 , kuriais nustatomi Šiaurės jūros ir vakarų vandenų daugiamečiai planai, kuriuose tam tikrų išteklių atveju nurodoma, kaip nustatant laimikio limitus tuos tikslus pasiekti.

Daugumos išteklių žvejybos galimybės turi būti nustatomos kiekvienais metais, o tam tikrų išteklių – kas dvejus–trejus metus.

Kai kurias žvejybos galimybes turi nustatyti ES, o kai kurios turi būti nustatytos po daugiašalių ar dvišalių konsultacijų su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Tiek ES nustatytos žvejybos galimybės, tiek po daugiašalių ar dvišalių konsultacijų nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos laikantis santykinio stabilumo principo.

Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti šių išteklių žvejybos galimybes:

–tam tikrų išteklių, kurių žvejybos galimybes nustato ES;

–tam tikrų išteklių, i) kurie yra bendrai valdomi su Jungtine Karalyste Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų vandenyse, įskaitant giliavandenių žuvų išteklius šiuose rajonuose; ii) kurie yra bendrai valdomi su Norvegija ir Jungtine Karalyste Šiaurės jūroje; iii) kurie yra bendrai valdomi su Norvegija Skagerako ir Kategato sąsiauriuose arba iv) dėl kurių pakrantės valstybės konsultuojasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC);

–regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) valdomų išteklių ir

–ES nepriklausančių valstybių vandenų išteklių.

Kai kurios žvejybos galimybės šiame pasiūlyme pažymėtos pm (pro memoria), kadangi:

–priimant pasiūlymą dar neturėta mokslinių rekomendacijų dėl kai kurių autonominių ES išteklių arba

–atitinkamų RŽVO nustatytų laimikio limitų ir kitų rekomendacijų dar laukiama, nes dar neįvyko šių organizacijų metiniai susitikimai, arba

–kol nebaigtos daugiašalės ar dvišalės konsultacijos su tam tikromis ES nepriklausančiomis valstybėmis, dar nėra duomenų apie: i) ES nepriklausančių valstybių vandenų išteklius; ii) bendrai su ES nepriklausančiomis valstybėmis valdomus išteklius ir iii) žvejybos galimybes, kuriomis keičiamasi su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Žvejybos galimybių nustatymo principas

Komisija kasmet skelbia komunikatą, kuriame, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, apžvelgiama išteklių būklė ir pristatomas jos požiūris, kuriuo remiantis siūlomos žvejybos galimybės. Naujausias metinis komunikatas – „Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir 2024 m. orientyrai (COM(2023) 303).

Komisija siūlo žvejybos galimybes, pagrįstas mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkančias metiniame komunikate išdėstytą požiūrį.

Reaguodama į Komisijos prašymą, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2023 m. gegužės 31 d. – birželio 30 d. pateikė kasmetinę arba daugiametę mokslinę rekomendaciją dėl dalies į šį pasiūlymą įtrauktų autonominių ES išteklių 4 .

ICES mokslinės rekomendacijos yra išsamiai grindžiamos turimais duomenimis –

i) išteklių, apie kuriuos turima išsamių duomenų, leidžiančių atlikti išsamius analitinius, taip pat amžiaus ir (arba) ilgio įvertinimus, atveju ICES parengia išteklių dydžio įverčius ir prognozes, kaip įvairūs naudojimo scenarijai paveiks šių išteklių dydžius (tai vadinama laimikio variantų lentele, angl. catch scenario table). Tuo remdamasi ICES numato žvejybos galimybių koregavimus, kad ištekliai pasiektų tokį dydį, kuriam esant bus užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY);

ii) išteklių, apie kuriuos turima mažiau duomenų, atveju ICES nepateikia laimikio variantų, bet nustato ilgesnio laikotarpio išteklių pasipildymo, biomasės ir mirtingumo dėl žvejybos tendencijas. Tuo remdamasi ICES numato žvejybos galimybes, atitinkančias pakaitiniais rodikliais pagrįstus MSY, ir

iii) kitų išteklių, apie kuriuos turima nedaug duomenų, atveju ICES, teikdama rekomendacijas dėl žvejybos galimybių lygio, remiasi atsargumo principu ir taiko tam tikrą metodiką 5 .

ICES atliekami i ir ii punktuose nurodytų išteklių įvertinimai vadinami analitiniais įvertinimais, o rekomendacija – MSY rekomendacija. iii punkte nurodytų išteklių įvertinimai vadinami atsargumo principu pagrįstais įvertinimais, o rekomendacija – atsargumo principu pagrįsta rekomendacija.

ICES kasmet skelbia rekomendacijas dėl i punkte nurodytų išteklių. Tačiau ICES ii ir iii punktuose nurodytų išteklių įvertinimo neatlieka ir rekomendacijų neskelbia kasmet.

ii punkte nurodytų išteklių atveju ICES vertina ilgesnio laikotarpio tendencijas. Todėl ICES mano, kad rekomendacijose nurodytu laikotarpiu įvertinta išteklių būklė iš esmės nesikeis. iii punkte nurodytų išteklių atveju ICES vadovaujasi atsargumo principu. ICES paskelbtos rekomendacijos dėl ii ir iii punktuose nurodytų išteklių yra patikimiausia turima mokslinė rekomendacija per visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį. Todėl dėl autonominių ES išteklių, dėl kurių ICES skelbia keletą metų galiojančias rekomendacijas, Komisija siūlo nustatyti bendrą metinį laimikį (BLSK), apimantį visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį, t. y. dvejų–trejų metų laikotarpį (daugiamečius BLSK).

Autonominių ES išteklių, dėl kurių mokslinių rekomendacijų dar nepateikta, žvejybos galimybės bus pasiūlytos kai tik pasirodys mokslinės rekomendacijos.

Be to, atsižvelgiant į konsultacijų su ES nepriklausančiomis valstybėmis arba RŽVO metinių susitikimų rezultatus, bus pasiūlytos ir kitų išteklių žvejybos galimybės. Dėl tų konsultacijų ir RŽVO metinių susitikimų Komisija siūlo, o Taryba priima ES pozicijas, kurios turi būti pareikštos ES vardu, laikantis metiniame komunikate išdėstyto principo. Dvišalių konsultacijų su Jungtine Karalyste dėl bendrų išteklių ir RŽVO metinių susitikimų atveju Komisija siūlo daugiamečių pozicijų specifikacijas, o Taryba jas priima 6 .

Kol vyksta konsultacijos ir RŽVO metiniai susitikimai dar neįvyko arba mokslinės rekomendacijos dar nepaskelbtos, šiame pasiūlyme atitinkamų Tarybos reglamento (ES) 2023/194 7 konstatuojamųjų dalių ir nuostatų tekstas pateikiamas laužtiniuose skliaustuose, o žvejybos galimybės pažymėtos pm.

Pasibaigus konsultacijoms su ES nepriklausančiomis valstybėmis, įvykus metiniam atitinkamų RŽVO susitikimui arba gavus naujausias turimas mokslines rekomendacijas, šis pasiūlymas bus atnaujintas Komisijos tarnybų neoficialiais dokumentais, kurie taps neatskiriama šio pasiūlymo dalimi. 

2024 m. giliavandenių žuvų išteklių BLSK, kuriais dalijamasi su Jungtine Karalyste, buvo įtraukti į Reglamentą (ES) 2023/194, bet pažymėti fraze „bus nustatyta“. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama dėl tų BLSK iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2023/194. Tų išteklių BLSK bus pasiūlyti pasibaigus ES ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms dėl 2024 m.

Įpareigojimas iškrauti laimikį

Pagal Pagrindinio reglamento 15 straipsnį, visiems ištekliams, kuriems taikomi laimikio limitai, nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, o tai reiškia, kad visas laimikis turėtų būti įkeliamas į žvejybos laivus, juose laikomas, registruojamas, iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas, jei tokios taikomos. Tačiau Pagrindiniame reglamente numatyta tam tikrų įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis, Komisija priėmė deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą žvejybą, įgyvendinimo nuostatos, pagal kuriuos, remiantis de minimis išimtimis arba dideliu išgyvenamumu grindžiamomis išimtimis, laimikį leidžiama išmesti į jūrą.

Pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti laimikį, remiantis Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 2 dalimi, siūlomos žvejybos galimybės turi atspindėti pokytį, kad skaičiuojamas nebe iškraunamas, o sužvejotas kiekis, nes išmesti laimikio į jūrą iš esmės nebeleidžiama. Siūlomos žvejybos galimybės taip pat nustatomos vadovaujantis kitomis susijusiomis nuostatomis, t. y. 16 straipsnio 1 dalimi dėl santykinio stabilumo principo ir 16 straipsnio 4 dalimi, kurioje minimi BŽP tikslai ir atitinkamos daugiamečių planų taisyklės.

Atsižvelgdama į įpareigojimo iškrauti laimikį taikymą, Komisija siūlo BLSK remdamasi ICES laimikio rekomendacijomis. Siūlant ES kvotas atsižvelgiama į tai, kad dėl įvestų išimčių laimikis bus išmetamas į jūrą; šie kiekiai nebus iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas, todėl jie neįtraukiami į ES kvotas. Kol įsigalios deleguotieji reglamentai, kuriais nustatomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo tam tikrai žvejybai 2024 m. nuostatos, ES kvotos šiame pasiūlyme žymimos pm. Be to, išteklių, dėl kurių ICES pateikia tik iškrovimo rekomendacijas, BLSK Komisija siūlo remdamasi ta rekomendacija.

Metų sandūros lankstumo priemonės

Reikia atsižvelgti ir į Pagrindinio reglamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 8 sąsajas. Pastarojo reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytos metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos išteklių, kuriems taikomas tiek prevencinis, tiek mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, kvotoms. Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ir 4 straipsniai nebus taikomi. Komisija siūlo pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius netaikyti metų sandūros lankstumo priemonių ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, jei jų biomasė nesiekia Blim 9 , ir ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, jei jų atveju ICES rekomenduoja arba nulinį laimikį, arba sustabdyti tikslinę žvejybą.

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 9 dalyje numatyta kita kvotoms skirta metų sandūros lankstumo priemonė. Tačiau, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris trukdytų siekti BŽP tikslų, Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai ir Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 9 dalis neturėtų būti taikomi kartu.

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 9 dalyje numatytos kvotoms skirtos metų sandūros lankstumo priemonės taip pat neturėtų būti taikomos, jei tai trukdytų pasiekti BŽP tikslus, ypač i) dėl išteklių, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, jei jų biomasė nesiekia Blim ir jei juos bus leidžiama žvejoti tik kaip priegaudą arba vykdyti tik mokslinę jų žvejybą, ir ii) dėl išteklių, kuriems taikomas prevencinis BLSK, jei juos žvejoti bus leidžiama tik vykdant tokią žvejybą. Be to, lankstumo priemonė neturėtų būti taikoma ištekliams, kurių atžvilgiu ES ir atitinkama ES nepriklausanti valstybė ar valstybės nesusitarė dėl metų sandūros lankstumo priemonės taikymo arba nusprendė tokios lankstumo priemonės netaikyti atsižvelgdamos į biologinę išteklių būklę.

Siūlomos žvejybos galimybės ir paaiškinimas

Autonominiai ES ištekliai

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 36 priedo F lentelėje išvardyti ištekliai

Be to, Komisija siūlo tam tikrų išteklių, išvardytų Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 27 (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 36 priedo F lentelėje, žvejybos galimybes. Tame priede išvardyti tik vienos Šalies vandenyse esantys ištekliai.

Unguriai

ICES teikia rekomendacijas dėl viso natūralaus europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) paplitimo arealo ribų, įskaitant šiaurės rytų Atlantą ir Viduržemio jūrą. Atsižvelgdama į kritinę europinių upinių ungurių būklę, ICES pastaruosius du dešimtmečius rekomendavo užtikrinti, kad antropogeninės veiklos sukeltas europinių upinių ungurių mirtingumas viso jų natūralaus paplitimo arealo ribose priartėtų prie nulio. Visų pirma, 2021 m. lapkričio mėn. ir 2022 m. lapkričio mėn. 31 ICES rekomendavo, kad taikant atsargumo principą visose buveinėse ungurių laimikis turėtų būti nulinis. Tai buvo taikoma tiek mėgėjų, tiek verslinės žvejybos laimikiui ir apėmė stiklinių unguriukų laimikį išteklių atkūrimo ir akvakultūros tikslais. Be to, 2022 m. gegužės 30 d. ICES 32 pažymėjo, kad, nepaisant valstybių narių pastangų, nepadaryta jokios bendros pažangos siekiant užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių biomasės visoje ES, kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 33  2 straipsnio 4 dalyje. ICES taip pat rekomendavo išsaugojimo pastangas sutelkti į tas priemones, kurias taikant iš esmės yra didelė tikimybė, kad mirtingumas sumažės ir migracijos lygis padidės. ICES 2024 m. rekomendacija bus paskelbta 2023 m. lapkričio 1 d.

Metiniuose žvejybos galimybių reglamentuose dėl šiaurės rytų Atlanto ES jūrų ir sūrokų vandenų (2018–2022 m.) ir visų Viduržemio jūros vandenų, sūrokų ir gėlų vandenų (2019–2022 m.) nustatytas trijų mėnesių iš eilės ungurių žvejybos draudimo laikotarpis. Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 iki šešių mėnesių pratęstas bet kokios ungurių žvejybos veiklos šiaurės rytų Atlanto ir Viduržemio jūros ES jūrų ir sūrokuose vandenyse ir ES žvejybos laivams visuose Viduržemio jūros vandenyse draudimo laikotarpis. Manyta, kad taikant šešių mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį ištekliai būtų apsaugoti geriau nei iki tol įgyvendintomis ES ir nacionalinėmis priemonėmis. Be to, Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 tuose vandenyse uždrausta bet kokia mėgėjiška ungurių žvejyba.

Atsižvelgdama į tai, kad europinių upinių ungurių būklė ir toliau lieka kritinė, Komisija siūlo 2024 m. ir toliau taikyti šešių mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį ir mėgėjiškos ungurių žvejybos draudimą šiaurės rytų Atlanto ES jūrų ir sūrokuose vandenyse ir visuose Viduržemio jūros vandenyse, sūrokuose vandenyse ir gėluose vandenyse. Šis pasiūlymas bus atnaujintas ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių šiaurės rytų Atlante ir Viduržemio jūroje. Be to, Komisija siūlo patikslinti, kad 2024 m. draudimas žvejoti šiaurės rytų Atlante turėtų apimti atitinkamo gyvenimo etapo svarbiausią migracijos laikotarpį atitinkamame žvejybos rajone ir kad ICES 3 parajonyje (Skagerako ir Kategato sąsiauriuose bei Baltijos jūroje) atitinkamos valstybės narės turėtų susitarti dėl žvejybos draudimo laikotarpių, kad būtų užtikrinta iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą migruojančių ungurių apsauga. Šis pasiūlymas taip pat bus atnaujintas po 2023 m. metinio Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitikimo, kuriame bus siekiama atsižvelgti į galimas papildomas tame metiniame susitikime priimtas priemones, skirtas Viduržemio jūrai.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomos priemonės atitinka BŽP tikslus ir taisykles.

•Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

Siūlomos priemonės yra suderinamos su kitų sričių ES politika, visų pirma aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte, pasiūlymas priklauso išimtinei ES kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento tikslus, taikomus daugiamečius planus ir konsultacijų su ES nepriklausančiomis valstybėmis bei RŽVO metinių susitikimų rezultatus. Pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės, laikydamosi tuose straipsniuose nustatytų tam tikrų kriterijų, turi nuspręsti, kaip jų turimos žvejybos galimybės gali būti paskirstytos su jų vėliava plaukiojantiems laivams. Todėl valstybės narės, paskirstydamos joms skirtas kvotas, gali naudotis reikiama veiksmų laisve, laikydamosi savo pageidaujamo socialinio ir (arba) ekonominio modelio, pagal kurį jos naudojasi turimomis žvejybos galimybėmis.

•Priemonės pasirinkimas

Reglamentas laikomas tinkamiausia priemone, nes juo sudaromos sąlygos nustatyti reikalavimus, kurie būtų tiesiogiai taikomi valstybėms narėms ir atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams. Taip bus galima užtikrinti, kad reikalavimai būtų įgyvendinami laiku ir suderintai, o tai užtikrins didesnį teisinį tikrumą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

a)Konsultavimosi būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Remdamasi savo metiniu komunikatu „Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir 2024 m. orientyrai“, Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma patariamosiose tarybose.

(b)Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai apie minėtą metinį komunikatą atskleidžia jų nuomonę apie Komisijos atliktą išteklių būklės vertinimą ir būdus, kaip į jį tinkamai atsižvelgti valdant išteklius. Rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgė į tuos atsakymus.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Mokslinės ICES rekomendacijos grindžiamos jos ekspertų grupių ir sprendžiamųjų organų sukurta sistema ir teikiamos atsižvelgiant į partnerystės pagrindų susitarimą, sudarytą su Komisija.

BŽP tikslas – atkurti ir išlaikyti tokį išteklių lygį, kuris užtikrintų MSY. Šis tikslas aiškiai įtrauktas į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad jis „turi būti pasiektas [...] vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Jis atspindi ES įsipareigojimą, prisiimtą atsižvelgiant į 2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir susijusį įgyvendinimo planą.

Šiaurės jūros ir vakarų vandenų tikslinių išteklių 34 , dėl kurių pateikta MSY rekomendacija, žvejybos galimybės turi būti nustatomos remiantis atitinkamais daugiamečiais planais, kuriuose apibrėžiamas mirtingumo dėl žvejybos verčių, kurios užtikrina MSY, intervalas (toliau – FMSY intervalas) ir todėl tam tikromis sąlygomis esama tam tikro lankstumo. Komisija paprašė ICES pateikti mokslinę rekomendaciją, kuria būtų galima pasinaudoti įgyvendinant lankstumo priemonę, be kita ko, siekiant įvertinti, ar įvykdytos naudojimosi ta lankstumo priemone sąlygos. Viršutinės FMSY intervalo dalies vertėmis grindžiami BLSK nustatomi tuo atveju, jei atitinkamų išteklių biomasė viršija MSY Btrigger ir tik jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, tai būtina tam, kad:

–vykdant mišriąją žvejybą būtų galima pasiekti atitinkamame daugiamečiame plane nustatytus tikslus arba

–būtų išvengta didelės žalos ištekliams dėl rūšies vidinės arba tarprūšinės dinamikos, arba

–būtų galima sumažinti didelius kasmetinius svyravimus.

MSY Btrigger – biomasės dydis, kurio nesiekiančių išteklių atžvilgiu turi būti imamasi valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų atsikurti ir viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu. Jei išteklių biomasės dydis nesiekia MSY Btrigger, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos pagal mirtingumą dėl žvejybos, kuris proporcingai mažinamas siekiant atsižvelgti į biomasės mažėjimą.

Todėl šis pasiūlymas, kai įmanoma, grindžiamas MSY rekomendacija. Laikantis BŽP tikslų, kai BLSK siūlomi remiantis MSY rekomendacija, jie atitinka lygį, kuris, kaip pažymima toje rekomendacijoje, užtikrintų MSY tikslo įgyvendinimą. Tai atitinka metiniame komunikate „Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir 2024 m. orientyrai“ išdėstytus principus.

pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalį ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 4 straipsnio 7 dalį, tikslinių išteklių žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turėtų būti nustatomos taip, jog būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad išteklių neršiančių žuvų biomasė bus mažesnė už Blim. Jei esama MSY rekomendacijų, ICES savo rekomendacijoje gali nurodyti tokias tikimybes trumpuoju laikotarpiu. Siekiant, kad tokia tikimybė būtų užtikrinta, gali reikėti atitinkamai sumažinti tikslinių išteklių mirtingumą dėl žvejybos arba sustabdyti tikslinę žvejybą.

ICES mokslinėje rekomendacijoje dėl tikslinių išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, pateikiamos kiekybinės gairės dėl laimikio, kurios buvo naudojamos nustatant siūlomus BLSK.

Kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos Šiaurės jūroje ir vakarų vandenyse galimybės taip pat turi būti nustatomos remiantis atitinkamais daugiamečiais planais. Kaip priegauda sužvejojamų išteklių BLSK siūlomi remiantis MSY rekomendacijomis, jei tokių yra. Nustatant kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos galimybes, taip pat reikėtų atsižvelgti į mišriosios žvejybos aspektus.

Išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda ir apie kuriuos trūksta duomenų, atveju BLSK siūlomi remiantis ICES mokslinėje rekomendacijoje pateiktomis kiekybinėmis gairėmis dėl laimikio.

•Poveikio vertinimas

Žvejybos galimybių reglamento taikymo sritis apribota SESV 43 straipsnio 3 dalimi.

Pasiūlymu stengiamasi išvengti trumpalaikių strategijų ir siekti ilgalaikio tvarumo. Jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių ir patariamųjų tarybų iniciatyvas, jei jas teigiamai įvertino ICES. Rengiant Komisijos pasiūlymą dėl BŽP reformos remtasi poveikio vertinimu (SEC(2011) 891), kuriame teigta, kad, nors MSY tikslo pasiekimas yra būtina aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo sąlyga, šių trijų tikslų negalima pasiekti atskirai.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta supaprastinti ES arba nacionalinių valdžios institucijų administracinę tvarką, ypač žvejybos pastangų valdymui taikomus reikalavimus.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlyme atsižvelgiama į pagrindines teises, visų pirma pripažintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2023/0359 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2024, 2025 ir 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir kuriuo dėl giliavandenių žuvų išteklių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 6 straipsnį reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(2)Taryba turėtų priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tinkama, tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalį, žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu;

(3)todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnį turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones;

(4)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, nuo 2019 m. sausio 1 d. visiems ištekliams, kuriems taikomi laimikio limitai, galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, nors taikomos tam tikros išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu, Komisija priima deleguotųjų reglamentų, kuriuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį vykdant tam tikrą žvejybą įgyvendinimo nuostatos;

(5)nustatant išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl jos turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamu bendro laimikio kiekiu. Kiekiai, kurie dėl to, kad jiems išimties tvarka netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį ir kurie toliau gali būti išmetami į jūrą, iš to rekomenduojamo bendro laimikio kiekio turėtų būti išskaičiuojami. Be to, išteklių, dėl kurių ICES pateikia tik iškrovimo rekomendacijas, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis tomis rekomendacijomis;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2018/973 ir (ES) 2019/472 37  nustatomi Šiaurės jūros ir vakarų vandenų daugiamečiai planai. Daugiamečiuose planuose nustatyti išteklių, kuriems tie planai taikomi, ilgalaikio valdymo tikslai ir priemonės. Tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių (tikslinių išteklių) žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į mirtingumo dėl žvejybos verčių, kurios užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), intervalą (toliau – FMSY intervalai), arba žemesniu lygmeniu, ir laikantis tuose reglamentuose numatytų apsaugos priemonių. FMSY intervalai nustatyti atitinkamose ICES rekomendacijose. Jei pakankamos mokslinės informacijos nėra, tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje arba 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių (kaip priegauda sužvejojamų išteklių) žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta tuose reglamentuose. Pagal tų reglamentų 5 straipsnio 3 dalį, nustatant kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos galimybes, taip pat reikėtų atsižvelgti į mišriosios žvejybos aspektus;

(7)pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 7 straipsnį ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsnį, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių biomasė nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim) 38 , turi būti imtasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali apimti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą tų išteklių žvejybos arba kitų išteklių žvejybos galimybių sumažinimą;

(8)pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalį ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 4 straipsnio 7 dalį, tikslinių išteklių žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turėtų būti nustatomos taip, jog būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad išteklių neršiančių žuvų biomasė bus mažesnė už Blim. Siekiant, kad tokia tikimybė būtų užtikrinta, kai kuriais atvejais gali reikėti atitinkamai sumažinti tikslinių išteklių mirtingumą dėl žvejybos arba sustabdyti tikslinę žvejybą;

(9)esama tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES rekomenduoja nustatyti nulinį laimikį, arba tikslinių išteklių, įtrauktų į Šiaurės jūros ir Vakarų vandenų daugiamečius planus, atveju ICES pažymi, jog mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad biomasė nesieks Blim: i) būtų pasiekta mažo laimikio atveju, ii) būtų pasiekta nulinio laimikio atveju, arba iii) nebūtų pasiekta net ir nulinio laimikio atveju. Vis dėlto, jei BLSK būtų nustatyti laikantis rekomenduojamų dydžių, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Žvejybą stabdanti žuvų rūšis – tai rūšis, kurios žvejybos kvotos nėra ir dėl kurios vienam ar daugiau žvejybos laivų gali tekti nutraukti žvejybą, net jei jie vis dar turi kitų rūšių žuvų kvotą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą ir taip išvengti galimų didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie priegaudos BLSK turėtų būti nustatomi tokių dydžių, kad būtų sumažintas tų išteklių individų mirtingumas ir suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti tų išteklių priegaudos. Siekiant sumažinti išteklių, kurių atžvilgiu nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio;

(10)siekiant užtikrinti kuo geresnį žvejybos galimybių naudojimą vykdant mišriąją žvejybą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį, tikslinga nustatyti kvotų mainų rezervą toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti;

(11)rytinės Atlanto dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių BLSK turėtų būti nustatomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1627 39 nustatytas taisykles;

(12)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 4 dalį, išteklių, kuriems netaikomas Šiaurės jūros daugiametis planas arba Vakarų vandenų daugiametis planas, atveju: i) jei mokslinės informacijos pakanka, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į MSY grindžiamą mirtingumą dėl žvejybos ir ii) jei tokios informacijos nėra, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis žuvininkystės valdymui taikomo atsargumo principo, apibrėžto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte;

(13)ICES rekomendacijos dėl tam tikrų išteklių galioja kelerius metus ir išlieka patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis per visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį. Tokiais atvejais turėtų būti nustatyti metiniai BLSK, apimantys visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį (daugiametis BLSK). Tačiau, jei tuo laikotarpiu bus pateikta naujų ICES rekomendacijų, reikėtų užtikrinti, kad daugiametis BLSK atitiktų naujas rekomendacijas. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad metinis išskaitymas iš rekomenduojamo bendro laimikio kiekio, būtų atliekamas siekiant atsižvelgti į įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, nuolat atitiktų turimus duomenis;

(14)pagal Vakarų vandenų daugiametį planą paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax) ICES 8a ir 8b kvadratuose (Biskajos įlanka) yra tiksliniai ištekliai. Remiantis 2024 m. ICES rekomendacijomis 40 , 2023 m. tų išteklių biomasė sumažėjo ir nesiekia MSY Btrigger, taip pat numatoma, kad 2024 m. ji toliau mažės, bet išliks virš Blim. Todėl turėtų būti priimtos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tie ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Todėl Prancūzija ir Ispanija turėtų užtikrinti, kad dėl tų išteklių žvejybos galimybių, kurias jos turi nustatyti 2024 metams, mirtingumo dėl žvejybos lygis būtų mažesnis nei FMSY taško vertė 41 , proporcingai sumažinta atsižvelgiant į biomasės sumažėjimą, ir priimti papildomas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 straipsnį; Todėl, remiantis 2024 m. ICES rekomendacijomis, verslinės žvejybos galimybės neturėtų viršyti 1 906 tonų;

(15)paprastųjų vilkešerių mėgėjų žvejybos ICES 8a ir 8b kvadratuose reguliavimo priemonės turėtų būti griežčiau taikomos, atsižvelgiant į jos didelį poveikį tų išteklių biomasei ir į sumažėjusią biomasę. Todėl dienos riba turėtų būti sumažinta iki vienos žuvies, kurią vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti per dieną. Taip pat turėtų būti draudžiama naudoti statomuosius tinklus, kadangi jų selektyvumas nepakankamas ir yra tikimybė, kad jais bus sužvejota daugiau egzempliorių, nei nustatyta apribojimu;

(16)[2022 m. gegužės mėn. ICES 42 pažymėjo, kad, nepaisant valstybių narių pastangų atkurti europinių upinių ungurių (Anguilla Anguilla) išteklius, nepadaryta jokios bendros pažangos siekiant užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių biomasės visoje Sąjungoje, kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 43 2 straipsnio 4 dalyje, ir kad aiškių mirtingumo tendencijų nenustatyta. 2022 m. lapkričio mėn. ICES 44 dar kartą rekomendavo, kad, kai taikomas atsargumo principas, viso europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) natūralaus paplitimo arealo ribose visose jų buveinėse, įskaitant šiaurės rytų Atlantą ir Viduržemio jūrą, ir visais gyvenimo etapais jų laimikis būtų nulinis. Tai taikoma tiek mėgėjų, tiek verslinės žvejybos laimikiui ir apima stiklinių unguriukų laimikį išteklių atkūrimo ir akvakultūros tikslais;] [Konstatuojamoji dalis bus atnaujinta ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių.]

(17)Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 45 iki šešių mėnesių pratęstas verslinės ungurių žvejybos veiklos šiaurės rytų Atlanto ir Viduržemio jūros Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse ir Sąjungos žvejybos laivams visuose Viduržemio jūros vandenyse draudimo laikotarpis. Juo taip pat uždrausta bet kokia mėgėjiška ungurių žvejyba tuose vandenyse. Nuspręsta, kad taikant šešių mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį ištekliai būtų apsaugoti geriau nei Sąjungos ir nacionalinėmis priemonėmis, įgyvendintomis iki 2022 m. Taip pat nuspręsta, kad pratęstas žvejybos draudimo laikotarpis leistų toliau taikyti išteklių atkūrimo priemones, prisidėtų prie ungurių išteklių atsikūrimo ir padėtų siekti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnio 4 punkte nustatyto tikslo užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių. Atsižvelgiant į tai, kad europinių upinių ungurių būklė ir toliau lieka kritinė, tas priemones tikslinga taikyti ir 2024 m.; [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių.]

(18)ungurių migracijos laikotarpiui įtakos turi įvairūs aplinkos ir biologiniai veiksniai, todėl jis gali skirtis priklausomai nuo ungurių gyvenimo etapo, buveinės ir geografinio rajono, visų pirma sąsiaurių. Todėl gali būti tikslinga nustatyti skirtingus žvejybos draudimo laikotarpius, visų pirma skirtingų valstybės narės žvejybos rajonų ir skirtingų žvejybos rūšių tuose žvejybos rajonuose atžvilgiu, kad būtų atsižvelgta į tuos elementus, taip pat į ungurių migracijos modelius laiko ir geografinio rajono atžvilgiu atitinkamai stiklinių unguriukų ir sidabrinių ungurių gyvenimo etape. Remdamosi tais elementais, atitinkamos valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamą žvejybos draudimo laikotarpį arba laikotarpius;

(19)[2022 m. 45-ajame metiniame susitikime Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/45/2022/1 dėl daugiamečio europinių upinių ungurių valdymo Viduržemio jūroje plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/42/2018/1. Susitariančiosios šalys gali nuspręsti nustatyti šešių mėnesių iš eilės žvejybos draudimo laikotarpį arba nustatyti žvejybos draudimo laikotarpį nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir apimantį tris papildomus mėnesius, pasirinktinus tarp balandžio 1 d. ir lapkričio 30 d. atsižvelgiant į ungurių išteklių valdymo planą ar planus ir ungurių migracijos laiko modelius. Pagal Rekomendaciją GFCM/45/2022/1 verslinės europinių upinių ungurių žvejybos veiklos draudimo laikotarpis ir mėgėjų žvejybos draudimas turėtų būti taikomi visuose Viduržemio jūros vandenyse ir sūrokuose vandenyse, įskaitant estuarijas, pakrančių lagūnas, tarpinius vandenis ir gėlus vandenis. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. Kadangi Rekomendacija GFCM/45/2022/1 Juodajai jūrai netaikoma, o Juodoji jūra ir su ja susijusios upių sistemos nėra natūrali europinių upinių ungurių buveinė Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 tikslais, priemonės dėl ungurių Juodajai jūrai (GFCM 29 geografinis parajonis) neturėtų būti taikomos;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po 2023 m. GFCM metinio susitikimo.]

(20)[Šiaurės rytų Atlanto Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turėtų apimti atitinkamai svarbiausią stiklinių unguriukų ir sidabrinių ungurių migracijos laikotarpį arba laikotarpius. Atsižvelgdamos į galimus didelius socialinius ir ekonominius padarinius, kuriuos sukeltų visiškas stiklinių unguriukų ir sidabrinių ungurių žvejybos draudimas svarbiausiu jų migracijos laikotarpiu arba laikotarpiais, valstybės narės šiais svarbiausiais migracijos laikotarpiais gali leisti ungurius žvejoti vieną mėnesį. Siekiant užtikrinti veiksmingą iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą migruojančių sidabrinių ungurių apsaugą, ICES 3 parajonio pakrantės valstybės narės (t. y. Danija, Vokietija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija) turėtų susitarti dėl pastovių sidabrinių ungurių žvejybos draudimo laikotarpių. Jei atitinkamos valstybės narės negali susitarti, sidabrinių ungurių žvejybos draudimo Baltijos jūroje laikotarpis turėtų trukti nuo rugpjūčio 1 d. iki sausio 31 d.;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių.]

(21)pagal Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, viena iš išteklių išsaugojimo priemonių, kurią kai kurios valstybės narės pasirinko savo ungurių išteklių valdymo planuose, yra stiklinių unguriukų išteklių atkūrimas. Kad minėtosios valstybės narės tą priemonę galėtų toliau įgyvendinti, gali reikėti stiklinių unguriukų sužvejoti šiaurės rytų Atlanto Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse tinkamu metų laiku ir galbūt per svarbiausią jų migracijos laikotarpį arba laikotarpius. Todėl valstybės narės gali leisti toliau žvejoti stiklinius unguriukus dar vieną mėnesį per svarbiausią stiklinių unguriukų migracijos laikotarpį arba laikotarpius; [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių.]

(22)rekomendacijoje dėl tam tikrų plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) išteklių ICES rekomenduoja nulinį laimikį, nes jų išsaugojimo būklė yra prasta. Be to, į jūrą išmestų tokių plokštėtažiaunių žuvų išgyvenamumas yra didelis. Todėl tų išteklių laimikis turėtų būti išmetamas į jūrą, o ne iškraunamas, nes manoma, kad dėl išmetimo į jūrą jų mirtingumas dėl žvejybos labai nepadidėja ir netgi pagerėtų išteklių išsaugojimas. Todėl tokių rūšių žuvų žvejyba turėtų būti draudžiama, nes, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies a punktą, įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas rūšims, kurių žvejyba draudžiama. Jeigu šių rūšių žuvys sužvejojamos atsitiktinai, jos neturėtų būti sužalotos ir turėtų būti nedelsiant paleidžiamos;

(23)kalbant apie tam tikras rūšis, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklius, netgi ribota žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(24)12-ojoje Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijoje (2017 m. spalio 23–28 d., Manila) į tos konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kiek tai susiję su visuose vandenyse veiklą vykdančiais Sąjungos žvejybos laivais ir Sąjungos vandenyse veiklą vykdančiais trečiųjų valstybių žvejybos laivais;

(25)siekiant užtikrinti sąlygas visapusiškai pasinaudoti žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti įgyvendinti lankstumo tam tikruose BLSK rajonuose tvarką, kai tai susiję su tais pačiais biologiniais ištekliais;

(26)Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 46  3 ir 4 straipsniuose numatytos metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos išteklių, kuriems taikomas tiek prevencinis, tiek mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, kvotoms. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ir 4 straipsniai nebus taikomi. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi numatyta papildoma metų sandūros lankstumo priemonė visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris trukdytų siekti BŽP tikslų, metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos kvotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį, neturėtų būti taikomos kartu. Galiausiai, atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, metų sandūros lankstumo priemonės pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 9 dalį atitinkamais atvejais turėtų būti netaikomos;

(27)tuo atveju, kai BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, gali būti tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Tokie įgaliojimai yra tinkami, jei nustatydama BLSK valstybė narė laikosi BŽP principų ir taisyklių. Siekdama užtikrinti, kad tos valstybės narės BŽP principus ir taisykles taikytų tinkamai, Komisija vertina valstybės narės jai pateiktą informaciją apie to BLSK dydžio nustatymą ir duomenis, kuriais remiantis tas BLSK buvo nustatytas;

(28)pagal Vakarų vandenų daugiamečio plano 12 straipsnį, būtina nustatyti jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimus vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje (ICES 7e kvadrate);

(29)būtina nustatyti 2024 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano 5, 6, 7 bei 9 straipsnius ir I priedą;

(30)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 47 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(31)2022 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) patvirtino dviejų paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes mentella) išteklių (sėkliavandenių pelaginių ir giliavandenių pelaginių) Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse išsaugojimo priemones, uždrausdama specializuotąją tų išteklių žvejybą, ir uždraudė bet kokią paramos veiklą. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti priegaudą, ji uždraudė žvejybos veiklą paprastųjų jūrinių ešerių telkimosi rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. NEAFC nepriėmė rekomendacijų dėl paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes spp.) ir juodųjų paltusų (Reinhardtius hippoglossoides) ICES 1 ir 2 parajoniuose. Todėl Sąjungos kvotos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į NEAFC pareikštą Sąjungos poziciją;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po NEAFC metinio susitikimo.]

(32)[2023 m. Sąjungos juodųjų paltusų kvota ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse turėtų būti 1 711 tonų. Tos Sąjungos kvotos dydis atitinka 9,25 % 2023 m. juodųjų paltusų BLSK ICES 1 ir 2 parajoniuose, Sąjungos pasiūlyto NEAFC susitikime, kuris yra 18 494 tonos, atsižvelgiant į ICES rekomendaciją;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po NEAFC metinio susitikimo.]

(33)[2023 m. Sąjungos paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse kvota turėtų būti nustatyta remiantis trijų didžiausių metinių Sąjungos paprastųjų jūrinių ešerių laimikių ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse 2013–2022 m. vidurkiu;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po NEAFC metinio susitikimo.]

(34)[atlantinių skumbrių (Scomber scombrus), šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou) ir prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių (Clupea harengus) Šiaurės Rytų Atlante atveju pakrantės valstybės konsultuojasi dėl šių išteklių žvejybos valdymo. Sąjunga tose konsultacijose dalyvavo remdamasi savo pozicija, kurią Taryba patvirtino 2022 m. spalio 20 d. Konsultacijos baigtos 2022 m. gruodžio 6 d. NEAFC rekomendacijos dėl 2023 m. tų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių buvo priimtos 2022 m. NEAFC metiniame susitikime. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas NEAFC rekomendacijose, kartu vadovaujantis kitomis tų rekomendacijų nuostatomis;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po NEAFC metinio susitikimo.]

(35)[Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) savo 2022 m. metiniame susitikime nusprendė 2023 m. palikti galioti 2022 m. nustatytus Viduržemio ir Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius), Viduržemio jūros ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga), atlantinių marlinų (Makaira nigricans), atlantinių baltųjų marlinų (Tetrapturus albidus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), didžiaakių tunų (Thunnus obesus) ir melsvųjų ryklių (Prionace glauca) BLSK. ICCAT taip pat nustatė 2023 m. paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) BLSK ir Pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių BLSK – atitinkamai 40 570 tonų ir 10 000 tonų. ICCAT taip pat patvirtino 2023 m. ir 2024 m. paskirtas Viduržemio jūros ilgapelekių tunų kvotas. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(36)[be to, tai buvo pirmas kartas, kai ICCAT patvirtino paprastųjų tunų išteklių valdymo tvarką. Šia priemone siekiama užtikrinti ilgalaikę, tausią ir pelningą tiek vakarų vandenų išteklių, tiek rytų Atlanto ir Viduržemio jūros išteklių žvejybą. Pagal valdymo tvarką įgyvendinami rytinės ir vakarinės dalių paprastųjų tunų išteklių valdymo tikslai, įskaitant trejų metų valdymo ciklų patvirtinimą ir įgyvendinimo tvarkaraštį iki 2028 m. Pagal tą valdymo tvarką 2023–2025 m. laikotarpiu rytų Atlanto ir Viduržemio jūros išteklių BLSK yra 40 570 tonų per metus. Todėl šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(37)ICCAT priėmė atlantinių pilkšvųjų ryklių (Isurus oxyrinchus) išteklių pietų Atlante, sužvejojamų kartu su kitų rūšių ICCAT valdomais ištekliais, valdymo planą; jis bus pradėtas įgyvendinti 2023 m., siekiant nedelsiant užkirsti kelią peržvejojimui ir palaipsniui pasiekti biomasės dydžius, kurių pakaktų MSY užtikrinti. Pagal šį planą leidžiama pasilikti iš viso 1 295 tonų dydžio (iš kurių 503 tonas Sąjungai) atlantinių pilkšvųjų ryklių išteklių, sužvejotų pietų Atlante, priegaudą. Pagal ICCAT rekomendaciją ribotas leidžiamas pasilikti kiekis nėra jokia ilgalaikė teisė ir nedaro poveikio jokiam būsimam paskirstymo procesui. Todėl ši priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje nustatant priegaudos BLSK ir atitinkamą Sąjungos kvotą;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(38)[be to, siekiant sumažinti didžiaakių ir gelsvauodegių tunų jauniklių mirtingumą dėl žvejybos, ICCAT paliko tokį patį didžiausią žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) limitą – ne daugiau kaip 300 ŽSĮ vienam žvejybos laivui 2023 m., ir septyniasdešimt dviejų dienų laikotarpį, per kurį draudžiama naudoti ŽSĮ. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(39)[2021 m. metiniame susitikime ICCAT priėmė 15 metų trukmės (2022–2036 m.) Viduržemio jūros ilgapelekių tunų išteklių atkūrimo planą. 2023 metams ICCAT nustatė 2 500 tonų dydžio Viduržemio jūros ilgapelekių tunų BLSK. Be to, ICCAT nustatė Šiaurės Atlanto ilgapelekių tunų BLSK – 37 801 toną 2022–2023 m. laikotarpiui, remdamasi žvejybos kontrolės taisykle, siekdama priimti ilgalaikio šių išteklių valdymo tvarką. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(40)[pagal kelias ICCAT rekomendacijas, Sąjunga, pateikusi prašymą, gali perkelti savo nepanaudotos išteklių ICCAT konvencijos rajone kvotos procentinę dalį iš priešpaskutinių arba praėjusių metų į atitinkamus metus, laikydamasi ICCAT nustatytų kiekvieniems ištekliams taikomų taisyklių. Tos rekomendacijos turėtų būti kuo greičiau įgyvendintos Sąjungos teisėje remiantis Komisijos pasiūlymu, kad valstybės narės galėtų išnaudoti visas ICCAT išteklių Sąjungos kvotas, ICCAT nustatytas 2024 metams; [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(41)[2022 m. lapkričio mėn. ICCAT metiniame susitikime, atsižvelgiant į kelias ICCAT rekomendacijas, pagal kurias Sąjungai leidžiama, pateikus prašymą, nustatytą savo nepanaudotos žvejybos galimybių kvotos procentinę dalį perkelti iš 2021 m. į 2023 m., buvo patikslintos 2023 m. Sąjungos išteklių ICCAT konvencijos rajone kvotos. Nustatant tų išteklių 2023 m. kvotas atskiroms valstybėms narėms turėtų būti atsižvelgiama į nepanaudotų Sąjungos kvotų, kurias ICCAT leido naudoti prieš prasidedant tų išteklių žvejybos sezonams, perkėlimą į kitą laikotarpį. Todėl ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) šiaurinių išteklių (ALB/AN05N), ilgapelekių tunų pietinių išteklių (ALB/AS05N), didžiaakių tunų (Thunnus obesus) Atlanto vandenyne (BET/ATLANT), paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AN05N) ir durklažuvių Atlanto vandenyne į pietus nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AS05N) kvotos turėtų atspindėti tokius koregavimus, atsižvelgiant į santykinio stabilumo principą. Be to, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, turėtų būti toliau taikomos tam tikros su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos priemonės;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(42)[2022 m. metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR) patvirtino 2022 m. gruodžio 1 d.–2023 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po CCAMLR metinio susitikimo.]

(43)2023 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) paliko galioti žvejybos pajėgumo, ŽSĮ ir aprūpinimo laivų ribojimą ir gelsvauodegių tunų laimikio limitą IOTC kompetencijos rajone. Be to, IOTC pirmą kartą tame rajone nustatė didžiaakių tunų laimikio limitą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(44)2024 m. sausio 29 d. – vasario 2 d. įvyks Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas. Todėl dabartinės SPRFMO konvencijos rajone taikomos priemonės, kurios yra funkciškai susietos su BLSK, turėtų likti laikinai galioti iki to metinio susitikimo ir iki kol bus nustatyti 2024 m. BLSK;

(45)2023 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) nusprendė palikti galioti dabartines priemones, taikomas konvencijos rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(46)2022 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos konvencijos komisija (CCSBT) 2023 metams patvirtino tokį patį australinių tunų (Thunnus maccoyii) BLSK, kokį ji patvirtino 2020 m. metiniame susitikime trejų metų laikotarpiui (2021–2023 m.). Ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po CCSBT metinio susitikimo.]

(47)[2022 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) nusprendė 2023 m. palikti galioti daugumą iš jos kompetencijai priklausančių rūšių 2022 metams nustatytų BLSK iki 2023 m. įvyksiančio kito jos metinio susitikimo;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po SEAFO metinio susitikimo.]

(48)[2022 m. metiniame susitikime Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisija (WCPFC) nusprendė palikti galioti dabartines priemones, taikomas WCPFC konvencijos rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po WCPFC metinio susitikimo.]

(49)[2022 m. vykusiame 44-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes 2023 metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po NAFO metinio susitikimo.]

(50)2023 m. vykusiame metiniame 10-ajame Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime nuspręsta palikti galioti anksčiau patvirtintas išteklių, kuriems taikomas tas susitarimas, žvejybos galimybes. Ji taip pat patvirtino portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis) priegaudos limitą ir iš dalies pakeitė Del Kano pakilumos ir Viljamso kalnagūbrio nototeninių dančių (Dissostichus spp.) valdymo rajonų ribas, kartu išplėsdama stebėtojų ir nototeninių dančių ženklinimo reikalavimų taikymo sritį ir likusioje Susitarimo rajono dalyje. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(51)pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 48 (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 498 straipsnio 2 dalį Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi kasmet rengti konsultacijas, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 10 d. susitartų dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių kitų metų BLSK. Kaip reikalaujama pagal to susitarimo 499 straipsnio 1 dalį, jei dėl tokių BLSK nesusitariama iki gruodžio 10 d., Šalys privalo nedelsdamos atnaujinti konsultacijas ir toliau siekti susitarti dėl BLSK; 

(52)[2022 m. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė surengė dvišales konsultacijas dėl didelės dalies Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių 2023 m. BLSK nustatymo. Tos konsultacijos vyko pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis, o Sąjunga jose dalyvavo remdamasi Sąjungos pozicijos, kurią Taryba patvirtino 2022 m. spalio 21 d., specifikacijomis pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1875 49  2 straipsnį. Konsultacijos baigtos 2022 m. gruodžio 16 d., o jų rezultatai užfiksuoti rašytiniame protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas tame rašytiniame protokole, o kitos funkciškai su žvejybos galimybėmis susietos priemonės, kurios taip pat nustatytos tame rašytiniame protokole, turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms.]

(53)[2024 m. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardyti giliavandenių žuvų išteklių BLSK buvo įtraukti į Reglamentą (ES) 2023/194, bet pažymėti fraze „bus nustatyta“. Todėl Reglamentas (ES) 2023/194 turėtų būti iš dalies pakeistas, o tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas 2024 m. Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijų žvejybos klausimais rašytiniame protokole;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms.]

(54)[Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė, kad, atsižvelgiant į vertinimo metu nustatytą paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias) išteklių būklės pagerėjimą, šie ištekliai nebeturėtų būti žvejoti draudžiama rūšimi. Siekiant apsaugoti šio ištekliaus komponentą, kuris yra ypač veikiamas mirtingumo dėl žvejybos, tikslinga atgrasyti nuo specializuotosios žvejybos, nukreiptos į subrendusių patelių santalkas. Šiuo tikslu Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė, kad kaip tikslinę rūšį žvejojant paprastuosius dygliaryklius turėtų būti laikomasi didžiausio 100 cm dydžio. Tokia priemonė yra funkciškai susieta su tų išteklių BLSK, nes be tokios priemonės vien BLSK dydis neužtikrintų pakankamos jauniklius vedančių patelių, kurios sudaro ypač pažeidžiamą šios populiacijos dalį, apsaugos. Tas didžiausias dydis turėtų nebebūti taikomas nuo tos dienos, kai tampa taikomas deleguotasis aktas, kuriuo nustatomos atitinkamos priemonės ir reguliuojamas šių išteklių virš 100 cm sugautų kiekių tvarkymas;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms.]

(55)[Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl abipusės prieigos 2023 m., kad valstybių narių ir Jungtinės Karalystės išskirtinėse ekonominėse zonose būtų galima tikslingai sužvejoti iš pradžių iš viso 280 tonų ilgapelekių tunų šiaurinių išteklių. Tai neapima prieigos prie rajonų, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 5 straipsnio 3 dalis;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms.]

(56)[turėtų būti toliau taikomas paprastųjų tobių žvejybos tam tikrais velkamaisiais žvejybos įrankiais ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje sezoninis žvejybos draudimo laikotarpis, kad būtų galima apsaugoti nerštavietes ir apriboti jauniklių laimikius;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms.]

(57)[2022 m. Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Norvegija surengė trišales konsultacijas dėl šešių bendrų ir bendrai valdomų išteklių Sąjungos vandenyse ir Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, siekdamos susitarti dėl tų išteklių valdymo, įskaitant 2023 m. žvejybos galimybes. Sąjunga tose konsultacijose dalyvavo remdamasi savo pozicija, kurią Taryba patvirtino 2022 m. spalio 20 d. Konsultacijos baigtos 2022 m. gruodžio 9 d., o jų rezultatai buvo užfiksuoti suderintame protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, dėl kurio susitarta su Jungtine Karalyste ir Norvegija, kartu taikant kitas tame suderintame protokole nustatytas priemones;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos konsultacijoms.]

(58)[išlaikomos 2022 m. su Jungtine Karalyste ir Norvegija bendrai sutartos atlantinių menkių (Gadus morhua) ištekliams Šiaurės jūroje taikomos taisomosios priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos šių išteklių atsikūrimui ir ilgalaikiam tausiam valdymui, laikantis Šiaurės jūros daugiamečio plano 13 straipsnio;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos konsultacijoms.]

(59)[2022 ir 2023 m. Sąjunga ir Norvegija surengė dvišales konsultacijas dėl: i) bendrų ir bendrai valdomų išteklių Skagerako sąsiauryje, siekdamos susitarti dėl tų išteklių valdymo, įskaitant 2023 m. žvejybos galimybes; ii) prieigos prie vandenų 2023 m. ir iii) 2023 m. žvejybos galimybių mainų. Sąjunga tose konsultacijose dalyvavo remdamasi savo pozicija, kurią Taryba patvirtino 2022 m. spalio 21 d. Konsultacijos baigtos 2023 m. kovo 16 d., o jų rezultatai buvo užfiksuoti dviejuose suderintuose protokoluose. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas tuose suderintuose protokoluose, o kitos juose nustatytos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos ir Norvegijos konsultacijoms.]

(60)[laikydamasis tvarkos, numatytos Europos Sąjungos ir Grenlandijos vyriausybės bei Danijos vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir jo įgyvendinimo protokole 50 , Jungtinis komitetas nustatė 2023 m. Sąjungai prieinamas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. 2023 m. Sąjungai prieinamos žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybės buvo užfiksuotos 2022 m. lapkričio 23–24 d. Briuselyje įvykusio Jungtinio komiteto posėdžio protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas minėtame protokole, ir atsižvelgiant į numatomus perkėlimus Norvegijai pagal metinį keitimąsi žvejybos galimybėmis;] [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos pasibaigus Sąjungos, Grenlandijos Vyriausybės ir Danijos Vyriausybės konsultacijoms.]

(61)1920 m. vasario 9 d. sutartimi dėl Špitzbergeno (Svalbardo) (toliau – 1920 m. Paryžiaus sutartis) visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė prieiga prie išteklių aplink Svalbardo rajoną, be kita ko, kiek ji susijusi su žvejyba. Sąjungos pozicija dėl tos prieigos išdėstyta keliose verbalinėse notose Norvegijai, iš kurių paskutinės – 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. birželio 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kalbant apie snieginių krabų (Chionoecetes spp.) žvejybos aplink Svalbardo rajoną galimybes, siekiant užtikrinti, kad jų išteklių aplink Svalbardo rajoną naudojimas atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal atitinkamas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1920 m. Paryžiaus sutarties nuostatas, gali nustatyti, tikslinga nustatyti laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2024 metams. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(62)[Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos dėl išteklių šiaurės rytų Arktyje bus įtrauktos vėliau.]

(63)remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuri Europos Sąjungos vardu patvirtinta Tarybos sprendimu (ES) 2015/1565 51 , būtina nustatyti didžiausią Venesuelai skirtų rifešerių žvejybos Sąjungos vandenyse leidimų skaičių;

(64)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti atskiroms valstybėms narėms valdyti paskirstytas žvejybos pastangas pagal kilovatdienių sistemą, suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį ir nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus. Komisija tais įgaliojimais turėtų naudotis laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 52 ;

(65)atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turėtų būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo praėjusių metų pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos kitų metų žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių turėtų būti toliau taikomos 2025 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2025 m. žvejybos galimybės. Dėl tų pačių priežasčių nuostatos, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. ar 2026 m. gruodžio 31 d., turėtų būti toliau taikomos 2026 ar 2027 m. pradžioje, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos atitinkamai 2026 ar 2027 m. žvejybos galimybės;

(66)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau nuostatos dėl žvejybos pastangų apribojimų turėtų būti taikomos nuo 2024 m. vasario 1 d. Be to, nuostatos dėl europinių upinių ungurių verslinės žvejybos veiklos ICES 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 parajonių Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse ir gretimuose Sąjungos sūrokuose vandenyse turėtų būti taikomos nuo 2024 m. balandžio 1 d., kad būtų išvengta dubliavimosi su Reglamento (ES) 2023/194 nuostatomis dėl to paties dalyko. Kadangi būtina reaguoti nedelsiant, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną;

(67)tam tikras tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priėmė 2023 m. pabaigoje ir jos pradėtos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl šio reglamento nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar draudimai žvejoti tame rajone yra nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2023 m. gruodžio 1 d., atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos dienos. Be to, nototeninių dančių žvejybos sezonas SIOFA susitarimo rajone trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tos rūšies grupės BLSK nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2023 m. gruodžio 1 d., BLSK turėtų būti taikomi nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, nes su Susitariančiosios Šalies vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone ir SIOFA susitarimo rajone;

(68)pagal ICCAT taisykles, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų žvejybos laivai nestatytų ŽSĮ likus 15 dienų iki draudimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 17 d. Todėl šio reglamento nuostata, kuria ta priemonė įgyvendinama Sąjungos teisėje, turėtų būti taikoma atgaline data,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)2024 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2025 ir 2026 m. laimikio limitus;

b)2024 metams nustatytus žvejybos pastangų apribojimus, išskyrus II priede nustatytus žvejybos pastangų apribojimus, kurie turi būti taikomi 2024 m. vasario 1 d.–2025 m. sausio 31 d. laikotarpiu;

c)2023 m. gruodžio 1 d.–2024 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone ir tam tikrų išteklių žvejybos SIOFA susitarimo rajone galimybes.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas šiems žvejybos laivams:

a)Sąjungos žvejybos laivams ir

b)trečiųjų valstybių žvejybos laivams Sąjungos vandenyse.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas:

a)tam tikrai mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai nurodyta atitinkamose šio reglamento nuostatose, ir

b)verslinei žvejybai nuo kranto be laivo.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)trečiosios valstybės žvejybos laivas – su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis ir trečiojoje valstybėje registruotas žvejybos laivas;

b)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, susijusi su poilsiu, turizmu arba sportu;

c)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais,

ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

e)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

f)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, įskaitant pakaitinius duomenis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas;

g)analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio atžvilgiu atliktas analitinis įvertinimas;

h)atsargumo principu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio atžvilgiu analitinis įvertinimas neatliktas, bet atliktas atsargumo principu pagrįstas įvertinimas arba neatliktas joks įvertinimas;

i) tinklo akių dydis – žvejybos tinklų akių dydis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 53 6 straipsnio 34 punkte;

j)Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

k)žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas;

l)prietaisinis plūduras – plūduras, kuris yra aiškiai pažymėtas unikaliu identifikavimo numeriu, pagal kurį galima nustatyti, kas yra jo savininkas, ir kuriame įrengta palydovinio sekimo sistema jo koordinatėms stebėti;

m)eksploatuojamas plūduras – prietaisinis plūduras, anksčiau aktyvuotas, įjungtas ir naudojamas jūroje ant dreifuojančiojo žuvų suburiamojo įrenginio (ŽSĮ) arba rąsto, perduodantis koordinates ir kitą turimą informaciją, pavyzdžiui, echoloto įverčius.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamos žvejybos zonų apibrėžtys:

a)ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 54 III priede;

b)Skagerakas – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)Kategatas – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–53° 30' šiaurės platumos, 15° 00' vakarų ilgumos;

–53° 30' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos;

–51° 30' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos;

–51° 30′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos;

–51° 00′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos;

–51° 00' šiaurės platumos, 15° 00' vakarų ilgumos;

e)ICES 8c kvadrato 25 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43° 00' šiaurės platumos, 9° 00' vakarų ilgumos;

–43° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos;

–43° 30′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos;

–43° 30′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos;

–44° 00′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos;

–44° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

–43° 30′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

f)ICES 9a kvadrato 26 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

–43° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos;

–42° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos;

–42° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

g)ICES 9a kvadrato 27 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–42° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

–42° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos;

–38° 30′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos;

–38° 30′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos;

–40° 00′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos;

–40° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

h)ICES 9a kvadrato 30 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, priklausantis Ispanijos jurisdikcijai Kadiso įlankoje ir gretimuose ICES 9a kvadrato vandenyse;

i)ICES 8c kvadrato 31 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43° 30′ šiaurės platumos, 6° 00′ vakarų ilgumos;

–44° 00′ šiaurės platumos, 6° 00′ vakarų ilgumos;

–44° 00′ šiaurės platumos, 2° 00′ vakarų ilgumos;

–43° 30′ šiaurės platumos, 2° 00′´ vakarų ilgumos;

j)Kadiso įlanka – ICES 9a kvadrato geografinis rajonas į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

k)CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos 55 ;

l)CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 56 II priede;

m)IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija (Antigvos konvencija), stiprinimo 57 ;

n)ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos 58 ;

o)IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją 59 ;

p)NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 60 III priede;

q)SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne 61 ;

r)SIOFA susitarimo (Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje) rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje 62 ;

s)SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo 63 ;

t)WCPFC (Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne 64 ;

u)Beringo jūros tarptautiniai vandenys – Beringo jūros tarptautinių vandenų geografinis rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinių jūrų plotis;

v)IATTC ir WCPFC konvencijų rajonų bendros jurisdikcijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

–150º vakarų ilgumos,

–130º vakarų ilgumos,

–4º pietų platumos,

–50º pietų platumos;

w)GFCM geografiniai parajoniai – plotai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 65 I priede.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I skyrius
Bendrosios nuostatos

5 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas

1.Sąjungos vandenyse ir tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti I priede.

2.Atitinkama pakrantės valstybė gali leisti Sąjungos žvejybos laivams žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir šio reglamento 20 straipsnyje ir V priedo A dalyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 66 ir jo įgyvendinimo nuostatose nurodytų sąlygų.

3.Atitinkama pakrantės valstybė gali leisti Sąjungos žvejybos laivams žvejoti Jungtinės Karalystės žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, laikantis šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir šio reglamento 20 straipsnyje bei Reglamente (ES) 2017/2403 ir jo įgyvendinimo nuostatose nurodytų sąlygų.

6 straipsnis
Valstybių narių nustatytini BLSK

1.Šio reglamento I priede nustatytus BLSK, jei taip nurodyta tame priede, nustato atitinkama valstybė narė.

2.1 dalyje nurodytos valstybės narės nustatytini BLSK:

a)turi atitikti BŽP principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

b)turi užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami taip:

i)jei analitinis įvertinimas yra – laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio ir siekiant išlaikyti kuo didesnę jo tikimybę, arba

ii)jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus – vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3.Ne vėliau kaip 2024 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)savo nustatytus BLSK,

b)savo surinktus, įvertintus duomenis, kuriais grindžiamas BLSK nustatymas,

c)išsamius duomenis, įrodančius, kad nustatyti BLSK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.Laimikis, kurio atžvilgiu netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, paliekamas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)jis yra įskaičiuotas į Sąjungos kvotą, kuri yra nepaskirstyta valstybėms narėms, ir ta kvota nėra išnaudota.

2.Nuostatos, kuria leidžiama nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas, tikslais šio reglamento I priede yra nustatyti netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta minėtame straipsnyje.

8 straipsnis
Neišvengiamai priegaudai skirtas BLSK kvotų mainų mechanizmas

1.Siekiant atsižvelgti į įpareigojimą iškrauti laimikį ir užtikrinti, kad kvotos tam tikrai priegaudai būtų prieinamos valstybėms narėms, kurios neturi kvotos, 2–5 dalyse numatytas kvotų mainų mechanizmas taikomas IA priede nurodytiems BLSK.

2.2024 m. sausio 1 d. pradėsiančiam veikti kvotų mainų rezervui (toliau – rezervas) skiriama 6 % kiekvienos kiekvienai valstybei narei skirtos kvotos iš šių žuvų išteklių BLSK: atlantinių menkių (Gadus morhua) Keltų jūroje (COD/7XAD34), atlantinių menkių į vakarus nuo Škotijos (COD/5BE6A), paprastųjų merlangų Airijos jūroje (WHG/07A) ir jūrinių plekšnių ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose (PLE/7HJK), taip pat 3 % kiekvienos kiekvienai valstybei narei skirtos kvotos iš paprastųjų merlangų į vakarus nuo Škotijos (WHG/56-14) BLSK išteklių. Kvotos neturinčios valstybės narės turi išimtinę prieigą prie rezervo iki 2024 m. kovo 31 d.

3.Iš rezervo paimtais kiekiais negali būti keičiamasi ir jie negali būti perkeliami į kitus metus. Po 2024 m. kovo 31 d. nepanaudoti kiekiai turi būti grąžinti toms valstybėms narėms, kurios iš pradžių prisidėjo prie rezervo.

4.Kvotos neturinčios valstybės narės mainais suteikia IA priedo C dalyje išvardytų išteklių kvotas, išskyrus atvejus, kai kvotos neturinti valstybė narė ir prie rezervo prisidedanti valstybė narė susitaria kitaip.

5.4 dalyje nurodytos kvotos turi būti lygiavertės komercinės vertės, nustatomos taikant rinkos keitimo kursą arba kitus abipusiškai priimtinus keitimo kursus. Tuo atveju, kai alternatyvų nėra, lygiavertė komercinė vertė nustatoma pagal vidutines praėjusių metų Sąjungos kainas, kurias nurodo ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras.

6.Jeigu valstybės narės, naudodamosi 2–5 dalyse nustatytu kvotų mainų mechanizmu, negali padengti savo neišvengiamos priegaudos panašiu mastu, jos stengiasi susitarti dėl kvotų mainų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, užtikrindamos, kad kvotos, kuriomis keičiamasi, būtų lygiavertės komercinės vertės.

9 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai ICES 7e kvadrate

1.Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam laikotarpiui jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimai ICES 7e kvadrate nustatyti II priede.

2.Valstybei narei pateikus prašymą pagal II priedo 7.4 punktą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo ji tai valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų jūroje skaičiaus prideda papildomų dienų, kurias valstybė narė gali leisti su savo vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui būti ICES 7e kvadrate, kai tame laive yra reglamentuojamas žvejybos įrankis. Komisija tokį įgyvendinimo aktą priima laikydamasi šio reglamento 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Komisija valstybės narės prašymu gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo ji tai valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų skaičiaus 2024 m. vasario 1 d.–2025 m. sausio 31 d. laikotarpiu prideda ne daugiau kaip tris papildomas dienas, kurias žvejybos laivas gali būti ICES 7e kvadrate pagal išplėstos mokslinio stebėjimo aprėpties programą, kaip nurodyta II priedo 8.1 punkte. Tas dienas ji prideda remdamasi valstybės narės pagal II priedo 8.3 punktą pateiktu aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

[Šio reglamento 10, 15, 16 ir 18 straipsniai bus atnaujinti pasibaigus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijoms.]

[10 straipsnis
Paprastųjų vilkešerių žvejybai ICES 4b, 4c ir 6a kvadratuose ir ICES 7 parajonyje taikomos priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivams, taip pat vykdant verslinę žvejybą nuo kranto, draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius (Dicentrarchus labrax) ICES 4b bei 4c kvadratuose ir ICES 7 parajonyje arba laikyti laive, perkrauti, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas paprastųjų vilkešerių priegaudai, sužvejotai nuo kranto vykdant verslinę žvejybą tinklais be laivo. Ši išimtis taikoma iki 2017 m. nustatytam rekordiniam paplūdimio tinklų skaičiui. Nuo kranto vykdant verslinę žvejybą tinklais negalima tikslingai žvejoti paprastųjų vilkešerių, o iškraunama gali būti tik neišvengiama paprastųjų vilkešerių priegauda.

3.Nukrypstant nuo 1 dalies, 2024 m. sausio mėn. ir 2024 m. balandžio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu ICES 4b, 4c, 7d, 7e, 7f bei 7h kvadratuose Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti ar iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius, kurie buvo sužvejoti toliau nurodytais žvejybos įrankiais ir laikantis šių apribojimų:

a)naudojant demersinius tralus 67 , neišvengiama priegauda neviršija 3,8 tonos žvejybos laivui per metus ir 5 % viso per vieną žvejybos reisą atitinkamo žvejybos laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

b)naudojant traukiamuosius tinklus 68 , neišvengiama priegauda neviršija 3,8 tonos žvejybos laivui per metu ir 5 % viso per vieną žvejybos reisą atitinkamo žvejybos laivo sužvejotų laive esančių jūrų gyvūnų svorio;

c)naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas 69 , neviršijama 6,2 tonos vienam žvejybos laivui;

d)naudojant statomuosius žiauninius tinklus 70 , neišvengiama priegauda neviršija 1,6 tonos vienam žvejybos laivui.

Pirmos pastraipos c punkte išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu yra užregistravę paprastųjų vilkešerių laimikius naudojant žvejybos įrankius su kabliukais ir ūdas.

Pirmos pastraipos d punkte išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu yra užregistravę paprastųjų vilkešerių laimikius naudojant statomuosius žiauninius tinklus.

Pakeitus Sąjungos žvejybos laivą kitu, valstybės narės gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas kitam Sąjungos žvejybos laivui su sąlyga, kad nepadidės Sąjungos žvejybos laivų, kuriems taikoma kiekviena iš šių nukrypti leidžiančių nuostatų, skaičius ir jų bendras žvejybos pajėgumas.

4.3 dalyje nustatyti laimikio limitai kitiems žvejybos laivams neperduodami

5.Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant žvejybą nuo kranto be laivo, ICES 4b, 4c, 6a ir 7a–7k kvadratuose:

a)2024 m. vasario 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiu:

i)paprastuosius vilkešerius leidžiama žvejoti tik meškerėmis arba rankinėmis ūdomis su sąlyga, kad jie bus iš karto paleisti;

ii)tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius draudžiama pasilikti, perkelti, perkrauti arba iškrauti;

b)2024 m. sausio mėn. ir balandžio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu:

i)vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du paprastųjų vilkešerių egzempliorius per dieną;

ii)pasilikti galima ne mažesnius kaip 42 cm paprastuosius vilkešerius;

iii)paprastieji vilkešeriai negali būti žvejojami statomaisiais tinklais ir jais sužvejoti paprastieji vilkešeriai negali būti pasiliekami.

6.5 dalis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms dėl mėgėjų žvejybos.]

11 straipsnis
Paprastųjų vilkešerių žvejybai ICES 8a ir 8b kvadratuose taikomos priemonės

1.Prancūzija ir Ispanija užtikrina, kad 2024 m. paprastųjų vilkešerių žvejybos ICES 8a ir 8b kvadratuose vykdant verslinę žvejybą galimybės bendrai neviršytų 1 906 tonų.

2.Vykdant mėgėjų žvejybą, be kita ko, nuo kranto, ICES 8a ir 8b kvadratuose:

a)vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip vieną paprastųjų vilkešerių egzempliorių per dieną;

b)paprastieji vilkešeriai negali būti žvejojami statomaisiais tinklais ir jais sužvejoti paprastieji vilkešeriai negali būti pasiliekami.

3.2 dalis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms dėl mėgėjų žvejybos.

[Šio reglamento 12 straipsnis bus atnaujintas ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių.]

[12 straipsnis
Europinių upinių ungurių žvejybai ICES 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 parajonių Sąjungos vandenyse taikomos priemonės

1.Šis straipsnis taikomas ICES 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 parajonių Sąjungos jūrų ir sūrokiems vandenims ir gretimiems Sąjungos sūrokiems vandenims. Sūrokiems vandenims priskiriamos estuarijos, pakrančių lagūnos ir tarpiniai vandenys.

2.Bent šešis mėnesius nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. draudžiama vykdyti verslinės europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) – kaip tikslinės rūšies arba kaip atsitiktinės priegaudos – žvejybos veiklą visais jų gyvenimo etapais. Tuo tikslu kiekviena atitinkama valstybė narė nustato vieną ar daugiau žvejybos draudimo laikotarpių, laikydamasi šių sąlygų:

a)kai tikslinga, žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai vienoje valstybėje narėje gali skirtis priklausomai nuo žvejybos rajono, kad būtų atsižvelgta į ungurių migracijos modelius geografinio rajono ir laiko atžvilgiu skirtingais jų gyvenimo etapais;

b)žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turi trukti bent šešis mėnesius iš eilės arba ne iš eilės ir

c)    žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turi derėti su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, priimtais nacionaliniais valdymo planais ir turi apimti europinių upinių ungurių svarbiausią migracijos laikotarpį arba laikotarpius, įskaitant atitinkamą migracijos piko laikotarpį, atitinkamame jų gyvenimo etape atitinkamoje valstybėje narėje.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies c punkto, kiekviena atitinkama valstybė narė europinių upinių ungurių, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 12 cm, atveju gali leisti žvejoti ne ilgiau kaip 30 dienų per svarbiausią migracijos laikotarpį. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nustato papildomą lygiavertės trukmės draudimą per svarbiausią migracijos laikotarpį arba subsidiariai prieš pat jį arba iš karto po jo.

4.Kad būtų užtikrinta nuosekli ir veiksminga ungurių apsauga jiems migruojant iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą, atitinkamos valstybės narės susitaria dėl 3 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ICES 3 parajonyje. Nepasiekus tokio susitarimo iki 2024 m. kovo 1 d., žvejybos draudimo laikotarpis Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje yra 2024 m. rugpjūčio 1 d.–2025 m. sausio 31 d.

5.Taip pat nukrypstant nuo 2 dalies c punkto, kiekviena atitinkama valstybė narė gali leisti žvejoti europinius upinius ungurius, kurių bendras ilgis yra mažesnis kaip 12 cm, ne ilgiau kaip 30 dienų per svarbiausią migracijos laikotarpį. Be to, kiekviena atitinkama valstybė narė išimtinai išteklių atsikūrimo tikslu gali leisti juos žvejoti papildomas 30 ir ne daugiau dienų per svarbiausią migracijos laikotarpį. Abiem atvejais atitinkama valstybė narė nustato papildomą lygiavertės trukmės draudimą per svarbiausią migracijos laikotarpį arba subsidiariai prieš pat jį arba iš karto po jo.

6.Europinių upinių ungurių mėgėjų žvejyba visais gyvenimo etapais draudžiama.

7.Kiekviena atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją:

a) ne vėliau kaip 2024 m. kovo 1 d. – apie žvejybos draudimo laikotarpį arba laikotarpius, kuriuos ji nustačiusi pagal 2–5 dalis, pateikdama patvirtinamąją informaciją, pagrindžiančią pasirinktą (-us) laikotarpį (-ius);

b)per dvi savaites nuo priemonių priėmimo – apie nacionalines priemones, susijusias su žvejybos draudimo laikotarpiu arba laikotarpiais, kuriuos ji nustačiusi pagal 2–5 dalis.]

[Šio reglamento 13 straipsnis bus atnaujintas ICES paskelbus 2024 m. mokslines rekomendacijas dėl europinių upinių ungurių ir po 2023 m. metinių GFCM susitikimų.]

[13 straipsnis
Europinių upinių ungurių žvejybai Viduržemio jūroje taikomos priemonės

1.Šis straipsnis taikomas GFCM 1–27 geografiniams parajoniams, sūrokiems vandenims ir gėliems vandenims. Sūrokiems vandenims priskiriamos estuarijos, pakrančių lagūnos ir tarpiniai vandenys.

2. Bent šešis mėnesius draudžiama vykdyti verslinės europinių upinių ungurių – kaip tikslinės rūšies arba kaip atsitiktinės priegaudos – žvejybos veiklą visais jų gyvenimo etapais. Tuo tikslu kiekviena atitinkama valstybė narė nustato vieną ar daugiau žvejybos draudimo laikotarpių, laikydamasi šių sąlygų:

a)kai tikslinga, žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai vienoje valstybėje narėje gali skirtis priklausomai nuo žvejybos rajono, kad būtų atsižvelgta į ungurių migracijos modelius geografinio rajono ir laiko atžvilgiu skirtingais jų gyvenimo etapais;

b)žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turi trukti bent šešis mėnesius iš eilės arba iš viso šešis mėnesius, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų, ir

c)žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turi derėti su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, priimtais nacionaliniais valdymo planais ir europinių upinių ungurių migracijos modeliais laiko atžvilgiu atitinkamame jų gyvenimo etape atitinkamoje valstybėje narėje.

3.Žvejybos draudimo laikotarpis trunka nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir dar papildomą trijų mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį, kurį kiekviena atitinkama valstybė narė turi nustatyti tarp 2024 m. balandžio 1 d. ir lapkričio 30 d.

4.Europinių upinių ungurių mėgėjų žvejyba visais gyvenimo etapais draudžiama.

5.Kiekviena atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją:

a) apie žvejybos draudimo laikotarpį arba žvejybos draudimo laikotarpius, kuriuos ji nustačiusi pagal 2 ir 3 dalis, ne vėliau kaip 2024 m. kovo 1 d.;

b)per dvi savaites nuo priemonių priėmimo – apie nacionalines priemones, susijusias su žvejybos draudimo laikotarpiu arba laikotarpiais, kuriuos ji nustačiusi pagal 2 ir 3 dalis.]

14 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1.Šiuo reglamentu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)perskirstymui pagal Reglamento (ES) 2017/2403 12 ir 47 straipsnius;

d)papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)atidėtiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)kvotų perleidimui arba mainams pagal šio reglamento 21 ir 49 straipsnius.

2.Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

[15 straipsnis
Paprastųjų tobių žvejybos draudimo laikotarpiai

Verslinė paprastųjų tobių (Ammodytes spp.) žvejyba demersiniais tralais, traukiamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm, ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje draudžiama 2024 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais.]

[16 straipsnis
Atlantinių menkių ištekliams Šiaurės jūroje taikomos taisomosios priemonės

1.Žvejybos, išskyrus žvejybą pelaginės žvejybos įrankiais (gaubiamaisiais tinklais ir tralais), draudimo rajonai ir laikotarpiai, kuriais taikomas draudimas žvejoti, nustatyti IV priede.

2.Laivams, žvejojantiems dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 70 mm (ICES 4a ir 4b kvadratuose) arba ne mažesnis kaip 90 mm (ICES 3a kvadrate), taip pat ūdomis 71 , draudžiama žvejoti ICES 4a kvadrato Sąjungos vandenyse į šiaurę nuo 58° 30′ 00″ šiaurės platumos ir į pietus nuo 61° 30′ 00″ šiaurės platumos ir ICES 3a.20 (Skagerakas), 4a ir 4b kvadratų Sąjungos vandenyse į šiaurę nuo 57° 00′ 00″ šiaurės platumos ir į rytus nuo 5° 00′ 00″ rytų ilgumos.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, toje dalyje nurodyti žvejybos laivai gali žvejoti toje dalyje nurodytuose rajonuose, jei tenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:

a)jų sužvejotas atlantinių menkių laimikis sudaro ne daugiau kaip 5 % viso per vieną žvejybos reisą sužvejoto laimikio; daroma prielaida, kad žvejybos laivai, kurių sužvejotų atlantinių menkių laimikis 2017–2019 m. laikotarpiu neviršijo 5 % viso tų laivų laimikio, šį kriterijų tenkina, jei jie ir toliau naudoja tą patį žvejybos įrankį, kurį jie naudojo tuo laikotarpiu; ši prielaida gali būti paneigta;

b)naudojamas reglamentuojamas didelio selektyvumo dugninis tralas arba traukiamasis tinklas, todėl, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, atlantinių menkių sužvejojama bent 30 % mažiau, palyginti su laivais, žvejojančiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis atitinka pagrindinius tinklo akių dydžius, nurodytus Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo B dalies 1.1 punkte. Tokių tyrimų vertinimą gali atlikti ŽMTEK, o tuo atveju, jei vertinimo rezultatai neigiami, tų žvejybos įrankių nebegalima laikyti tinkamais naudoti šio straipsnio 2 dalyje nustatytuose rajonuose;

c)laivai, žvejojantys dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis (TR1), naudoja šiuos didelio selektyvumo žvejybos įrankius:

i)tralus su sėdžia, kurios tinklo akių dydis ne mažesnis kaip 600 mm;

ii)pakeltą apatinę tralo pavarą (0,6 m);

iii)horizontalų tinklinį rūšiuojamąjį intarpą su didelių tinklo akių sekcija žuvims iš tralo išplaukti;

d)laivai, žvejojantys dugniniais tralais ir traukiamaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 70 mm arba didesnis (ICES 4a kvadrate) ir 90 mm arba didesnis (ICES 3a kvadrate) ir mažesnis nei 100 mm (TR2), naudoja šiuos didelio selektyvumo žvejybos įrankius:

i)horizontalias rūšiuojamąsias grotas, atskiriančias plekšniažuves nuo apvaliųjų žuvų, su ne didesniais kaip 50 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga apvaliosioms žuvims išplaukti;

ii)sekciją „Seltra“, kurios tinklo akių dydis – 300 mm;

iii)rūšiuojamąsias grotas su ne didesniais kaip 35 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga žuvims išplaukti;

e)žvejybos laivams taikomi nacionaliniai atlantinių menkių sužvejojimo vengimo planai, kuriais, taikant teritorines ar technines priemones arba jas derinant tarpusavyje, siekiama užtikrinti, kad atlantinių menkių laimikis neviršytų mirtingumo dėl žvejybos, atitinkančio mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas nustatytas žvejybos galimybes; tokius planus ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jų įgyvendinimo valstybių narių atveju įvertina ŽMTEK, o trečiųjų valstybių atveju – atitinkama nacionalinė mokslo įstaiga, ir prireikus jie yra toliau tikslinami, jei iš tų vertinimų matyti, kad nacionalinio atlantinių menkių sužvejojimo vengimo plano tikslas nebus pasiektas.

4.Valstybės narės stiprina 2 dalyje nurodytų žvejybos laivų stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, kad užtikrintų 3 dalyje išdėstytų sąlygų laikymąsi.

5.Šis straipsnis netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnio.]

17 straipsnis
Atlantinių menkių ištekliams Kategate taikomos taisomosios priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivai, Kategate žvejojantys dugniniais tralais 72 , kurių tinklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 70 mm, naudoja vieną iš šių selektyviosios žvejybos įrankių:

a)rūšiuojamąsias grotas su ne didesniais kaip 35 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga žuvims išplaukti;

b)rūšiuojamąsias grotas, atskiriančias plekšniažuves nuo apvaliųjų žuvų, su ne didesniais kaip 50 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga apvaliosioms žuvims išplaukti;

c)sekciją „Seltra“, kurios tinklo akių dydis – 300 mm;

d)reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMTEK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia laivų, kuriuose yra tik toks žvejybos įrankis, atlantinių menkių laimikį sumažinti iki mažiau kaip 1,5 %.

2.Sąjungos žvejybos laivai, dalyvaujantys valstybės narės vykdomame projekte ir turintys veikiančią įrangą visapusiškai dokumentais pagrįstai žvejybai vykdyti, žvejybos įrankį gali naudoti taip, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo B dalyje. Iki 2024 m. kovo 31 d. minėta valstybė narė pateikia Komisijai tų laivų sąrašą.

3.Šis straipsnis netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnio.

18 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys

1.Sąjungos žvejybos laivai negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti šių rūšių žuvų:

a)žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) ICES 4 parajonio ir 7d kvadrato Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse ir 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

b)paprastųjų beriksų (Beryx splendens) NAFO 6 parajonyje;

c)pilkųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus squamosus) ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse ir ICES 1 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse;

d)portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse ir ICES 1 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse;

e)šokoladinių dygliaryklių (Dalatias licha) ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse ir ICES 1 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse;

f)paprastųjų ilgasnukių dygliaryklių (Deania calceus) ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse ir ICES 1 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse;

g)marmurinių švelniųjų rajų (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvų (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 4 ir 6–8 parajonių Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato ir 5 parajonio Jungtinės Karalystės vandenyse ir 3, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps) ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse ir ICES 1 ir 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse;

i)paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus), žvejojamų ūdomis ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse, 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse 5 parajonio Jungtinės Karalystės ir tarptautiniuose vandenyse, 6–8 parajonių Jungtinės Karalystės, Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse ir 12 bei 14 parajonių tarptautiniuose vandenyse;

j)atlantinių silkiaryklių (Lamna nasus) visuose vandenyse;

k)dygiųjų rajų (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

l)marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) ICES 6 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 10 parajonio Sąjungos vandenyse;

m)bangininių ryklių (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

n)paprastųjų gitaržuvių (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje.

2.    Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių egzempliorių negalima sužaloti ir jie turi būti tuojau pat paleidžiami.

19 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie iškrautus kiekius ir žvejybos pastangas, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II skyrius
Žvejybos trečiųjų valstybių vandenyse leidimai

20 straipsnis
Žvejybos leidimai

1.Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima suteikti Sąjungos žvejybos laivams trečiųjų valstybių vandenyse, skaičius, kai taikytina, nustatytas V priedo A dalyje.

2.Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį valstybė narė, pranešusi Komisijai, perleidžia žvejybos šio reglamento V priedo A dalyje nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei, prireikus kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai. Negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento V priedo A dalyje. Apie žvejybos leidimų perleidimą juos perleidžianti valstybė narė praneša Komisijai tuo metu, kai Komisijai pranešama apie kvotos perleidimą.

III skyrius
Regioninių žvejybos valdymo organizacijų valdomos žvejybos galimybės

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

21 straipsnis
Kvotų perleidimas ir mainai

1.Tuo atveju, kai pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO) taisykles tos RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama viena kitai perleisti kvotas ir jomis mainytis, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali dalyvauti diskusijose su tos RŽVO susitariančiąja šalimi ir atitinkamai parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą. Atitinkama valstybė narė apie tą planą praneša Komisijai.

2.Gavusi pranešimą pagal 1 dalį, Komisija numatomo kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą gali patvirtinti. Jei Komisija planą patvirtina, ji nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą būti saistoma numatomo kvotų perleidimo ar kvotų mainų. Komisija praneša apie kvotų perleidimą arba kvotų mainus RŽVO sekretoriatui pagal tos RŽVO taisykles.

3.Komisija informuoja valstybes nares apie visus sutartus kvotų perleidimus arba kvotų mainus.

4.Perleidžiant kvotas arba jomis keičiantis, atitinkamos valstybės narės gautos arba jos perleistos žvejybos galimybės laikomos jai pridėtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba kvotų mainai įsigalioja pagal susitarimo su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles (priklausomai nuo to, kas taikoma). Tokie kvotų perleidimai ir kvotų mainai nedaro poveikio paskirstymo raktui, taikomam paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

[Šio reglamento 2–4 ir 8–9 skirsniai bus atnaujinti po metinių RŽVO susitikimų.]

[2 skirsnis
NEAFC konvencijos rajonas

22 straipsnis
Paprastieji jūriniai ešeriai Irmingerio jūroje

1.Draudžiama visa žvejybos veikla rajone, kurio ribas žymi toliau nurodytos koordinatės, nustatytos pagal koordinačių sistemą WGS84.

2.Žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti Sąjungos uostuose, o Sąjungos žvejybos laivams – ir trečiųjų valstybių uostuose, sekliavandenius pelaginius ir giliavandenius pelaginius gelminius ilgažiomenius ešerius (Sebastes mentella), sužvejotus Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse (ICES 5, 12 ir 14 parajoniuose ir NAFO 1 ir 2 parajoniuose).

3.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama dalyvauti perkrovimo operacijose, susijusiose su 2 dalyje nurodytais ištekliais.]

[3 skirsnis
ICCAT konvencijos rajonas

23 straipsnis
Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante aktyviai vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.Sąjungos priekrantės smulkiosios žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje aktyviai vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms aktyviai vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius negali viršyti VI priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus.

5.Gaudyklių, naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, skaičius negali viršyti VI priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems pagal Reglamento (ES) 2017/2107 73 17 straipsnį leidžiama kaip tikslinę rūšį žvejoti ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) šiaurinius išteklius, skaičius negali viršyti šio reglamento VI priedo 7 punkte nustatyto skaičiaus.

7.Didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 m, didžiausias skaičius negali viršyti VI priedo 8 punkte nustatyto skaičiaus.

24 straipsnis
Mėgėjų žvejyba

Kai tinkama, valstybės narės iš joms pagal ID priedą paskirtų kvotų tam tikrą dalį skiria mėgėjų žvejybai.

25 straipsnis
Rykliai

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Draudžiama vykdyti specializuotąją Alopias genties jūrų lapių žvejybą.

3.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

4.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.Draudžiama laikyti laive floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybą.

6.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti atlantinių pilkšvųjų ryklių (Isurus oxyrinchus) šiaurės Atlanto išteklių, sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

26 straipsnis
Tropiniams tunams skirti ŽSĮ

1.Draudžiama ICCAT konvencijos rajone naudoti ŽSĮ nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 13 d.

2.Nuo 2023 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos laivai nestatytų ir nenaudotų ŽSĮ. Vienas žvejybos laivas vienu metu ICCAT konvencijos rajone negali būti pastatęs ir naudoti daugiau kaip 300 ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais.

3.Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ankstesnius duomenis apie žvejybos įrankius, statomus prie ŽSĮ. Jei valstybė narė iki tos dienos tų duomenų nepateikia, žvejybos laivai, plaukiojantys su jos vėliava, negali statyti žvejybos įrankių prie ŽSĮ tol, kol Komisija iš tos valstybės narės tų duomenų negauna, kad juos būtų galima perduoti ICCAT.]

[4 skirsnis
CCAMLR konvencijos rajonas

27 straipsnis
Pranešimai apie tiriamąją nototeninių dančių žvejybą

1.2024 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio 2–7 dalis valstybės narės gali dalyvauti arba leisti savo laivams dalyvauti tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir FAO 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.

2.Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų, tos valstybės narės, kurios ketina tai padaryti, ne vėliau kaip 2024 m. birželio 1 d. apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

28 straipsnis
Papildomi nototeninių dančių tiriamosios žvejybos apribojimai

1.Be Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7a straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų dėl tiriamosios žvejybos, žvejoti nototeninius dančius 2023–2024 m. žvejybos sezonu leidžiama tik VII priedo A lentelėje nustatytoms valstybėms narėms, toje lentelėje nustatytuose parajoniuose ir nurodytam žvejybos laivų skaičiui, laikantis to priedo B lentelėje nustatytų BLSK ir priegaudos apribojimų.

2.Specializuotoji ryklių rūšių žvejyba kitais nei mokslinių tyrimų tikslais draudžiama. Visi nototeninių dančių žvejybos metu kaip priegauda atsitiktinai sužvejoti rykliai, ypač jaunikliai ir ikringos patelės, paleidžiami gyvi.

3.Kai taikytina, nototeninių dančių žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote (MTP) nutraukiama, kai užregistruotas laimikis pasiekia nustatytą BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusią žvejybos sezono dalį.

4.Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniame gylyje, kad taip būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad laimikis bei žvejybos pastangos nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tačiau žvejyba FAO 48.6 ir 88.1 parajoniuose ir FAO 58.4.3a kvadrate, jei ji yra leidžiama pagal šio reglamento 27 straipsnį, yra draudžiama mažesniame nei 550 m gylyje.

29 straipsnis
Antarktinių krilvėžių žvejyba 2023–2024 m. žvejybos sezonu

1.Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnio tikslais valstybės narės, ketinančios 2023–2024 m. žvejybos sezonu žvejoti antarktinius krilvėžius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 1 d. praneša Komisijai apie tai, naudodamos VII priedo priedėlio B dalyje pateiktą formą. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta informacija apie kiekvieną žvejybos laivą, kuriam ketinama leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje.

3.Valstybė narė, ketinanti žvejoti antarktinius krilvėžius CCAMLR konvencijos rajone, į pranešimą apie savo ketinimą įtraukia tik tuos leidimą turinčius žvejybos laivus, kurie pranešimo perdavimo metu:

a)plaukioja su jos vėliava arba

b)plaukioja su kitos CCAMLR narės vėliava ir, kaip numatoma, žvejybos metu plaukios su tos valstybės narės vėliava.

4.Jei leidimą turintis žvejybos laivas, apie kurį CCAMLR sekretoriatui pranešta pagal 1, 2 ir 3 dalis, negali dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje dėl pagrįstų operacinių priežasčių arba dėl force majeure aplinkybių, atitinkama valstybė narė gali leisti pakeisti tą žvejybos laivą kitu žvejybos laivu. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja CCAMLR sekretoriatą kaip papildomą adresatą įtraukdama Komisiją, ir nurodo:

a)visus duomenis apie žvejybos laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį (-ius) laivą (-us), įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, ir

b)išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5 skirsnis
IOTC kompetencijos rajonas

30 straipsnis
IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumo ribojimas

1.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 1 punkte.

2.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 2 punkte.

3.Žvejybos laivus, skirtus 1 ir 2 dalyje nurodytai žvejybai vykdyti, valstybės narės gali perskirti kitoje iš tų dalių nurodytai žvejybai vykdyti, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio perskyrimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.Tuo atveju, jeigu į valstybės narės laivyną siūloma perkelti pajėgumą, ta valstybė narė užtikrina, kad žvejybos laivai, kurie bus perskirti, būtų įregistruoti IOTC leidimus turinčių laivų registre arba kitų RŽVO, valdančių tunų žvejybą, laivų registruose. Žvejybos laivų, įtrauktų į kurios nors RŽVO sudarytą NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą, perskirti negalima.

5.Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumą viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas viršutines ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

31 straipsnis
Dreifuojantieji ŽSĮ ir aprūpinimo laivai

1.Dreifuojančiuosiuose ŽSĮ turi būti įtaisyti prietaisiniai plūdurai. Bet kokius kitus plūdurus, pavyzdžiui, radijo plūdurus, naudoti draudžiama.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu gali sekti ne daugiau kaip 300 eksploatuojamų plūdurų.

3.Kiekvienam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui kasmet galima įsigyti ne daugiau kaip 500 prietaisinių plūdurų. Joks gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas jokiu metu negali turėti daugiau kaip 500 prietaisinių plūdurų (sandėliuojamų ir eksploatuojamų).

4.Ne daugiau kaip trys aprūpinimo laivai aptarnauja ne mažiau kaip dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų – jie visi turi plaukioti su valstybės narės vėliava. Ši nuostata netaikoma tik vieną aprūpinimo laivą naudojančioms valstybėms narėms.

5.Vieną gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą vienu metu gali aptarnauti ne daugiau kaip vienas su valstybės narės vėliava plaukiojantis aprūpinimo laivas.

6.Sąjunga naujų arba papildomų aprūpinimo laivų IOTC leidimus turinčių laivų registre neregistruoja.

6 skirsnis
SPRFMO konvencijos rajonas

32 straipsnis
Pelaginių žuvų žvejyba

1.Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IH priede nustatytų BLSK.

2.1 dalyje nurodytos valstybės narės IH priede nustatytomis žvejybos galimybėmis gali naudotis tik su sąlyga, kad jos ne vėliau kaip iki kito mėnesio penkioliktos dienos Komisijai nusiunčia toliau nurodytą informaciją, kad Komisija ją galėtų perduoti SPRFMO sekretoriatui:

a)SPRFMO konvencijos rajone aktyviai žvejybos veiklą vykdančių ar perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų sąrašą,

b)mėnesines laimikio ataskaitas.

7 skirsnis
IATTC konvencijos rajonas

33 straipsnis
Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai negali žvejoti gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), didžiaakių tunų (Thunnus obesus) ir dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis):

a)nuo 2024 m. liepos 29 d. 00.00 val. iki 2024 m. spalio 8 d. 24.00 val. arba nuo 2024 m. lapkričio 9 d. 00.00 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir šiais taškais:

–Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

–150º vakarų ilgumos,

–40º šiaurės platumos,

–40º pietų platumos;

b)nuo 2024 m. spalio 9 d. 00.00 val. iki 2024 m. lapkričio 8 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

–96º vakarų ilgumos,

–110º vakarų ilgumos,

–4º šiaurės platumos,

–3º pietų platumos.

2.Ta vėliavos valstybė narė anksčiau nei 2024 m. balandžio 1 d. informuoja Komisiją apie kiekvienam iš žvejybos laivų, nurodytų 1 dalyje ir plaukiojančių su jos vėliava, parinktą 1 dalies a punkte nurodytą žvejybos draudimo laikotarpį.

3.Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, turi pasilikti laive ir tada perkrauti arba iškrauti visus savo sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.3 dalis netaikoma:

a)kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis,

b)per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei triume likusios vietos gali nepakakti visiems per tą užmetimą sužvejotiems tunams laikyti.

34 straipsnis
Dreifuojantieji ŽSĮ

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu IATTC konvencijos rajone negali turėti daugiau kaip 400 aktyvių ŽSĮ. ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas ir naudojamas jūroje, pradeda siųsti savo koordinačių pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba jo operatoriaus. ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

2.15 dienų iki pagal šio reglamento 33 straipsnio 1 dalies a punktą pasirinkto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios IATTC konvencijos rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas turi:

a)nestatyti ir nenaudoti ŽSĮ,

b)susirinkti tiek pat ŽSĮ, kiek prieš tai pastatė ir naudojo.

35 straipsnis
Didžiaakių tunų žvejybos ūdomis laimikio limitai

Didžiaakių tunų bendri metiniai laimikiai, taikomi IATTC konvencijos rajone ūdomis žvejojantiems kiekvienos valstybės narės laivams, nustatyti IL priede.

36 straipsnis
Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Atsitiktinai sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių egzempliorių negalima sužaloti ir žvejybos laivo operatoriai tuojau pat juos paleidžia.

3.Žvejybos laivo operatoriai užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos), ir tą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. sausio 31 d. Komisijai perduoda tą 2023 m. surinktą informaciją.

37 straipsnis
Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, jie tuojau pat jas paleidžia, kai įmanoma, gyvas ir nesužalotas.

[8 skirsnis
SEAFO konvencijos rajonas

38 straipsnis
Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

a)katryklių pamėklių (Apristurus manis),

b)Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi);

c)trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

d)didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

e)mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus);

f)rombinių rajų (Rajidae),

g)paprastųjų velvetinių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

h)Selachimorpha antbūriui priklausančių ryklių,

i)paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).]

[9 skirsnis
WCPFC konvencijos rajonas

39 straipsnis
Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų, skirtų laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje į pietus nuo 20° pietų platumos, skaičius neviršytų 403 žvejybos dienų.

2.Sąjungos žvejybos laivai negali tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės.

3.Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) laimikis 2024 m. neviršytų IG priedo 1 lentelėje nustatytų limitų.

40 straipsnis
Žvejybos naudojant ŽSĮ valdymas

1.WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams negalima statyti ir naudoti ŽSĮ, jų tvarkyti arba užmesti tinklų prie ŽSĮ nuo 2024 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val.

2.Be 1 dalyje nustatyto draudimo, draudžiama WCPFC konvencijos rajono atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos užmesti tinklus prie ŽSĮ dar du mėnesius: arba nuo 2024 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2024 m. gegužės 31 d. 24.00 val., arba nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 24.00 val.

3.Kiekviena atitinkama valstybė narė nustato, kuris iš 2 dalyje nurodytų žvejybos draudimo laikotarpių taikomas su jos vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams. Valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. vasario 15 d. informuoja Komisiją apie pasirinktą žvejybos draudimo laikotarpį. Komisija anksčiau nei 2024 m. kovo 1 d. WCPFC sekretoriatui praneša apie valstybių narių pasirinktus žvejybos draudimo laikotarpius.

4.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nė vienas jos gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu jūroje nebūtų pastatęs ir nenaudotų daugiau kaip 350 ŽSĮ su aktyvuotais prietaisiniais plūdurais. Plūdurai aktyvuojami tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

41 straipsnis
Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastąsias durklažuves, skaičius

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas IX priede.

42 straipsnis
Paprastųjų durklažuvių žvejybos ūdomis į pietus nuo 20° pietų platumos laimikio limitai

Valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) laimikis, ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotas į pietus nuo 20° pietų platumos, 2024 m. neviršytų IG priedo 2 lentelėje nustatyto limito. Jos taip pat užtikrina, kad dėl to paprastųjų durklažuvių žvejybos pastangos nepasislinktų į rajoną, esantį į šiaurę nuo 20° pietų platumos.]

10 skirsnis
Beringo jūra

43 straipsnis
Draudimas žvejoti aliaskines rudagalves menkes Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse

Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Gadus chalcogrammus).

11 skirsnis
SIOFA susitarimo rajonas

44 straipsnis
Dugninės žvejybos apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, žvejojantys SIOFA susitarimo rajone:

a)apribotų savo metines dugninės žvejybos pastangas iki X priede nustatyto lygio;

b)nevykdytų dugninės žvejybos, išskyrus atvejus, kai žvejojama naudojant demersines ūdas ir

c)nežvejotų laikinosiose saugomose teritorijose Atlantis Bank, Coral, Fools Flat, Middle of What ir Walter’s Shoal, kaip nustatyta IK priede, išskyrus atvejus, kai žvejojama naudojant demersines ūdas, ir su sąlyga, kad žvejojant tuose rajonuose laive visada būtų mokslinis stebėtojas.

45 straipsnis
Nototeninių dančių žvejybos priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, žvejojantys nototeninius dančius (Dissostichus spp.) SIOFA susitarimo rajone:

a)nežvejotų mažesniame nei 500 metrų gylyje;

b)laive visada būtų bent vienas mokslinis stebėtojas, kurio tikslas – stebėti 25 % ištraukiamų kiekvienos ūdos kabliukų žvejybos operacijos metu ir

c)paženklintų bei paleistų nototeninių dančių egzempliorius – bent po 5 žuvis vienai sužvejoto gyvojo svorio tonai. Sužvejojus 30 ar daugiau nototeninių dančių, taikomas bent 60 % ženklinimo ir paleidimo reikalavimas.

46 straipsnis
Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SIOFA susitarimo rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

(a)portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis), išskyrus susijusius su IK priede nustatyta leidžiama priegauda;

(b)paprastųjų ilgasnukių dygliaryklių (Deania calceus);

(c)rudųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus granulosus);

(d)šokoladinių dygliaryklių (Dalatias licha);

(e)madagaskarinių dėmėtųjų katryklių (Bythaelurus bachi);

(f)tamsiasnukių chimerų (Chimaera buccanigella);

(g)madagaskarinių chimerų (Chimaera didierae);

(h)didgalvių chimerų (Chimaera willwatchi);

(i)ilgašnipių baltaakių dygliaryklių (Centroselachus crepidater);

(j)Planketo baltaakių dygliaryklių (Scymnodon plunketi);

(k)paprastųjų velvetinių dygliaryklių (Zameus squamulosus);

(l)šviesiažandžių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus alphus);

(m)indinių juodųjų katryklių (Apristurus indicus);

(n)ilgasnukių chimerų (Harriotta raleighana);

(o)siauragalvių dėmėtųjų katryklių (Bythaelurus tenuicephalus);

(p)gyvatryklių (Chlamydoselachus anguineus);

(q)didžiaakių šešiažiaunių ryklių (Hexanchus nakamurai);

(r)mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus);

(s)antarktinių ryklių (Somniosus antarcticus);

(t)aitvarinių ryklių (Mitsukurina owstoni);

(u)klajoklinių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus viator);

(v)Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi);

(w)pilkųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus squamosus);

(x)mažųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus uyato);

(y)trumpadyglių dygliaryklių (Squalus mitsukurii);

(z)keturdyglių ilgasnukių dygliaryklių (Deania quadrispinosa);

aa)    afrikinių dygliaryklių (Deania profundorum);

ab)    ilgasnukių chimerų (Harriotta raleighana);

ac)    mozambikinių rajų (Bathyraja tunae);

ad)    afrikinių peiliasnukių chimerų (Rhinochimaera africana).

III ANTRAŠTINĖ DALIS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

47 straipsnis
Su Norvegijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su Farerų Salų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Su Norvegijos arba Farerų Salų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams Komisija gali leisti žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant I priede nustatytų BLSK ir taikant šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytas sąlygas.

48 straipsnis
Su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, registruoti Jungtinėje Karalystėje, Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje ar Meno Saloje ir turintys Jungtinės Karalystės žuvininkystės administravimo institucijos suteiktą licenciją

Su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, registruotiems Jungtinėje Karalystėje, Gernsio Valdoje, Džersio Valdoje ar Meno Saloje ir turintiems Jungtinės Karalystės žuvininkystės administravimo institucijos suteiktą licenciją, Komisija gali leisti žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant I priede nustatytų BLSK ir taikant šiame reglamente bei Reglamente (ES) 2017/2403 ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytas sąlygas.

49 straipsnis
Kvotų perleidimas ir mainai su Jungtine Karalyste

1.Kvotų perleidimas ar kvotų mainai tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vykdomi pagal šį straipsnį.

2.Valstybė narė, ketinanti perleisti kvotas Jungtinei Karalystei arba su ja mainytis kvotomis, gali su Jungtine Karalyste aptarti kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą. Atitinkama valstybė narė apie tą planą praneša Komisijai.

3.Jei Komisija patvirtina 2 dalyje nurodytą kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą, apie kurį praneša atitinkama valstybė narė, ji nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą būti saistoma tokio kvotų perleidimo ar kvotų mainų. Komisija praneša Jungtinei Karalystei ir valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba kvotų mainus.

4.Pagal sutartą žvejybos galimybių perleidimą ar kvotų mainus iš Jungtinės Karalystės gautos arba Jungtinei Karalystei perleistos kvotos laikomos atitinkamai valstybei narei pridėtomis arba iš jai skirtų kvotų išskaičiuotomis kvotomis nuo to momento, kai pagal 3 dalį pranešama apie kvotų perleidimą ar kvotų mainus. Tokie kvotų perleidimai ir kvotų mainai nedaro poveikio paskirstymo raktui, taikomam paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

50 straipsnis
Su Venesuelos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikomos šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytos sąlygos.

51 straipsnis
Žvejybos leidimai

Didžiausias Sąjungos vandenyse veiklą vykdantiems trečiųjų valstybių žvejybos laivams skiriamų žvejybos leidimų skaičius nustatytas V priedo B dalyje.

52 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų valstybių žvejybos laivų, žvejojančių pagal šio reglamento 51 straipsnyje nurodytus žvejybos leidimus, laimikiui ir priegaudai taikomos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

[Šio reglamento 53 straipsnis bus atnaujintas po Sąjungos ir trečiųjų valstybių konsultacijų.]

53 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys

1.Trečiųjų valstybių žvejybos laivai negali žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvų, kai jų aptinkama Sąjungos vandenyse:

a)žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) ICES 3a ir 7d kvadratų Sąjungos vandenyse ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)marmurinių švelniųjų rajų (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvų (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 3, 4 ir 6–10 parajonių Sąjungos vandenyse;

c)paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus), žvejojamų ūdomis ICES 4 ir 6–8 parajonių Sąjungos vandenyse;

d)šokoladinių dygliaryklių (Dalatias licha), paprastųjų ilgasnukių dygliaryklių (Deania calceus), pilkųjų trumpadyglių ryklių (Centrophorus squamosus), didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps) ir portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis) ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

e)atlantinių silkiaryklių (Lamna nasus) visuose Sąjungos vandenyse;

f)dygiųjų rajų (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

g)marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) ICES 6 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)paprastųjų gitaržuvių (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūros Sąjungos vandenyse;

i)bangininių ryklių (Rhincodon typus) visuose Sąjungos vandenyse.

2.Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių egzempliorių negalima sužaloti ir jie turi būti tuojau pat paleidžiami.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis
Reglamento (ES) 2023/194 pakeitimai

Reglamento (ES) 2023/194 IA priedo F dalis iš dalies keičiama pagal šio reglamento XI priedą.

55 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

56 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

9–13, 15–18, 22, 25, 36–38, 43, 46 bei 53 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2025 m. tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2025 m. žvejybos galimybės.

57 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tačiau:

(a)12 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 6 dalis taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.;

(b)12 straipsnio 2–5 dalys taikomos nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.;

(c)21 straipsnis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.;

(d)27, 28 ir 29 straipsniai ir VII priedas taikomi nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.;

(e)26 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2023 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(f)33 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 19 d.;

(g)I priedas taip pat taikomas 2025 ir 2026 m., jei taip nurodyta tame priede;

(h)IK priedas taikomas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d., jei taip nurodyta tame priede;

(i)II priedas taikomas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.;

(j)[didžiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis paprastųjų dygliaryklių (DGS/03A-C, DGS/2AC4-C ir DGS/15X14) dydis nustoja būti taikomas tą dieną, kai tampa taikomas deleguotasis aktas, kuriuo nustatomos atitinkamos priemonės ir reglamentuojamas šių išteklių laimikio virš 100 cm tvarkymas.]

(k)Šiuo reglamentu 2024 m. ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2025 ir 2026 m. nustatyti laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai toliau taikomi 2025 m. ir, kai aktualu, 2026 ir 2027 m., išimtinai šiais tikslais:

i)mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

ii)išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

iii)atidėtiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį ir

iv)išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(3)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019 3 25, p. 1).

(4)     https://www.ices.dk/advice/Pages/Latest-Advice.aspx

(5)    Visų pirma žr. dokumentą „ICES approach to advice on fishing opportunities“, paskelbtą    
https://doi.org/10.17895/ices.advice.22240624.v1 .

(6)    2021 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1875 dėl pozicijos, kuri Sąjungos vardu turi būti priimta per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (OL L 378, 2021 10 26, p. 6).    2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/865 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NEAFC (OL L 140, 2019 5 28, p. 60).    2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/868 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT), kuriuo panaikinamas 2014 m. liepos 8 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICCAT (OL L 140, 2019 5 28, p. 78).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/867 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijoje (CCAMLR), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 24 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCAMLR (OL L 140, 2019 5 28, p. 72).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/860 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IOTC (OL L 140, 2019 5 28, p. 33).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/859 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO), kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. Sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO (OL L 140, 2019 5 28, p. 27).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/812 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Amerikos tropinių tunų komisijoje (IATTC) ir Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos šalių susitikime, kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi IATTC (OL L 133, 2019 5 21, p. 13).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/861 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos pietryčių Atlante organizacijoje (SEAFO), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SEAFO (OL L 140, 2019 5 28, p. 38).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/862 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje (WCPFC), kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu dėl vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo turi būti laikomasi WCPFC (OL L 140, 2019 5 28, p. 44).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/866 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo metinėje šalių konferencijoje, kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi toje metinėje konferencijoje (OL L 140, 2019 5 28, p. 66).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/858 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime, kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SIOFA šalių susitikime (OL L 140, 2019 5 28, p. 21).    2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/863 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 26 d. Sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO (OL L 140, 2019 5 28, p. 49).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/824 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Australinių tunų apsaugos konvencijos (CCSBT) išplėstinėje komisijoje, kuriuo panaikinamas 2014 m. birželio 12 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi CCSBT (OL L 134, 2019 5 22, p. 19).2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/859 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO), kuriuo panaikinamas 2017 m. birželio 12 d. Sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi SPRFMO (OL L 140, 2019 5 28, p. 27).

(7)    2023 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/194, kuriuo nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, taip pat nustatomos 2023 m. ir 2024 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 28, 2023 1 31, p. 1).

(8)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(9)    Daugiamečiuose planuose Blim apibrėžiamas kaip ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo.

(10)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840942.v1   https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840912.v1

(11)    Daugiamečiuose planuose FMSY taško vertė apibrėžiama kaip apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina ilgalaikį MSY.

(12)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840726.v1   https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840951.v1  

(13)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21864336.v1  

(14)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840897.v1  

(15)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21532947.v1  

(16)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.19453487.v2  

(17)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840969.v1  

(18)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820533.v1  

(19)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840984.v1  

(20)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21841002.v1  

(21)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21841014.v1  

(22)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840984.v1  

(23)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21864309.v1  

(24)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21864312.v1  

(25)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21907971.v1  

(26)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840756.v1  

(27)    Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 149, 2021 4 30, p. 10).

(28)    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 36 priedo F lentelėje išvardyti ištekliai

(29)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.19754485.v1 https://doi.org/10.17895/ices.advice.19754488.v1  

(30)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.19754491.v1  

(31)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.7752 https://doi.org/10.17895/ices.advice.19772374.v1  

(32)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.19902958  

(33)    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(34)     Taikytina Šiaurės jūros daugiamečio plano 1 straipsnio 1 dalyje ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems ištekliams.

(35)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(36)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(37)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(38)    Blim – biomasės dydis, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo.

(39)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(40)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21840756.v1  

(41)    FMSY taško vertė – apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina ilgalaikį MSY.

(42)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.19902958  

(43)    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(44)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.19772374.v1

(45)    2023 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/194, kuriuo nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, taip pat nustatomos 2023 m. ir 2024 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 28, 2023 1 31, p. 1).

(46)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(47)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(48)    Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 149, 2021 4 30, p. 10).

(49)    2021 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1875 dėl pozicijos, kuri Sąjungos vardu turi būti priimta per metines konsultacijas su Jungtine Karalyste siekiant susitarti dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (OL L 378, 2021 10 26, p. 6).

(50)    OL L 175, 2021 5 18, p. 3.

(51)     2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 19, p. 55).

(52)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(53)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(54)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(55)    OL L 252, 1981 9 5, p. 27. Sąjunga CCAMLR konvenciją patvirtino 1981 m. rugsėjo 4 d. Tarybos sprendimu 81/691/EEB dėl Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos sudarymo (OL L 252, 1981 9 5, p. 26).

(56)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(57)    OL L 224, 2006 8 16, p. 24. Konvenciją dėl IATTC stiprinimo Sąjunga patvirtino 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(58)    OL L 162, 1986 6 18, p. 34. Sąjunga prie ICCAT prisijungė 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(59)    OL L 236, 1995 10 5, p. 25. Sąjunga prie IOTC prisijungė 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(60)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(61)    OL L 234, 2002 8 31, p. 40. Sąjunga SEAFO konvenciją patvirtino 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(62)    OL L 196, 2006 7 18, p. 15. Sąjunga SIOFA konvenciją patvirtino 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(63)    OL L 67, 2012 3 6, p. 3. Sąjunga SPRFMO konvenciją patvirtino 2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimu 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(64)    OL L 32, 2005 2 4, p. 3. Sąjunga prie WCPFC prisijungė 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(65)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(66)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(67)    Visų tipų demersiniai tralai (OTB, OTT, PTB, TBB, TBN, TBS ir TB).

(68)    Visų tipų traukiamieji tinklai (SSC, SDN, SPR, SV, SB ir SX).

(69)    Visų tipų žvejyba ūdomis, kartinėmis ūdomis arba meškerėmis (LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS).

(70)    Visi statomieji žiauniniai tinklai ir gaudyklės (GTR, GNS, GNC, FYK, FPN ir FIX).

(71)    Žvejybos įrankių kodai: OTB, OTT, OT, TBN, TBS, TB, TX, PTB, SDN, SSC, SX, LL, LLS.

(72)    Žvejybos įrankių kodai: OTB, OTT, OT, TBN, TBS, TB, TX, PTB.

(73)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 10 25

COM(2023) 587 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

kuriuo nustatomos 2024, 2025 ir 2026 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir kuriuo dėl giliavandenių žuvų išteklių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS […]

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) ir, kai tikslinga, su jais funkciškai susijusios sąlygos.

Visoms prieduose nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Prieduose pateiktos nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal mokslinį rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik moksliniai rūšių pavadinimai.

Aiškumo sumetimais šiame reglamente toliau pateikiama šio reglamento prieduose išvardytų rūšių mokslinių ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė. IA–IL priedai yra I priedo dalys.

Šio reglamento prieduose išvardytų rūšių mokslinių ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė

IA PRIEDAS

SKAGERAKAS, KATEGATAS, ICES 1–10, 12 IR 14 PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS

A DALIS

Autonominiai Sąjungos ištekliai