EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 03

COM(2023) 237 final

2023/0140(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas Šaudmenų gamybos rėmimo aktas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

• Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

·Pirmąjį ramstį sudaro priemonės, kuriomis remiamas pramonės stiprinimas ištisose tiekimo grandinėse, susijusiose su tam tikrų gynybos produktų gamyba ES, ir jis grindžiamas Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 173 straipsnio 3 dalimi.

Sąjungos gynybos pramonė, gaminanti tam tikrus gynybos produktus, šiuo metu patiria staigų paklausos padidėjimą ir turi skubiai prisitaikyti prie šios naujos rinkos padėties. ES finansine parama pagal šį ramstį bus siekiama stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) konkurencingumą ir atsparumą tam tikrų gynybos produktų srityje, kad ji galėtų skubiai prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, pagal SESV 173 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką. Taigi pagal šį ramstį ES pramonei padedama didinti gamybos apimtį, trumpinti pristatymo laiką ir šalinti galimus trukdžius ir (arba) veiksnius, dėl kurių gali būti vėluojama tiekti ir gaminti tam tikrus gynybos produktus arba jų tiekimas ar gamyba gali būti apsunkinami.

·Pagal SESV 173 straipsnio 3 dalį šis ramstis neapima jokio valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimo. Antrąjį ramstį sudaro derinimo priemonės, skirtos tam tikrų gynybos produktų, jų sudedamųjų dalių ir atitinkamų išteklių prieinamumui nustatyti, inventorizuoti ir nuolat stebėti, taip pat priemonės, kuriomis nustatomi reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad tam tikri gynybos produktai Sąjungoje būtų prieinami laiku ir ilgam. Antrasis ramstis yra grindžiamas SESV 114 straipsniu.

Sąjungos teritorijos saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių viešosios politikos tikslų. Šis saugumas taip pat priklauso nuo pakankamo gynybos prekių ir paslaugų kiekio prieinamumo. Dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių Sąjungoje yra labai padidėjusi tam tikrų gynybos produktų paklausa. Ši padėtis trikdo šių produktų ir jų sudedamųjų dalių vidaus rinkos veikimą ir kelia grėsmę jų tiekimo saugumui. Valstybės narės ėmėsi priemonių arba greičiausiai imsis priemonių, kad nacionalinės gynybos tikslais išsaugotų savas šių produktų ir jų sudedamųjų dalių atsargas. Tačiau paaiškėjo, kad skirtingi nacionalinės teisės aktai, visų pirma susiję su gynybos produktų sertifikavimu, produktų ir susijusių sudedamųjų dalių perdavimu ES viduje, taip pat skirtingas Sąjungos teisės įgyvendinimas, tapo trukdžiais Europos tam tikrų gynybos produktų tiekimo grandinėms ir sąveikumo kliūtimis. Todėl, siekiant išvengti tam tikrų gynybos produktų trūkumo Sąjungoje ir drauge užtikrinti vidaus rinkos veikimą, būtina priimti Sąjungos derinamuosius teisės aktus, remiantis SESV 114 straipsniu. Šios priemonės turėtų apimti nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų nustatymą, susijusių pramonės pajėgumų inventorizavimą, pirmenybinius užsakymus, leidimų išdavimo procedūrų spartinimą arba viešųjų pirkimų procedūrų lengvinimą. Priemonių derinys turėtų padėti užtikrinti didesnę tam tikrų gynybos produktų ir jų sudedamųjų dalių, kurių reikia, kad veiktų vidaus rinka, pasiūlą visose valstybėse narėse. Be to, jis turėtų padėti užtikrinti, kad tam tikri gynybos produktai Sąjungoje būtų prieinami ir tiekiami laiku.

Kiti SESV straipsniai arba kiekvienas straipsnis atskirai negali būti abiejų minėtų tikslų pagrindas. Siūlomi elementai pateikiami viename teisės akte, nes visos priemonės sudaro nuoseklų požiūrį, kuriuo įvairiais būdais patenkinamas poreikis stiprinti Sąjungos gynybos ekosistemą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

·Kalbant apie pirmąjį ramstį, siūlomomis priemonėmis siekiama paspartinti investicijas į tam tikrų gynybos produktų gamybos pajėgumus Sąjungoje, kartu skatinant EGTPB atsparumą, pasitelkiant tarpvalstybines pramonės partnerystes ir atitinkamų bendrovių bendradarbiavimą, bendromis pramonės pastangomis siekiant išvengti dar didesnio tiekimo grandinių susiskaidymo. Atsižvelgiant į poreikį EGTPB pritaikyti prie struktūrinių pokyčių, finansinė parama ir paskatos gali būti tinkamai parengtos ir įgyvendinamos tik Sąjungos lygmeniu. Svarbu pabrėžti, kad tam tikrų gynybos produktų gamintojai yra plačiai išsidėstę visoje Sąjungoje – tai kelios MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės.

·Pagal antrąjį ramstį numatytos priemonės bus naudingos vidaus rinkai, padidins EGTPB atsparumą ir užtikrins tiekimo saugumą. Priemonėmis, kuriomis siekiama nustatyti, inventorizuoti ir nuolat stebėti tam tikrų gynybos produktų, jų sudedamųjų dalių ir atitinkamų išteklių prieinamumą Sąjungoje, bus užtikrintas reikiamos žvalgybos informacijos rinkimas Sąjungos lygmeniu ir Komisijai bei valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos numatyti tokių gynybos produktų tiekimo saugumui poveikį darančius trūkumus. Priemonės, kuriomis siekiama nustatyti reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad tam tikri gynybos produktai būtų prieinami laiku ir ilgą laiką, sudarys sąlygas valstybėms narėms ir Komisijai veiksmingiau nei taikant įvairias nacionalines priemones šalinti tiekimo grandinių trūkumus ir trukdžius.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2023/0140 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas Šaudmenų gamybos rėmimo aktas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 2 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tapo išbandymu Europos gynybos pramonei ir įrangos rinkai ir atskleidė trūkumų. Tai kenkia pramonės ir rinkos gebėjimui tinkamai, saugiai ir laiku tenkinti neatidėliotinus valstybių narių poreikius, susijusius su gynybos produktais ir sistemomis, pavyzdžiui, šaudmenimis ir raketomis, atsižvelgiant į spartų tų produktų ar sistemų naudojimą per didelio intensyvumo konfliktą;

(2)nuo 2022 m. vasario 24 d. Sąjunga ir jos valstybės narės nuolat didino pastangas padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos gynybos poreikius. Be to, šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdami į didėjantį nestabilumą, strateginę konkurenciją ir grėsmes saugumui, 2022 m. kovo 11 d. Versalyje susitikę Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė prisiimti didesnę atsakomybę už pačios Sąjungos saugumą ir imtis tolesnių ryžtingų veiksmų Europos suverenumui stiprinti. Jie įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus, susitarė didinti gynybos išlaidas, stiprinti bendradarbiavimą vykdant bendrus projektus ir vykdyti bendradarbiaujamuosius gynybos pajėgumų viešuosius pirkimus, šalinti trūkumus, skatinti inovacijas ir stiprinti bei plėtoti Sąjungos gynybos pramonę. 2022 m. kovo 21 d. Taryba patvirtino dokumentą „Strateginis kelrodis – per ateinantį dešimtmetį saugumo ir gynybos srityje stipresnei ES“, o 2022 m. kovo 24 d. jį patvirtino Europos Vadovų Taryba. Šiame strateginiame dokumente pabrėžiama, kad reikia didinti gynybos išlaidas ir daugiau investuoti į pajėgumus tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis;

(3)2022 m. gegužės 18 d. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pateikė Bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų, kuriame pabrėžiama, kad Sąjungoje esama gynybos finansinių, pramoninių ir pajėgumų spragų. 2022 m. liepos mėn. Komisija pateikė Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktą, kuriuo siekiama remti valstybių narių bendradarbiavimą viešųjų pirkimų etape, kad bendradarbiaujant būtų užpildytos didžiausią susirūpinimą keliančios ir esminės spragos, visų pirma atsiradusios reaguojant į dabartinę Rusijos agresiją. Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas padės stiprinti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus gynybos srityje ir, naudojant susijusį Sąjungos finansavimą, stiprinti Sąjungos gynybos pramonės pajėgumus ir Sąjungos gynybos pramonę pritaikyti prie struktūrinių rinkos pokyčių, kuriuos lemia nauji uždaviniai, kaip antai naujas didelio intensyvumo konfliktas;

(4)atsižvelgdama į padėtį Ukrainoje ir į neatidėliotinus gynybos poreikius, visų pirma susijusius su šaudmenimis, 2023 m. kovo 20 d. Taryba susitarė dėl trikrypčio metodo, kuriuo siekiama per ateinančius dvylika mėnesių bendromis pastangomis Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos šaudmenų. Taryba susitarė iš turimų atsargų arba reprioritetizavus esamus užsakymus skubiai pristatyti Ukrainai šaudmenų „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenų ir, jei to prašoma, raketų. Taryba taip pat paragino valstybes nares bendrais viešaisiais pirkimais įsigyti šaudmenų ir raketų iš Europos gynybos pramonės (ir Norvegijos) pagal esamą Europos gynybos agentūros (EGA) projektą arba vykdant papildomus valstybių narių vadovaujamus įsigijimo projektus, siekiant papildyti jų atsargas ir kartu sudaryti sąlygas toliau teikti paramą Ukrainai. Siekdama remti šias pastangas, Taryba susitarė sutelkti tinkamą finansavimą, be kita ko, pagal Europos taikos priemonę (ETP). Taryba taip pat paprašė Komisijos pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip skubiai remti Europos gynybos pramonės gamybos pajėgumų didinimą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, palengvinti veiksmingas viešųjų pirkimų procedūras, reaguoti į gamybos pajėgumų trūkumą ir skatinti investicijas, be kita ko, kai tinkama, sutelkiant Sąjungos biudžetą. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti, kad visada būtų tinkamai tenkinami pačios Sąjungos saugumo poreikiai ir kad Sąjungos gynybos pramonė ir vidaus rinka būtų pritaikytos prie dabartinių pokyčių. Šios trys tarpusavyje susijusios kryptys turi būti vykdomos lygiagrečiai ir koordinuotai. Be to, bus organizuojami reguliarūs posėdžiai nacionalinės ginkluotės direktorių lygmeniu su Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupe (Komisija, EIVT, EGA), siekiant įvertinti poreikius ir pramonės pajėgumus, taip pat užtikrinti būtiną glaudų koordinavimą, kad būtų užtikrintas tinkamas trijų krypčių įgyvendinimas;

(5)2023 m. balandžio 13 d. Taryba patvirtino 1 mlrd. EUR vertės paramos priemonę pagal Europos taikos priemonę (ETP) Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti. Taip sudarytos sąlygos kompensuoti valstybėms narėms už 2023 m. vasario 9 d. – gegužės 31 d. laikotarpiu Ukrainai iš turimų atsargų arba reprioritetizavus esamus užsakymus dovanotus šaudmenis „žemė-žemė“, artilerijos šaudmenis ir galbūt raketas. Kalbant apie bendrus viešuosius pirkimus, iki šiol 24 valstybės narės ir Norvegija pasirašė EGA projektinės veiklos susitarimą dėl bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų šaudmenims įsigyti;

(6)bendros pastangos sudaryti sąlygas valstybėms narėms papildyti savo išeikvotas atsargas ir remti Ukrainą gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jei Sąjungos tiekėjai galės laiku pristatyti reikiamus gynybos produktus. Tačiau, atsižvelgiant į sparčiai senkančias atsargas, Europos gamybą, dėl valstybių narių ar trečiųjų šalių užsakymų vykdomą beveik didžiausiu pajėgumu, ir jau ir taip sparčiai augančias kainas, tam, kad būtų užtikrintas spartus gamybos pajėgumų didinimas, būtina imtis papildomų Sąjungos pramonės politikos priemonių;

(7)kaip parodė Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupės (Komisijos, EIVT, EGA) veikla, susijusi su labai trumpalaikių gynybos srities viešųjų pirkimų poreikių koordinavimu ir bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir Sąjungos gynybos gamintojais, siekiant remti bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus atsargoms papildyti, visų pirma atsižvelgiant į Ukrainai teikiamą paramą, Sąjungos pramonė turi gamybos pajėgumų šaudmenų „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenų, taip pat raketų srityje. Tačiau Sąjungos gynybos pramonės sektoriaus gamybos pajėgumai buvo pritaikyti kitokiam metui ir kitokiems uždaviniams, nei šiuo metu kylantys Sąjungoje, spręsti. Pasiūlos srautai buvo pritaikyti prie mažesnės paklausos, buvo užsitikrintas minimalus atsargų lygis ir skirtingi tiekėjai visame pasaulyje, kad būtų sumažintos sąnaudos. Dėl to Sąjungos gynybos pramonės sektorius tapo priklausomas. Šiomis aplinkybėmis dabartiniai gamybos pajėgumai ir esamos tiekimo bei vertės grandinės neleidžia saugiai ir laiku pristatyti gynybos produktų, kad būtų įgyvendinami valstybių narių saugumo reikalavimai ir toliau tenkinami Ukrainos poreikiai, dėl to šaudmenų „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenų, taip pat raketų rinkoje kyla įtampa ir atsiranda išstūmimo pavojus. Todėl būtina imtis papildomų intervencinių veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(8)pagal SESV 173 straipsnio 3 dalį Sąjungos pramonės politika siekiama paspartinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių. Todėl atrodo tikslinga padėti Sąjungos pramonei didinti gamybos apimtį, sutrumpinti pristatymo laiką ir šalinti galimus trukdžius ir (arba) veiksnius, dėl kurių gali būti vėluojama arba trukdoma tiekti ir gaminti šaudmenis „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenis, taip pat raketas, kurie šiame reglamente laikomi tam tikrais gynybos produktais;

(9)priemonėmis, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu, turėtų būti siekiama stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) konkurencingumą ir atsparumą šaudmenų bei raketų srityje, kad ji galėtų būti skubiai pritaikyta prie struktūrinių pokyčių;

(10)tuo tikslu turėtų būti nustatyta pramonės stiprinimo visose tiekimo ir vertės grandinėse, susijusiose su šių tam tikrų gynybos produktų gamyba Sąjungoje, finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė);

(11)Priemonė bus suderinta su esamomis bendradarbiaujamosiomis ES gynybos srities iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos gynybos fondu, siūlomu Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktu, taip pat su ETP, ir ja bus užtikrinta sąveika su kitomis Sąjungos programomis. Priemonė visiškai atitinka Strateginio kelrodžio užmojus;

(12)jei nenurodyta kitaip, šiai priemonei turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046;

(13)pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau finansinė parama neturėtų būti skiriama laikotarpiui iki dotacijos paraiškos pateikimo dienos, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Atsižvelgiant į 2023 m. kovo 20 d. Tarybos raginimą paspartinti tam tikrų gynybos produktų tiekimą, finansavimo sprendime turėtų būti galima numatyti finansinius įnašus veiksmams, kurie apima laikotarpį nuo šios datos;

(14)šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 3 (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinis susitarimas), 18 punktą;

(15)pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės gali prašyti joms skirtus išteklius perkelti Priemonei, laikantis atitinkamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose pateiktų sąlygų. Tai visų pirma galėtų būti taikoma tais atvejais, kai tam tikrų gynybos produktų gamyba valstybių narių teritorijose, visų pirma pažeidžiamuose ir atokiuose regionuose, nukenčia dėl konkretaus rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos ir tokie ištekliai padeda siekti programos, iš kurios jie perkeliami, tikslų. Reglamento (ES) 2021/1060 73 straipsnio 4 dalyje nustatytomis galimybėmis galima naudotis, jei projektas atitinka tame reglamente nustatytas taisykles ir ERPF bei ESF+ taikymo sritį, kaip nustatyta konkretiems fondams skirtuose reglamentuose. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 24 straipsnį Komisija turėtų įvertinti valstybės narės pateiktas iš dalies pakeistas nacionalines programas ir per du mėnesius pateikti pastabas. Atsižvelgdama į padėties skubumą, Komisija turėtų stengtis iš dalies pakeistų nacionalinių programų vertinimą užbaigti nepagrįstai nedelsdama;

(16)siūlydamos iš dalies pakeistus arba naujus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 4  21 straipsnį, valstybės narės turėtų turėti galimybę siūlyti priemones, kuriomis taip pat prisidedama prie šios priemonės tikslų. Šiuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų apsvarstyti priemones, susijusias su pasiūlymais, kurie pateikti pagal Priemonę paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus ir kuriems pagal Priemonę suteiktas pažangumo ženklas;

(17)pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 5 ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 6 , (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 7 bei (ES) 2017/1939 8 Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, be kita ko, sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 9 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(18)Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti įgyvendinant šią priemonę kaip asocijuotosios šalys bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, kuriame numatyta, kad Sąjungos programose jos dalyvauja remdamosi pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad tos trečiosios šalys suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(19)dėl gynybos pramonės ypatumų, kai paklausą lemia beveik vien tik valstybės narės ir asocijuotosios šalys, kurios taip pat kontroliuoja visą su gynyba susijusių produktų ir technologijų įsigijimą, įskaitant jų eksportą, gynybos pramonės sektoriaus veikla yra unikali ir neatitinka tradicinių taisyklių ir verslo modelių, pagal kuriuos veikia tradiciškesnės rinkos. Todėl pramonė didelių savo lėšomis finansuojamų pramonės investicijų nevykdo – tai daro tik gavusi privalomų užsakymų. Nors privalomi valstybių narių užsakymai yra išankstinė bet kokių investicijų sąlyga, Komisija gali įsikišti sumažindama pramonės investicijų riziką dotacijomis ir paskolomis, kad būtų galima greičiau prisitaikyti prie vykstančių struktūrinių rinkos pokyčių. Dabartinėmis ekstremaliomis aplinkybėmis Sąjungos parama turėtų padengti iki 60 proc. tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų, kad paramos gavėjai galėtų kuo greičiau įgyvendinti veiksmus, sumažinti savo investicijų riziką ir taip greičiau užtikrinti tam tikrų gynybos produktų prieinamumą;

(20)gynybos pramonės sektoriaus suinteresuotieji subjektai patiria specifinių netiesioginių išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su saugumu. Todėl tikslinga leisti taikyti 7 proc. visų tiesioginių tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų fiksuotąją normą;

(21)naudojantis Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytomis priemonėmis, pagal Priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama veiksmams, kuriais prisidedama prie tam tikrų gynybos produktų prieinamumo ir tiekimo laiku, pavyzdžiui, pramonės koordinavimo ir tinklaveikos veiklai, tam tikrų gynybos produktų gamyboje dalyvaujančių įmonių galimybėms gauti finansavimą, esamų šios srities gamybos pajėgumų plėtojimui, optimizavimui, modernizavimui, naujovinimui ar paskirties keitimui arba naujų tokių pajėgumų kūrimui, taip pat darbuotojų mokymui;

(22)kadangi Priemone siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir veiksmingumą, paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik viešieji ar privatieji teisės subjektai, kurie yra įsisteigę ir kurių vykdomojo valdymo struktūros yra Sąjungoje arba asocijuotosiose šalyse;

(23)Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja neasocijuotoji trečioji šalis arba neasocijuotosios trečiosios šalies subjektas, reikalavimus atitinkančiais gavėjais turėtų būti laikomi tik tuo atveju, jei tenkinamos griežtos sąlygos, susijusios su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesais, kaip nustatyta pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštine dalimi, be kita ko, kiek tai susiję su EGTPB stiprinimu. Tokių teisės subjektų dalyvavimas neturėtų prieštarauti Priemonės tikslams. Tame kontekste kontrolė turėtų būti suprantama kaip gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai daryti teisės subjektui lemiamą įtaką per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų. Pareiškėjai turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją apie infrastruktūrą, patalpas, turtą ir išteklius, kuriais bus naudojamasi vykdant veiksmą. Tuo požiūriu taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių interesus, susijusius su tiekimo saugumu. Atsižvelgiant į neatidėliotiną padėtį, susidariusią dėl esamos šaudmenų tiekimo krizės, Priemone turėtų būti atsižvelgiama į esamas tiekimo grandines;

(24)vykdant pagal Priemonę remiamą veiksmą dalyvaujančių gavėjų infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai visą veiksmo vykdymo laikotarpį turėtų būti valstybės narės arba asocijuotosios šalies teritorijoje ir vykdant veiksmą dalyvaujančių gavėjų vykdomojo valdymo struktūros turėtų būti Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje. Taigi teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje šalyje, arba teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs Sąjungoje ar asocijuotojoje šalyje, tačiau kurio vykdomojo valdymo struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje šalyje, neturėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančiu veiksme dalyvaujančiu gavėju;

(25)pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 10 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(26)vertindama pasiūlymus, Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti jų indėliui siekiant Priemonės tikslų. Pasiūlymas visų pirma turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo indėlį į gamybos pajėgumų gausinimą, didinimą, rezervavimą ir modernizavimą, taip pat į susijusių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Pasiūlymas taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo indėlį trumpinant tam tikrų gynybos produktų pristatymo laiką, be kita ko, taikant užsakymų reprioritetizavimo mechanizmus, nustatant ir šalinant trukdžius minėtų produktų tiekimo grandinėse, taip pat didinant šių tiekimo grandinių atsparumą plėtojant ir praktiškai vykdant tarpvalstybinį įmonių, visų pirma MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, veikiančių atitinkamose tiekimo grandinėse, bendradarbiavimą;

(27)rengdama, skirdama ir įgyvendindama ES finansinę paramą, Komisija turėtų ypatingą dėmesį skirti tam, kad tokios priemonės neigiamai neveiktų konkurencijos sąlygų vidaus rinkoje;

(28)be to, dabartinė krizė ne tik atskleidė ES gynybos pramonės sektoriaus trūkumus, bet ir apsunkino gynybos produktų vidaus rinkos veikimą. Iš tiesų dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių labai padidėjo paklausa, o tai daro poveikį Sąjungos vidaus rinkos, kurioje gaminami ir parduodami šaudmenys „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenys, taip pat raketos bei jų sudedamosios dalys, veikimui. Nors kai kurios valstybės narės ėmėsi arba greičiausiai imsis priemonių, kad išsaugotų savo atsargas nacionalinio saugumo sumetimais, kitoms valstybėms narėms sunku gauti prekių, reikalingų šaudmenims „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenims bei raketoms gaminti arba įsigyti. Kartais sunku gauti vos vieną žaliavą arba konkrečią sudedamąją dalį ir tai sutrikdo ištisas gamybos grandines. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, būtina patvirtinti tam tikras priemones, kurios padėtų koordinuotai užtikrinti suderintas taisykles, kurios padėtų užtikrinti gynybos produktų tiekimo saugumą. Šios taisyklės turėtų apimti prekių ir paslaugų poreikių toje vidaus rinkoje inventorizavimą, galimybę nustatyti pirmenybinius užsakymus Sąjungos lygmeniu, kai bent trys valstybės narės nusprendžia naudodamosi bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais pirkti arba ketina pirkti su gynyba susijusius produktus, kai tai būtina siekiant Sąjungos ir jos valstybių narių bendrojo saugumo tikslo, ir paspartinti leidimų išdavimo procedūras arba supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras. Šios priemonės turėtų būti grindžiamos SESV 114 straipsniu;

(29)siekdama imtis būtinų ir tinkamų priemonių pagal šį reglamentą ir remdamasi bendradarbiavimu su EIVT ir EGA Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupėje, Komisija turėtų sudaryti ir prižiūrėti Sąjungoje įsisteigusių įmonių, veikiančių tam tikrų gynybos produktų tiekimo grandinėse, inventorių. Inventoriuje visų pirma turėtų būti nurodytas jų produktų tipas ir specifikacijos, susiję gamybos pajėgumai ir jų padėtis tam tikrų gynybos produktų tiekimo grandinėje. Glaudžiai bendradarbiaudama su jomis, Komisija turėtų reguliariai stebėti inventoriuje nurodytų įmonių gamybos pajėgumus ir tiekimo grandines. Programos komitetas turėtų pristatyti ir aptarti inventoriaus sudarymo ir stebėsenos rezultatus;

(30)tuo remdamasi Komisija turėtų parengti sąrašą, kuriame būtų nurodyti tam tikri gynybos produktai, jų žaliavos ar komponentai, kuriuos paveikė bendrosios rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimo sutrikimai arba galimi sutrikimai, dėl kurių susidarė didelis stygius. Komisija turėtų reguliariai atnaujinti šį nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų sąrašą ir daugiausiai dėmesio skirti tik galimiems sutrikimams ar trukdžiams, kurie daro poveikį tam tikrų gynybos produktų, jų žaliavų ir komponentų tiekimo saugumui;

(31)susitarusi su valstybe nare, kurioje yra įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai, dirbantys su šiais produktais, žaliavomis ar jų komponentais, Komisija turėtų turėti galimybę prašyti, kad jie laiku pateiktų informaciją, būtiną, kad nuo sklandaus tiekimo itin priklausomus gynybos produktus būtų galima gauti laiku. Tokia informacija turėtų būti grindžiama Komisijos sprendimu dėl tinkamų priemonių pagal šį reglamentą, kad būtų pašalinti galimi sutrikimai ar trukdžiai, darantys poveikį tam tikrų gynybos produktų, žaliavų ir komponentų tiekimo saugumui;  

(32)toks nustatymo, inventorizavimo ir tęstinės stebėsenos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas beveik tikruoju laiku analizuoti Sąjungos gamybos pajėgumus, esminius veiksnius, darančius poveikį tam tikrų gynybos produktų tiekimo saugumui, ir atsargų būklę. Be to, toks mechanizmas Komisijai turėtų suteikti galimybę parengti reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemones faktiniam ar numatomam stygiui šalinti;

(33)siekiant išsaugoti bendrojo intereso tikslą užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, labai svarbu vengti tam tikrų gynybos produktų trūkumo; prireikus tai suteikia pagrindo nustatyti įmonių, aprūpinančių nuo sklandaus tiekimo itin priklausomais gynybos produktais, pagrindinių teisių (pavyzdžiui, laisvės užsiimti verslu pagal Chartijos 16 straipsnį ir teisės į nuosavybę pagal Chartijos 17 straipsnį) apribojimus atsižvelgiant į Chartijos 52 straipsnį. Toks apribojimas gali būti pateisinamas, visų pirma tais atvejais, kai kelios valstybės narės ėmėsi konkrečių pastangų, kad konsoliduotų paklausą vykdydamos bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus ir taip prisidėtų prie tolesnės tam tikrų gynybos produktų vidaus rinkos integracijos ir sklandaus veikimo. Kai ne mažiau kaip trys valstybės narės, vykdančios bendradarbiaujamuosius tam tikrų gynybos produktų viešuosius pirkimus, arba bent viena valstybė narė, kuri vykdo viešuosius pirkimus, kad tam tikrus įsigytus gynybos produktus perduotų Ukrainai, susiduria su dideliais sutarties sudarymo arba vykdymo sunkumais ir todėl pateikia atitinkamą prašymą, Komisija, gavusi valstybės narės subjekto sutikimą, gali reikalauti, kad įmonės priimtų nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų tam tikrų produktų užsakymus ir jiems teiktų pirmenybę. Siekiant apsaugoti pagrindines įmonių teises, tokie prašymai turėtų būti teikiami tik dėl produktų, kuriuos Komisija nurodo įgyvendinimo sprendime. Be to, reikėtų nustatyti laipsnišką tvarką, kad įmonėms būtų suteikta galimybė dėl numatomo veiksmo pareikšti susirūpinimą. Susitarusi su valstybe nare, kurioje atitinkama įmonė yra įsisteigusi, Komisija turėtų informuoti tokią įmonę apie savo ketinimą prašyti pirmumo tvarka priimti pirmenybinį užsakymą, taip pat tokiai įmonei pateikti visą informaciją, kurios reikia, kad ji galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl to, ar galės tą prašymą patenkinti. Jei įmonė atsisako, Komisija, susitarusi su atitinkama valstybe nare ir tinkamai atsižvelgdama į įmonės pareikštų prieštaravimų pobūdį, gali nuspręsti, kad dėl saugumo priežasčių yra pagrindo įgyvendinimo sprendimu nustatyti, kad užsakymas yra pirmenybinis. Toks sprendimas turėtų būti priimamas laikantis visų taikytinų Sąjungos teisinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pirmenybiniame užsakyme turėtų būti pasiūlyta teisinga ir pagrįsta kaina. Pirmenybiniam užsakymui turėtų būti teikiama pirmenybė prieš bet kokį veiklos įsipareigojimą pagal privatinę ar viešąją teisę, kartu atsižvelgiant į teisėtus įmonių tikslus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia bet kokiai gamybos sekai pakeisti. Jei įmonės nesilaiko pareigos vykdyti pirmenybinius užsakymus, joms gali būti taikomos sankcijos;

(34)siekiant apsaugoti pagrindines įmonių teises, joms turėtų būti suteikta teisė prašyti jas atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo tais atvejais, kai pirmenybinio užsakymo neįmanoma įvykdyti (net jam suteikus pirmenybę) dėl nepakankamų gamybos gebėjimų ar gamybos pajėgumų arba dėl to, kad įmonei tektų nepagrįsta ekonominė našta ir kiltų ypatingų sunkumų;

(35)išimtinėmis aplinkybėmis, kai įmonė, vykdanti veiklą tam tikrų gynybos produktų tiekimo grandinėje Sąjungoje, iš trečiosios šalies gauna prašymą atlikti pirmenybinį užsakymą, ji apie tokį prašymą turėtų pranešti Komisijai;

(36)atsižvelgiant į tai, kaip svarbu užtikrinti tiekimo konkretiems gynybos sektoriams, kurie atlieka Sąjungos piliečių saugumui gyvybiškai svarbias funkcijas, saugumą, įpareigojimo imtis pirmenybinio užsakymo vykdymas neturėtų lemti atsakomybės už žalą trečiosioms šalims dėl bet kokio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, kurį gali lemti būtini laikini atitinkamo gamintojo veiklos procesų pakeitimai, tačiau tik tiek, kiek sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo būtinas laikantis privalomos pirmenybinės tvarkos. Įmonės, kurioms gali būti skirtas pirmenybinis užsakymas, tokią galimybę turėtų numatyti savo komercinių sutarčių sąlygose. Nepažeidžiant kitų nuostatų taikymo, šis atleidimas nuo atsakomybės neturėtų turėti įtakos atsakomybei už gaminius su trūkumais, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 85/374/EEB 11 ;

(37)pareiga teikti pirmenybę tam tikrų produktų gamybai neturėtų daryti neproporcingo poveikio Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnyje nustatytai laisvei užsiimti verslu bei laisvei sudaryti sutartis ir Chartijos 17 straipsnyje nustatytai teisei į nuosavybę. Bet koks tų teisių apribojimas pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį turėtų būti numatytas teisės aktais, neprieštarauti tų teisių bei laisvių esmei ir atitikti proporcingumo principą;

(38)atsižvelgdamos į tai, kad svarbu užtikrinti tam tikrų gynybos produktų tiekimo saugumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinės paraiškos, susijusios su gamybos objektų planavimu, statyba bei eksploatavimu, išteklių siuntimu Europos Sąjungoje, taip pat tam tikrų galutinių produktų kvalifikavimu ir sertifikavimu, būtų tvarkomos veiksmingai ir laiku;

(39)siekiant bendrojo viešosios politikos saugumo srityje tikslo, būtina kuo greičiau įrengti gamybos objektus, susijusius su tam tikrų gynybos produktų gamyba, kartu užtikrinant kuo mažesnę administracinę naštą. Dėl tos priežasties valstybės narės turėtų kuo sparčiau nagrinėti paraiškas, susijusias su tam tikrų gynybos produktų gamyklų ir gamybos įrenginių planavimu, statyba ir eksploatavimu. Joms turėtų būti teikiama pirmenybė derinant teisėtus interesus konkrečiu atveju;

(40)atsižvelgdamos į šio reglamento tikslą, nepaprastąją padėtį ir išskirtines jo priėmimo aplinkybes, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju taikyti su gynyba susijusias išimtis pagal nacionalinę ir taikytiną Sąjungos teisę, jei mano, kad atitinkamų teisės aktų taikymas tiems tikslams turėtų neigiamą poveikį. Tai visų pirma gali būti taikoma Sąjungos aplinkos, sveikatos ir saugos teisės aktams 12 , kurie būtini, kad būtų gerinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga, taip pat užtikrinamas tvarus ir saugus vystymasis. Tačiau juos įgyvendinant taip pat gali kilti reguliavimo kliūčių, trukdančių Sąjungos gynybos pramonei didinti tam tikrų gynybos produktų gamybą ir tiekimą. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra bendrai atsakingos už tai, kad būtų skubiai įvertinta, kokių veiksmų būtų galima imtis galimoms kliūtims šalinti. Bet kokie tokie Sąjungos, regionų ar nacionalinio lygmens veiksmai neturėtų apsunkinti padėties aplinkos, sveikatos ir saugos srityse;

(41)siekiant optimizuoti esamų tiekimo grandinių naudojimą ir taip užtikrinti tam tikrų gynybos produktų gamybos tęstinumą, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti arba skatinti atitinkamas įmones pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis 13 . Kai tokioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms taikyti reikalingas išankstinis nacionalinių institucijų leidimas, prašymai turėtų būti nagrinėjami veiksmingai ir laiku;

(42)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB 14 siekiama suderinti viešųjų pirkimų procedūras, taikomas sudarant gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų sutartis, kad būtų galima laikytis valstybių narių saugumo reikalavimų ir Sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Toje direktyvoje visų pirma numatytos konkrečios nuostatos, taikomos dėl krizės susidariusiomis skubos aplinkybėmis, visų pirma dėl trumpesnių pasiūlymų priėmimo laikotarpių ir galimybės taikyti derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus skelbimo apie pirkimą. Tačiau dėl dabartinės šaudmenų tiekimo krizės susidariusi ypatinga skuba gali būti nesuderinama net ir su tomis nuostatomis tais atvejais, kai bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose ketina dalyvauti daugiau nei dvi valstybės narės. Kai kuriais atvejais vienintelis būdas užtikrinti tų valstybių narių saugumo interesus – sudaryti sąlygas prie esamos preliminariosios sutarties prisijungti valstybių narių perkančiosioms organizacijoms ar subjektams, kurie iš pradžių nebuvo jos šalys, nors tokia galimybė pirminėje preliminariojoje sutartyje ir nebuvo numatyta;

(43)pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką sutartis keičiama tik tiek, kiek tai tikrai būtina susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kuo geriau laikantis nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų. Šiuo atžvilgiu turėtų būti galima nukrypti nuo Direktyvos 2009/81/EB padidinant preliminariojoje sutartyje numatytus kiekius, kartu jame dalyvauti suteikiant galimybę kitų valstybių narių perkančiosioms organizacijoms ar subjektams. Šioms perkančiosioms organizacijoms ar subjektams turėtų būti taikomos tos pačios sąlygos kaip ir pirminei perkančiajai organizacijai, sudariusiai pirminę preliminariąją sutartį dėl tų papildomų kiekių. Tokiais atvejais perkančioji organizacija taip pat turėtų leisti bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris atitinka pirminės preliminariosios sutarties sąlygas, tapti rangovu pagal tą preliminariąją sutartį. Be to, turėtų būti imtasi tinkamų skaidrumo priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų informuotos visos galimos suinteresuotosios šalys. Siekiant apriboti šių pakeitimų poveikį sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir išvengti neproporcingo konkurencijos iškraipymo, preliminariųjų sutarčių pakeitimai turėtų būti sudaromi tik iki 2025 m. birželio 30 d.;

(44)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB 15 siekiama supaprastinti su gynyba susijusių produktų siuntimo ES viduje sąlygas, visų pirma nustatant bendrąsias siuntimo licencijas, kurios yra grindžiamos ex post patikra, kurių objektas yra iš anksto nustatyto asortimento produktai, skirti konkretiems gavėjams arba konkrečiam tikslui, ir dėl kurių išankstinio prašymo nereikia. Tačiau nė viena iš privalomų bendrųjų siuntimo licencijų, numatytų Direktyvos 2009/43/EB 4 straipsnio 1 dalyje arba Komisijos rekomendacijose dėl šių licencijų taikymo srities ir sąlygų suderinimo, nėra pakankama, kad būtų užtikrintas siuntimas, būtinas tam tikriems gynybos produktams gaminti;

(45)dabartinėmis aplinkybėmis, kuriomis visose atitinkamose tiekimo ir vertės grandinėse reikia paspartinti pristatymo laiką, atrodo, kad būtina tam tikrų gynybos produktų siuntimui netaikyti reikalavimo Sąjungoje gauti išankstinį leidimą. Ši išimtis neturėtų daryti poveikio valstybių narių diskrecijai dėl su gynyba susijusių produktų eksporto politikos;

(46)kad EGPTB būtų konkurencinga, novatoriška bei atspari ir kad būtų galima padidinti jos gamybos pajėgumus, turėtų būti įmanoma užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatųjį jos finansavimą. Kaip numatyta 2022 m. vasario 15 d. dokumente „Komisijos įnašas į Europos gynybą“, Sąjungos tvaraus finansavimo iniciatyvos dera su Sąjungos pastangomis sudaryti palankesnes sąlygas Europos gynybos pramonei gauti pakankamą finansavimą ir investicijų. Atsižvelgiant į tai, ES tvaraus finansavimo sistema neužkerta kelio investicijoms į su gynyba susijusią veiklą. Sąjungos gynybos pramonė labai prisideda prie Sąjungos atsparumo, saugumo, o todėl ir prie taikos bei socialinio tvarumo. Pagal Sąjungos tvaraus finansavimo politikos iniciatyvas laikoma, kad su socialiniu tvarumu yra nesuderinami prieštaringai vertinami ginklai, kuriems taikomos Sąjungos valstybių narių pasirašytos tarptautinės konvencijos, draudžiančios jų kūrimą, gamybą, kaupimą, naudojimą, perdavimą ir pristatymą. Šiam sektoriui taikoma išsami reguliavimo kontrolė, kurią valstybės narės įgyvendina karinių ir dvejopo naudojimo prekių siuntimui ir eksportui. Atsižvelgiant į tai, nacionalinių ir Europos finansų subjektų (pavyzdžiui, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir institucijų) įsipareigojimas remti Europos gynybos pramonę būtų aiškus signalas privačiajam sektoriui; visapusiškai vykdydamas kitus ekonominės plėtros ir viešosios politikos finansavimo uždavinius, įskaitant dvejopos pertvarkos srityje, ir laikydamasis SESV 309 straipsnio ir savo statuto, Europos investicijų bankas (EIB) turėtų didinti paramą Europos gynybos pramonei ir bendradarbiaujamiesiems viešiesiems pirkimams neapsiribodamas savo tęstine parama dvejopam naudojimui, jei tokios investicijos aiškiai padėtų įgyvendinti Strateginio kelrodžio prioritetus;

(47)tam tikrų gynybos produktų vertės grandinėje dalyvaujančios įmonės turėtų turėti galimybę gauti skolos finansavimą, kad paspartintų investicijas, kurių reikia gamybos pajėgumams didinti. Priemonė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas šaudmenų ir raketų gamybos srityje veikiančioms Sąjungos įmonėms gauti finansavimą. Reglamentu visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad tiems juridiniams asmenims būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kokios taikomos kitiems juridiniams asmenims, prisiimant bet kokias papildomas išlaidas, kurių konkrečiai susidaro gynybos sektoriui;

(48)Komisija gali parengti specialią priemonę, kuri būtų investicijų lengvinimo veiklos, bendrai apibūdintos kaip Gamybos pajėgumų didinimo fondas, dalis. Gamybos pajėgumų didinimo fondas gali būti įgyvendinamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Šiuo atžvilgiu Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais, turėtų išnagrinėti, kaip kuo geriau derinti ES biudžeto teikiamas galimybes, kad būtų galima pritraukti viešųjų ir privačių investicijų, kuriomis būtų remiamas norimas spartus augimas, be kita ko, pasinaudojant derinimo priemone pagal „InvestEU“ fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 16 . Gamybos pajėgumų didinimo fondo veikla turėtų padėti didinti šaudmenų ir raketų gamybos pajėgumus, įmonėms visoje vertės grandinėje suteikiant galimybių gauti daugiau lėšų;

(49)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti darbo programą ir nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų sąrašą, kad įpareigotų įmones, kurioms taikomas prašymas dėl pirmenybinio užsakymo, tą užsakymą priimti arba vykdyti už teisingą bei pagrįstą kainą, ir nustatyti praktinę bei operatyvinę pirmenybinių užsakymų įgyvendinimo tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 17 ; Kai to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su gynybos produktų, itin priklausomų nuo sklandaus tiekimo, sąrašo patvirtinimu, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kad įpareigotų įmones, kurioms taikomas prašymas dėl pirmenybinio užsakymo, tą užsakymą priimti arba vykdyti už teisingą ir pagrįstą kainą, o taip pat nustatytų praktinę ir operatyvinę pirmenybinių užsakymų įgyvendinimo tvarką;

(50)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. reaguoti į saugumo krizės poveikį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(51)šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos taisyklėms, visų pirma SESV 101–109 straipsniams ir jų įgyvendinimo reglamentams;

(52)turi būti priminta, kad pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį veiklos išlaidos, susijusios su V antraštinės dalies 2 skyriumi, yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, nebent tokių išlaidų susidaro dėl karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų;

(53)atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai imtis veiksmų dėl saugumo krizės, tikslinga taikyti išimtį prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatyto aštuonių savaičių laikotarpio taikymui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kyla neišvengiamas pavojus tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje;

(54)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais 18 , Reglamentas turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Reglamento poveikis vietoje. Ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. Komisija turėtų atlikti vertinimą, be kita ko, siekdama pateikti pasiūlymus dėl visų tinkamų šio reglamento pakeitimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas priemonių rinkinys ir biudžetas, siekiant skubiai stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) gebėjimą reaguoti ir užtikrinti, kad būtų laiku prieinami ir tiekiami šaudmenys „žemė-žemė“, artilerijos šaudmenys bei raketos (toliau – tam tikri gynybos produktai), visų pirma taikant:

(a)priemonę, kuria finansiškai remiamas pramonės stiprinimas tam tikrų gynybos produktų gamybai Sąjungoje užtikrinti, be kita ko, tiekiant jų komponentus (toliau – Priemonė);

(b)tam tikrų gynybos produktų, jų komponentų ir atitinkamų išteklių (žaliavų) prieinamumo nustatymą, inventorizavimą ir nuolatinę stebėseną;

(c)mechanizmų, principų ir laikinų taisyklių, skirtų užtikrinti, kad tam tikri gynybos produktai jų įsigyjantiems subjektams Sąjungoje būtų prieinami laiku ir ilgam laikui, nustatymą.

Remiantis šio reglamento įgyvendinimo iki 2024 m. vidurio rezultatų (visų pirma susijusių su saugumo aplinkybių kaita) vertinimu pagal 28 straipsnį, bus apsvarstyta galimybė pratęsti priemonių rinkinio taikymą ir skirti atitinkamą papildomą biudžetą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)žaliavos – medžiagos, reikalingos tam tikriems gynybos produktams gaminti;

(2)trukdis – per didelis gamybos sistemos apkrovimas, dėl kurios sustoja arba smarkiai sulėtėja gamyba;

(3)gavėjas – subjektas, su kuriuo pasirašyta finansavimo sutartis ar susitarimas arba kuriam pranešta apie sprendimą dėl finansavimo;

(4)pareiškėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, pateikęs paraišką pagal dotacijos skyrimo procedūrą;

(5)kontrolė – gebėjimas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių teisės subjektų teisės subjektui daryti lemiamą įtaką;

(6)vykdomojo valdymo struktūra – pagal nacionalinę teisę paskirtas teisės subjekto organas, kai taikytina, atskaitingas vykdomajam direktoriui, kuriam suteikti įgaliojimai nustatyti teisės subjekto strategiją, tikslus bei bendrą kryptį ir kuris prižiūri ir stebi valdymo sprendimų priėmimą;

(7)subjektas – juridinis asmuo, įsisteigęs ir tokiu pripažįstamas pagal Sąjungos, nacionalinę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikti savo vardu, naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba subjektas, neturintis juridinio asmens statuso, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 197 straipsnio 2 dalies c punkte;

(8)įslaptinta informacija – bet kokia informacija ar medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas galėtų padaryti įvairios žalos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams ir kuri pažymėta ES slaptumo žyma arba ją atitinkančia slaptumo žyma, kaip nustatyta Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarime dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos;

(9)neskelbtina informacija – informacija ir duomenys, kurie turi būti apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar atskleidimo dėl Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nustatytų pareigų arba siekiant užtikrinti fizinio ar juridinio asmens privatumą ar saugumą;

(10)neasocijuotosios trečiosios šalies subjektas – teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs neasocijuotojoje trečiojoje šalyje arba, jei jis yra įsisteigęs Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje, kurio vykdomojo valdymo struktūros yra neasocijuotojoje trečiojoje šalyje;

(11)užsakymo įvykdymo laikas – laikotarpis nuo pirkimo užsakymo pateikimo iki tada, kai gamintojas užsakymą įvykdo;

(12)tam tikri gynybos produktai – šaudmenys „žemė-žemė“ ir artilerijos šaudmenys, taip pat raketos;

(13)nuo sklandaus tiekimo itin priklausomi gynybos produktai – tam tikri gynybos produktai arba jų pagrindinės sudedamosios dalys ar žaliavos, kuriuos, kaip nustatyta, labai paveikė bendrosios rinkos ir jos tiekimo grandinių veikimo sutrikdymas arba galimas sutrikdymas, o tai nulėmė arba gali nulemti didelį trūkumą;

(14)derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiamas veiksmas, įskaitant atliekamą naudojantis derinimo priemone arba platforma, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriuo negrąžintina parama arba Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintina parama;

(15)pažangumo ženklas – kokybės žymuo, rodantis, kad paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal Priemonę pateiktas pasiūlymas atitiko visas darbo programoje nustatytas ribines vertinimo vertes, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui teikti pasiūlymus darbo programoje numatyto biudžeto, ir kad tokiam pasiūlymui galėtų būti skirta parama iš kitų Sąjungos ar nacionalinių finansavimo šaltinių. 

3 straipsnis

Su priemone susijusios trečiosios šalys

Priemonėje Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis gali dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės (toliau – asocijuotosios šalys).

II SKYRIUS

PRIEMONĖ

4 straipsnis

Priemonės tikslai

1.Priemonės tikslas – skatinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) veiksmingumą ir konkurencingumą, siekiant remti gamybos pajėgumų didinimą ir tam tikrų gynybos produktų savalaikį tiekimą stiprinant pramonę.

2.Pramonės stiprinimas – tai visų pirma pramonės prisitaikymo prie sparčių struktūrinių pokyčių, kuriuos lėmė tam tikrų gynybos produktų tiekimo krizė, inicijavimas ir spartinimas. Tai turėtų apimti tam tikrų gynybos produktų tiekimo grandinių pritaikymo pajėgumų gerinimą ir spartinimą, gamybos pajėgumų kūrimą arba didinimą ir tokių gynybos produktų užsakymo įvykdymo laiko sutrumpinimą visoje Sąjungoje, visų pirma intensyvinant ir plečiant atitinkamų teisės subjektų tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

5 straipsnis

Biudžetas

1.Priemonės įgyvendinimo finansinis paketas laikotarpiui nuo jos įsigaliojimo iki 2025 m. birželio 30 d. yra 500 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

2.Iki 50 mln. EUR iš šio straipsnio 1 dalyje apibrėžto finansinio paketo gali būti naudojama derinimo operacijai naudojant 21 straipsnyje apibrėžtą Gamybos pajėgumų didinimo fondą.

3.Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti perkelti Priemonei laikantis atitinkamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose pateiktų sąlygų 19 . Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą 20 . Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

Jei Komisija nėra prisiėmusi su tiesioginiu pagal šią dalį perkeltų išteklių valdymu susijusio teisinio įsipareigojimo, atitinkami ištekliai, dėl kurių įsipareigojimas neprisiimtas, gali būti grąžinti į fondą, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir atitinkamose Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose išdėstytomis sąlygomis paskirti vienai ar daugiau programų.

4.1 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti naudojama techninei ir administracinei pagalbai įgyvendinant Priemonę, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5.Biudžetiniai įsipareigojimai veiklai, besitęsiančiai ilgiau nei vienus finansinius metus, gali būti metinėmis dalimis paskirstomi keleriems metams.

6.Priemonės biudžetas gali būti padidintas, kai to reikia dėl susidariusios padėties arba jei Reglamento galiojimas pratęsiamas pagal 1 straipsnio paskutinę dalį.

6 straipsnis

Kaupiamasis ir alternatyvus finansavimas

1.Priemonė įgyvendinama užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis. Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, gali būti skirtas įnašas ir pagal Priemonę, jei tais įnašais kompensuojamos ne tos pačios išlaidos. Atitinkamos Sąjungos programos taisyklės taikomos atitinkamam įnašui į veiksmo įgyvendinimą. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidų. Skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentais, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

2.Siekiant pagal Priemonę gauti pažangumo ženklą, veiksmai turi atitikti visas toliau nurodytas sąlygas: 

(a)jie yra įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal Priemonę; 

(b)jie atitinka būtinuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus; 

(c)jie pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus nefinansuojami dėl biudžeto apribojimų. 

3.Siūlydamos iš dalies pakeistus arba naujus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, valstybės narės gali įtraukti priemones, kuriomis taip pat prisidedama prie šios Priemonės tikslų, visų pirma priemones, susijusias su pasiūlymais, kurie pateikti pagal kvietimą teikti pasiūlymus pagal Priemonę ir kuriems suteiktas pažangumo ženklas.

4.8 straipsnio 5 dalis analogiškai taikoma pagal šį straipsnį finansuojamiems veiksmams.

7 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos

1.Priemonė įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, o 21 straipsnyje nurodyto Gamybos pajėgumų didinimo fondo valdymo atžvilgiu – taikant netiesioginį valdymą kartu su Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis. Pagal Priemonę gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, įskaitant finansavimą finansinėmis priemonėmis vykdant derinimo operacijas. Derinimo operacijos vykdomos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 X antraštinę dalį, Reglamentą (ES) 2021/523 ir šio reglamento 21 straipsnį. 

2.Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 193 straipsnio 2 dalies, finansiniai įnašai, kai tai aktualu ir būtina veiksmui įgyvendinti, gali būti taikomi veiksmams, pradėtiems iki pasiūlymo dėl tų veiksmų pateikimo dienos, su sąlyga, kad tie veiksmai nebuvo pradėti iki 2023 m. kovo 20 d.

8 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.Finansavimo reikalavimus atitinka tik tie veiksmai, kuriais įgyvendinami 4 straipsnyje nustatyti tikslai.

2.Pagal Priemonę teikiama finansinė parama veiksmams, kuriais šalinami nustatyti gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių trukdžiai, siekiant garantuoti ir paspartinti gamybą, kad būtų užtikrintas veiksmingas tam tikrų gynybos produktų tiekimas ir prieinamumas laiku.

3.Reikalavimus atitinkantys veiksmai yra vienos ar keleto iš toliau nurodytų rūšių veikla, išimtinai susijusi su tam tikrų gynybos produktų, įskaitant jų komponentus ir žaliavas, gamybos pajėgumais, kai jie skirti arba naudojami tik tam tikriems gynybos produktams gaminti:

(a)esamų gamybos pajėgumų, susijusių su tam tikrais gynybos produktais arba jų žaliavomis ir komponentais, optimizavimas, plėtra, modernizavimas, atnaujinimas ar paskirties keitimas arba naujų gamybos pajėgumų kūrimas, kai tokios žaliavos ir komponentai naudojami kaip tiesioginis tam tikrų gynybos produktų gamybos išteklius, visų pirma siekiant padidinti gamybos pajėgumus arba sutrumpinti užsakymo įvykdymo laiką, be kita ko, perkant ar įsigyjant reikiamas stakles ir bet kokius kitus būtinus išteklius;

(b)tarpvalstybinės pramonės partnerystės iniciatyvų (be kita ko, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ar kitokio pramonės bendradarbiavimo) kūrimas bendromis pramonės subjektų pastangomis, įskaitant veiklą, kuria siekiama koordinuoti žaliavų ir komponentų tiekimą arba rezervavimą, jei pastarieji naudojami kaip tiesioginis tam tikrų gynybos produktų gamybos išteklius, taip pat koordinuoti gamybos pajėgumus ir gamybos planus;

(c)tam tikrų gynybos produktų, žaliavų ir jų komponentų papildomų rezervinių gamybos pajėgumų telkimas ir užtikrinimas, kai tokios žaliavos ir komponentai naudojami kaip tiesioginis tam tikrų gynybos produktų gamybos išteklius, atsižvelgiant į užsakytą arba planuojamą gamybos apimtį;

(d)tam tikrų gynybos produktų bandymai ir, kai tinkama, pakartotinis sertifikavimas, siekiant spręsti jų nusidėvėjimo problemą ir užtikrinti, kad jais galėtų naudotis galutiniai naudotojai;

(e)darbuotojų mokymas, perkvalifikavimas ar kvalifikacijos kėlimas, susijęs su šio straipsnio a–d punktuose nurodyta veikla;

(f)atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų, užsiimančių tam tikrų gynybos produktų gamyba arba tiekimu, galimybių gauti finansavimą gerinimas kompensuojant bet kokias papildomas išlaidas, konkrečiai susijusias su gynybos sektoriumi, kai investuojama į šio straipsnio a–e punktuose aprašytą veiklą.

4.Finansavimo pagal Priemonę reikalavimų neatitinka:

(a)veiksmai, susiję su prekių, draudžiamų pagal taikytiną tarptautinę teisę, gamyba arba paslaugų teikimu;

(b)veiksmai, susiję su mirtinų autonominių ginklų gamyba, kai nėra galimybės užtikrinti, kad žmonės aktyviai dalyvautų priimant sprendimus dėl taikinių atrankos ir atakų prieš žmones;

(c)veiksmai, kurie jau visiškai finansuojami iš kitų viešųjų ar privačiųjų šaltinių, arba tokių veiksmų dalis;

(d)veiksmai, kuriuos vykdant patiriama išlaidų, susijusių su karinio ar gynybinio pobūdžio operacijomis.

5.Sudarydama susitarimus su atskirais gavėjais Komisija užtikrina, kad pagal Priemonę būtų finansuojama tik veikla, kuri yra naudinga išskirtinai tam tikrų gynybos produktų arba jų komponentų ir žaliavų gamybos pajėgumams, kai jie skirti arba naudojami tik tam tikrų gynybos produktų gamybai.

9 straipsnis

Finansavimo norma

1.Pagal Priemonę finansuojama iki 40 proc. tinkamo finansuoti veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, veiksmui gali būti taikoma padidinta 10 papildomų procentinių punktų finansavimo norma pagal kiekvieną iš šių kriterijų:

(a)jei pareiškėjai įrodo, kad prisideda prie valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų naujo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kaip aprašyta 10 straipsnio 4 dalyje;

(b)jei pareiškėjai įsipareigoja, kad veiksmo vykdymo laikotarpiu jie pirmenybę teiks užsakymams, susijusiems su tam tikrų gynybos produktų bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais, kuriuos vykdo bent trys valstybės narės ar asocijuotosios šalys, arba su bent vienos valstybės narės vykdomais tam tikrų gynybos produktų viešaisiais pirkimais siekiant įsigytus tam tikrus gynybos produktus perduoti Ukrainai. Šis įsipareigojimas taikomas visiems produktų, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai teikiama parama pagal šią Priemonę, viešiesiems pirkimams.

Nukrypstant nuo šios nuostatos, parama pagal priemonę gali būti padengta iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų vykdant 8 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytą veiklą.

3.Gavėjai turi įrodyti, kad veiksmo išlaidos, kurios nepadengiamos iš Sąjungos paramos, bus padengtos kitais finansavimo būdais.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.Veiksme dalyvaujantys gavėjai yra Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę viešieji arba privatieji juridiniai asmenys.

2.Veiksme dalyvaujančių gavėjų infrastruktūra, objektai, turtas ir ištekliai, naudojami vykdant Priemone remiamą veiksmą, visą veiksmo vykdymo laikotarpį yra valstybės narės arba asocijuotosios šalies teritorijoje, o jų vykdomojo valdymo struktūros yra įsisteigusios Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje.

3.Sąjungoje arba asocijuotojoje šalyje įsteigta įmonė, kurią kontroliuoja neasocijuotoji trečioji šalis arba neasocijuotosios trečiosios šalies subjektas, gali tapti gavėju, dalyvaujančiu Priemone remiamame veiksme, tik jei garantijomis, kurias patvirtina valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje įmonė yra įsisteigusi, pagal atitinkamas nacionalines procedūras Komisijai užtikrinama, kad tokios įmonės dalyvavimas veiksme neprieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, nustatytiems BUSP sistemoje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, arba šio reglamento 4 straipsnyje nustatytiems tikslams. Garantijomis visų pirma patvirtinama, kad vykdant veiksmą yra taikomos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad:

(a)gavėjas galėtų vykdyti veiksmą ir pasiekti rezultatus be jokių apribojimų, susijusių su to veiksmo reikmėms reikalinga infrastruktūra, objektais, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktine patirtimi, arba apribojimų, dėl kurių nukentėtų jo pajėgumai ir standartai, būtini veiksmui įvykdyti;

(b)produktams, kuriuos gamina įmonės, pasinaudojusios Priemonės finansine parama, nebūtų taikomi neasocijuotosios trečiosios šalies arba neasocijuotosios trečiosios šalies subjekto apribojimai ir

(c)neasocijuotajai trečiajai šaliai arba neasocijuotosios trečiosios šalies subjektui nebūtų leidžiama susipažinti su neskelbtina ar įslaptinta informacija, susijusia su veiksmu, o veiksme dalyvaujantys darbuotojai arba kiti asmenys turėtų valstybės narės arba, kai tinkama, asocijuotosios šalies išduotą nacionalinį patikimumo pažymėjimą.

4.Jei valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kurioje yra įsisteigusi įmonė, mano, kad tai tikslinga, gali būti teikiamos papildomos garantijos.

5.Komisija informuoja 22 straipsnyje nurodytą komitetą apie visas įmones, kurios laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal 3 dalį.

11 straipsnis

Sutarties skyrimo kriterijai

Kiekvienas pasiūlymas vertinamas remiantis vienu ar keliais toliau nurodytais kriterijais, pagal kuriuos tam tikrų gynybos produktų atžvilgiu įvertinamas tam tikrų veiksmų indėlis į pramonės stiprinimą, kad būtų skatinamas EGTPB veiksmingumas ir bendras konkurencingumas:

(1)gamybos pajėgumų padidėjimas Sąjungoje: kiek veiksmas padeda plėsti, didinti, rezervuoti ar modernizuoti tam tikrų gynybos produktų gamybos pajėgumus arba vykdyti darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą;

(2)pristatymo laiko sumažinimas: kiek veiksmas padeda laiku patenkinti per viešuosius pirkimus atskleistą paklausą, t. y. trumpinti pristatymo laiką, be kita ko, taikant užsakymų prioritetų perskirstymo mechanizmus;

(3)tiekimo ir gamybos trukdžių pašalinimas: kiek veiksmas padeda greitai nustatyti ir greitai bei ilgam pašalinti bet kokius tiekimo (žaliavų ir bet kokių kitų išteklių) arba gamybos (gamybos pajėgumo) trukdžius;

(4)atsparumas užtikrinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą: kiek veiksmas padeda plėtoti ir praktiškai įgyvendinti skirtingose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse įsisteigusių įmonių tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuriame kaip gavėjos, subrangovės ar kaip kitos tiekimo grandinės įmonės visų pirma dalyvauja MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės;

(5)pareiškėjai įrodo ryšį tarp veiksmo ir naujai pateiktų užsakymų, susijusių su bent trijų valstybių narių arba asocijuotųjų šalių tam tikrų gynybos produktų bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais, ypač jei tai daroma pagal ES sistemą;

(6)veiksmo įgyvendinimo plano (be kita ko, veiksmo procesų ir stebėsenos) kokybė.

12 straipsnis

Darbo programa

1.Priemonė įgyvendinama vykdant bendrą darbo programą, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 110 straipsnyje. Darbo programose, kai taikytina, nurodoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

2.Komisija įgyvendinimo aktu priima 1 dalyje nurodytą darbo programą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo tvarkos.

3.Atsižvelgiant į Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupės darbą, darbo programoje nustatomi finansavimo prioritetai, atitinkantys 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą planą.

III skyrius

Nustatymas ir vertinimas

13 straipsnis

Poreikių nustatymas ir pajėgumų inventorizavimas bei stebėsena

1.Remdamasi bendradarbiavimu su EIVT ir EGA bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupėje, Komisija sudaro ir prižiūri atitinkamų Sąjungoje įsisteigusių ir tam tikrų gynybos produktų tiekimo grandinėse veikiančių įmonių inventorių, jame, be kita ko, nurodydama, pavyzdžiui, tam tikrų pagamintų gynybos produktų rūšį ir specifikacijas, su jais susijusius gamybos pajėgumus ir jų padėtį tiekimo grandinėje.

Remdamasi šiuo inventoriumi ir glaudžiai bendradarbiaudama su nustatytomis įmonėmis, Komisija nuolat stebi jų gamybos pajėgumus bei tiekimo grandines ir vertina jų bendrą gebėjimą reaguoti į numatomą rinkos paklausos raidą.

2.Komisija 22 straipsnyje nurodytam komitetui pateikia ir su juo reguliariai aptaria inventorizacijos ar jos atnaujinimo rezultatus, tiekimo grandinių stebėsenos rezultatus ir nustatytų įmonių bendro gebėjimo reaguoti į tai, kaip greičiausiai kis rinkos paklausa, vertinimą. Tai darydama Komisija atsižvelgs į reguliarių nacionalinių ginkluotės direktorių susitikimų su Bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupe rezultatus.

3.Remdamasi pagal 1 dalį surinkta informacija ir tinkamai atsižvelgdama į pagal 2 dalį surengtas diskusijas, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir pagal juos parengia ir reguliariai atnaujina nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo tvarkos. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privalu imtis skubių veiksmų ir kurios susijusios su tiekimo krize, Komisija laikydamasi 22 straipsnio 4 dalyje nurodytos tvarkos priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

4.Susitarusi su valstybe nare, kurioje yra įsisteigusios įmonės, tiekiančios nuo sklandaus tiekimo itin priklausomus gynybos produktus, Komisija gali pareikalauti, kad tos įmonės per penkias darbo dienas pateiktų išsamią informaciją apie:

(a)bendrus tam tikrų nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų gamybos pajėgumus;

(b)esamus ir numatomus tokių produktų atsargų pokyčius;

(c)kiekvieno Sąjungoje ar kitur esančio gamybos objekto planuojamos gamybos apimties per ateinančius tris mėnesius grafiką;

(d)bet kokią papildomą informaciją, kuri svarbi norint užtikrinti, kad būtų laiku prieinami nuo sklandaus tiekimo itin priklausomi gynybos produktai.

5.Nedarant poveikio nacionalinio saugumo interesams, valstybės narės prireikus Komisijai pateikia papildomos informacijos, kurios reikia šio reglamento tikslams pasiekti.

6.Nedarant poveikio nacionalinio saugumo interesams ir konfidencialios komercinės informacijos, kylančios iš valstybių narių sudarytų susitarimų, apsaugai, kai valstybė narė ketina nacionaliniu lygmeniu priimti priemones, skirtas į 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų gynybos produktų, itin priklausomų nuo sklandaus tiekimo, viešajam pirkimui, pirkimui ar gamybai, ji laiku informuoja Komisiją.

IV SKYRIUS

Tiekimo saugumas

14 straipsnis

Pirmenybiniai užsakymai

1.Jeigu bent trys valstybės narės, sudariusios arba ketinančios sudaryti susitarimą bendrai pirkti tam tikrus gynybos produktus, arba jeigu valstybė narė, kuri pirko arba ketina pirkti tam tikrus gynybos produktus, kad juos perduotų Ukrainai, susiduria su dideliais sunkumais, pateikdamos užsakymą arba vykdydamos sutartį, dėl jų trūkumo arba didelės rizikos, kad trūks nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų, ir šie sunkumai gali pakenkti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, tos valstybės narės gali prašyti Komisijos reikalauti, kad įmonė priimtų nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų užsakymą arba kad tokiam užsakymui teiktų pirmenybę (toliau – pirmenybinis užsakymas), kaip apibrėžta 13 straipsnio 3 dalyje.

2.Gavusi tokį prašymą, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamos įmonės įsisteigimo valstybe nare ir gavusi jos sutikimą, gali pranešti pastarajai apie savo ketinimą užsakymą laikyti pirmenybiniu.

Pranešime apie ketinimą pateikiama informacija apie jo teisinį pagrindą, nurodomas atitinkamas produktas, specifikacijos ir kiekiai, tvarkaraštis ir terminas, per kurį turėtų būti įvykdytas užsakymas, ir nurodomos priežastys, kodėl užsakymas laikomas pirmenybiniu.

Nuo pranešimo apie ketinimą gavimo įmonė per penkias darbo dienas Komisijai pateikia atsakymą ir nurodo, ar ji gali patenkinti prašymą. Kai to reikia dėl padėties skubumo, Komisija, remdamasi tokio skubumo pagrindimu, gali sutrumpinti terminą, per kurį įmonė turi pateikti atsakymą.

Jeigu įmonė atsisako patenkinti prašymą, ji pateikia Komisijai išsamų paaiškinimą, kuriuo pagrindžia atsisakymą patenkinti numatomą prašymą.

Jeigu įmonė priima prašymą, užsakymas laikomas priimtu Komisijos prašyme nurodytomis sąlygomis, kaip apibrėžta 1 dalyje, ir įmonei įsipareigojimas yra teisiškai privalomas.

3.Jeigu įmonė, kuriai pateiktas toks pranešimas, prašymą atmeta, užsakymas laikomas atmestu. Tinkamai atsižvelgusi į įmonės nurodytą pagrindimą, Komisija, susitarusi su įsisteigimo valstybe nare, gali:

(a)atsisakyti prašyti vykdyti prašymą;

(b)priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo susijusios įmonės įpareigojamos priimti arba vykdyti pirmenybinį užsakymą už sąžiningą ir pagrįstą kainą.

4.Komisija atsižvelgia į įmonės pagal 2 dalį pareikštus prieštaravimus ir nurodo priežastis, kodėl, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir pagrindines įmonės teises pagal Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, reikėjo jį priimti atsižvelgiant į 1 dalyje aprašytas aplinkybes.

Komisija įgyvendinimo akte nurodo pirmenybinio užsakymo teisinį pagrindą, nustato terminą, per kurį užsakymas turi būti įvykdytas, ir nustato produktą, specifikacijas, kiekį ir visus kitus parametrus, kurių reikia laikytis. Komisija taip pat nurodo 15 straipsnyje numatytas baudas už įpareigojimo nevykdymą.

5.Jeigu įmonė priėmė Komisijos prašymą pagal 2 dalį arba jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal 3 dalį, pirmenybinis užsakymas:

(a)teikiamas sąžininga ir pagrįsta kaina;

(b)yra viršesnis už bet kokį vykdymo įpareigojimą pagal privatinę ar viešąją teisę.

6.Jeigu įmonė sutiko su Komisijos prašymu pagal 2 dalį arba jei Komisija priėmė įgyvendinimo aktą pagal 3 dalį, įmonė gali prašyti Komisijos peržiūrėti pirmenybinį užsakymą, jei ji mano, kad tam yra tinkamai pagrįsta viena iš šių priežasčių:

(a)įmonė negali įvykdyti pirmenybinio užsakymo, net ir teikdama jam pirmenybę, nes nepakanka gamybos gebos arba gamybos pajėgumo;

(b)priėmus užsakymą įmonei būtų užkrauta nepagrįsta ekonominė našta ir kiltų ypatingų sunkumų.

Įmonė pateikia visą aktualią ir pagrįstą informaciją, kad Komisija galėtų įvertinti pareikštų prieštaravimų pagrįstumą.

Išnagrinėjusi įmonės pateiktas priežastis ir įrodymus, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, gali iš dalies pakeisti savo įgyvendinimo aktą, kad atitinkama įmonė būtų iš dalies arba visiškai atleista nuo 2 dalyje nustatytų įsipareigojimų.

7.Šiame reglamente nuo sklandaus tiekimo itin priklausomų gynybos produktų, kurie yra pirmenybinio užsakymo objektas, perdavimas negali būti laikomas pavojingu, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/43/EB 4 straipsnio 8 dalyje.

8.Kai Sąjungoje įsisteigusiai įmonei taikoma trečiosios šalies priemonė, kuri apima pirmenybinį užsakymą, ji apie tai praneša Komisijai. Tada Komisija informuoja Komitetą apie tokių priemonių buvimą.

9.Jeigu įmonė priima arba yra įpareigota priimti užsakymą ir jį laikyti pirmenybiniu pagal 2 arba 3 dalį, ji apsaugoma nuo bet kokios sutartinės ar nesutartinės atsakomybės, susijusios su pirmenybinių užsakymų vykdymu. Atsakomybė netaikoma tik tiek, kiek sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo būtinas, kad būtų laikomasi pirmenybinio įpareigojimo.

10.Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos pirmenybinių užsakymų veikimo praktinės priemonės ir veikimo taisyklės.

11.3 ir 10 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimamai laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei yra tinkamai pagrįstų su tiekimo krize susijusių priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 22 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

15 straipsnis

Baudos

1.Jeigu įmonė tyčia ar dėl didelio aplaidumo nevykdo prievolės teikti pirmenybės pirmenybiniams užsakymams pagal 14 straipsnį, Komisija gali priimti sprendimą, kai tai laikoma būtina ir proporcinga, skirti periodines baudas.

2.Periodinės baudos neviršija 1,5 proc. praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną pareigos nevykdymo darbo dieną, skaičiuojant nuo sprendime nustatytos dienos.

3.Nustatant periodinės baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tinkamai laikantis proporcingumo ir tinkamumo principų.

4.Įmonei įvykdžius pareigą, kurios vykdymą siekta užtikrinti skiriant periodinę baudą, Komisija gali nustatyti mažesnę galutinę periodinę baudą, nei numatyta pirminiame sprendime.

5.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija nustatė vienkartinę baudą arba periodinę baudą. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.

6.Skaičiuojama nuo dienos, kurią padarytas pažeidimas. Tačiau, jeigu pažeidimai daromi nuolat ar pakartotinai, laikas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią pažeidimas nutraukiamas. Bet kokie veiksmai, kurių imasi Komisija ar valstybių narių kompetentingos institucijos siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, nutraukia senaties terminą. Po kiekvieno nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas sueina ne vėliau kaip dieną, kurią baigiasi dvigubam senaties terminui lygus laikotarpis, per kurį Komisija nepaskyrė periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek senaties termino skaičiavimas laikinai sustabdomas dėl to, kad Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

7.Komisijos įgaliojimams užtikrinti sprendimų, priimtų pagal šį straipsnį, vykdymą taikomas trejų metų senaties terminas. Skaičiuojama nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos. Periodinių baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimas nutraukiamas: a) pranešimu apie sprendimą, kuriuo keičiamas pirminis periodinės baudos dydis arba atmetamas prašymas dėl pakeitimo; b) Komisijos ar Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bauda ar periodinė bauda būtų sumokėta. Po kiekvieno nutraukimo laikas skaičiuojamas iš naujo. Periodinių baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimas sustabdomas tol, kol: a) nepraeina laikotarpis, per kurį leidžiama sumokėti baudą; b) baudos mokėjimo vykdymas sustabdomas Teisingumo Teismo sprendimu.

16 straipsnis

Teisė būti išklausytam skiriant vienkartines ar periodines baudas

1.Prieš priimdama sprendimą pagal 15 straipsnį, Komisija atitinkamoms įmonėms suteikia galimybę būti išklausytoms dėl: a) Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimus; b) priemonių, kurių Komisija gali ketinti imtis, atsižvelgdama į preliminarias išvadas pagal šios dalies a punktą.

2.Atitinkamos įmonės gali pateikti savo pastabas dėl Komisijos preliminarių išvadų per Komisijos preliminariose išvadose nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 darbo dienų.

3.Komisija grindžia savo sprendimus tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkamos įmonės galėjo pareikšti pastabų.

4.Visų procesų metu turi būti gerbiama įmonių teisė į gynybą. Įmonė turi teisę susipažinti su Komisijos byla laikantis suderėto atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių institucijų vidaus dokumentams. Visų pirma teisė susipažinti netaikoma Komisijos ir valstybių narių institucijų tarpusavio korespondencijai. Jokios šios dalies nuostatos Komisijai nekliudo atskleisti ir naudoti informaciją, kuri yra būtina pažeidimui įrodyti.

17 straipsnis

Leidimų išdavimo proceso paspartinimas siekiant laiku gauti ir tiekti tam tikrus gynybos produktus

1.Valstybės narės užtikrina, kad administracinės paraiškos, susijusios su gamybos įrenginių planavimu, statyba ir eksploatavimu, išteklių perdavimu ES viduje, taip pat su galutinių produktų kvalifikavimu ir sertifikavimu, būtų tvarkomos veiksmingai ir laiku. Tuo tikslu visos atitinkamos nacionalinės institucijos užtikrina, kad šios paraiškos būtų tvarkomos kuo greičiau, kiek tai teisiškai įmanoma.

2.Valstybės narės užtikrina, kad planavimo ir leidimų išdavimo procesu pirmenybė, derinant teisinius interesus konkrečiu atveju, būtų teikiama gamyklų ir įrenginių, skirtų tam tikrų gynybos produktų gamybai, statybai ir eksploatavimui.

18 straipsnis

Tam tikrų gynybos produktų gamybos tęstinumas

1.Valstybės narės gali nuspręsti naudotis Direktyvos 2003/88/EB 17 straipsnio 3 dalyje numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis arba skatinti jomis naudotis įmones, vykdančias veiklą tam tikrų gynybos produktų srityje, kad būtų galima ilginti pamainų darbo laiką ir taip sudaryti palankesnes sąlygas tam tikrų gynybos produktų gamybos tęstinumui, jei jos mano, kad tai būtina šio reglamento tikslams pasiekti.

2.Tuo tikslu ir tais atvejais, kai reikalingas išankstinis leidimas, visos atitinkamos nacionalinės institucijos užtikrina, kad įmonių, vykdančių veiklą tam tikrų gynybos produktų srityje, prašymai pasinaudoti tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis būtų nagrinėjami kuo greičiau.

19 straipsnis

Bendrų viešųjų pirkimų palengvinimas dabartinės šaudmenų tiekimo krizės metu

1.Jei bent trys valstybės narės sudaro susitarimą bendrai pirkti tam tikrus gynybos produktus ir kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl dabartinės krizės, kurią lėmė Rusijos agresija Ukrainoje, negalima taikyti Direktyvoje 2009/81/EB numatytų procedūrų pagrindų susitarimui sudaryti, gali būti taikomos toliau nurodytos taisyklės.

2.Nukrypstant nuo Direktyvos 2009/81/EB 29 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, perkančioji organizacija gali pakeisti esamą pagrindų susitarimą, sudarytą taikant vieną iš Direktyvos 2009/81/EB 21 straipsnyje numatytų procedūrų, kad jo nuostatos galėtų būti taikomos perkančiosioms organizacijoms (subjektams), kurios iš pradžių nebuvo pagrindų susitarimo šalys.

3.Nukrypstant nuo Direktyvos 2009/81/EB 29 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, perkančioji organizacija gali iš esmės pakeisti galiojančiame pagrindų susitarime nustatytus kiekius, jei tai tikrai būtina 2 daliai taikyti. Jei galiojančiame pagrindų susitarime nustatyti kiekiai iš esmės keičiami pagal šią dalį, perkančioji organizacija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu ad hoc pranešimu kiekvienam ūkio subjektui, kuris atitinka pagrindų susitarime iš pradžių nustatytas sąlygas, suteikia galimybę prisijungti prie to pagrindų susitarimo.

4.Nediskriminavimo principas taikomas 2 ir 3 dalyse nurodytiems pagrindų susitarimams dėl papildomų kiekių, ypač susitarimams tarp 1 dalyje nurodytų valstybių narių perkančiųjų organizacijų.

5.Perkančiosios organizacijos, pakeitusios sutartį šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, tuo tikslu paskelbia skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Toks pranešimas skelbiamas Direktyvos 2009/81/EB 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

6.Perkančiosios organizacijos (subjektai) negali naudoti šio straipsnio nepagrįstai ar siekdamos išvengti konkurencijos, ją apriboti ar iškreipti.

7.Pakeitimai, padaryti šiame straipsnyje nurodytuose pagrindų susitarimuose, negali būti daromi po 2025 m. birželio 30 d.

20 straipsnis

Su gynyba susijusių produktų perdavimo ES viduje palengvinimas

1.Nukrypstant nuo Direktyvos 2009/43/EB 4 straipsnio 1 dalies, išankstinio leidimo reikalavimas netaikomas tarp valstybių narių perduodant toliau nurodytus su gynyba susijusius produktus:

(a)šaudmenis ir sprogdiklių nustatymo prietaisus ir specialiai sukurtus komponentus, išvardytus Direktyvos 2009/43/EB priedo trečioje kategorijoje (trečioji ES karinės įrangos sąrašo kategorija – ML3);

(b)raketas ir su jomis susijusią įrangą bei priedus ir specialiai sukurtus komponentus, išvardytus Direktyvos 2009/43/EB priedo ketvirtoje kategorijoje (ketvirtoji ES karinės įrangos sąrašo kategorija – ML4).

2.Apie bet kokį perdavimą pagal 1 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą informavimo tikslais pranešama kilmės valstybei narei.

3.Šis straipsnis neturi poveikio valstybių narių sprendimo laisvei vykdant su gynyba susijusių produktų, kuriems taikoma 1 dalis, eksporto politiką.

V skyrius

Specialiosios nuostatos, taikomos galimybėms gauti finansavimą

21 straipsnis

Gamybos pajėgumų didinimo fondas

1.Gali būti sukurta derinimo priemonė, kuri turi būti apibūdinta kaip Gamybos pajėgumų didinimo fondas, pagal kurį teikiami skolos sprendimai, siekiant pritraukti gamybos pajėgumams didinti reikalingų investicijų, sumažinti jų riziką ir jas paspartinti.

2.Konkretūs Gamybos pajėgumų didinimo fondo tikslai:

(a)sustiprinti Sąjungos biudžeto išlaidų sverto poveikį ir užtikrinti didesnį privačiojo sektoriaus finansavimo pritraukimo didinamąjį poveikį;

(b)teikti paramą įmonėms, patiriančioms sunkumų gauti finansavimą, ir tenkinant poreikį stiprinti Sąjungos gynybos pramonės atsparumą;

(c)spartinti investicijas tam tikrų gynybos produktų gamybos srityje ir pritraukti viešojo bei privačiojo sektorių finansavimą, kartu didinant tiekimo saugumą visoje Sąjungos gynybos pramonės vertės grandinėje;

(d)didinti galimybes gauti finansavimą investicijoms, susijusioms su 8 straipsnio 3 dalies a–e punktuose aprašyta veikla.

VI skyrius

Baigiamosios nuostatos

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Europos gynybos agentūra kviečiama stebėtojos teisėmis komitetui teikti savo nuomonę ir ekspertines žinias. Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat kviečiama dalyvauti komitete.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

23 straipsnis

Informacijos saugumas

1.Komisija saugo įslaptintą informaciją, gautą įgyvendinant šį reglamentą, laikydamasi Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 21 nustatytų saugumo taisyklių.

2.Siekdama palengvinti keitimąsi neskelbtina ir įslaptinta informacija tarp Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio, Europos gynybos agentūros, valstybių narių ir atitinkamais atvejais su teisės subjektais, kuriems taikomos šiame reglamente nustatytos priemonės, Komisija naudojasi esamomis saugiomis keitimosi informacija sistemomis ar tokias sistemas sukuria. Toje sistemoje atsižvelgiama į valstybių narių nacionalines saugumo taisykles.

24 straipsnis

Informacijos konfidencialumas ir tvarkymas

1.Taikant šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašyta.

2.Valstybės narės ir Komisija užtikrina komercinių ir verslo paslapčių ir kitos neskelbtinos, konfidencialios ir įslaptintos informacijos, gautos ir parengtos taikant šį reglamentą, įskaitant rekomendacijas ir priemones, kurių reikia imtis, apsaugą pagal Sąjungos ir atitinkamą nacionalinę teisę.

3.Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įslaptintos informacijos, kuri buvo pateikta arba kuria apsikeista pagal šį reglamentą, slaptumo žymos laipsnis nebūtų sumažintas arba ta informacija nebūtų išslaptinta be informaciją teikiančios šalies išankstinio raštiško sutikimo.

4.Komisija nesidalija jokia informacija taip, kad pagal ją būtų galima nustatyti atskirą veiklos vykdytoją, kai dėl dalijimosi informacija gali būti padaryta komercinė žala ar žala jo reputacijai arba atskleidžiamos komercinės paslaptys.

25 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 22 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB 23 , arba Komisijos ir, kai tinkama, kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu vykdant savo pareigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 24 .

2.Asmens duomenys netvarkomi ir neperduodami, išskyrus atvejus, kai tai tikrai būtina šio reglamento tikslams pasiekti. Tokiais atvejais atitinkamai taikomos Reglamento (ES) 2016/679 ir Reglamento (ES) 2018/1725 sąlygos.

3.Jei asmens duomenų tvarkymas nėra griežtai būtinas šiame reglamente nustatytiems mechanizmams įgyvendinti, asmens duomenys nuasmeninami taip, kad nebūtų galima nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

26 straipsnis

Auditas

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ar agentūrų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atlikto Sąjungos įnašo naudojimo auditu grindžiamas bendras patikinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį. Pagal SESV 287 straipsnį Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas.

27 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei Priemonės veikloje pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą priimto sprendimo pagrindu dalyvauja asocijuotoji šalis, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

28 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su Priemone, su remiantis ta Priemone vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais.

3.Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus, tiek kiek tie prioritetai yra susiję su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

4.Fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat gali būti prisidedama prie sklaidos veiklos, derinimo renginių ir informuotumo didinimo veiklos organizavimo, visų pirma siekiant atverti tiekimo grandines, kad būtų skatinamas tarpvalstybinis MVĮ dalyvavimas.

29 straipsnis

Vertinimas

1.Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija parengia ataskaitą, kurioje įvertinamas šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimas ir jų rezultatai, taip pat galimybė išplėsti jų taikymą ir numatyti jų finansavimą, visų pirma atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius. Vertinimo ataskaita grindžiama konsultacijų su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais rezultatais ir perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.Atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą, Komisija gali pateikti pasiūlymus dėl atitinkamų šio reglamento pakeitimų, visų pirma siekdama toliau šalinti bet kokią nuolatinę riziką, susijusią su tam tikrų gynybos produktų tiekimu.

30 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas iki 2025 m. birželio 30 d. Tai neturi įtakos pagal šį reglamentą inicijuotų veiksmų tęstinumui ar keitimui, visiems veiksmams, būtiniems Europos Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, ir Komisijai suteiktiems įgaliojimams skirti baudas pagal 15 straipsnį.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 25  

 Esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

–    galioja nuo 2023 m. iki 2024 m. 

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2023 m. iki 2024 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2023 m. iki 2028 m. 

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 26   

 tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus; 

–vykdomųjų įstaigų. 

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis 

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Šaudmenų gamybos rėmimo akto finansavimo šaltiniai ir numatomas finansinis poveikis

3.2.1.Asignavimų pagal Šaudmenų gamybos rėmimo aktą finansavimo šaltinis

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei 2023 ir 2024 m. atsirastų nenumatyta biudžeto marža, Komisija siūlytų biudžeto valdymo institucijai Europos gynybos fondui skirti iki 100 mln. EUR.

3.2.2.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)     2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76–136).

(2)    OL C , , p. .

(3)     OL L 433I, 2020 12 22, p. 28.

(4)     2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75).

(5)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 ( OL L 248, 2013 9 18, p. 1 ).

(6)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ( OL L 312, 1995 12 23, p. 1 ).

(7)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ( OL L 292, 1996 11 15, p. 2 ).

(8)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje ( OL L 283, 2017 10 31, p. 1 ).

(9)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis ( OL L 198, 2017 7 28, p. 29 ).

(10)     2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(11)    1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).

(12)    Pavyzdžiui, REACH reglamentui, CLP reglamentui, Seveso direktyvai, RoHS direktyvai, POT reglamentui, Biocidinių produktų reglamentui (BPR), Ozono reglamentui ir Fluorintų dujų reglamentui.

(13)    2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9).

(14)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76–136).

(15)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1–36).

(16)    2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30–89).

(17)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(19)    2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159–706).

(20)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1–222).

(21)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53–88).

(22)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).

(23)    2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37–47).

(24)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39–98).

(25)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(26)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx.  

(27)     DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(28)    ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

(29)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(30)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(31)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(32)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(33)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(34)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.) Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(35)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.