Pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo 1 (toliau – Sprendimas), pagal kurį Europos Sąjunga remia, koordinuoja ir papildo valstybių narių veiksmus 2 civilinės saugos srityje, siekdama užkirsti kelią ir pasirengti gamtinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms Sąjungoje ir už jos ribų ir į jas reaguoti.

Vienintelis siūlomo pakeitimo tikslas – užtikrinti, kad kol pradės veikti nuolatinis Europos miškų gaisrų gesinimo iš oro parkas, Sąjunga, naudodamasi „rescEU“ pereinamuoju laikotarpiu sukurtais pajėgumais, galėtų toliau teikti skubią paramą su miškų gaisrais kovojančioms valstybėms narėms. Konkrečiai šiuo pasiūlymu siekiama pratęsti 35 straipsnyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį ir jo pabaigos datą perkelti iš 2025 m. sausio 1 d. į 2027 m. gruodžio 31 d. Ši data suderinta su dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) pabaiga.

Kylant temperatūrai ir ilgėjant sausros laikotarpiams, Sąjungoje didėja miškų gaisrų rizika – jie vis dažnesni ir intensyvesni. 2022 m. miškų gaisrų sezonas Sąjungoje buvo beprecedentis. Bendras miškų gaisrų, apimančių daugiau kaip 30 hektarų, skaičius Sąjungoje buvo daugiau kaip 2 707. Sudegė 786 316 hektarų (daugiau nei tris kartus daugiau nei Liuksemburgo teritorija). Palyginti su ankstesniais metais (416 413 hektarų), šis plotas gerokai padidėjo. Be to, iš 2022 m. duomenų matyti, kad nuo 2006 m., kai duomenys pradėti registruoti Sąjungos lygmeniu, vidutinis išdegusios žemės plotas padidėjo daugiau kaip 250 proc. Kaip matyti iš pastarojo meto Sąjungos civilinės saugos mechanizmo aktyvavimo, miškų gaisrai kelia daug problemų visos Europos mastu – jie alina ne tik Viduržemio jūros regioną, bet ir tokias šalis kaip Čekija, Vokietija ir Slovėnija. Vienas iš tokių pavyzdžių – dideli miškų gaisrai, 2018 m. kilę Švedijoje. 2022 m. 20 valstybių narių užregistravo daugiau išdegusių plotų nei vidutiniškai ankstesniais metais.

Kaip parodė pastarųjų metų miškų gaisrų sezonai, miškų gaisrų sukeliami aplinkos, klimato, ekonominiai ir visuomeniniai nuostoliai yra didžiuliai. Vien 2022 m. dėl miškų gaisrų ekonominiai nuostoliai viršijo 2 mlrd. EUR ir į aplinką išmesta daugiau kaip 25 mln. tonų CO2. Apie 35 proc. 2022 m. išdegusių plotų priklauso „Natura 2000“ teritorijoms 3 .

Numatoma, kad dėl klimato kaitos poveikio šis nerimą keliantis miškų gaisrų plitimas visoje Europoje bus juntamas ir ateinančiais metais. Pirmininkė U. von der Leyen šį klausimą iškėlė savo 2022 m. rugsėjo mėn. kalboje apie Sąjungos padėtį, kurioje teigė, kad „tokiems reiškiniams vis dažnėjant ir intensyvėjant, Europai reikės daugiau pajėgumų. Štai kodėl šiandien pranešu, kad kitais metais turėsime dvigubai daugiau kovos su gaisrais pajėgumų“.

2019 m. iš dalies pakeitus Sprendimą 4 buvo sukurtas „rescEU“ – Europos lygmens pajėgumų rezervas, kuriuo siekiama suteikti pagalbą itin didelio masto situacijų atveju, kai bendrai nacionaliniu lygmeniu turimi pajėgumai ir Europos civilinės saugos rezervui valstybių narių skirti pajėgumai yra nepakankami arba jais neįmanoma užtikrinti veiksmingo reagavimo į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes. Visų pirma tokie pajėgumai buvo išplėtoti miškų gaisrų gesinimo iš oro srityje, kad papildytų nacionalinius pajėgumus 5 . Nors tam tikri iš šių pajėgumų yra lengvai prieinami rinkoje ir juos galima įsigyti palyginti greitai, miškų gaisrų gesinimui iš oro reikalingų pajėgumų įsigijimas užtrunka ilgiau. Siekdama užtikrinti sklandų perėjimą prie visiško „rescEU“ įgyvendinimo, pirminiu penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu Komisija buvo įgaliota teikti finansavimą, kad būtų užtikrinta galimybė greitai pasinaudoti atitinkamais nacionaliniais pajėgumais. Taip pat buvo nustatyta, kad Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis įsigyti papildomų pajėgumų, be kita ko, sraigtasparnių, skirtų gaisrų gesinimui, kad galėtų reaguoti į miškų gaisrų riziką jau 2019 m. vasarą 6 . Tuo metu, remiantis 2018 m. liepos 9 d., rinkos tyrimu 7 , buvo įvertinta, kad atsižvelgiant į tuo metu turimus miškų gaisrų gesinimo iš oro išteklius penkerių metų pakaks, visų pirma tam, kad rinkoje vėl būtų prieinami specializuoti orlaiviai, reikalingi nuolatiniam orlaivių parkui sukurti. Todėl Sprendimo 35 straipsnyje nustatyta tos pereinamojo laikotarpio nuostatos taikymo pabaigos data – 2025 m. sausio 1 d. Tačiau pastarojo meto rinkos pokyčiai ir konkrečiai tai, kad rinkoje nėra reikiamų itin specializuotų orlaivių, parodė, kad miškų gaisrų gesinimo amfibinio orlaivio sukūrimui reikia ilgesnio laikotarpio (kuris baigtųsi po 2024 m.). Derybos su tokio specializuoto orlaivio gamintoju jau eina į pabaigą; remiantis naujausiais gamintojo pateiktais patikinimais, tikimasi, kad pirmieji tokie orlaiviai už sutartą kainą bus pradėti tiekti 2026 m. Todėl 35 straipsnyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį reikia pratęsti ir jo pabaigos datą perkelti iš 2025 m. sausio 1 d. į 2027 m. gruodžio 31 d., kai baigsis dabartinė DFP. Šis laikotarpis būtų taikomas visam Sąjungos civilinės saugos mechanizmo DFP finansiniam paketui pagal 19 straipsnio 1a dalį.

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad pasibaigus 2024 m. miškų gaisrų sezonui, kai jau nebegalios dabartinė pereinamojo laikotarpio nuostata, reikiami nacionaliniai pajėgumai būtų greitai prieinami. Sutartis dėl miškų gaisrų gesinimo iš oro pajėgumų dislokavimo reikės parengti gerokai iš anksto, 2024 m. Taigi tam, kad pasirengimą būtų galima pradėti 2024 m., Sprendimas turi būti iš dalies pakeistas dabartinės kadencijos laikotarpiu. Todėl būtina, kad teisėkūros institucijos šį tikslinį pasiūlymą apsvarstytų skubiai.

Šis pasiūlymas susijęs tik su Sprendimo 35 straipsnyje nurodyto laikotarpio pratęsimu ir neturi jokio kito poveikio pačios nuostatos esmei. Todėl pasiūlymas visiškai dera su galiojančiomis šios srities politikos nuostatomis.

Jokiu kitos Sąjungos politikos srities teisėkūros procedūra priimamu aktu šiuo pasiūlymu siekiamo tikslo šiuo metu pasiekti negalima. Todėl dubliavimosi su kitais šios politikos srities veiksmais nėra. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtų užtikrintas glaudus koordinavimas, nuoseklumas ir papildomumas su veiksmais, įgyvendinant kitų sričių Sąjungos politiką. Juo taip pat sukuriama sąveika su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių prevencijos bei nelaimių rizikos mažinimo priemonėmis, kuriomis siekiama geriau kovoti su klimato kaitos poveikiu.

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 196 straipsnis.

Sąjunga turi papildomąją kompetenciją civilinės saugos srityje. Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas. Viena iš priežasčių, dėl ko buvo sukurtas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, yra tai, kad didelio masto nelaimės gali viršyti bet kurios pavieniui veikiančios valstybės narės reagavimo pajėgumus. Mechanizmo esmė – tinkamai koordinuojamos, greitos valstybių narių savitarpio pagalbos teikimas. Šio pasiūlymo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti vienos. Tai ypač svarbu įvykus nelaimei ar kelioms nelaimėms, turinčioms plataus masto padarinių, kurie viršija valstybių narių pajėgumus ir kurie gali trikdyti jų savitarpio pagalbą. Todėl Sąjungos veiksmai šioje srityje susiję su tarpvalstybinių ir daugiašalių ar tarpregioninių situacijų valdymu, kai būtina bendrai koordinuoti ir derinti veiksmus viršnacionaliniu lygmeniu. Tai, be kita ko, pajėgumų, pavyzdžiui, specializuotų orlaivių, kurie gali sumažinti miškų gaisrų poveikį, teikimas. Jie visokeriopai naudingi, nes mažinamas žuvusių žmonių skaičius, žala aplinkai ir ekonominiai bei materialiniai nuostoliai.

Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina tikslui pasiekti; jis grindžiamas dabar vykdoma politika. Juo siekiama pašalinti konkretų trūkumą, nustatytą priėmus Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/420, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, ir siūlomas tikslinis problemos sprendimas. Sąjungai ir valstybėms narėms tenkanti administracinė našta išliks minimali, nes dėl šio pasiūlymo ji nepasikeis.

Dėl ribotos taikymo srities pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013 dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, laikomas tinkama priemone.

Netaikoma.

Po pražūtingų 2022 m. miškų gaisrų Pietų ir Vidurio Europoje 2022 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisija Briuselyje surengė neformalų ministrų susitikimą dėl pasirengimo gamtos gaisrams ir atsako į juos stiprinimo. Valstybių narių ministrai, valstybės sekretoriai ir už civilinę saugą atsakingi generaliniai direktoriai aptarė, kaip būtų galima skubiai suderinti Europos veiksmus pagal SCSM, kad Sąjunga ir jos piliečiai būtų geriau apsaugoti nuo gaisrų po 2023 m. ir vėliau. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad visose nukentėjusiose šalyse nepakanka gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių, o tai yra didelė našta jau veikiančiam sezoniniam Europos gaisrų gesinimo orlaivių saugos tinklui, kurį bendrai finansuoja Komisija ir kuriuo siekiama laikinai užpildyti spragas, kol nuo 2026 m. pradės veikti naujas nuolatinis Europos gaisrų gesinimo orlaivių parkas (vadinamasis „rescEU“, kurį sudarys 14 vidutinio dydžio ir lengvų amfibinių lėktuvų ir devyni vidutinio dydžio sraigtasparniai, papildysiantys nacionalinius parkus). Todėl buvo pasiektas bendras sutarimas išplėsti esamą sezoninį Europos gaisrų gesinimo orlaivių saugos tinklą, nuo 2023 m. vasaros finansuojant papildomų sraigtasparnių ir lengvųjų orlaivių teikimą pagrindinėse Europos srityse. Ši sistema buvo aptarta ir 2022 m. spalio mėn. Prahoje įvykusiame 49-ajame Civilinės saugos generalinių direktorių neformaliame posėdyje, taip pat techniniu lygmeniu su valstybėmis narėmis.

Rengdama šį pasiūlymą, Komisija rėmėsi išorės ekspertų žiniomis miškų gaisrų prevencijos, pasirengimo jiems ir reagavimo į juos srityse. 2023 m. sausio 10–11 d. susitiko viena iš Komisijos ekspertų grupių, nagrinėjanti patirtį, įgytą įveikiant ekstremaliąsias situacijas 8 . Viena iš pagrindinių šio susitikimo išvadų buvo bendras sutarimas, kad 2022 m. miškų gaisrų sezonas buvo vienas iš sudėtingiausių Europos istorijoje ir kad visoje Europoje akivaizdžiai trūksta oro išteklių, kurie leistų reaguoti į vis didėjantį vienu metu vykstančių gaisrų skaičių. Iš Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro atliktos trūkumų analizės matyti, kad tais laikotarpiais, kai buvo svarstomi valstybių narių prašymai suteikti pagalbą, vidutiniškai per dieną trūko keturių orlaivių, o keliomis aktyviausiomis gamtos gaisrų laikotarpio dienomis – net 10 orlaivių. Ekspertai pripažino akivaizdų faktą, kad reikia daugiau išteklių tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis.

Kadangi pasiūlymas techninio pobūdžio ir skubus, poveikio vertinimas atliekamas nebuvo. Tačiau pasiūlymas buvo rengiamas atsižvelgiant į 2022 m. miškų gaisrų laikotarpiu įgytą patirtį, nustatytą glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis (suinteresuotieji subjektai pritarė, kad nuostatos galiojimą reikia pratęsti). Tai padėjo įvertinti siūlomos politikos priemonės, kuri leis toliau tęsti dabartinę praktiką, poveikį.

Netaikoma.

Netaikoma.

2023 m. pradėjusiame veikti pereinamojo laikotarpio „rescEU“ orlaivių parke siekiama turėti iš viso 22 lėktuvus ir 4 sraigtasparnius. Būtina išlaikyti šį parko pajėgumų lygį iki dabartinės DFP pabaigos (t. y. iki 2027 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgiant į bendras investicijas į miškų gaisrų gesinimo iš oro parką, numatomas poveikis biudžetui gali būti įtrauktas į esamą SCSM finansinį paketą.

Sprendimo 34 straipsnyje nustatyta, kad reguliariai vykdoma veiksmų, kuriems teikiama finansinė parama, stebėsena, siekiant stebėti jų įgyvendinimą. Komisija turi įvertinti Sprendimo taikymą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinio ir ex post vertinimo ataskaitas, taip pat komunikatą apie Sprendimo veiksmingumą, ekonominį efektyvumą ir tolesnį įgyvendinimą. Tokie vertinimai turėtų būti grindžiami Sprendimo 3 straipsnyje išvardytais rodikliais. Šiuo metu atliekamas vertinimas pagal Sprendimo 34 straipsnio 3 dalį, kuris turėtų būti baigtas iki 2023 m. gruodžio mėn.

Netaikoma.

Šia teisėkūros iniciatyva siūloma Sprendimo 35 straipsnyje nurodytą laikotarpį siūloma pratęsti, jo pabaigos datą perkeliant į 2027 m. gruodžio 31 d.