EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 03 29

COM(2023) 177 final

2023/0089(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tolesnio skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje plėtojimo ir tobulinimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/102/EB ir (ES) 2017/1132

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2023) 377 final} - {SWD(2023) 177 final} - {SWD(2023) 178 final} - {SWD(2023) 179 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Bendrovės yra bendrosios rinkos pagrindas. Dėl savo verslo veiklos ir investicijų, taip pat ir tarpvalstybiniu pagrindu, jos atlieka pagrindinį vaidmenį prisidėdamos prie Sąjungos ekonomikos klestėjimo, konkurencingumo ir įgyvendindamos dvigubą Sąjungos pertvarką į tvarią ir skaitmeninę ekonomiką. Šiuo tikslu bendrovėms reikalinga nuspėjama teisinė sistema, kuri skatina augimą ir yra pritaikyta spręsti naujus ekonominius ir socialinius klausimus vis labiau skaitmeniniame pasaulyje. Nors bendrovės yra įsisteigusios pagal nacionalinę teisę, ES bendrovių teisėje nustatyta teisinė sistema, didinanti teisinį tikrumą bendroje rinkoje ir nuspėjamumą bendrovėms. Ši bendrovių teisės sistema, apimanti verslo registrų funkcijas ir atsakomybę, turi neatsilikti nuo pokyčių ir naujų problemų. Šiuo tikslu Komisija teikia šį pasiūlymą.

Atsižvelgiant į ES skaitmeninimo tikslus, nustatytus, be kita ko, Komisijos komunikate 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias 1 , šiuo pasiūlymu siekiama atsižvelgti į pokyčius skaitmeninimo ir technologijų srityje, dėl kurių reikšmingai pasikeitė verslo registrų veikla ir verslo registrų, bendrovių ir valdžios institucijų tarpusavio sąveika su bendrovių teise susijusiais klausimais. COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad skaitmeninės priemonės atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrindamos bendrovių sąveikos su verslo registrais ir institucijomis tęstinumą. Šio pasiūlymo tikslas taip pat yra nustatyti bendrovių teisės priemones, skirtas spręsti tarpvalstybinės plėtros kliūtis, su kuriomis mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) šiuo metu susiduria bendrojoje rinkoje, atsižvelgiant į Komisijos komunikatus Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas 2 ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija 3 . 

Šis pasiūlymas padės sukurti labiau integruotą ir skaitmeninę bendrąją rinką, o dėl to bendrovių administracinė našta sumažės maždaug 437 milijonais eurų per metus. Juo taip bus kuo labiau ribojama papildoma našta pasitelkiant nacionalinius verslo registrus ir jų sąveiką per Verslo registrų sąveikos sistemą (BRIS) 4 , kartu atsižvelgiant į skirtingas nacionalines sistemas ir teisines tradicijas.

Visų pirma pasiūlymu siekiama didinti bendrovių skaidrumą bendroje rinkoje naudojant skaitmenines priemones, kaip antai BRIS, didinti bendrovių duomenų patikimumą ir kurti pasitikėjimą tarp valstybių narių registrų ir valdžios institucijų, be kita ko, didinant valdžios institucijų sujungiamumą. Juo taip pat siekiama pašalinti ir sumažinti formalumus, susijusius su bendrovių informacijos naudojimu tarpvalstybiniais atvejais, ir sudaryti sąlygas, kad steigti patronuojamąsias įmones ir filialus kitose valstybėse narėse užtruktų mažiau laiko ir būtų ekonomiškai efektyviau, be kita ko, taikant vienkartinio informacijos pateikimo principą (pagal šį principą bendrovių nebūtų reikalaujama, kad tą pačią informaciją verslo registrams jos teiktų daugiau nei kartą). Šitaip juo siekiama sumažinti bendrą bendrovių ir kitų suinteresuotųjų subjektų administracinę naštą tarpvalstybiniais atvejais ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ plėstis visoje ES.

Siekiant sustiprinti sklandesnį vidaus rinkos veikimą svarbu užtikrinti, kad susipažinti su bendrovių duomenimis tarpvalstybiniu pagrindu ir jais naudotis būtų paprasta ir nebūtų patiriama administracinės našta, taip sustiprinant ekonominę veiklą ir sukuriant saugesnę ir palankesnę ekonominę aplinką bendrovėms, vartotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams (investuotojams, kreditoriams, darbuotojams). Tokios sąlygos savo ruožtu yra labai svarbios siekiant palengvinti bendrovių, ypač MVĮ, veiklą ir padėti joms rasti būdų ištirti kitas ES rinkas ir jose plėstis, taip prisidedant prie ekonominio augimo.

Nors vis labiau skaitmeniniame pasaulyje investuotojai, kreditoriai, vartotojai ir pačios bendrovės vis labiau ragina užtikrinti skaidrumą, vis dar yra prieigą prie bendrovių informacijos iš verslo registrų tarpvalstybiniais atvejais apsunkinančių kliūčių. Suinteresuotiems subjektams reikalinga bendrovių informacija dar nėra pakankamai prieinama nacionaliniuose registruose ir (arba) tarpvalstybiniu pagrindu per BRIS, ir ieškodami šios informacijos suinteresuotieji subjektai susiduria su sunkumais. ES bendrovių teisėje jau numatyti suderinti atskleidimo reikalavimai akcinėms bendrovėms, tačiau kai kurie svarbūs duomenys (pvz., apie bendrovės centrinę administraciją ir pagrindinę verslo veiklos vietą ar bendrovių grupes) ES lygmeniu vis dar neprieinami, o valstybių narių registruose prieinami tik retais atvejais. ES lygmeniu taip pat nėra informacijos apie kitus subjektus, kaip antai ūkines bendrijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį daugelio valstybių narių ekonomikoje.

Raginimai užtikrinti skaidrumą taip pat reiškia, kad bendrovių informacija turėtų būti patikima. Suinteresuotieji subjektai, institucijos ir visuomenė turi būti tikri, kad informacija apie bendroves yra tiksli, atnaujinta ir patikima, kad galėtų ja naudotis verslo, administracinių procedūrų tikslais ar teismo procese. ES bendrovių teisėje numatyti tik daliniai būtiniausi ex-ante patikrinimų standartai. Nors visos valstybės narės atlieka tam tikrą bendrovių dokumentų ir informacijos ex-ante patikrinimą, nacionalinės procedūros skiriasi. Tai dažnai lemia nepakankamą pasitikėjimą registruota bendrovių informacija iš kitų valstybių narių.

Tiesioginiam bendrovių informacijos naudojimui tarpvalstybiniais atvejais taip pat dažnai kyla kliūčių arba jis yra neįmanomas dėl dažnų administracinių kliūčių. Jos sukuria naštą bendrovėms ir netgi gali turėti atgrasomąjį poveikį, ypač MVĮ. Pavyzdžiui, steigdamos patronuojamąją įmonę ar filialą kitoje valstybėje narėje bendrovės dar negali remtis vienkartinio informacijos pateikimo principu ir turi kitų valstybių narių registrams pakartotinai teikti savo duomenis, esančius jų valstybių nacionaliniuose verslo registruose. Dažnai jos privalo tuos dokumentus legalizuoti (uždėti apostilę). Bendrovės taip pat susiduria su panašiais sunkumais norėdamos pasinaudoti savo informacija iš nacionalinio verslo registro, pvz., bendraudamos su kompetentingomis institucijomis ar teismo procese kitoje valstybėje narėje. Be to, bendrovių duomenų išrašai, kuriais bendrovės ir teisės specialistai dažnai naudojasi norėdami patvirtinti informaciją ir identifikuoti bendroves įvairiausiais tikslais, skiriasi ir jų naudojimas tarpvalstybiniais atvejais neatsiejamas nuo sudėtingų ir dideles išlaidas lemiančių formalumų.

Bendri šio pasiūlymo tikslai yra didinti skaidrumą ir pasitikėjimą verslo aplinkoje, užtikrinti bendrovėms labiau skaitmenines ir susietas tarpvalstybines viešąsias paslaugas, o MVĮ – paprastesnę tarpvalstybinę plėtrą, taip sukuriant labiau integruotą ir skaitmeninę bendrąją rinką.

Siekiant šių tikslų pasiūlymu bus:

·padidintas bendrovių duomenų, pateikiamų verslo registruose ir (arba) BRIS kiekis ir šių duomenų patikimumas;

·sudarytos sąlygos tiesiogiai naudotis verslo registruose pateikiamais bendrovių duomenimis steigiant tarpvalstybinius filialus ir patronuojamąsias įmones, vykdant kitą tarpvalstybinę veiklą ir kitais tarpvalstybiniais atvejais.

Šis pasiūlymas įtrauktas į 2023 m. Komisijos darbo programą kaip vienas iš pagrindinių veiksmų pagal Komisijos plataus užmojo tikslą „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ 5 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomomis priemonėmis bus tiesiogiai prisidedama prie Komunikate 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis nustatytų tikslų 7 , visų pirma priartėjant prie tikslo, kad iki 2030 m. 100 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms būtų teikiama internetu, ir tikslo sukurti susietąjį viešąjį administravimą, be kita ko, taikant vienkartinio informacijos pateikimo principą. Pasiūlymas taip pat atitiks požiūrį, išdėstytą Komunikate Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys 8 , kuriame akcentuojama skaitmeninių priemonių svarba, kad verslo subjektai galėtų susipažinti su informacija, sąveikauti su institucijomis ir įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Siūlomomis priemonėmis siekiama palengvinti tarpvalstybinę MVĮ plėtrą, visų pirma pašalinant ar sumažinant reikiamus formalumus norint naudotis bendrovių informacija tarpvalstybiniais atvejais ir steigiant patronuojamąsias bendroves ir filialus kitose valstybėse narėse. Jomis taip pat tiesiogiai reaguojama į komunikatus Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas 9 ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija 10 . MVĮ strategijoje visų pirma buvo nurodyta, kad „Komisija teiks konsultacijas ir vertins papildomų bendrovių teisės priemonių poreikį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ tarpvalstybinei plėtrai ir veiklos plėtrai.“

Apskritai pasiūlymas bus reikšmingas atsakant į Europos Vadovų Tarybos 2022 m. kovo 24–25 d. išvadose pateiktą raginimą „užbaigti kurti bendrąją rinką, visų pirma skaitmeninėje ir paslaugų srityse“ ir „atidžiai stebėti atsirandančias kliūtis ir užkirsti kelią jų atsiradimui, taip pat šalinti likusias nepagrįstas kliūtis bei administracinę naštą ir vengti naujų kliūčių.“ 11

Pasiūlymu, ypač jame numatytomis priemonėmis stiprinti bendrovių duomenų ex-ante kontrolę ir didinti skaidrumą, taip pat bus prisidedama prie kovos su piktnaudžiavimu bendrovių teisės struktūromis ir veiksmingo ES sankcijų skyrimo tokioms bendrovėms.

Pasiūlymas papildo kitas įgyvendinamas iniciatyvas, susijusias su skaitmeninimu, ir yra su jomis suderintas. Pavyzdžiui, eIDAS reglamentas 12 ir 2021 m. pasiūlymas iš dalies pakeisti tą reglamentą dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo 13 yra glaudžiai susiję. 2019 m. Skaitmeninimo direktyvoje jau buvo numatytas naudojimasis elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugomis taikant eIDAS reglamentą siekiant vykdyti elektroninę atpažintį bendrovių teisės procedūrose. Dabartiniame pasiūlyme toliau remiamasi naudojimusi patikimumo užtikrinimo paslaugomis (pvz., siekiant užtikrinti pakankamą siūlomo ES bendrovės pažymėjimo ir skaitmeninio ES įgaliojimo patvirtinimą, kad jais būtų galima remtis tarpvalstybiniais atvejais) ir jis bus suderintas su naujomis skaitmeninėmis priemonėmis, kaip antai Europos skaitmeninės tapatybės dėkle, numatytomis šiuo metu peržiūrint eIDAS sistemą.

Pasiūlymas taip pat papildo kitas ES taisykles ir iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti bendrovių skaidrumą. Prie jų priskiriama Kovos su pinigų plovimu direktyva 14 , kurioje daugiausia dėmesio skiriama informacijai apie tikruosius savininkus, ar Reglamentas dėl nemokumo bylų 15 , kuriuo reglamentuota nemokumo registruose teikiama informacija apie nemokius subjektus. Konkrečiai pasiūlymu siekiama susieti BRIS su Tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistema (BORIS) 16 ir nemokumo registrų sąveikos (IRI) sistema 17 nekeičiant ir neapeinant prieigai prie šiose sąveikos sistemose pateikiamos informacijos taikomų taisyklių ir apribojimų. Šis pasiūlymas reikšmingas neseniai paskelbtoms mokesčių srities iniciatyvoms, kaip antai pasiūlymui užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais 18 , nes didesnis skaidrumas ir patikimesni bendrovių duomenys palengvins mokesčių institucijų darbą pagal šias kitas iniciatyvas.

Pasiūlymas taip pat papildo kitas ES iniciatyvas, kurių tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei informacijai ar procedūroms, kaip antai Reglamentą dėl bendrųjų skaitmeninių vartų 19 ar pasiūlymą dėl Europos bendro prieigos punkto 20 . Nors šiame pasiūlyme nustatyta bendrovių teisės procedūra ir konkrečios taisyklės, susijusios su verslo registruose ir (arba) per BRIS pateikiama bendrovių informacija, ir sudarančios sąlygas tos informacijos tiesioginiam naudojimui tarpvalstybiniu pagrindu, bendrosios taisyklės dėl vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos teikimo, procedūrų atlikimo ir pagalbos paslaugų teikimo internetu yra numatytos Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente. Į jo taikymo sritį aiškiai neįtrauktos procedūros, susijusios su pirminiu verslo veiklos registravimu verslo registre, ir procedūros, susijusios su bendrovių arba firmų, apibrėžtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 54 straipsnio antroje pastraipoje, steigimu ar vėlesniu registravimu, nes tokioms procedūroms turi būti taikomas visapusiškas požiūris, kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninių sprendimų diegimą per visą bendrovės gyvavimo ciklą 21 . Tačiau, siekdamos užtikrinti sąveiką su bendraisiais skaitmeniniais vartais, valstybės narės teiks informaciją apie šiame pasiūlyme nustatytas internetines procedūras interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus 22 . Europos bendras prieigos punktas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama su subjektais ir gaminiais susijusiai finansinių rinkų informacijai investuotojams ir kurio tikslas yra patenkinti rinkos poreikius, bus skirtas kitiems numatytiems naudotojams, prieinantiems prie kitokios informacijos ir ja besinaudojantiems kitu būdu, o ne per BRIS, kuria grindžiamas šis pasiūlymas.

Šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tiesioginių naudotojų, kaip antai bendrovių, kitų suinteresuotų subjektų ir valdžios institucijų poreikiams susipažinti su patikimais ir atnaujintais oficialiais bendrovių duomenimis ir jais naudotis tarpvalstybiniu mastu remiantis verslo registrų teisiniais įsipareigojimais. Taigi, jis netaikomas pakartotiniam bendrovių informacijos iš verslo registrų naudojimui komerciniams ir nekomerciniams tikslams, kurį reglamentuoja Atvirųjų duomenų direktyva 23 . Lygiai taip pat pasiūlymas netaikomas verslo registrų, kaip statistinių verslo registrų, įsipareigojimui, kuris reglamentuotas Reglamentu dėl Europos verslo statistikos 24 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

SESV 50 straipsnis siejamas su SESV 114 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią leidžiama nustatyti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama spręsti nacionalinių reglamentavimo metodų, susijusių su bendrovių informacijos verslo registruose, taip pat notarinių ar administracinių aktų tarpvalstybiniu naudojimu ir priėmimu pagal Kodifikuotoje bendrovių teisės direktyvoje numatytas procedūras, susiskaidymo problemą. Nustatant vienodus bendrovių informacijos patikrinimus prieš įvedant tą informaciją į verslo registrus, kad ji būtų patikimesnė, panaikinant administracines kliūtis naudoti tokią informaciją tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant administracinėse procedūrose ar teismo procese, ir įvedant suderintą ES bendrovės pažymėjimą šiuo pasiūlymu bus prisidedama prie vidaus rinkos veikimo, kaip numatyta SESV 114 straipsnyje.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

Bendras šio teisės akto pasiūlymo tikslas – užtikrinti sklandų ES bendrosios rinkos veikimą palengvinant tarpvalstybinę prieigą prie bendrovių informacijos ir tos informacijos naudojimą tarpvalstybiniais atvejais. Veiksmai ES lygmeniu turi didelę papildomą naudą, nes problemos, sprendžiamos šiuo pasiūlymu, nėra susijusios su vienos valstybės narės teritorija, tačiau yra tarpvalstybinio pobūdžio; taip visų pirma yra dėl nacionalinių teisės aktų neatitikimų. Valstybės narės savarankiškai negali pasiekti pakankamų rezultatų spręsdamos šias problemas.

Siekiant padidinti ES lygmeniu per BRIS prieinamų bendrovių duomenų kiekį, reikia imtis suderintų veiksmų užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų duomenis savo verslo registruose ir kad duomenys būtų prieinami palyginama forma ir įvairiomis kalbomis centriniu ES lygmeniu per registrų sąveikos sistemą. Ši sistema jau sukurta ir veikia ES lygmeniu. Lygiai taip pat reikia imtis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad prieš įvedant bendrovių duomenis į nacionalinius verslo registrus būtų atliekami bendri tų duomenų patikrinimai siekiant padidinti jų patikimumą ir palengvinti jų naudojimą tarpvalstybiniais atvejais. Be to, siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam bendrovių duomenų naudojimui, įskaitant vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymą, turi būti panaikintos kliūtys tarpvalstybiniais atvejais. Lygiai taip pat papildomą naudą dėl ES lygmens registrų sąveikos sistemų susiejimo galima gauti tik imantis veiksmų ES lygmeniu.

•Proporcingumo principas

Šiame pasiūlyme numatytos priemonės yra proporcingos jo tikslams didinti verslo registruose ir (arba) per BRIS prieinamų bendrovių duomenų kiekį ir patikimumą ir sudaryti sąlygas tiesiogiai naudoti šiuos duomenis tarpvalstybiniais atvejais. Siūlomos nuostatos yra tikslingos, nes jos orientuotos į tiesioginių naudotojų (pvz., bendrovių, kitų suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų) poreikius tarpvalstybiniu mastu naudotis patikimais ir atnaujintais oficialiais bendrovių duomenimis iš verslo registrų (žr. poveikio vertinimo 1.3 skirsnį). Pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybiniams aspektams ir numatomi sprendimai, kurių pačios valstybės narės negalėtų įgyvendinti. Derinami elementai yra būtini ir proporcingi norint pasiekti reikiamus tikslus, kartu atsižvelgiant į nacionalines teisines tradicijas, įskaitant tas, pagal kurias notarai dalyvauja bendrovių teisės procedūrose, ir, kai įmanoma, numatant galimybę valstybėms narėms įgyvendinti reikalavimus atsižvelgiant į savo nacionalinius įstatymus ir sistemas. Be to, pasiūlyme nenumatyta jokių naujų sistemų, o remiamasi sukurtos ir veikiančios registrų sąveikos sistemos naudojimu, taip pat eIDAS reglamentu 26 ir 2021 m. pasiūlymu iš dalies pakeisti tą reglamentą dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo 27 .

Pasirinktų priemonių paketu galima geriausiai siekti tikslų, nes jį taikant tarpvalstybiniu mastu bus prieinama daugiausiai duomenų, o BRIS bus susieta su kitomis dviem ES registrų sąveikos sistemomis. Todėl labai padidės ES bendrovių skaidrumas bendrojoje rinkoje. Jis taip pat turės reikšmingos naudos dėl didesnio teisinio tikrumo, nes jame bus numatyti ex-ante patikrinimai ir papildomi bendri procedūriniai reikalavimai užtikrinti, kad bendrovių informacija būtų atnaujinama. Be to, jis turės didžiausią teigiamą poveikį sudarydamas sąlygas tiesioginiam bendrovių duomenų naudojimui tarpvalstybiniais atvejais, nes pagal jį ne tik bus taikomas vienkartinio informacijos pateikimo principas steigiant tarpvalstybines patronuojamąsias bendroves ir filialus, tačiau bus numatytas ir ES bendrovės pažymėjimas ir panaikinti formalumai, kaip antai apostilė (žr. poveikio vertinimo 7.2 skirsnį).

Paketu neviršijama to, kas būtina pasirinktoms priemonėms įgyvendinti. Atlikus visų politikos priemonių analizę pagal įvairius kriterijus, kurią atliekant buvo atsižvelgta į tų priemonių efektyvumą, veiksmingumą, nuoseklumą ir proporcingumą, paaiškėjo, kad visos priemonės turi didelę grynąją naudą ir kad pasirinktos priemonės pagal analizę buvo įvertintos geriausiai (žr. poveikio vertinimo 6.5 skirsnį ir 4 priedą dėl metodologijos).

Laikantis proporcingumo principo planuojama iniciatyva neviršijama to, kas būtina jos tikslams pasiekti, nes ji skirta konkretiems tarpvalstybiniams klausimams (pvz., tiesioginių naudotojų poreikiams susipažinti su tarpvalstybiniais oficialiais bendrovių duomenimis verslo registruose ir jais naudotis). Šio tikslo valstybės narės negalėtų pasiekti savarankiškai.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atsiliepimus apie įžanginį poveikio vertinimą Komisija rinko 2021 m. vasarą; atsiliepimus pateikė įvairūs suinteresuotieji subjektai (įskaitant valdžios institucijas (verslo registrus), verslo asociacijas, bendroves, piliečius ir teisės specialistus). Viešosios konsultacijos dėl skaitmeninės bendrovių teisės modernizavimo vyko 2021 m. gruodžio 21 d. – 2022 m. balandžio 8 d. 28 Komisija gavo 83 verslo asociacijų, ES piliečių, valdžios institucijų, bendrovių, teisės specialistų ir notarų, mokslo ir (arba) mokslinių tyrimų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat profesinių sąjungų atsakymus. Atskira konsultacija su MVĮ per „MVĮ darbo grupę“ 29 vyko 2022 m. gegužės 2 d. – birželio 10 d. Atsakymus pateikė 158 suinteresuotieji subjektai; daugumą atsakymų pateikė MVĮ, kurių forma yra ribotos atsakomybės bendrovė. Be to, pagal šią iniciatyvą išorės rangovui atliekant tyrimą 30 Komisijos užsakymu buvo surengtos tikslinės e. apklausos (skirtos verslo registrams, valdžios institucijoms, teisės specialistams, verslo ir finansų organizacijoms bei atskiroms bendrovėms) ir du virtualūs praktiniai seminarai dalyvaujant bendrovėms ir verslo registrams.

Šių konsultacijų metu didžioji dalis suinteresuotųjų subjektų, įskaitant MVĮ, patvirtino, kad ieškodami informacijos apie bendroves susidūrė su sunkumais. Prie šių sunkumų buvo priskiriama tai, kad informacijos apie bendroves skirtingose valstybėse narėse negalima palyginti, kad reikalingos bendrovių informacijos nebuvo galima rasti ES lygmeniu, o tik nacionaliniuose verslo registruose, ir kalbos barjerai. Visos suinteresuotųjų subjektų grupės, su kuriomis buvo konsultuojamasi (bendrovės, institucijos, verslo organizacijos, verslo registrai, profesinės sąjungos, teisės specialistai, piliečiai) pritarė tam, kad ES lygmeniu būtų prieinama labiau suderinta bendrovių informacija, o verslo asociacijos pažymėjo, kad bendrovės neturėtų patirti jokių papildomų išlaidų. Dauguma suinteresuotųjų subjektų (ypač institucijos, verslo registrai ir teisės specialistai) taip pat manė, kad BRIS būtų naudinga susieti su ES tikrųjų savininkų registrų ir nemokumo registrų sąveikos sistemomis.

Konsultacijų metu daug suinteresuotųjų subjektų atkreipė dėmesį į patikimų bendrovių duomenų svarbą. Teisės specialistai, įskaitant notarus, visų pirma atkreipė dėmesį į tinkamų patikrinimų svarbą siekiant užtikrinti bendrovių duomenų verslo registruose patikimumą. Konsultacijos taip pat patvirtino, kad bendrovės, įskaitant MVĮ, susiduria su sunkumais naudodamosi informacija, jau pateikta jų nacionaliniuose verslo registruose, bendraudamos su kompetentingomis institucijomis arba teismo procese ar steigdamos patronuojamąsias bendroves ar filialus kitoje valstybėje narėje, ypač dėl būtinybės pateikti patvirtintą bendrovės dokumentų vertimą ar tuos dokumentus legalizuoti (apostilė). Apskritai suinteresuotieji subjektai išreiškė pritarimą planuojamoms priemonėms siekiant palengvinti tarpvalstybinį bendrovių duomenų naudojimą. Pavyzdžiui, daug respondentų, ypač MVĮ, manė, kad nereikalaujant pakartotinai pateikti informacijos steigiant patronuojamąsias bendroves ir (arba) filialus kitoje valstybėje narėje ar numačius bendrą bendrovės duomenų išrašą sumažėtų administracinės išlaidos. Konsultacijos su praktikuojančiais teisininkais, besispecializuojančiais bendrovių teisės srityje, taip pat patvirtino, kad taikant vienkartinio informacijos pateikimo principą ir panaikinus formalumus sumažėtų išlaidos ir procedūroms reikalingas laikas. Teisės specialistai, įskaitant notarus, pritarė bendro bendrovės duomenų išrašo idėjai.

Komisija taip pat surengė dvišalių susitikimų su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais bendrovių teisės srityje, atstovaujančiais verslo subjektams, teisės specialistams ir darbuotojams, kad aptartų jiems svarbiausius klausimus. Ji taip pat surengė pokalbių su teisės specialistais, dirbančiais bendrovių teisės srityje; šių pokalbių metu pateikta konkrečių administracinės naštos, procedūroms reikalingų išlaidų ir laiko pavyzdžių, kartu su praktiniais poreikiais gerinti padėtį.

2021–2022 m. įvyko trys Bendrovių teisės ekspertų grupės (CLEG) 31 susirinkimai, kuriuose dalyvavo valstybių narių atstovai iš ministerijų, atsakingų už bendrovių teisę, siekiant aptarti pagrindinius politikos klausimus, susijusius su Skaitmeninės bendrovių teisės modernizavimo iniciatyva 32 . Apskritai valstybių narių ekspertai buvo atviri ir pritarė pagal šį pasiūlymą planuojamoms priemonėms. Valstybės narės iš esmės nurodė, kad svarbu didinti bendrovių duomenų skaidrumą, ir pritarė BRIS prieinamų bendrovių duomenų išplėtimui. Skirtingų registrų sąveikos sistemų susiejimas su BRIS buvo laikomas naudingu. Diskusijų metu valstybėms narėms kilo klausimų dėl galimo poveikio nacionaliniams verslo registrams ir šioje srityje jos įžvelgė tam tikrų sunkumų; jos taip pat klausė apie siūlomų priemonių ir esamų ES ir nacionalinių nuostatų ryšį. Apskritai valstybės narės taip pat pripažino patikimų bendrovių duomenų svarbą ir išsakė savo nuomones, kaip, atsižvelgiant į jau numatytus nacionalinius patikrinimus, turėtų būti atliekami bendrovių informacijos ex-ante patikrinimai. Daug valstybių narių pritarė priemonėms, skirtoms palengvinti tarpvalstybinį bendrovių informacijos naudojimą (pvz., vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas steigiant tarpvalstybines patronuojamąsias bendroves ir filialus, bendras bendrovės duomenų išrašas ir legalizavimo formalų panaikinimas). Valstybės narės taip pat pateikė pastabų šiais klausimais, pvz., dėl informacijos, kurią reikia įtraukti į bendrą bendrovės duomenų išrašą, ar registrų atliekamo bendrovės dokumentų tvirtinimo svarbos.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija taip pat naudojo išorės rangovo atlikto tyrimo 33 siekiant padėti surinkti šiai iniciatyvai skirtus įrodymus rezultatus. Be kita ko, šie rezultatai buvo visų valstybių nacionalinių bendrovių teisės sistemų teisinė schema, tikslinės e. apklausos, įskaitant du virtualius praktinius seminarus, ir kokybinis bei kiekybinis galimų priemonių poveikio vertinimas.

Neformalioji bendrovių teisės ekspertų grupė, kurią sudaro 17 bendrovių teisės akademikų ir specialistų iš 12 valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių, parengė dvi ataskaitas šiai iniciatyvai reikšmingais klausimais: ataskaitą dėl bendrovių teisės duomenų skaidrumo ir ataskaitą dėl tarpvalstybinio bendrovių duomenų naudojimo 34 .

•    Poveikio vertinimas

Šio pasiūlymo poveikio vertinimą 2022 m. spalio 12 d. išnagrinėjo Reglamentavimo patikros valdyba. Spalio 14 d. buvo gauta teigiama nuomonė su išlygomis 35 , o į Valdybos rekomendacijas buvo deramai atsižvelgta galutinėje poveikio vertinimo versijoje.

Atliekant poveikio vertinimą buvo analizuojamos politikos galimybės pagal keturias su šia iniciatyva susijusias pagrindines sritis. Dėl didesnio bendrovių duomenų, prieinamų verslo registruose ir (arba) BRIS, kiekio buvo įvertintos trys politikos galimybės, apimančios skirtingas bendrovių duomenų grupes, ir besiskiriančios tuo, ar duomenys jau prieinami verslo registruose, ar ne, taip pat taikymo sritimi, t. y. bendrovių, kurioms galimybė taikoma, skaičiumi. Tinkamiausia galimybė buvo pateikti nacionaliniuose registruose ir (arba) BRIS informaciją apie ūkines bendrijas, trečiųjų šalių bendrovių filialus, tarpvalstybinių grupių struktūras ir savininkus, administracijos centrą ir pagrindinę ekonominę veiklą. Dėl BRIS sujungimo su kitoms ES lygmens registrų sąveikos sistemomis ir geresnės paieškos buvo įvertintos dvi galimybės. Tinkamiausia galimybė buvo sujungti BRIS su BORIS ir IRI sistemomis, naudoti Europos unikalų bendrovės atpažinties kodą ir BRIS numatyti naujas paieškos funkcijas. Dėl tinkamo bendrovių duomenų patikrinimo prieš įvedant juos į verslo registrą buvo įvertintos dvi galimybės. Tinkamiausia galimybė buvo numatyti įpareigojimą patikrinti suderintą elementų sąrašą ir tam tikrus bendrus pagrindinius procedūrinius reikalavimus siekiant užtikrinti, kad bendrovių duomenys būtų patikimi ir atnaujinti. Be to, dėl tiesioginio tarpvalstybinio bendrovių duomenų iš verslo registrų naudojimo tarpvalstybiniais atvejais galimybės buvo įvertintos trys galimybės. Tinkamiausia galimybė buvo numatyti vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymą steigiant patronuojamąsias bendroves ar filialus kitoje valstybėje narėje, numatyti ES suderintą bendrovės duomenų išrašą, užtikrinti tam tikrų bendrovių duomenų abipusį pripažinimą ir panaikinti formalumus (apostilę). Bendrą pasirinktą politikos galimybę sudaro kiekvienu iš keturių pagrindinių klausimų pasirinktų priemonių paketas. Šios priemonės buvo laikomos viena kitą stiprinančiomis, todėl jos visos yra reikalingos, kad būtų galima geriausiai siekti šio pasiūlymo tikslų. Pavyzdžiui, pagal paketą ne tik būtų prieinama daugiau bendrovių duomenų ir jie būtų lengviau pasiekiami visoje ES, bet ir būtų užtikrintas didesnis tokių duomenų patikimumas. Tai savo ruožtu yra būtina sąlyga, kad tokius duomenis būtų galima tiesiogiai naudoti visoje bendrojoje rinkoje.

Tikimasi, kad dėl pasirinktų priemonių paketo, pagal kurį verslo registruose ir ES lygmeniu per BRIS būtų viešai prieinama daugiau bendrovių duomenų ir būtų padidintas šių duomenų patikimumas, bendrai sumažės administracinė našta bendrovėms ir atitinkamai bus lengviau gauti finansavimą ir pradėti verslą. Be to, tikimasi, kad palengvinus tarpvalstybinį tokių duomenų naudojimą steigiant naujas patronuojamąsias bendroves ar filialus kitoje valstybėje narėje ar kitais tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant administracines procedūras ar teismo procesą, bus periodiškai sutaupoma daug lėšų. Todėl būtų daug lengviau vykdyti tarpvalstybinę verslo veiklą ir sudarytos palankesnės sąlygos patekti į kitų valstybių narių rinkas.

Numatoma, kad bendrovių, steigiančių naujas tarpvalstybines patronuojamąsias bendroves ar filialus, ir visų bendrovių, vykdančių tarpvalstybinę verslo veiklą, periodiškai sutaupomos lėšos sudarys apie 437 milijonus eurų per metus. Tuo pat metu tam tikros bendrovės, kaip antai tos, kurios šiuo metu registrams neteikia konkrečios informacijos, dėl paketo patirs vienkartinių išlaidų; numatoma, kad jos sudarys apie 311 milijonų eurų. Šios išlaidos bus ribotos, nes, pavyzdžiui, valstybės narės neturėtų taikyti atskirų informacijos pateikimo mokesčių už kiekvieną pateiktą naują bendrovės duomenų elementą. Taigi, numatoma periodinė nauda bendrovėms gerokai pranoksta vienkartines išlaidas, o pagal iniciatyvą bendrovėms bus reikšmingai sumažinta administracinė našta bendrojoje rinkoje.

Šiuo paketu toliau įgyvendinami su skaitmeninimu susiję pokyčiai, kurie bendrovių teisėje buvo įgyvendinami iki šiol. Dėl didesnio bendrovių duomenų prieinamumo ir patikimumo bei stipresnių ryšių tarp verslo registrų taikant vienkartinio informacijos pateikimo principą, taip pat dėl kitų ES lygmens sąveikos sistemų sujungimo su BRIS turėtų palengvėti registrų darbas, nes bus paprasčiau atlikti bendrovių duomenų iš kitų valstybių narių paiešką ir rečiau reikės prašyti bendrovių pateikti dokumentus. Kadangi verslo registrams reikės pritaikyti IT sistemas, numatoma, kad dėl paketo visų verslo registrų kartu patirtos vienkartinės išlaidos sudarys apie 5,4 milijono eurų. Numatoma, kad visų registrų reguliarios išlaidos, kaip antai bendrovių duomenų ex-ante patikrinimo išlaidos, sudarys apie 4 milijonus eurų per metus. Tačiau valstybės narės galėtų naudotis pastaraisiais metais atliktomis IT investicijomis į BRIS, o prisitaikymo atlikti patikrinimus išlaidos turėtų būti ribotos, nes daugelyje valstybių narių jau yra nustatyti ex-ante patikrinimai. Taip pat yra didelė tikimybė, kad registrai, kurie ima mokesčius už bendrovių duomenų išrašus, skirtus tarpvalstybiniam naudojimui, neteks dalies pajamų, kuri, kaip numatoma, visiems registrams sudarys apie 7,9 milijono eurų.

Kalbant apie kitas institucijas, dėl geresnės prieigos prie daugiau patikimų bendrovių duomenų rinkinių jų darbas taip pat palengvės, nes institucijos galės susipažinti su bendrovių duomenimis tiesiogiai verslo registruose ir BRIS, o iš bendrovių joms reikės mažiau dokumentų, todėl bus sutaupoma lėšų. Nors už apostilių išdavimą atsakingos institucijos neteks apskaičiuotų 9,5 milijono eurų pajamų per metus, tikimasi, kad, panaikinus apostilę, atsižvelgiant į dabartinį teisinį netikrumą ir jai išduoti reikalingus susijusius žmogiškuosius išteklius ir laiką, sumažės bendra administracinė našta.

Taip pat tikimasi, kad paketas apskritai bus labai naudingas plačiajai visuomenei, įskaitant vartotojus, nes numatomas jo teigiamas poveikis labiau prieinamų ir patikimų bendrovių duomenų teikimui visoje ES. Taigi, juo vartotojams bus sudarytos sąlygos priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus perkant iš kitų valstybių narių bendrovių ar sudarant sutartis su jomis. Dėl labiau prieinamų, pasiekiamų ir patikimų tarpvalstybinių bendrovių duomenų taip pat bus lengviau kovoti su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu. Taigi, ši iniciatyva padės sukurti sąžiningesnę bendrąją rinką.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Tikėtina, kad dėl didesnės galimybės naudotis skaitmeninėmis procedūromis ir priemonėmis tarp verslo registrų ir bendrovių, taip pat tarp verslo registrų, ir dažnesnio vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymo šis pasiūlymas turės nedidelį teigiamą poveikį aplinkai. Taigi, jis laikomas suderinamu su principu „nedaryti reikšmingos žalos“, su Europos klimato teisės akto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu 37 ir su 2030 m. ir 2040 m. tikslais. Šiuo pasiūlymu taip pat bus netiesiogiai prisidedama prie 8-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl deramo darbo ir ekonomikos augimo, nes pasiūlymu bus pagerinta verslo aplinka bendrojoje rinkoje.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Direktyvos 2009/102/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/102/EB 3 straipsnis pakeičiamas. Nauja nuostata siekiama užtikrinti, kad vieno nario tapatybė visada būtų nurodoma nacionaliniuose verslo registruose ir būtų prieinama per registrų sąveikos sistemą.

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

1 straipsniu išplečiamas Direktyvos (ES) 2017/1132 dalykas įtraukiant naujas sritis, kuriose šiame pasiūlyme numatytos priemonės.

7 straipsnis išplečiamas įtraukiant ūkines bendrijas atsižvelgiant į 10 straipsnį.

10 straipsnis pakeičiamas nauja nuostata, kuri nustatomas reikalavimas numatyti ribotos atsakomybės bendrovių ir ūkinių bendrijų, steigiamų vien internetu, hibridiniu būdu ar ne internetu, steigimo dokumento prevencinę administracinę ar teisminę kontrolę ir teisėtumo patikrinimo procedūrą. Jeigu ūkinė bendrija steigimo dokumento neturi, atliekamas bet kurio kito dokumento, kuriame numatyta ta pati informacija, kaip steigimo dokumente, teisėtumo patikrinimas.

Į iš dalies pakeistą 13 straipsnį įtrauktos, kai tai nurodyta atitinkamose nuostatose, ūkinės bendrijos, patenkančios į Direktyvos (ES) 2017/1132 1 ir 1A skirsnių taikymo sritį.

13a straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys, susijusios su nauju 14b straipsniu dėl bendrovių grupių ir nauju 16d straipsniu dėl legalizavimo netaikymo.

13b straipsnis iš dalies keičiamas siekiant jį suderinti su eIDAS reglamento peržiūra dėl Europos skaitmeninės tapatybės dėklės.

13c straipsnis iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad nacionalinėmis nuostatomis dėl dokumentų ar informacijos autentiškumo, tikslumo, patikimumo, teisingumo ir tinkamos teisinės formos nebūtų užkertamas kelias taikyti  naujas nuostatas dėl ES bendrovės liudijimo, skaitmeninio ES įgaliojimo, dokumentų, kuriems netaikomas legalizavimas ir (arba) apostilė ir šių dokumentų vertimo.

Iš dalies pakeistame 13f straipsnyje dėl informacijos reikalavimų įtraukta informacija apie taisykles, susijusias su ūkinėmis bendrijomis, ir informacija apie taisykles ir procedūras, susijusias su teikimo terminais, ir kitas taisykles dėl nuolatinio registruose pateiktos informacijos atnaujinimo.

13g straipsnis iš dalies pakeičiamas įtraukiant vienkartinio informacijos pateikimo principą, pagal kurį bendrovė, steigdama bendrovę kitoje valstybėje narėje, neprivalo pakartotinai teikti informacijos, esančios tos bendrovės valstybės narės registruose. Vietoj to registrai keičiasi šia informacija – valstybės narės, kurioje bendrovė nori įsisteigti, registras gauna šią informaciją iš bendrovės valstybės narės registro.

13h straipsnis iš dalies keičiamas atsižvelgiant į iš dalies keičiamą 10 straipsnį.

13j straipsnis suderinamas su iš dalies keičiamais 10 ir 15 straipsniais.

14 straipsnis iš dalies keičiamas numatant dokumentų ir informacijos, kurie turi būti nurodyti centrinės administracijos ar pagrindinės verslo vietos, jeigu jos nėra toje pačioje valstybėje narėje, kaip pagrindinės buveinės vieta, verslo registruose, sąrašą.

Naujame 14a straipsnyje numatytas dokumentų ir informacijos, kuriuos ūkinės bendrijos privalo atskleisti verslo registrui, sąrašas.

Naujame 14b straipsnyje numatytas su grupe susijusios informacijos atskleidimo reikalavimas. Šį reikalavimą turėtų vykdyti ir vadovaujanti patronuojančioji bendrovė, ir patronuojamoji bendrovė. Jeigu vadovaujanti bendrovė yra įsisteigusi ne ES, atitinkamą atskleidimo reikalavimą turėtų vykdyti ES tarpinė patronuojančioji bendrovė. Jeigu jokios tarpinės patronuojančiosios bendrovės veiklos valstybės narės įstatymai nereglamentuoja, reikiamą informaciją turėtų atskleisti patronuojamoji bendrovė, kurios veiklą reglamentuoja valstybės narės įstatymai. ES vadovaujančioji patronuojančioji bendrovė, ES tarpinė patronuojančioji bendrovė ar patronuojamoji bendrovė privalo atskleisti informaciją, susijusią su grupės ES ir ne ES patronuojamosiomis bendrovėmis. Ši informacija taip pat turėtų būti pateikta patronuojamųjų bendrovių valstybių narių registrams. Per registrų sąveikos sistemą pateikiama grupės vaizdinė schema.

15 straipsnis pakeičiamas. Naujoje nuostatoje numatytas registre esančių dokumentų ir informacijos pakeitimų pateikimo terminas ir tuos pakeitimus registras turi viešai paskelbti. Pagal šį straipsnį valstybės narės taip pat privalo nustatyti procedūras, kad informacija verslo registre, įskaitant bendrovių statusą, būtų nuolat atnaujinama.

16 straipsnis iš dalies pakeičiamas į jo taikymo sritį įtraukiant ūkines bendrijas ir su jomis susijusią atskleistą informaciją, taip pat informaciją apie grupę pagal 14b straipsnį, kuri turi būti įrašyta į verslo registrą.

16a straipsnis iš dalies keičiamas į taikymo sritį įtraukiant informaciją apie ūkines bendrijas ir grupes bei siekiant užtikrinti suderinamumą su pasiūlymu xxx dėl Europos skaitmeninės tapatybės dėklės.

Naujame 16b straipsnyje numatytas suderintas ES bendrovės pažymėjimas.

Naujame 16c straipsnyje numatytas standartinis skaitmeninio ES įgaliojimo, kurį galima naudoti tarpvalstybinėse procedūrose pagal Direktyvą 2017/1132, modelis. Nors įgaliojimas turėtų būti parengiamas ir atšaukiamas pagal nacionalinę teisę, nuostatoje numatyti tam tikri privalomi patikrinimai, kuriuos reikia atlikti jį rengiant. Įgaliojimas turėtų būti pateiktas bendrovės verslo registrui, o tretieji asmenys, turintys teisėtą interesą, turėtų turėti prieigą prie jo.

Pagal naują 16d straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad pateiktų dokumentų ir informacijos kopijoms ir išrašams ir verslo registrų patvirtintiems nuorašams, notariniams aktams ir administraciniams dokumentams bei jų patvirtintoms kopijoms, taip pat patvirtintiems vertimams nebūtų taikomi jokios formos legalizavimo reikalavimai ar panašūs formalumai, jeigu jie atitinka tam tikrus būtiniausius reikalavimus, susijusius su dokumento kilme.

Naujame 16e straipsnyje numatytos apsaugos priemonės, jeigu institucijoms, kurioms pateikiamos dokumentų ar informacijos kopijos ar išrašai arba verslo registrų patvirtinti nuorašai, kyla abejonių dėl dokumentų kilmės ir autentiškumo. Jeigu kyla abejonių, numatoma dokumentų kilmės patikrinimo per registrus procedūra.

Pagal naują 16f straipsnį valstybės narės privalo netaikyti reikalavimo išversti verslo registrų pateiktų dokumentų kopijų ir informacijos, kurie naudojami tarpvalstybiniais atvejais, kai ta informacija prieinama per registrų sąveikos sistemą naudojant aiškinamąsias korteles, nurodytas 18 straipsnyje, arba kai konkreti informacija nurodyta ES bendrovės pažymėjime, nurodytame 16b straipsnyje. Pagal šią nuostatą steigimo dokumento, įstatų ar kitų dokumentų, pateiktų verslo registrų, patvirtinti vertimai turi būti pateikiami tik tuo atveju, kai tai būtinai reikalinga.

17 straipsnis išplečiamas ir taikomas informacijai, kurią reikia atskleisti apie ūkines bendrijas.

18 straipsnis išplečiamas ir taikomas informacijai apie ūkines bendrijas ir grupes. Be to, iš dalies pakeistame 18 straipsnyje nurodyta, kokie asmens duomenys turi būti prieinami per registrų sąveikos sistemą. Jame taip pat paaiškinta, kad valstybės narės neturėtų saugoti per registrų sąveikos sistemą perduotų asmens duomenų konkrečiais tikslais, jeigu Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip.

Naujame 19a straipsnyje nustatytos taisyklės dėl mokesčių už informaciją apie ūkines bendrijas, prieinamą per registrų sąveikos sistemą; jos atitinka esamas taisykles dėl informacijos apie ribotos atsakomybės bendroves (t. y. dabartinis 19 straipsnis).

Iš dalies keičiamas 21 straipsnis taip pat taikomas informacijai, kurią reikia atskleisti apie ūkines bendrijas ir grupes.

22 straipsnis iš dalies keičiamas numatant prieigos sąsajas tarp registrų sąveikos sistemos, tikrųjų savininkų registrų sąveikos 42 ir nemokumo registrų sąveikos 43 .

Iš dalies pakeistame 24 straipsnyje numatyti atitinkami nauji įgyvendinimo aktai, reikalingi konkrečioms nuostatoms įgyvendinti.

26 straipsnis iš dalies keičiamas ir taikomas ūkinėms bendrijoms.

Iš dalies pakeistame 28 straipsnyje nurodyta, kad sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir išvardyti privalomi atvejai, kai sankcijas reikėtų taikyti.

28a straipsnis iš dalies keičiamas išsamiai nurodant, kaip taikomas vienkartinio informacijos pateikimo principas teikiant informaciją apie filialus (siekiant jį suderinti su 13g straipsnyje (iš dalies pakeistame) įtvirtintomis taisyklėmis dėl tarpvalstybinių patronuojamųjų bendrovių steigimo), kai bendrovė registruoja filialą kitoje valstybėje narėje.

28b straipsnis iš dalies keičiamas atsižvelgiant į iš dalies keičiamą 15 straipsnį. 

30 straipsnis iš dalies keičiamas panaikinant 2 dalies b punktą, nes dabar tai reglamentuota 16b straipsniu dėl ES bendrovės liudijimo.

Iš dalies pakeistame 36 straipsnyje numatyta, kad informacija apie trečiųjų valstybių filialus turėtų būti viešai prieinama per registrų sąveikos sistemą, ir nurodyta, kuri informacija turėtų būti prieinama nemokamai.

40 straipsnis iš dalies keičiamas numatant reikalavimą, kad sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

IIB priede pateiktas valstybių narių ūkinių bendrijų, kurioms taikoma Direktyva, sąrašas.

2023/0089 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tolesnio skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje plėtojimo ir tobulinimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/102/EB ir (ES) 2017/1132

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 44  

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 45 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 46 , inter alia, nustatytos taisyklės dėl bendrovių informacijos paskelbimo valstybių narių verslo registruose ir registrų sąveikos sistema. Ta sistema veikia nuo 2017 m. birželio mėn. ir šiuo metu jungia visų valstybių narių registrus. Atsižvelgiant į skaitmeninę plėtrą, Direktyva (ES) 2017/1132 buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151 47 , siekiant numatyti ribotos atsakomybės bendrovių steigimo vien internetu, tarpvalstybinių filialų registracijos ir dokumentų pateikimo verslo registrams taisykles;

(2)vis labiau skaitmeniniame pasaulyje skaitmeninės priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti verslo veiklos ir bendrovių sąveikos su verslo registrais ir institucijomis tęstinumą. Siekiant didinti pasitikėjimą verslo aplinka ir jos skaidrumą bei palengvinti bendrovių operacijas ir veiklą bendrojoje rinkoje, visų pirma kai tai susiję su labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis (VMĮ), kaip jos apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB 48 , labai svarbu, kad bendrovės, institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų prieigą prie patikimos informacijos apie bendroves, kuria be sudėtingų formalumų galėtų naudotis tarpvalstybiniais atvejais;

(3)šia direktyva siekiama komunikatuose „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“ 49 ir „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ 50 nustatytų skaitmeninimo tikslų ir reaguojama į būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei MVĮ plėtrai, kaip pažymima komunikatuose „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas“ 51 ir „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ 52 ;

(4)prieigą prie registruose esančios patikimos bendrovių informacijos ir naudojimąsi šia informacija vis dar apsunkina kliūtys tarpvalstybiniais atvejais. Pirma, bendrovių informacija, kurios ieško naudotojai, įskaitant bendroves ir institucijas, dar nėra pakankamai prieinama nacionaliniuose registruose ir (arba) tarpvalstybiniu pagrindu per registrų sąveikos sistemą. Antra, naudotis tokia bendrovių informacija tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant administracines procedūras nacionalinėse institucijose ar ES institucijose ir įstaigose, teismo procese ar steigiant tarpvalstybines patronuojamąsias bendroves ar filialus, vis dar kliudo ilgai trunkančios ir brangios procedūros bei reikalavimai, įskaitant apostilės ar bendrovės dokumentų vertimo reikalavimą;

(5)visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pačias bendroves, institucijas ir plačiąją visuomenę, turi turėti galimybę remtis informacija apie bendroves savo verslo tikslais ar administracinių procedūrų ar teismo proceso metu. Todėl bendrovių duomenys, kurie įvedami į verslo registrus ir yra prieinami per registrų sąveikos sistemą, privalo būti tikslūs, atnaujinami ir patikimi;

(6)asmenų, steigiančių bendrovę, registruojančių filialą arba teikiančių dokumentus ar informaciją internetu tapatybės ir veiksnumo kontrolės standartų nustatymas Direktyvoje (ES) 2019/1151 buvo pirmasis svarbus etapas. Dabar svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti registruose pateikiamos bendrovių informacijos patikimumą ir teisingumą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ja naudotis tarpvalstybinėse procedūrose ir teismo procesuose;

(7)nors visos valstybės narės atlieka tam tikrą bendrovių dokumentų ir informacijos ex-ante patikrinimą prieš juos įvedant į verslo registrą, valstybėse narėse taikomi skirtingi metodai dėl patikrinimų intensyvumo, taikomų procedūrų ar netgi asmens ar įstaigos, atsakingų už informacijos patikrinimą. Tai lemia nepakankamą pasitikėjimą bendrovių dokumentais ar informacija tarpvalstybiniu pagrindu ir tais atvejais, kai bendrovių dokumentai ar informacija iš vienos valstybės narės verslo registro kartais nepriimami kaip įrodymai kitoje valstybėje narėje;

(8)taigi, svarbu užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų atliekami tam tikri patikrinimai pagal tuos pačius standartus, užtikrinančius didelį informacijos tikslumą ir patikimumą, kartu atsižvelgiant į valstybių narių tradicijas. Šiuo tikslu būtina išplėsti esamus standartus, kad jie būtų bendrai privalomi – ne tik steigiant bendroves vien internetu, bet ir taikant bet kokias kitas bendrovių steigimo formas. Be to, jeigu valstybės narės vis dar leidžia dokumentus ir informaciją pateikti kitais būdais, o ne tik internetu, turėtų būti taikomi tie patys standartai, kad visa į registrą įvesta informacija atitiktų vienodą standartą;

(9)siekiant užtikrinti tarpvalstybinių bendrovių duomenų patikimumą visose valstybėse narėse turėtų būti vykdoma prevencinė administracinė ar teisminė kontrolė atsižvelgiant į valstybių narių tradicijas, įskaitant galimą notarų dalyvavimą. Turėtų būti atliekamas bendrovės steigimo dokumento, bendrovės įstatų, jeigu jie išdėstyti atskirame dokumente, ir bet kokių tokių dokumentų ir įstatų pakeitimų teisėtumo patikrinimas, nes tai yra patys svarbiausi su bendrove susiję dokumentai;

(10)siekiant toliau mažinti su bendrovių steigimu susijusias išlaidas ir administracinę naštą, įskaitant procedūrų trukmę, ir sudaryti palankesnes sąlygas bendrovių, ypač MVĮ, plėtrai bendrojoje rinkoje, bendrovių teisės srityje turėtų būti dar labiau išplėstas vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas. Šis principas Sąjungoje, be kita ko, pagal komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“, jau plačiai pripažįstamas priemone, kuria sudaroma galimybė viešojo administravimo įstaigoms keistis duomenimis ir įrodymais tarpvalstybiniu mastu, ir taikomas įvairiose srityse, pavyzdžiui, sukurta vienkartinio duomenų pateikimo sistema, skirta tarpvalstybiniam keitimuisi įrodymais automatizuotu būdu per bendruosius skaitmeninius vartus 53 ;

(11)vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas reiškia, kad iš bendrovių nereikalaujama, kad tą pačią informaciją valdžios institucijoms jos teiktų daugiau nei kartą. Pavyzdžiui, bendrovės, steigdamos patronuojamąją bendrovę kitoje valstybėje narėje, neturėtų pakartotinai teikti bendrovės dokumentų ar informacijos, kurie jau yra pateikti registrui, kuriame įregistruota bendrovė. Vietoj to registras, kuriame įregistruota bendrovė, ir registras, kuriame turi būti registruojama patronuojamoji bendrovė, naudodamiesi registrų sąveikos sistema, informacija turėtų keistis elektroniniu būdu. Tokią informaciją verslo registras turėtų teikti bet kokiai institucijai, įstaigai ar asmeniui, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti bet kokius bendrovės steigimo klausimus;

(12)siekiant didinti skaidrumą ir pasitikėjimą bendrovių atžvilgiu bendrojoje rinkoje ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms bendrovių operacijoms ir veiklai, labai svarbu užtikrinti, kad Sąjungoje būtų prieinama daugiau bendrovių informacijos ir kad ši informacija būtų palyginama ir lengviau prieinama. Tai turėtų būti padaryta panaudojant bendrovių informaciją, jau esančią nacionaliniuose registruose, ir ją pateikiant Sąjungos lygmeniu per registrų sąveikos sistemą, taip pat suteikiant prieigą prie daugiau informacijos ir nacionaliniuose registruose, ir per registrų sąveikos sistemą;

(13)informacija apie centrinės administracijos vietą ir pagrindinę verslo vietą yra svarbi siekiant didinti skaidrumą ir taip dar stiprinti teisinį tikrumą Sąjungos bendrovių verslo santykiuose, įskaitant atvejus, kai investuojama į šias bendroves. Ši informacija taip pat svarbi įvairiomis aplinkybėmis, pvz., nemokumo ar restruktūrizavimo bylose, konkurencijos teisėje, mokesčių ar socialinio draudimo tikslais ar institucijoms, kovojančioms su sukčiavimu ar piktnaudžiavimu, nes ji gali padėti nustatyti sukčiavimo ar piktnaudžiavimo priedangos bendroves. Iš šių elementų galima gauti naudingos informacijos apie tai, kaip bendrovės vykdo veiklą ir kiek jos yra susijusios su Sąjunga;

(14)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnį centrinė administracija ir pagrindinė verslo vieta kartu su registruota buveine yra lemiamas ryšio su Sąjunga veiksnys, o jų vieta dažnai būna toje pačioje valstybėje narėje. Tačiau, kaip yra paaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įsisteigimo laisvė apima bendrovės teisę, kad jos centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta būtų kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra bendrovės registruota buveinė. Tokiu atveju ši informacija turėtų būti prieinama suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir apsaugoti savo interesus. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas lengviau prieiti prie šios informacijos ir sumažinti bendrovių ir institucijų patiriamą administracinę naštą, informacija apie valstybę narę ar trečiąją valstybę, kurioje yra centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta, jeigu ji nėra registruotos buveinės vietos valstybėje narėje, turėtų būti atskleista nacionaliniuose verslo registruose ir padaryta viešai prieinama per registrų sąveikos sistemą;

(15)siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir skatinti pasitikėjimą verslo sandoriais su skirtingų rūšių bendrovėmis bendrojoje rinkoje, svarbu didinti skaidrumą ir sudaryti galimybes tarpvalstybiniu pagrindu paprasčiau susipažinti su informacija apie ūkines bendrijas. Jos atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje ir yra įregistruotos visuose nacionaliniuose verslo registruose, tačiau Sąjungoje bendrijų rūšys ir apie bendrijas prieinama informacija skiriasi, o tai lemia sunkumus norint susipažinti su šia informacija tarpvalstybiniu pagrindu. Siekiant spręsti šią problemą visose valstybėse narėse turėtų būti atskleidžiama ta pati pagrindinė informacija apie ūkines bendrijas. Ūkinėms bendrijoms taikomi reikalavimai atskleisti informaciją turėtų atitikti esamus reikalavimus atskleisti informaciją, taikomus ribotos atsakomybės bendrovėms, tačiau turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į konkrečius ūkinių bendrijų ypatumus. Pavyzdžiui, reikalavimai atskleisti informaciją taip pat turėtų būti taikomi informacijai apie narius, įskaitant tuos, kurie yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai. Kaip ir ribotos atsakomybės bendrovių atveju, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad ūkinės bendrijos atskleistų daugiau dokumentų ar informacijos, nei reikalaujama pagal šią direktyvą. Jeigu tokie papildomi dokumentai ar informacija apima asmens duomenis, tokius asmens duomenis valstybės narės turėtų tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 54 ;

(16)informacija apie ūkines bendrijas taip pat turėtų būti prieinama Sąjungos lygmeniu pasitelkiant registrų sąveikos sistemą taip pat, kaip ir ribotos atsakomybės bendrovių atveju, užtikrinant, kad tam tikra informacija būtų prieinama nemokamai, ir jas turėtų būti galima aiškiai identifikuoti naudojant Europos unikalų atpažinties kodą;

(17)akcininkai, galimi investuotojai, kreditoriai, institucijos, darbuotojai ir pilietinės visuomenės asociacijos turi teisėtą interesą turėti prieigą prie informacijos, susijusios su grupės, kuriai priklauso bendrovė, struktūra. Informacija apie bendrovių grupes yra svarbi siekiant didinti skaidrumą ir pasitikėjimą verslo aplinka, taip pat padeda veiksmingai nustatyti sukčiavimo ar piktnaudžiavimo schemas, kurios gali turėti poveikį viešosioms pajamoms ir bendrosios rinkos patikimumui. Taigi, verslo registruose ir pasitelkiant registrų sąveikos sistemą turėtų būti atskleidžiama informacija ir apie nacionalinių, ir apie tarpvalstybinių grupių struktūras;

(18)valstybės narės teisės aktais reglamentuojamos pagrindinės patronuojančiosios bendrovės savo nacionaliniams registrams turėtų atskleisti pagrindinę informaciją apie visas savo patronuojamąsias bendroves, nes jos turi geriausias galimybes tokią informaciją pateikti. Jeigu pagrindinė patronuojančioji bendrovė yra reglamentuojama trečiosios valstybės teisės aktais, šį įsipareigojimą atskleisti informaciją turėtų įvykdyti kontrolės grandinėje jai artimiausia patronuojamoji bendrovė, įsisteigusi Sąjungoje ir reglamentuojama valstybės narės teisės aktais. Jeigu tokia patronuojamoji bendrovė yra tarpinė patronuojančioji bendrovė, ji turėtų pateikti informaciją apie visą grupę, t. y. pagrindinę patronuojančiąją bendrovę ir visas jos patronuojamąsias bendroves. Jeigu grupėje yra kelios Sąjungoje įsisteigusios tarpinės patronuojančiosios bendrovės, grupė turėtų pasirinkti tarpinę patronuojančiąją bendrovę, kuri vykdys reikalavimą atskleisti informaciją. Jeigu jokios tarpinės patronuojančiosios bendrovės, reglamentuojamos valstybės narės teisės aktais, nėra, grupė turėtų pasirinkti valstybės narės teisės aktais reglamentuojamą patronuojamąją bendrovę, kuri vykdys šį reikalavimą atskleisti informaciją;

(19)siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą dėl grupei priklausančių patronuojamųjų bendrovių informacija apie grupę, o ypač informacija apie pagrindinę patronuojančiąją bendrovę ir bet kokią tarpinę patronuojančiąją bendrovę, reglamentuojamą valstybės narės teisės aktais, taip pat turėtų būti prieinama patronuojamųjų bendrovių registruose ir šiuo tikslu patronuojamųjų bendrovių registrams turėtų būti perduodama pasitelkiant registrų sąveikos sistemą. Be to, valstybės narės, kuriose verslo registrai yra decentralizuoti, taip pat gali nuspręsti perduoti reikiamą informaciją tarp nacionalinių registrų pasitelkdamos registrų sąveikos sistemą;

(20)siekiant išvengti nereikalingos naštos pareiga bent kartą per metus atnaujinti informaciją apie grupę turėtų būti taikoma pagrindinei patronuojančiajai bendrovei arba, jeigu taikoma, tarpinei patronuojančiajai bendrovei arba patronuojamajai bendrovei, reglamentuojamoms valstybės narės teisės aktais. Jeigu per metus jokių pokyčių neįvyko, tokia patronuojančioji arba patronuojamoji bendrovė apie tai turėtų pranešti savo registrui, o šis tokią informaciją turėtų įrašyti ir padaryti viešai prieinamą. Be to, kiekviena patronuojamoji bendrovė turėtų būti atsakinga už tai, kad jos registre pateikiama informacija apie bendrovės priklausymą grupei būtų nuolat atnaujinama. Atsižvelgiant į tai, pagrindinė patronuojančioji bendrovė arba, jeigu taikoma, tarpinė patronuojančioji bendrovė ar patronuojamoji bendrovė, reglamentuojamos valstybės narės teisės aktais, apie bet kokius bendrovių grupės informacijos pasikeitimus turėtų nedelsdamos pranešti (kitoms) patronuojamosioms bendrovėms, kad šios galėtų laiku įvykdyti pareigą nuolat atnaujinti su grupe susijusią informaciją savo registre;

(21)bendrovių grupių struktūra gali būti sudėtinga. Todėl per registrų sąveikos sistemą turėtų būti prieinama grupės struktūros atsižvelgiant į kontrolės grandinę vaizdinė schema, iš kurios būtų galima susidaryti visapusišką bendrą grupės vaizdą ir geriau suprasti grupės veikimo būdą. Ji būtų parengiama remiantis informacija apie kiekvienos patronuojamosios bendrovės padėtį grupės struktūroje, pateikta pagrindinės patronuojančiosios bendrovės arba, jeigu taikoma, tarpinės patronuojančiosios bendrovės arba patronuojamosios bendrovės, reglamentuojamų valstybės narės teisės aktais;

(22)be bendrų standartų, taikomų tikrinant bendrovių informaciją prieš įvedant ją į registrą, svarbu užtikrinti, kad registre pateikiama informacija būtų nuolat atnaujinama. Finansinių veiksmų darbo grupės 24 rekomendacijoje „Skaidrumas ir juridinių asmenų tikrieji savininkai“, peržiūrėtoje 2022 m. kovo mėn., numatyti reikalavimai, kad verslo registruose pateikiama bendrovių informacija būtų tiksli ir nuolat atnaujinama. Bendrovės taip pat yra suinteresuotos užtikrinti, kad jų informacija registre būtų atnaujinama, nes šia informacija, įskaitant ES bendrovės pažymėjimą, gali remtis tretieji asmenys. Todėl bendrovių turėtų būti reikalaujama nepagrįstai nedelsiant atskleisti bendrovių informacijos pasikeitimus, o registrai tokius pasikeitimus turėtų laiku registruoti ir padaryti prieinamus. Nors apskaitos dokumentų paskelbimo terminas reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES 55 , registrai taip pat turėtų padaryti šiuos dokumentus viešai prieinamus nepagrįstai nedelsdami. Be to, siekiant toliau didinti bendrovių duomenų patikimumą, bendrovės kartą per kalendorinius metus turėtų patvirtinti, kad jų informacija verslo registre yra atnaujinta, įskaitant atvejus, kai jokių pokyčių neįvyko. Bendrovės gali tai padaryti teikdamos informaciją apie kitus pasikeitimus arba teikdamos apskaitos dokumentus;

(23)siekiant užtikrinti, kad registruose pateikiama bendrovių informacija būtų atnaujinama, svarbu nustatyti bendroves, kurios nebeatitinka reikalavimų, kad būtų toliau įregistruotos verslo registre. Valstybės narės turėtų būti numačiusios skaidrias procedūras, kad kilus abejonėms būtų galima patikrinti tokių bendrovių statusą. Nors bendrovės gali laikinai sustabdyti savo veiklą dėl pagrįstų priežasčių, svarbu, kad verslo registre būtų atitinkamai atnaujintas bendrovės statusas. Pavyzdžiui, rodiklis galėtų būti aplinkybė, kad bendrovė neturi veikiančios direktorių valdybos, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, nėra pateikusi apskaitos dokumentų ar kelis metus nevykdo jokios ekonominės veiklos. Lygiai taip pat aplinkybė, kad tuo pačiu adresu yra registruota daug bendrovių, galėtų reikšti, kad kai kurios iš šių bendrovių galėjo būti įsteigtos piktnaudžiavimo tikslais. Tokių procedūrų metu bendrovėms turėtų būti sudaryta galimybė per pagrįstą terminą paaiškinti situaciją ir pateikti reikiamus duomenis ir turėtų būti užtikrinama, kad bendrovės statusas, pavyzdžiui, tai, ar ji uždaryta, jos veikla nutraukta, ji likviduota, vykdo ekonominę veiklą ar jos nevykdo, būtų atitinkamai atnaujintas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė procedūrų metu imtis kraštutinės priemonės – išbraukti bendrovę iš registro pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas procedūras. Informacija apie tokias procedūras turėtų būti viešai prieinama atsižvelgiant į šią direktyvą;

(24)bendrojoje rinkoje bendrovės turėtų turėti galimybę paprastu ir patikimu būdu, pripažįstamu tarpvalstybiniu mastu kitų valstybių narių, įrodyti, kad bendrovė yra teisiškai įregistruota valstybėje narėje. Todėl reikėtų sukurti suderintą ES bendrovės pažymėjimą. Bendrovės galėtų prašyti išduoti tokį ES bendrovės pažymėjimą ir jį naudoti įvairiais tikslais, įskaitant kitose valstybėse narėse vykstančiose nacionalinių institucijų administracinėse procedūrose ir teismo procesuose arba ES institucijose ir įstaigose. Tokį ES bendrovės pažymėjimą turėtų išduoti ir patvirtinti nacionaliniai verslo registrai ir jame turėtų pateikiama pagrindinė bendrovės informacija, bendrovių naudojama tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant bendrovės buveinę, informaciją apie jos registruotą buveinę ir teisinius atstovus; pažymėjimas turėtų būti prieinamas visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis. Elektroninio ES bendrovės pažymėjimo autentiškumas turėtų būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 56 nustatytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis. Šis ES bendrovės pažymėjimas taip pat būtų prieinamas tretiesiems asmenims, įskaitant institucijas, kuriems reikalinga patikima esminė informacija apie bendroves. Nors valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti mokestį už ES bendrovės pažymėjimo išdavimą, turėtų būti reikalaujama, kad registrai bent kartą per metus kiekvienai tame registre registruotai bendrovei jos prašymu nemokamai išduotų ES bendrovės pažymėjimą. Kitų valstybių narių registrai ir institucijos turėtų priimti ES bendrovės pažymėjimą atsižvelgdami į šią direktyvą;

(25)siekiant toliau supaprastinti tarpvalstybines procedūras bendrovėms ir supaprastinti bei sumažinti formalumus, kaip antai reikalavimus dėl apostilės ar vertimo, reikėtų sukurti skaitmeninį ES įgaliojimą. ES skaitmeninis įgaliojimas bus standartinis įgaliojimas keliomis kalbomis, sukurtas pagal bendrą europinį šabloną, kuriuo bendrovės galės naudotis tarpvalstybiniais atvejais. Jame turėtų būti pateikiamas minimalus privalomas turinys, o įgaliojimas būtų parengiamas atsižvelgiant į nacionalinius teisinius ir formos reikalavimus. Standartinis skaitmeninis ES įgaliojimas būtų tik skaitmeninės formos, o jo autentiškumas turėtų būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis. Be to, siekiant padėti užtikrinti didesnį operacijų saugumą, skaitmeninis ES įgaliojimas turėtų būti pateiktas bendrovės registrui, kuriame su juo galėtų susipažinti tretieji asmenys, galintys įrodyti teisėtą interesą. Taigi, trečiosios šalys, kaip antai teisininkai, notarai, kredito ir finansinės institucijos ar kompetentingos institucijos, kurioms pateikiamas skaitmeninis ES įgaliojimas, bendrovės registre galėtų patikrinti šiuos įgaliojimus. Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad skaitmeninis ES įgaliojimas papildomai būtų pateiktas kitam registrui pagal nacionalinės teisės aktus. Siekiant įveikti kalbos barjerus ir palengvinti šių dokumentų naudojimą, ES bendrovės pažymėjimo šablonas ir skaitmeninio ES įgaliojimo standartinis pavyzdys visomis Sąjungos kalbomis turėtų būti prieinami e. teisingumo portale;

(26)bendrovės dažnai susiduria su sunkumais ir administracinėmis kliūtimis norėdamos naudotis savo informacija, kuri jau pateikiama jų nacionaliniuose verslo registruose, tarpvalstybiniais atvejais, be kita ko, bendraudamos su kompetentingomis institucijomis ar vykstant teismo procesui kitoje valstybėje narėje. Vienos valstybės narės verslo registre prieinami bendrovių duomenys neatlikus sudėtingų formalumų, dėl kurių patiriama išlaidų ir gaištamas laikas, dažnai nepriimami kitoje valstybėje narėje. Todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai bendrojoje rinkoje valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su bendrovėmis susijusių dokumentų patvirtintoms kopijoms ir su bendrovėmis susijusiai informacijai, gautiems iš registrų, nebūtų taikomi jokie legalizavimo reikalavimai ar panašūs formalumai, kaip antai apostilė. Tas pats turėtų būti taikoma dokumentams ir informacijai, kuriais keičiamasi per registrų sąveikos sistemą (pavyzdžiui, pasirengimo operacijai pažymėjimams), taip pat notariniams aktams ar administraciniams dokumentams, susijusiems su procedūromis pagal šią direktyvą ir naudojamiems tarpvalstybiniu mastu. Prie tokių procedūrų priskiriamas bendrovių steigimas ir filialų registravimas kitoje valstybėje narėje, vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, jungimas ir skaidymas;

(27)kita vertus, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar klastojimui valstybės narės, kurioje pateikiamas bendrovės dokumentas ar informacija, institucijoms, jeigu joms kyla pagrįstų abejonių dėl dokumento ar informacijos autentiškumo, turėtų būti sudaryta galimybė juos patikrinti per išdavusį registrą ar per pačios institucijos valstybės narės registrą, kuris galėtų keistis informacija apie dokumento autentiškumą per registrų sąveikos sistemą. Toks keitimasis informacija padėtų stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą bendrojoje rinkoje;

(28)bendrovių steigimo dokumentai kartais parengiami dviem ar daugiau kalbų; viena iš jų dažnai būna oficialioji Sąjungos kalba, kurią plačiai supranta daugiausiai tarpvalstybinių naudotojų. Bendrovės savo interneto svetainėse taip pat dažnai savanoriškai skelbia steigimo dokumento vertimą į tokią kalbą. Be to, vis daugiau bendrovių informacijos, pateiktos steigimo dokumente, prieinama atskirai ir lengvai atpažįstama naudojantis daugiakalbėmis kortelėmis per registrų sąveikos sistemą. Bendrovių informacija verslo registruose taip pat turės būti saugoma kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2019/1151, dėl kurio bus paprasčiau atlikti tokių duomenų mašininį vertimą. Dėl šių pokyčių yra lengviau susipažinti su bendrovių informacija ir ja naudotis tarpvalstybiniais atvejais nesant būtinybės turėti oficialų vertimą. Todėl teisiniai reikalavimai dėl patvirtintų steigimo dokumentų ir kitų verslo registro pateiktų dokumentų vertimų turėtų neviršyti to, kas tikrai būtina, o juos nustatyti turėtų būti leidžiama tik konkrečiais atvejais, pavyzdžiui, kai yra reikalavimas pateikti dokumentų, kuriuos reikia atskleisti, patvirtintus vertimus, arba kai pateikti patvirtintą vertimą reikalaujama pagal kitų teisės sričių nuostatas, pavyzdžiui, vykstant teismo procesui;

(29)siekiant didinti skaidrumą, palengvinti prieigą prie bendrovių informacijos ir kurti labiau susietas viešojo administravimo įstaigas tarpvalstybiniu pagrindu bendrojoje rinkoje, svarbu sujungti Sąjungos lygmeniu jau veikiančias sąveikos sistemas, kuriose saugoma svarbi informacija apie bendroves. Todėl registrų sąveikos sistema (BRIS) turėtų būti sujungta su ES tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistema (BORIS), sukurta pagal Direktyvą (ES) 2015/849 57  su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/843 58 , kuri jungia centrinius registrus, turinčius informacijos apie bendrovių ir kitų juridinių asmenų, patikos fondų ir kitų juridinių struktūrų tipų tikruosius savininkus, ir su ES nemokumo registrų sąveikos sistema (IRI), sukurta pagal Reglamentą (ES) 2015/848 59 . Informacija apie konkrečią bendrovę šiose sistemose turėtų būti susieta naudojant EUID. Tačiau toks sistemų sujungimas neturėtų daryti poveikio taisyklėms ir reikalavimams dėl prieigos prie informacijos, nustatytiems atitinkamuose teisės aktuose, kuriais sukuriami šie registrai ir sąveikos. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad BRIS sistemos naudotojas prieigą prie BORIS sistemos galėtų gauti tik tuo atveju, jeigu jam suteikta prieigos prie BORIS sistemos teisė pagal atitinkamas tos sistemos taisykles ir reikalavimus;

(30)siekiant padėti bendrovėms, ypač MVĮ, lengviau plėsti savo verslo veiklą kitose valstybėse, tais atvejais, kai bendrovės registruoja filialus kitose valstybėse narėse, turėtų būti toliau plėtojamas vienkartinio informacijos pateikimo principas. Informaciją apie bendrovę, registruojančią tarpvalstybinį filialą, filialo registras turėtų gauti elektroniniu būdu iš bendrovės registro per registrų sąveikos sistemą. Šis keitimasis informacija, kaip ir bet koks kitas registrų keitimasis informacija per registrų sąveikos sistemą, bus vykdomas saugiai perduodant informaciją tarp nacionalinių registrų, taip užtikrinant, kad informacija būtų galima pasitikėti ir kad jos nereikėtų patvirtinti ar jai taikyti legalizavimo reikalavimo ar panašių formalumų;

(31)nors informacija apie ES ribotos atsakomybės bendrovių tarpvalstybinius filialus jau prieinama per registrų sąveikos sistemą, informacija apie ne ES bendrovių filialus nėra prieinama, nors ji jau yra atskleista nacionaliniuose registruose pagal Direktyvą (ES) 2017/1132. Siekiant palengvinti suinteresuotųjų subjektų prieigą prie tokios informacijos Sąjungos lygmeniu, informacija apie tokius trečiųjų valstybių bendrovių filialus turėtų būti prieinama per registrų sąveikos sistemą, o dalis šios informacijos turėtų būti prieinama nemokamai, kaip jau yra ES ribotos atsakomybės bendrovių tarpvalstybinių filialų atveju;

(32)dokumentai ir informacija apie bendrovę, įskaitant informaciją apie teisinius atstovus, ūkinių bendrijų narius ir kitus asmenis, kurie gali teisėtai atstovauti bendrovei, turėtų būti viešai prieinami verslo registruose, kad bendrovių ir trečiųjų asmenų santykiuose būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Visų pirma tretiesiems asmenims, kaip antai kreditoriams, investuotojams ir verslo partneriams, tačiau ir institucijoms bei teismams, turėtų būti užtikrintas visapusiškas teisinis tikrumas dėl asmens, kuris yra paskirtas veikti bendrovės vardu ir turi įgaliojimus sudaryti sutartis ar vykdyti veiklą bendrovės vardu. Ūkinių bendrijų nariai dažnai yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teismo procesuose. Be to, siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, svarbu, kad tuo atveju, jeigu visos privačios ribotos atsakomybės bendrovės akcijos priklauso vienam akcininkui, to vieno akcininko, kuris gali būti fizinis arba juridinis asmuo, tapatybė būtų viešai skelbiama verslo registre. Atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, vienas akcininkas gali įgyvendinti visuotiniam susirinkimui priskirtas funkcijas arba sudaryti sutartis tarp savęs ir bendrovės, kuriai jis atstovauja, tretiesiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė žinoti vienintelio nario, kontroliuojančio bendrovę ar jai atstovaujančio, tapatybę. Taigi, tokių asmenų tapatybė turėtų būti aiškiai nurodyta;

(33)siekiant gerinti bendrosios rinkos veikimą tretiesiems asmenims reikalinga ne tik prieiga prie informacijos apie jų valstybėje narėje veikiančias bendroves, bet ir prieiga prie informacijos apie kitų valstybių narių bendroves. Kaip ir vidaus atveju tretiesiems asmenims turi būti užtikrintas teisinis tikrumas dėl teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių ir kitų asmenų, galinčių teisėtai atstovauti bendrovei, ir dėl kitų valstybių narių bendrovių vienintelių akcininkų. Todėl tokia informacija turėtų būti prieinama Sąjungos lygmeniu per registrų sąveikos sistemą, kurioje suteikiama prieiga prie tokios informacijos palyginama forma ir įvairiomis kalbomis, taip užtikrinant vienodo lygio trečiųjų asmenų apsaugą tarpvalstybiniais atvejais. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių ir kitų asmenų, galinčių teisėtai atstovauti bendrovei, taip pat dėl vienintelių akcininkų tapatybės, svarbu, kad tokių asmenų tapatybė būtų aiškiai nurodyta. Būtinybė užtikrinti tikrumą dėl tikros tokių asmenų tapatybės yra itin didelė tarpvalstybiniais atvejais, kai per registrų sąveikos sistemą suteikiama prieiga prie tokios informacijos apie visas ribotos atsakomybės bendroves ir ūkines bendrijas. Kadangi nacionalinėse sistemose taikomi skirtingi metodai dėl tokių asmenų tapatybės nustatymo, būtina suderinti asmens duomenų kategorijas, su kuriomis galima susipažinti Sąjungos lygmeniu. Nors tokių asmenų vardai ir pavardės yra asmens duomenys, padedantys nustatyti jų tapatybę, pagal vardą ir pavardę negalima visais atvejais konkrečiai nustatyti tapatybės, todėl kartu reikia pateikti papildomą informaciją. Šiuo atveju taip pat nepakaktų nurodyti tik gimimo metus, atsižvelgiant į tam tikrų vardų ir pavardžių bei jų derinių paplitimą valstybėse narėse ir į tai, kad dažnai pasitaiko, jog tam tikrais metais būna populiarūs tam tikri vardai, o tai lemia, kad daug tais pačiais metais gimusių asmenų turi vienodus vardus. Todėl yra būtina ir proporcinga reikalauti, kad registruose būtų prieinama informacija apie teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių ir kitų asmenų, kurie gali teisėtai atstovauti bendrovei, taip pat vienintelių akcininkų gimimo metus, mėnesį ir dieną;

(34)bet kokius teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių ir kitų asmenų, kurie gali teisėtai atstovauti bendrovei, taip pat vienintelių akcininkų asmens duomenis, įskaitant asmens duomenis, kurie turi būti viešai prieinami registruose, valstybės narės turėtų tvarkyti pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Komisija su šia direktyva susijusius asmens duomenis turėtų tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 60 . Visų pirma valstybės narės ir Komisija turėtų įgyvendinti tinkamas duomenų apsaugos priemones, siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos tikslais asmens duomenys būtų tvarkomi tik tiek, kiek būtina jos tikslams pasiekti;

(35)siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai turėtų naudos dėl to, kad verslo registruose bus prieinama daugiau bendrovių informacijos, svarbu, kad tokia informacija būtų teikiama neįgaliesiems jiems prieinama forma. Pagal JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį valstybės, konvencijos šalys, turi imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis užtikrintų, be kita ko, informacijos ir ryšių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas bei sistemas, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą. Atsižvelgiant į tai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 61 nustatyti bendri viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo reikalavimai siekiant, kad jos būtų prieinamesnės naudotojams, visų pirma neįgaliesiems, taip pat siekiant skatinti sąveikumą. Direktyvoje (ES) 2016/2102 valstybės narės skatinamos ją taikyti ir privatiems subjektams, siūlantiems infrastruktūrą ir paslaugas, kurios yra prieinamos ar teikiamos visuomenei. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 62 numatyti tam tikrų gaminių ir paslaugų, įskaitant jų interneto svetaines ir susijusią informaciją, prieinamumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad už verslo registrų valdymą yra atsakingos įvairios institucijos, pavyzdžiui, teismai, administracinės institucijos ar privatūs subjektai, ir į tai, kad verslo registrai užsiima įvairia veikla, reikėtų įvertinti, ar reikalingos konkrečios priemonės siekiant užtikrinti, kad neįgalieji turėtų prieigą prie visos valstybių narių verslo registruose teikiamos bendrovių informacijos lygiomis teisėmis su kitais naudotojais;

(36)šios direktyvos tikslų – padidinti verslo registruose ar per registrų sąveikos sistemą prieinamų bendrovių duomenų kiekį ir patikimumą ir sudaryti sąlygas tiesiogiai naudotis verslo registruose prieinamais bendrovių duomenimis steigiant tarpvalstybinius filialus ir patronuojamąsias bendroves, vykdant kitą tarpvalstybinę veiklą ir kitais tarpvalstybiniais atvejais, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl šių tikslų masto ir poveikio jų galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 63 valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(38)Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti. Vertinimas turėtų apimti praktinę ES bendrovės pažymėjimo, skaitmeninio ES įgaliojimo ir mažesnių formalumų bendrovėms tarpvalstybiniais atvejais taikymo patirtį. Be to, Komisija turėtų įvertinti tarpsektorinio registrų sąveikos sistemos (BRIS) ir kitų sistemų, kuriomis nustatomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, pvz., mokesčių ar socialinio draudimo srityse, ar vienkartinio duomenų pateikimo techninės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724, sąveikumo galimybę 64 siekiant kurti labiau susietas viešojo administravimo įstaigas tarpvalstybiniu mastu bendrojoje rinkoje 65 . Galiausiai Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar reikia priimti papildomas priemones, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į neįgaliųjų poreikius jiems susipažįstant su verslo registruose pateikiama bendrovių informacija;

(39)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [2022/2023 XX XX] 66 ;

(40)todėl direktyvos 2009/102/EB ir (ES) 2017/1132 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/102/EB pakeitimai

Direktyvos 2009/102/EB 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Jeigu bendrovė tampa vienanare bendrove todėl, kad visos jos akcijos pereina vienam asmeniui, šis faktas kartu su vienintelio nario tapatybe turi būti įrašomi į bylą arba į registrą, kaip nurodyta Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir padaromi viešai prieinami per registrų sąveikos sistemą, nurodytą Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnio 1 dalyje.

Direktyvos (ES) 2017/1132 18 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

(1)I antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„BENDROSIOS NUOSTATOS IR BENDROVIŲ STEIGIMAS BEI VEIKIMAS“;

(2)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)po antrosios įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„- bendrų prevencinės bendrovių informacijos kontrolės taisyklių,“;

b)po trečiosios įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„- atskleidimo reikalavimų ūkinėms bendrijoms,“;

(3)I antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Bendrovės pripažinimas negaliojančia ir jos įsipareigojimų galiojimas“;

(4)7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiame skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, IIB priede išvardytų bendrovių tipų.“;

(5)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Prevencinė kontrolė

1.Valstybės narės numato prevencinę administracinę ar teisminę bendrovės steigimo dokumentų, įstatų ir tų dokumentų pakeitimų kontrolę steigiant bendrovę. Valstybės narės gali numatyti, kad tie dokumentai turi būti parengiami laikantis reikiamos teisinės formos.

2.Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose, taikomuose steigiant II ir IIB prieduose išvardytas bendroves, būtų nustatyta bendrovės steigimo dokumentų ir įstatų, jeigu jie yra atskiri dokumentai, teisėtumo patikrinimo procedūra. Valstybės narės užtikrina, kad toks patikrinimas būtų atliekamas ir tuo atveju, jeigu yra tų dokumentų pakeitimų.

Atliekant teisėtumo patikrinimą nustatoma, ar bent jau:

a)įvykdyti steigimo dokumentų ir įstatų, jeigu jie yra atskiras dokumentas, formos reikalavimai ir patikrinta, ar teisingai naudojamasi 13h straipsnyje nurodytais šablonais;

b)pateiktas minimalus privalomas turinys;

c)nėra akivaizdžių esminių teisinių pažeidimų ir

d)pagal nacionalinės teisės aktus buvo sumokėtas įnašas pinigais arba natūra.

Jeigu steigiant IIB priede išvardytas bendroves pagal nacionalinės teisės aktus nereikalaujama parengti steigimo dokumentų ar įstatų, teisėtumo patikrinimo procedūra apima dokumentų, kurių pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujama steigiant tokias bendroves, formos ir turinio kontrolę.

3.    Valstybės narės gali netaikyti prievolės atlikti teisėtumo patikrinimą pagal šio straipsnio 2 dalies b ir c punktus, jeigu pareiškėjai naudojasi 13h straipsnyje nurodytais šablonais.

4.    13 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose, 13 straipsnio 5 ir 7 dalyse ir 13g straipsnio 3 dalies a, d, e, f punktuose nustatytos taisyklės mutatis mutandis taikomos kitoms II ir IIB prieduose išvardytų bendrovių steigimo procedūroms, jeigu jos atliekamos ne vien internetu. 

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos taisyklės, skirtos patikrinti pareiškėjų tapatybę taikant tokias kitas bendrovių steigimo procedūras.

5.    1, 2 ir 3 dalys taikomos ir vien internetu atliekamoms, ir kitoms procedūroms.“;

(6)I antraštinės dalies III skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Internetinės ir kitos procedūros (steigimas, registravimas ir teikimas), atskleidimas ir registrai“;

(7)13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje ir 1A skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, dėl I, IIA ir IIB prieduose išvardytų bendrovių tipų.“;

(8)13a straipsnis papildomas šiais punktais:

„7) grupė – patronuojančioji bendrovė ir visos jos patronuojamosios bendrovės;

   8) patronuojamoji bendrovė – patronuojančiosios bendrovės kontroliuojama bendrovė;

   9) pagrindinė patronuojančioji bendrovė – patronuojančioji bendrovė, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES* 22 straipsnio 1–5 dalyse nustatytus kriterijus tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja vieną ar kelias patronuojamąsias bendroves, o pati nėra kontroliuojama kitos bendrovės;

   10) tarpinė patronuojančioji bendrovė – valstybės narės teisės aktais reglamentuojama patronuojančioji bendrovė, kuri nėra kontroliuojama kitos valstybės narės teisės aktais reglamentuojamos bendrovės;

   11) legalizavimas – formalumas, kuriuo patvirtinamas viešąsias pareigas einančio asmens parašo autentiškumas, įgaliojimai, kuriais naudodamasis veikė dokumentą pasirašęs asmuo, ir atitinkamais atvejais spaudo ar antspaudo, kuris yra uždėtas ant dokumento, tikrumas;

   12) panašus formalumas – pažymos, numatytos Konvencijoje dėl apostilės, pridėjimas.

________________________

*    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“;

(9)13b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) kitoje valstybėje narėje išduotas elektroninės atpažinties priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014.“;

b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.     Valstybės narės gali atsisakyti pripažinti elektronines atpažinties priemones, jei tų elektroninės atpažinties priemonių patikimumo lygiai neatitinka Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytų sąlygų.“;

(10)13c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tai nedaro poveikio 10 straipsnyje nurodytoms prevencinės kontrolės taisyklėms.“;

b)3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ši pastraipa taikoma nedarant poveikio 16b, 16c, 16d ir 16f straipsniams.“;

(11)13f straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Valstybės narės užtikrina, kad pirmos pastraipos a, c ir d punktuose nurodyta informacija apimtų ir informaciją, susijusią su IIB priede išvardytomis bendrovėmis.

Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai taip pat apimtų 15 straipsnyje nurodytas taisykles dėl informacijos pateikimo terminų ir dėl registruose pateikiamos informacijos atnaujinimo.“;

(12)13g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)įterpiama 2a dalis:

„2a.    Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu II ar IIB priede nurodyta bendrovė steigia bendrovę kitoje valstybėje narėje, valstybės narės, kurioje steigiama bendrovė, registras per 22 straipsnyje nurodytą registrų sąveikos sistemą gauna steigimo procedūrai reikalingus dokumentus ir informaciją apie steigiančiąją bendrovę, prieinamus valstybės narės, kurioje ta bendrovė įregistruota, registre, o bendrovės nereikalaujama pateikti tą informaciją ar tuos dokumentus. Registras taip pat gali gauti ES bendrovės pažymėjimą pagal 16b straipsnį.

   Jeigu kokia nors institucija, asmuo ar įstaiga pagal nacionalinės teisės aktus yra įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu susijusius klausimus, o pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai ir informacija yra reikalingi tokioms užduotims atlikti, valstybės narės, kurioje steigiama bendrovė, registras gautus dokumentus ir informaciją pateikia tai institucijai, įstaigai ar asmeniui.

Valstybės narės šią dalį taiko bet kokioms kitoms bendrovių steigimo procedūroms, išskyrus tas, kurios atliekamos vien internetu.“;

b)3 dalis iš dalies keičiama taip:

i) d papunktis pakeičiamas taip:

„d) procedūros bendrovės veiklos objekto teisėtumui patikrinti;“;

ii) e papunktis pakeičiamas taip:

„e) procedūros bendrovės pavadinimo teisėtumui patikrinti;“;

c)4 dalies a punktas išbraukiamas;

(13)13h straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys išbraukiamas;

(14)13j straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad dokumentus ir informaciją, įskaitant bet kokius jų pakeitimus, registrui, kuriame įregistruota bendrovė, būtų galima pateikti internetu.“;

b)4 dalis pakeičiama taip:

„4.     10 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 13g straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys mutatis mutandis taikomos dokumentų ir informacijos pateikimui internetu.“;

c)pridedama ši pastraipa:

„6.    10 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 13g straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys mutatis mutandis taikomos bet kokiam kitam dokumentų ir informacijos pateikimo būdui, nei vien internetu, kai juos teikia II ir IIB prieduose išvardytos bendrovės.“;

(15)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)14 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Ribotos atsakomybės bendrovių atskleidžiami dokumentai ir informacija“; 

b)papildoma šiais punktais:

„l) centrinės administracijos vietą, jeigu ji yra ne registruotos buveinės valstybėje narėje;

„m) pagrindinę verslo vietą, jeigu ji yra ne registruotos buveinės valstybėje narėje.“;

(16)įterpiami šie straipsniai:

„14a straipsnis

Ūkinių bendrijų atskleidžiami dokumentai ir informacija

Valstybės narės užtikrina, kad IIB priede išvardytų tipų bendrovės būtinai atskleistų bent šiuos dokumentus ir informaciją:

a)ūkinės bendrijos pavadinimą;

b)ūkinės bendrijos teisinę formą;

c)ūkinės bendrijos registruotą buveinę ir valstybę narę, kurioje ji įregistruota;

d)bet kokį ūkinės bendrijos buveinės perkėlimą;

e)ūkinės bendrijos registracijos numerį;

f)bendrą narių įnašų sumą;

g)steigimo dokumentą ir įstatus, jei jie yra atskiras dokumentas, jeigu šių dokumentų reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

h)visus g punkte nurodytų dokumentų pakeitimus, įskaitant ūkinės bendrijos veiklos trukmės pratęsimą;

i)po kiekvieno steigimo dokumento arba įstatų pakeitimo – viso steigimo dokumento ar įstatų teksto aktualią redakciją;

j)duomenis apie narius, kurie yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, ir informaciją apie tai, ar nariai, įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai, gali tai daryti vieni, ar jų reikalaujama veikti kartu,

k)jeigu šie duomenys nėra nurodyti j punkte, duomenis apie tikruosius narius ir, komanditinių ūkinių bendrijų atveju – apie komanditorius;

l)kiekvienų finansinių metų apskaitos dokumentus, kuriuos reikalaujama paskelbti laikantis Tarybos direktyvų 86/635/EEB* ir 91/674/EEB** ir Direktyvos 2013/34/ES;

m)ūkinės bendrijos likvidavimą;

n)bet kokį teismo sprendimą dėl ūkinės bendrijos pripažinimo negaliojančia;

o)duomenis apie likvidatorius ir jų atitinkamus įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai šie įgaliojimai tiesiogiai ir išimtinai yra numatyti įstatyme ar ūkinės bendrijos įstatuose;

p)bet kokį likvidavimo užbaigimą, ir tose valstybėse narėse, kuriose pašalinimas iš registro sukelia teisines pasekmes, apie bet kurio tokio pašalinimo faktą;

q)ūkinės bendrijos centrinės administracijos vietą, jeigu ji yra ne registruotos buveinės valstybėje narėje;

r)ūkinės bendrijos pagrindinę verslo vietą, jeigu ji yra ne registruotos buveinės valstybėje narėje.

14b straipsnis

Informacija apie bendrovių grupes

1.    Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinė patronuojančioji bendrovė, reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, valstybės narės, kurioje ji yra įregistruota, registrui atskleistų bent šią informaciją apie savo bendrovių grupę:

a)kiekvienos patronuojamosios bendrovės pavadinimą ir teisinę formą;

b)valstybę narę ar trečiąją valstybę, kurioje registruota kiekviena patronuojamoji bendrovė, ir jos registracijos numerį;

c)valstybės narės teisės aktais reglamentuojamos kiekvienos patronuojamosios bendrovės EUID;

d)grupės pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimo;

e)kiekvienos patronuojamosios bendrovės padėtį grupės struktūroje, nustatytą pagal kontrolę.

2. Jeigu pagrindinė patronuojančioji bendrovė yra reglamentuojama trečiosios valstybės teisės aktais, 1 dalyje nurodytą informaciją atskleidžia tarpinė patronuojančioji bendrovė. Jeigu yra daugiau nei viena tarpinė patronuojančioji bendrovė, tą informaciją atskleidžia tik viena iš šių bendrovių. Tarpinė patronuojančioji bendrovė taip pat atskleidžia pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimą ir trečiąją valstybę, kurioje registruota pagrindinė patronuojančioji bendrovė.

Jeigu jokia tarpinė patronuojančioji bendrovė nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, 1 dalyje nurodytą informaciją atskleidžia valstybės narės teisės aktais reglamentuojama patronuojamoji bendrovė. Jeigu yra daugiau nei viena patronuojamoji bendrovė, 1 dalyje nurodytą informaciją atskleidžia tik viena iš šių bendrovių. Patronuojamoji bendrovė taip pat atskleidžia pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimą ir trečiąją valstybę, kurioje registruota pagrindinė patronuojančioji bendrovė.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad valstybės narės teisės aktais reglamentuojama pagrindinė patronuojančioji bendrovė arba, jeigu taikoma, tarpinė patronuojančioji bendrovė arba patronuojamoji bendrovė, nurodytos 2 dalyje, registrui, kuriame ji įregistruota, atskleidžia pagrindinės patronuojamosios bendrovės ir visų grupės patronuojamųjų bendrovių turimo kapitalo dalis.

4. Pagrindinės patronuojančiosios bendrovės, reglamentuojamos valstybės narės teisės aktais, arba tarpinės patronuojančiosios bendrovės ar patronuojamosios bendrovės, nurodytų 2 dalyje, registre viešai pateikiama pagal 1–3 dalis pateikta informacija, įskaitant datą, kada ši informacija buvo atskleista arba atnaujinta ar patvirtinta pagal 6 dalį.

5. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu pagrindinė patronuojančioji bendrovė, reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, arba, jeigu taikoma, tarpinė patronuojančioji bendrovė, nurodyta 2 dalyje, yra registruota kitoje valstybėje narėje, nei bei kuri iš patronuojamųjų bendrovių, pagrindinės patronuojančiosios bendrovės, arba, jeigu taikoma, tarpinės patronuojančiosios bendrovės registras kiekvienos skirtingoje valstybėje narėje registruotos patronuojamosios bendrovės registrui per registrų sąveikos sistemą pateiktų šią informaciją:

a)    pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimą, jos EUID ir grupės pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimo, arba

b)    jeigu pagrindinė patronuojančioji bendrovė yra reglamentuojama trečiosios valstybės teisės aktais, 2 dalyje nurodytos tarpinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimą, jos EUID, pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimą ir trečiąją valstybę, kurioje ji įregistruota, ir grupės pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimo.

Jeigu tarpinės patronuojančiosios bendrovės nėra, o 2 dalyje nurodyta patronuojamoji bendrovė yra registruota kitoje valstybėje narėje, nei kitos patronuojamosios bendrovės, tos patronuojamosios bendrovės registras per registrų sąveikos sistemą kiekvienos kitos patronuojamosios bendrovės, registruotos kitoje valstybėje narėje, registrui nurodo patronuojamosios bendrovės pavadinimą, jos EUID, pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimą ir trečiąją valstybę, kurioje ji įregistruota, ir grupės pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimo.

Valstybės narės šią dalį gali taikyti ir tais atvejais, kai pagrindinė, arba, jei taikoma, tarpinė patronuojančioji bendrovė ir patronuojamosios bendrovės yra registruotos toje pačioje valstybėje narėje.

Ta informacija viešai pateikiama kiekvienos patronuojamosios bendrovės registre.

6. Pagrindinė patronuojančioji bendrovė, arba, jeigu taikoma, tarpinė patronuojančioji bendrovė ar patronuojamoji bendrovė, nurodytos 2 dalyje, bent kartą per metus ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip apskaitos dokumentų atskleidimo dieną, o, jeigu tokių dokumentų atskleisti nereikalaujama – iki finansinių metų pabaigos, atnaujina pagal 1–3 dalis reikalaujamą informaciją, jeigu taikoma, arba patvirtina, kad grupės struktūros pokyčių neįvyko.

7. Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teisės aktais reglamentuojama pagrindinė patronuojančioji bendrovė arba, jeigu taikoma, tarpinė patronuojančioji bendrovė arba patronuojamoji bendrovė, nurodytos 2 dalyje, prieš atskleisdamos 1 arba 2 dalyse nurodytą informaciją visoms patronuojamosioms bendrovėms, reglamentuojamoms valstybės narės teisės aktais, pateikia 5 dalyje nurodytą informaciją.

8. Pasikeitus 5 dalyje nurodytai informacijai, kiekviena grupės patronuojamoji bendrovė, reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, įskaitant bet kokią tarpinę patronuojančiąją bendrovę, apie tuos pakeitimus per dvi savaites nuo tos dienos, kurią jie buvo padaryti, praneša registrui, kuriame ji yra įregistruota.

9.    Valstybės narės užtikrina, kad 1–3, 5, 6 ir 8 dalyse, jeigu taikoma, nurodyta informacija, būtų nemokamai viešai prieinama per registrų sąveikos sistemą.

10. Registrų sąveikos sistemos portale pateikiama grupės struktūros vaizdinė schema, grindžiama 1 arba 2 dalyse ir 3, 6 ir 8 dalyse nurodyta informacija, kurią registrai perduoda per sistemą pagal šį straipsnį.

11. Šis straipsnis netaikomas, kai grupę sudaro tik dvi bendrovės, o tai bendrovei iš jų, kuri yra patronuojamoji, taikoma Direktyva 2009/102/EB.

* 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

** 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7). “;

_____

(17)15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Nuolat atnaujinami registrai

1. Valstybės narės nustato procedūras, skirtas užtikrinti, kad informacija apie II ir IIB prieduose išvardytas bendroves, saugoma 16 straipsnyje nurodytuose registruose, būtų nuolat atnaujinama.

2. Pagal tokias procedūras užtikrinama bent jau:

a)kad II ir IIB prieduose išvardytos bendrovės apie bet kokius dokumentų ir informacijos pakeitimus registrui praneštų per laikotarpį, neviršijantį 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią tie pakeitimai buvo padaryti. Šis laikotarpis netaikomas informacijos, kuri turi būti atskleidžiama pagal 14b straipsnį, ir apskaitos dokumentų, nurodytų 14 straipsnio f punkte ir 14a straipsnio l punkte, pakeitimams;

b)kad bet kokie dokumentų ir informacijos, susijusių su II ir IIB priede išvardytomis bendrovėmis, pakeitimai būtų įvesti į registrą ir atskleisti pagal 16 straipsnio 3 dalį per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią buvo atlikti visi formalumai, reikalingi informacijai pateikti, įskaitant visų dokumentų ir informacijos, atitinkančių nacionalinės teisės aktus, gavimą;

c)kad II ir IIB prieduose išvardytos bendrovės kartą per kalendorinius metus patvirtintų, jog registre pateikiama informacija apie bendrovę yra atnaujinta, ir kad registruose būtų viešai nurodoma data, kai bendrovė pateikė tą patvirtinimą ar atnaujino informaciją;

d)kad siekdami patikrinti konkrečią bendrovių informaciją registrai galėtų konsultuotis su kitomis susijusiomis institucijomis ar registrais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytą procedūrą.

3. Valstybės narės nustato procedūras, kad kilus abejonėms būtų galima patikrinti, ar 16 straipsnyje nurodytuose registruose registruotos bendrovės atitinka reikalavimus, kad liktų registruotos. Šias procedūras reglamentuojančiomis nuostatomis numatoma galimybė bendrovei ištaisyti atitinkamą informaciją per pagrįstą laikotarpį, užtikrinama, kad bendrovės statusas registre būtų atitinkamai atnaujintas ir, kai pateisinama, numatoma galimybė išbraukti bendrovę iš registro pagal nacionalinės teisės aktus.“;

(18)16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekvienos valstybės narės centriniame, komerciniame ar bendrovių registre (toliau – registras) yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės, nurodytos II ir IIB prieduose, byla.

Valstybės narės užtikrina, kad II ir IIB prieduose išvardytoms bendrovėms būtų suteikiamas EUID, nurodytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1042* priedo 9 punkte, pagal kurį jas būtų galima aiškiai identifikuoti registrams keičiantis informacija, naudojantis pagal 22 straipsnį sukurta registrų sąveikos sistema (toliau – registrų sąveikos sistema). Tą unikalų atpažinties kodą sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, nacionalinį kilmės registrą ir tame registre nurodytą bendrovės numerį, bei, kai tinkama, žymos, kurios padeda išvengti identifikavimo klaidų.“;

____________

* 2021 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1042, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 taikymo taisyklės, susijusios su registrų sąveikos sistemos techninėmis specifikacijomis ir procedūromis, ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2244 (OL L 225, 2021 6 25, p. 7).

(19)16 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7. Šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys taikomos visiems dokumentams ir informacijai, nurodytiems 14a straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis taikoma informacijai, nurodytai 14b straipsnyje.“;

(20)16a straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„5. Valstybės narės užtikrina, kad registrų pateiktos dokumentų ir informacijos elektroninės kopijos ir išrašai būtų suderinami su Europos skaitmeninės tapatybės dėkle, nurodyta [Leidinių biuras: nuoroda į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014].

6. Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas visų 14a ir 14b straipsniuose nurodytų dokumentų ir informacijos ar bet kurių jų dalių kopijoms.“;

(21)įterpiami šie straipsniai:

„16b straipsnis

ES bendrovės pažymėjimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnyje nurodyti registrai išduotų II ir IIB prieduose nurodytų bendrovių ES bendrovės pažymėjimą. ES bendrovės pažymėjimas visose valstybėse narėse priimamas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis bendrovės įsisteigimą ir atitinkamai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, saugomą registre, kuriame bendrovė yra įregistruota išduodant pažymėjimą.

2. II priede išvardytų ribotos atsakomybės bendrovių ES bendrovės pažymėjime pateikiama ši informacija, įskaitant datą, kada ES bendrovės pažymėjime pateikiama informacija buvo paskutinį kartą atnaujinta pagal 15 straipsnio 2 dalį:

a)bendrovės pavadinimas;

b)bendrovės teisinė forma;

c)bendrovės registracijos numeris ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;

d)bendrovės EUID;

e)bendrovės registruota buveinė;

f)bendrovės pašto ar kontaktinis adresas;

g)bendrovės elektroninis adresas;

h) bendrovės registracijos data;

i)pasirašytojo kapitalo dydis;

j)bendrovės statusas;

k)visų asmenų, kuriuos kaip organą ar tokio organo narius bendrovė yra įgaliojusi jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, duomenys, taip pat tai, ar tie asmenys gali tai daryti vieni, ar reikalaujama, kad jie veiktų kartu;

l)bendrovės veiklos objektas;

m)bendrovės veiklos trukmė;

n)duomenys apie bendrovės interneto svetainę, jei tokie duomenys įtraukti į nacionalinį registrą.

3. IIB priede išvardytų ūkinių bendrijų ES bendrovės pažymėjime pateikiama šio straipsnio 2 dalies a, b, c, d, e, f, g, h, j, k, l, m ir n punktuose nurodyta informacija, įskaitant datą, kada ES bendrovės pažymėjime pateikiama informacija buvo paskutinį kartą atnaujinta pagal 15 straipsnio 2 dalį.

Taip pat nurodoma ši informacija:

a) bendra narių įnašų suma;

b) duomenys apie tikruosius narius ir, komanditinių ūkinių bendrijų atveju – apie komanditorius;

c) duomenys apie narius, kurie yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose.

4. Valstybės narės užtikrina, kad ES bendrovės pažymėjimą būtų galima gauti iš 16 straipsnyje nurodyto registro pateikus prašymą popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis.

Valstybės narės užtikrina, kad elektroninę ES bendrovės pažymėjimo versiją taip pat būtų galima gauti per registrų sąveikos sistemą.

5. Kaina už ES bendrovės pažymėjimo pateikimą popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis neturi viršyti administracinių jo pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena II ir IIB prieduose išvardyta bendrovė savo ES bendrovės pažymėjimą elektroniniu formatu bent kartą per kalendorinius metus galėtų gauti nemokamai.

6. Valstybės narės užtikrina, kad registro elektroniniu formatu pateikto ES bendrovės pažymėjimo autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis elektroninėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad pažymėjimą pateikė registras, kad jame pateikiama tikra registre saugomo dokumento turinio kopija arba kad pažymėjimas atitinka jame esančią informaciją. Jis taip pat turi būti suderinamas su Europos skaitmeninės tapatybės dėkle, nurodyta [Leidinių biuras: nuoroda į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014].

7. Valstybės narės užtikrina, kad registro popieriniu formatu pateiktame ES bendrovės pažymėjime būtų nurodyta išdavimo data, taip pat būtų uždėtas registro spaudas ar antspaudas, taip siekiant patvirtinti, kad pažymėjime pateikiama tikra registre saugomo dokumento turinio kopija arba kad pažymėjimas atitinka jame esančią informaciją. ES bendrovės pažymėjimas taip pat turi turėti techninę savybę, leidžiančią elektroniniu būdu patikrinti dokumento kilmę ir autentiškumą, pavyzdžiui, unikalų protokolą ar identifikavimo numerį. 

8. Komisija portale skelbia ES bendrovės pažymėjimo šabloną visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis.

16c straipsnis

Skaitmeninis ES įgaliojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad II ir IIB prieduose nurodytos bendrovės, norėdamos atlikti procedūras kitoje valstybėje narėje pagal šią direktyvą, galėtų įgalioti asmenį atstovauti bendrovei naudodamosi skaitmeninio ES įgaliojimo standartiniu pavyzdžiu pagal šį straipsnį.

Skaitmeninis ES įgaliojimas parengiamas ir atšaukiamas atsižvelgiant į nacionalinius teisinius ir formos reikalavimus. Nacionaliniuose skaitmeninio ES įgaliojimo parengimo reikalavimuose turėtų būti numatytas bent asmens, suteikiančio įgaliojimą, tapatybės, veiksnumo ir įgaliojimo atstovauti bendrovei patikrinimas.

Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninio ES įgaliojimo autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis elektroninėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis ir kad įgaliojimas būtų suderinamas su Europos skaitmeninės tapatybės dėkle, nurodyta [Leidinių biuras: nuoroda į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014].

2. Skaitmeninis ES įgaliojimas laikomas įrodymu, kad įgaliotas asmuo turi teisę atstovauti bendrovei, kaip nurodyta dokumente.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos bendrovės skaitmeninį ES įgaliojimą pateiktų ir apie bet kokius jo pakeitimus ar atšaukimą praneštų registrui, kuriame registruota bendrovė.

4. Kompetentingos institucijos, 16 straipsnyje nurodyti registrai ar bet kuri kita trečioji šalis, galinti įrodyti teisėtą interesą, turi prieigą prie skaitmeninio ES įgaliojimo, pateikiamo bendrovės registre.

5. Komisija portale skelbia standartinį ES skaitmeninio įgaliojimo pavyzdį visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis.

16d straipsnis

Atleidimas nuo legalizavimo ir panašių formalumų

1. Jeigu 16 straipsnyje nurodyto registro pateiktos dokumentų ir informacijos kopijos ir išrašai, kurie yra patvirtinti kaip tikri, įskaitant patvirtintus vertimus, turi būti pateikiami kitoje valstybėje narėje, valstybės narės užtikrina, kad jiems nebūtų taikomas jokių formų legalizavimo ir panašių formalumų reikalavimas.

Ši dalis taikoma dokumentų ir informacijos elektroninėms kopijoms ir išrašams, įskaitant patvirtintus vertimus, jeigu jų autentiškumas buvo patvirtintas pagal 16a straipsnio 4 dalį, ir popierinėms kopijoms ir išrašams, jeigu juose nurodyta išdavimo data, taip pat uždėtas registro spaudas ar antspaudas ir jie turi techninę savybę, leidžiančią elektroniniu būdu patikrinti dokumento kilmę ir autentiškumą, pavyzdžiui, unikalų protokolą ar identifikavimo numerį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ES bendrovės pažymėjimui, išduotam pagal 16b straipsnį, skaitmeniniam ES įgaliojimui, nurodytam 16c straipsnyje, ir pasirengimo operacijai pažymėjimams, perduotiems pagal 86n, 127a ir 160n straipsnius, nebūtų taikomi legalizavimo ar kitų panašių formalumų reikalavimai.

3. Jeigu valstybės narės pagal šioje direktyvoje numatytas procedūras išduoti notariniai aktai, administraciniai dokumentai, jų patvirtintos kopijos ir vertimai, turi būti pateikiami kitoje valstybėje narėje, valstybės narės užtikrina, kad jiems nebūtų taikomas jokių formų legalizavimo ir panašių formalumų reikalavimas.

Ši dalis taikoma elektroniniams notariniams aktams, administraciniams dokumentams, jų patvirtintoms kopijoms ir vertimams, jeigu jų autentiškumas buvo patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis elektroninėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, ir popieriniams dokumentams, jeigu jie turi techninę savybę, leidžiančią elektroniniu būdu patikrinti dokumento kilmę ir autentiškumą, pavyzdžiui, unikalų protokolą ar identifikavimo numerį.

16e straipsnis

Apsaugos priemonės kilus pagrįstoms abejonėms

1.    Jeigu kitos valstybės narės institucijoms, kurioms pateikiamos pagal 16d straipsnio 1 dalį registro pateiktos dokumentų ir informacijos kopijos ir išrašai, kurie yra patvirtinti kaip tikri, arba pagal 16b straipsnį išduotas ES bendrovės pažymėjimas, kyla pagrįstų abejonių dėl kilmės ir autentiškumo, įskaitant spaudo ar antspaudo tikrumą, ar jos turi priežasčių manyti, kad dokumentas buvo suklastotas arba pakeistas, tos institucijos prašymą pateikti informaciją kontaktiniam asmeniui gali pateikti:

a) registre, kuris pateikė tas dokumentų ir informacijos kopijas bei išrašus, arba

b) institucijos, kuriai buvo pateiktos dokumentų ir informacijos kopijos bei išrašai, valstybės narės registre. Tas registras per registrų sąveikos sistemą patikrina tų dokumentų ir informacijos kopijų ir išrašų autentiškumą juos pateikusiame registre.

Valstybės narės nurodo Komisijai atitinkamą savo registro, nurodyto 16 straipsnyje, kontaktinį asmenį.

2.    1 dalyje nurodytuose prašymuose pateikti informaciją nurodomos priežastys, dėl kurių institucijai kyla abejonių dėl dokumento autentiškumo, įskaitant bent jau tai, kad išrašo autentiškumo negalima patvirtinti elektroniniais patikrinimo būdais. Kartu su kiekvienu prašymu pateikiama elektroniniu būdu perduodama atitinkamo dokumento ir informacijos kopija ar išrašas.

Prašymus, neatitinkančius šioje dalyje nustatytų reikalavimų, registras atmeta jų nenagrinėjęs ir apie atmetimą informuoja prašymą pateikusią instituciją.

3.    Į prašymus pateikti informaciją, pateiktus pagal 1 dalį, kontaktiniai asmenys atsako per 5 darbo dienų neviršijantį laikotarpį.

4.    Jeigu dokumentų ir informacijos kopijų ir išrašų autentiškumas nepatvirtinamas, prašančioji institucija gali nuspręsti jų nepriimti.

16f straipsnis

Reikalavimo pateikti vertimą netaikymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama pateikti 16 straipsnyje nurodytų registrų pateiktų dokumentų ir informacijos kopijų ir išrašų, naudojamų tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant 13g straipsnio 2 dalies a punkte ir 28a straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, vertimo:

a)jeigu dokumentai ar informacija yra parengti valstybės narės, kurioje jie pateikiami, oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, ar bet kuria kita kalba, kurią ta valstybė narė aiškiai pripažįsta;

b)jeigu informacija yra prieinama per registrų sąveikos sistemą ir ją galima atpažinti naudojant aiškinamąsias korteles, nurodytas 18 straipsnyje;

c)jeigu konkreti informacija yra pateikiama ES bendrovės pažymėjime, nurodytame 16b straipsnyje.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai steigimo dokumentai ir įstatai, jeigu jie yra atskiras dokumentas, ir kiti dokumentai, pateikti 16 straipsnyje nurodytų registrų, turi būti pateikiami kitoje valstybėje narėje, reikalauti pateikti patvirtintą vertimą galima tik tuo atveju, kai tai pateisinama atsižvelgiant į tikslą, kuriuo naudojamas dokumentas, pavyzdžiui, siekiant įvykdyti privalomą reikalavimą viešai atskleisti informaciją arba pateikti dokumentą teisminiame procese, ir yra tikrai būtina.“;

(22)17 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Šis straipsnis taip pat taikomas 14a straipsnyje nurodytai informacijai apie ūkines bendrijas.“;

(23)18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Elektroninių dokumentų ir informacijos kopijų prieinamumas

1.     Elektroninės 14, 14a ir 14b straipsniuose nurodytų dokumentų ir informacijos kopijos taip pat padaromos viešai prieinamomis naudojantis registrų sąveikos sistema. Valstybės narės prieinamais gali padaryti ir 14, 14a ir 14b straipsniuose nurodytus dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II ir IIB prieduose išvardytų tipų bendroves.

16a straipsnio 3, 4 ir 5 dalys mutatis mutandis taip pat taikomos elektroninėms dokumentų ir informacijos kopijoms, padarytoms viešai prieinamomis per registrų sąveikos sistemą.

2.     Valstybės narės užtikrina, kad dokumentai ir informacija, nurodyti 14, 14a, 14b straipsniuose, 19 straipsnio 2 dalyje ir 19a straipsnio 2 dalyje, būtų prieinami pasitelkiant registrų sąveikos sistemą, naudojantis standartiniu pranešimo formatu, ir su jais būtų galima susipažinti elektroninėmis priemonėmis. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi duomenų perdavimo saugumo būtiniausių standartų.

3.    Komisija numato valstybėse narėse registruotų bendrovių ir filialų paieškos paslaugą visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis, siekdama, kad portale būtų galima rasti šią informaciją:

a) 14, 14a, 14b straipsniuose, 19 straipsnio 2 dalyje ir 19a straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant dokumentus ir informaciją apie kitų, nei II ir IIB prieduose išvardytų tipų bendroves, jeigu valstybės narės teikia tokius dokumentus;

aa) 86g, 86n, 86p, 123, 127a, 130, 160g, 160n ir 160p straipsniuose nurodytus dokumentus ir informaciją;

b) aiškinamąsias korteles, pateiktas visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis, kuriose išvardijama ta informacija ir tų dokumentų rūšys.

4.    Valstybės narės užtikrina, kad per verslo registrų sąveikos sistemą būtų viešai prieinami asmenų, nurodytų 14 straipsnio d punkte, 14a straipsnio j ir k punktuose, 19 straipsnio 2 dalies g punkte, 19a straipsnio 2 dalies g punkte, 30 straipsnio 1 dalies e punkte ir 36 straipsnio 3 dalies f punkte, vardai, pavardės ir gimimo datos.

5.    Valstybės narės užtikrina, kad per verslo registrų sąveikos sistemą būtų viešai prieinami asmenų, nurodytų Direktyvos 2009/102/EB 3 straipsnyje, vardai, pavardės ir gimimo datos.

6.    Valstybės narės užtikrina, kad registrai, institucijos arba asmenys ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su procedūromis, kurioms taikoma ši direktyva, susijusius klausimus, nesaugotų per registrų sąveikos sistemą 13g, 28a ir 30a straipsnių tikslais perduotų asmens duomenų, nebent pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę būtų nustatyta kitaip.“;

(24)įterpiamas šis straipsnis:

„19a straipsnis

Mokesčiai už dokumentus ir informaciją apie ūkines bendrijas

1. Mokesčiai už 14a straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimą per registrų sąveikos sistemą neviršija administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą būtų nemokamai teikiama ši informacija apie bendroves, nurodytas IIB priede:

a) ūkinės bendrijos pavadinimas ir teisinė forma;

b) ūkinės bendrijos registruota buveinė ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;

c) ūkinės bendrijos registracijos numeris ir EUID;

d) duomenys apie ūkinės bendrijos interneto svetainę, jei tokie duomenys įtraukti į nacionalinį registrą;

e) ūkinės bendrijos statusas, pvz., tai, ar ji uždaryta, išbraukta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, vykdo nacionalinės teisės aktuose apibrėžtą ekonominę veiklą;

f) ūkinės bendrijos veiklos objektas;

g) duomenys apie narius, kurie atstovauja ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, ir informacija apie tai, ar nariai, įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai, gali tai daryti vieni, ar jų reikalaujama veikti kartu;

h) informacija apie kitoje valstybėje narėje įsteigtus ūkinės bendrijos filialus, įskaitant pavadinimą, registracijos numerį, EUID ir valstybę narę, kurioje filialas įregistruotas.“;

(25)21 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Šis straipsnis taikomas 14a ir 14b straipsniams.“;

(26)22 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7. Sukuriamos jungtys tarp registrų sąveikos sistemos, tikrųjų savininkų registrų sąveikos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849* 30 straipsnio 10 dalį ir 31 straipsnio 9 dalį ir nemokumo registrų sąveikos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848** 25 straipsnio 1 dalį.

Tačiau toks jungčių sukūrimas pagal pirmą pastraipą nekeičia ar neleidžia išvengti taisyklių ir reikalavimų dėl prieigos prie informacijos, nustatytų atitinkamuose teisės aktuose, kuriais sukuriami šie registrai ir sąveikos.“;

___

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117).

**    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija), OL L 141, 2015 6 5, p. 19–72.

(27)24 straipsnis papildomas šia dalimi:

„2. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija taip pat patvirtina:

a) išsamų duomenų sąrašą ir technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami informacijos gavimo metodai tarp bendrovės steigėjos registro ir steigiamos bendrovės registro, kaip nurodyta 13g straipsnio 2 dalies a punkte, ir tarp bendrovės registro ir filialo registro, kaip nurodyta 28a straipsnio 5 dalyje;

b) išsamų duomenų sąrašą, aiškinamųjų kortelių naudojimą ir technines specifikacijas, kuriose apibrėžiama 14a, 14b straipsniuose ir 19a straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, kuri turi būti padaryta prieinama per registrų sąveikos sistemą;

c) išsamų duomenų sąrašą ir technines specifikacijas keitimosi informacija tarp registrų tikslu, kaip nurodyta 14b straipsnio 5 dalyje;

d) techninius duomenis ir išsamų duomenų sąrašą, skirtus grupės struktūros vaizdinei schemai pateikti, kaip nurodyta 14b straipsnio 10 dalyje;

e) dokumentų ir informacijos, kurie turi būti pateikiami pagal 16 straipsnio 6 dalį, techninius standartus ir taksonomiją, atsižvelgiant į valstybių narių registrų jau naudojamus techninius standartus;

f) ES bendrovės pažymėjimo, nurodyto 16b straipsnyje, technines specifikacijas, taksonomiją ir šablonus skirtingomis kalbomis;

g) skaitmeninio ES įgaliojimo, nurodyto 16c straipsnyje, technines specifikacijas, taksonomiją ir standartinį pavyzdį įvairiomis kalbomis;

h) technines specifikacijas ir išsamų duomenų sąrašą, kuriame apibrėžiamas abipusis 22 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąveikų prieinamumas, kuris turi apimti unikalaus bendrovių atpažinties kodo, priskirto pagal 16 straipsnį, naudojimą;

i) technines specifikacijas ir išsamų duomenų sąrašą, kuriame apibrėžiamas 16e straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas patikrinimas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 164 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(28)26 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Šis straipsnis taip pat taikomas IIB priede išvardytoms bendrovėms.“;

(29)28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas bent tokiais atvejais, kai:

a) neatskleidžiami dokumentai ir informacija, kaip reikalaujama 14, 14a ir 14b straipsniuose;

b) per 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį nepranešama apie pakeitimus;

c) komerciniuose dokumentuose ar bet kurioje bendrovės interneto svetainėje nepateikiama 26 straipsnyje numatyta privaloma informacija.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tų sankcijų taikymui užtikrinti.“;

(30)28a straipsnio 4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) procedūros dokumentų ir informacijos, pateiktų siekiant įregistruoti filialą, išskyrus dokumentus ir informaciją, gautus iš bendrovės registro pagal 5 dalį, teisėtumui patikrinti;“;

(31)28a straipsnio 5 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

(32)28a straipsnyje įterpiama ši dalis:

„5a    Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu II ar IIB priede nurodyta bendrovė registruoja filialą kitoje valstybėje narėje, registras, kuriame registruojamas filialas, per registrų sąveikos sistemą gautų registracijos procedūrai reikalingus dokumentus ir informaciją apie bendrovę, prieinamus valstybės narės, kurioje ta bendrovė įregistruota, registre, o bendrovės nebūtų nereikalaujama jų pateikti. Registras taip pat gali gauti ES bendrovės pažymėjimą pagal 16b straipsnį. Valstybės narės šią dalį taip pat taiko bet kokiems kitiems filialų registracijos būdams, nei vien internetu.

Jeigu kokia nors institucija, asmuo ar įstaiga pagal nacionalinės teisės aktus yra įgalioti nagrinėti visus su filialo registracija susijusius klausimus, o pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai ir informacija yra reikalingi tokioms užduotims atlikti, valstybės narės, kurioje registruojamas filialas, registras gautus dokumentus ir informaciją pateikia tai institucijai, įstaigai ar asmeniui.“;

(33)28b straipsnio 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„1.     Valstybės narės užtikrina, kad 30 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją arba jų pakeitimus būtų įmanoma pateikti internetu pagal 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.“;

(34)30 straipsnio 2 dalies c punktas išbraukiamas;

(35)36 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3.    37 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija prieinami viešai per registrų sąveikos sistemą. 18 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalis taikomi mutatis mutandis.

4.    Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą nemokamai būtų teikiama bent ši informacija ir dokumentai:

a)bendrovės pavadinimas ir filialo pavadinimas, jeigu jis skiriasi nuo bendrovės pavadinimo;

b)bendrovės teisinė forma;

c)valstybės teisės aktas, kuris reglamentuoja bendrovės veiklą;

d)jei tame teisės akte nustatyta, registras, kuriame įregistruota bendrovė ir bendrovės registravimo numeris tame registre;

e)filialo adresas;

f)duomenys apie asmenis, kurie yra įgalioti atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose:

— kaip bendrovės organas, sudarytas pagal įstatymą, arba kaip bet kurio tokio organo nariai,

— kaip nuolatiniai bendrovės atstovai jos filialo veiklai.

Nurodoma asmenų, įgaliotų atstovauti bendrovei, įgaliojimų ribos, taip pat nurodoma, ar tie asmenys gali atstovauti bendrovei vieni, ar jų reikalaujama veikti bendrai;

g)unikalus filialo atpažinties kodas pagal 5 dalį.

5.    Valstybės narės 29 straipsnio 4 dalį mutatis mutandis taiko trečiųjų valstybių bendrovių filialams.“;

(36)40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už dokumentų ir duomenų, nurodytų 29, 30, 31, 36, 37 ir 38 straipsniuose, neatskleidimą ir neįtraukimą į laiškus ir užsakymų formas privalomos informacijos, nurodytos 35 ir 39 straipsniuose.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tų sankcijų taikymui užtikrinti.“;

(37)    įterpiamas IIB priedas, kurio tekstas išdėstytas šios direktyvos priede.

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biuras: paskutinę 24-to mėnesio po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dieną] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [Leidinių biuras: paskutinės 30-to mėnesio po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.Komisija [ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šios direktyvos perkėlimo laikotarpio pabaigos] atlieka šios direktyvos vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą su savo išvadomis.

Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitoms parengti būtiną informaciją, o būtent duomenis, susijusius su 2 dalimi.

2.Komisijos ataskaitoje, be kitų dalykų, įvertinama:

a)praktinė ES bendrovės pažymėjimo naudojimo patirtis;

b)praktinė skaitmeninio ES įgaliojimo naudojimo patirtis;

c)praktinė patirtis sumažinus bendrovėms taikomus formalumus tarpvalstybiniais atvejais.

3.Komisija taip pat vertina

a)tarpsektorinio verslo registrų sąveikos sistemos ir kitų sistemų, kuriomis nustatomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, sąveikumo galimybę;

b)ar reikalingos papildomos priemonės, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į neįgaliųjų poreikius jiems susipažįstant su verslo registruose pateikiama bendrovių informacija.

4.Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl papildomo dalinio Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimo.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2,1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

☒ nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 67  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda 

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

☒ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2025 iki 2028 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 68  

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☒ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2,1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Komisijos sprendimo dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Komisijos skirsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių 5 priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2021) 118 final. 

(2)    COM(2021) 350 final.

(3)    COM (2020) 103 final.

(4)     Įmonių registrai. ES įmonių paieška

(5)    COM(2022) 548 final.

(6)    Direktyva (ES) 2019/1151, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132.

(7)    COM(2021) 118 final. 

(8)    COM(2020) 710 final. 

(9)    COM(2021) 350 final.

(10)    COM(2020) 103 final.

(11)     2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, Consilium (europa.eu) .

(12)    Reglamentas (ES) 910/2014.

(13)    COM(2021) 281 final.

(14)    Direktyva (ES) 2015/849 su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/843.

(15)    Reglamentas (ES) 2015/848.

(16)     Europos e. teisingumo portalas – Tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistema (BORIS) (europa.eu) .

(17)     Europos e. teisingumo portalas – Bankroto ir nemokumo registrai. Nemokių skolininkų ES paieška (europa.eu) .

(18)

       Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (COM/2021/565 final).

(19)        Reglamentas (ES) 2018/1724.

(20)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims (COM(2021) 723 final).

(21)    Žr. Reglamento (ES) 2018/1724 23 konstatuojamąją dalį ir II priedą.

(22)    Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2019/1151 9 konstatuojamojoje dalyje ir 13f straipsnyje pateiktu požiūriu. 9 konstatuojamojoje dalyje taip pat paaiškintas skirtumas tarp tos direktyvos ir Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamento.

(23)        Direktyva (ES) 2019/1024.

(24)        Reglamentas (ES) 2019/2152.

(25)        Reglamentas (ES) 2016/1191.

(26)    Reglamentas (ES) 910/2014.

(27)    COM(2021) 281 final.

(28)     Skaitmeninės bendrovių teisės modernizavimas (europa.eu) .

(29)    MVĮ darbo grupė – tai priemonė, leidžianti Komisijai kryptingai bendradarbiauti su MVĮ ir organizuojama bendradarbiaujant su Europos įmonių tinklo partneriais.

(30)     Bendrovių teisė ir įmonių valdymas (europa.eu) .

(31)     Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registras (europa.eu) .

(32)    Dviejuose iš šių susirinkimų taip pat dalyvavo CLEG-BRIS – CLEG pogrupis, dirbantis su BRIS, kuriame dalyvauja valstybių narių atstovai iš verslo registrų.

(33)     Bendrovių teisė ir įmonių valdymas (europa.eu) .

(34)     Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registras (europa.eu) .

(35)    SWD(2023) 179.

(36)     Startuolių šalies standartas - sudaryti galimybę pateikti kitų ES jurisdikcijų teisinius dokumentus kaip startuolio įsisteigimo (arba esamo startuolio, besiplečiančio bendrojoje rinkoje, patronuojamosios bendrovės įsteigimo) įrodymą.

(37)    2021 m. birželio 30 d. reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema.

(38)    Reglamentas (ES) 2016/679, Reglamentas (ES) 2018/1725, pvz., Sprendimas Manni, C-398/15.

(39)    Papildomą pagalbą būtų galima teikti taikant ES priemones ir, be kita ko, techninės paramos priemonę, pagal kurią valstybės narės gali pasinaudoti specializuotomis ekspertinėmis žiniomis siekiant rengti, tobulinti ir įgyvendinti reformas, įskaitant dėl palankių sąlygų verslui, skaitmeninimo darbotvarkės ir skaitmeninių priemonių naudojimo.

(40)    COM(2022) 720 final.

(41)    COM(2017) 134 final.

(42)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117.

(43)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija), OL L 141, 2015 6 5, p. 19–72.

(44)    OL C , , p. .

(45)    OL C , , p. .

(46)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46)

(47)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus (OL L 186, 2019 7 11, p. 80).

(48)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(49)    COM(2021) 118 final. 

(50)    COM(2020) 710 final.

(51)    COM(2021) 350 final.

(52)    COM(2020) 103 final.

(53)    2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(54)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(55)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(56)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(57)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(58)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

(59)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).

(60)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(61)    2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(62)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(63)    OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(64)    2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(65)    Taip pat žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas) (COM(2022) 720 final), Komunikatą dėl aktyvesnės viešojo sektoriaus sąveikumo politikos „Susieti viešąsias paslaugas, remti viešąją politiką ir užtikrinti viešąją naudą siekiant kurti sąveikią Europą“ (COM(2022) 710 final).

(66)    OL…

(67)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(68)    Informacija apie biudžeto valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx

(69)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(70)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(71)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(72)    IT plėtra taip pat bus reikalinga laikotarpiu, prasidedančiu 2028 m., siekiant užbaigti plėtojimo techninę priežiūrą, o po jos – pirminės būklės palaikymo techninę priežiūrą

(73)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(74)    IT plėtra taip pat bus reikalinga laikotarpiu, prasidedančiu 2028 m., siekiant užbaigti plėtojimo techninę priežiūrą, o po jos – pirminės būklės palaikymo techninę priežiūrą

(75)    IT plėtra taip pat bus reikalinga laikotarpiu, prasidedančiu 2028 m., siekiant užbaigti plėtojimo techninę priežiūrą, o po jos – pirminės būklės palaikymo techninę priežiūrą

(76)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(77)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(78)    Žmogiškieji ištekliai taip pat bus reikalingi laikotarpiu, prasidedančiu 2028 m., siekiant užtikrinti sistemos verslo ir projektų valdymą.

(79)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(80)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(81)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 03 29

COM(2023) 177 final

PRIEDAS

prie Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

kuria dėl tolesnio skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje plėtojimo ir tobulinimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/102/EB ir (ES) 2017/1132

{SEC(2023) 377 final} - {SWD(2023) 177 final} - {SWD(2023) 178 final} - {SWD(2023) 179 final}

PRIEDAS

IIB PRIEDAS

7, 10, 13, 13f, 13g, 13j, 14a, 15, 16, 16b, 16c, 18, 19a, 26 ir 28a STRAIPSNIUOSE NURODYTI BENDROVIŲ TIPAI