Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52023PC0143

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi rengiantis 14-ajam Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos susitikimui, dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą pateikimo

COM/2023/143 final

Briuselis, 2023 03 17

COM(2023) 143 final

2023/0074(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi rengiantis 14-ajam Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos susitikimui, dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą pateikimo


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos priedų pakeitimo pasiūlymų, dėl kurių 14-ajame Šalių konferencijos susitikime turi būti priimtas sprendimas, pateikimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (CMS)

Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (toliau – Konvencija) siekiama išsaugoti migruojančių sausumos ir jūrų gyvūnų bei paukščių rūšis jų paplitimo areale. Tai tarpvyriausybinė sutartis, sudaryta tarpininkaujant Jungtinių Tautų aplinkos programos organizacijai, besirūpinančiai laukinių gyvūnų ir jų buveinių išsaugojimu visame pasaulyje. Saugomos migruojančių gyvūnų rūšys išvardytos Konvencijos I priede (nykstančios rūšys) ir II priede (rūšys, dėl kurių sudaromi susitarimai). Konvencija įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d.

Europos Sąjunga yra Konvencijos šalis 1 .

2.2.Šalių konferencija

Šalių konferencija yra sprendimus priimantis Konvencijos organas, turintis teisę vertinti migruojančių rūšių išsaugojimo būklę ir prireikus iš dalies keisti Konvencijos I ir II priedus. Pagal Konvencijos XI straipsnį pakeitimų pasiūlymus gali teikti bet kuri šalis ir jie priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šalių balsų dauguma.

Keturioliktasis Šalių konferencijos susitikimas įvyks 2023 m. spalio 23–28 d. Samarkande (Uzbekistanas). Konvencijos sekretoriatas pagal XI straipsnio 3 dalį yra nustatęs, kad pakeitimų pasiūlymus galima teikti iki 2023 m. gegužės 26 d. Todėl Taryba turi priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl pakeitimų pasiūlymų pateikimo rengiantis keturioliktajam Šalių konferencijos susitikimui.

Prieš keturioliktąjį Šalių konferencijos susitikimą Konvencijos sekretoriatas gali perduoti kitų šalių pateiktus Konvencijos I ir II priedų pakeitimų pasiūlymus, dėl kurių taip pat gali reikėti priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu.

2.3.Numatomas Šalių konferencijos aktas

Siūloma, kad rengiantis keturioliktajam Šalių konferencijos susitikimui Sąjunga pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą, kad būtų sustiprinta vienos banginių būrio gyvūnų rūšies – Baltijos paprastosios jūrų kiaulės (Phocoena phocoena) – apsauga visame jos paplitimo areale, taip pat ir už Europos Sąjungos ribų.

Jei numatomas aktas bus priimtas, jis taps privalomas šalims pagal Konvencijos XI straipsnį, kuriame nustatyta, kad priedų pakeitimas visoms šalims įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po Šalių konferencijos susitikimo, kuriame jis buvo priimtas, išskyrus tas šalis, kurios pareiškia išlygą.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Sąjungos pasiūlymas iš dalies pakeisti I priedą grindžiamas šiais argumentais: 1) tokių rūšių įtraukimas yra moksliškai pagrįstas, 2) toks įtraukimas dera su ES teisės aktais ir 3) Sąjunga yra įsipareigojusi bendradarbiauti tarptautiniu mastu biologinės įvairovės apsaugos klausimais.

Pasiūlymas atitinka Aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programą iki 2030 m. 2 ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją 3 , ypač ES gamtos atkūrimo plano 14 pagrindinį įsipareigojimą, pagal kurį rūšių priegauda turi būti panaikinta arba sumažinta iki tokio lygio, kad rūšys galėtų atsikurti ir jas būtų galima išsaugoti. Pateikus tokį pasiūlymą Sąjungos teisėje nieko keisti nereikėtų, nes jis susijęs su rūšimis, kurių tinkama apsauga jau nustatyta ES teisėje, visų pirma ES buveinių direktyvoje 4 (kuria draudžiama gaudyti ar žudyti banginių būrio gyvūnus ES) ir ES bendros žuvininkystės politikos dokumentuose 5 . 2023 m. vasario 21 d. Europos Komisija priėmė „ES veiksmų planą: jūrų ekosistemų apsauga ir atkūrimas siekiant darnios ir atsparios žuvininkystės“, grindžiamą 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, kuriame ES valstybės narės raginamos priimti arba rekomenduoti priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti Baltijos paprastųjų jūrų kiaulių priegaudą (arba ją sumažinti iki tokio lygio, kad populiacija galėtų visiškai atsikurti) 6 . 

Pasiūlymu nesukuriama jokių naujų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų. Visas įgyvendinimo planavimas ir stebėsena bus įprastinio pagal Konvenciją vykdomo planavimo ir ataskaitų teikimo veiklos dalis. Be to, poveikio biudžetui nėra.

Su valstybėmis narėmis buvo neoficialiai apsikeista preliminariomis nuomonėmis, raštu konsultuojantis su valstybių narių atstovais, kurie yra ES Biologinės įvairovės platformos (EUBP) nariai. 

Todėl pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, turėtų būti įgalioti Komisiją pateikti minėtą pasiūlymą Konvencijos sekretoriatui.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį 7 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Šalių konferencija yra susitarimu, t. y. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija, įsteigtas organas.

Aktas, kurį turi priimti Šalių konferencija, yra teisinę galią turintis aktas. Numatomas aktas bus privalomas pagal tarptautinę teisę vadovaujantis Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos XI straipsniu.

Numatomu aktu Konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su aplinka.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra 192 straipsnio 1 dalis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2023/0074 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi rengiantis 14-ajam Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos susitikimui, dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą pateikimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (toliau – Konvencija) Sąjunga sudarė Tarybos sprendimu 82/461/EEB 5 ir ji įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d.;

(2)pagal Konvencijos XI straipsnį, Šalių konferencija gali priimti sprendimus iš dalies pakeisti Konvencijos I ir II priedus;

(3)taigi tokius pakeitimus Šalių konferencija gali priimti 2023 m. spalio 23–28 d. įvyksiančiame keturioliktajame susitikime. Konvencijos sekretoriatas pagal Konvencijos XI straipsnio 3 dalį pranešė Konvencijos šalims, kad pakeitimų pasiūlymus reikia pateikti iki 2023 m. gegužės 26 d. Būdama Konvencijos šalis, Sąjunga gali teikti tokius pasiūlymus;

(4)atsižvelgiant į tai, kad Šalių konferencijos sprendimas Sąjungai bus privalomas, tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl pasiūlymų iš dalies pakeisti Konvencijos priedus pateikimo;

(5)Baltijos paprastųjų jūrų kiaulių (Phocoena phocoena) įtraukimas į Konvencijos I priedą būtų moksliškai pagrįstas, nes ši rūšis priskiriama prie sparčiai nykstančių rūšių, be to, tai atitiktų Sąjungos teisę bei jos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu biologinės įvairovės apsaugos klausimais;

(6)todėl Sąjunga tokį pasiūlymą iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą turėtų pateikti. Komisija turėtų perduoti pasiūlymą Konvencijos sekretoriatui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Rengiantis keturioliktajam Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos susitikimui, Sąjungos pozicija yra pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą – įtraukti į jį Baltijos paprastąsias jūrų kiaules (Phocoena phocoena).

2. Komisija Sąjungos vardu perduoda šį pasiūlymą Konvencijos sekretoriatui.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    1982 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 82/461/EEB dėl Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos sudarymo (OL L 210, 1982 6 24, p. 10).
(2)     EUR-Lex - 32022D0591 - EN - EUR-Lex (europa.eu)
(3)     EUR-Lex - 52020DC0380 - EN - EUR-Lex (europa.eu)
(4)    1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, (OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50).
(5)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)     Taip pat žr. 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/303, kuriuo dėl Baltijos jūros paprastųjų jūrų kiaulių (Phocoena phocoena) populiacijos atsitiktinio laimikio mažinimo priemonių Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1241.
(7)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.
Top