52023PC0116

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 02 28

COM(2023) 116 final

2023/0067(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES)(ST 12524/21 INIT; ST 12524/21 ADD 1) dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

2023/0067 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES)(ST 12524/21 INIT; ST 12524/21 ADD 1) dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 18 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2021 m. gegužės 27 d. Suomijai pateikus nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija Tarybai pasiūlė jį įvertinti teigiamai. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2021 m. spalio 29 d. Įgyvendinimo sprendimu 2 ;

(2)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį, didžiausio finansinio įnašo kaip negrąžintinos finansinės paramos kiekvienai valstybei narei apskaičiavimas pagal toje dalyje nustatytą metodiką turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. 2022 m. birželio 30 d. to atnaujinimo rezultatus Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3)2023 m. sausio 26 d., pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį, Suomija Komisijai pateikė atnaujintą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad atsižvelgtų į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį, Komisija atnaujinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(4)Suomijos pateiktas atnaujinimas susijęs su Tarybos įgyvendinimo sprendime nurodytomis P1C2, P1C3, P1C4, P2C1, P2C2, P3C1, P3C2, P3C3, P3C4 ir P4C1 komponentų 23 priemonėmis;

(5)P1C2R1 reforma susijusi su Klimato akto atnaujinimu ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija. Suomija paprašė ištaisyti tarpinėse reikšmėse, kurių eilės numeriai yra 11 ir 12, pateiktas klaidingas nuorodas į Klimato kaitos aktą ir pateikė įrodymų, kuriais patvirtinama, kad teisinga nuoroda turėtų būti į Klimato aktą;

(6)P1C2I1 investicijos lėšomis finansuojama mažo anglies dioksido kiekio vandenilio gamyba ir naudojimas, taip pat anglies dioksido surinkimas ir naudojimas. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 156 mln. EUR iki 136 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Be to, Suomija paaiškino, kad ši priemonė jau pradėta įgyvendinti, o vidutinis projekto dydis yra didesnis, nei tikėtasi tuo metu, kai buvo pateiktas pradinis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 18, ją sumažindama, ir jai reikia užbaigti tris, o ne penkis remiamus projektus;

(7)P1C2I2 investicijos lėšomis finansuojama tiesioginė pramonės procesų elektrifikacija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, kuriais siekiama mažinti pramonės sektoriaus išmetamą CO2 kiekį. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 60 mln. EUR iki 48 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 21, ją proporcingai sumažindama, ir jai reikia užbaigti tris, o ne keturis remiamus projektus;

(8)P1C3I1 investicija yra susijusi su šildymo iškastiniu kuru laipsniško atsisakymo rėmimu. Dėl Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimo ši priemonė pašalinama iš atnaujinto jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Todėl reikėtų pašalinti investicijų į šildymo sistemas aprašymą ir atitinkamas tarpines reikšmes, kurių eilės numeriai yra 28, 29 ir 30;

(9)P1C4I1 investicijos lėšomis finansuojama dujomis, elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymo infrastruktūra. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 20 mln. EUR iki 13,6 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Suomija paaiškino, kad dėl sumažėjusio finansinio įnašo ir lėto kai kurių technologijų diegimo ji ketina finansavimą skirti tik veiksmingesnėms ir greičiau įgyvendinamoms technologijoms, kad būtų užtikrintas priemonės veiksmingumas. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip, kad parama būtų teikiama tik elektrinių transporto priemonių įkrovimo ir vandenilio degalinių infrastruktūros statybai. Dėl šios priežasties Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą tarpinę reikšmę, kurios eilės numeris yra 39: pašalino nuorodas į kvietimus teikti paraiškas dėl dujinių transporto priemonių paskirstymo infrastruktūros ir atsižvelgė į atnaujintą kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštį. Be to, Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytas siektinas reikšmes, kurių eilės numeriai yra 40, 41, 42 ir 43: atsižvelgdama į įsipareigojimą dėl mažesnio priemonės, pagal kurią finansuojama elektrinių transporto priemonių įkroviklių ir vandenilio degalinių statyba, biudžeto, jas sujungė į naują 40 siektiną reikšmę. Galiausiai Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktą 40 siektinos reikšmės orientacinį pasiekimo tvarkaraštį: dėl ilgesnio įgyvendinimo laiko 2024 m. antrąjį ketvirtį pakeitė 2025 m. antruoju ketvirčiu. Šie pakeitimai taip pat turėtų atsispindėti Tarybos įgyvendinimo sprendimo priede pateiktame priemonės aprašyme;

(10)P1C4I2 investicija susijusi su finansavimu gyvenamųjų pastatų įkrovimo infrastruktūrai ir paramos privačiajai įkrovimo infrastruktūrai aprėpties išplėtimu įtraukiant darbo vietas. Dėl Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimo ši priemonė pašalinama iš atnaujinto jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Todėl reikėtų pašalinti investicijų į privačiąją įkrovimo infrastruktūrą aprašymą, taip pat atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, kurių eilės numeriai yra 44, 45 ir 46;

(11)P2C1I1 investicijos lėšomis finansuojamas ryšių jungčių kokybės ir prieinamumo tose srityse, kuriose tokios jungtys neteikiamos vien rinkos mechanizmais, gerinimas. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 50 mln. EUR iki 32 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 56, ją proporcingai sumažindama nuo bent 10 000 naujų būstų, turinčių prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio (100/100 Mbit/s), iki bent 6 400 tokių būstų. Analogiškai Suomija paprašė atnaujinti siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 57, ją proporcingai sumažinant nuo bent 25 000 naujų būstų, turinčių prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio (100/100 Mbit/s), iki bent 16 000 tokių būstų;

(12)P2C2I2 investicijos lėšomis finansuojamas virtualiosios Suomijos paslaugų platformos, reikalingos norint į Suomiją atvykstančioms įvairioms tikslinėms grupėms sklandžiai teikti viešojo ir privačiojo sektorių skaitmenines paslaugas, kūrimas. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 9 mln. EUR iki 4 mln. EUR. Suomija ketina projektą praktiškai įgyvendinti kitomis lėšomis ir priemonėmis, kartu išlaikydama tokį patį užmojį, t. y. sukurti bendrą rinkos platformą. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktą priemonės aprašymą: jį pakoregavo, kad būtų atsižvelgta į tai, kad įgyvendinant investiciją bus atnaujinta paslaugos koncepcija ir į platformą bus integruota viena paslauga, kartu suteikiant galimybę į vartotojams patogią struktūrą integruoti kitas paslaugas, kurios šiuo metu teikiamos skirtingose ministerijose ir agentūrose. Todėl turėtų būti peržiūrėta tarpinė reikšmė, kurios eilės numeris yra 63, susijusi su bendros virtualiosios Suomijos platformos eksploatavimo ir integruotų paslaugų teikimo pradžia, siekiant atsižvelgti į tai, kad įgyvendinant P2C2I2 investiciją būtų parengta lanksti bendra koncepcija bei struktūra ir patvirtintas praktinis koncepcijos įgyvendinamumas. Šios tarpinės reikšmės tikslas – sukurti platformą, kurioje būtų teikiamos tarptautinei rinkai reikalingos atitinkamos skaitmeninės paslaugos ir kuri būtų susitikimų vieta Suomijos ir užsienio bendrovėms, augančioms bendrovėms, imigruojantiems ekspertams ir investuotojams. Be to, 63 tarpinėje reikšmėje nurodoma, kad viešojo sektoriaus agentūros, įmonės ir savivaldybės galės naudoti platformos funkcijas savo procesuose, ir ši tarpinė reikšmė yra atnaujinama: ji sumažinama nuo bent dviejų integruotų paslaugų, susijusių su užsienio asmenų ir įmonių patekimo į rinką procesu, iki bent vienos paslaugos;

(13)P3C1R2 reforma susijusi su papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimu. Tarpinės reikšmės, kurios eilės numeris yra 80, apibrėžtyje nustatyta korektūros klaida: daroma nuoroda į nedarbo apsaugos aktus, o ne aktą, kaip nurodyta priemonės pavadinime;

(14)P3C1R3 reforma susijusi su darbu ir švietimu grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimu. Šia priemone siekiama i) paspartinti leidimų gyventi išdavimo specialistams, augantiems verslininkams ir jų šeimos nariams tvarkymą (siektina reikšmė, kurios eilės numeris yra 83) ir ii) sutrumpinti prašymų išduoti leidimus gyventi darbo ir mokymosi tikslais nagrinėjimo trukmę (siektina reikšmė, kurios eilės numeris yra 84). Kalbant apie leidimų gyventi išdavimo tvarkymo paspartinimą, atskaitos scenarijus buvo apskaičiuotas klaidingai, nes skaičiavimas buvo grindžiamas vidutine sprendimų dėl leidimų gyventi išdavimo specialistų ir augančių verslininkų kategorijoms priėmimo trukme, o ne abiejų kategorijų svertiniu vidurkiu. Be to, į atskaitos scenarijų įtrauktos paraiškų kategorijos skyrėsi nuo atitinkančiųjų pagreitintos procedūros reikalavimus. Kalbant apie leidimus gyventi darbo ir mokymosi tikslais, nustatytas neatitikimas, nes Tarybos įgyvendinimo sprendime siektina reikšmė yra susijusi leidimais gyventi darbo ir mokymosi tikslais, o atskaitos scenarijuje kalbama apie leidimų gyventi išdavimo darbuotojams, specialistams ir augantiems verslininkams procedūras. Todėl Suomija pasiūlė pataisyti atskaitos scenarijų, kad jis apimtų leidimus gyventi darbo ir mokymosi tikslais ir derėtų su siektina reikšme. Taip pat reikia patikslinti, kad į siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 84, įeina ir jau išduoti leidimai. Atlikus šias pataisas bus galima tiesiau palyginti atskaitos scenarijų ir siektinas reikšmes, kurių eilės numeriai yra 83 ir 84;

(15)P3C1R4 reforma susijusi su daugiadalykių paslaugų jaunimui (Ohjaamo tarnybos) stiprinimu. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 13 mln. EUR iki 6,5 mln. EUR. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 85, ją sumažindama proporcingai finansavimo sumažinimui. Nors įsipareigojimo pobūdis nesikeičia, siektina reikšmė atnaujinama: ji susiejama su skiriamais mažesniais ištekliais, kad ji būtų tinkamesnė siekiant priemonės tikslo, ir atnaujinamas jos pasiekimo tvarkaraštis, kad būtų atsižvelgta į metodą, kuriuo galima veiksmingai priemonę įgyvendinti naudojantis mažesniu finansavimu. Be to, integruotų paslaugų apibrėžtis patikslinama atsižvelgiant į pradinį Suomijos pateiktą atskaitos scenarijų, į kurį įtrauktas tikslas Ohjaamo centruose teikti daugiau socialinių, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų naudojant skirtus išteklius, tačiau nenumatant visų trijų kategorijų paslaugų teikti kiekviename Ohjaamo centre. Tarybos įgyvendinimo sprendime pateiktas priemonės aprašymas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į tą atnaujinimą ir kad būtų ištaisyta korektūros klaida – nurodyta, kad užimtumas būtų viena iš paslaugų, teikiamų pagal šią priemonę, nors Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane tai nepaminėta;

(16)P3C1I1 investicijos lėšomis finansuojamas darbingumo, našumo ir gerovės darbe didinimas. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios investicinės priemonės išlaidos sumažėja nuo 47 mln. EUR iki 37,5 mln. EUR. Kadangi šios priemonės biudžetas mažesnis, naujas tarpinis darbo rinkos operatorius galės įdarbinti mažiau darbuotojų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano siektinas reikšmes, kurių eilės numeriai yra 87 ir 88: jas atitinkamai sumažino nuo 400 iki 170 įdarbintų neįgaliųjų ir nuo 700 iki 650 įdarbintų neįgaliųjų. Be to, siektinos reikšmės, kurios eilės numeris yra 89, aprašyme buvo nustatyta korektūros klaida, susijusi su termino „ligoninės rajonas“ vartojimu. Pagal socialinio ir sveikatos sektoriaus reformą, remiamą vykdant P4C1R1 reformą, ligoninių rajonai tampa socialinės apsaugos zonomis. Šių priemonių terminai turėtų būti suderinti;

(17)P3C2R1 reformos tikslas – gerinti darbingo amžiaus žmonių užimtumo galimybes tobulinant jų įgūdžius ir gebėjimus, taip pat remti įmonių ilgalaikio augimo potencialą ir regionų gyvybingumą. Tarpinės reikšmės, kurios eilės numeris yra 92, aprašyme buvo nustatyta korektūros klaida – per klaidą nurodyta, kad prognozavimo modelis apima ne tik vidutinės trukmės prognozes, bet ir trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes. Suomija pateikė įrodymų, kuriais patvirtinama, kad trumpalaikiai ir ilgalaikiai modeliai buvo parengti dar prieš Tarybai priimant įgyvendinimo sprendimą ir nebuvo numatyta jų rengimą remti pagal šią ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonę. Jos tikslas buvo parengti vidutinės trukmės prognozavimo modelį, kuriuo būtų papildyti esami trumpalaikiai ir ilgalaikiai modeliai. Reikia iš dalies pakeisti tarpinės reikšmės aprašymą, atitinkamai pašalinant nuorodas į trumpalaikį ir ilgalaikį modeliavimą;

(18)P3C2I1 investicijos lėšomis siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti ir paspartinti švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sistemos pertvarką peržengiant administracines sienas, tuo tikslu įgyvendinant plataus masto skaitmeninimo programą. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 46 mln. EUR iki 32 mln. EUR. Kadangi biudžetas mažesnis, bus prieinama mažesnė teikiamų naujų skaitmeninių paslaugų dalis. Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 97: sumažino prieinamų naujų paslaugų dalį nuo 80 proc. iki 70 proc., sumažino ir sugrupavo paslaugas, kad būtų išnaudojama sinergija, ir pratęsė užbaigimo terminą vieniems metams, t. y. iki 2025 m., o ne 2024 m. Suomijos manymu, taip būtų galima išlaikyti būtinas funkcijas, kurių nebūtų galima užtikrinti paslaugų dalį sumažinant proporcingai, ir sušvelninti neigiamą mažesnių asignavimų poveikį perplanuojant paslaugų kūrimą ir teikimą. Suomija taip pat atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktą siektinos reikšmės aprašymo tekstą, kad jį patikslintų atsižvelgdama į mažesnius asignavimus. Tai apima šiuos nuorodų pakeitimus: nurodomos į paslaugas įtrauktos funkcijos, o ne tik paslaugos, pašalinama nuoroda į pajėgumų apžvalgos funkciją, o į informacijos funkciją įtraukiama nuoroda į mokymą. Priemonės aprašymą taip pat reikia atnaujinti pratęsiant užbaigimo datą iki 2025 m. ir patikslinant priemonės taikymo sritį, aiškiai nurodant, kad nuolatinio mokymosi skaitmeninių priemonių rinkinys netaikomas ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai;

(19)P3C3I3 investicijos lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos, kuria remiama žalioji pertvarka, skatinimas, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams žaliosios pertvarkos sektoriams ir technologijoms. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios investicijos išlaidos sumažėja nuo 27 mln. EUR iki 25 mln. EUR. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 108: pakeitė jos aprašymą taip, kad būtų atsižvelgiama į priemonei skirto finansavimo pokytį;

(20)P3C3I4 investicijos lėšomis finansuojamas siekis padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas ir pagerinti jų pasirengimą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios priemonės išlaidos sumažėja nuo 20 mln. EUR iki 18 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 110, ją proporcingai sumažindama nuo numatytų skirti bent 25 dotacijų iki bent 22 dotacijų. Be to, siektina reikšmė, kurios eilės numeris yra 111, turi būti atnaujinta taip, kad jos aprašyme būtų atsižvelgiama į priemonei skirto finansavimo pokytį;

(21)P3C3I5 investicijos lėšomis finansuojamas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios investicijos išlaidos sumažėja nuo 30 mln. EUR iki 25,25 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 113, ją proporcingai sumažindama nuo numatytų skirti bent 12 dotacijų iki bent 10 dotacijų. Analogiškai siektina reikšmė, kurios eilės numeris yra 114, turi būti atnaujinta taip, kad jos aprašyme būtų atsižvelgiama į priemonei skirto finansavimo pokytį;

(22)P3C3I7 investicijos lėšomis finansuojamas testavimo aplinkos (inovacijų infrastruktūros) kūrimo rėmimas, daugiausia dėmesio skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomos šios investicijos išlaidos sumažėja nuo 25 mln. EUR iki 20,75 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 119, ją proporcingai sumažindama nuo numatytų skirti bent keturių dotacijų iki bent trijų dotacijų, o siektina reikšmė, kurios eilės numeris yra 120, turėtų būti atnaujinta taip, kad jos aprašyme būtų atsižvelgiama į priemonei skirto finansavimo pokytį;

(23)P3C4I1 investicijos lėšomis finansuojamas siekis paspartinti Suomijos labai mažų ir mažųjų įmonių augimą ir padidinti jų tarptautinimo pajėgumus. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomas šios investicinės priemonės finansavimas sumažėja nuo 10 mln. EUR iki 4,6 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų finansuoti projektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 123, ją proporcingai sumažindama nuo numatytų užbaigti bent 240 remiamų projektų iki bent 110 remiamų projektų;

(24)P3C4I2 investicijos lėšomis finansuojama parama tarptautiniam įmonių augimui, skiriant specialias dotacijas plėtrai; investiciją sudaro šios intervencinės priemonės: i) programa, skirta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų žiedinei ekonomikai ir skaitmeniniam atnaujinimui pramonėje skatinti ir pramonės paslaugų eksportui didinti; ii) elektrinių sunkiųjų transporto priemonių ekosistema; iii) transporto priemonių konversija ir jų viešųjų pirkimų subsidija; iv) sveikatos ir gerovės srities ekspertinės žinios ir technologijos; v) vandens srities ekspertinių žinių augimo ir eksporto programa. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomas šios priemonės finansavimas sumažėja nuo 24 mln. EUR iki 17 mln. EUR. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą tarpinę reikšmę, kurios eilės numeris yra 124: pašalino iš jos intervencinę priemonę, susijusią su transporto priemonių konversija ir jų viešųjų pirkimų subsidija. Be to, Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 126, ją sumažindama nuo numatytų remti bent 550 subjektų iki bent 40 projektų. Panaikinus su transporto priemonių konversija ir jų viešųjų pirkimų subsidija susijusią intervencinę priemonę, kurios galutiniai gavėjai yra ir fiziniai asmenys, Tarybos įgyvendinimo sprendime pateikta nuoroda į remiamus subjektus didesnio aiškumo dėlei turi būti pakeista nuoroda į užbaigtus projektus;

(25)P3C4I4 investicijos lėšomis finansuojamas tvaraus augimo ir inovacijų skatinimas turizmo sektoriuje. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomas šios priemonės finansavimas sumažėja nuo 20 mln. EUR iki 11,75 mln. EUR, o tai reiškia, kad sumažėja galimų remti subjektų. Tuo remdamasi Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tarpinę reikšmę, kurios eilės numeris yra 130, siekdama atsižvelgti į tai, kad bus paskelbtas tik vienas kvietimas teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo turizmo sektoriuje. Be to, Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris yra 131, ją sumažindama nuo numatytų remti bent 35 subjektų iki bent 14 subjektų. Todėl paramą gaunantys subjektai būtų tik bendrovės, o ne aukštojo mokslo įstaigos ar mokslinių tyrimų institutai. Atsižvelgdama į sumažintus finansinius asignavimus, Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytą siektiną reikšmę, kurios eilės numeris 132, susijusią su skaitmeninės turizmo paslaugų anglies pėdsako skaičiuoklės įgyvendinimu: pavertė ją tarpine reikšme. Atsižvelgiant į sumažintus asignavimus, į tarpinę reikšmę turėtų įeiti tik skaitmeninės turizmo paslaugų anglies pėdsako skaičiuoklės planavimas, kūrimas ir paskelbimas, taip pat mokymo medžiagos pateikimas naudotojams. Galiausiai Suomija atnaujino savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad atitinkamai pakoreguotų priemonės aprašymą: pašalino skaitmeninės anglies pėdsako skaičiuoklės įgyvendinimo etapą, kuriuo siekta, kad nacionalinę skaitmeninę anglies pėdsako skaičiuoklę turizmo paslaugoms taikytų bent 45 proc. turizmo įmonių ir regionų, įsipareigojusių įgyvendinti programą „Tvarios kelionės Suomija“;

(26)P4C1I1 investicijos lėšomis finansuojamas priežiūros garantijos įgyvendinimo skatinimas ir vėlavimo teikti paslaugas dėl COVID-19 pandemijos atvejų skaičiaus mažinimas. Atsižvelgiant į Suomijai skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, numatomas šios priemonės finansavimas sumažėja nuo 230 mln. EUR iki 178 mln. EUR. Priemonės ir susijusios siektinos reikšmės aprašymuose nenumatyta jokių su sumažintu finansiniu įnašu susijusių pakeitimų. Tačiau atskaitos scenarijuje, susijusiame su siektina reikšme, kurios eilės numeris yra 136, nustatyta korektūros klaida. Į dabartinį atskaitos scenarijų per klaidą įtraukti tik fiziniai 2020 m. sausio mėn. užregistruoti vizitai, o Tarybos įgyvendinimo sprendime aprašyta priežiūros garantija ir priemonė yra susijusios su visais vizitais. Suomija pateikė įrodymų, kuriais patvirtinamas atskaitos scenarijaus pakeitimas, į jį įtraukiant 67 proc. visų vizitų, užregistruotų 2020 m. sausio mėn.;

(27)P4C1I3 investicijos lėšomis finansuojamas siekis gerinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą skatinant gerosios patirties mokslinius tyrimus ir plėtojant veiksmingą stebėseną bei analizės metodus. Tarpinės reikšmės, kurios eilės numeris yra 138, apibrėžtyje nustatyta korektūros klaida – nurodoma, kad priežiūros garantijos įgyvendinimo stebėsenos, atliekamos naudojantis skaitmeninėmis Kanta paslaugomis, taikymo sritis išplečiama: įtraukiami visi sveikatos centrai, o ne anksčiau numatyti 90 proc. jų. Tačiau Suomija pateikė įrodymų, kuriais patvirtinama, kad tai nebuvo planuojama, nes, priimant Tarybos įgyvendinimo sprendimą, tarp Kanta paslaugų šios funkcijos nebuvo ir duomenys buvo renkami naudojantis pirminės sveikatos priežiūros registru;

(28)į Tarybos įgyvendinimo sprendimo priedo 1 skirsnio pakeitimus taip pat atsižvelgta to paties priedo 2 skirsnyje, kuriame išsamiai aprašoma kiekviena Suomijai išmokamos finansinės paramos dalis. Šie pakeitimai atspindi pirmiau aprašytus tarpinių ir siektinų reikšmių pašalinimus ir pakeitimus, taip pat atnaujinamos kiekvienos mokėjimo dalies sumos, kad būtų atsižvelgta į pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį sumažintą finansinį įnašą;

(29)Suomijos pasiūlyti pakeitimai tikslingi, todėl jie nedaro poveikio teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos įvertinimui;

(30)visų pirma, kiek tai susiję su Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytu vertinimo kriterijumi, nepaisant to, kad panaikintos investicinės priemonės, susijusios su šildymo sistemų pakeitimu ir privačia įkrovimo infrastruktūra, atnaujintu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ir toliau padeda spręsti visus uždavinius, įskaitant su žaliąja pertvarka susijusius uždavinius, nustatytus 2019 m. ir 2020 m. Tarybos Suomijai skirtose rekomendacijose, arba didelę jų dalį. Atnaujintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane lieka daug žaliųjų priemonių, be kita ko, susijusių su laipsnišku šildymo iškastiniu kuru atsisakymu ir darniu judumu. Visų pirma visos būtinos priemonės, kuriomis remiamas laipsniškas šildymo iškastiniu kuru atsisakymas visuose Suomijos pastatuose iki 2030 m., bus nustatytos laipsniško šildymo iškastiniu kuru atsisakymo veiksmų plane. Be to, į Veiksmų planą dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2005 m., o į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta investicinė priemonė, kuria remiama dujomis, elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių viešoji įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra;

(31)kiek tai susiję su Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytu vertinimo kriterijumi, atsižvelgiant į sumažintą didžiausią finansinį įnašą ir atnaujintą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, priemonės, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, sudaro 50,1 proc. visų atnaujinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, t. y. šiek tiek mažiau už 50,3 proc. pradinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Skaičiavimai atlikti pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nustatytą metodiką;

(32)kiek tai susiję su Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punkte nustatytu vertinimo kriterijumi, priemonės, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos, sudaro 29,6 proc. visų atnaujinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, palyginti su 27,5 proc. visų pradinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Skaičiavimai atlikti pagal Reglamento (ES) 2021/241 VII priede nustatytą metodiką;

(33)kiek tai susiję su Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a, c, d, g, h, i, j ir k punktuose nustatytais vertinimo kriterijais, nedideli ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai nedaro poveikio teigiamam pradinio plano vertinimui;

(34)Komisijai teigiamai įvertinus atnaujintą Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustačius, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą šiame sprendime turėtų būti išdėstyti reformų ir investicinių projektų pakeitimai, būtini, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

(35)atnaujintame Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos bendros išlaidos sudaro 1 822 137 000 EUR. Kadangi atnaujintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Suomijai teikiamą atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, Suomijos atnaujintam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus visai Suomijai teikiamo atnaujinto finansinio įnašo sumai;

(36)todėl 2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Aiškumo dėlei visas to įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2021 m. spalio 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Atnaujinto Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;

2) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„

1.Sąjunga Suomijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 1 822 051 146 EUR finansinį įnašą 3 . Dėl pateikiamos 1 660 743 618 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl papildomai pateikiamos 161 307 528 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Suomijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. Paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.“;

3) Priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Suomijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2) ST 12524/21 INIT; ST 12524/21 ADD 1.

(3) Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Suomijos proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 02 28

COM(2023) 116 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12524/21 INIT; ST 12524/21 ADD 1) dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

„PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

1 RAMSTIS. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos remia ekonomikos restruktūrizavimą ir anglies dioksido požiūriu neutralią gerovės visuomenę

A. P1C1 KOMPONENTAS. ENERGETIKOS SISTEMOS PERTVARKYMAS

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Bendras šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti švarios energijos technologijų naudojimą prisidėti prie anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo įgyvendinimo.

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas į infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančiajai energijai skirstyti, taip pat švarios energijos gamybai. Tos investicijos vykdomos kartu su energetikos sektoriaus reformomis, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama laipsniškam anglies naudojimo energijos gamybai nutraukimui, taip pat energijos mokesčių reformai, kuria skatinamas švarios energijos naudojimas. Atskira investicija yra skirta atsinaujinančiajai energijai autonominiame Alandų regione remti.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl investicijų siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

A.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C1R1). Iki 2026 m. gerokai sumažinti anglių naudojimą energijai gaminti

2019 m. Suomijos parlamentas priėmė Aktą dėl akmens anglių energijos naudojimo uždraudimo (406/2019). Šiuo įstatymu nuo 2029 m. draudžiama naudoti anglis. Suomija deda pastangas, kad per trumpesnį laikotarpį būtų atsisakyta anglių naudojimo, ir siekia, kad iki 2026 m., palyginti su 2019 m., akmens anglių naudojimas energijai gaminti būtų sumažintas 40–80 proc. Veiksmai, kurių ėmėsi Suomija siekdama remti laipsnišką anglių naudojimo energetikos sektoriuje atsisakymą, apima naujų elektros energijos ir šilumos gamybos sprendimų integravimą į energetikos sistemą, energijos perdavimą ir anglies pakeitimo technologijų prieinamumą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C1R2). Energijos mokesčių reforma siekiant atsižvelgti į technologinę plėtrą

Reformos tikslas – pakeisti esamą įvairių energijos šaltinių apmokestinimą. Energijos apmokestinimo teisės aktų (Elektros energijos ir tam tikro kuro akcizų įstatymo) daliniu pakeitimu prisidedama prie laipsniško iškastinio kuro atsisakymo skatinant pramonės elektrifikavimą ir investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Įstatymu nuo 0,69 centų/kWh sumažinamas daugiau kaip 5 MW pramonės, kasyklų, žemės ūkio ir duomenų centrų elektros energijos mokestis iki 0,05 centų/kWh, t. y. ES minimumo. Vykdant reformą taip pat iki 2025 m. bus laipsniškai panaikintas energijai imlių pramonės šakų energijos mokesčių grąžinimas, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iškastinio šildymo kuro, įskaitant durpes, apmokestinimas padidinamas 2,7 EUR už MWh.

Šiuo metu atliekamas nedegios šilumos gamybos energijos apmokestinimo tyrimas. Tikimasi, kad tyrimu bus remiamasi priimant sprendimus dėl tolesnių energetikos sektoriaus apmokestinimo priemonių. Suomija turėtų pateikti teisės aktų pakeitimus, siekdama užtikrinti, kad pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Reforma turėjo būti baigta įgyvendinta iki 2021 m. birželio 30 d.

1 investicija (P1C1I1). Investicijos į energetikos infrastruktūrą

Investicijų tikslas – sudaryti geresnes pagrindines sąlygas investicijoms į švarią energiją pritraukti, daugiausia dėmesio skiriant energetikos sistemos integravimui, energijos saugojimui ir transportui. Investicijomis remiami projektai, kuriais skatinama kurti energetikos infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant:

I)elektros energijos tinklai ir elektros energijos perdavimo pajėgumai;

II)investicijos, kuriomis siekiama integruoti energetikos sistemas ir gaminti, perduoti ir naudoti perteklinę ir naudotąją šilumą centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose;

III)mažo anglies dioksido kiekio dujų, įskaitant vandenilį, biodujas ir biometaną, transportavimas.

Atranka atliekama remiantis įvairiais kriterijais, pavyzdžiui, jų indėliu į energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir jų įgyvendinamumu laikantis nustatyto tvarkaraščio.

Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ji vykdoma skelbiant konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija, kurie organizuojami keliais etapais, siekiant iš anksto sutelkti dideles investicijas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 033 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą 5 .

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P1C1I2). Investicijos į naujas energetikos technologijas

Investicijų tikslas – prisidėti prie Suomijos tikslo iki 2035 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį skatinant diegti naujas švarias energijos gamybos ir naudojimo technologijas. Teikiant paramą pirmenybė teikiama sektoriams, kuriuose išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas yra sudėtingas ir brangus (toliau – sektoriai, kuriems sunku mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro). Investicijomis teikiama parama parodomuoju etapu vykdomiems didelio masto projektams, pirmenybę teikiant techninėms galimybėms, ypatingą dėmesį skiriant:

I)jūros vėjo energijos gamyba;

II)atsinaujinantys degalai transporto sektoriuje (elektros kuras ir biodegalai);

III)nedegiosios šilumos gamyba, pvz., geoenergija, skirta anglių naudojimui pakeisti; Ir

IV)kiti atsinaujinančiosios energijos projektai, pvz., dideli biodujų transporto projektai, kuriuose naudojamos mažai naudojamos medžiagos, didelio masto saulės energijos projektai ir projektai, kuriais skatinamas energijos kaupimas.

Atranka atliekama pagal įvairius kriterijus, įskaitant jų indėlį didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir galimą jų indėlį į ilgalaikę atitinkamų technologijų plėtrą ir komercializaciją. Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ji vykdoma skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija, kurie organizuojami keliais etapais, siekiant iš anksto sutelkti dideles investicijas. Pagal šią priemonę laikinieji darbuotojai gali būti įdarbinami siekiant paspartinti leidimų aplinkos apsaugai išdavimą ir perdirbimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse sąlygose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 6 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 7 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 8 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 9 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su intervencinėmis sritimis 032, 034bis0, 028 ir 029 bei 030bis, kurioms taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Konkursai skelbiami, kai tik bus įdiegta paramos skyrimo teisinė sistema. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas numatoma surengti 2021 m.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P1C1I3). Alandų Salų investicijų ir reformų dokumentų rinkinys

Investicijų tikslas – skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą autonominiame Alandų regione. Investicijas sudaro parama jūros vėjo energijos projekto parengiamajam etapui ir saulės energijos gamybai.

Alandų vyriausybės skaičiavimais, visam jūros vėjo energijos projektui užbaigti prireiks dešimties penkiolikos metų. Tikimasi, kad pagaminta energija bus daugiausia perduota žemyninei Suomijai ir (arba) Švedijai, taigi ir nacionaliniams paskirstymo tinklams. Investicijomis remiamas planavimo ir pasirengimo etapas, kuris turėtų trukti iki 2024 m.

Savo energetikos ir klimato strategijoje Alandas iškėlė tikslą iki 2030 m. padidinti 17 MW saulės energijos pajėgumą. Investicijomis teikiama parama saulės energijos gamybos projektams, kuriuos remia bendrovės, savivaldybės ar bendruomenės. Projektai įgyvendinami 2021–2025 m.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 10 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 11 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 13 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 028 ir 029 intervencinėmis sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
1	P1C1R1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Smarkus anglių naudojimo energijai mažinimas iki 2026 m.	Siektina reikšmė	Iki 2026 m. 40 proc. sumažinti anglių naudojimą energijai gaminti, palyginti su 2019 m.		Procentinė dalis	0	40	2 ketv.	2026	2019 m. energijai gaminti naudota 60 pėsčių akmens anglių. Iki 2026 m. suvartojimas sumažinamas iki ne daugiau kaip 36 petadžaulių.
2	P1C1R2 – Energetikos sistemos pertvarka – Energijos mokesčių reforma siekiant atsižvelgti į technologijų plėtrą	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos ir tam tikrų degalų akcizų įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				2 ketv.	2021	Elektros energijos ir tam tikrų degalų akcizų įstatymo pakeitimas: sumažinti pramonės elektros energijos mokestį, kad būtų skatinamas pramonės ir šilumos gamybos elektrifikavimas, sumažina elektros mokestį kasykloms, žemės ūkiui ir duomenų centrams, kurių galia didesnė kaip 5 MW laipsniškai atsisakyti energijos mokesčio už daug energijos suvartojantį pramoninį kurą grąžinimo padidinti iškastinio kuro mokestį 2,7 EUR/MWh.
3	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas energetikos infrastruktūros projektams paskelbimas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Ūkio ministerijos interneto svetainėje				4 ketv.	2021	Įsigalioja finansavimo gairės (Pagalbos energetikai reglamentas), kuriomis sudaromos sąlygos paskelbti pirmąjį konkurencinį kvietimą teikti pasiūlymus dėl investicijų į energetikos infrastruktūrą, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
4	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų investicijoms į energetikos infrastruktūrą skyrimas	Pranešimas apie visų dotacijų investicijoms į infrastruktūrą skyrimą				4 ketv.	2023	Visi energetikos infrastruktūros projektai atrenkami pagal atitinkamų kvietimų teikti pasiūlymus kriterijus. Visi kvietimai grindžiami 3 tarpinėje reikšmėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo priimami projektų paramos gavėjams ir (arba) pareiškėjams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
5	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas		Skaičius	0	4	2 ketv.	2026	Kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų projektų ataskaitų, užbaigiami bent keturi projektai. Jie atitinka ne mažiau kaip 139 500 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 155 000 000 EUR.
6	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl investicijų į naujas energetikos technologijas paskelbimas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Ūkio ministerijos interneto svetainėje				4 ketv.	2021	Įsigaliojo finansavimo gairės (Pagalbos energetikai reglamentas), kuriomis sudaromos sąlygos paskelbti pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl investicijų į naujas energetikos technologijas, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
7	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų investicijoms į energetikos technologijas skyrimas	Pranešimas apie visas dotacijas investicijoms į energetikos technologijas				4 ketv.	2023	Visi projektai, susiję su naujomis energetikos technologijomis, atrenkami pagal atitinkamuose kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytus kriterijus. Visi kvietimai grindžiami 6 tarpinėje reikšmėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo priimami projektų gavėjams ir (arba) pareiškėjams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
8	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas		Skaičius	0	4	2 ketv.	2026	Kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų projektų ataskaitų, užbaigiami bent keturi projektai. Jie atitinka ne mažiau kaip 144 900 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 161 000 000 EUR.
9	P1C1I3 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijų ir reformų paketas Alanduose	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl investicijų į atsinaujinančiąją energiją Alanduose paskelbimas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Alandų Salų vyriausybės interneto svetainėje				2 ketv.	2022	Paskelbtas pirmasis konkurencinis kvietimas teikti pasiūlymus dėl investicijų į Alandų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuriame nustatytos techninės užduotys, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
10	P1C1I3 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijų ir reformų paketas Alanduose	Tarpinė reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas	Užbaigtų projektų ataskaitos				2 ketv.	2026	Visi remiami projektai užbaigiami pagal 9 tarpinėje reikšmėje minimuose kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus, įrodytus projektų paramos gavėjų pateiktose projektų ataskaitose. Jie atitinka ne mažiau kaip 2 430 000 EUR iš priemonei skirtų 2 700 000 EUR biudžetinio įsipareigojimo.

B. P1C2 KOMPONENTAS. PRAMONĖS SEKTORIAUS REFORMOS IR INVESTICIJOS, KURIOMIS REMIAMA ŽALIOJI IR SKAITMENINĖ PERTVARKA

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Pagrindiniai iššūkiai siekiant šio tikslo yra pramonės išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir perdirbimo lygio didinimas. Naujos mažataršės technologijos dažnai dar nėra konkurencingos, todėl reikia spartinti jų kūrimą. Suomijai reikia skatinti žiedinę ekonomiką, kad būtų padidintas tausus išteklių naudojimas ir sumažinta tarša.

Bendras šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – padėti siekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo remiant investicijas į pramonės išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo technologijas, kuriant ekologiškas darbo vietas, investuojant į švarias technologijas ir skatinant perdirbimą bei pakartotinį naudojimą.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pavyzdžiui, vandenilio gamybą, anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą, iškastinio kuro pakeitimą elektros energija pramoniniuose procesuose ir pagrindinių medžiagų bei pramoninių šalutinių produktų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo skatinimą. Kartu su tomis investicijomis vykdomos klimato ir atliekų teisės aktų reformos, įskaitant būtinus Klimato akto ir Atliekų įstatymo pakeitimus, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas 2035 m. anglies dioksido poveikio neutralumo tikslui ir perdirbimo tikslams.

B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C2R1). Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija

Suomija įsipareigojo atnaujinti Klimato aktą, kad iki 2035 m. būtų pasiektas anglies dioksido poveikio neutralumo tikslas. Reforma apima atitinkamus 2030 m.,2040 m. ir 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Reformuotas Klimato aktas suteikia galimybę naudoti klimato planus, kad būtų įvykdyti akte nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos įpareigojimai. Suomijos vyriausybė savo pasiūlymą dėl peržiūrėto Klimato teisės akto pateikia Parlamentui ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d.; tikimasi, kad jis įsigalios ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. 2020 m. rudenį Suomija priėmė trylika pramonei skirtų mažo anglies dioksido kiekio veiksmų planų. Veiksmų planuose nurodomas pramonės procesų elektrifikavimas, atsiejimas nuo iškastinio kuro ir išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės, grindžiamos mažataršiais sprendimais. Tikimasi, kad Suomija toliau bendradarbiaus su pramonės sektoriumi, kad atnaujintų likusius veiksmų planus, kuriuose būtų išdėstytos konkrečiam sektoriui skirtos pramoninių išmetamųjų teršalų mažinimo galimybės. Tai apima bent keturias pagrindines energijai imlias pramonės šakas, t. y. energetikos, chemijos, miškų ir technologijų pramonės šakas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (P1C2R2). Strateginis žiedinės ekonomikos skatinimas ir Atliekų įstatymo reforma

Šią priemonę sudaro du reformos elementai. Pirma, Suomija įgyvendina pertvarkytą Atliekų įstatymą (646/2011), kuris yra pagrindinis žiedinės ekonomikos aplinkos reglamentavimo ir nacionalinio atliekų plano elementas. Reforma apima rūšiuojamąjį pakuočių ir biologinių atliekų surinkimą iš namų ūkių ir įmonių, pakuočių gamintojų atsakomybę už pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, Vienkartinio plastiko direktyvos įgyvendinimą ir įpareigojimą rūšiuoti tekstilės atliekų surinkimą regioniniuose priėmimo punktuose. Komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis padidinamas nuo dabartinių 41 proc. 2025 m. iki 55 proc., o 2030 m. – 60 proc. Plastikinių pakuočių perdirbimo rodiklis padidinamas 31 proc.

Antra, Suomija skatina žiedinę ekonomiką įgyvendindama 2035 m. strateginę programą, kurioje nustatomi konkretūs neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo, išteklių našumo ir žiedinio medžiagų naudojimo lygio tikslai. Tai apima nacionalinę pamatinę programą, kurią papildo savanoriškų sektorinių susitarimų tarp savivaldybių, verslo ir kitų suinteresuotųjų šalių skatinimas. Siekiama, kad prie susitarimo prisijungtų bent dvi pagrindinės pramonės asociacijos, taip pat bent 20 savivaldybių ir miestų, ir įsipareigoti įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama strateginės žiedinės ekonomikos programos tikslų: Mažinti gamtos išteklių naudojimą, didinti perdirbtų medžiagų naudojimą ir skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinę ekonomiką. Joje taip pat skelbiami „paramos scenarijai“, kurie padeda nustatyti svarbiausias suinteresuotųjų subjektų priemones, kurių reikia imtis pagal tokius susitarimus, bendradarbiaujant su atitinkamais mokslinių tyrimų institutais.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P1C2I1). Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas bei naudojimas

Šiomis investicijomis siekiama skatinti švaraus vandenilio gamybos ir saugojimo plėtrą komerciniu mastu. Investicijomis padedama siekti Suomijos tikslo iki 2035 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį. Suomija prisijungė prie galimo bendriems Europos interesams svarbaus projekto „Europos švaraus vandenilio aljansas“, kuris šiuo metu kuriamas ir apie kurį dar nepranešama Komisijai. Tai suteikia Suomijos bendrovėms galimybę pasinaudoti tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ekonomikos, mokslinių tyrimų ir pramonės srityse. Finansavimas skiriamas investicijoms vandenilio vertės grandinėje, taip pat anglies dioksido surinkimui, saugojimui ir surinkimui remti. Tikimasi, kad Suomija prisidės remdama i) mažo anglies dioksido kiekio ekologiško vandenilio gamybą pakeičiant iškastinio kuro naudojimą sunkiojoje pramonėje, ii) CO2 surinkimą, saugojimą ir naudojimą ir iii) su vandeniliu susijusius mokslinius tyrimus. Be galimų BEISP, gali būti remiami projektai, susiję su Europos bendradarbiavimo tinklais, pavyzdžiui, „Eureka“. Vandenilio gamybai iš gamtinių dujų finansavimas neskiriamas. Pagal šią priemonę laikinieji darbuotojai gali būti įdarbinami siekiant paspartinti aplinkos leidimų išdavimą ir perdirbimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Be to, parama tam tikroms vidaus investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijų žaliąjį vandenilį skiriama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris bus priimtas 2021 m. (Pagalbos energetikai reglamentas). Jis organizuojamas vienu ar keliais etapais skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 14 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 15 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 17 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 032 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas 2021 m. ir skelbiamas „Business Finland“ interneto svetainėje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P1C2I2). Tiesioginis elektrifikavimas ir pramoninių procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Šia priemone skatinamas tiesioginis elektrifikavimas ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesai, siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį pramonės sektoriuje. Priemonė:

I)didinti energijos vartojimo efektyvumą elektrifikuojant suvartojamos šilumos kiekį ir procesus;

II)diegti hibridinius sprendimus ir naudoti šilumos siurblių technologiją bei perteklinę šilumą.

Šia priemone siekiama padėti pramonei pasirengti nebenaudoti anglies 2029 m. ir bent pusei durpių suvartojamos energijos iki 2030 m., skatinant iškastinio kuro naudojimą pramonėje naudoti elektros energiją.

Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse sąlygose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 18 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 19 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 20 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 21 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais taip pat užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 024b intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinkti projektai turi vidutiniškai bent 30 % sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Pirmasis kvietimas teikti projektus skelbiamas iš karto, kai tik bus priimti teisės aktai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P1C2I3). Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

Šia priemone siekiama skatinti žiedinę ekonomiką, kurioje pramonės ir atliekų srautai ir kitos pagrindinės medžiagos, pavyzdžiui, baterijų medžiagos, plastikas, tekstilė, pakuotės, elektros ir elektroninė įranga, statybos ir griovimo medžiagos, būtų pakartotinai naudojami ir perdirbami.

Parama teikiama:

I)pirmieji komerciniai įrenginiai, bandomieji ir demonstraciniai įrenginiai;

II)naujų technologijų diegimas esamuose procesuose;

III)skaitmeninės platformos ir investicijos į paslaugas, kuriomis skatinamas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.

Bent 30 000 000 EUR iš paketo skiriama žiedinei bioekonomijai skatinti, o bent 30 000 000 EUR paketo skiriama žiedinės ekonomikos sprendimams baterijų vertės grandinėje skatinti.

2021 m. „Business Finland“ organizuoja konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus keliais etapais.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 22 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 23 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 24 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 25 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais taip pat užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su toliau nurodyta 045a intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinktais projektais užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 % atskirai surinktų nepavojingų atliekų (pagal svorį) patektų į antrines žaliavas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
11	P1C2R1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija	Tarpinė reikšmė	Peržiūrėto Klimato akto įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				2 ketv.	2022	Į Klimato akto pakeitimą įtraukiama: 2030 m. ir 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai laikantis anglies dioksido poveikio neutralumo principo atnaujinti 2050 m. tikslai tikslai, susiję su žemės naudojimo sektoriumi ir anglies dioksido absorbentų stiprinimu
12	P1C2R1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija	Tarpinė reikšmė	Atnaujintos klimato ir energetikos strategijos, vidutinės trukmės klimato kaitos politikos plano ir konkretiems sektoriams skirtų mažo anglies dioksido kiekio technologijų veiksmų planų įsigaliojimas	Strategijos, plano ir gairių skelbimas Užimtumo ir ekonomikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse				4 ketv.	2025	Klimato strategijos, planai ir pramonės sektorių mažo anglies dioksido kiekio veiksmų planai, kurie yra svarbiausi Klimato aktui įgyvendinti (keturi pagrindinės energijai imlios pramonės šakos yra energetika, chemijos, miškų ir technologijų pramonė), turi būti atnaujinti. Klimato ir energetikos strategija apima politikos priemones ir scenarijus, kuriais siekiama įgyvendinti 2030 m. ES nustatytus klimato ir energetikos tikslus ir Vyriausybės programoje nustatytą anglies dioksido poveikio neutralumo 2035 m. tikslą.
13	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Peržiūrėto Atliekų įstatymo pagrindinių procesų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti pataisyto Atliekų įstatymo įsigaliojimą				4 ketv.	2024	Peržiūrėtas Atliekų įstatymas (714/2021) apima: 1) 2022 m. visiškai pradės veikti nacionalinis atskiras biologinių atliekų surinkimas. 2) 2023 m. nacionaliniu lygmeniu visapusiškai veiks gamintojo atsakomybė už pakuočių atliekas ir atskirą pakuočių atliekų ir tekstilės surinkimą. 3) 2024 m. visapusiškai veiks nacionalinis atskiras biologinių atliekų surinkimas iš naujų objektų. Persvarstytu Atliekų įstatymu Suomijos Vyriausybei suteikiami įgaliojimai priimti naujus dekretus, įskaitant: i) bendrieji komunalinių atliekų perdirbimo tikslai, kurie turi būti padidinti nuo dabartinių 41 proc. iki 55 proc. 2025 m. ir 60 proc. 2030 m., ir ii) teisiškai privalomi perdirbimo tikslai pakuočių atliekų gamintojams, dėl kurių plastikinių pakuočių perdirbimo rodiklis padidės 31 proc.
14	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės rezoliucijos dėl Žiedinės ekonomikos strateginės programos įgyvendinimo priėmimas	Vyriausybės nutarimo (YM/2021/17) paskelbimas Vyriausybės interneto svetainėje				2 ketv.	2021	Priimtas Vyriausybės nutarimas dėl žiedinės ekonomikos strateginės programos įgyvendinimo, kuriame nustatytas tikslas mažinti neatsinaujinančių gamtos išteklių vartojimą, o tvarus atsinaujinančiųjų gamtos išteklių naudojimas gali būti padidintas, kad iki 2035 m. bendras vidaus pirminių žaliavų suvartojimas neviršytų 2015 m. lygio.
15	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Nacionalinio susitarimo su pagrindiniais veikėjais dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos sudarymas	Nustatyta mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos sutarčių sistema ir sudarytas susitarimas su pagrindiniais pramonės subjektais ir suinteresuotaisiais subjektais.				2 ketv.	2023	Nauja nacionalinė mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos sutarčių sistema, kuria remiama strateginė žiedinės ekonomikos programa, sudaroma ir skelbiama Suomijos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje. Pagalbiniai gamtos išteklių naudojimo scenarijai rengiami bendradarbiaujant su atitinkamais mokslinių tyrimų institutais. Siekiama, kad bent dvi pagrindinės pramonės asociacijos, taip pat bent 20 savivaldybių ir miestų, prisijungtų prie susitarimo ir įsipareigotų įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama strateginės žiedinės ekonomikos programos tikslų.
16	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Tarpinė reikšmė	Pirmojo nacionalinio kvietimo teikti paraiškas dėl mažataršio vandenilio gamybos ir naudojimo, taip pat anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo paskelbimas	Pirmųjų kvietimų teikti paraiškas paskelbimas „Business Finland“ interneto svetainėje				4 ketv.	2021	Paskelbti pirmąjį nacionalinį kvietimą teikti paraiškas dėl mažataršio vandenilio gamybos ir naudojimo, taip pat anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo. Į kvietimo sąlygas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
17	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas mažo anglies dioksido kiekio vandenilio ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo projektams	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2023	Visi mažo anglies dioksido kiekio vandenilio ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo projektai atrenkami pagal atitinkamų kvietimų teikti pasiūlymus kriterijus. Visi kvietimai grindžiami tinkamumo/atrankos kriterijais, nurodytais 16 gairėje. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo priimami projektų gavėjams ir (arba) pareiškėjams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
18	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas		Skaičius	0	3	Q2	2026	Kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų projektų ataskaitų, užbaigiami ne mažiau kaip trys remiami projektai. Jie atitinka ne mažiau kaip 122 400 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 136 000 000 EUR.
19	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl pramonės procesų tiesioginio elektrifikavimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, kuriomis siekiama mažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį, paskelbimas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas „Business Finland“ interneto svetainėje.				4 ketv.	2021	Įsigaliojo iš dalies pakeistos finansavimo gairės (Pagalbos energetikai reglamentas), kurios sudarė sąlygas paskelbti pirmąjį konkurencinį kvietimą teikti paraiškas dėl pramonės procesų tiesioginės elektrifikacijos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, kuriomis siekiama sumažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį. Į kvietimo sąlygas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
20	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas tiesioginiam elektrifikavimui ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesų projektams	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2023	Visi tiesioginio elektrifikavimo ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesų projektai atrenkami pagal atitinkamų kvietimų teikti pasiūlymus kriterijus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 19 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo priimami pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus atrinktiems projekto paramos gavėjams ir (arba) pareiškėjams, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
21	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas		Skaičius	0	3	Q2	2026	Kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų projektų ataskaitų, užbaigiami ne mažiau kaip trys remiami projektai. Jie atitinka ne mažiau kaip 43 200 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 48 000 000 EUR.
22	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas investiciniams projektams, kuriais skatinamas pakartotinis atliekų medžiagų ir papildomų srautų naudojimas.	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas „Business Finland“ interneto svetainėje				4 ketv.	2021	Įsigaliojo Vyriausybės dekretas dėl pagalbos teikimo įmonėms siekiant skatinti žiedinę ekonomiką ir tvarų ekologišką augimą (1197/2020), kuris sudarė sąlygas paskelbti pirmąjį konkurencingą kvietimą teikti paraiškas investiciniams projektams, kuriais skatinamas pakartotinis atliekų medžiagų ir papildomų srautų naudojimas. Į kvietimo sąlygas įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
23	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas pakartotinio naudojimo ir perdirbimo projektams	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2023	Visi pagrindinių medžiagų ir su pramone susijusių srautų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo projektai atrenkami pagal atitinkamų kvietimų teikti pasiūlymus kriterijus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 22 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo priimami pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus atrinktiems projekto paramos gavėjams ir (arba) pareiškėjams, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
24	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas		Skaičius	0	10	2 ketv.	2026	Kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų projektų ataskaitų, užbaigiama ne mažiau kaip dešimt remiamų projektų. Jie atitinka ne mažiau kaip 99 00 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 110 000 000 EUR.

C. P1C3 KOMPONENTAS. PASTATŲ ŪKIO POVEIKIO KLIMATUI IR APLINKAI MAŽINIMAS

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti siekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo mažinant pastatų išmetamą teršalų kiekį per jų gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant statybai ir šildymui.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis skatinamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų taikymas statybos sektoriuje. Ši investicija papildoma reformomis, kuriomis siekiama sumažinti pastatų statybos metu išmetamą teršalų kiekį ir iki 2024 m., o iki 2030 m. pradžios visiškai panaikinti iškastine nafta varomas šildymo sistemas viešuosiuose pastatuose.

C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C3R1). Žemės naudojimo ir statybos įstatymo reforma

Suomija priima teisės aktus, kuriais reformuojamas galiojantis Žemės naudojimo ir statybos įstatymas (132/1999), kurio vienas tikslas – sumažinti teršalų išmetimą per visą pastatų gyvavimo ciklą, įskaitant statybą, naudojimą, remontą ir griovimą. Reforma skirta pastatų kūrėjams, savininkams, dizaineriams, rangovams, medžiagų pramonei ir valdžios institucijoms.

Reforma įgyvendinama palaipsniui nuo 2023 m., o paskutiniai reglamentai priimami iki 2026 m. birželio 30 d. Įsigaliojus reformai nauja statyba turi būti mažo anglies dioksido kiekio, o renovacija turi būti atliekama taikant mažo anglies dioksido kiekio sprendimus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C3R2). Laipsniško šildymo deginant iškastinį kurą veiksmų planas

Suomija nustatė tikslą iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant iškastinį kurą. Šia reformos priemone Suomijai suteikiama galimybė parengti pastatų, kuriuose naudojamas iškastinis kuras, ir jų savininkų, išmetamųjų teršalų ir energijos suvartojimo apžvalgą. Suomija priima veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant gazuotą kurą. Veiksmų planas apima tokias priemones kaip subsidijos ir dotacijos, mokesčiai ir mokesčių subsidijos, informacijos valdymas, reguliavimo valdymas, susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo, viešieji pirkimai ir finansinės priemonės šiam tikslui pasiekti. Tikimasi, kad sprendimai dėl naujų priemonių naudojimo arba esamų priemonių tobulinimo bus priimami atskirai.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P1C3I2). Mažo anglies dioksido kiekio užstatytos aplinkos programa

Šią priemonę visų pirma sudaro mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programa, kuria siekiama paspartinti mažo anglies dioksido kiekio sprendimų (pvz., veiklos modelių, produktų, medžiagų) kūrimą ir diegimą užstatytoje aplinkoje. Šia priemone prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir skatinama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinė ekonomika, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, technologijų perdavimui ir mokslinių tyrimų, verslo ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui. Remiami šie veiksmai:

I)dotacijų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms schema investicijoms skatinti (bent 32 mln. EUR);

II)žinių bazės pirkimas ir vertinimo priemonės, kuriomis remiami klimatui nekenkiantys ir mažo anglies dioksido kiekio sprendimai užstatytoje aplinkoje, įskaitant galimybę gauti paramą investicijoms pagal programą (bent 4 mln. EUR); Ir

III) Parama bendrų verslo projektų, kuriais siekiama į apstatytą aplinką eksportuoti mažo anglies dioksido kiekio sprendimus, plėtojimui ir koordinavimui (bent 2 mln. EUR).

Parama teikiama pagal „Business Finland“ paramos programas (i ir iii punktuose) (aktas 1146/2017, Dekretai 1147/2017 ir 1444/2014) ir Aplinkos ministerijos dekretai 1286/2015 ir 688/2001 (ii punktas). „Business Finland“ kvietimus teikti konkursus organizuoja keliais etapais nuo 2021 m. Schema grindžiama bandomuoju projektu (programa „Kira-Digi“, kuri buvo vykdoma 2016–2019 m.). Kvietimai visų pirma skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vietos valdžios institucijoms ir mokslinių tyrimų institutams.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 26 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 27 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 022 arba 027 intervencinėmis sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
25	P1C3R1 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Žemės naudojimo ir statybos įstatymo reforma	Tarpinė reikšmė	Pertvarkyto žemės naudojimo ir statybos akto įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Žemės naudojimo ir statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimą				2 ketv.	2026	Teisės aktuose, susijusiuose su reformuotu žemės naudojimu ir statybos įstatymu, turi būti nustatytos per pastato gyvavimo ciklą statybos projektų išmetamo anglies dioksido kiekio ribos. Juo taip pat reglamentuojamas skaičiavimo metodų ir sąveikių duomenų bazių kūrimas, kad būtų galima gaminti mažo anglies dioksido kiekio technologijas.
26	P1C3R2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Laipsniško iškastinio kuro šildymo nutraukimo veiksmų planas	Tarpinė reikšmė	Laipsniško šildymo deginant iškastinį kurą nutraukimo veiksmų plano paskelbimas	Veiksmų plano paskelbimas Suomijos vyriausybės interneto svetainėje				2 ketv.	2022	Veiksmų plane nustatomos visos priemonės, būtinos siekiant paremti laipsnišką šildymo deginant iškastinį kurą panaikinimą visuose Suomijos pastatuose iki 2030 m. gruodžio 31 d.
27	P1C3R2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Laipsniško iškastinio kuro šildymo nutraukimo veiksmų planas	Siektina reikšmė	Atskirtų namų, kuriuose naudojamas atskiras skystasis kuras, skaičiaus sumažinimas		Skaičius	133 000	106 400	4 ketv.	2025	Atskirtų namų, kuriuose naudojamas atskiras skystasis kuras, skaičiaus sumažinimas nuo 133 000 2019 m. iki 106 400 2025 m., t. y. 20 proc. mažesnis.
31	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl paramos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai aplinkai paskelbimas	Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				4 ketv.	2021	Paskelbtas pirmasis konkurencinis kvietimas teikti paraiškas dėl mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios aplinkos programos, susijusios su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, technologijų perdavimu ir mokslinių tyrimų, verslo ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimu. Į techninę užduotį įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
32	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų ir viešųjų sutarčių skyrimas projektams, kuriais remiama mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti aplinka	Pranešimas apie visų dotacijų ir viešųjų sutarčių skyrimą				2 ketv.	2024	Visi mažo anglies dioksido kiekio užstatytos aplinkos projektai atrenkami pagal atitinkamų kvietimų teikti pasiūlymus kriterijus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 31 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo priimami pagal konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus atrinktiems projekto paramos gavėjams ir (arba) pareiškėjams, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
33	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Tarpinė reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas	Užbaigtų projektų galutinės ataskaitos paskelbimas				2 ketv.	2026	Visi remiami projektai užbaigiami, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 36 000 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 40 000 000 EUR. Programos ataskaitoje pateikiama pagrindinė informacija apie visus remiamus projektus, įskaitant jiems skirtas dotacijas ir viešųjų pirkimų bei programos įgyvendinimo išlaidas. Joje taip pat įvertinamas programos poveikis anglies dioksido išmetimui statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuje.

D. P1C4 KOMPONENTAS. MAŽO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO SPRENDIMAI, SKIRTI BENDRUOMENĖMS IR TRANSPORTUI

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Siekdama iki 2035 m. pereiti prie neutralaus anglies dioksido poveikio, Suomija taip pat nustatė tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti siekti transporto sektoriuje išmetamo teršalų kiekio tikslo mažinant transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį ir skatinant naudoti anglies dioksido neišskiriančias transporto rūšis. Šiuo metu alternatyvios variklinės transporto priemonės sudaro tik 2,3 % lengvųjų automobilių parko, o 48 % visų viešųjų elektros įkrovimo ir dujų papildymo stočių yra pagrindinėse metropolinėse zonose (Helsinkyje, Tamperėje, Turku).

Komponentas apima investicijas, kuriomis skatinamas neiškastinis privatusis ir viešasis transportas, įskaitant investicijas į neiškastinį kurą naudojančių transporto priemonių įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą. Tos investicijos vykdomos kartu su reformomis, įskaitant veiksmų planą, skirtą skatinti naudoti neiškastinį transportą, ir transporto apmokestinimo peržiūrą.

D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C4R1). Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto

Suomija apskaičiavo, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad iki 2030 m. transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekis būtų sumažintas dar 1,65 mln. tonų. 2021 m. gegužės 6 d. Suomijos vyriausybė priėmė Rezoliuciją dėl veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto, kurioje pateikiamos priemonės, kaip iki 2030 m. pasiekti tikslą ir iki 2045 m. užtikrinti, kad transportas neterštų teršalų.

Pirmuoju etapu priimami sprendimai dėl subsidijų ir paskatų, kuriomis bus skatinamas neteršiantis transportas. Tarp numatytų priemonių yra biodujų ir elektros degalų įtraukimas į skirstymo įpareigojimą, parama viešajai elektros energijos ir dujų paskirstymo infrastruktūrai, privačiai būsto kompanijoms ir darbo vietoms skirta įkrovimo infrastruktūra, taip pat kelios pirkimo subsidijos (visų rūšių elektra varomi automobiliai, elektriniai ir dujomis varomi furgonai ir sunkvežimiai) ir parama tvarioms transporto rūšims (dviračiams, vaikščiojimui, viešajam transportui). Apskaičiuota, kad taikant šias priemones išmetamų teršalų kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 0,62 megatonų (Mt). Pagal šį komponentą numatytomis investicijomis bus remiamas šios reformos įgyvendinimas. Sprendimai dėl šių priemonių finansavimo bus svarstomi vyriausybės biudžeto derybose 2021 m. rudenį.

Be to, galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimai baigiami ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Vertintinos priemonės apima:

·Padidinti biodujų ir biodegalų platinimo įpareigojimą nuo dabartinių 30 proc.

·Būtinos sąlygos nuotoliniam darbui didinti

·Mišriojo krovinių vežimo išmetamųjų teršalų mažinimo potencialas

·Skaitmeniniai transporto sprendimai ir judumo paslaugų skatinimas

·Kitos patikimos ir patikrinamos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės.

Kai tik bus žinoma ES lygmens priemonių įgyvendinimo pažanga ir poveikio vertinimų rezultatai, Suomija įvertina galimą papildomų priemonių poreikį ir iki 2021 m. pabaigos priima politikos pasiūlymus, kad būtų pasiektas likęs išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas (veiksmų plano 3 etapas). Šiuo tikslu parengiamos įvairios alternatyvios priemonės, įskaitant nacionalinę prekybą iškastinio kuro taršos leidimais. Vidaus transporto išmetamų teršalų bazinis scenarijus turi būti atnaujintas iki 2021 m. rudens, kad būtų galima iš naujo įvertinti, kiek teršalų reikia sumažinti, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas.

Įgyvendinus veiksmų planą dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto Suomija iki 2025 m. turi sumažinti vidaus transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 29 %, palyginti su 2005 m. lygiu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C4R2). Tvaraus transporto mokesčių reforma

Darbuotojų transporto lengvatų apmokestinimo reforma skatina naudoti elektra varomas transporto priemones, viešąjį transportą ir dviračius. Į ją įtraukiami mažesni mokesčių tarifai elektra varomoms transporto priemonėms 2021–2025 m. laikotarpiu, supaprastintos apmokestinimo sistemos, taikomos į darbą važinėjantiems bilietams, ir mokesčių lengvatos darbuotojams skirtiems dviračiams.

Suomija turi toliau peržiūrėti įmonių automobilių apmokestinimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažataršėms transporto priemonėms, įskaitant mažesnius mokesčių tarifus mažataršiams įmonių automobiliams.

Be to, tikimasi, kad iš valstybės tarnautojų sudaryta darbo grupė 2021 m. gegužės mėn. priims ataskaitą, kurioje Suomijos vyriausybei bus patarta dėl būtinų mokestinių priemonių siekiant pagerinti transporto išmetamų teršalų kontrolės veiksmingumą ir užtikrinti ilgalaikę fiskalinę bazę.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

1 investicija (P1C4I1). Viešoji įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra, skirta elektros energijai ir vandeniliui transportuoti

Šia priemone remiamas plačiai prieinamo viešosios infrastruktūros tinklo, skirto elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms, įskaitant sunkiąsias, papildyti, kūrimas, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį skatinant iškastiniu kuru varomas transporto priemones pakeisti alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis. Parama teikiama i) didelės galios krovikliams ir ii) iš atsinaujinančiųjų išteklių gauto vandenilio stotims.

Kad įkrovimo ir degalų papildymo punktai atitiktų paramos skyrimo reikalavimus, jie turi būti viešai prieinami. Parama teikiama skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Energetikos institucija, papildant esamą pagalbos schemą, kuri šiuo metu grindžiama Vyriausybės dekretu Nr. 498/2018 dėl infrastruktūros pagalbos elektros energijos ir biodujų transportui 2018–2021 m. 2022–2025 m. laikotarpiui 2022 m. turi būti priimtas naujas Vyriausybės potvarkis. Kvietimuose dalyvauti konkurse gali dalyvauti ir atskiros įmonės, ir savivaldybės. Investicijos įgyvendinamos laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
34	P1C4R1 - Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo LVM/2021/62 dėl vidaus transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priėmimas	Vyriausybės nutarimo paskelbimas				2 ketv.	2021	Į transporto be iškastinio kuro veiksmų planą įtraukiamos instrukcijos ir gairės, kaip parengti priemones, kuriomis siekiama iki 2030 m. 50 % sumažinti vidaus transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu. Kai kurios priemonės bus įgyvendintos teisės aktais, o kitos – politikos priemonėmis.
35	P1C4R1 - Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimo dėl papildomų nacionalinių priemonių vidaus transporto išmetamų teršalų kiekiui mažinti paskelbimas	Vyriausybės sprendimas paskelbtas				4 ketv.	2021	Priemonės, kurios turi būti priimtos, grindžiamos išsamiu poveikio vertinimu ir jomis siekiama transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį 2030 m. sumažinti 50 proc., palyginti su 2005 m. Apskaičiuota, kad taikant papildomas priemones reikia sumažinti 1,03 mln. tonų (kaip apskaičiuota pagal 2020 m. balandžio mėn. pagrindinį scenarijų). Sąmata atnaujinama remiantis atnaujintu baziniu scenarijumi, kuris pateikiamas 2021 m. rudenį.
36	P1C4R1 - Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Siektina reikšmė	Iki 2025 m. bent 29 % sumažinti vidaus transporto išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2005 m.		Procentinė dalis	0	29	Q2	2026	Įgyvendinus veiksmų plane dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto nurodytas politikos priemones, vidaus transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2025 m. sumažėjo bent 29 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, todėl Suomija ėmėsi veiksmų, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti 50 proc.
37	P1C4R2 - Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Tvaraus transporto mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja Pajamų mokesčio įstatymo (1205/2020) pakeitimai, susiję su judumo išmokų užimtumui apmokestinimu	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo pakeitimų įsigaliojimą				2 ketv.	2021	Pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais turi būti skatinama rinktis daug mažiau taršius automobilius ir lygiau naudotis lengvojo ir viešojo transporto bei judumo paslaugomis. Ji apima mažesnius 2021–2025 m. visų elektromobilių mokesčių tarifus, supaprastintas į darbą važinėjančių asmenų bilietams taikomas apmokestinimo sistemas ir mokesčių lengvatas darbuotojams skirtiems dviračiams.
38	P1C4R2 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Tvaraus transporto mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja Pajamų mokesčio įstatymo (xx/2021) pakeitimai, susiję su įmonių automobilių apmokestinimu	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo pakeitimų įsigaliojimą				2 ketv.	2022	Pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais pirmenybė teikiama mažiau taršiam automobiliui. Į ją įtraukiami mažesni mokesčių tarifai mažataršiams automobiliams 2022–2025 m. laikotarpiu.
39	P1C4I1 – Mažo anglies dioksido sprendimai miestams ir transportui. Viešoji elektros energijos įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimų teikti paraiškas, kuriomis siekiama pagerinti elektra varomų ir vandenilinių transporto priemonių paskirstymo infrastruktūrą, paskelbimas	Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				Q2	2022	Paskelbti pirmuosius du kvietimus teikti pasiūlymus dėl dujų, elektrinių ir vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymo infrastruktūros, nustatant technines sąlygas, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
40	P1C4I1 – Mažo anglies dioksido sprendimai miestams ir transportui. Viešoji elektros energijos įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra	Siektina reikšmė	Elektra varomų transporto priemonių krovikliams ir vandenilio degalų pildymo punktams skirtas biudžetas		EUR	0	13 600 000	Q2	2025	Suomijos energetikos institucija skyrė bent 13 600 000 EUR reikalavimus atitinkantiems elektrinių transporto priemonių kroviklių ir vandenilio degalų pildymo stotelių įrengimo projektams įgyvendinti.

E. P1C5 KOMPONENTAS. APLINKOS TVARUMAS IR GAMTA GRINDŽIAMI SPRENDIMAI

Suomijos vyriausybė nustatė tikslą iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą dėl intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir kovoti su Baltijos jūros tarša.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti novatoriškus kovos su tarša sprendimus, pavyzdžiui, naudoti gipsą – pramoninį šalutinį produktą siekiant sumažinti fosforo koncentraciją Baltijos jūroje, taip pat plėtoti klimato požiūriu tvarią miškotvarką. Šias investicijas papildo gamtos apsaugos akto reforma. Šiuo aktu nustatomas nacionalinės biologinės įvairovės strategijos teisinis pagrindas ir juo siekiama stiprinti biologinę įvairovę.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į perėjimą prie žaliosios ekonomikos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C5R1). Gamtos apsaugos teisės aktų modernizavimas

Šiuo metu Suomija neturi teisinio pagrindo nacionalinei biologinės įvairovės strategijai ir savanoriškoms gamtos apsaugos priemonėms, įskaitant atkūrimo ir aktyvaus gamtos valdymo priemones. Suomija atnaujina Gamtos apsaugos įstatymą (1096/1996), kad geriau tenkintų dabartinius poreikius ir taip stiprintų biologinę įvairovę. Įstatymo pakeitimais užtikrinama, kad priimant sprendimus būtų labiau atsižvelgiama į biologinės įvairovės išsaugojimą už gamtos apsaugos teritorijų ribų ir ekosistemų funkcijų išlaikymą. Be to, turi būti priimtos naujos priemonės buveinių ir rūšių apsaugos veiksmingumui didinti.

Vyriausybė naująjį Gamtos apsaugos įstatymą pateikia parlamentui iki 2022 m. sausio 31 d. Naujasis aktas įsigalioja 2022 m. Teisės aktą įgyvendina Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai, Metsähallitus ir Aplinkos ministerija.

Suomija taip pat turėtų priimti reglamentą dėl finansinės paramos sistemos atkūrimo ir priežiūros priemonėms, kuriomis bus remiamos nykstančių buveinių, rūšių ir kraštovaizdžio vertybių atkūrimo ir valdymo priemonės.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P1C5I1). Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Priemone remiami klimato ir aplinkos apsaugos tikslai: ariamoji žemė apdorojama gipsu. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti fosforo kiekį iš žemės ūkio į Baltijos jūrą. Šia priemone taip pat siekiama sumažinti į vandens telkinius išleidžiamų maistinių medžiagų kiekį skatinant maistinių medžiagų perdirbimą iš daug maistinių medžiagų turinčių miesto vietovių atliekų srautų, o tai turėtų padėti užkirsti kelią eutrofikacijai ir blogėjimui.

Investiciją sudaro du elementai:

I)laukų apdorojimas gipsu; Ir

II)Mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, susiję su maistinių medžiagų perdirbimu.

Parama gipso laukų tvarkymui teikiama pagal Vyriausybės dekretą Nr. 510/2020, kuris buvo priimtas pagal Vandens išteklių organizavimo įstatymą ir Jūrų strategiją (Nr. 1299/2004). Už konkursus dėl gipso viešųjų pirkimų, transporto ir taikomųjų programų paslaugų 2021 m. bus atsakingas Pietvakarių Suomijos ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras. Priemonė skirta gamintojams ir ūkininkams. Nustatyta , kad 540 000 ha Suomijos laukų tinka gipsui apdoroti. Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma ariamos žemės ir vandens telkinių stebėsena, siekiant užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio žemei (įskaitant dirvožemį) ir vandens ekosistemoms ir kad nebūtų neigiamo poveikio jos anglies pusiausvyrai. Nustačius bet kokį neigiamą poveikį, imamasi tinkamų priemonių ekosistemų ir (arba) anglies pusiausvyrai atkurti, o atitinkamoje vietovėje turėtų būti užkirstas kelias gipso naudojimui. Finansavimas pagal šias investicijas nenaudojamas gipso naudojimui maistinių biodegalų ir (arba) bioenergetinių augalų auginimui. Parama mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, susijusiems su maistinių medžiagų perdirbimu, teikiama pagal Vyriausybės potvarkį dėl maistinių medžiagų perdirbimo ir nuotekų valymo energijos vartojimo efektyvumo projektų 2020–2026 m. (657/2020). Už atvirų kvietimų paskelbimą atsakinga Aplinkos ministerija. Projektais remiamas naujų maisto medžiagų perdirbimo technologijų ir metodų diegimas, konkurencingų aukšto perdirbimo lygio galutinių produktų gamyba, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei pramonės konkurencingumas. Atrankos procese ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui klimato kaitai, eutrofikacijai ir biologinei įvairovei.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 045a intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinktais gipso tiekimo projektais užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų atskirai surinktų nepavojingų sausų gipso atliekų, kurias pagamino gipsą tiekiantys gamintojai, būtų paversta antrinėmis žaliavomis. Atrinktais maistinių medžiagų perdirbimo projektais užtikrinama, kad bent 50 % nuotekose esančių maisto medžiagų arba biomasės būtų paversta antrinėmis žaliavomis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P1C5I2). Klimato požiūriu tvarios priemonės žemės naudojimo sektoriuje

Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama klimatui nekenkiančio žemės naudojimo metodų plėtojimui. Suomija finansuoja iniciatyvas, kuriomis sudaromos sąlygos miškininkystės sektoriui taikyti tikslingesnius ir įvairesnius medienos ruošos ir ūkininkavimo metodus, kuriuose labiau nei dabar atsižvelgiama į dirvožemio, gamtos ir vandens apsaugos aspektus (tikslioji miškininkystė). Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal DNSH technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Priemonė apima papildomus metodus, technologijas ir informacijos rinkimą miškų tvarumui skatinti, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas mišriems miškams ir stiprinant miškų biologinę įvairovę, inter alia, didinant negyvos medienos kiekį teritorijoje. Miškuose, kuriuose taikomi nuolatinio miškotvarkos metodai, o tai reiškia, kad nėra aiškių išpjovų, neturi būti naujo ar taisomojo vandens griovimo ant vandens. Tikimasi, kad naujų metodų kūrimas pagerins vertės kūrimą ir padidins miškų veiklos grandinių veiksmingumą, o naujos inovacijos, kurios gali būti naudojamos nacionaliniu ir pasauliniu mastu, gali būti plėtojamos.

Parama naujų žemės naudojimo priemonių kūrimui teikiama remiantis Vyriausybės dekretu Nr. 5/2021 dėl dotacijų klimato srities priemonėms žemės naudojimo sektoriuje 2020–2025 m. Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl plėtros ir mokymo projektų. Finansuojami bent septyni projektai. Priemonė skirta miškų sektoriaus subjektams (miškų savininkams, planavimui, technologijoms, rangovams ir kitoms šioje srityje veikiančioms įmonėms ir bendruomenėms).

Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 050 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 40 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Pagal šią priemonę gali būti finansuojami tik tie projektai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas ir kurie atitinka DNSH gairių reikalavimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
47	P1C5R1 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gamtos teisės aktų modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Pakeisto Gamtos apsaugos įstatymo įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti Gamtos apsaugos įstatymo pakeitimų įsigaliojimą				1 ketv.	2023	Gamtos apsaugos įstatymo (1096/1996) teisės akto pakeitimas apima: - biologinės įvairovės išsaugojimas už gamtos apsaugos teritorijų ribų - ekosistemų paslaugų išsaugojimas - priemonės, kuriomis užtikrinamas buveinių ir rūšių apsaugos veiksmingumas
48	P1C5I1 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Apdovanojami gipso tiekimo, transportavimo ir platinimo projektai	Projektų, skirtų gipso tiekimui, transportavimui ir paskirstymui, sudarymas pagal kvietimą dalyvauti konkurse				4 ketv.	2022	Paskelbtas konkurencinis kvietimas teikti pasiūlymus dėl gipso tiekimo, transportavimo ir paskirstymo, nustatant technines sąlygas, įskaitant tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinkti rangovai laikytųsi reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 % atskirai surinktų nepavojingų atliekų svorio pagal svorį būtų naudojama antrinėms žaliavoms ir laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų. Finansavimas pagal šias investicijas nenaudojamas gipso naudojimui maistinių biodegalų ir (arba) bioenergetinių augalų auginimui.
49	P1C5I1 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Siektina reikšmė	Gipsu apdoroti laukai ir bendras įprastų trąšų naudojimo sumažėjimas		Hektarai	0	50 000	4 ketv.	2025	Ūkininkai kreipiasi dėl gipso apdorojimo gipsui pritaikytuose laukuose. Atrinktas gipso tiekimo, transporto ir platinimo paslaugų rangovas gipsą taiko ūkininko laukui. Bent 50 000 hektarų laukų apdorojami gipsu. Klimato poveikį sustiprina kvietimo dokumentuose nustatytas reikalavimas savo tręšimo planuose proporcingai atsižvelgti į gipso fosforą. Vėlesnis trąšų, kurių sudėtyje yra fosforo, naudojimo sumažėjimas tikrinamas atliekant tyrimą. Atitinkamos ariamosios žemės ir vandens telkinių stebėsena vykdoma siekiant užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio žemei (įskaitant dirvožemį) ir vandens ekosistemoms ir kad nebūtų neigiamo poveikio jos anglies pusiausvyrai. Nustačius bet kokį neigiamą poveikį, imamasi tinkamų priemonių ekosistemų ir (arba) anglies pusiausvyrai atkurti, o atitinkamoje vietovėje turėtų būti užkirstas kelias gipso naudojimui.
50	P1C5I1 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Skiriami maistinių medžiagų perdirbimo ir utilizavimo projektai	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2023	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą pagal atvirus kvietimus teikti paraiškas dėl maistinių medžiagų perdirbimo ir naudojimo, laikantis reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
51	P1C5I1 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Siektina reikšmė	Vietos, kuriose geriau perdirbamos arba regeneruojamos maistinės medžiagos		Skaičius	0	7	4 ketv.	2025	Bent septyniuose įrenginiuose ar vietose turi būti pagerintas maistinių medžiagų perdirbimas ir atgavimas ne mažiau kaip 50 % nuotekose esančių maisto medžiagų arba biomasės. Be to, taip pat siekiama bent 6 techninės parengties lygio (TPL).
52	P1C5I2 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl tiksliųjų miškininkystės projektų paskelbimas	Skelbimas				4 ketv.	2021	Įsigaliojo finansavimo gairės (Vyriausybės dekretas Nr. 5/2021 dėl dotacijų klimato priemonėms žemės naudojimo sektoriuje 2020–2025 m.), kurios sudarė sąlygas paskelbti pirmąjį konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus dėl tiksliųjų miškininkystės projektų. Į technines užduotis įtraukti tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Priemonė apima papildomus metodus, technologijas ir informacijos rinkimą miškų tvarumui skatinti, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas mišriems miškams ir stiprinant miškų biologinę įvairovę, inter alia, didinant negyvos medienos kiekį teritorijoje. Miškuose, kuriuose taikomi nuolatinio miškotvarkos metodai, o tai reiškia, kad nėra aiškių išpjovų, neturi būti naujo ar taisomojo vandens griovimo ant vandens. Pagal šią priemonę gali būti finansuojami tik tie projektai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas.
53	P1C5I2 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas finansuoti atrinktiems tiksliesiems miškininkystės projektams	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2023	Pranešimas apie visų dotacijų tiksliesiems miškininkystės projektams, atrinktiems pagal atitinkamus kvietimus teikti pasiūlymus, skyrimą. Visi kvietimai grindžiami tinkamumo/atrankos kriterijais, įtrauktais į 52 pagrindinį etapą. Visi sprendimai dėl finansavimo skyrimo buvo priimti projektų paramos gavėjams ir (arba) pareiškėjams, atrinktiems pagal konkursinius kvietimus teikti paraiškas, kad būtų galima pradėti įgyvendinti atrinktus projektus.
54	P1C5I2 - Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Siektina reikšmė	Užbaigti tikslieji miškininkystės projektai		Skaičius	0	7	4 ketv.	2025	Turi būti užbaigti bent septyni tikslieji miškininkystės projektai, kaip matyti iš projekto naudos gavėjų pateiktų galutinių projektų ataskaitų.

2 RAMSTIS. Skaitmeninimas ir duomenų ekonomika padidins našumą ir suteiks galimybę naudotis paslaugomis visiems

F. P2C1 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ INFRASTRUKTŪRA

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas į ryšių ir transporto infrastruktūrą, kad būtų patenkinti vis labiau skaitmeninės visuomenės poreikiai.

Pirma, Suomija siekia investuoti į geležinkelių transporto skaitmeninimą, kuris padės Suomijai pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, padidinti sistemos pajėgumą ir pagerinti paslaugų kokybę. Visų pirma projektu „Digirail“ siekiama įdiegti naują automatinę traukinio apsaugos sistemą visame Suomijos tinkle, nes dabartinė sistema baigsis iki šio dešimtmečio pabaigos. Projekto įgyvendinimas padeda užtikrinti, kad geležinkelių paslaugos būtų tinkamos ateičiai.

Antra, Suomija ketina panaudoti negrąžintiną paramą privačiosioms investicijoms į sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus finansuoti vietovėse, kuriose prieiga nebūtų teikiama komerciniais pagrindais. Šiuo komponentu siekiama pašalinti likusias sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros spragas visoje Suomijoje, visų pirma kaimo vietovėse, kuriose prieigos lygis mažesnis. Visoje Suomijoje reikalingi visapusiški, kokybiški ir greiti ryšių tinklai, nes didėja darbo ir pramoninės gamybos skaitmeninimas, o paslaugos perkeliamos į skaitmeninius kanalus. Norint įvairiuose sektoriuose diegti naujus skaitmeninius sprendimus, reikia greitų ir patikimų ryšių tinklų, ypač ypatingos svarbos prietaikų.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką darniam transportui, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (P2C1I1). Skaitmeninis junglumas. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas

Investicijos yra investicijų rėmimo schema, kuria siekiama gerinti ryšių jungčių kokybę ir prieinamumą tose srityse, kuriose tokios jungtys neteikiamos vien rinkos mechanizmais. Priemonė apima teisės aktų dėl paramos programos priėmimą, taip pat finansinės paramos teikimą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams. Pagal schemą remiamas plačiajuostis ryšys turi užtikrinti bent 100 Mbit per sekundę pralaidumą. Negrąžintina Priemonės parama papildo nacionalinę plačiajuosčio ryšio paramos programą, grindžiamą Plačiajuosčio ryšio paramos aktu, kuriame išdėstytos nuostatos dėl lėšų skyrimo ir išmokėjimo sąlygų, taip pat dėl kompetentingos paramos institucijos ir jos užduočių. Remiančioji institucija atlieka analizę, siekdama užtikrinti, kad projektai būtų atrenkami tik tose srityse, kuriose nėra rinka pagrįstų sprendimų pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą. Suomija Nacionaliniame plačiajuosčio ryšio biure nustato koordinatoriaus pareigas, siekdama skatinti plačiajuostį ryšį ir planuoti nacionalinio ir ES plačiajuosčio ryšio finansavimo koordinavimą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir užtikrintas papildomumas.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P2C1I2). Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“

Suomija siekia iki 2040 m. įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) visame nacionaliniame tinkle kartu su 4G ir 5G veikiančia būsima geležinkelių judriojo ryšio sistema (FRMCS). ERMTS ir FRMCS įdiegimas padės užtikrinti, kad geležinkelių paslaugos būtų tinkamos ateičiai. Tuo tikslu investicijomis finansuojamas „Digirail“ plėtros ir tikrinimo etapas, apimantis 2021–2026 m. bandymų ir bandomųjų projektų rengimą ir vykdymą. Sėkmingai atlikus bandymus laboratorijoje, naujoji radijo ryšio sistema bandoma realiomis sąlygomis bandymų kelyje, prieš pradedant ją naudoti bandomajame kelyje komerciniam traukinių eismui, kai naujai sukurta sistema naudojama kaip viena traukinio valdymo sistema. Tikimasi, kad iki 2027 m. pabaigos, galutiniu kūrimo ir patikros etapu ERTMS sistema bus išbandyta komerciniu bandomuoju keliu, kuriame naujoji sistema naudojama kaip bendra traukinių valdymo sistema. Nuo 2028 m., t. y. gavus Priemonės paramą, planuojama, kad „Digirail“ ir ERTMS bus diegiamos visame Suomijos tinkle.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
55	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimų dėl pagalbos plačiajuosčiam ryšiui įsigaliojimas	Pagalbos plačiajuosčiam ryšiui teisės aktų pakeitimų nuostatos, kuriose nurodomas jų įsigaliojimas				4 ketv.	2022	Įsigaliojo būtini pagalbos plačiajuosčiam ryšiui teisės aktų pakeitimai. Paramos plačiajuosčiam ryšiui akte nustatomos nuostatos dėl lėšų skyrimo ir išmokėjimo sąlygų, pavyzdžiui, tikslinių sričių, taip pat dėl kompetentingos paramos institucijos ir jos užduočių. Ji atsižvelgia į visus būtinus pakeitimus, susijusius su iš dalies pakeistu Bendruoju bendrosios išimties reglamentu, įskaitant Vyriausybės nutarimo atnaujinimą, nustatant mažiausią reikalavimus atitinkančių jungčių greitį.
56	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Siektina reikšmė	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga		Skaičius	0	6 400	Q2	2024	Bent 6 400 naujų būstų suteikta prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio (100/100 Mbit/s), palyginti su atskaitos scenarijumi iki programos pradžios, kurie paramos programos pradžioje turėjo lėtesnį ryšį arba iš viso neturėjo ryšio („homes passed“). Tai apima privačius būstus, įmones arba poilsio namus.
57	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Siektina reikšmė	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga		Skaičius	6 400	16 000	Q2	2026	Bent 16 000 naujų būstų suteikta prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio (100/100 Mbit/s), palyginti su atskaitos scenarijumi iki programos pradžios, kurie paramos programos pradžioje turėjo lėtesnį ryšį arba iš viso neturėjo ryšio („homes passed“). Tai apima privačius būstus, įmones arba poilsio namus.
58	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Tarpinė reikšmė	Veikia bendros Europos automatinės traukinio apsaugos sistemos (ERTMS) modeliavimo įrangos bandymų laboratorija	Bandymų laboratorija įsteigta Geležinkelių mokymo centre Kouvola ir gali atlikti virtualius imitavimo bandymus.				4 ketv.	2022	Automatinė traukinio apsaugos sistema yra pagrindinis geležinkelių saugos elementas. Kūrimo darbai pradedami atliekant poveikio vertinimus, kuriuos atlieka bandymų laboratorija, kad kūrimo etapą būtų galima realiomis sąlygomis pakeisti bandymais.
59	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Siektina reikšmė	Bandymų trasa, kurioje įrengta radijo ryšio sistema (ERTMS) (ne komercinio geležinkelių transporto sektoriuje)		Kilometrai	0	50	4 ketv.	2024	Bandymų kelias turi būti tarp Kouvola-Kotka/Hamina. Bent 50 km kelio (nekomerciniame geležinkelių transporto eisme) turi būti įrengta radijo ryšio ERMTS. Užbaigus rengti techninę specifikaciją, ji pateikiama nacionalinei geležinkelių saugos institucijai (Traficom) patvirtinti. Nustatytas bandymų kelias turi būti toks, kad realiomis sąlygomis su tinkama įranga būtų galima išbandyti naują visos Europos automatinės traukinio apsaugos sistemą (ERTMS).
60	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Siektina reikšmė	Komercinis bandomasis kelias su ERMTS		Kilometrai	0	30	2 ketv.	2026	Komercinio bandomojo geležinkelio kelio ERTMS sistema įsigyta pagal ERA (Europos Sąjungos geležinkelių agentūros) procedūras (vieno langelio sistema). Ne mažiau kaip 30 kilometrų bėgių kelio yra įrengta radijo ryšio ERTMS.

G. P2C2 KOMPONENTAS. DUOMENŲ EKONOMIKOS IR SKAITMENINIMO SPARTINIMAS

G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis remiamas skaitmeninimas Suomijoje sudarant palankesnes sąlygas duomenimis grindžiamoms inovacijoms, keitimuisi skaitmenine informacija ir viešojo sektoriaus duomenų naudojimui, taip pat skatinant pagrindinių technologijų mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas Suomijos konkurencingumas. Didindama duomenų sąveikumą, skirtą naudoti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, Suomija siekia išnaudoti visą skaitmeninės transformacijos potencialą. Tam reikia standartizuoti keitimąsi skaitmenine informacija, apimančia tiek įmones, tiek viešąjį sektorių. Šis komponentas taip pat apima saugyklos sistemos, skirtos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui stebėti, sukūrimą.

Išplečiant gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos aprėptį įtraukiant informaciją apie būsto bendrovių paskolas, šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama sustiprinti namų ūkių skolos stebėseną ir sukurti kreditų registrų sistemą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), taip pat sutelkti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

1 investicija (P2C2I1). Skaitmeninė ekonomika. Tikrojo laiko ekonomika (RTE)

Investicijomis siekiama padėti kurti bendrus sprendimus ir struktūras, kad organizacijoms būtų lengviau keistis skaitmeniniais finansiniais duomenimis struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu (pvz., e. sąskaitomis faktūromis, e. kvitais, pirkimo dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis) laikantis tikrojo laiko ekonomikos vizijos. Keitimasis struktūrizuotais finansiniais duomenimis padeda automatizuoti procesus, darančius teigiamą poveikį našumui viešajame ir privačiajame sektoriuose, kartu skatinant valdžios sektoriaus ir visos visuomenės skaitmeninimą. Vadovaujant Užimtumo ir ekonomikos ministerijai, už projekto įgyvendinimą bus atsakinga Nacionalinė patentų ir registravimo valdyba, bendradarbiaudama su mokesčių administratoriumi ir Valstybės iždu.

Investicijomis sudaromos sąlygos įmonėms, įmonėms ir valdžios institucijoms bei viešajame sektoriuje keistis informacija remiantis vienkartinio duomenų pateikimo principu. Visų pirma investicijos apima šiuos elementus:

I)sukurti tikralaikės ekonomikos ekosistemą, kuri bus plėtojama viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo srityje. Finansinė parama naudojama siekiant iki 2022 m. pabaigos sukurti minimalią gyvybingą ekosistemą, t. y. pagrindinės skaitmeninės platformos ir susijusių infrastruktūros/programinės įrangos sprendimų gamybinę versiją, kuri turi galėti perduoti bent e. sąskaitas faktūras;

II)sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuri pradėtų veikti 2024 m. pabaigoje ir kuri sudarytų sąlygas dalytis, gauti ir naudoti bendrovės finansinius duomenis, pavyzdžiui, e. gavimą, e. sąskaitas faktūras ir viešųjų pirkimų pranešimus, laikantis atitinkamų teisinių reikalavimų, susijusių su duomenų apsauga ir privatumu. Skaitmeninėje infrastruktūroje turi būti bent šios savybės:

oBendros sąsajos sprendimai, skirti dalijimuisi struktūrizuotais finansiniais duomenimis

oStandartizuota elektroninių verslo dokumentų mašininio skaitymo forma.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P2C2I2). Duomenų ekonomikos ir skaitmeninimo spartinimas. Virtuali Suomija

Virtuali Suomijos paslaugų platforma pagerins Suomijos konkurencingumą ir sudarys sąlygas sklandžiai teikti skaitmenines paslaugas iš viešojo ir privačiojo sektorių įvairioms tikslinėms grupėms, atvykstančioms į Suomiją, pradedant nuo imigruojančių į Suomiją darbuotojų. Investicijomis bus atnaujinta paslaugos koncepcija, pirmoji paslauga bus integruota į platformą ir bus suteikta galimybė kitas paslaugas, kurios šiuo metu atskirai teikiamos skirtingose ministerijose ir agentūrose, integruoti į patogią naudoti subjektą.

Investicijos tikslas – pasiūlyti bendrą paslaugų sąsają įvairioms tikslinėms grupėms, kurios norėtų gyventi Suomijoje, pradedant darbuotojais. Investicijos skirtos paslaugų skaitmeninimui, kuriam šiuo metu reikalingas vidinis atstovavimas Suomijoje. Tikimasi, kad paslaugų platforma apims viešąsias paslaugas (pvz., skaitmeninę tapatybę, e. gyvenamąją vietą arba patentų registravimą) ir suteiks galimybę remti privačias paslaugas (įskaitant komercinį draudimą, bankininkystę, apskaitos, finansines, teisines ir kitas paslaugas).

Pirmuoju etapu (2021–2022 m.) Suomijos užsienio reikalų ministerija (MFA) koordinuoja vystomąjį darbą. Pirmuoju etapu planuojamas ir apibrėžtas pastovesnis valdymo modelis kitiems kūrimo ir gamybos etapams. Įgyvendinimo procese dalyvauja MFP, Finansų ministerija, Ekonomikos reikalų ministerija, kitos ministerijos, Suomijos mokesčių administracija, Skaitmeninės ir gyventojų duomenų paslaugų agentūra, Suomijos inovacijų fondas, Patentų ir registracijos agentūra, Suomijos imigracijos tarnyba ir galbūt kitos agentūros.

Priemonė apima šiuos elementus:

-Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. parengiama pirmoji platformos „Virtual Finland“ gamybinė versija, užtikrinanti bent šias funkcijas: asmens tapatybės nustatymas ir skaitmeninė tapatybė, patikimas įvairių platformoje dalyvaujančių šalių dalijimasis duomenimis.

-Iki 2025 m. gruodžio 31 d. Virtual Finland platformoje visapusiškai remiamas bent vienas paslaugų teikimo procesas, visų pirma ne Suomijos privataus asmens atėjimas į rinką.

-Tikimasi, kad virtualiosios Suomijos platforma paeiliui sujungs paslaugas kitoms tikslinėms grupėms (aukštojo mokslo studentams, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms bendrovėms, sezoniniams darbuotojams, turistams, eksportuojančioms bendrovėms).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P2C2I3). Pagrindinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas

Priemonės tikslas – finansuoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir naujų technologijų diegimą, kad būtų apsaugotas Europos konkurencingumas, informacijos saugumas ir suverenumas. Finansavimas skiriamas nacionalinei MTPI veiklai ir ją remiančiai infrastruktūrai, t. y. bandymų ir eksperimentavimo aplinkai, susijusiai su mikroelektronika, 5G/6G technologijomis, dirbtiniu intelektu ar kvantinėmis technologijomis. Finansavimas teikiamas per „Business Finland“ konkurencines finansavimo priemones. Projektai atrenkami remiantis atvirais kvietimais teikti paraiškas, o atrankos kriterijais užtikrinamas skaitmeninis projektų indėlis ir jų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui. Visų pirma šia priemone remiamos šios technologijos:

-Mikroelektronika: Investicijomis siekiama užtikrinti puslaidininkių gamybos vertės grandinę, kad būtų padidintas šios svarbios technologijos autonomiškumas. Finansinė parama teikiama siekiant paspartinti ir padidinti Suomijos bendrovių investicijas į mikroelektronikos gamybos vertės grandinės plėtrą, didinti gebėjimus projektuoti ir gaminti puslaidininkių komponentus Suomijoje ir ES, sudarant sąlygas Suomijos bendrovėms dalyvauti galimame bendriems Europos interesams svarbiame mikroelektronikos projekte (BEISP).

-6G, dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija: Finansinė parama teikiama investicijoms į 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtrą, kurios laikomos svarbiomis technologiniam konkurencingumui ateityje. Tikslas – sukurti konkurencingą dirbtinio intelekto plėtros aplinką, būsimą telekomunikacijų technologiją ir kvantinės kompiuterijos taikymą Suomijoje, dalyvauti, pavyzdžiui, kuriant Europos dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo įrangą (AI TEF), atnaujinti nacionalinį 5G bandymų tinklą ir jo veikimo modelį ir sukurti kvantinės kompiuterijos programinės įrangos kūrimo aplinką.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 reforma (P2C2R1). Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos kūrimas

Priemonės tikslas – gerinti vartotojų apsaugą būsto rinkoje, taip pat konkurenciją būsto sektoriuje ir teikti informaciją apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto finansinę ir techninę būklę bei remonto poreikius. Šiuo metu nėra centrinio būsto bendrovių paskolų registro; Vietoj to duomenys įrašomi tik į būsto bendrovių sąskaitas. Tokios gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos, kuri sudaro sąlygas sąžiningiau traktuoti vartotojus kreditų teikimo situacijose, sukūrimas yra pagrindinė teigiamo kreditų registro sukūrimo sąlyga.

Investicijomis remiamas gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos plėtojimas, siekiant rinkti informaciją apie finansinę ir techninę būklę bei remonto poreikius, visapusiškai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų. Informacija apie būsto bendrovių paskolas perduodama į teigiamų kreditų registrą, kuris padeda spręsti pernelyg didelio privataus įsiskolinimo problemą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P2C2R2). RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas plėtojant informacines sistemas, administravimą ir auditą

Siekiant patenkinti konkrečius Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poreikius, susijusius su koordinavimu, valdymu, kontrole, ataskaitų teikimu ir auditu, atitinkamų Suomijos institucijų funkcijos ir atsakomybė įtvirtinamos naujame teisiniame dokumente. Kad šios užduotys būtų sėkmingai įgyvendintos, taip pat reikia papildomų tikslinių laikinų investicijų, kad būtų užtikrintas valdymo ir kontrolės sistemos veikimas, atsižvelgiant į reguliavimo poreikius. Tai apima, inter alia, būtinų administracinių pajėgumų sukūrimą ir IT saugyklų sistemos sukūrimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
61	P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)	Tarpinė reikšmė	Sukuriama ir veikia minimali gyvybinga ekosistema	Kaip matyti iš bendrų dokumentais pagrįstų taisyklių ir standartų paskelbimo programos interneto svetainėje, sukurta minimali gyvybinga ekosistema.				4 ketv.	2022	Mažiausios gyvybingos ekosistemos (angl. Minimum Viable ecosystem, MVE) sėkmingai sukurta gamybos aplinkoje, remiantis bendromis dokumentais pagrįstomis taisyklėmis. Taip sudaromos sąlygos e. sąskaitų faktūrų cirkuliacijai struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu, siekiant padidinti procesų automatizavimą.
62	P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)	Tarpinė reikšmė	Struktūrizuotas keitimasis skaitmenine verslo informacija yra visiškai veiksmingas	Paskelbiama galutinė projekto ataskaita, kurioje nurodoma, kad keitimasis skaitmenine verslo informacija struktūrizuotai veikia visu pajėgumu.				4 ketv.	2024	Nustatyti keitimosi elektronine verslo informacija standartai ir procedūros ir jie aprašyti galutinėje projekto ataskaitoje. Pagrindinė infrastruktūra sudaro sąlygas struktūrizuotai, remiantis galutinio naudotojo sutikimu, platinti skaitmeninę verslo informaciją, apimančią šiuos elementus: -sąskaitos faktūros -e. įplaukos -Viešųjų pirkimų pranešimai Sėkmingai atliktas bandomasis dalijimosi skaitmenine verslo informacija bandymas su bent dviem privačiais veiklos vykdytojais (apskaitos programinės įrangos pardavėjais ir (arba) paslaugų teikėjais) ir dviem viešaisiais subjektais.
63	P2C2I2 – Duomenų ekonomikos spartinimas ir skaitmeninimas. Virtuali Suomija	Tarpinė reikšmė	Veikia bendra virtualioji Suomijos platforma ir integruotos paslaugos	Galutinėje projekto ataskaitoje patikrinama, ar parengta bendros platformos versija yra baigta, siūlomi reikiami pajėgumai ir remiamas bent vienas paslaugų teikimo procesas, kuris buvo visiškai integruotas į platformą.				4 ketv.	2025	Parengta bendros platformos gamybos versija, kuria gali naudotis visi klientai Suomijoje ir tarptautiniu mastu. Projekte pateikiama bendra koncepcija, kintamo masto architektūra ir praktinis patvirtinimas (koncepcijos įrodymas). To reikia Suomijai, kad būtų sukurta platforma su atitinkamomis skaitmeninėmis paslaugomis, skirtomis tarptautinei rinkai, ir Suomijos ir užsienio bendrovių, augimo įmonių, imigruojančių ekspertų ir investuotojų susitikimų vieta, ir į ją turi būti integruotos jiems reikalingos atitinkamos skaitmeninės paslaugos. Ji palaiko bent šias funkcijas: Asmens ir verslo kliento tapatybės nustatymas (skaitmeninė tapatybė) ir patikimas keitimasis duomenimis tarp įvairių platformoje dalyvaujančių šalių. Platforma suteikia galimybių viešojo sektoriaus agentūroms, bendrovėms ir savivaldybėms naudotis funkcijomis savo procesuose. Įtraukta bent viena paslauga, susijusi su užsieniečių atvykimo procesu. Kiekvienas subjektas, dalyvaujantis teikiant integruotą paslaugą, per sąsajas „Virtual Finland“ platformoje sujungė savo nuosavas, esamas paslaugas ar duomenis kaip bendro klientų skaitmeninių paslaugų proceso dalį.
64	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Siektina reikšmė	Skiriami mikroelektronikos projektai		Skaičius	0	2	4 ketv.	2022	„Business Finland“ pranešimas apie bent 2 finansavimo sprendimų skyrimą. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Atrenkant projektus vertinama mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos kokybė bei veiksmingumas ir tai, kaip jais skatinamas skaitmeninimas. Atrankos kriterijai apima projekto kokybę ir tinkamumą, būsimą tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį verslui, projekto tinkamumą BEISP pagrindinei idėjai ir nacionalinėms bei ES strategijoms, taip pat projekto konsorciumo kokybę.
65	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tarpinė reikšmė	Visų atrinktų projektų užbaigimas	Galutinė užbaigtų projektų ataskaita				4 ketv.	2025	Visų remiamų projektų užbaigimas, kaip matyti iš preliminarių projektų ataskaitų, kurias pateikė projekto naudos gavėjai, pagal paraiškos dokumentuose nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus. Visas skirtas biudžetas yra ne mažesnis kaip 13 500 000 EUR.
66	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tarpinė reikšmė	Skiriami 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtros projektai.	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą projektams, kuriais plėtojama 6G, DI ir kvantinė kompiuterija				4 ketv.	2022	Pagal atviro kvietimo teikti paraiškas projektus, kuriuose įmonės ir mokslinių tyrimų institutai kuria ir naudoja bandymų ir bandymų aplinką, „Business Finland“ atrenka finansuotinus projektus pagal kvietimo kriterijus. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Atrankos kriterijai apima projekto kokybę ir tinkamumą, būsimą tiesioginį ir netiesioginį projekto poveikį verslui, projektų tinkamumą nacionalinėms ir ES strategijoms ir projekto konsorciumo kokybę. Atrenkant projektus vertinama mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos kokybė bei veiksmingumas ir tai, kaip jais skatinamas skaitmeninimas.
67	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tarpinė reikšmė	Visų atrinktų projektų užbaigimas	Galutinė užbaigtų projektų ataskaita				4 ketv.	2025	Visų remiamų projektų užbaigimas, kaip matyti iš preliminarių projektų ataskaitų, kurias pateikė projekto naudos gavėjai, pagal kvietime teikti projektus nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus. Visas skirtas biudžetas yra ne mažesnis kaip 9 000 000 EUR.
68	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo priėmimas	Parlamentas priima Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos įstatymo ir Akto dėl ribotos atsakomybės būsto bendrovių pakeitimus				2 ketv.	2023	Siekiant išplėsti būstų informacinės sistemos taikymo sritį įtraukiant informaciją apie būsto bendroves, iš dalies keičiamas Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos įstatymas ir Ribotos atsakomybės būstų bendrovių įstatymas. Visų pirma pakeitimai apima: - būsto bendrovių prievolė pateikti pagrindinius duomenis struktūrizuota kompiuterio skaitomu formatu - teisė susipažinti su duomenimis, pateikiamais struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu.
69	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo įsigaliojimas	Iš dalies pakeistos Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos ir Ribotos atsakomybės būstų bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose nurodyta, kad jos įsigalioja				2 ketv.	2025	Siekiant išplėsti būstų informacinės sistemos taikymo sritį įtraukiant informaciją apie būsto bendroves, iš dalies keičiamas Gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos įstatymas ir Ribotos atsakomybės būstų bendrovių įstatymas. Visų pirma pakeitimai apima: - būsto bendrovių įpareigojimas pateikti pagrindinius duomenis struktūrizuota kompiuterio skaitomu formatu; - teisė susipažinti su duomenimis, pateikiamais struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu. Pagrindiniai elementai, kurių reikia norint pradėti taikyti nuostatas, yra duomenų specifikacijos ir sąsajos.
70	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimas techniškai įgyvendintas.	Galutinė projekto užbaigimo ataskaita				2 ketv.	2026	Pagal Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos įgyvendinamą projektą ir Nacionalinį žemės tyrimą turi būti parengtos būsto kompanijų duomenų specifikacijos, galimybė saugoti pagrindinius duomenis (įskaitant būsto bendrovių paskolas, remontą ir pakeitimus) gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinėje sistemoje ir sąsajas su pranešimu. Klientai turi galimybę gauti teisės aktais reikalaujamą informaciją apie būsto bendroves kompiuterio skaitomu formatu. Turi būti nustatytos bendros administracinės informacijos apie būsto bendroves gavimo procedūros, o gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinė sistema suteikia galimybę gauti būsto bendrovių administracinę informaciją struktūriniu kompiuterio skaitomu formatu.
71	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Tarpinė reikšmė	RRP įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimas	RRP įgyvendinimo įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				4 ketv.	2021	RRP įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimas. Įstatymu nustatomi teisiniai įgaliojimai įstaigoms, dalyvaujančioms koordinuojant, stebint, kontroliuojant ir atliekant Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo auditą. Įstatyme nustatomos bent šių įstaigų funkcijos ir pareigos, užtikrinančios: a) su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena susijusių duomenų rinkimą ir patikimumą; b) kad būtų nustatytos valdymo deklaracijų, audito santraukų ir mokėjimo prašymų rengimo procedūros; c) kad būtų nustatyti būtini principai, kuriais grindžiamas duomenų apie paramos gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus rinkimas ir saugojimas pagal Reglamento (ES) 2021/241, kuriuo sukuriama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, 22 straipsnį. Įstatymas įsigalioja prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
72	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Tarpinė reikšmė	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: Informacija RRF įgyvendinimui stebėti	Audito funkcijos parengta audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos				4 ketv.	2021	Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą turi būti įdiegta ir veikianti saugyklos sistema, skirta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui stebėti. Sistema grindžiama esamomis sistemomis ir turi bent šias funkcijas: a) duomenų rinkimas ir orientyrų bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena; b) rinkti, saugoti ir užtikrinti prieigą prie duomenų, kurių reikalaujama pagal RRF reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius.

H. P2C3 KOMPONENTAS. SKAITMENINIS SAUGUMAS

Šiuo Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama padėti sukurti visapusišką sistemą, skirtą kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo klausimams spręsti, nes tai yra būtina sėkmingo perėjimo prie skaitmeninių technologijų sąlyga. Pagal kibernetinio saugumo plėtojimo programą Suomija investuoja į civilinio kibernetinio saugumo įgūdžius. Suomija taip pat siekia sustiprinti kovos su pinigų plovimu priemones, sukurdama skaitmeninę sistemą, kuria užtikrinamas geresnis keitimasis informacija tarp įvairių subjektų, dalyvaujančių vykdant kovos su pinigų plovimu užduotis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kartu su būtinais teisės aktų pakeitimais.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 4 dėl veiksmingos kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo, taip pat į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sutelkimo.

H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P2C3R1). Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas

Reforma palengvina kompetentingų institucijų informacijos rinkimą ir keitimąsi ja pinigų plovimo prevencijos ir nustatymo tikslais, be kita ko, automatizuojant duomenų apdorojimą ir analizę. Ji padeda gerinti duomenų tvarkymą priežiūros institucijoje, taip pat įvairių institucijų keitimąsi informacija ir įgyvendinti veiksmingesnę rizika grindžiamą kovos su pinigų plovimu priemonių priežiūrą. Siekiant padidinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn veiksmingumą, iš dalies keičiama banko ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistema. Turi būti pagerintas tikrųjų savininkų registro savalaikiškumas, aprėptis ir tikslumas.

Teisės aktų pakeitimai įsigalioja iki 2025 m. gruodžio 31 d., o valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus subjektų, dirbančių kovos su pinigų plovimu srityje, skaitmeninės priemonės pradeda veikti iki 2026 m. birželio 30 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1 investicija (P2C3I1). Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai

Investicijų tikslas – gerinti pagrindinius plačiosios visuomenės kibernetinio saugumo įgūdžius siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų saugiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ir nustatyti riziką, susijusią su įvairių prietaisų, produktų ir paslaugų naudojimu.

Pirma, investicijomis finansuojamas mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama surinkti ir apibendrinti informaciją iš visų ES valstybių narių apie tai, kaip kiekviena šalis moko piliečius fundamentinio kibernetinio saugumo srityje. Antra, informacija turi būti naudojama kuriant bendrą skaitmeninę platformą, skirtą kibernetinio saugumo įgūdžių ugdymui ir lavinimui, kuri remiama šiomis investicijomis. Trečiajame etape platforma turi būti prieinama visiems europiečiams skirtingomis kalbomis.

Projektą įgyvendina mokslinių tyrimų konsorciumas, suburiantis pagrindinius Suomijos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų universitetus, už kuriuos atsako Susisiekimo ministerija.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P2C3I2). Kibernetinio saugumo pratybos

Šios investicijos tikslas – rengti kibernetinio saugumo pratybas, didinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą kibernetinio saugumo incidentams. Pratybos atlieka pagrindinį vaidmenį kibernetinių atakų prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse. Pratybos sudaro sąlygas vykdyti ir plėtoti kibernetinių išpuolių valdymą saugioje aplinkoje. Pratybas aukštojo mokslo įstaigos teikia atitinkamos viešojo administravimo įstaigos darbuotojams. Per 19 pratybų mokoma ne mažiau kaip 2 000 valstybės tarnautojų.

Mokymą vykdo taikomųjų mokslų universitetas, kuriame dalyvauja pagrindiniai Suomijos kibernetinio saugumo valstybės pareigūnai, už kuriuos atsakinga Susisiekimo ministerija.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

H.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
73	P2C3R1 – Veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas pinigų plovimo prevencijos srityje	Tarpinė reikšmė	Įmonių registro įstatymo ir Bankininkystės ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Prekybos registro įstatymo ir Bankininkystės ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymo pakeitimų nuostatos, kuriose nurodomas jų įsigaliojimas				4 ketv.	2025	Siekiant sudaryti sąlygas investicijoms, kuriomis užtikrinama veiksminga kovos su pinigų plovimu kontrolė ir vykdymo užtikrinimas, iš dalies keičiamas Komercinės registracijos aktas ir Bankininkystės mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymas. Visų pirma pakeitimai apima: Prekybos registro įstatymas (129/1979): -Galimybė taikyti sankcijas siekiant užtikrinti informacijos apie tikruosius savininkus gavimą, tikslumą ir savalaikiškumą -Prievolė kasmet pateikti Patentų ir registracijos tarnybai deklaraciją, kad informacija apie tikruosius savininkus nesikeičia Aktas dėl bankų ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos (571/2019) -Paraiškos rengimas: Pagal savo kompetenciją teisėsaugos institucijos galėtų teikti prašymus naudodamos muitinės įdiegtą suderintą taikomąją programą ir pasinaudoti muitinės įgyvendinama integracija. -Sandorių duomenimis: Prieiga prie sąskaitos sandorių informacijos būtų suteikiama institucijoms, kompetentingoms gauti tokią informaciją pagal taikytiną teisę, t. y. informacijos atskleidimo pakeitimas būtų susijęs tik su informacijos atskleidimo technologija, o ne su esamų institucijų jurisdikcijos įgaliojimų papildymu.
74	P2C3R1 – Veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas pinigų plovimo prevencijos srityje	Siektina reikšmė	Padidinti automatizavimo lygį duomenų tvarkymo ir keitimosi duomenimis tarp institucijų srityje		(procentais)	0	25	2 ketv.	2026	Investuojama siekiant padidinti automatizuotą duomenų tvarkymą. Investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą siekiama: i) sujungti taikomąją programą ir įtraukti sąskaitos operacijų informaciją į banko ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemą, ii) pagerinti tikrųjų savininkų registro savalaikiškumą, išsamumą ir tikslumą, iii) skaitmenines nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo priemones, iv) finansų priežiūros institucijos kontrolės tarnybą, v) finansinės žvalgybos padalinio pinigų plovimo patvirtinimo proceso skaitmeninimą. Kompetentingų institucijų vykdomas automatizuotas duomenų perdavimas, gavimas ir tvarkymas iki 2026 m. birželio 30 d. turi pasiekti 25 %, palyginti su tuo, kad projekto pradžioje automatizavimo nėra. Tvarkomi duomenys apima: banko sąskaitos informacija informacija apie tikruosius savininkus informacijos srautas ir informacijos, susijusios su nacionalinio rizikos vertinimo atnaujinimu, apdorojimas. Veiklos procesai apima bent: didesnis duomenų prieinamumas, tvarkymas ir analizė geresnis keitimasis informacija, informacijos naudojimas ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimas taikant metodus, leidžiančius tvarkyti vis daugiau duomenų.
75	P2C3I1 – Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai	Tarpinė reikšmė	Civilinio kibernetinio saugumo mokymo skaitmeninės platformos kūrimas	Sukurta ir viešai prieinama mokymo platforma				4 ketv.	2024	Tai apima 1) būtinų pagrindinių kibernetinio saugumo žinių ir įgūdžių, taip pat jų mokymo reikalavimų nustatymą ir 2) skaitmeninio mokymo platformos, viešai prieinamos visomis ES kalbomis, sukūrimą remiantis nustatytais reikalavimais.
76	P2C3I2 – Kibernetinio saugumo pratybos	Siektina reikšmė	Pareigūnų, baigusių kibernetinio saugumo mokymus, skaičius		Skaičius	0	2 000	4 ketv.	2025	2021 m. organizuojamos trys techninės mokymo kibernetinio saugumo klausimais pratybos. Be to, padedant iniciatyvinei grupei parengiama techninė mokymo aplinka, kad būtų patenkinti būsimi poreikiai. 2022–2025 m. kasmet atliekamos bent keturios pratybos. Iš viso mokoma ne mažiau kaip 2 000 pareigūnų.

3 RAMSTIS. Užimtumo lygio ir įgūdžių lygio didinimas siekiant skatinti tvarų augimą

I. KOMPONENTAS P3C1. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKA

Pagal šį Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiamos su užimtumu ir darbo rinka susijusios problemos. Suomijos darbo jėgos mažėja, o tai daro poveikį šalies augimo potencialui, tačiau išlieka didelis struktūrinis nedarbas, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, ir tai dar labiau paaštrina COVID-19 krizė.

Komponento tikslas – padidinti užimtumo lygį ir sustiprinti darbo rinkos veikimą. Tai daroma vykdant valstybinių užimtumo tarnybų struktūrinę reformą ir skaitmeninimą („Šiaurės užimtumo modelis“). Užimtumas taip pat skatinamas laipsniškai panaikinant pratęstą bedarbio pašalpą vyresnio amžiaus žmonėms nesulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus (vadinamasis nedarbo tunelis). Trečias užimtumo didinimo elementas – palengvinti darbu ir švietimu grindžiamą imigraciją. Galiausiai taip pat siūloma skatinti jaunimo ir dalinio darbingumo žmonių integraciją į darbo rinką.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl paskatų priimti darbą gerinimo ir įgūdžių stiprinimo bei aktyvios įtraukties didinimo, visų pirma teikiant gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir dėl priemonių, kuriomis siekiama remti užimtumą ir aktyvią darbo rinkos politiką, stiprinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Taip pat tikimasi, kad šis komponentas padės įgyvendinti atitinkamus Europos socialinių teisių ramsčio principus.

I.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P3C1R1). Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis

Priemonės tikslas – reformuoti valstybinių užimtumo tarnybų procesą.

Reforma apima perėjimą prie naujo Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelio, kuriuo stiprinama aktyvi darbo rinkos politika gerinant individualiems poreikiams pritaikytas ir integruotas paslaugas darbo ieškantiems asmenims. Į šį modelį taip pat įtraukiama aktyvios darbo ieškančių asmenų paieškos pareiga. Tikimasi, kad taikant naująjį modelį bus prisidėta prie maždaug 10 000 asmenų užimtumo.

Modelį papildo valstybinių užimtumo tarnybų skaitmeninės informacinės sistemos, kurią sudaro šios funkcijos:

I)ryšių su klientais valdymo gamybos sistema;

II)susitikimų rezervavimo sistema;

III)savarankiško pranešimo priemonė (pranešimo paslauga);

IV)internetinė orientavimo paslauga.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (P3C1R2). Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas

Reformos tikslas – skatinti užimtumą šalinant paskatas nedirbti vyresnio amžiaus žmonėms ir mažinant tikslingą darbuotojų atleidimą iš darbo dėl vyresnio amžiaus darbuotojų. Būtinybė pradėti tokią reformą kyla dėl to, kad dėl teisės į papildomas nedarbo išmokas, susijusias su pajamomis, pailgėja vyresnio amžiaus asmenų, artėjančių prie teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, nedarbo laikotarpiai.

Šia priemone iš dalies keičiamas Nedarbo apsaugos įstatymas, siekiant palaipsniui panaikinti papildomų su darbo užmokesčiu susijusių bedarbio pašalpų dienų amžiaus ribą. Numatomas poveikis – iki 2029 m. pabaigos, t. y. pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiui, padidės apie 7 900 darbuotojų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

3 reforma (P3C1R3). Darbo ir švietimo principais grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas

Reformos tikslas – pritraukti tarptautinius talentus supaprastinant administracines procedūras, taikomas nagrinėjant prašymus išduoti leidimą gyventi remiantis darbu ir švietimu. Tikimasi, kad tai padidins kvalifikuotų darbuotojų imigraciją ir suteiks daugiau galimybių tarptautinio laipsnio studentams susirasti darbą Suomijoje. Todėl reforma turi padėti spręsti darbo jėgos trūkumo konkrečiuose sektoriuose problemą, visų pirma aprūpinant ekspertus, studentus ir tyrėjus pirmaujančiuose ir augančiuose sektoriuose.

Priemonę sudaro plataus masto tarpžinybinis projektas dėl imigracijos teisės aktų tobulinimo (t. y. Užsieniečių įstatymo Nr. 301/2004 5 skyriaus pakeitimai) ir leidimų gyventi išdavimo procedūrų sutrumpinimo. Mažinant vidutinį dienų, reikalingų prašymams išduoti leidimą gyventi, skaičių, taip pat sukuriama paspartinta procedūra, skirta augantiems verslininkams, specialistams ir jų šeimos nariams.

Teisėkūros reforma remiama investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti leidimų sistemos ir kitų informacinių sistemų pasirengimą leidimų gyventi išdavimo procese, kad būtų patenkinti darbu ir švietimu grindžiamos imigracijos poreikiai. Skaitmeninė infrastruktūra apima šias plėtros sritis:

I) naujos skaitmeninės struktūros ir funkcijos;

II) sistemos integravimo ir duomenų perdavimo sąsajos;

III) sistemos kūrimas, susijęs su paraiškų registravimu ir tvarkymu;

IV) „Skubios padėties“ įgyvendinimas;

V) tarpsektorinio žiniomis grindžiamo valdymo pajėgumai;

VI) Klientų orientavimas ir instrukcijos, pranešimai ir rinkodara, kuriais remiamas reformuotas procesas;

VII)pertvarkai reikalingų naudojimo galimybių ir veiklos rezultatų gerinimas, priemonės, kuriomis remiamas automatizavimo kodo diegimas ir stiprinimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (P3C1R4). Tarpdisciplininių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo tarnybos)

Reformos tikslas – stiprinti „vieno langelio“ principu veikiančių jaunimo centrų (Ohjaamo) daugiadalykį pobūdį ir visų pirma atsižvelgti į NEET (nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių) poreikius, kad būtų pagerintos jų įsidarbinimo perspektyvos. Tai turi būti pasiekta laikinai skatinant savivaldybes pritraukti arba pritaikyti išteklius Ohjaamo paslaugoms, taip gerinant jaunimo poreikių tenkinimą, teikiant švietimo, sveikatos priežiūros ir (arba) socialines paslaugas, integruotas į esamus paslaugų portfelius. Ochjaamo tarnybos sudaro organizacijų asociaciją ir dauguma joje dirbančių ekspertų lieka jų pačių organizacijose dirbančiais asmenimis. Kai savivaldybė skiria darbuotoją Ohjaamo tarnyboms, savivaldybė gali prašyti finansuoti papildomo eksperto, kuris turi būti laikinas ir kuris užtikrina, visų pirma rengdama mokymus, darbo kultūros ir paslaugų teikimo praktikos reformą, personalo išlaidas. Tikimasi, kad šis paskatų modelis padės veiksmingiau integruoti sveikatos, socialines ir (arba) švietimo žinias į Ohjaamo paslaugų punktus. Reforma finansuojama per Užimtumo ir ekonominės plėtros ir administravimo centrą (KEHA centras).

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P3C1I1). Darbingumo, našumo ir gerovės darbe didinimas

Investicijų tikslas – padidinti užimtumo lygį didinant dalinį darbingumą turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, dalyvavimą darbo rinkoje ir padidinti užimtumo lygį gerinant psichikos sveikatą ir gebėjimą dirbti, siekiant išplėsti darbinę karjerą.

Investicijas sudaro šios intervencinės priemonės:

I)Naujo tarpinio darbo rinkos operatoriaus įsteigimas siekiant skatinti asmenų, kuriems kyla didelė nuolatinio išstūmimo iš darbo rinkos rizika, prisitaikymą ir įdarbinimą;

II)Paslaugų trūkumų, susijusių su dalinio darbingumo ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis, šalinimas: tai bus daroma rengiant mokymus ir išplečiant esamą darbo jėgos programą, kad ji apimtų dar penkias savivaldybes ar bendras savivaldybių institucijas, ir išplečiant esamą individualaus įdarbinimo ir paramos (IPS) modelį, kad jis apimtų dar šešias gerovės sritis.

III)Profilaktinės paramos profesiniam gebėjimui teikimas asmenims ir darbo vietoms taikant fizinės ir psichinės sveikatos priemones. Daugelyje darbo vietų trūksta organizacinių priemonių, neveiksmingo bendradarbiavimo, neaiškios pareigos remti gebėjimus dirbti, todėl profesinė karjera yra trumpesnė. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas informacijos paieškai ir sklaidai bei praktinėms priemonėms, kuriomis remiamas darbingumas, sukuriama virtuali darbo gebėjimų įstaiga.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

I.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
77	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka – Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Tarpinė reikšmė	Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymo, reglamentuojančio Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelį, taikomą darbo ieškančio asmens paslaugų teikimo procesui, įsigaliojimas	Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymo nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				2 ketv.	2022	Įsigaliojo Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymas, kuriuo reglamentuojamas Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelis darbo ieškančio asmens paslaugų teikimo procese.
78	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka – Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Siektina reikšmė	Metinis apklausų dėl darbo paieškos, vykdomų pagal Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį, skaičiaus padidėjimas		Skaičius	1 000 000	2 000 000	4 ketv.	2023	Per metus turi būti surengta ne mažiau kaip 2 000 000 darbo paieškos apklausų (palyginti su 2019 m. surengtais 1 000 000 apklausų). Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelį sudaro trijų rūšių pokalbiai: Pradiniai darbo ieškančio asmens pokalbiai, diskusijos ieškant darbo ir papildomos diskusijos ieškant darbo. Įvairių rūšių asmeninių pokalbių organizavimas stebimas naudojantis valstybinių užimtumo tarnybų klientų informacinėmis sistemomis.
79	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka – Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Tarpinė reikšmė	Visos penkios skaitmeninės funkcijos, kurių reikia Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modeliui, yra integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir veikia.	Skaitmeninės funkcijos, integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir veikiančios				4 ketv.	2023	Visos penkios skaitmeninės infrastruktūros funkcijos turi būti plėtojamos ir integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir visapusiškai veikia, kad būtų galima įgyvendinti Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį. Penkios funkcijos yra šios: -plėsti klientų aptarnavimo poreikių vertinimo priemones; -automatinio darbo paieškos profilio papildymas; -darbo ieškančių asmenų savarankiško pranešimo apie darbo paiešką sistema; -elektroninė įdarbinimo sistema, skirta pokalbiams dėl darbo paieškos; -klientų konsultavimas internetu.
80	P3C1R2 – Užimtumas ir darbo rinka – Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja Nedarbo saugumo įstatymo pakeitimai dėl laipsniško papildomų nedarbo garantijų dienų atsisakymo	Apsaugos nuo nedarbo įstatymo pakeitimų nuostatos, nurodančios jų įsigaliojimą				2 ketv.	2023	Įsigalioja Nedarbo apsaugos aktų pakeitimai. Teisės aktų pakeitimai apima laipsnišką papildomų nedarbo draudimo dienų panaikinimą, kad minimalus papildomų dienų amžius nuo 1963 m. gimimo būtų padidintas vieneriais metais/amžiaus grupe, o 1965 m. gimusiems ir vėliau gimusiems asmenims būtų visiškai panaikinta galimybė nustatyti papildomą dieną.
81	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Tarpinė reikšmė	Akto pakeitimų, susijusių su studentais, tyrėjais ir stažuotojais, įsigaliojimas (719/2018)	Akto Nr. 719/2018 pakeitimų nuostatos, susijusios su studentais, tyrėjais ir stažuotojais, nurodant jų įsigaliojimą				2 ketv.	2022	Teisės akto pakeitimo dėl studentų, tyrėjų ir stažuotojų įsigaliojimas (719/2018). Pakeitime pateikiama bent ši informacija: -pakeisti leidimo gyventi tipą aukštojo mokslo studijoms, suteikiant diplomą iš laikino (B) į tęstinį (A). Tai reiškia, kad leidimas nuolat gyventi šalyje gali būti išduodamas greičiau; -pratęsti leidimo gyventi, grindžiamo studijomis, galiojimo trukmę nuo vienerių metų, kad apimtų visą studijų trukmę, kai šie tyrimai suteikia tam tikrą laipsnį; -centralizuotas ir aiškesnis reglamentas, susijęs su teise dirbti.
82	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Tarpinė reikšmė	Užsieniečių įstatymo pakeitimų įsigaliojimas (301/2004)	Užsieniečių įstatymo pakeitimų nuostatos, nurodant jų įsigaliojimą				2 ketv.	2023	Užsieniečių įstatymas (301/2004) iš dalies keičiamas siekiant supaprastinti leidimų dirbti ir švietimu grindžiamos imigracijos išdavimo procesus. Teisės aktų pakeitimai apima: -darbdavio ir prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareigų patikslinimas prašymo pateikimo procese -specialisto leidimo gyventi diferencijavimas į jo kategoriją ir pakeistos leidimo išdavimo sąlygos -reglamentų, reglamentuojančių Suomijos diplomatinių atstovybių užsienyje veiklą, pakeitimai ir -peržiūrėtos leidimų gyventi išdavimo sąlygos.
83	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Siektina reikšmė	Mažėja vidutinis dienų, kurias specialistai ir augantys verslininkai nagrinėja prašymus išduoti leidimą gyventi, skaičius.		Skaičius	34,6	14	4 ketv.	2022	Specialistams (dirbantiems įmonės vidurinėje ar aukščiausioje vadovybėje arba darbo vietose, kurioms reikia specialių ekspertinių žinių), augimo verslininkams ir jų šeimos nariams sukuriamas greitas leidimų gyventi tvarkymo būdas, pagal kurį paspartintą procedūrą pasirinkusiai tikslinei grupei suteikiamas paslaugų įsipareigojimas, apimantis 14 dienų (palyginti su 34,6 dienų, vidutinę leidimo gyventi šalyje išdavimo proceso trukmę specialistams (įskaitant ES mėlynosios kortelės specialistus), augimą skatinančius verslininkus ir juos lydinčius šeimos narius 2018–2020 m. laikotarpiu, skaičiuojant pagal leidimų skaičių). Įsipareigojimas teikti paspartintas paslaugas taikomas elektroninėms taikomosioms programoms, kurios atitinka pagreitinto proceso reikalavimus. Augančio verslininko ir specialisto apibrėžtis ir leidimo gyventi šalyje išdavimo kriterijai nustatyti Užsieniečių įstatyme (301/2004).
84	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Darbo ir švietimu grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas	Siektina reikšmė	Vidutinio dienų skaičiaus sumažėjimas nagrinėjant prašymus išduoti leidimą gyventi remiantis darbu ir švietimu		Skaičius	65,2	30	4 ketv.	2024	Prašymų išduoti leidimus gyventi darbo ir mokymosi tikslais nagrinėjimo trukmė vidutiniškai sutrumpinama iki 30 dienų. Tikslas taikomas elektroniniams prašymams išduoti leidimus gyventi. Atskaitos scenarijus atspindi 2018–2020 m. išduotų darbo ir studijų leidimų vidutinę svertinę trukmę.
85	P3C1R4 – Užimtumas ir darbo rinka – Daugiadalykių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo paslaugos)	Siektina reikšmė	Ekspertų išteklių, finansuotų integruotų sveikatos priežiūros, socialinių ir (arba) švietimo paslaugų teikimui Ohjaamo vieno langelio principu pagrįstuose centruose, skaičius		Visos darbo dienos ekvivalentų skaičius	0	100	Q4	2025	Bent 100 ekspertinių išteklių (visos darbo dienos ekvivalentais), finansuotų integruotų sveikatos priežiūros, socialinių ir (arba) švietimo paslaugų teikimui Ohjaamo vieno langelio principu pagrįstuose centruose, skaičius Tikslo įgyvendinimą stebi ir vertina perkančioji institucija (Ekonomikos ir užimtumo ministerija) priimdama finansavimo sprendimus.
86	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Tarpinė reikšmė	Įstatymo dėl valstybės valdomo naujo įmonės tarpinio darbo rinkos operatoriaus įsigaliojimas	Įstatymo dėl valstybės valdomo naujo įmonėje įsisteigusio tarpinio darbo rinkos operatoriaus nuostatos, kuriose nurodoma, kad jis įsigalioja				2 ketv.	2022	Įsigaliojo įstatymas dėl valstybės valdomo naujo įmonės tarpinio darbo rinkos operatoriaus. Įstatyme apibrėžiama bent speciali paskyrimo bendrovė, jos tikslas ir užduotys, tikslinė grupė, organizacija, finansavimas ir ryšys su kita užimtumo veikla. Šis įstatymas yra būtina sąlyga skiriant finansavimą iš nacionalinio biudžeto kaip kompensaciją už visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) teikimą.
87	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Tarpinio darbo rinkos operatoriaus įdarbintų neįgaliųjų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d.		Skaičius	0	170	Q4	2023	2023 m. gruodžio 31 d. naujasis tarpinis darbo rinkos operatorius įdarbina ne mažiau kaip 170 neįgaliųjų.
88	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Tarpinio darbo rinkos operatoriaus įdarbintų neįgaliųjų skaičius 2025 m. gruodžio 31 d.		Skaičius	170	650	Q4	2025	2025 m. gruodžio 31 d. tarpinis darbo rinkos operatorius turi įdarbinti ne mažiau kaip 650 neįgaliųjų.
89	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Mobilumo darbo srityje programos ir individualaus įdarbinimo ir paramos modelio išplėtimas 11 naujų sričių		Skaičius	0	11	4 ketv.	2024	Darbo mobilumo programa išplečiama įtraukiant penkias naujas savivaldybes arba bendras savivaldybių institucijas, o individualios vietos ir paramos modelis išplečiamas į šešias naujas gerovės teritorijas.
90	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Darboviečių ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių, dalyvavusių priemonėse, kuriomis remiama psichikos sveikata ir gebėjimas dirbti, skaičius		Skaičius	0	1 000	4 ketv.	2024	Plečiant esamą psichikos sveikatos darbe programą, bent 1 000 darbo vietų ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių dalyvauja psichikos sveikatos ir profesinių gebėjimų ugdymo priemonėse, pvz., mokymo, konsultuojamojo ugdymo ar kituose vystymosi veiksmuose. Kompetencijos stiprinimas vertinamas stebint metodų diegimą ir dalyvavimą mokymo, konsultuojamojo ugdymo ar kitose vystymosi priemonėse.

J. P3C2 KOMPONENTAS. KOMPETENCIJOS LYGIO DIDINIMAS IR TĘSTINIO MOKYMOSI REFORMA

Šia Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi sprendžiamos problemos, kylančios dėl globalizacijos, technologinių ir demografinių pokyčių, kurie daro poveikį Suomijos ekonomikai ir kelia grėsmę užimtumo lygiui. Darbingo amžiaus žmonių įgūdžių ugdymas (perkvalifikuojant ir tobulinant įgūdžius), įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, su darbo rinka susijusiose srityse yra labai svarbus didinant darbo jėgos galimybes vis labiau skaitmeninėje ir ekologiškesnėje ekonomikoje.

Bendras šio komponento tikslas – kelti Suomijos kompetencijos lygį ir padidinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą. Siekiant šio tikslo, komponentas apima šią veiklą: i) nuolatinio mokymosi reformą, kad būtų patenkinti ateities gebėjimų poreikiai; ii) investavimas į nuolatinio mokymosi skaitmeninimą; iii) didinti aukštojo mokslo studentų vietų skaičių; ir iv) investuoti į aukštojo mokslo Alanduose skaitmeninimą ir modernizavimą.

Pagal šį komponentą remiamas sklandesnis perėjimas iš profesinio gyvenimo į švietimo sistemą. Ji taip pat padeda gerinti užimtumo sąlygas, ypač tarp nepakankamai atstovaujamų grupių, ir sudaryti sąlygas pagrindinių ekonomikos sektorių žmonėms imtis naujų užduočių.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl paskatų priimti darbą gerinimo ir įgūdžių gerinimo bei aktyvios įtraukties didinimo, visų pirma teikiant gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), taip pat dėl priemonių, kuriomis remiamas užimtumas ir remiama aktyvi darbo rinkos politika, stiprinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

J.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P3C2R1). Tęstinio mokymosi reforma

Šios reformos tikslas – gerinti darbingo amžiaus žmonių (įskaitant tuos, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms) užimtumo galimybes tobulinant jų įgūdžius ir gebėjimus, taip pat remti įmonių ilgalaikio augimo potencialą ir regionų gyvybingumą. Reformos tikslas – didinti švietimo kursų pasiūlos ir darbo rinkos poreikių atitiktį.

Priemonę sudaro šios intervencinės priemonės: i) įsteigti tęstinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centrą, kad būtų skatinamas reformos įgyvendinimas; ii) sukurti darbo ir gebėjimų poreikių numatymo sistemą; iii) vykdyti mokymo programas, kuriomis remiamas perėjimas prie skaitmeninių technologijų, naujų darbo metodų supratimas ir piliečių gebėjimas valdyti naujas skaitmenines priemones, taip pat teisingas perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios visuomenės; ir iv) rengti specialiai pritaikytus mokymus, kad būtų pagerinta orientavimo paslaugų, praktikos ir priemonių kokybė.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

1 investicija (P3C2I1). Skaitmeninimo programa, skirta nuolatiniam mokymuisi

Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas ir paspartinti švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sistemos pertvarką peržengiant administracines sienas įgyvendinant plataus masto skaitmeninimo programą, kad būtų plėtojamos skaitmeninės paslaugos ir informacijos ištekliai, kuriais remiamas nuolatinis mokymasis. Plėtojant esamas ir naujas skaitmenines paslaugas taip pat didinamas aukštojo mokslo inovacinis pajėgumas ir sudaromos palankesnės sąlygos naudotis skaitmeninėmis švietimo paslaugomis.

Priemonę sudaro du pagrindiniai elementai: i) sukurti nepertraukiamam mokymuisi skirtą skaitmeninių paslaugų paketą, kuris apimtų visą švietimo sistemą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą) ir už administracinių ribų; ir ii) didinti skaitmeninimą ir lankstų mokymąsi aukštojo mokslo įstaigose. Todėl taikant naujus skaitmeninius sprendimus turi būti teikiamos paslaugos, paslaugų grandinės ir paslaugų paketai, kurie daug geriau nei dabar tenkina vartotojų poreikius, mažina įvairių subjektų darbo dubliavimąsi ir didina naudojamų išteklių ir veiklos metodų efektyvumą už administracinių ribų.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P3C2I2). Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių

Šių investicijų tikslas – kelti išsilavinimo lygį didinant aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių. Tikimasi, kad tai prisidės prie ekonomikos atsigavimo ir švelnins neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, nes pagreitins jaunimo galimybes siekti aukštojo mokslo.

Pagal šią priemonę bent 600 vietų skiriama daugiau vietų aukštojo mokslo įstaigoms, siūlančioms kvalifikacinius laipsnius, skirtus profesiniams sektoriams, kuriuose trūksta darbo jėgos. Tokie sektoriai apima socialinę ir sveikatos priežiūrą, švietimą, technologijas ir IRT sektorius. Visi pasirinkti profesiniai sektoriai prisideda prie sėkmingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo. Investicijos apima aukštojo mokslo įstaigos studentų švietimo išlaidas per visą studijų laikotarpį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C2I3). Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas

Šių investicijų tikslai – gerinti švietimo sistemos teikiamų įgūdžių kokybę, didinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, remti darbo vietų kūrimą ir verslumą Alanduose.

Priemone siekiama: i) į visas aukštojo mokslo studijas (nuo bakalauro laipsnių iki antrosios pakopos studijų) įtraukti į studentus orientuotą skaitmeninį švietimą (taip siekiama, kad vis daugiau studentų galėtų dalyvauti aukštojo mokslo programose, nepriklausomai nuo fizinio atstumo ar skirtingos gyvenimo padėties, įskaitant darbo ir studijų derinimą); ii) atnaujinti ir plėtoti aukštojo mokslo institucijų skaitmeninio orientavimo ir valdymo sistemą, kad ji taip pat galėtų būti integruota į nacionalines duomenų bazes ir nacionalines tęstinio mokymosi skaitmenines ekosistemas (taip siekiama užtikrinti vienodas sąlygas studijuoti Alanduose, palyginti su kitomis Suomijos aukštojo mokslo įstaigomis); iii) sukurti dvi naujas bakalauro ir magistro programas skaitmeninimo, automatizavimo ir atsinaujinančiosios energijos srityse (kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas studijų teminėse srityse).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

J.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Laikas		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
91	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo dėl nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro įsigaliojimas	Įstatymo dėl nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro nuostata, nurodanti jo įsigaliojimą				4 ketv.	2021	Įstatymo dėl Suomijos tęstinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro įsigaliojimas. Įstatyme pateikiama bent ši informacija: i) paslaugų centro organizavimas ir struktūra; ii) misija ir tikslai; iii) švietimo ir įgūdžių ugdymo paslaugų finansavimas. Paslaugų centro steigimo tikslas – reformuoti paslaugų sistemą, kad darbingo amžiaus gyventojų įgūdžių ugdymas būtų labiau susietas su profesinio gyvenimo poreikiais ir regioninių pramonės šakų plėtra ir atnaujinimu. Tęstinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centras turi būti sukurtas taip, kad skatintų darbingo amžiaus gyventojų įgūdžių ugdymą ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą.
92	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tarpinė reikšmė	Vidutinės trukmės darbo ir gebėjimų poreikių prognozavimo modelio pabaigimas	Veikia vidutinės trukmės prognozavimo modelis				4 ketv.	2023	Parengiama ir veikia darbo jėgos ir gebėjimų poreikių prognozavimo sistema. Šiuo modeliu stiprinami gebėjimai numatyti darbingo amžiaus gyventojams reikalingus įgūdžius. Modelis apima vidutinės trukmės darbo jėgos, švietimo ir įgūdžių poreikių prognozes, taip pat įvairių darbo jėgos pasiūlos srautų raidos vertinimą (numatomą skirtinguose švietimo lygmenyse įgytų kvalifikacijų skaičių, profesinio perkėlimo raidos vertinimą ir bedarbių bei tų, kurie nedirba darbo rinkoje, darbo jėgos potencialo vertinimą).
93	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas, kad būtų rengiami mokymai skaitmeniniams ir ekologiškiems įgūdžiams stiprinti	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas dėl mokymo, skirto skaitmeniniams ir (arba) ekologiškiems įgūdžiams stiprinti, teikimo. Paskesni kvietimai arba kvietimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose turėtų būti skelbiami reguliariai iki 2024 m. gruodžio 31 d., siekiant lanksčiai reaguoti į naujus mokymo ir švietimo poreikius. Bent 20 proc. mokymo lėšų skiriama visų pirma skaitmeninei pertvarkai (15 proc.) ir teisingam perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios visuomenės (5 proc.). Šiuo tikslu į kvietimų teikti paraiškas arba konkurencinio konkurso sąlygas įtraukiami atrankos/tinkamumo kriterijai, atitinkantys taikytinas intervencijos sritis, nustatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento VI ir VII prieduose, būtent: „Indėlis į ekologiškus įgūdžius ir darbo vietas bei ekologišką ekonomiką“ (01) ir „Parama skaitmeninių įgūdžių ugdymui“ (108).
94	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Siektina reikšmė	Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skirtuose skaitmeniniams ir ekologiniams įgūdžiams stiprinti, skaičius		Skaičius	0	7 800	2 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 7 800 žmonių, iš kurių 1 500 yra nepakankamai atstovaujamų grupių nariai, dalyvauja mokymo programose, pradėtose 93 gairėje nurodytais kvietimais teikti pasiūlymus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 93 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais. Parengiamas, bandomas ir įgyvendinamas papildomas nuo išsilavinimo lygio nepriklausantis švietimo modelis. Nepakankamai atstovaujamų grupių (įskaitant vyresnio amžiaus žmones) dalyvavimas stiprinamas vykdant informavimo veiklą, teikiant rekomendacijas, taikant paramos priemones ir rengiant tikslinius mokymus. Tikslinis mokymas – tai mokymas, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nepakankamai atstovaujamoms grupėms naudotis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamomis mokymosi paslaugomis ir prie poreikių pritaikytomis paslaugomis.
95	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Siektina reikšmė	Profesinio orientavimo specialistų, dalyvavusių mokymuose, kad padidintų savo kompetencijos lygį, skaičius		Skaičius	0	300	4 ketv.	2024	Siekiant plėtoti profesinio orientavimo specialistų kompetenciją, bent 300 profesinio orientavimo specialistų turi dalyvauti tolesniuose specializuotuose mokymuose, susijusiuose su instruktorių skaitmeniniais įgūdžiais, kalbos ir kultūriniu sąmoningumu, perėjimu prie žaliosios ekonomikos ir lyčių lygybės skatinimu. Įvairių organizacijų (įskaitant savivaldybes, užimtumo administraciją, švietimo įstaigas) profesinio orientavimo specialistai turi siekti užtikrinti plačią žinių sklaidą.
96	P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi	Tarpinė reikšmė	Tęstinio skaitmeninių mokymosi paslaugų IT struktūros pabaigimas	IT struktūra baigta ir veikia				4 ketv.	2021	Turi būti sukurta ir visapusiškai veikianti skaitmeninių tęstinio mokymosi paslaugų IT struktūra. Ji nustato išteklių paskirstymo planavimo ir dabartinės paslaugų teikimo praktikos racionalizavimo sistemą, kad būtų sukurtos į vartotojus orientuotos skaitmeninės paslaugos, skirtos tęstiniam mokymuisi. Šiuo tikslu ji atsižvelgia į visus būtinus IT plėtojimo aspektus, įskaitant verslo pajėgumus, komponentus, taikomąsias programas, naudotojų grupes, duomenų objektus. IT struktūra yra esamų skaitmeninių paslaugų atnaujinimo ir naujų skaitmeninių paslaugų plėtojimo pagrindas; į ją įtraukiamas paslaugų, kurias reikia plėtoti, sąrašas.
97	P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi	Siektina reikšmė	Naujų aktyvių skaitmeninių paslaugų, skirtų nuolatiniam mokymuisi, dalis		(procentais)	0	70	4 ketv.	2025	Bent 70 proc. naujų skaitmeninių paslaugų, apibrėžtų ir įtrauktų į 96 pagrindinį tikslą nurodytoje IT architektūroje, turi būti teikiamos ir prieinamos įvairioms vartotojų grupėms. Pradedamos teikti paslaugos, skirtos sklandžiam perėjimui švietimo ir profesinio gyvenimo srityse remti. Planuojamos paslaugos apima bent šias funkcijas: a) kompetencijos ir interesų sričių nustatymas; b) informacija apie kompetencijos poreikius, darbo rinką, išmokas ir švietimo bei mokymo paslaugų teikimą; c) parama orientavimui, kompetencijos ugdymui ir karjeros planavimui.
98	P3C2I2 – Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių	Siektina reikšmė	Studentų priėmimo į aukštojo mokslo įstaigas didinimas		Skaičius	0	600	4 ketv.	2022	Aukštojo mokslo įstaigos didina savo priimamų asmenų skaičių, 2022 m. įtraukdamos bent 600 studijų vietų į pirmojo ciklo mokslo laipsnio programas, kuriomis siekiama remti Suomijos tvaraus augimo programos įgyvendinimą ir spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Tikimasi, kad tai papildys nacionalinį finansavimą, kuris jau buvo skirtas aukštojo mokslo įstaigų priėmimo didinimui nuo 2020 m. Tikimasi, kad iki 2021 m. pabaigos Švietimo ir kultūros ministerija ir aukštojo mokslo institucijos susitars dėl kokių studijų sričių ir į kurias aukštojo mokslo įstaigas. Studijų vietų didinimas turi būti nukreiptas į tas sritis, kuriose yra didžiausia švietimo paklausa ir įgūdžių trūkumas. Atrankos kriterijai apima regioninę ir nacionalinę darbo jėgos paklausą, švietimo paklausą ir tai, kaip veiksmingai programomis remiami nauji ateities įgūdžių poreikiai, įskaitant dėmesį sveikatos sektoriui, pažangioms technologijoms ir IRT sektoriams. Tikimasi, kad nauji studentai studijuoja į studijų programas ne vėliau kaip 2022 m. rudenį (akademiniais metais 2022–2023 m.). Švietimo ir kultūros ministerija stebi, ar studentų priėmimas padidėjo, palygindama studentų priėmimą 2022 m. su baziniu scenarijumi, kuris apibrėžiamas kaip didžiausias metinis priėmimas 2017–2019 m.
99	P3C2I3 – Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas	Siektina reikšmė	Alandų aukštojo mokslo modernizuotų kursų, kuriuose yra svarbių skaitmeninių elementų, dalis		(procentais)	10	70	4 ketv.	2024	Modernizuotų kursų su plataus masto skaitmeniniais elementais (t. y. bent 25 proc. atskirų kursų per atstumą arba bent 30 proc. vieno kurso medžiagos yra skaitmeninės daugiaformės) dalis padidinama nuo 10 proc. (esami 2020 m. kursai, kurie atitinka tikslinius reikalavimus, t. y. modernizuotų kursų, kuriuose yra pakankamai skaitmeninių elementų) iki 70 proc. visų Alandų universiteto atvirojo universiteto studijų programų ir akademinių kursų. Tai atitinka teorinio mokymo kursus (į tikslinį rodiklį neįtraukiami tik praktinių įgūdžių mokymai). Paramos sistemos suskaitmeninamos ir suderinamos su nacionaliniais registrais ir duomenų bazėmis. Mokytojai ir atitinkami pagalbiniai darbuotojai mokomi skaitmeninės daugiaformės pedagogikos ir naujų skaitmeninių administracinių sistemų naudojimo. Alandų universiteto skaitmeninė įranga ir programinė įranga turi būti modernizuojamos ir plečiamos.

K. P3C3 KOMPONENTAS. MTPI, MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA IR BANDOMIEJI PROJEKTAI

Pagal šį Suomijos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami uždaviniai mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje. Nepaisant to, kad, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, 2010 m. Suomija yra viena iš inovacijų lyderių, ji nukentėjo nuo investicijų į mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą, visų pirma privačiojo sektoriaus investicijų į MTPI veiklą. Kita problema, su kuria susiduria Suomija, yra poreikis stiprinti bendradarbiavimą su viešaisiais MTPI subjektais ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektais, dalyvaujančiais mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veikloje, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu.

Komponento tikslas – padėti stiprinti MTPI intensyvumą, padidinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų išlaidų dalį Suomijoje nuo 2,9 proc. 2019 m. iki 4 proc. BVP iki 2030 m. ir padidinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos užmojį pagal 2020 m. pavasarį priimtas nacionalines mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų gaires. Šiuo tikslu pagal komponentą siūlomi du investicijų paketai, kuriais siekiama skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir investuoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, kuria remiamas tvarus augimas ir skaitmeninimas.

Į žaliosios pertvarkos skatinimo dokumentų rinkinį įtrauktos investicijos, skirtos remti pirmaujančių įmonių projektus, spartinti pagrindinius sektorius ir stiprinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose, taip pat remti novatoriškas augančias įmones (1-4 punktuose nurodytos investicijos).

Siekiant užtikrinti, kad investicijos pagal šį komponentą atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 30 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 31 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 32 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 33 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus. Toliau nurodyti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai laikomi atitinkančiais reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01): i) tie mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai, kuriais pasiekiama technologiniu požiūriu neutralių rezultatų jų taikymo lygmeniu; ii) tie mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai, kuriais remiamos mažą poveikį aplinkai turinčios alternatyvos, kurioms jie taikomi; arba iii) tie mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai, kuriais visų pirma siekiama kurti alternatyvas, kurios sektoriuje turėtų mažiausią galimą poveikį aplinkai, toms veiklos rūšims, kurioms nėra technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamų mažą poveikį darančių alternatyvų.

Į inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros rėmimo dokumentų rinkinį įtrauktos investicijos į vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros, nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros plėtrą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į mokslinius tyrimus ir inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos bei darnųjį transportą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

K.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (P3C3I1). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pagrindinės įmonės

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ administruojamą schemą remti įmonių ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų partnerystes ir ekosistemas, kuriomis didinamas verslo konkurencingumas ir didinamas mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos veiksmingumas. Finansuojamose partnerystėse daugiausia dėmesio skiriama veiklos sritims, kuriomis remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos.

Investicijas sudaro parama naujų sektorių, produktų, įmonių ir veiklos modelių kūrimui, taip pat universitetų, taikomųjų mokslų universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų rezultatų naudojimas įmonių poreikiams tenkinti. Partnerystės turi turėti didelės įtakos kitoms nacionalinėms MTPI finansuojamoms lėšoms, pačių įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas bei ES ir kitų tarptautinių lėšų panaudojimui. Tikimasi, kad lanksti bendrovių, mokslinių tyrimų organizacijų ir kitų MTPI subjektų partnerystė ir ekosistemos padidins verslo ir pramonės konkurencingumą ir padidins našumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P3C3I2). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama pereiti prie žaliosios ekonomikos. Pagrindinių sektorių spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)

Investicijų tikslas – pasitelkiant Suomijos akademijos administruojamą schemą skatinti MTPI veiklą, kuria remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos, daugiausia dėmesio skiriant perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindiniams sektoriams ir technologijoms, kad būtų skatinama naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui. Programa apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir neteršiančias energijos sistemas bei duomenų analizės ir socialinių mokslų kompetencijas.

Priemonę sudaro intervencijos, kuriomis siekiama stiprinti esamas mokslinių tyrimų grupes, didinti ekspertinių žinių lygį, be kita ko, ne tik esamose mokslinių tyrimų grupėse, ir remti verslo veiklos atnaujinimą. Investicijos į pagrindinių sektorių ir technologijų mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas taip pat stiprina MTPI subjektų partnerystę ir ekosistemas. Pagal šią priemonę teikiama parama mokslinių tyrimų organizacijoms, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigoms arba mokslinių tyrimų institutams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C3I3). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama pereiti prie žaliosios ekonomikos. Pagrindinių sektorių spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)

Šių investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą skatinti MTPI veiklą, kuria remiama žalioji pertvarka, daugiausia dėmesio skiriant perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindiniams sektoriams ir technologijoms, kad būtų skatinama naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Ši sistema apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir netaršios energijos sistemas, taip pat kompetencijas duomenų analizės ir socialinių mokslų srityse, susijusiose su atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos.

Priemonę sudaro intervencijos, kuriomis siekiama stiprinti esamas mokslinių tyrimų grupes, didinti ekspertinių žinių lygį, be kita ko, ne tik esamose mokslinių tyrimų grupėse, ir remti verslo veiklos atnaujinimą. Investicijos į pagrindinių sektorių ir technologijų mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas taip pat stiprina MTPI subjektų partnerystę ir ekosistemas. Pagal šią priemonę teikiama parama privačioms ir viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms, taip pat bendrovėms ar savivaldybėms. Visų pirma ja siekiama remti projektus, skirtus pirmaujančioms įmonėms, atrinktoms pagal pirmiau nurodytą 1 investiciją.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P3C3I4). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos. Inovatyvių augimo įmonių rėmimas

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas ir pagerinti jų pasirengimą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Taip pat tikimasi, kad investicijomis bus sustiprintas moksliniais tyrimais grindžiamas verslas, nes bus plėtojami aukštojo mokslo institucijų ir mokslinių tyrimų institutų rezultatai, susiję su naujomis įmonėmis, remiančiomis perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Priemonė – teikti tikslinę paramą didelį augimo potencialą turinčioms bendrovėms, kurios kuria perėjimo prie žaliosios ekonomikos sprendimus, kad paskatintų eksportą jau vykdančių bendrovių augimą ir padidintų eksporto bendrovių skaičių. Parama atrinktoms bendrovėms apima MTPI veiklos finansavimą, konsultacijas ir informaciją bei ryšius tikslinėse rinkose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

5 investicija (P3C3I5). Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra

Šios investicijos tikslas – pagal Suomijos akademijos administruojamą schemą finansuoti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą. Ji apima visas mokslo ir mokslinių tyrimų sritis. Daugiausia dėmesio skiriama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Atrankos kriterijuose atsižvelgiama į patirtį, įgytą atrenkant nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros projektus (6 investicija).

Priemonę sudaro finansinė parama vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros statybai, pavyzdžiui, įrangos ir sistemų įsigijimui, paslaugų kūrimui ar atnaujinimui. Šia priemone taip pat remiami nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos tikslai, apimantys visas mokslo šakas, akcentuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimui atsižvelgiant į priimančiųjų institutų, pavyzdžiui, universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, strategijas ir profilius. Galiausiai investicijos turi padėti didinti įvairių dalyvių (universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir kitų MTPI subjektų) mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvirumą ir sąveikumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicija (P3C3I6). Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros

Šios investicijos tikslas – pagal Suomijos akademijos administruojamą schemą finansuoti nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams.

Priemonę sudaro finansinė parama nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimui, pavyzdžiui, įrangos ir sistemų įsigijimui, paslaugų kūrimui ar atnaujinimui. Bent 40 proc. investicijų vertės skiriama su skaitmeninimu susijusiai mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai. Šia priemone taip pat remiama Suomijos mokslinių tyrimų infrastruktūros akademijos dotacijų kriterijų peržiūra pagal Nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui. Galiausiai investicijos turi padėti didinti įvairių dalyvių (universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir kitų MTPI subjektų) mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvirumą ir sąveikumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

7 investicija (P3C3I7). Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą remti testavimo aplinkos (inovacijų infrastruktūros) kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Taip pat siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros atvirumą ir sąveikumą.

Priemonę sudaro parama kuriant aplinką, reikalingą sprendimams, kuriais skatinamas anglies dioksido poveikio neutralumas ir skaitmeninimas tikrosiomis naudotojų sąlygomis, kurti ir išbandyti. Tokia aplinka gali apimti įvairias miestų, savivaldybių ir kitų viešųjų subjektų mokslinių tyrimų infrastruktūras arba inovacijų aplinką, kurią bendrai kuria bendrovės ir kiti subjektai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

K.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
100	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pirmaujančios įmonės	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl vadovaujančių įmonių projektų paskelbimas	„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl pirmaujančių įmonių projektų. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
101	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pirmaujančios įmonės	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas pirmaujančių įmonių projektams		Skaičius	0	5	4 ketv.	2023	„Business Finland“ pranešimas apie ne mažiau kaip 5 dotacijų skyrimą pirmaujančių įmonių projektams, atrinktiems pagal 100 gairėje nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
102	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pirmaujančios įmonės	Siektina reikšmė	Pirmaujančių įmonių užbaigtų projektų dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 100-ame orientaciniame plane nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 90 000 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 100 000 000 EUR.
103	P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Tarpinė reikšmė	Suomijos akademija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose	Suomijos akademijos paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas				4 ketv.	2021	Suomijos akademija paskelbia pirmąjį kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų finansavimo, daugiausia dėmesio skirdama svarbiausiems perėjimo prie žaliosios ekonomikos sektoriams ir technologijoms, siekdama skatinti naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Programa apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir neteršiančias energijos sistemas bei duomenų analizės ir socialinių mokslų kompetencijas. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą.
104	P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Siektina reikšmė	Suomijos akademijos skiriamos dotacijos mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose		Skaičius	0	25	2 ketv.	2023	Suomijos akademijos pranešimas apie mažiausiai 25 dotacijų skyrimą mokslinių tyrimų projektams, atrinktiems pagal 103 gairėje nurodytus kriterijus. Visi kvietimai turi būti grindžiami 103 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais.
105	P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Siektina reikšmė	Suomijos akademijos užbaigtų pagrindinių sektoriaus mokslinių tyrimų projektų dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 103 tarpinį tikslą nurodytus kvietimus teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 40 500 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 45 000 000 EUR.
106	P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)	Tarpinė reikšmė	„Business Finland“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose	„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose perėjimo prie žaliosios ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, vandenilio ekonomikos, didelės vertės biologinių produktų ir netaršių energetikos sistemų, taip pat kompetencijos tokiose srityse kaip duomenų analizė ir socialiniai mokslai, susiję su atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
107	P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)	Siektina reikšmė	„Business Finland“ skiriamos dotacijos MTPI projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose		Skaičius	0	10	4 ketv.	2023	„Business Finland“ pranešimas apie ne mažiau kaip 10 dotacijų skyrimą MTPI projektams, atrinktiems pagal 106 gairėje nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
108	P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)	Siektina reikšmė	„Business Finland“ skirtų užbaigtų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų pagrindiniuose sektoriuose dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 106 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 22 500 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 25 000 000 EUR.
109	P3C3I4 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Augančių inovatyvių įmonių rėmimas	Tarpinė reikšmė	„Business Finland“ paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais remiamos novatoriškos augančios įmonės	„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo, skirto novatoriškoms augančioms įmonėms remti. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui, atsižvelgiant į RRF reglamento VI priedo 022 intervencijos sritį. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
110	P3C3I4 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Augančių inovatyvių įmonių rėmimas	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas novatoriškoms augančioms įmonėms remti		Skaičius	0	22	Q4	2023	„Business Finland“ pranešimas apie mažiausiai 22 dotacijų skyrimą novatoriškoms augančioms bendrovėms remti pagal 109 gairėje nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
111	P3C3I4 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Augančių inovatyvių įmonių rėmimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų, skirtų novatoriškoms augančioms bendrovėms, dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 109 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 16 200 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 18 000 000 EUR.
112	P3C3I5 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros paraiškas paskelbimas	Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Suomijos akademijoje				2 ketv.	2022	Suomijos akademija paskelbia kvietimą teikti paraiškas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūrai plėtoti. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atrankos kriterijai apima projektų poveikį darniam vystymuisi, perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui.
113	P3C3I5 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti		Skaičius	0	10	4 ketv.	2022	Suomijos akademijos pranešimas apie mažiausiai 10 dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal 112 tarpinį tikslą nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
114	P3C3I5 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Užbaigtų vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 112 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 22 725 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 25 250 000 EUR.
115	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atnaujinimo ir plėtros paskelbimas	Kvietimo teikti paraiškas paskelbimas Suomijos akademijoje				2 ketv.	2021	Suomijos akademija paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atrankos kriterijai apima projektų poveikį darniam vystymuisi, perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui. Atrenkant projektus taip pat užtikrinama, kad bent 8 000 000 EUR būtų skirta pagal RRF reglamento VII priedo intervencijos laukelį 009bis (Investicijos į su skaitmenine veikla susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą).
116	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas nacionalinėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti		Skaičius	0	6	2 ketv.	2022	Suomijos akademijos pranešimas apie mažiausiai 6 dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal 115 tarpinį tikslą nurodytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
117	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Užbaigtų nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 115 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 18 000 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 20 000 000 EUR.
118	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas inovacijų infrastruktūroms plėtoti skelbimas	„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl inovacijų infrastruktūros plėtros. Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama tiesiogiai su verslo skaitmeninimu susijusių elementų skatinimui (pagal RRF reglamento VII priedo 019 intervencijos sritį). Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. Projektai, kuriais skatinamas iškastinio kuro naudojimas, nefinansuojami. Bendrovės, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), pasiūlytas projektas gali būti finansuojamas tik tuo atveju, jei juo gerokai sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
119	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas inovacijų infrastruktūroms plėtoti		Skaičius	0	3	Q4	2023	„Business Finland“ pranešimas apie ne mažiau kaip 3 dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal 118 tarpiniame etape nustatytus tinkamumo/atrankos kriterijus.
120	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų inovacijų infrastruktūros projektų dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 118 tarpinį tikslą nurodytą kvietimą teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų. Jie atitinka ne mažiau kaip 18 675 000 EUR biudžetinius įsipareigojimus iš priemonei skirtų 20 750 000 EUR.

L. P3C4 KOMPONENTAS. KONKURENCINGUMO DIDINIMAS IR EKONOMIKOS AUGIMO SKATINIMAS KRIZĖS PAVEIKTUOSE SEKTORIUOSE

Šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – didinti eksporto pajėgumus vykdant konkretiems sektoriams skirtas investicijas, grindžiamas Suomijos pranašumais ir tarptautinės rinkos potencialu. Antrasis tikslas – remti kultūros ir kūrybos pramonės atsigavimą ir tvarų atsinaujinimą. Kultūros ir kūrybos sektoriai turi kūrybinės patirties, jie kuria ir komercializuoja intelektinę nuosavybę. Tai skatina inovacijas ir kuria pridėtinę vertę ir kituose sektoriuose. Be to, veiksmais pagal šį komponentą bus remiamas Suomijos turizmo pramonės atnaujinimas siekiant padidinti paslaugų eksportą. Suomijos MVĮ sudaro tik 16 % eksporto, t. y. mažiau nei panašios šalys. MVĮ tarptautinio verslo plėtrai ir inovacijų komercializavimui dažnai reikia papildomų finansinių pastangų, kurių daugelyje MVĮ trūksta. Kūrybos ir kultūros pramonė ir turizmas turi dar daugiau galimybių remti eksporto, visų pirma paslaugų, augimą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti likvidumą realiajai ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įgyvendinti brandžius viešųjų investicijų projektus ir skatinti privačias investicijas, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas, ir sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas.

L.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (P3C4I1). Mažųjų įmonių augimo spartinimo programa

Šių investicijų tikslas – paspartinti Suomijos labai mažų ir mažųjų įmonių augimą ir padidinti jų tarptautinimo pajėgumus.

Investicijas sudaro verslo plėtros dotacijų teikimas labai mažoms ir mažosioms įmonėms. Pagrindiniai projektų tinkamumo/atrankos kriterijai apima naujų skaitmeninių sprendimų skatinimą, perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir su jais susijusią mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P3C4I2). Pagrindinės tarptautinio augimo programos

Šių investicijų tikslas – remti tarptautinį įmonių augimą skiriant specialias dotacijas plėtrai.

Investicijas sudaro šios intervencinės priemonės:

I.programa, skirta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų žiedinei ekonomikai ir skaitmeniniam atnaujinimui pramonėje skatinti ir pramonės paslaugų eksportui didinti;

II.elektrinių sunkiųjų transporto priemonių ekosistema;

III.sveikatos ir gerovės srities ekspertinės žinios ir technologijos; Taip siekiama remti iniciatyvas, įtrauktas į Sveikatos sektoriaus augimo strategijos veiksmų planą, kuriomis siekiama plėtoti sveikatos sektoriaus ekosistemas, taip pat naujus eksporto rinkų sprendimus ir inovacijas;

IV.vandens srities ekspertinių žinių augimo ir eksporto programa; Taip siekiama skatinti kurti, išbandyti ir internacionalizuoti technologijas, metodus, paslaugų koncepcijas ir sprendimus vandentvarkos sektoriuje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C4I3). Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui

Šių investicijų tikslas – remti kultūros ir kūrybos sektorių, kaip stiprių ekonomikos augimo ateityje veiksnių, augimą.

Investicijas sudaro parama dotacijomis kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiantiems subjektams. Didžioji dalis finansinės paramos (75 proc. skirtų lėšų) skiriama kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms ir organizacijoms, kad jos plėtotų novatoriškus paslaugų, gamybos ir veiklos modelius ir stiprintų atitinkamų sektorių ir subjektų tarptautinį konkurencingumą. Likusios lėšos (25 proc.) naudojamos vystymuisi ir bandomajam finansavimui, siekiant remti inovacijas ir naują bendradarbiavimą kūrybinės ekonomikos įmonėse.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P3C4I4). Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas

Investicijų tikslas – skatinti tvarų turizmo sektoriaus augimą ir inovacijas.

Investicijas sudaro paslaugų pirkimas, siekiant planuoti, plėtoti ir skelbti turizmo paslaugų skaitmeninę anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklę (naudotojams pateikiama mokymo medžiaga), planuoti ir plėtoti tvaraus turizmo paslaugų paketus, taip pat įgyvendinti nacionalinį žiniomis grindžiamų valdymo ir konsultuojamojo ugdymo programų, skirtų turizmo bendrovėms ir regionams, veiklos modelį, kad būtų remiama tvari ir skaitmeninė pertvarka. Be to, investicijos apima „Visit Finland Data Hub“ ir kitų skaitmeninių paslaugų („Sustainable Travel Finland“ platforma ir visitfinland.com) kūrimo paslaugų pirkimą integruojant ir atviromis sąsajomis į išsamią ir reikalavimus atitinkančią kelionės ir turizmo duomenų ekosistemą. Investicijos taip pat apima mokslinių tyrimų, eksperimentavimo ir plėtros projektų, kuriais remiamas turizmo verslo ir inovacijų komercializavimas, finansavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

L.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
121	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl paramos įmonių internacionalizavimo pajėgumams paskelbimas	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas dėl paramos įmonių tarptautinimo pajėgumams. Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad atrinkti projektai turėtų didelį skaitmeninimo poveikį, įskaitant visų pirma skaitmeninių technologijų ir veiklos metodų naudojimą mažųjų įmonių verslo veikloje ir internacionalizavimo veikloje.
122	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Tarpinė reikšmė	Dotacijų skyrimas visiems įmonių internacionalizavimo pajėgumų projektams	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2024	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal kvietimus teikti paraiškas. Visi kvietimai turi būti grindžiami 121 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais.
123	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Siektina reikšmė	Remiamų įmonių internacionalizavimo pajėgumų projektų užbaigimas		Skaičius	0	110	Q2	2026	Užbaigiama ne mažiau kaip 110 projektų, remiamų pagal 122 gairėje nurodytus kvietimus teikti paraiškas, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų galutinių projektų ataskaitų.
124	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės tarptautinio augimo programos	Tarpinė reikšmė	Pirmųjų trijų kvietimų teikti paraiškas pagal pagrindines tarptautinio augimo programas paskelbimas	Pirmųjų trijų kvietimų teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	Paskelbiami bent trys kvietimai teikti paraiškas dėl pagrindinių tarptautinio augimo programų, įskaitant: ·Mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos ir skaitmeninio atsinaujinimo pramonėje skatinimas ir pramoninių paslaugų eksporto didinimas; ·Elektrinių sunkiųjų transporto priemonių ekosistema; ·Sveikatos ir gerovės srities ekspertinės žinios ir technologijos, kuriomis remiamas Sveikatos sektoriaus augimo strategijos veiksmų planas; ·Žinių apie vandentvarką augimo ir eksporto programa. Tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
125	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės tarptautinio augimo programos	Tarpinė reikšmė	Dotacijų skyrimas visiems projektams pagal pagrindines tarptautinio augimo programas	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą				4 ketv.	2023	Pranešimas apie visų dotacijų skyrimą projektams, atrinktiems pagal kvietimus teikti paraiškas. Visi kvietimai turi būti grindžiami 124 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais.
126	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės tarptautinio augimo programos	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas		Skaičius	0	40	Q4	2025	Užbaigiama ne mažiau kaip 40 projektų, remiamų pagal 125 gairėje nurodytus kvietimus teikti paraiškas, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių arba galutinių projektų ataskaitų.
127	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui	Tarpinė reikšmė	Dviejų kvietimų teikti paraiškas projektams, kuriais remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimas, paskelbimas atitinkamai dėl paramos vystymuisi ir bandomosios pagalbos	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas paramai vystymuisi ir pirmojo kvietimo teikti bandomosios pagalbos paraiškas paskelbimas				4 ketv.	2021	Pirmieji du kvietimai teikti paraiškas (vienas iš „Business Finland“ ir vienas – Švietimo ir kultūros ministerija) skelbiami siekiant atgaivinti, plėtoti ir internacionalizuoti kūrybos pramonę, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninei transformacijai ir inovacijoms. Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama tiesiogiai su verslo skaitmeninimu susijusių elementų skatinimui (pagal RRF reglamento VII priedo 015 intervencijos sritį). Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
128	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas projektams, kuriais remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimas		Skaičius	0	145	4 ketv.	2024	Pranešimas apie dotacijų skyrimą ne mažiau kaip 145 projektams, atrinktiems pagal visus kvietimus teikti paraiškas. Visi kvietimai grindžiami 127 gairėje nurodytais tinkamumo/atrankos kriterijais.
129	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui	Siektina reikšmė	Užbaigtų kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimo projektų dalis		(procentais)	0	90	4 ketv.	2025	Ne mažiau kaip 90 % projektų, remiamų pagal 128 tarpinį tikslą nurodytus kvietimus teikti paraiškas, turi būti užbaigti, kaip matyti iš projekto paramos gavėjų pateiktų preliminarių projektų ataskaitų.
130	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų turizmo sektoriuje paskelbimas	„Business Finland“ kvietimo teikti paraiškas paskelbimas				2 ketv.	2022	„Business Finland“ paskelbia kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimas turizmo sektoriuje. Atrankos kriterijais siekiama skatinti tvarų augimą ir inovacijas turizmo sektoriuje. Finansavimas skiriamas mokslinių tyrimų, eksperimentų ir plėtros projektams, kuriais remiamas turizmo verslo ir inovacijų komercializavimas, pavyzdžiui, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, numatymo ir prognozavimo, tvaraus turizmo, virtualaus turizmo ir vartotojų supratimo srityse. Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama tiesiogiai su verslo skaitmeninimu susijusių elementų skatinimui (pagal RRF reglamento VII priedo 015 intervencijos sritį). Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad projektai atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), naudojant pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
131	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Siektina reikšmė	Subjektų, gavusių paramą turizmo MTPI projektams, skaičius		Skaičius	0	14	2 ketv.	2025	Bent 14 subjektų (bendrovių) gauna paramą pagal projektus, atrinktus pagal 130 tarpiniame etape nurodytą kvietimą teikti paraiškas, kaip matyti iš projektų paramos gavėjų pateiktų galutinių projektų ataskaitų.
132	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Tarpinė reikšmė	Sukurtos skaitmeninės anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklės, skirtos turizmo paslaugoms, veikimo pradžia					Q4	2024	Pradeda veikti naujai sukurta skaitmeninė anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklė, skirta turizmo paslaugoms. Skaitmeninė anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklė yra neatsiejama Suomijos Tvarių kelionių programos dalis. Ši priemonė sudaro sąlygas naudotojams įvertinti turizmo paslaugų poveikį klimatui, laikantis nacionalinėje turizmo strategijoje ir Suomijos lankymosi skaitmeniniame turizmo plane nustatyto požiūrio. Be to, naudotojams skirta mokomoji medžiaga apie skaitmeninio pėdsako skaičiuoklės naudojimą skelbiama „Verslo Suomija“ ir „Visit Finland“ interneto svetainėje.

4 RAMSTIS. Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas ir ekonominio efektyvumo didinimas

M. P4C1 KOMPONENTAS. SOCIALINĖS GEROVĖS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO GERINIMAS IR EKONOMINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS

Pagal šį Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami keli uždaviniai, susiję su socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir ekonominiu efektyvumu. Galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis Suomijoje yra fragmentiškos. Paslaugų sistemos ir jos skaitmeninių sprendimų susiskaidymas kelia sunkumų rengiant būtinus sprendimus gyventojų sveikatos ir socialiniams poreikiams tenkinti. Todėl šio komponento tikslas – suteikti daugiau galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis visoje šalyje ir pašalinti vėlavimą teikiant su COVID-19 pandemija susijusias paslaugas. Komponentas padeda įgyvendinti septynių dienų priežiūros garantijų reformą, pagal kurią sutrumpinami pirminės sveikatos priežiūros neskubiosios sveikatos priežiūros terminai iki septynių dienų nuo dabartinio trijų mėnesių termino. Ji taip pat padeda gerinti pagrindinės priežiūros garantiją, mažinti nelygybę, daugiausia dėmesio skirti ankstyvam nustatymui ir veiksmingai prevencijai, taip pat gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą. Kitas tikslas – gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų darbo sąlygas ir gerovę. Šis komponentas apima viena kitą stiprinančias reformas ir investicijas. Reforma prisidedama prie socialinės ir sveikatos priežiūros reformos rengimo. Investicijomis turi būti siekiama: i) įgyvendinti priežiūros garantiją (įskaitant psichikos sveikatos priežiūrą) ir mažinti dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičių; ii) stiprinti prevenciją ir ankstyvą socialinių ir sveikatos poreikių nustatymą įgyvendinant priežiūros garantiją; iii) žinių bazės stiprinimą ir gairių gerinimą siekiant remti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą; iv) diegti skaitmenines inovacijas kaip priežiūros garantijų paslaugą; ir v) įdiegti į asmenį orientuotą skaitmeninę informacinę sistemą Alanduose.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominio efektyvumo didinimo ir vienodų galimybių jomis naudotis didinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir dėl sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo siekiant didinti sveikatos sistemos atsparumą ir gerinti galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).

M.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P4C1R1). Pasirengimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformai remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą

Rengiant socialinę ir sveikatos priežiūros reformą, šios priemonės tikslas – gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą skatinant įgyvendinti priežiūros garantiją. Šia reforma remiama ši veikla: i) įgyvendinti priežiūros garantiją ir stiprinti paslaugų teikimą; ii) stiprinti socialinių ir sveikatos priežiūros poreikių prevenciją ir ankstyvą nustatymą ir iii) stiprinti žinių bazę ir tobulinti gaires, kad būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros skaitmeninių sprendimų ekonominis efektyvumas.

Tikimasi, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigalios Sveikatos, socialinių ir gelbėjimo paslaugų reformos įgyvendinimo ir susijusių teisės aktų įsigaliojimo įstatymas. Reforma siekiama priimti keletą teisės aktų, kuriais siekiama reformuoti Suomijos socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros sistemą, pagal kurią turi būti įsteigtos 22 regioninės gerovės sritys. Socialinės apsaugos zonos yra atsakingos už socialinių, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo paslaugų teikimą. Jie pradeda veikti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

1 investicija (P4C1I1). Priežiūros garantijos įgyvendinimo skatinimas ir dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičiaus mažinimas

Šių investicijų tikslas – sumažinti neišnagrinėtų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo atvejų skaičių.

Priemonę sudaro parama: i) supaprastinti priežiūros, reabilitacijos ir paslaugų teikimo procesus ir pradėti taikyti naujus ir veiksmingesnius į vartotojus orientuotus, daugiadalykius ir daugiaprofesinius metodus; ir ii) plėtoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamesnės ir labiau atitiktų pažeidžiamų asmenų poreikius. Norint pagerinti galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, reikia sistemingai plėtoti veiklos modelius ir nuolat keisti jų įgyvendinimą. Projektais skatinamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas naudojant novatoriškus veiklos modelius, kurie pasirodė esantys veiksmingi, pvz., klientų ir paslaugų orientavimą, paskyrimus vietoje ir nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P4C1I2). Prevencijos stiprinimas ir ankstyvas sveikatos problemų nustatymas

Šių investicijų tikslas – pradėti taikyti naujus tarpsektorinius įtraukties skatinimo, sveikatos ir gerovės skatinimo metodus ir stiprinti prevenciją bei ankstyvą identifikavimą, kaip būdą skatinti įgyvendinti priežiūros garantiją.

Priemonę sudaro parama nacionaliniu lygmeniu: i) socialinės gerovės auditus; ii) žmogaus gerovės ir sveikatos analizę; iii) naujas asmeninės priežiūros priemones (įskaitant psichinės sveikatos skatinimo metodus), kurios gali būti naudojamos atskirai; ir iv) persiuntimo paslaugos. Priemonė taip pat apima regioninio lygmens paramą integruotam daugiasektoriniam paslaugų valdymui, įskaitant socialines ir sveikatos paslaugas, taip pat kultūros, sporto ir su gamta susijusias paslaugas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P4C1I3). Žinių bazės ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo stiprinimas siekiant padidinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą

Šių investicijų tikslas – gerinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą skatinant gerosios patirties mokslinius tyrimus ir plėtojant veiksmingą stebėseną bei analizės metodus.

Priemonę sudaro parama: i) priežiūros garantijos stebėsenos priemonių įgyvendinimą ir per COVID-19 krizę nustatytų informacijos spragų šalinimą; ii) aktyviau naudoti informaciją apie sąnaudas ir ekonominį efektyvumą priimant socialinius ir su sveikata susijusius sprendimus, planuojant, konsultuojant ir teikiant paslaugas; iii) mokslinių tyrimų, kuriais siekiama gerinti socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą ir taip gerinti paslaugų kokybę, plėtojimas ir iv) socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo mechanizmo ir darbo metodų kūrimas siekiant padėti priimti socialinius sprendimus dėl tolesnių su COVID-19 krize susijusių veiksmų.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P4C1I4). Skaitmeninių inovacijų diegimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje

Šių investicijų tikslas – pateikti skaitmeninius sprendimus, kuriais būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas ir skatinamas priežiūros garantijos įgyvendinimas.

Priemonę sudaro skaitmeninių sprendimų, skirtų: i) didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis, be kita ko, spartinant priežiūros poreikių vertinimą ir siuntimą, taip pat sudarant sąlygas nuotolinei ligų diagnostikai, stebėsenai ir gydymui; ii) padėti anksti nustatyti problemas ir dažniau naudotis prevencinėmis paslaugomis; iii) sudaryti sąlygas įvairiems regionams ir paslaugų teikėjams dalytis įvairesnėmis tarpdisciplininėmis paslaugomis ir ekspertinėmis žiniomis ir iv) stiprinti klientų vaidmenį ir taip didinti paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.

Nacionaliniai ir regioniniai subjektai plėtoja piliečiams skirtas skaitmenines paslaugas, profesines sistemas ir valdymo sprendimus.

Piliečių paslaugos apima, be kita ko, I) pirmines paslaugas ir prieigą prie skaitmeninių sprendimų (pvz., paslaugų katalogus, simptomų vertinimus, asmeninės priežiūros paslaugas, naudos skaičiuokles), II) asmeninę priežiūrą, tvarkymą (pvz., skaitmeninės psichikos sveikatos paslaugos, vėlesnės priežiūros ir vėlesnės priežiūros paslaugos) ir III) skaitmeninius sprendimus prevencinėms ir nenustatytų ribų paslaugoms.

Profesinės sistemos gali apimti I) klientų segmentaciją ir atskirų segmentų skaitmeninių paslaugų modelius, grindžiamus klientų duomenų analize; II) Naujus verslo valdymo sprendimus (pvz., įdarbinimą į ilgalaikės priežiūros paslaugas, darbo planavimą ir priežiūros namuose optimizavimą) ir III) skaitmeninius tarpprofesinio darbo sprendimus (pvz., nuotolines konsultacijas, grupinius priėmimus).

Valdymo sprendimai gali apimti pažangių žinių valdymo ir analizės sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą. Jos suteikia galimybę geriau kontroliuoti paslaugų paketus ir vykdyti jų stebėseną nacionaliniu lygmeniu, taip pat didinti paslaugų sistemos ekonominį efektyvumą.

Kuriant skaitmenines paslaugas atsižvelgiama į pažeidžiamų asmenų poreikį užtikrinti prieinamumą. Šių paslaugų diegimas taip pat turėtų būti remiamas didinant vartotojų supratimą apie skaitmeninių paslaugų naudojimą sveikatai ir gerovei remti.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

5 investicija (P4C1I5). Į asmenį orientuotos skaitmeninės sveikatos priežiūros informacinės sistemos įdiegimas Alanduose

Šių investicijų tikslas – Alanduose sukurti modernią sveikatos ir medicininės priežiūros informacinę sveikatos priežiūros sistemą, kuri turėtų atitikti savivaldybių socialinių tarnybų ir privačių veiklos vykdytojų poreikius.

Priemonę sudaro parama: i) į vartotoją orientuotų procesų, grindžiamų pacientų poreikiais, vertybėmis ir prioritetais, kūrimas; ii) plėtoti skaitmenines paslaugas, kurios sudarytų sąlygas pacientams dalyvauti; iii) informacijos ir procesų struktūrų, kuriomis remiantis būtų rengiamos pacientų apžvalgos ir koordinuotas priežiūros planas, kūrimas; iv) parengti suderintą priežiūros planą, pagal kurį visi pacientų priežiūros planai būtų integruoti į socialinę ir sveikatos priežiūrą; v) parengti ir įgyvendinti elektroninio keitimosi duomenimis ir medicinos įrašais sistemų standartus, kurie sudarytų sąlygas geresnei prevencijai, diagnostikai, gydymui ir narkotikų valdymui; vi) plėtoti skaitmenines informacines paslaugas, kuriomis remiamas sveikatos priežiūros padalinių bendradarbiavimas ir organizaciniai renginiai tiek regioniniu lygmeniu, tiek su Suomijos ir Švedijos nacionaline sveikatos priežiūros sistema, ir vii) prisidėti prie sveikatos priežiūros rezultatų standartų rengimo ir įgyvendinimo.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

M.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius	Priemonė	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Vienetas	Pradinė reikšmė	Tikslas	Ketvirtis	Metai
133	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Tarpinė reikšmė	Pradinės teisinės sistemos, kuria nustatomos socialinės rūpybos zonos ir reformuojamos socialinės ir sveikatos priežiūros bei gelbėjimo tarnybos, įsigaliojimas	Teisės aktų nuostatos, kuriomis nurodomas jų įsigaliojimas				Q3	2021	Įsigaliojus pirmiesiems teisės aktams, kuriais nustatomos socialinės apsaugos zonos ir pertvarkomos socialinės, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnybos: -Įsteigti 22 socialinės apsaugos sritis, atsakingas už sveikatos priežiūros, socialines ir gelbėjimo paslaugas, už kurias buvo atsakingos savivaldybės ir bendros savivaldos institucijos; -Perkelti teisinę atsakomybę už sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir gelbėjimo paslaugų organizavimą, taip pat kitas paslaugas ir pareigas, susijusias su socialinės apsaugos sritimis; -Gelbėjimo tarnybų steigimas socialinės apsaugos srityse, kaip atskiras sektorius, veikiantis kartu su sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės sektoriumi.
134	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Tarpinė reikšmė	Papildomos teisinės sistemos, kuria užbaigiamas gerovės sričių steigimas ir socialinės bei sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnybų reforma, įsigaliojimas	Papildomų teisės aktų nuostatos, kuriomis nurodomas jų įsigaliojimas				1 ketv.	2023	Įsigaliojus antrajam teisės aktų rinkiniui, kuriuo užbaigiamas gerovės sričių steigimas ir socialinių, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnybų reforma: -Nustatyti gerovės sričių valdymo taisykles, administracines procedūras ir organizacines struktūras; -Perkelti ligoninių rajonus, specialios priežiūros rajonus, socialinių darbuotojų ir psichologų paslaugas studentų gerovės srityje į socialinės gerovės zonas (rūpybos zonos ir savivaldybės bus atsakingos už sveikatos ir gerovės skatinimą); -Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojų ir jų užduočių perkėlimas iš savivaldybių ir bendrų savivaldos institucijų į socialinių zonų įdarbinimą; -Nustatyti socialinės gerovės sričių veiklos finansavimo iš centrinės valdžios ir iš paslaugų naudotojų renkamų mokesčių mechanizmą. -Prie Socialinių reikalų ir sveikatos ministerijos įsteigti patariamąją tarybą sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės klausimais, kuri stebėtų ir vertintų, kaip vykdomos su sveikatos priežiūra ir socialinėmis paslaugomis susijusios pareigos, ir remtų nacionalines gaires ir kryptį sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės srityse.
135	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Tarpinė reikšmė	Regioninių gerovės teritorijų, gebančių prisiimti atsakomybę už socialinių, sveikatos ir gelbėjimo tarnybų organizavimą, įgyvendinimas	Socialinių reikalų ir sveikatos ministerijos ataskaita, patvirtinanti, kad regioninės gerovės sritys veikia ir yra pasirengusios įgyvendinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformą				2 ketv.	2023	Įsteigiamos ir veikia regioninės gerovės zonos, atsakingos už socialinių, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnybų organizavimą, laikantis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų reformos planavimo ir parengimo veiksmų plano. Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija nagrinėja ir ataskaitoje patvirtina, kaip įgyvendinamos priemonės, būtinos socialinės apsaugos teritorijų kūrimui remti. Tai apima šias sritis: 1) valdymas, 2) administravimas, 3) finansai ir 4) paslaugos.
136	P4C1I1 – Skatinti priežiūros garantijos įgyvendinimą ir sumažinti dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičių	Siektina reikšmė	Užbaigtų neskubios priežiūros vizitų, kurie pasiekia 7 dienų laikotarpį, per kurį galima gauti priežiūros paslaugas, dalis		(procentais)	67	80	4 ketv.	2025	Užbaigtų neskubių priežiūros vizitų, kurie pasiekia septynių dienų naudojimosi priežiūros paslaugomis laikotarpį, dalis padidinama nuo 67 proc. (2020 m. sausio mėn.) iki 80 proc. To siekiama diegiant naujus ir novatoriškus veiklos metodus, kuriais siekiama greitesnės, veiksmingesnės ir labiau į vartotojus orientuotos priežiūros ir paslaugų regionuose. Paslaugos ir parama turi būti vystomos taip, kad būtų lengviau prieinamos ir labiau atitiktų pažeidžiamų asmenų poreikius.
137	P4C1I2 – Sveikatos problemų prevencijos ir ankstyvo nustatymo stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Regioninių integruotų daugiasektorinių paslaugų valdymo modelių 22 gerovės srityse kūrimas ir įgyvendinimas	Įgyvendinimo ataskaitos, patvirtinančios regioninių integruotų modelių įdiegimą 22 gerovės srityse, paskelbimas				Q4	2024	22 gerovės srityse, nustatytose vykdant socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformą, plėtojami ir įgyvendinami regioniniai integruoto daugiasektorių paslaugų valdymo modeliai (įskaitant socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugas, kultūros, sporto ir gamtos apsaugos paslaugas). Įgyvendinimo ataskaitoje patvirtinama regioninių integruotų modelių įdiegimas 22 gerovės srityse.
138	P4C1I3 – žinių bazės ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo stiprinimas siekiant padidinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą	Tarpinė reikšmė	Nacionalinė tikralaikė visuose sveikatos centruose naudojamos priežiūros garantijos stebėsenos sistema	Visuose sveikatos centruose įdiegta atnaujinta priežiūros garantijos stebėsenos sistema.				4 ketv.	2025	Visuose sveikatos centruose (palyginti su 90 proc. centrų 2020 m.) įdiegiama patobulinta nacionalinė priežiūros garantijų stebėsenos sistema per pirminės priežiūros registrą.
139	P4C1I4 – skaitmeninių inovacijų diegimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje	Siektina reikšmė	Didesnė gyventojų, besinaudojančių socialine rūpyba ir sveikatos priežiūros e. paslaugomis, dalis		(procentais)	26	35	4 ketv.	2025	Sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės e. paslaugomis besinaudojančių gyventojų (20 metų ir vyresnių) dalis padidės nuo 26 proc. (pagrindinis lygis 2020 m.) iki 35 proc. Bendradarbiaujant gerovės zonoms ir nacionaliniams subjektams (Socialinių reikalų ir sveikatos ministerijai, Nacionaliniam sveikatos ir gerovės institutui, DigiFinland Oy, KELA), kuriami nauji skaitmeniniai metodai, siekiant remti socialinės ir sveikatos priežiūros garantijų teikimą. Tai apima faktines e. sveikatos ir e. socialines paslaugas, pavyzdžiui, telefono, pokalbių ir vaizdo susitikimų, pacientų tarpusavio paramos paslaugas, klientų konsultavimo paslaugas ir kitas elektronines paslaugas. Be to, imamasi veiksmų socialinės ir sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžiams remti ir didesniam skaitmeninių sprendimų naudojimui užtikrinti.
140	P4C1I5 – į asmenį orientuotos skaitmeninės sveikatos priežiūros informacinės sistemos įdiegimas Alanduose	Siektina reikšmė	Savivaldybių socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ir (arba) privačių sveikatos priežiūros įmonių, įdiegusių sveikatos informacijos sistemą, dalis		(procentais)	0	80	4 ketv.	2025	Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir privačių subjektų sveikatos priežiūros informacinę sistemą kuria Alandų sveikatos ir sveikatos priežiūros institucijos (ÅHS). Sistema pradeda veikti ir ja naudojasi visa viešoji sveikatos priežiūros sistema ir 80 proc. Alandų savivaldybių socialinių tarnybų ir privačių subjektų. Sistema apima sveikatos priežiūros procesų, receptų, medicinos sprendimų priėmimo, klinikinių įrašų, kreipimosi į specializuotas tarnybas, laiko išteklių paskirstymo ir pagrindinės kokybės bei gamybos stebėsenos dokumentus. Pirkimo proceso metu prie sistemos gali būti prijungtos kitos specializuotos priežiūros sistemos, pvz., logistikos ir operacinės sistemos.

2.Numatomos bendros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Numatomos bendros Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos yra 1 822 137 000 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1.Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

1.1.Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
2	P1C1R2 – Energetikos sistemos pertvarka – Energijos mokesčių reforma siekiant atsižvelgti į technologijų plėtrą	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos ir tam tikrų degalų akcizų įstatymo įsigaliojimas
3	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas energetikos infrastruktūros projektams paskelbimas
6	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl investicijų į naujas energetikos technologijas paskelbimas
14	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės rezoliucijos dėl Žiedinės ekonomikos strateginės programos įgyvendinimo priėmimas
16	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Tarpinė reikšmė	Pirmojo nacionalinio kvietimo teikti paraiškas dėl mažataršio vandenilio gamybos ir naudojimo, taip pat anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo paskelbimas
19	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl pramonės procesų tiesioginio elektrifikavimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų, kuriomis siekiama mažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį, paskelbimas
22	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas investiciniams projektams, kuriais skatinamas pakartotinis atliekų medžiagų ir papildomų srautų naudojimas.
31	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl paramos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai aplinkai paskelbimas
34	P1C4R1 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo LVM/2021/62 dėl vidaus transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priėmimas
35	P1C4R1 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimo dėl papildomų nacionalinių priemonių vidaus transporto išmetamų teršalų kiekiui mažinti paskelbimas
37	P1C4R2 – Miestams ir transportui skirti mažo anglies dioksido kiekio sprendimai. Tvaraus transporto mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja Pajamų mokesčio įstatymo (1205/2020) pakeitimai, susiję su judumo išmokų užimtumui apmokestinimu
52	P1C5I2 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai – klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl tiksliųjų miškininkystės projektų paskelbimas
71	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Tarpinė reikšmė	RRP įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimas
72	P2C2R2 – RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas kuriant informacines sistemas, administravimą ir auditą	Tarpinė reikšmė	Audito ir kontrolės duomenų saugyklos sistema: Informacija RRF įgyvendinimui stebėti
91	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo dėl nuolatinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centro įsigaliojimas
96	P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi	Tarpinė reikšmė	Tęstinio skaitmeninių mokymosi paslaugų IT struktūros pabaigimas
103	P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Tarpinė reikšmė	Suomijos akademija paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
115	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atnaujinimo ir plėtros paskelbimas
127	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui	Tarpinė reikšmė	Dviejų kvietimų teikti paraiškas projektams, kuriais remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimas, paskelbimas atitinkamai dėl paramos vystymuisi ir bandomosios pagalbos
133	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Tarpinė reikšmė	Pradinės teisinės sistemos, kuria nustatomos socialinės rūpybos zonos ir reformuojamos socialinės ir sveikatos priežiūros bei gelbėjimo tarnybos, įsigaliojimas
Dalimis mokamų išmokų suma			273 307 672 EUR

1.2.Antra paramos dalis (negrąžintina parama)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
9	P1C1I3 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijų ir reformų paketas Alanduose	Tarpinė reikšmė	Pirmojo kvietimo teikti paraiškas dėl investicijų į atsinaujinančiąją energiją Alanduose paskelbimas
11	P1C2R1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija	Tarpinė reikšmė	Peržiūrėto Klimato akto įsigaliojimas
26	P1C3R2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Laipsniško iškastinio kuro šildymo nutraukimo veiksmų planas	Tarpinė reikšmė	Laipsniško šildymo deginant iškastinį kurą nutraukimo veiksmų plano paskelbimas
38	P1C4R2 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Tvaraus transporto mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja Pajamų mokesčio įstatymo (xx/2021) pakeitimai, susiję su įmonių automobilių apmokestinimu
39	P1C4I1 – Mažo anglies dioksido sprendimai miestams ir transportui. Viešoji elektros energijos įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių paskirstymo infrastruktūros gerinimo paskelbimas
48	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Apdovanojami gipso tiekimo, transportavimo ir platinimo projektai
55	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimų dėl pagalbos plačiajuosčiam ryšiui įsigaliojimas
58	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Tarpinė reikšmė	Veikia bendros Europos automatinės traukinio apsaugos sistemos (ERTMS) modeliavimo įrangos bandymų laboratorija
61	P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)	Tarpinė reikšmė	Sukuriama ir veikia minimali gyvybinga ekosistema
64	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Siektina reikšmė	Skiriami mikroelektronikos projektai
66	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tarpinė reikšmė	Skiriami 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtros projektai.
77	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka – Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Tarpinė reikšmė	Valstybinių užimtumo ir verslo paslaugų įstatymo, reglamentuojančio Šiaurės šalių užimtumo tarnybos modelį, taikomą darbo ieškančio asmens paslaugų teikimo procesui, įsigaliojimas
81	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Tarpinė reikšmė	Akto pakeitimų, susijusių su studentais, tyrėjais ir stažuotojais, įsigaliojimas (719/2018)
83	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Siektina reikšmė	Mažėja vidutinis dienų, kurias specialistai ir augantys verslininkai nagrinėja prašymus išduoti leidimą gyventi, skaičius.
86	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Tarpinė reikšmė	Įstatymo dėl valstybės valdomo naujo įmonės tarpinio darbo rinkos operatoriaus įsigaliojimas
93	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas, kad būtų rengiami mokymai skaitmeniniams ir ekologiškiems įgūdžiams stiprinti
98	P3C2I2 – Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių	Siektina reikšmė	Studentų priėmimo į aukštojo mokslo įstaigas didinimas
100	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pirmaujančios įmonės	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl vadovaujančių įmonių projektų paskelbimas
106	P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)	Tarpinė reikšmė	„Business Finland“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
109	P3C3I4 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Augančių inovatyvių įmonių rėmimas	Tarpinė reikšmė	„Business Finland“ paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų, kuriais remiamos novatoriškos augančios įmonės
112	P3C3I5 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros paraiškas paskelbimas
113	P3C3I5 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas vietos mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti
116	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas nacionalinėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms atnaujinti ir plėtoti
118	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas inovacijų infrastruktūroms plėtoti skelbimas
121	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl paramos įmonių internacionalizavimo pajėgumams paskelbimas
124	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės tarptautinio augimo programos	Tarpinė reikšmė	Pirmųjų trijų kvietimų teikti paraiškas pagal pagrindines tarptautinio augimo programas paskelbimas
130	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų turizmo sektoriuje paskelbimas
Dalimis mokamų išmokų suma			455 512 787 EUR

1.3.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
4	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų investicijoms į energetikos infrastruktūrą skyrimas
7	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų investicijoms į energetikos technologijas skyrimas
15	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Nacionalinio susitarimo su pagrindiniais veikėjais dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos sudarymas
17	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas mažo anglies dioksido kiekio vandenilio ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo projektams
20	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas tiesioginiam elektrifikavimui ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesų projektams
23	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas pakartotinio naudojimo ir perdirbimo projektams
47	P1C5R1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gamtos teisės aktų modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Pakeisto Gamtos apsaugos įstatymo įsigaliojimas
50	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Tarpinė reikšmė	Skiriami maistinių medžiagų perdirbimo ir utilizavimo projektai
53	P1C5I2 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai – klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų skyrimas finansuoti atrinktiems tiksliesiems miškininkystės projektams
68	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo priėmimas
78	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka – Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Siektina reikšmė	Metinis apklausų dėl darbo paieškos, vykdomų pagal Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį, skaičiaus padidėjimas
79	P3C1R1 – Užimtumas ir darbo rinka. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis	Tarpinė reikšmė	Visos penkios skaitmeninės funkcijos, kurių reikia Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modeliui, yra integruotos į valstybinių užimtumo tarnybų informacinę sistemą (TE-PES) ir veikia.
80	P3C1R2 – Užimtumas ir darbo rinka – Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja Nedarbo saugumo įstatymo pakeitimai dėl laipsniško papildomų nedarbo garantijų dienų atsisakymo
82	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Supaprastinti darbą ir švietimu grindžiamą imigracijos procesą	Tarpinė reikšmė	Užsieniečių įstatymo pakeitimų įsigaliojimas (301/2004)
87	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Tarpinio darbo rinkos operatoriaus įdarbintų neįgaliųjų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d.
92	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Tarpinė reikšmė	Vidutinės trukmės darbo ir gebėjimų poreikių prognozavimo modelio pabaigimas
101	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pirmaujančios įmonės	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas pirmaujančių įmonių projektams
104	P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Siektina reikšmė	Suomijos akademijos skiriamos dotacijos mokslinių tyrimų projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
107	P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)	Siektina reikšmė	„Business Finland“ skiriamos dotacijos MTPI projektams, kuriais siekiama didinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose
110	P3C3I4 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Augančių inovatyvių įmonių rėmimas	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas novatoriškoms augančioms įmonėms remti
119	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas inovacijų infrastruktūroms plėtoti
125	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės augimo tarptautiniu mastu programos	Tarpinė reikšmė	Dotacijų skyrimas visiems projektams pagal pagrindines tarptautinio augimo programas
134	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Tarpinė reikšmė	Papildomos teisinės sistemos, kuria užbaigiamas gerovės sričių steigimas ir socialinės bei sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnybų reforma, įsigaliojimas
135	P4C1R1 – Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformos rengimas remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą	Tarpinė reikšmė	Regioninių gerovės teritorijų, gebančių prisiimti atsakomybę už socialinių, sveikatos ir gelbėjimo tarnybų organizavimą, įgyvendinimas
Dalimis mokamų išmokų suma			364 410 229 EUR

1.4.Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
13	P1C2R2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Strateginis žiedinės ekonomikos ir Atliekų įstatymo reformos skatinimas	Tarpinė reikšmė	Peržiūrėto Atliekų įstatymo pagrindinių procesų įsigaliojimas
32	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Tarpinė reikšmė	Visų dotacijų ir viešųjų sutarčių skyrimas projektams, kuriais remiama mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti aplinka
56	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Siektina reikšmė	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga
59	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Siektina reikšmė	Bandymų kelias, kuriame įrengta radijo ryšio sistema ERTMS (ne komerciniam geležinkelių eismui)
62	P2C2I1 – Skaitmeninė ekonomika. Tikruoju laiku vykdoma ekonomika (RTE)	Tarpinė reikšmė	Struktūrizuotas keitimasis skaitmenine verslo informacija yra visiškai veiksmingas
75	P2C3I1 – Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai	Tarpinė reikšmė	Civilinio kibernetinio saugumo mokymo skaitmeninės platformos kūrimas
84	P3C1R3 – Užimtumas ir darbo rinka – Darbo ir švietimu grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas	Siektina reikšmė	Vidutinio dienų skaičiaus sumažėjimas nagrinėjant prašymus išduoti leidimą gyventi remiantis darbu ir švietimu
89	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Mobilumo darbo srityje programos ir individualaus įdarbinimo ir paramos modelio išplėtimas 11 naujų sričių
90	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Darboviečių ir profesinės sveikatos priežiūros padalinių, dalyvavusių priemonėse, kuriomis remiama psichikos sveikata ir gebėjimas dirbti, skaičius
95	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Siektina reikšmė	Profesinio orientavimo specialistų, dalyvavusių mokymuose, kad padidintų savo kompetencijos lygį, skaičius
99	P3C2I3 – Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas	Siektina reikšmė	Alandų aukštojo mokslo modernizuotų kursų, kuriuose yra svarbių skaitmeninių elementų, dalis
122	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Tarpinė reikšmė	Dotacijų skyrimas visiems įmonių internacionalizavimo pajėgumų projektams
128	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Parama kultūros ir kūrybos sektorių atsinaujinimui	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas projektams, kuriais remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimas
132	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Tarpinė reikšmė	Pradeda veikti sukurta skaitmeninė anglies dioksido išmetimo rodiklio skaičiuoklė, skirta turizmo paslaugoms.
137	P4C1I2 – Sveikatos problemų prevencijos ir ankstyvo nustatymo stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Regioninių integruotų daugiasektorinių paslaugų valdymo modelių 22 gerovės srityse kūrimas ir įgyvendinimas
Dalimis mokamų išmokų suma			364 410 229 EUR

1.5.Penkta paramos dalis (negrąžintina parama)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
12	P1C2R1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija	Tarpinė reikšmė	Atnaujintos klimato ir energetikos strategijos, vidutinės trukmės klimato kaitos politikos plano ir konkretiems sektoriams skirtų mažo anglies dioksido kiekio technologijų veiksmų planų įsigaliojimas
27	P1C3R2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Laipsniško iškastinio kuro šildymo nutraukimo veiksmų planas	Siektina reikšmė	Atskirtų namų, kuriuose naudojamas atskiras skystasis kuras, skaičiaus sumažinimas
40	P1C4I1 – Mažo anglies dioksido sprendimai miestams ir transportui. Viešoji elektros energijos įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra	Siektina reikšmė	Elektra varomų transporto priemonių krovikliams ir vandenilio degalų pildymo punktams skirtas biudžetas
49	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Siektina reikšmė	Gipsu apdoroti laukai ir bendras įprastų trąšų naudojimo sumažėjimas
51	P1C5I1 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai. Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas	Siektina reikšmė	Vietos, kuriose geriau perdirbamos arba regeneruojamos maistinės medžiagos
54	P1C5I2 – Aplinkos tvarumas ir gamtiniai sprendimai – klimato kaitai atsparios priemonės žemės naudojimo sektoriuje	Siektina reikšmė	Užbaigti tikslieji miškininkystės projektai
63	P2C2I2 – Duomenų ekonomikos spartinimas ir skaitmeninimas. Virtuali Suomija	Tarpinė reikšmė	Veikia bendra virtualioji Suomijos platforma ir integruotos paslaugos
65	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tarpinė reikšmė	Visų atrinktų projektų užbaigimas
67	P2C2I3 – Bazinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas	Tarpinė reikšmė	Visų atrinktų projektų užbaigimas
69	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų dėl gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimo įsigaliojimas
73	P2C3R1 – Veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas pinigų plovimo prevencijos srityje	Tarpinė reikšmė	Įmonių registro įstatymo ir Bankininkystės ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistemos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
76	P2C3I2 – Kibernetinio saugumo pratybos	Siektina reikšmė	Pareigūnų, baigusių kibernetinio saugumo mokymus, skaičius
85	P3C1R4 – Užimtumas ir darbo rinka – Daugiadalykių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo paslaugos)	Siektina reikšmė	Ekspertų išteklių, finansuotų integruotų sveikatos priežiūros, socialinių ir (arba) švietimo paslaugų teikimui Ohjaamo vieno langelio principu pagrįstuose centruose, skaičius
88	P3C1I1 – Užimtumas ir darbo rinka. Darbingumo, našumo ir gerovės darbe raida	Siektina reikšmė	Tarpinio darbo rinkos operatoriaus įdarbintų neįgaliųjų skaičius 2025 m. gruodžio 31 d.
94	P3C2R1. Nuolatinio mokymosi reforma	Siektina reikšmė	Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skirtuose skaitmeniniams ir ekologiniams įgūdžiams stiprinti, skaičius
97	P3C2I1 – Skaitmeninimo programa, skirta tęstiniam mokymuisi	Siektina reikšmė	Naujų aktyvių skaitmeninių paslaugų, skirtų nuolatiniam mokymuisi, dalis
102	P3C3I1 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pirmaujančios įmonės	Siektina reikšmė	Pirmaujančių įmonių užbaigtų projektų dalis
105	P3C3I2 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)	Siektina reikšmė	Suomijos akademijos užbaigtų pagrindinių sektoriaus mokslinių tyrimų projektų dalis
108	P3C3I3 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Pertvarkos pagrindiniuose sektoriuose spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)	Siektina reikšmė	„Business Finland“ skirtų užbaigtų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektų pagrindiniuose sektoriuose dalis
111	P3C3I4 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai – MTPI finansavimo paketas, kuriuo remiama žalioji pertvarka. Augančių inovatyvių įmonių rėmimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų, skirtų novatoriškoms augančioms bendrovėms, dalis
114	P3C3I5 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Užbaigtų vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis
117	P3C3I6 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra	Siektina reikšmė	Užbaigtų nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų dalis
120	P3C3I7 – MTPI, mokslinių tyrimų infrastruktūra ir bandomieji projektai. Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų inovacijų infrastruktūros projektų dalis
126	P3C4I2 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Pagrindinės tarptautinio augimo programos	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
129	P3C4I3 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui	Siektina reikšmė	Užbaigtų kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimo projektų dalis
131	P3C4I4 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose – Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas	Siektina reikšmė	Subjektų, gavusių paramą turizmo MTPI projektams, skaičius
136	P4C1I1 – Skatinti priežiūros garantijos įgyvendinimą ir sumažinti dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičių	Siektina reikšmė	Užbaigtų neskubios priežiūros vizitų, kurie pasiekia 7 dienų laikotarpį, per kurį galima gauti priežiūros paslaugas, dalis
138	P4C1I3 – žinių bazės ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo stiprinimas siekiant padidinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą	Tarpinė reikšmė	Nacionalinė tikralaikė visuose sveikatos centruose naudojamos priežiūros garantijos stebėsenos sistema
139	P4C1I4 – skaitmeninių inovacijų diegimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje	Siektina reikšmė	Didesnė gyventojų, besinaudojančių socialine rūpyba ir sveikatos priežiūros e. paslaugomis, dalis
140	P4C1I5 – į asmenį orientuotos skaitmeninės sveikatos priežiūros informacinės sistemos įdiegimas Alanduose	Siektina reikšmė	Savivaldybių socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ir (arba) privačių sveikatos priežiūros įmonių, įdiegusių sveikatos informacijos sistemą, dalis
Dalimis mokamų išmokų suma			273 307 672 EUR

1.6.Šešta paramos dalis (negrąžintina parama)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas
1	P1C1R1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Smarkus anglių naudojimo energijai mažinimas iki 2026 m.	Siektina reikšmė	Iki 2026 m. 40 proc. sumažinti anglių naudojimą energijai gaminti, palyginti su 2019 m.
5	P1C1I1 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijos į energetikos infrastruktūrą	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
8	P1C1I2 – Energetikos sistemos pertvarkymas – Investicijos į naujas energetikos technologijas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
10	P1C1I3 – Energetikos sistemos pertvarkymas. Investicijų ir reformų paketas Alanduose	Tarpinė reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
18	P1C2I1 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas ir naudojimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
21	P1C2I2 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Tiesioginė elektrifikacija ir pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
24	P1C2I3 – Pramonės reformos ir investicijos, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
25	P1C3R1 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Žemės naudojimo ir statybos įstatymo reforma	Tarpinė reikšmė	Pertvarkyto žemės naudojimo ir statybos akto įsigaliojimas
33	P1C3I2 – Pastatų ūkio poveikio klimatui ir aplinkai mažinimas. Su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis susijusios užstatytos aplinkos programa	Tarpinė reikšmė	Remiamų projektų užbaigimas
36	P1C4R1 – Mažo anglies dioksido kiekio sprendimai miestams ir transportui. Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto	Siektina reikšmė	Iki 2025 m. bent 29 % sumažinti vidaus transporto išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2005 m.
57	P2C1I1 – Skaitmeninis ryšys. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas	Siektina reikšmė	Papildomi būstai su sparčiojo (100/100 Mbit/s) plačiajuosčio ryšio prieiga
60	P2C1I2 – Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“	Siektina reikšmė	Komercinis bandomasis kelias su ERMTS
70	P2C2R1 – Informacinės apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nuosavybę sistemos kūrimas	Tarpinė reikšmė	Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos aprėpties išplėtimas techniškai įgyvendintas.
74	P2C3R1 – Veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas pinigų plovimo prevencijos srityje	Siektina reikšmė	Padidinti automatizavimo lygį duomenų tvarkymo ir keitimosi duomenimis tarp institucijų srityje
123	P3C4I1 – Konkurencingumo stiprinimas ir ekonomikos augimo skatinimas krizės paveiktuose sektoriuose. Augimo spartinimo programa	Siektina reikšmė	Remiamų įmonių internacionalizavimo pajėgumų projektų užbaigimas
Dalimis mokamų išmokų suma			91 102 557 EUR

3 SKIRSNIS. PAPILDOMA TVARKA

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas stebimas ir įgyvendinamas laikantis šių sąlygų:

·Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo procesą aukščiausiu Suomijos vyriausybės lygmeniu užtikrina iš ministrų sudaryta darbo grupė, kuriai pirmininkauja finansų ministras. Jos vaidmuo – vadovauti Suomijos tvaraus augimo programai, finansuojamai pagal Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir stebėti jos įgyvendinimą. Ministrų darbo grupė taip pat politiniu lygmeniu stebi su programa susijusių reformų ir investicijų įgyvendinimą ir sprendžia susijusius verslo ir verslumo politikos klausimus.

·Be to, Suomijos tvaraus augimo programos įgyvendinimą administraciniu lygiu koordinuos ministerijų koordinavimo grupė, kurią sudaro visų ministerijų nuolatiniai sekretoriai ir kuriai pirmininkauja Finansų ministerija. Centrinio lygmens užduotys, susijusios su Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos koordinavimu, valdymu, kontrole ir auditu, konsoliduojamos su Finansų ministerija.

·Finansų ministerijai įgyvendinant ir stebint planą padeda Techninis sekretoriatas, veikiantis Finansų ministerijos administracijoje kartu su valstybės iždu. Sekretoriatas veikia kaip už plano įgyvendinimą ir stebėseną atsakingų ministerijų ir agentūrų nacionalinio lygmens ryšių palaikymo įstaiga.

·Finansų ministerija reguliariai stebi, kaip įgyvendinami su reformomis ir investicijomis susiję tikslai ir tarpinės reikšmės, remdamasi atsakingų viešojo administravimo institucijų (Ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerijos, Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Suomijos verslo, energetikos institucijos, Suomijos būsto finansavimo ir plėtros centro (ARA), regioninių ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų ir kt.) surinkta ir pateikta informacija.

·Finansų ministerija, kaip finansų kontrolierė, yra atsakinga už kontrolės ir audito atlikimą bei audito santraukos parengimą. Ji nustato audito strategiją ir atlieka tiek kontrolės sistemų, tiek projektų ir priemonių auditą. Už įvairių ministerijų ir agentūrų, atsakingų už reformas ir investicijas, kontrolę, auditą, pataisymus ir lėšų susigrąžinimą atsako atitinkamos jų kompetencijos sritys.

2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Siekdama suteikti Komisijai visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, Suomija taiko šias priemones:

·Finansų ministerija, kaip centrinė Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimo įstaiga, renka informaciją apie rodiklių, pasirinktų kaip pagal planą finansuojamų reformų ir investicijų orientyrai ir siektinos reikšmės, pažangą. Atitinkami duomenys pateikiami vietos lygmeniu ir centralizuojami nacionaliniu lygmeniu specialioje IT priemonėje ir naudojami stebėti pažangą siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių. IT priemonė taip pat naudojama kaip kokybinės finansinės informacijos ir kitų privalomų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius gavėjus, saugykla. Techninis sekretoriatas gauna informaciją apie duomenis iš IT priemonės ir pateikia ją Finansų ministerijai. Finansų ministerijos ES sekretoriatas parengia mokėjimo prašymus, kurie teikiami Europos Komisijai.

·Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį Suomija, užbaigusi atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, nurodytas šio priedo 2.1 skirsnyje, pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Suomija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.“

(1) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, projektus, atitinkančius reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(2) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(3) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(4) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(5) OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(6) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, projektus, atitinkančius reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(7) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(8) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(9) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(10) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, projektus, atitinkančius reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(11) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(12) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(13) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(14) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(15) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(16) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(17) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(18) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(19) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(20) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(21) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(22) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus pagal šią priemonę, taip pat susijusią perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, kurioje naudojamos gamtinės dujos ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(23) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(24) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(25) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(26) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, projektus, atitinkančius reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(27) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(28) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(29) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(30) Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos, taip pat susijusios perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, kurioje naudojamos gamtinės dujos, projektus, atitinkančius reikšmingos žalos nedarymo techninių rekomendacijų (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(31) Jeigu remiama veikla pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, nustatyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(32) Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, skirtuose tik neperdirbamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamiems įrenginiams, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagų iš deginimo pelenų, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

(33) Ši išimtis netaikoma veiksmams, vykdomiems pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai veiksmais pagal šią priemonę siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į komposto biologines atliekas ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jei dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgėja įrenginių eksploatavimo trukmė (įrodymus pateikiant įrenginių lygmeniu).

Top

Choose the experimental features you want to try