52023IP0287

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52023IP0287 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52023IP0287

Help

P9_TA(2023)0287. 2022 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės. 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento rezoliucija 2022 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės (2023/2046(INI))

OL C, C/2024/4007, 2024 7 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4007/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4007/oj

HTML

PDF - authentic OJ

e-signature

How to verify the authenticity of the Official Journal

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

C serija

C/2024/4007

2024 7 17

P9_TA(2023)0287

2022 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės

2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento rezoliucija 2022 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės (2023/2046(INI))

(C/2024/4007)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 2 d. Europos investicijų banko (EIB) 2022 m. veiklos ataskaitą „Saugi Europa“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 27 d. dokumentą „2022–2024 m. EIB grupės veiklos planas“ ir į 2023 m. vasario 2 d. dokumentą „2023–2025 m. EIB grupės veiklos planas“,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 28 d. paskelbtą EIB 2022–2023 m. investicijų ataskaitą „Atsparumas ir atsinaujinimas Europoje“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. priimtą EIB aplinkai skirtą strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 2 d. paskelbtą 2023 m. EIB klimato veiksmų ir tvarumo aplinkos atžvilgiu apžvalgą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 2 d. dokumentą „Europos investicijų banko aplinkosaugos ir socialiniai standartai“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 12 d. ataskaitą „Regioninė sanglauda Europoje 2021–2022 m. EIB investicijų apklausos įrodymai“,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. EIB Direktorių valdyba patvirtino 2021–2025 m. Klimato banko veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2022–2023 m. EIB klimato apklausą,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 1 d. dokumentą dėl EIB grupės PATH sistemos (2022 m. spalio 1 d. versija) – paramos sandorio šalims siekiant joms suderinti savo veiklą su Paryžiaus susitarimu,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 17 d. paskelbtą 2022 m. Europos investicijų banko skundų dėl viešųjų pirkimų srities veiklos ir Viešųjų pirkimų skundų komiteto metinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 10 d. paskelbtą dokumentą „EIB pasaulyje – partnerystė, žmonės, poveikis“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 22 d. paskelbtą EIB grupės vertinimą „EIB grupės operatyvinio reagavimo į COVID-19 krizę skubus vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 31 d. paskelbtą EIB informacinį pranešimą „EIB paramos viešajam miesto transportui Europos Sąjungoje vertinimas (2007–2019)“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 6 d. paskelbtą 2021 m. EIB grupės tvarumo ataskaitą ir į 2022 m. vasario 2 d. priimtą EIB grupės aplinkos ir socialinio tvarumo sistemą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 21 d. paskelbtas EIB Audito komiteto metines 2021 m. ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 30 d. EIB trumpąją apžvalgą „EIB atliktas EIB ypatingos veiklos vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 27 d. EIB ataskaitą „2021 m. EIB grupės veikla ES sanglaudos regionuose“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 8 d. dokumentą „2022 m. EIB investicijų apklausa. Europos Sąjungos apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 9 d. paskelbtą 2021 m. EIB pažangos ataskaitą „Įvairovė ir įtrauktis“,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 2 d. EIB paskelbtą dokumentą dėl 2023 m. sveikatos srities apžvalgos,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų (JOIN(2022)0024),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugpjūčio 25 d. paskelbtą 2021 m. EIB atitikties užtikrinimo veiklos metinę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 5 d. paskelbtą EIB grupės kovos su sukčiavimu politiką,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 8 d. paskelbtą EIB etikos ir atitikties komiteto 2020 m. metinę ataskaitą ir į jo 2016 m. sausio mėn. priimtas veiklos taisykles,

—	atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 3 d. paskelbtus EIB grupės darbuotojų, Audito komiteto ir Valdymo komiteto narių elgesio kodeksus,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtą EIB grupės 2021 m. rizikos valdymo sistemos atskleidimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio mėn. įsigaliojusį Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą (trišalis susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 7 d. paskelbtą EIB grupės skaidrumo politikos įgyvendinimo 2021 m. ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. paskelbtą EIB grupės informavimo apie pažeidimus politiką,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje priimtas išvadas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, priimtą byloje T-299/20 (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio mėn. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pateiktas pastabas dėl EIB grupės aplinkos ir socialinio tvarumo sistemos projekto,

—	atsižvelgdamas į bylas 1065/2020/PB, 1251/2020/PB ir 1252/2020/PB, susijusias su EIB, dėl kurių Europos ombudsmenas priėmė sprendimą 2022 m. balandžio 21 d., ir į bylą 1016/2021/KR, dėl kurios Europos ombudsmenas sprendimą priėmė 2022 m. liepos 27 d.,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 6 d. Europos ombudsmeno su byla OI/1/2021/KR susijusią patikrinimo ataskaitą dėl to, kaip Komisija sprendžia „sukamųjų durų“ reiškinio problemas, susijusias su jos (buvusiais) darbuotojais,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0212/2023),

kadangi EIB grupę sudaro Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas (EIF) ir ji yra didžiausia daugiašalė finansų įstaiga pasaulyje, kurios pagrindinė užduotis – didinti Europos potencialą darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo srityje; kadangi EIB tuo pačiu metu yra vienas didžiausių kovos su klimato kaita finansavimo teikėjų, veikiantis tarptautinėse kapitalo rinkose ir siūlantis klientams konkurencingas sąlygas ir palankias sąlygas ES politikai ir projektams remti;

kadangi EIB privalo laikytis ES pagrindinių teisių chartijos ir kadangi žmogaus teisių principai turi būti įtraukti į jo išsamaus patikrinimo procedūras ir standartus, įskaitant viešai prieinamus prognozėmis pagrįstus vertinimus; kadangi EIB investicijomis galima paremti socialinį sektorių, be kita ko, sveikatos, būsto ir švietimo srityse, taip pat padėti spręsti nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemas;

kadangi svarbiausi EIB prioritetai yra teikti finansavimą projektams, kuriais skatinama Europos integracija, skatinti ir remti ES politiką tiek ES viduje, tiek už jos ribų, pvz., vykdant tvarias investicijas į klimatą ir aplinką, vystymąsi, inovacijas ir įgūdžius, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), infrastruktūrą ir sanglaudą;

kadangi EIB glaudžiai bendradarbiauja su kitomis ES institucijomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais bei plėtros finansų įstaigomis, koordinuoja veiksmus su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), kad pasiektų savo tikslus ir remtų ES politiką daugiau kaip 140 šalių visame pasaulyje, naudodamasis specialiomis investavimo priemonėmis, pvz., paskolomis, akcijomis, garantijomis ir rizikos pasidalijimo priemonėmis, taip pat teikdamas konsultavimo paslaugas;

kadangi EIB yra įsipareigojęs prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos, regioninės plėtros ir subalansuotos bei nuolatinės vidaus rinkos plėtros, taip pat spręsti nelygybės problemą gerinant darbo vietų, švietimo galimybių, viešosios infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo sąlygas ir užtikrinant sveiką ir tvarią aplinką;

kadangi EIB atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimu ir yra įsipareigojęs visą EIB veiklą suderinti su Paryžiaus susitarimu ir iki 2025 m. padidinti metinį klimato politikos veiksmų ir aplinkos tvarumo finansavimą, kad jis sudarytų daugiau kaip 50 proc. visų skolinamų lėšų;

G.	kadangi Teisingos pertvarkos mechanizmas yra EIB klimato banko veiksmų plano dalis;

H.	kadangi EIB prisideda prie ES politinių ir ekonominių tikslų įgyvendinimo remdamas prioritetinius Sąjungos išorės veiksmus visuose pasaulio regionuose, įskaitant politiškai jautrias Rytų ir Viduržemio jūros kaimyninių regionų, Vakarų Balkanų, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis;

I.	kadangi EIB yra didžiausias daugiašalis skolintojas ES kaimyniniuose regionuose ir vykdo savo operacijas už ES ribų per savo padalinį „EIB pasaulyje“, jo tinklą sudaro beveik 30 išorės biurų Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje;

J.	kadangi EIB dėjo daug pastangų, kad po COVID-19 pandemijos protrūkio pasiūlytų papildomą paramą, ir įsteigė visos Europos garantijų fondą, kad būtų galima suteikti kapitalo MVĮ;

kadangi nuo pasaulinės finansų krizės pradžios Europos ir Jungtinių Valstijų gamybinių investicijų atotrūkis sudarė 1,5–2 procentinius punktus BVP, ir jį daugiausia lėmė didesnės JAV investicijos į mašinas, įrangą ir inovacijas, visų pirma į informacinių ir ryšių technologijų įrangą (paslaugų sektoriuje) ir intelektinę nuosavybę (viešajame ir gynybos sektoriuose), ir kadangi tikimasi, kad EIB padės sumažinti šį atotrūkį;

L.	kadangi, atsižvelgiant į energetikos krizę ir sykiu pandemijos padarinius ir kitus tarptautinės padėties aspektus, reikia laiku imtis tikslinių veiksmų siekiant padidinti investicijas ir apsaugoti ekonomiką nuo galimo neigiamo pinigų politikos griežtinimo poveikio;

M.	kadangi reikia nuolat dėmesį skirti geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su EIB veiklos rezultatų politika ir geru valdymu, taip pat valdymo skaidrumu, plėtotei;

N.	kadangi ES negali sau leisti atidėti veiksmų, kurių reikia imtis siekiant spręsti ilgalaikius struktūrinius iššūkius, pvz., susijusius su mažėjančia darbingo amžiaus gyventojų dalimi, klimato kaita, skaitmeninimu ir inovacijomis;

kadangi pagal EIB verslo modelį reikalaujama taikyti aukščiausius sąžiningumo, skaidrumo, atskaitomybės ir gero valdymo standartus, taip pat reikia priimti ir nuolat atnaujinti tinkamas priemones, kad būtų veiksmingai ir efektyviai kovojama su visų formų sukčiavimu, pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, organizuotu nusikalstamumu ir žalinga mokesčių praktika, taip pat reaguojama į draudžiamus veiksmus, nustatytus neseniai peržiūrėtoje jo kovos su sukčiavimu politikoje; kadangi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuratūra gali tirti klausimus, susijusius su sukčiavimu, korupcija ir kitomis ES finansiniams interesams kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis EIB;

EIB finansinės operacijos ir veiklos rezultatai

pažymi, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bendras EIB grupės balansas buvo 547,3 mlrd. EUR, t. y. 20,7 mlrd. EUR arba 3,6 proc. mažesnis nei 2021 m. gruodžio 31 d., kai atitinkamas skaičius siekė 568,0 mlrd. EUR;

pripažįsta pagrindinių 2022 m. EIB grupės pasiekti rezultatų svarbą – iš viso finansavimas sudarė 72,5 mlrd. EUR (įskaitant nuosavus ir trečiųjų šalių išteklius, palyginti su 93,6 mlrd. EUR 2021 m. ir 74,7 mlrd. EUR 2020 m.) ir padės pritraukti apie 260 mlrd. EUR investicijų į realiąją ekonomiką; atkreipia dėmesį į didėjančius 2023 m. ir 2024 m. tikslus (atitinkamai 80,4 mlrd. EUR ir 82,2 mlrd. EUR); pažymi, kad 2022 m. finansavimas pagal pagrindinius prioritetus buvo paskirstytas taip: 17,93 mlrd. EUR – inovacijoms, skaitmeniniam ir žmogiškajam kapitalui, 20,86 mlrd. EUR – tvariai energetikai ir gamtos ištekliams, 17,31 mlrd. EUR – tvariems miestams ir regionams ir 16,35 mlrd. EUR – MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

pažymi, kad 2022 m. bendras EIB veiklos rezultatų lygis išliko aukštas ir paskolų portfelio rezultatai ir toliau buvo geri – 2022 m. pabaigoje nuvertėjusių paskolų dalis sudarė tik 0,4 proc. (palyginti su 0,3 proc. ir 0,4 proc. 2021 m. pabaigoje ir 2020 m. pabaigoje), o 2022 m. gruodžio 31 d. nurodytas grynasis pelnas siekė 1,1 mlrd. EUR (palyginti su 2,5 mlrd. EUR, 1,7 mlrd. EUR ir 2,4 mlrd. EUR atitinkamai 2021 m., 2020 m. ir 2019 m.); atkreipia dėmesį į tai, kad, kadangi pelnas paliekamas EIB operacijoms remti, dėl nuoseklaus Banko pelningumo bėgant metams susikaupė dideli rezervai, todėl EIB nuosavos lėšos padidėjo nuo 76,1 mlrd. EUR 2021 m. pabaigoje iki 77,2 mlrd. EUR 2022 m. pabaigoje;

pažymi, kad, remiantis ekonominiu modeliu, kurį bendrai sukūrė EIB Ekonomikos reikalų departamentas ir Komisijos Jungtinis tyrimų centras, EIB grupei teikiant paramą iki 2026 m. 27 ES valstybėse narėse bus sukurta apie 950 000 naujų darbo vietų ir poveikis ES ekonomikai bus + 1,07 procentinio punkto BVP;

palankiai vertina Banko patariamąjį vaidmenį, visų pirma regionuose, kuriuose gamyba, pasižyminti taršos anglies dioksidu intensyvumu, susijusi su socialiniu ir ekonominiu pažeidžiamumu, ir paramą prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams, aiškiai atsižvelgiant į gyventojų grupių, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio, poreikius;

pažymi, kad 2022 m. naujos Banko paskolos siekė 65,15 mlrd. EUR, t. y. rezultatai labai panašūs į ankstesnių metų (65,4 mlrd. EUR 2021 m., 66,1 mlrd. EUR 2020 m., 63,3 mlrd. EUR 2019 m.);

atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. didžiausia finansavimo dalis teko Italijai, Prancūzijai ir Ispanijai;

pažymi, kad 2022 m. EIB išleido 19,9 mlrd. EUR vertės klimato apsaugos ir tvarumo obligacijų ir dar kartą patvirtino savo, kaip lyderio pasaulinėse žaliųjų ir tvarumo obligacijų rinkose, vaidmenį, nes ir 2021 m., ir 2020 m. buvo atitinkamai išleista 11,5 mlrd. EUR ir 10,5 mlrd. EUR vertės skolos produktų tvarumo srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB padidino tvarumo srities finansavimo dalį (klimato apsaugos ir tvarumo obligacijos) iki 45 proc. 2022 m., palyginti su 21 proc. ir 15 proc. 2021 m. ir 2020 m.;

atkreipia dėmesį tai, kad 2021–2027 m. pagal programą „InvestEU“ suteikta 26,2 mlrd. EUR garantija, įskaitant atidėjinius iš daugiametės finansinės programos (DFP) ir priemonės „NextGenerationEU“, turėtų sutelkti daugiau kaip 372 mlrd. EUR papildomų privačiųjų ir viešųjų investicijų Europoje, visų pirma, skirtų tvariai infrastruktūrai, moksliniams tyrimams, inovacijoms ir skaitmeninimui, paramai MVĮ ir socialinėms investicijoms bei įgūdžiams;

10.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. kovo 7 d. pasirašytas „InvestEU“ susitarimas su Komisija, pagal kurį EIB ir EIF yra pirmieji įgyvendinantieji partneriai, pasirašę susitarimą dėl garantijos; primena, kad programa „InvestEU“ pakeitė Europos strateginių investicijų fondą ir yra įgyvendinama pagal ES 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, o EIB yra pagrindinis įgyvendinantysis partneris, nes EIB tenka atsakomybė valdyti 75 proc. viso pavesto biudžeto;

11.

palankiai vertina tai, kad Direktorių valdyba patvirtino 2023–2025 m. EIB grupės veiklos planą, jis paskelbtas 2023 m. vasario 2 d. ir juo patvirtinamas EIB veiklos suderinamumas su ES politiniais prioritetais ir įsipareigojimas padidinti savo užmojus skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityje;

12.

palankiai vertina tai, kad, priėmus 2022–2024 m. EIB grupės veiklos planą ir 2021 m. pradėjus taikyti papildomumo ir poveikio vertinimo (AIM) sistemą, pradėti naudoti su pridėtine verte susiję veiklos rezultatų rodikliai tvirtinant naujus projektus; supranta, kad EIF operacijos nėra vertinamos pagal AIM sistemą, tačiau pažymi, kad papildomumo reikalavimai taikomi vykdant EIF valdomus įgaliojimus, įskaitant „InvestEU“ ir EIF garantijų produktus;

13.

palankiai vertina EIB grupės vertinimo funkciją atliekančio skyriaus vykdytą darbą, nes jis skatina atskaitomybę atlikdamas įrodymais pagrįstus grupės veiklos ir rezultatų vertinimus ir prisideda prie dalijimosi žiniomis, informavimo apie Grupės priimamus sprendimus dėl politikos, strategijų, produktų, projektų ir organizacinių klausimų ir gerinant veiklos rezultatus; atkreipia dėmesį į nuosavo kapitalo, iš dalies nuosavo kapitalo ir paramos skolinantis įvertinimus ir pažymi, kad tokio finansavimo prieinamumas padeda šalinti atitinkamas rinkos spragas ir yra didžiulis indėlis kalbant apie apimtis, rinkos plėtrą ir geriausią praktiką; pabrėžia, kad nuolat ir nuspėjamai teikiamas finansavimas per visą ekonomikos ciklą daro stabilų poveikį rinkai, taip pat ir krizės metu;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. suteikta daugiau kaip 1 mlrd. EUR siekianti EIB parama orlaivių ir erdvėlaivių bei kibernetinio saugumo srityje, viršijant tikslą; mano, kad EIB turi atlikti strateginį vaidmenį remiant Europos gynybos finansavimą dvejopo naudojimo objektų sektoriuose; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB pagal naują Strateginę Europos saugumo iniciatyvą iki 2027 m. skirs iki 6 mlrd. EUR siekiantį finansavimą; palankiai vertina tai, kad EIB ketina toliau stiprinti institucines partnerystes su Komisija (visų pirma Gynybos pramonės ir kosmoso generaliniu direktoratu), ES kosmoso programos agentūra, Europos gynybos agentūra ir NATO;

15.

pažymi, kad, atsižvelgiant į iššūkius, kylančius dėl atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą, padidėjo atotrūkis tarp valstybių narių kalbant apie jų ekonominę padėtį ir pajėgumus; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad labiausiai paveikti regionai ir šalys prisitaikytų prie naujų aplinkybių ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

16.

ragina Banką ir toliau atlikti svarbų vaidmenį šalinant investicijų spragas tokiuose sektoriuose kaip socialinis būstas, mažos komunalinės įmonės, viešasis transportas, tvarus transportas, prieinamumas neįgaliesiems ir švietimas, kartu užtikrinant papildomumą ir sąsajas su kitais viešaisiais fondais ir komerciniais skolintojais;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į MVĮ, švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, veiksmingą administravimą ir vietos infrastruktūrą yra vienas veiksmingiausių augimo skatinimo būdų;

18.

ragina EIB padidinti finansavimą siekiant paskatinti technologinę pertvarką, skirti lėšų MVĮ ilgalaikiams moksliniams tyrimams ir inovacijoms, remti prie realių darbo rinkos poreikių pritaikytų įgūdžių ugdymą ir skatinti investicijas į darbuotojų ir verslininkų skaitmeninius įgūdžius, skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninimo gebėjimų stiprinimą;

19.

palankiai vertina tai, kad trys svarbiausios kredito reitingų agentūros („Fitch“, „Moody’s“ ir „S&P“) EIB suteikė AAA reitingą su stabilia perspektyva; kadangi AAA reitingas yra būtinas Bankui, siekiant užtikrinti tinkamus rinkos finansavimo šaltinius geriausiomis lengvatinėmis palūkanų normomis, ir todėl turi būti išsaugotas;

EIB parama pagrindinėse politikos srityse – sanglaudos, infrastruktūros, skaitmeninimo, MVĮ, inovacijų ir įgūdžių

20.

pažymi, kad pagal dabartinę 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ES sanglaudos politiką EIB grupės indėlis į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir toliau veikia kaip pagalba šalims ir regionams visoje ES, kur vystymasis yra nevienodas; atkreipia dėmesį į tai, kad krizės, kurią išgyvena ES šalys, sąlygomis dėl ekonominių padarinių padidėjo skirtumai tarp valstybių narių ir jų regionų viduje, todėl dar svarbiau užtikrinti, kad labiausiai paveikti regionai ir šalys galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; palankiai vertina Banko sprendimą nuo 2023 m. pradėti stebėti pagrindinį skolinimo mažiau išsivysčiusiems regionams veiklos rezultatų rodiklį, tikslas 2023 m. yra 21 proc. ir iki 2025 m. siekiama užtikrinti, kad jis būtų 23 proc. viso ES finansavimo; pakartoja savo raginimą užtikrinti sąžiningą ir skaidrų geografinį projektų ir investicijų paskirstymą ir daugiausia dėmesio skirti mažiau išsivysčiusiems regionams, visų pirma kalbant apie sveikatos sektorių, inovacijas, skaitmeninimą ir infrastruktūrą, kad būtų galima skatinti integracinį augimą ir ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją bei sanglaudą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 2021–2027 m. EIB sanglaudos orientaciniame dokumente EIB grupės finansavimas sanglaudai 2022 m. padidintas iki maždaug 40 proc. ES vidaus finansavimo (iki 2025 m. jis padidės iki 45 proc.), iš kurių 20 proc. turėtų būti skiriama mažiau išsivysčiusiems regionams; supranta, kad, skatindama socialinę įtrauktį ir vystymąsi, lygias galimybes ir sąžiningas darbo sąlygas, Grupė remia atitinkamą ES socialinę politiką ir Europos socialinių teisių ramstį; pažymi, kad 2022 m. beveik pusė EIB paskolų ES (46 proc.) buvo pasirašyta projektams sanglaudos regionuose, ir tai rodo Banko paramą teisingam augimui ir konvergencijai visoje ES; ragina EIB aktyviau šalinti pasikartojančius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar šalys negali visapusiškai pasinaudoti EIB finansine veikla;

21.

mano, kad inovacijos yra konkurencingumo, klimato kaitos švelninimo ir ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga ir kad Europos Sąjungoje išlieka didelių struktūrinių spragų kalbant apie investicijas į inovacijas ir skaitmeninimą; ragina EIB remti skaitmeninę transformaciją, išlaikyti strateginį savarankiškumą skaitmeninėje srityje ir skatinti skaitmeninės infrastruktūros projektus, kurie būtų integruoti į standartus ir protokolus, kuriais remiamas tinklų saugumas ir atsparumas, sąveikumas ir atviras, pliuralistinis ir saugus internetas; ragina Banką skatinti Europos savarankiškumą pagrindinių technologijų srityje ir remti Europos įmonių technologinę transformaciją, nes tai turės didžiulį pozityvų poveikį darbo vietų kūrimo srityje ir kartu paspartins skaitmeninimą; taip pat ragina Banką remti kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimą ES, kad Europa taptų atsparesnė ir reaktyvesnė kibernetinių grėsmių akivaizdoje, siekiant kartu stiprinti esamus bendradarbiavimo mechanizmus ir apsaugoti ypatingos svarbos subjektus ir esmines paslaugas, pvz., ligonines ir komunalines paslaugas;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad EIB veiksmai apjungia su klimatu, inovacijomis ir vystymusi susijusius aspektus, ir pripažįsta, kad inovacijos ir technologijos yra pagrindiniai veiksniai pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; mano, kad, siekdamas plataus užmojo klimato ir skaitmeninių tikslų, EIB turėtų toliau vadovautis savo strategija, pagal kurią remiama žiniomis grindžiama ir rizikingesnė veikla, užtikrinanti didesnį papildomumą, ir kad didesnė rizika, susijusi su ypatinga veikla, padės Bankui pasiekti naujus klientus ir sektorius ir kurti produktus, atitinkančius kintančią rinkos dinamiką ir kintančius rinkos poreikius;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingos pertvarkos mechanizmas yra itin svarbi Europos žaliojo kurso dalis ir kad jį taikant siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui poveikį; pažymi, kad EIB grupės indėlis į Teisingos pertvarkos mechanizmą yra svarbi jungtis tarp dviejų pagrindinių Grupės kompleksinių politikos tikslų, susijusių su klimato politika ir sanglauda; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EIB turi atlikti remdamas ES ekonomiką pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą; pabrėžia, kad EIB remia visus tris Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius; supranta, kad pagal visus tris ramsčius EIB veikla pagrįsta paklausa; palankiai vertina 2022 m. rugsėjo mėn. Komisijos ir EIB pasirašytą susitarimą dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės – trečiojo Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčio, pagal jį bus finansuojamos viešosios investicijos, kurių vertė – 10 mlrd. EUR EIB paskolų regionuose, kuriuos labiausiai paveikė ES žalioji pertvarka; ragina EIB potencialiems paramos gavėjams iš labiausiai paveiktų vietovių teikti konsultacinę paramą rengiant ir įgyvendinant projektus;

24.

pabrėžia MVĮ svarbą Europos ekonomikai ir atkreipia dėmesį į tai, kad 23 mln. MVĮ Sąjungoje sudaro 99 proc. visų įmonių ir sukuria daugiau kaip pusę Europos BVP, jos atlieka svarbų vaidmenį kuriant pridėtinę vertę visuose ekonomikos sektoriuose ir užtikrina apie du trečdalius visų darbo vietų; mano, kad MVĮ turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant įtraukų perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui procesą, Europos pramonės skaitmeninę transformaciją ir ES verslininkų konkurencingumą; pažymi, kad reikia vengti pernelyg didelių naujų reikalavimų, dėl kurių MVĮ atsirastų daugiau biurokratijos;

25.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. EIB suteiktas finansavimas investicijoms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių labui iš viso siekė 16,35 mlrd. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. EIB grupės finansinė parama pasiekė apie 430 000 MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių ir jose sukurta 5,3 mln. darbo vietų;

26.

pabrėžia Europos garantijų fondo (EGF) vaidmenį remiant įmones, daugiausia Europos MVĮ, ir pažymi, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. EIB valdymo organai patvirtino projektus, kurių bendra vertė – 23,54 mlrd. EUR (palyginti su 23,2 mlrd. EUR 2021 m.), iš kurių 11,0 mlrd. EUR buvo EIB finansavimas ir 12,47 mlrd. EUR buvo EIF finansavimas, ir kad 2022 m. pabaigoje pasirašytų projektų vertė siekė 20,9 mlrd. EUR (EIB tenka 10,3 mlrd. EUR, o EIF – 10,6 mlrd. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad numatoma, jog vykdant šią intervenciją bus sutelkta iš viso 187,3 mlrd. EUR investicijų (2021 m. gruodžio 31 d. bendra suma buvo 174,4 mlrd. EUR); žino, kad ši priemonė yra laikina ir kad EGF produktų skyrimo laikotarpis buvo pratęstas tik iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į priemones, kuriomis remiamas Sąjungos atsigavimas po COVID-19 pandemijos, ir giria už tai, kad EGF laiku padėjo sušvelninti pandemijos ekonominį poveikį įmonėms; atkreipia dėmesį į išreikštą susirūpinimą dėl nepakankamo EGF panaudojimo skaidrumo (visų pirma sprendimų priėmimo proceso, savalaikio finansuojamų projektų skelbimo ir galutinių gavėjų identifikavimo); palankiai vertina tai, kad EGF vertinimas įtrauktas į 2024 m. EIB vertinimo skyriaus darbo programą, ir tikisi, kad jame bus pateikta išsami EGF lėšų panaudojimo veiksmingos pridėtinės vertės ir poveikio analizė;

27.

mano, kad norint pašalinti didelius ES struktūrinių investicijų trūkumus reikia įveikti tiek finansines, tiek nefinansines investicijų kliūtis ir užtikrinti didelio masto išteklių bei pajėgumų sutelkimą ir koordinavimą, taip pat sykiu stiprinti techninius ir administracinius gebėjimus ir mažinti reguliavimo kliūtis; ragina, kad prieš patvirtinant projektus būtų stiprinama vietos ir regionų valdžios institucijoms teikiama techninė pagalba ir finansinės žinios, ypač regionuose, kuriuose investavimo pajėgumai nedideli, kad būtų pagerintos galimybės pasinaudoti EIB finansavimu;

28.

pripažįsta, kad siekiant nukreipti ir įgyvendinti pokyčius skatinančias investicijas pasinaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis reikia gerinti techninius ir administracinius gebėjimus; pažymi, kad EIB veiklos analizėje nustatyta, jog pagrindinės investiciniams projektams trukdančios aplinkybės yra rinkos susiskaidymas prie nacionalinių sienų, fragmentuotas reguliavimas, riboti viešojo sektoriaus rėmėjų pajėgumai ir nacionalinio biudžeto apribojimai; ragina EIB grupę remti administracinių gebėjimų stiprinimą remiantis savo veiklos patirtimi;

29.

ragina EIB grupę padėti užtikrinti aiškumą ir išsaugoti paskatas Europos transformacijai skatinti, didinti viešųjų investicijų skatinamąjį poveikį siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų, sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti rizikos mažinimo finansinėmis priemonėmis, kurios padėtų apsaugoti strategines privačiojo sektoriaus investicijas, sumažinti nereikalingas administracines kliūtis ir spręsti techninių įgūdžių trūkumo problemą, visų pirma, siekiant padėti įmonėms ir savivaldybėms, esančioms sanglaudos regionuose, ir siekiant kompleksinių žaliųjų ir skaitmeninių tikslų;

30.

pabrėžia, kad ES ūkininkai susiduria su vis didesniais iššūkiais, pvz., poreikiu prisitaikyti prie Europos žaliojo kurso tikslų, taip pat su sutrikdymais, atsiradusiais dėl energetikos krizės, didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje padarinių; pabrėžia, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriai yra pagrindiniai kaimo vietovių ekonomikos augimo ir vystymosi veiksniai; ragina EIB teikti geresnę paramą šiems svarbiems sektoriams;

31.

pakartoja savo raginimą EIB atlikti išsamų patikrinimą visų projektų rengimo etapu, kad būtų galima įtraukti atidų žmogaus teisių ir čiabuvių bendruomenių teisių įvertinimą ir užtikrinti jų paisymą, ir parengti aiškią žmogaus teisių strategiją, į kurią būtų įtraukti rizikos ir poveikio žmogaus teisėms vertinimai;

EIB, klimatas ir aplinka

32.

pakartoja, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. turėtų būti užtikrinta, kad visi EIB finansiniai srautai visapusiškai derėtų su neutralaus poveikio klimatui tikslu ir su ambicingesniu ES 2030 m. klimato tikslu; primena, kad su klimato kaita susijusi pertvarka turi būti įtrauki ir teisinga, žaliosios investicijos turi būti perspektyvios, ir kad tikimasi, jog EIB siūlys paskolas, finansines priemones, techninės pagalbos ir konsultavimo paslaugas, kad paremtų asmenis ir įmones, susiduriančius su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, kylančiais dėl perėjimo prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos;

33.

yra susirūpinęs dėl to, kad, nors investicijos, kuriomis siekiama apriboti klimato kaitą, didėja, jos vis dar yra gerokai mažesnės, nei reikia, kad būtų pasiektas Europos tikslas iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą teršalų kiekį; pažymi, kad, remiantis EIB analizėmis, nors pandemijos metu ES investicijos į klimato kaitą atsigavo, tokių išlaidų lygis turi būti gerokai padidintas, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo tikslus, taigi norint pasiekti 1 trln. EUR investicijų lygį ir iki 2030 m. sėkmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., reikia papildomų 356 mlrd. EUR per metus, palyginti su 2010–2020 m.;

34.

pažymi, kad žaliasis EIB finansavimas padidėjo iki 36,5 mlrd. EUR (58 proc. visos sumos) ir taip gerokai anksčiau prieš 2025 m. terminą viršytas tikslas – bent 50 proc. viso finansavimo skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui; pažymi, kad per pastaruosius dvejus metus EIB tokias investicijas jau parėmė 222 mlrd. EUR, ir ragina EIB grupę toliau siekti savo tikslo – šį dešimtmetį užtikrinti 1 trln. EUR žaliojo finansavimo labui;

35.

apgailestauja dėl sumažėjusio ES pajėgumo žaliųjų technologijų srityje, kurioje ji anksčiau buvo lydere; mano, kad ES turi didinti investicijas į pažangesnes technologijas, pvz., vandenilio technologijas, ir dėti daugiau pastangų tvaraus judumo, pažangiųjų tinklų, vėjo ir saulės energijos ir energijos kaupimo srityse;

36.

pažymi, kad 2022 m. EIB grupė pasirašė rekordinę naujo finansavimo sumą, skirtą atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, efektyvumui, energijos kaupimui ir tinklams, o bendras EIB finansavimas tvarios energetikos projektams Europos Sąjungoje buvo beprecedentis –17,06 mlrd. EUR;

37.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. lapkričio 6–18 d. Šarm El Šeiche (Egiptas) vykusioje 27-ojoje JT klimato kaitos konferencijoje (COP 27) EIB paskelbė, kad Grupė parems Komisijos planą „REPowerEU“ iki 2027 m. suteikdama papildomą 30 mlrd. EUR sumą (kaip paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą), kurios lėšos, visų pirma, bus skiriamos atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos vartojimo efektyvumui, tinklams ir energijos kaupimui, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrai ir proveržio technologijoms, pvz., mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui;

38.

palankiai vertina 2022 m. spalio 26 d. EIB Direktorių valdybos patvirtintą tikslinio finansavimo paketą, tikimasi, kad pagal jį iki 2027 m. bus mobilizuota iki 115 mlrd. EUR naujų investicijų, tokiu būdu svariai prisidedant prie „REPowerEU“ tikslo panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kartu bus teikiama EIB nuolatinė parama ES energetikos sektoriui, ji per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai sudarė apie 10 mlrd. EUR per metus;

39.

pabrėžia, kad EIB grupė pagal aplinkos ir socialinę politiką stiprina įsipareigojimą skatinti ir įgyvendinti Biologinės įvairovės konvencijos ir Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. tikslus ir kad EIB aplinkos ir socialiniais standartais užtikrinama, kad finansuojami projektai nedarytų didelės žalos biologinei įvairovei ir ekosistemoms; palankiai vertina perėjimą nuo vadinamosios jokio grynojo biologinės įvairovės nykimo koncepcijos prie jokio biologinės įvairovės nykimo, vadovaujantis ES politika;

EIB ir energetinis saugumas

40.

pabrėžia, kad Rusijos neteisėta, nepateisinama ir neišprovokuota invazija Ukrainoje ir energetikos krizė padidino esamus tiekimo suvaržymus ir kad didesnių energijos kainų padariniai ne tik tiesiogiai veikia namų ūkius ir įmones, bet dėl to skatinama infliacija ir mažėja paklausa, o išlaidas padengia Europos namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės;

41.

reiškia padėką už tai, kad EIB pasmerkė Rusijos pajėgų karinę invaziją į Ukrainą; pažymi, kad nuo invazijos pradžios EIB, padedamas Komisijos, sutelkė ir išmokėjo 1,7 mlrd. EUR Ukrainai kaip pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju;

42.

supranta, kad Europos ekonomikos gebėjimą atlaikyti naujus sukrėtimus apsunkina pandemijos fiskalinis palikimas; pripažįsta, kad dėl tvirtos fiskalinės politikos, priimtos reaguojant į pandemiją 2020 m. ir 2021 m., namų ūkiai ir įmonės buvo apsaugoti nuo didelio pajamų praradimo ir kad tokios priemonės apsaugojo ekonomikos gamybos pajėgumus taip, kad panaikinus COVID-19 apribojimus ji galėtų greitai atsigauti; atkreipia dėmesį į tai, kad teikiant minėtą fiskalinę paramą didelė dalis viešojo grynojo turto perskirstyta privačiojo sektoriaus labui, taip padidinta valstybės skola ir privačios santaupos, o po tokių veiksmų vyriausybės turi mažiau galimybių imtis fiskalinių veiksmų, kad sušvelnintų didelių energijos kainų poveikį namų ūkiams ir įmonėms;

43.

primena, kad EIB gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ES pramonės pajėgumų plėtojimą ir sukuriant tinkamas investavimo sąlygas, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas visoje vertės grandinėje, taip pat prisidedant prie Europos pramonės lyderystės ateityje užtikrinimo ir taip sykiu prie ES geopolitinės įtakos stiprinimo;

44.

pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį EIB grupė skyrė daugiau kaip 100 mlrd. EUR ES energetikos sektoriui, investuodama į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, tinklus ir energijos kaupimą; pažymi, kad šiuo metu teikiama parama siekiant padėti valstybėms narėms reaguoti į krizę, kurią sukėlė staigus Rusijos dujų tiekimo nutraukimas;

45.

pažymi, kad 2022 m. spalio mėn. EIB Direktorių valdyba priėmė sprendimą padidinti grupės švarios energijos finansavimo apimtis remiant „REPowerEU“ tikslą atsikratyti Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, todėl iki 2027 m. bus papildomai investuota 30 mlrd. EUR; mano, kad dėl šio sprendimo neturėtų būti nuolat sušvelninami klimato kriterijai, kuriuos įmonės turi atitikti, kad galėtų gauti paramą; primena, kad PATH sistema siekiama užtikrinti, kad finansuojami projektai būtų suderinti su Paryžiaus susitarimu ir kad veiklos vykdytojai laikytųsi jo nuostatų savo bendroje verslo veikloje mažindami priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didindami atsparumą klimato kaitai, kaip numatyta EIB klimato banko veiksmų plane; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad reikia stiprinti ES pridėtinę vertę turinčias investicijas remiant tarptautinius bendradarbiavimo projektus energijos gamybos ir infrastruktūros srityse;

46.

pabrėžia, kad visos investicijos, kuriomis kovojama su energetikos krize, taip pat investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką turėtų būti įgyvendinamos veiksmingai ir skaidriai;

EIF veikla

47.

pažymi, kad EIF yra EIB grupės dalis ir kad jo pagrindinė užduotis – remti Europos labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), padedant joms gauti finansavimą; žino, kad EIF kuria ir plėtoja rizikos ir augimo kapitalo, garantijų ir mikrofinansavimo priemones specialiai šiam rinkos segmentui, ir tai darydamas EIF padeda siekti pagrindinių ES politikos tikslų, pvz., susijusių su konkurencingumu ir augimu, inovacijomis ir skaitmeninimu, socialiniu poveikiu, įgūdžių plėtojimu ir žmogiškuoju kapitalu, klimato politikos veiksmais ir aplinkos tvarumu;

48.

pažymi, kad pagal naujausią EIF finansavimo programą išteklių apimtis didėja nuo 9,2 mlrd. EUR 2022 m. iki 13,0 mlrd. EUR ir 13,5 mlrd. EUR 2023 m. ir 2024 m.; supranta, kad EIF planuoja išnaudoti visą su įgaliojimais pagal programą „InvestEU“ ir lėšų telkimu laikotarpio pradžioje susijusį potencialą 2022 m. ir 2023 m. ir todėl iki 2023 m. pabaigos patvirtinti 60 proc. programos „InvestEU“ biudžeto, remiamo pagal priemonę „NextGenerationEU“, ir iki 2024 m. pabaigos baigti pasirašyti dėl atitinkamų operacijų;

49.

pažymi, kad 2022 m. 30 proc. EIF finansinės paramos buvo skirta tvarumui ir žaliajai pertvarkai ir, atsižvelgiant į EIB grupės klimato banko veiksmų plano užmojus, 21 proc. (apie 2 mlrd. EUR) buvo skirta horizontaliesiems klimato politikos ir aplinkos tvarumo tikslams pasiekti; pabrėžia, kad EIF rėmė novatoriškas žemės ūkio technologijų, mėlynosios ekonomikos, žiediškumo ir tvaraus judumo įmones, taip pat padėjo tradicinėms įmonėms ir asmenims finansuoti investicijas į klimato kaitą;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. EIF skyrė daugiau kaip 9 mlrd. EUR finansavimą mažosioms įmonėms ir žaliesiems projektams, siekdamas sutelkti apie 97 mlrd. EUR investicijoms, kuriomis remiamas poveikio klimatui neutralumas, ES pramonės skaitmeninė pertvarka ir verslininkų konkurencingumas ES;

51.

pažymi, kad EIF taip pat toliau daug dėmesio skyrė horizontaliajam sanglaudos tikslui, daugiausia vykdydamas bendras investicijų programas, susijusias su EIF ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų nuosavo kapitalo platforma, ir 39 proc. finansavimo skirdamas subjektams ES sanglaudos regionuose;

Poveikis už ES ribų

52.

žino, kad EIB grupė, vykdydama savo veiklą už ES ribų, remia ES išorės veiksmų tikslus ir prioritetus, naudojasi savo ekspertinėmis žiniomis ir patirtimi už ES ribų tokiose prioritetinėse srityse kaip klimato politika, sveikata ir skaitmeninimas, ES vertybės ir gero valdymo principai;

53.

ragina ES toliau maksimaliai išnaudoti EIB, kaip priemonės ES strateginiam savarankiškumui, visų pirma energetikos ir žaliavų srityje, didinti potencialą ir propaguoti savo išorės politikos prioritetus santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis, visapusiškai laikantis išsamaus patikrinimo aplinkos ir socialinėje srityje proceso, taip pat užtikrinant tvirtą Komisijos, EIVT ir ES delegacijų veiklos koordinavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos diskusijoms ir bendradarbiavimui su atitinkamais subjektais vietoje, siekiant nustatyti projektus, kurie geriausiai atitinka vystymosi veiksmingumo tikslus;

54.

palankiai vertina didesnes pastangas, dedamas nuo tada, kai buvo įsteigtas padalinys „EIB pasaulyje“, tačiau ragina EIB aktyviau skatinti bendrą ES komunikaciją ir matomumą, ypač kiek tai susiję su jo darbu globaliuosiuose Pietuose; vis dėlto įspėja, kad, siekiant matomumo, dėl didesnių projektų nereikėtų atsisakyti visuomeninių projektų, ir pabrėžia, kad į juos būtina pakankamu mastu įtraukti vietos subjektus;

55.

palankiai vertina tai, kad 2022 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo padalinys „EIB pasaulyje“, jis buvo įsteigtas 2021 m. rugsėjo mėn. EIB Direktorių valdybai priėmus sprendimą ir jam pavesta vykdyti visą EIB veiklą plėtros regione, ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, Užsachario Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, Karibų jūros regione ir Ramiojo vandenyno regione; supranta, kad padalinys „EIB pasaulyje“ turėtų būti pagrindinė Europos komandos finansavimo priemonė, veikianti už ES ribų ir sujungianti EIB, ES valstybių narių ir kitų kartu su ES veikiančių investicinių institucijų pajėgumus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIB biurų atidarymą Pretorijoje, Kijeve ir Belgrade, nes tai padės padaliniui „EIB pasaulyje“ įgyvendinti savo užduotį; mano, kad padalinio „EIB pasaulyje“ indėlis, siekiant ES strateginio savarankiškumo stiprinimo ir daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimo tikslų, bus itin svarbus;

56.

pakartoja savo prašymą, kad padalinys „EIB pasaulyje“ dėmesį sutelktų į teisingą ir tvarią darbotvarkę gavėjų šalyse, kartu pabrėžiant aiškų vystymosi aspektą;

57.

labai palankiai vertina EIB pastangas ir veiklą Vakarų Balkanų šalyse ir jo 835,2 mln. EUR investicijas šiose šalyse 2022 m. per padalinį „EIB pasaulyje“, taip prisidedant prie ES regionui skirto ekonomikos ir investicijų plano; pažymi, kad daugiau kaip 80 proc. 2022 m. pasirašytų investicijų buvo skirta aplinkos atžvilgiu tvariems projektams; palankiai vertina tai, kad EIB investicijos, kuriomis remiama tvari žalioji ir skaitmeninė vietos ekonomikos pertvarka regione, nuo 2020 m. sudaro 2,5 mlrd. EUR; ragina padalinį „EIB pasaulyje“ ir toliau palankiomis sąlygomis teikti finansavimą Vakarų Balkanų įmonėms, investuojančioms į skaitmeninės transformacijos spartinimą ir skaitmeninės infrastruktūros įgyvendinimą, 5G telekomunikacijų tinklo išplėtimą, tvarią miestų plėtrą, energetikos pertvarkos spartinimą ir energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimą, įskaitant atsinaujinančiosios energijos projektus ir neutralaus poveikio klimatui projektus; palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti MVĮ atsparumo garantija pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę, siekiant suteikti galimybę gauti finansavimą palankiomis sąlygomis maždaug 4 000 mažų įmonių regione; pabrėžia biudžeto kontrolės procedūros svarbą, nes, kaip nurodo Europos Audito Rūmai, 2014–2020 m. ES finansinė parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose skatinti, siekianti apie 700 mln. EUR, turėjo nedidelį poveikį esminėms reformoms;

58.

atkreipia dėmesį į EIB pastangas, dedamas vykdant su savo veikla susijusių socialinių ir aplinkosaugos standartų išsamaus patikrinimo procesą; ragina EIB toliau stiprinti prasmingą konsultavimąsi su vietos gyventojais visą projektų įgyvendinimo laikotarpį, turėti patikimus poveikį patiriančių bendruomenių atskaitomybės mechanizmus ir atidžiai stebėti savo veiklos trūkumus bei tarpininkų vaidmenį projektuose, kurie padarė neigiamą poveikį vietos gyventojams besivystančiose šalyse, ir apie juos pranešti;

59.

tikisi, kad padalinys „EIB pasaulyje“ ir jo koordinavimo su kitomis plėtros finansų įstaigomis mechanizmai bus visiškai skaidrūs; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina reguliariai vykdomą keitimąsi informacija su Europos Parlamentu Briuselyje ir pastaruoju metu Liuksemburge, taip pat nuolatinį atvirą Banko dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos subjektais;

60.

ragina EIB toliau aktyviai dirbti rengiant planavimą, vykdant metodų ir praktikos stebėseną ir vertinimą šalies lygmeniu kartu su ES delegacijomis bei nacionaliniais ir vietos subjektais ir su plėtros finansų įstaigomis teikiant bendrą finansavimą;

61.

giria, kad EIB skubiai ėmėsi veiksmų siekdamas padėti Ukrainai iš karto po Rusijos agresijos karo pradžios – 2022 m. labai sudėtingomis aplinkybėmis išmokėta 1,7 mlrd. EUR lėšų; pažymi, kad dar turi būti išmokėta 540 mln. EUR atsižvelgiant į pažangą vykdant konkrečius projektus vietoje; ragina EIB užtikrinti savo indėlį vykdant ES pagalbos Ukrainai iniciatyvą, kad būtų galima išlaikyti Ukrainos ekonomiką, remti šalies atstatymo pastangas, remiantis 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos suteiktais įgaliojimais;

62.

primygtinai ragina EIB užtikrinti griežtas sąlygas, susijusias su Ukrainai teikiama finansine parama, įskaitant aiškią ir visapusišką ES lėšų, skirtų atstatymui ir humanitarinei pagalbai, naudojimo priežiūrą; atsižvelgdamas į tai primena, kad būtinas sistemingas ES požiūris, kad būtų pagerintas lėšų išmokėjimo koordinavimas ir sustiprinta išlaidų stebėsena;

63.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Ukrainos prezidento dekretą Nr. 64/2022 nuo 2022 m. vasario 24 d. karinės administracijos yra atsakingos už atitinkamų vietos valstybinių administracijų įgaliojimų vykdymą, taip pat deokupuotose teritorijose, ir už tai, kad spręstų klausimus, susijusius su vietos biudžeto rengimu, tvirtinimu, keitimu ir vykdymu, atitinkamos teritorinės bendruomenės bendruomeninės nuosavybės valdymu ir trumpuoju laikotarpiu sprendimų dėl žemės plėtros ir vietinės reikšmės gamtos išteklių naudojimo priėmimu; mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis nacionalinės valdymo ir audito institucijos turi ribotus išteklius ir įgaliojimus užtikrinti standartinį skaidrumo lygį ir tinkamą naudojamų finansinių išteklių kontrolę; primygtinai ragina EIB užtikrinti vietos gyventojų ir demokratiškai išrinktų vietos savivaldos atstovų dalyvavimą, sustiprinti savo vykdomą įgyvendinimo veiklos priežiūrą ir griežtai atlikti skirtų išteklių stebėsenos funkciją siekiant užkirsti kelią išteklių pasisavinimui ar netinkamam naudojimui; ragina EIB Ukrainoje įsteigti savo stebėsenos ir audito grupes, kurios užtikrintų audito duomenų, susijusių su visais ES finansuojamais projektais, tikslumą;

64.

ragina EIB vykdyti ir prižiūrėti koordinavimą skiriant lėšas ir vykdant ES pagalbos Ukrainai iniciatyvą su Komisija, Pasaulio banku ir kitais subjektais G7 paramos teikėjų koordinavimo platformoje Ukrainai, taip pat su Ukrainos regioninėmis ir savivaldos institucijomis, siekiant užtikrinti bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį įgyvendinant neatidėliotinus Ukrainos poreikius;

65.

pažymi, kad, be paramos Ukrainai, 2022 m. padalinys „EIB pasaulyje“ suteikė 9,1 mlrd. EUR naują finansavimą, taigi bendra šio EIB patronuojamojo padalinio, kurio veikla inicijuota prieš metus siekiant paspartinti operacijas už ES ribų, veiklos apimtis siekė 10,8 mlrd. EUR;

66.

palankiai vertina EIB finansinę ir techninę paramą Moldovos Respublikai, atsižvelgiant į šalies energetinę priklausomybę ir pažeidžiamumą dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis; ragina EIB toliau remti Moldovą spartinant jos stojimą į ES ir jos pažangą siekiant ilgalaikio energetinio savarankiškumo ir įvairinimo;

67.

ragina padalinį „EIB pasaulyje“ siekti aktyvesnio dalyvavimo vietos lygmeniu pritaikant produktus ir verslo modelius prie vietos poreikių ir glaudžiau bendradarbiauti su institucijomis partnerėmis, siekiant padidinti ES, veikiant Europos komandai, poveikį vystymuisi pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“;

68.

palankiai vertina EIB ir JT Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) pasirašytą pirmąjį finansinį susitarimą, pagal kurį IFAD bus skirta 500 mln. EUR jo programai, kuria siekiama gerinti aprūpinimą maistu ir mažinti skurdą kaimo vietovėse ir padėti smulkiesiems ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos, remti;

69.

atkreipia dėmesį į skirtingą valstybių narių požiūrį į tai, kaip užtikrinti reikiamą finansavimą ir aprėptį iš ES biudžeto, kad Bankas galėtų toliau teikti paramą Ukrainoje, o šis procesas gali sustoti, jei nebus rastas sprendimas; palankiai vertina EIB vykdomą ES pagalbos Ukrainai iniciatyvą, kuria siekiama padėti atkurti infrastruktūrą, remti prioritetinius investicijų poreikius ir verslą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šaliai ir toliau būtų teikiama tvirta parama atsižvelgiant į jos poreikius; ragina nuolat išsamiai analizuoti finansinius poreikius, susijusius su Ukrainos atstatymu ir tvariu vystymusi, pirmenybę teikiant vietos poreikiams, taip pat, be kita ko, įvertinti karo poveikį aplinkai;

70.

ragina EIB (padalinys „EIB pasaulyje“), remiantis tuo, kad Kenijoje įsteigtas pirmasis regioninis centras, toliau stiprinti savo veiklą šioje srityje ES nepriklausančiose šalyse ir kartu, kai įmanoma, derinti išteklius ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais Europos ir ne Europos subjektais, ypač plėtros finansų įstaigomis; ragina EIB suteikti konkrečius ir tvirtus vystymosi srities įgaliojimus, kurie būtų grindžiami nelygybės mažinimu ir skurdo panaikinimu ir kuriuos vykdant būtų remiami darnaus vystymosi tikslai; pritaria tam, kad būtų padidintos EIB iš ES biudžeto teikiamos garantijos, kad Bankas galėtų plėsti savo veiklą globaliuosiuose Pietuose;

71.

ragina toliau bendradarbiauti ir pritaikyti EIB ir ypač Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) darbo metodus ir priemones ateičiai, atsižvelgiant į investicijų poreikius Afrikoje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas didelio masto investicijoms, kartu išlaikant ES paramą mažesnio masto vietos projektams ir taip pat prisidedant prie Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo;

72.

ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku ir įvertinti galimus bendros patronuojamosios įmonės įsteigimo privalumus; pabrėžia, kad reikia finansuoti ilgalaikes investicijas, kuriomis būtų skatinamas darnus vystymasis; ragina kurti bendrus projektus ir konsultacijų centrus, siekiant vietos veikėjams pasiūlyti kontaktinius punktus, taip pat didinti vietos atsakomybę už bendrus vystymosi projektus, kad būtų kuo labiau padidintas poveikis vystymuisi ir veiksmingumas; atsižvelgdamas į tai, ragina remti vietos privačiojo sektoriaus plėtrą Afrikoje, ypač finansuojant Afrikos labai mažas ir vidutines įmones; taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti su kitais regioninės plėtros bankais;

Su COVID-19 pandemija susiję EIB veiksmai

73.

pažymi, kad 2022 m. EIB toliau dėjo pastangas, kad paremtų kovos su pandemija veiksmus; pabrėžia, kad 2022 m. EIB skyrė 5,1 mlrd. EUR sveikatos ir gyvybės mokslų projektams, kurie pasitarnavo apie 980 mln. žmonių visame pasaulyje; palankiai vertina EIB paramą pasaulinei vakcinų iniciatyvai COVAX, tarptautinei priemonei, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą ir visuotinę prieigą prie COVID-19 vakcinų, taigi EIB iki 2022 m. kovo mėn. iš viso skyrė 900 mln. EUR, o 2022 m. balandžio mėn. įsipareigojo papildomai skirti 1 mlrd. EUR priemonei COVAX remti;

74.

pažymi, kad COVID-19 pandemija neturėjo neigiamo poveikio EIB paskolų portfelio kokybei dėl jo kredito rizikos valdymo strategijos ir dėl to, kad EIB ir toliau išlaiko tvirtą likvidumo poziciją, nepaisant bendrų netikrumo pasaulio finansų rinkose aplinkybių;

75.

pažymi, kad, kalbant apie pandemiją, EIB grupė įrodė, kad yra lanksti teikdama finansinius krizių sprendimus ir geba veikti taip, kad papildytų didelio masto ilgalaikį ES atsaką pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir nacionalinę paramą viešosioms investicijoms;

EIB atitiktis, skaidrumas ir atskaitomybė

76.

pažymi, kad, atsižvelgiant į kitų tarptautinių finansų įstaigų gerąją patirtį, EIB viešųjų pirkimų skundų komitetas yra specializuotas nepriklausomas komitetas, įgaliotas nagrinėti skundus dėl viešųjų pirkimų, kuriais ginčijami Banko sprendimai dėl projektų viešųjų pirkimų procedūrų vykdant EIB finansuojamą projektą už ES ribų; pažymi, kad 2022 m. Viešųjų pirkimų skundų komitetas gavo 18 skundų dėl viešųjų pirkimų, o 2021 m. – 23 skundus ir 2020 m. – 31 skundą, ir kad iš šių 18 skundų 13 skundų buvo pateikti prieš Bankui priimant sprendimą ir (arba) nepateikus prieštaravimo (palyginti su 18 tokių skundų 2021 m.), juos Viešųjų pirkimų skundų komiteto sekretoriatas perdavė Banko tarnyboms, atsakingoms už atitinkamus projektus, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų, o likę penki skundai dėl viešųjų pirkimų buvo pateikti Viešųjų pirkimų skundų komitetui po to, kai Bankas nepateikė prieštaravimo dėl sutarčių skyrimo (toks pats skaičius kaip 2021 m.), jie buvo išnagrinėti ir priimtas sprendimas; pažymi, kad Viešųjų pirkimų skundų komitetas balsavo už tai, kad būtų paliktas Banko sprendimas neprieštarauti dviejų skundų atveju ir kad likusiais trimis atvejais Bankas atšauktų patvirtinimą, kad neprieštarauja;

77.

palankiai vertina tai, kad Viešųjų pirkimų skundų komitetas, Tyrimų skyrius ir Skundų nagrinėjimo skyrius Generalinėje inspekcijoje atlieka vienas kitą papildančius vaidmenis, ir tai palengvina bendradarbiavimą ir komunikaciją siekiant, kad būtų galima nagrinėti visus galimus įtarimus dėl draudžiamo elgesio ir su viešaisiais pirkimais susijusių ar su viešaisiais pirkimais nesusijusių skundų; pažymi, kad 2022 m. EIB skundų nagrinėjimo skyrius užregistravo 54 naujas bylas (palyginti su 64 bylomis 2021 m. ir 77 bylomis 2020 m.), nagrinėjo 97 bylas (atitinkamai 107 ir 137 bylos 2021 m. ir 2020 m.) ir užbaigė 53 bylas (64 ir 94 bylos 2021 m. ir 2020 m.); pažymi, kad 68 proc. 2022 m. užregistruotų skundų buvo susiję su poveikiu aplinkai ir socialiniu poveikiu, o 20 proc. – su EIB valdymo ir administravimo klausimais;

78.

ragina EIB užtikrinti, kad skundų nagrinėjimo mechanizmas būtų prieinamas, veiksmingas ir nepriklausomas, siekiant nustatyti galimus žmogaus teisių pažeidimus su EIB susijusiuose projektuose ir juos pašalinti; pažymi, kad 2022 m. EIB tyrimų skyriui pareikšta 180 įtarimų (palyginti su 174 ir 183 pareiškimais 2021 m. ir 2020 m.), jis užbaigė 147 tokias bylas (palyginti su 204 bylomis 2021 m. ir 195 bylomis 2020 m.) ir pateikė 36 rekomendacijas ir nuomones (45 – 2021 m. ir 52 – 2020 m.); pabrėžia, kad OLAF buvo pranešta apie 42 atvejus, iš kurių 11 taip pat buvo perduoti Europos prokuratūrai; pažymi, kad bylų, kuriose, atlikus tyrimą, įtarimai buvo pagrįsti, skaičius toliau mažėjo (2022 m. 17 pagrįstų atvejų iš pradėtų 70 tyrimų, 2021 m. 17 pagrįstų atvejų iš pradėtų 67 tyrimų ir 2020 m. 37 pagrįsti atvejai iš pradėto 91 tyrimo;

79.

pritaria EIB Audito komiteto nuomonei, kad reikia stiprinti operacinės ir technologinės rizikos, įskaitant kibernetinę riziką ir kitą nefinansinę riziką, stebėseną, valdymą ir priežiūrą;

80.

pažymi, kad 2021 m. lapkričio 11 d. EIB, Komisija ir Europos Audito Rūmai atnaujino trišalį susitarimą; apgailestauja dėl to, kad į persvarstytą susitarimą neįtrauktas išsamus sprendimas, kurio prašė Parlamentas; vis dėlto palankiai vertina tai, kad naujuoju susitarimu sudaromos geresnės sąlygos susipažinti su audituotais EIB dokumentais ir geriau juos racionalizuoti, ir paaiškinamas būtinų audito dokumentų gavimo tvarkaraštis, jų formatas ir konfidencialumo, duomenų apsaugos, įrodymų rinkimo metodų ir galimybės susipažinti su informacija taisyklės; pakartoja, kad tikimasi, jog Audito Rūmai galės visapusiškai susipažinti su visa informacija, susijusia su EIB operacijomis, kurių vienintelis tikslas – ES politikos įgyvendinimas;

81.

pabrėžia, kad reikalingas reguliarus struktūrizuotas Europos Parlamento ir EIB dialogas, ir jis galėtų būti sustiprintas Parlamento ir EIB tarpinstituciniu susitarimu, siekiant pagerinti prieigą prie EIB dokumentų ir duomenų tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų konfidencialumą ir, jei reikia, teisinių reikalavimų laikymąsi; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno sprendimus dėl EIB su aplinka susijusios informacijos atskleidimo praktikos (informacija, susijusi su projektais, kuriuos jis finansuoja tiesiogiai, kaip byloje 1065/2020/PB, arba per tarpininkus, kaip byloje 1251/2020/PB), ši praktika turėtų atitikti Orhuso konvencijoje nustatytas skaidrumo prievoles, susijusias su sistemingu ir aktyviu skelbimu ir atskleidimu gavus paprašymą; pažymi, kad Europos ombudsmenas pasiūlė pakeitimų, susijusių su turinio išsamumu, skelbimo savalaikiškumu ir informacijos matomumu, taip pat konfidencialumo reikalavimais; pažymi, kad EIB sutiko įgyvendinti tik kai kuriuos Europos ombudsmeno pasiūlymus; pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad EIB viešojo intereso labui būtų naudingas visapusiškai įgyvendinti siūlomus pakeitimus;

82.

ragina Audito Rūmus išsamiai tikrinti operacijas, kurioms taikomos ES biudžeto garantijos, įskaitant EIB operacijas, ir dėl jų reguliariai teikti ataskaitas, pašalinti bet kokius darbo metodų trūkumus, kurie šiuo metu užkerta kelią tai daryti;

83.

palankiai vertina EIB politiką ir praktiką bei jo skaidrumą ir ragina toliau gerinti padėtį, visų pirma įgyvendinant Europos ombudsmeno pateiktas rekomendacijas imtis kelių skaidrumo gerinimo veiksmų, kad visuomenė galėtų lengviau pamatyti galimą jo finansuojamų projektų poveikį aplinkai;

84.

palankiai vertina tai, kad, kaip paskelbta 2021 m., buvo sukurta nauja EIB Tyrimų skyriaus pateiktų rekomendacijų ir nuomonių tolesnių veiksmų ir ataskaitų apie jas teikimo sistema; pakartoja savo prašymą, kad skyriaus tiriamų atvejų finansinis poveikis būtų nurodytas 2022 m. metinėje ataskaitoje ir kad jame būtų ne tik aprašomi atvejų tyrimai, bet ir pateikiama vertingų įžvalgų, leidžiančių įvertinti finansinių interesų apsaugos mastą; primena, jog svarbu, kad EIB užtikrintų aiškų finansinės, operacinės ir reputacijos rizikos vertinimą sprendžiant, ar tyrimas yra tinkamas šiam tikslui pasiekti;

85.

apgailestauja dėl to, kad EIB vis dar neatskleidžia išsamios informacijos apie tikrąją savo klientų nuosavybę; pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su EIB operacijomis per finansinius tarpininkus, pvz., komercinius bankus ir investicinius fondus, pagal atitinkamą teisinį pagrindą, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir apibrėžti standartines ataskaitų teikimo prievoles, pagal kurias galėtų būti suteikiami tinkamo lygio duomenys ir informacija; ragina EIB įtraukti į sutartis nuostatas dėl privalomo finansinių tarpininkų informacijos apie skolinimo veiklą atskleidimo;

86.

ragina EIB naudotis ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema ir atsižvelgti į sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje bet kurio asmens ar subjekto, prašančio gauti ES lėšų, atrinkto gauti ar gaunančio ES lėšas, atžvilgiu, kai jis patvirtina investicijas, finansuojamas iš ES biudžeto;

87.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. atnaujinti EIB Valdymo komiteto ir Direktorių valdybos elgesio kodeksai; palankiai vertina tai, kad nustatytas ilgesnis veiklos pertraukos laikotarpis Valdymo komiteto nariams (24 mėnesiai vietoj 12 mėnesių) ir Direktorių valdybos nariams (12 mėnesių vietoj 6 mėnesių); vis dėlto apgailestauja, kad nėra nuostatos, pagal kurią pirmininko pavaduotojai negalėtų prižiūrėti veiklos ir priimti dėl jos sprendimų savo kilmės šalyse, ir primygtinai reikalauja, kad į tai būtų atsižvelgta atliekant kitą peržiūrą; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno išvadas ir sprendimą byloje 1016/2021/KR dėl to, kaip EIB nagrinėjo buvusio pirmininko pavaduotojo prašymą per tris mėnesius nuo kadencijos pabaigos pradėti eiti pareigas energetikos ir komunalinių paslaugų bendrovėje, gavusioje EIB paskolas; yra susirūpinęs dėl interesų konfliktų rizikos ir dėl to, kad EIB priimtos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti riziką šiuo atveju, yra nepakankamos; palankiai vertina tai, kad EIB peržiūrėjo savo Valdymo komiteto narių elgesio kodeksą ir atsižvelgta į kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus dėl interesų konfliktų rizikos galimo būsimo narių ar neseniai nariais buvusių asmenų darbo atveju; pakartoja savo raginimą atliekant kitą Valdymo komiteto elgesio kodekso peržiūrą pašalinti likusius trūkumus, susijusius su interesų konfliktų vengimu; prašo Europos ombudsmeną stebėti, kaip įgyvendinamas naujas Vadybos komiteto elgesio kodeksas;

88.

atkreipia dėmesį į tai, kad EIB laikosi OLAF rekomendacijų, pateiktų užbaigus kelis tyrimus, kuriuose daugiausia dėmesio skirta mokymo išmokoms, kurios buvo nepagrįstai paskirtos EIB darbuotojams; tikisi, kad nepagrįstai išmokėtos sumos bus visiškai susigrąžintos, ir pakartoja savo prašymą, kad EIB praneštų Parlamentui apie savo taisomųjų veiksmų rezultatus;

89.

atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais EIB dėtas pastangas siekiant pagerinti savo darbuotojų lyčių pusiausvyrą, ypač vadovybės ir vyresniųjų pareigūnų lygmenimis; ragina Banką toliau dėti pastangas siekiant aiškesnės lyčių pusiausvyros savo organizacijoje; pažymi, kad 2022 m. pabaigoje EIB moterys sudarė 44,5 proc. vykdomosios kategorijos darbuotojų (D/6, E/5; F/4), o šioje grupėje moterys sudarė 35,6 proc. vyresniųjų pareigūnų (D/6) lygmens ir 44,3 proc. pareigūnų (E/5) lygmens darbuotojų, o analitikų ir (arba) jaunesniųjų pareigūnų lygmeniu (F/4) moterys sudarė 64,4 proc.; pažymi, kad 2022 m. pabaigoje moterys sudarė 33 proc. vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų (30,6 proc. EIB grupės lygmeniu), taigi pasiektas 2018–2021 m. įvairovės ir įtraukties strategijoje nustatytas tikslas;

90.

dar kartą ragina Banką panaikinti administracinių ir profesinių kategorijų darbuotojų atlyginimų skirtumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė padėtis ir didėjančios pragyvenimo išlaidos Liuksemburge daro didelį spaudimą administracijos darbuotojams ir ilgainiui gali neigiamai paveikti darbuotojų gerovę ir EIB konkurencingumą pritraukiant aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus;

91.

reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie neskaidrias centrinės būstinės ir išorės biurų vadovų skyrimo procedūras; ragina Banką užtikrinti, kad visos įdarbinimo ir vidaus judumo procedūros būtų vykdomos laikantis aukščiausių skaidrumo ir etikos standartų;

92.

atkreipia dėmesį į tai, kad EIB daroma pažanga vykstant vidaus diskusijoms dėl dokumento, susijusio su nauju požiūriu į įvairovę, teisingumą, įtrauktį ir bendrystę ir pakeisiančio 2018–2021 m. galiojančią strategiją, ir ragina Banką nedelsiant jį patvirtinti; pakartoja savo raginimą EIB užtikrinti tinkamą geografinį atstovavimą, įskaitant atstovavimą viduriniosios grandies ir vyresniosios vadovybės lygmeniu, ir ragina kasmet skelbti informaciją apie viduriniosios grandies vadovų ir vyresniosios vadovybės pareigų pasiskirstymą pagal lytį ir pilietybę;

93.

pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, kai projektai įgyvendinami per finansų tarpininkus; primena skaidrumo svarbą kalbant apie vidaus sprendimų priėmimo procedūras ir projektų poveikį aplinkai ir žmogaus teisėms visą projektų gyvendinimo laikotarpį;

94.

atkreipia dėmesį į 2023 m. kovo mėn. Europos ombudsmeno pradėtą tyrimą dėl skaidrumo, informacijos skelbimo laiku ir visuomenės dalyvavimo EIB priimant sprendimus aplinkos ir socialinėje srityje; primena, kad Europos ombudsmenas 2022 m. balandžio mėn. pateikė aiškias rekomendacijas EIB patvirtinti platesnio užmojo informacijos atskleidimo politiką ir kad dėl to vis dar nesiimta veiksmų;

95.

palankiai vertina EIB grupės strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalėjimo ir Lyčių lygybės veiksmų planą; pripažįsta, kad lyčių lygybė ir visų pirma moterų ekonominis įgalėjimas yra EIB verslo modelio dalis; ragina EIB toliau įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į visas operacijas, kad būtų skatinama lyčių lygybė ir įtraukus vystymasis;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

96.

ragina EIB toliau teikti pranešimus apie pažangą ir padėtį įgyvendinant ankstesnes Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, visų pirma, apie:

a)	investicijų strategijos ir pasiektų rezultatų poveikį (ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį), prisidedant prie subalansuotos ir stabilios vidaus rinkos plėtros Sąjungos interesų labui;

b)	veiksmus, priimtus siekiant sustiprinti kovą su netinkamu elgesiu, interesų konfliktais, mokesčių vengimu, sukčiavimu ir korupcija;

c)	naujas skaidrumo ir išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje stiprinimo priemones;

d)	priemones, kuriomis stiprinama parama MVĮ ir reikalavimus atitinkantiems ekonominės veiklos vykdytojams, įgyvendinant ES politiką;

e)	tolesnius veiksmus, atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje išdėstytus raginimus ir prašymus;

° °

97.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai ir prašo Tarybos ir EIB Direktorių valdybos surengti diskusijas dėl šiame pranešime pristatytos Parlamento pozicijos.

(1) 2022 m. kovo 30 d. Sprendimas KF /Europos investicijų bankas, T-299/20, EU:T:2022:171.

ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4007/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)

Top

Choose the experimental features you want to try