—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir 2015 m. gruodžio 12 d. per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP21) Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—

atsižvelgdamas į šeštąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą, jos apibendrinamąją ataskaitą ir ypač į naujausius ir išsamiausius ataskaitoje pateiktus žalingo klimato kaitos poveikio mokslinius įrodymus,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (1),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema (Europos klimato teisės aktas) (2), ir Europos Sąjungos užmojį pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m.,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021)0082),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi vis daugiau vietų visame pasaulyje, įskaitant Europą, klimato kaita daro plataus masto poveikį ekosistemoms, žmonėms, gyvenvietėms, infrastruktūrai, žemės ūkiui bei maisto tiekimo grandinėms ir daro spaudimą gamtos ir žmogaus sukurtoms sistemoms siekiant prisitaikyti prie naujų ekstremalių oro sąlygų ir ekstremalių klimato reiškinių;

B.

kadangi dėl klimato kaitos kyla vis daugiau nenuspėjamų meteorologinių reiškinių: be kita ko, dažnesnių ir intensyvesnių karščio bangų, gamtos gaisrų ir potvynių, grėsmių maisto ir vandens saugai bei apsirūpinimui jais, taip pat atsiranda ir plinta infekcinės ligos. Visi šie reiškiniai stiprėja ir daro vis didesnę žalą žmonėms Europoje ir visame pasaulyje;

C.

kadangi tikslinga pagerbti klimato krizės aukas ir kartu didinti informuotumą apie didėjantį žūčių skaičių, poveikį fizinei ir psichikos sveikatai, didėjančias grėsmes pragyvenimui ir klimato kaitos keliamą humanitarinę krizę, dėl kurios žmonės yra priversti persikelti iš savo namų;

D.

kadangi Europos žaliuoju kursu ir bendrąja Sąjungos veiksmų programa taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;

E.

kadangi taip pat reikia didinti informuotumą apie konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant užkirsti kelią tokioms nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti; kadangi reikėtų pagerbti tuos, kurie dirba šį darbą;

F.

kadangi metinės ES pasaulinės klimato krizės aukų dienos minėjimas padėtų didinti informuotumą šiais klausimais;