Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52023BP1834

    Europos Parlamento rezoliucija (ES) 2023/1834 2023 m. gegužės 10 d. su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį

    OL L 242, 2023 9 29, p. 137–149 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    ELI: http://data.europa.eu/eli/res/2023/1834/oj

    2023 9 29   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 242/137


    EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2023/1834

    2023 m. gegužės 10 d.

    su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas, dalį

    EUROPOS PARLAMENTAS,

    atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VII skirsnis – Regionų komitetas,

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

    atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0080/2023),

    A.

    kadangi Regionų komitetas (toliau – Komitetas) yra politinė asamblėja, kurią sudaro 329 nariai, išrinkti 27 Sąjungos valstybių narių regionuose, miestuose, kaimuose ir savivaldybėse, veikianti kaip Sąjungos institucijų patariamasis organas, kurio misija – prisidėti prie Sąjungos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo proceso vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu ir kartu prisidėti prie to, kad Sąjunga taptų veiksmingesnė ir artimesnė piliečiams;

    B.

    kadangi tam tikrais atvejais Komisija arba Taryba privalo konsultuotis su Komitetu, o Komitetas taip pat gali priimti nuomones savo iniciatyva, be to, Sutartyse nustatyta plati klausimų, kuriais gali būti prašoma Komiteto pateikti savo nuomonę, sritis, tokiu būdu sudarant sąlygas Parlamentui su juo konsultuotis;

    C.

    kadangi Komiteto veikla nustatyta remiantis jo bendra politine strategija, išdėstyta 2020 m. liepos 2 d. rezoliucijoje dėl 2020–2025 m. prioritetų (1), ir kadangi Komitetas patvirtino tris 2020–2025 m. kadencijos politinius prioritetus ir tris susijusias komunikacijos kampanijas: Europos priartinimas prie žmonių, atsparių regionų ir vietos bendruomenių kūrimas ir sanglaudos, kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, propagavimas;

    D.

    kadangi vietos ir regionų administracijos yra atsakingos už trečdalį viešųjų išlaidų, pusę viešųjų investicijų ir ketvirtadalį mokestinių pajamų, o daugelyje valstybių narių turi kompetenciją tokiose svarbiose srityse kaip švietimas, ekonominis vystymasis ir sanglauda, aplinka, socialinė apsauga, sveikata ir visuotinės svarbos paslaugos, todėl vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmenų koordinavimu didinamas teisės aktų teisėtumas, stiprinama atsakomybė ir veiksmingiau siekiama naudos piliečiams;

    E.

    kadangi Komitetas siekia savo politinio tikslo stiprinti savo dalyvavimą visame Europos Sąjungos politiniame ir teisėkūros cikle, o kartu stiprina ryšį su Sąjungos piliečiais, pasitelkdamas Komiteto narius kaip galingus nuomonės skleidėjus savo bendruomenėse ir nacionalinėse vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijose;

    F.

    kadangi Komitetas nustatė toliau nurodytas devynias pavyzdines iniciatyvas ir 2021 m. ėmėsi tolesnių veiksmų, kad jo veikla būtų strategiškesnė ir veiksmingesnė: 1) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; 2) su sveikata susijęs atsakas į COVID-19; 3) Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planas; 4) projektas „CoR4Climate Pact“; 5) tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateitis; 6) Naujasis migracijos ir integracijos paktas; 7) Konferencija dėl Europos ateities; 8) ilgalaikė kaimo vietovių vizija ir 9) strateginis Komiteto biudžetas – teisingos išteklių dalies Komitetui užtikrinimas;

    G.

    kadangi 2021 m. liepos mėn. įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (2), reglamentuojančiame Sąjungos sanglaudos politiką ir finansavimą 2021–2027 m., yra nuorodų į partnerystės ir daugiapakopio valdymo principą, kuriam pritaria Komitetas ir Parlamentas ir pagal kurį numatomas regionų dalyvavimas;

    H.

    kadangi pagal daugiau kaip keturis šimtus vykdomų nacionalinių ir regioninių programų, skirtų Sąjungos sanglaudos politikai įgyvendinti 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, iš įvairių fondų bus skirta apie 380 mlrd. EUR ekonominėms, socialinėms ir aplinkosaugos problemoms, su kuriomis susiduria Sąjungos regionai ir miestai, spręsti;

    I.

    kadangi 2021 m. vasario 13 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 (3), kuriuo nustatoma Sąjungos ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kuriuo nustatomas teisinis pagrindas 2021–2026 m. valstybėms narėms paskirstyti iki 672,5 mlrd. EUR lėšų ir paskolų (2018 m. kainomis), taip pat siekiama remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir šalinti Sąjungos regionų skirtumus;

    J.

    kadangi Komitetas, kaip Sąjungos institucija, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, privalo patvirtinti savo metines finansines ataskaitas, parengtas pagal Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles (Europos Sąjungos apskaitos taisykles), grindžiamas tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais, kurios galiausiai konsoliduojamos į Sąjungos finansines ataskaitas;

    K.

    kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

    1.

    pažymi, kad Komiteto biudžetas patenka į DFP 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kurią 2021 m. iš viso sudarė 10,7 mlrd. EUR (t. y. 5,9 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų);

    2.

    pažymi, kad Audito Rūmai 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje padidino administruojamų operacijų imtį nuo 48 2020 m. iki 60 2021 m;

    3.

    pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, jog iš daugelį metų atliekamo darbo matyti, kad DFP 7 išlaidų kategorija apskritai yra susijusi su mažos rizikos išlaidomis; tačiau pažymi, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje nepateikiama jokios svarbios informacijos apie Komitetą, ir ragina Audito Rūmus į kitas metines ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie visų reikalavimų, būtinų nuosekliai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai, įvykdymą;

    4.

    su pasitenkinimu pažymi, kad 2021 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių su Komitetu susijusių klausimų;

    Biudžeto ir finansų valdymas

    5.

    pažymi, kad galutinis 2021 m. Komiteto biudžetas buvo 106 740 880 EUR, t. y. nežymiai padidėjo (5,15 proc.), palyginti su 101 508 480 EUR 2020 m. ir 98 751 065 EUR 2019 m.; pažymi, kad, kaip teigta praėjusių metų rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, svarbiausios biudžeto eilutės buvo biudžeto eilutės, skirtos darbo užmokesčiui ir išmokoms, po to – pastatų nuomai ir ilgalaikei nuomai, IT įrangai ir programinei įrangai, po to – išmokoms, dalyvavimui posėdžiuose ir susijusioms išlaidoms bei vertimo žodžiu paslaugoms;

    6.

    pastebi, kad biudžeto įvykdymo lygis yra aukštas – 98,9 proc., palyginti su 92,7 proc. 2020 m., ir artimesnis iki pandemijos buvusiam lygiui – 99,6 proc. 2018 m. ir 99,3 proc. 2019 m., ir kad 2021 m. gruodžio 31 d. mokėjimų lygis buvo 85,1 proc., t. y. geresnis nei 82,4 proc. 2020 m., tačiau vis dar žemesnis nei 88,8 proc. ir 91 proc. atitinkamai 2019 m. ir 2018 m.; pabrėžia, kad vidutinis mokėjimo laikas 2021 m. buvo 16,11 dienos, t. y. trumpesnis, palyginti su 2020 m. (17,21 dienos) ir 2019 m. (17,23 dienos); atkreipia dėmesį į vis dar ne visiškai patenkinamą elektroninių sąskaitų faktūrų dalį, kuri 2021 m. siekia tik 32 proc. visų sąskaitų faktūrų; ji padidėjo, palyginti su 29 proc. 2020 m., bet sumažėjo, palyginti su 33 proc. 2019 m.;

    7.

    atkreipia dėmesį į mokėjimų padidėjimą nuo 2020 m. iki 2021 m., t. y. abiem COVID-19 pandemijos metais, kuris susijęs su didesniu veiklos intensyvumu 2021 m., kai papildomomis investicijomis į IT sektorių buvo sudarytos sąlygos plačiau naudoti vaizdo konferencijų įrangą virtualiems ir mišriems posėdžiams (palyginti su 2020 m.), taip išvengiant renginių atšaukimo ar atidėjimo, nepaisant vis dar veikiančių dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų;

    8.

    pažymi, kad iš 2021 m. į 2022 m. perkelta 11 198 492 EUR, t. y. šiek tiek mažiau nei 2020 m. ir daug daugiau nei 2019 m. (kai buvo perkelta atitinkamai 11 708 078 EUR ir 8 874 776 EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pabaigoje nebuvo įsipareigota skirti 1,1 mln. EUR asignavimų, todėl jie buvo grąžinti į Sąjungos biudžetą, t. y. gerokai mažiau nei 2020 m., kai nebuvo įsipareigota skirti 7,4 mln. EUR asignavimų, o dabartinė suma priartėjo prie lygio, buvusio iki pandemijos (2019 m. nebuvo įsipareigota skirti 0,4 mln. EUR asignavimų); ragina Komitetą toliau stiprinti turimų asignavimų stebėseną ir valdymą;

    9.

    pažymi, kad 2021 m. COVID-19 pandemija taip pat turėjo įtakos Komiteto veiklai, todėl tam tikrose biudžeto eilutėse buvo sumažintas asignavimų panaudojimas (posėdžių, kelionių ir dienpinigių, vertimo žodžiu, komandiruočių ir pastatų eksploatavimo išlaidos), o kitose biudžeto eilutėse dėl sveikatos krizės reikėjo papildomų išlaidų (medicinos paslaugų ir IT bei vaizdo konferencijų projektų išlaidos); pažymi, kad skaičiuojama, jog atitinkamai sutaupyta daugiau nei 8 mln. EUR lėšų, palyginti su 11 mln. EUR sutaupytų lėšų 2020 finansiniais metais;

    10.

    pažymi, kad siekdamas optimizuoti asignavimų panaudojimą, Komitetas 2021 m. atliko biudžeto perkėlimų, kurie iš viso sudarė 8,7 mln. EUR (8,2 proc.), palyginti su 6,6 mln. EUR 2020 m. (6,5 proc.), ir kad daugiausia buvo perkeliama iš sričių, kuriose buvo sutaupyta daug lėšų, į sritis, kurias reikėjo sustiprinti (IT, komunikacija ir išorės ekspertai); pabrėžia, kad Komitetas parengė septynis išorės asignavimų perkėlimus, kuriuos biudžeto valdymo institucija patvirtino 2021 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas nebuvo numatęs nė vieno konkretaus kaupiamojo perkėlimo metų pabaigoje;

    11.

    supranta, kad su Komitetu susijusias viešųjų pirkimų procedūras organizuoja arba jo paties tarnybos, arba Komiteto vardu – jungtinės Komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – EESRK) tarnybos; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, Komiteto tarnybos vykdė precedento neturintį skaičių didelės vertės atvirų procedūrų, todėl 2021 m. buvo pasirašytas rekordinis skaičius daugiamečių preliminariųjų sutarčių; pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos mažos ir vidutinės vertės derybų procedūrų, susijusių su veiklos ar renginių organizavimu, skaičius išliko mažesnis nei įprastai – maždaug pusę 2021 m. darbo programoje numatytų procedūrų teko atšaukti; pažymi, kad atitinkamos procedūros buvo susijusios su planuotais komisijų ir politinių frakcijų posėdžiais, kurie nuo mišraus formato perėjo prie visiškai nuotolinio formato;

    Vidaus valdymas, veikla ir vidaus kontrolė

    12.

    supranta, kad 2021 m. pagrindiniai Komiteto iššūkiai buvo susiję su būtinybe visiškai prisitaikyti prie naujų aplinkybių, atsiradusių dėl COVID-19 pandemijos, ir kad esant tokiai padėčiai susidarė didelis išteklių trūkumas ir atsirado poreikis pritaikyti skaitmeninimo procesui reikalingus IT išteklius; pripažįsta bendras visų susijusių šalių pastangas, dėl kurių buvo galima nuolat remti Komiteto politinę veiklą, užtikrinant, kad naudojant nuotolinių posėdžių ir komunikacijos platformas, tokias kaip Agora ir KIKLOS, būtų vykdoma veikla ir kartu užtikrinama Komiteto narių ir darbuotojų sveikata ir saugumas; palankiai vertina tai, kad sudarytos kelios darbo grupės, kurioms pavesta spręsti įvairioms tarnyboms aktualius klausimus, pvz., būtinybę supaprastinti Komiteto procesus, stiprinti strateginį planavimą ir skaitmeninti procedūras;

    13.

    pažymi, kad Komitetas vykdo savo misiją rengdamas nuomones, kuriose nurodomi Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (prašymai pateikti nuomones) ir nuomonės savo iniciatyva, kuriose Sąjungos institucijos raginamos imtis veiksmų, ir kad Komiteto pozicijos gali būti pabrėžiamos rezoliucijose; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komitetas iš viso priėmė 69 dokumentus: prašomas pateikti nuomones, nuomones savo iniciatyva ir nuomones, grindžiamas Sąjungos dokumentais ir rezoliucijomis, palyginti su 56 ir 55 dokumentais, priimtais atitinkamai 2020 m. ir 2019 m; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas paskelbė tyrimų ir ataskaitų konkrečiais klausimais, pvz., antrąjį ES metinio regionų ir vietos barometro ataskaitos apie Sąjungos regionų ir miestų padėtį leidimą, ir informavo daugiau nei milijoną išrinktų regionų ir vietos politikų per Komiteto rengtą kampaniją, skirtą regionų ir vietos ES tarybų nariams, kurios metu buvo koordinuojami tinklai, pvz., tinklas „RegHub 2.0“, kuris yra Ateičiai tinkamo geresnio reglamentavimo platformos dalis, ir pažymi, kad 2021 m. Komitetas surengė daugiau nei 200 konferencijų ir renginių, o apie savo darbą informavo atitinkamais kanalais ir priemonėmis;

    14.

    atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. po pirmųjų 2020–2025 m. kadencijos metų, kuriuos labai paveikė COVID-19 pandemija, Komitetas šešis kartus rinkosi į plenarines sesijas (tris nuotolines ir tris mišrias);

    15.

    pažymi, kad 2021 m. Komiteto nariai dalyvavo 42 Parlamento komitetų posėdžiuose (palyginti su 14 2020 m. ir 13 2019 m.), kad Parlamento nariai dalyvavo 58 Komiteto plenariniuose arba komisijų posėdžiuose (palyginti su 46 2020 m. ir 62 2019 m.) ir kad Komiteto dalyvavimo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės renginiuose kartų skaičius pastaraisiais metais iš esmės nesikeičia (20 renginių 2021 m., 15 – 2020 m. ir 22 – 2019 m.);

    16.

    palankiai vertina 2021 m. atliktą Komiteto planavimo, ataskaitų teikimo ir vidaus kontrolės sistemos ekonominio efektyvumo analizę, kurios metu buvo peržiūrėta visa administracinė aplinka, racionalizuoti procesai, supaprastintos, suskaitmenintos įvairios priemonės ir pasinaudota jų sinergija vykdant projektų konvergenciją; pažymi, kad 2021 m. kovo mėn. Komiteto biuras patvirtino analizės koncepcijos dokumentą, o vėlesniais mėnesiais buvo pradėtas kiekvienos iš priemonių pritaikymas ir iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo atlikta veiklos tęstinumo politikos ir rizikos valdymo metodikos analizė;

    17.

    palankiai vertina kai kurių vidaus kontrolės procesų, pvz., finansų subjektų valdymo, 2021 m. atliktą peržiūrą ir supaprastinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat buvo supaprastintas IT valdymo modelis, siekiant geriau paskirstyti ribotus IT išteklius;

    18.

    palankiai vertina 2021 m. priimtas priemones įgyvendinant iniciatyvą „Going for IMPact!“, kuriomis siekiama, kad Komitetas veiktų ekonomiškiau ir padidėtų jo politinis poveikis; atkreipia dėmesį į įvairius projektus, pvz., konvergencijos projektą, kuriuo siekiama supaprastinti administracinę sistemą ir taip sumažinti dubliavimąsi bei padidinti sinergiją tarp įvairių priemonių, susijusių su planavimu ir ataskaitų teikimu, rizikos valdymu, poveikio ataskaita ir veiklos tęstinumu bei kai kuriais vidaus kontrolės standartų procesais; remia daugybę (55) supaprastinimo projektų, suplanuotų ir pradėtų įvairių Komiteto direktoratų lygmeniu, iš kurių beveik pusė (26) buvo visiškai užbaigti 2021 m., o kita didelė dalis (25) įgyvendinta maždaug puse apimties;

    19.

    palankiai vertina tai, kad į Konferenciją dėl Europos ateities (toliau – COFE) plenarinę sesiją, kurią sudarė 449 delegatai, buvo įtraukta 18 Komiteto atstovų ir 12 vietos ir regionų lygiu išrinktų politikų, nors iš pradžių siūlyta siųsti tik keturis Komiteto atstovus, ir kad šis skaičius buvo padidintas vadovaujantis Komiteto pasiūlymu; pažymi, kad šis reikšmingas dalyvavimas COFE suteikė galimybę Komitetui surengti 6 aukšto lygio renginius, 60 vietos renginių, 63 renginius Europos regionų ir miestų savaitės metu ir 7 Jaunųjų išrinktų politikų programos renginius, kuriuose dalyvavo daugiau nei 10 000 piliečių, vietos politikų ir suinteresuotųjų subjektų; pabrėžia, kad daugiakalbėje COFE skaitmeninėje platformoje Komitetas pateikė 44 idėjas su pagrindinėmis priimtų nuomonių mintimis pagal devynias pagrindines COFE temas ir kad daugelį šiose idėjose išreikštų nuomonių galima rasti COFE galutinių rezultatų ataskaitoje; be to, ragina Komitetą padėti savo nariams dalyvauti vietos dialoguose su piliečiais Europos klausimais;

    20.

    pabrėžia, kad savo pranešime dėl galutinių rezultatų Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje, pateiktame 40-ajame pasiūlyme dėl 3 priemonės, raginama reformuoti Komitetą, kad jis „apimtų tinkamus regionų, taip pat miestų ir savivaldybių dialogo kanalus, suteikiant jam svarbesnį vaidmenį institucinėje struktūroje, jei tai susiję su teritorinio poveikio klausimais“;

    21.

    palankiai vertina tai, kad 2021 m. kovo mėn. pradėjo veikti naujos kartos Komiteto regioninių centrų tinklas („RegHub 2.0“), kuris yra Komiteto „geresnio reglamentavimo priemonių“ dalis ir kurį sudaro daugiau kaip 50 narių ir stebėtojų bei vietos ir regionų valdžios institucijų ir įstaigų iš 21 valstybės narės, kurių užduotis – stebėti, kaip Sąjungos politika įgyvendinama vietoje, ir užtikrinti, kad vertinant tokią politiką Europos lygmeniu būtų atsižvelgiama į regionų ir vietos suinteresuotųjų subjektų nuomonę; pažymi, kad „RegHub 2.0“ tapo Komisijos Ateičiai tinkamo reglamentavimo (F4F) platformos – aukšto lygio ekspertų grupės, kuri vertina esamą Sąjungos politiką ir teikia nuomones, kaip geriau pritaikyti šią politiką prie ateities iššūkių, – pogrupiu ir prisidėjo prie keturių 2021 m. F4F platformos nuomonių, iš kurių tris parengė vienas iš Komiteto atstovų F4F platformoje;

    22.

    su džiaugsmu pažymi, kad Komitetas valdo įvairias platformas, tinklus ir priemones, kuriomis siekiama remti politinį ciklą, įskaitant Sanglaudos aljansą, Automobilių pramonės regionų aljansą, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, verslų Europos regioną, Keitimosi žiniomis platformą, Plačiajuosčio ryšio platformą, darbo grupę „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“, suinteresuotųjų subjektų platformą nulinės taršos tikslui įgyvendinti, COVID platformą, RK ir Jungtinės Karalystės ryšių grupę, Subsidiarumo stebėsenos tinklą, Merų paktą, ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformą, Europos pažangaus turizmo sostinę, bioregionų ir Europos ekologinių iniciatyvų apdovanojimus, taip pat aktyviai dalyvauja kitų Sąjungos institucijų sukurtuose tinkluose, pvz., Komisijos F4F platformoje ir tinkle „Miestai ir regionai už migrantų integraciją“;

    23.

    atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komiteto 2020–2025 m. kadencijos politiniai prioritetai buvo pagrindiniai principai ir kad tiems prioritetams įgyvendinti buvo surengtos trys susijusios komunikacijos kampanijos: viena, skirta Europai priartinti prie jos žmonių, antra, visuomenės pokyčiams, kuriuos sukelia skaitmeniniai, aplinkos ir demografiniai iššūkiai, suprasti ir į juos reaguoti, ir trečia, socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, kaip pagrindinei vertybei, užtikrinančiai, kad Sąjunga tarnautų savo žmonėms, užtikrinti; pažymi, kad siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus buvo užmegzti glaudūs darbo santykiai su Parlamento nariais ir atitinkamais Parlamento komitetais, taip pat su Europos Komisijos nariais ir teminėmis Komisijos tarnybomis (generaliniais direktoratais);

    24.

    atkreipia dėmesį į svarbų Komiteto indėlį rengiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1755 (4), kuriuo buvo sukurtas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas ir suteiktas teisinis pagrindas 2021–2023 m. laikotarpiu pradėti įgyvendinti 5,4 mlrd. EUR programą, kuria siekiama padėti regionams įveikti ekonomines ir socialines Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmes;

    25.

    atkreipia dėmesį į svarbų Komiteto vaidmenį rengiant ir įgyvendinant programos „Europos horizontas“ misijas – jis skatino geriau suderinti šioms misijoms numatytą 1,5 mlrd. EUR sumą su 30 mlrd. EUR, numatytais skirti iš struktūrinių fondų regioninėms inovacijų strategijoms įgyvendinti; supranta, kad šiomis misijomis sprendžiami svarbūs politiniai uždaviniai ir nustatomi tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m., pvz., užtikrinti 150 regionų ir bendruomenių atsparumą klimato kaitai, sukurti 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų ir sukurti 100 gyvųjų laboratorijų, kurios padėtų atkurti gerą dirvožemio būklę; palankiai vertina Komiteto pranešėjo užmegztą glaudesnį bendradarbiavimą su Komisijos generaliniais direktoratais ir planuojamus tolesnius veiksmus, susijusius su misijų veikla, pvz., regioninių inovacijų ekosistemų ir pažangiosios specializacijos strategijų kūrimu ir bandomaisiais projektais „Europos mokslinių tyrimų erdvės centrai“ ir „Žalioji pertvarka pažangiosios specializacijos koncepcijoje“;

    26.

    palankiai vertina tai, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą sukurtos kelios strateginės bendradarbiavimo struktūros, pvz., pradėta įgyvendinti kampanija „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ ir kt.; atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto darbo grupės „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ veiklos dalis yra glaudesnis bendradarbiavimas su Komisijos Aplinkos generaliniu direktoratu, kuris apima suinteresuotųjų subjektų platformos nulinės taršos tikslui įgyvendinti sukūrimą 2021 m.;

    27.

    pažymi, kad 2021 m. sausio mėn. kartu su Komisija atnaujinta Komiteto plačiajuosčio ryšio platforma, skirta stebėti, kaip įgyvendinamos pagrindinės Sąjungos iniciatyvos skaitmeniniais klausimais, įskaitant Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie yra Sąjungos Skaitmeninės Europos programos dalis, ir numatytas Sąjungos finansavimas nacionaliniams, regioniniams ir vietos centrams, kad būtų galima vykdyti veiklą, turinčią aiškią Europos pridėtinę vertę; supranta, kad keliose Komiteto nuomonėse ir publikacijose buvo pabrėžti Komisijos prioriteto „prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ regioniniai aspektai ir kad jie turėjo didelį poveikį pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., Skaitmeninių paslaugų aktui (5) ir Skaitmeninių rinkų aktui (6), taip pat 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžiui;

    28.

    atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio mėn. priėmus Komisijos ilgalaikę Sąjungos kaimo vietovių viziją, Komitetas pradėjo gana aktyviai dalyvauti valdymo mechanizme, visų pirma kaimo paktuose, ir kad ši ilgalaikė vizija atitinka Sąjungos kaimo darbotvarkę, kurią Komitetas propaguoja jau nuo 2016 m.; mano, kad ši ilgalaikė vizija suteikia bendrą pagrindą Sąjungos kaimo vietovėms dalyvauti ir bendradarbiauti Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

    29.

    mano, kad vietos ir regionų lygmenų įtraukimas į nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimą, reguliariai bendradarbiaujant su Europos Parlamento ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės darbo grupe, suteiks galimybę atsižvelgti į regionų ir vietos aspektą vykdant įgyvendinimo veiksmų stebėseną;

    Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

    30.

    atkreipia dėmesį į naują Komiteto organizacinę schemą, pagal kurią finansų inicijavimo funkcija centralizuojama pasitelkiant kompetencijos centrą ir racionalizuojamas IT valdymo modelis, kad būtų galima geriau paskirstyti ribotus IT išteklius;

    31.

    pažymi, kad 2021 m. etatų plane buvo 494 etatai, palyginti su 491 etatu 2020 m., o bendras įdarbintų darbuotojų skaičius buvo 606, palyginti su 601 2020 m.; atkreipia dėmesį į aukštą pareigybių užimtumo lygį, kuris 2021 m. siekė 98 proc., t. y. padidėjo, palyginti su 96,3 proc. 2020 m., ir viršijo 2021–2022 m. nustatytą tikslą (ne mažiau kaip 96 proc.);

    32.

    pažymi, kad Komitetas grįžta prie laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų samdymo vidutinės trukmės ir ilgalaikiam pavadavimui bei konkretiems projektams ir kad 2021 m. laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų buvo 141, palyginti su 125 ir 121 atitinkamai 2020 m. ir 2019 m.; mano, kad dėl tokios padėties kyla rizika, kad pasibaigus toms laikinosioms įdarbinimo sutartims Komitetas gali prarasti nemažai institucinės veiklos atminties, žinių ir patirties; ragina Komitetą stiprinti savo administracinį bendradarbiavimą su EESRK, pasitelkiant jungtines tarnybas, kad būtų sustiprintas personalo sutelkimo sinergijos poveikis;

    33.

    ragina Komitetą ištirti sąveiką su kitomis institucijomis logistikos, skaitmeninių paslaugų, vairuotojų paslaugų ir kitų administracinių užduočių, taip pat tam tikros informavimo ir komunikacijos veiklos srityse, ypač valstybėse narėse, kuriose Komiteto nariai turi įvairių paramos tinklų ir priklauso tik nuo savo vietos darbuotojų;

    34.

    pažymi, kad 2021 m. bendras visų Komiteto darbuotojų lyčių santykis buvo 56,8 proc. moterų, t. y. toks pat kaip ir 2020 m.; apgailestauja dėl vyresniosios vadovybės lyčių disbalanso 2021 m.: tokias pareigas ėjo 62,5 proc. vyrų ir 37,5 proc. moterų; taip pat apgailestauja dėl lyčių disbalanso viduriniosios grandies vadovybėje, kur vyrų ir moterų santykis yra 68,4 proc. ir 31,6 proc.; ragina už įdarbinimą atsakingą asmenį visapusiškai įsipareigoti užtikrinti, kad pranešimai apie laisvas darbo vietas būtų įtraukesni, ir skatinti daugiau moterų teikti paraiškas į vadovaujamas pareigas, be kita ko, užtikrinant proporcingą atstovavimą atrankos komisijose ir siūlant mokymo galimybes darbuotojoms, norinčioms pasirengti vadovaujamai karjerai, ir siūlant lankstesnę tvarką;

    35.

    palankiai vertina naują 2022–2027 m. įvairovės ir įtraukties strategiją ir prie jos pridedamą veiksmų planą, kuris 2022 m. birželio mėn. buvo aptartas Komiteto finansų ir administracinių reikalų komisijoje ir Komiteto biure; pažymi, kad strategijoje nustatytas trumpalaikis tikslas – 40 proc. moterų valdymo lygmenyje, o pasiekus trumpalaikį tikslą kartu ir pagrindinis bendras tikslas – 50 proc.; pakartoja savo raginimą Komitetui laikytis platesnių užmojų metiniuose veiksmų planuose, kuriais įgyvendinama ši strategija;

    36.

    palankiai vertina tai, kad tarp naujojoje įvairovės ir įtraukties strategijoje numatytų priemonių yra mentorystės programa vadovėmis siekiančioms tapti moterims, vadovams skirti informuotumo didinimo seminarai įvairiomis su lygiomis galimybėmis susijusiomis temomis ir atidus statistinių duomenų stebėjimas, kad būtų galima laiku imtis taisomųjų priemonių; prašo Komiteto pranešti Parlamentui apie laipsnišką penkerių metų veiksmų plano, kuris papildo įvairovės ir įtraukties strategiją, įgyvendinimą, padedant Komiteto jungtiniam įvairovės ir įtraukties komitetui; pakartoja raginimą Komitetui toliau stengtis pasiekti lyčių pusiausvyrą visais hierarchijos lygmenimis;

    37.

    pažymi, kad Komitetas yra įdarbinęs pareigūnus iš visų valstybių narių, išskyrus vieną valstybę narę; ragina Komitetą toliau imtis veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą geografinį visų savo darbuotojų pasiskirstymą, ypatingą dėmesį skiriant vadovybės lygmens darbuotojams; palankiai vertina iniciatyvas didinti laisvų darbo vietų matomumą, skelbiant apie laisvas darbo vietas interneto svetainėje, kad laureatai iš visos Europos Sąjungos turėtų daugiau galimybių teikti paraiškas be jokios geografinės diskriminacijos; supranta, kad apie visas vyresniosios vadovybės pareigybes skelbiama viešai, be kita ko, vykdant plataus masto viešinimo kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, siekiant užtikrinti kuo platesnį informacijos pasiekiamumą visose valstybėse narėse; palankiai vertina tai, kad pasitelkiami vadinamieji darbuotojų ambasadoriai, kurie kuria teigiamą darbdavio įvaizdį, ir kad nuo 2021 m. Komitetas, be tradiciškesnių komunikacijos kanalų, taip pat naudoja socialinę žiniasklaidą ir internetines įdarbinimo platformas skelbti atitinkamoms laisvoms darbo vietoms, daugiausia nenuolatinių darbuotojų arba nacionalinių ekspertų;

    38.

    pabrėžia, jog Komitetas, kaip ir visos Sąjungos institucijos, turi užtikrinti, kad visoms valstybėms narėms būtų atstovaujama proporcingai, sykiu atsižvelgiant į kandidatų kompetencijas ir nuopelnus; ragina Komitetą imtis veiksmų siekiant užtikrinti visų valstybių narių piliečių geografinę pusiausvyrą, atspindinčią jų įvairovę, kaip nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje;

    39.

    palankiai vertina tai, kad nuolat skiriamas dėmesys konkretiems su lytimi susijusiems klausimams, pvz., 2021 m. Tarptautinės kovos su homofobija, bifobija, interseksizmu ir transfobija dienos proga paskirtas pirmasis LGBTI+ kontaktinis asmuo, kuris padės kolegoms, norintiems aptarti savo asmeninę patirtį dirbant Komitete arba turintiems LGBTI+ šeimos narių; ragina Komitetą toliau remti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie to, kad Komitetas taptų įtraukesne darbo vieta;

    40.

    palankiai vertina tai, kad imtasi rengti darbuotojų pasitenkinimo apklausą, kuri buvo užbaigta 2021 m. balandžio 16 d. ir kurioje daugiausia dėmesio skirta pasitenkinimui nuotoliniu darbu ir darbo aplinka, kurios darbuotojai pageidautų po pandemijos, ir daro išvadą, kad į apklausos rezultatus buvo atsižvelgta siekiant 2022 m. patvirtinti dar lankstesnes nuotolinio darbo sąlygas;

    41.

    atitinkamai atkreipia dėmesį į Komiteto įsipareigojimą modernizuoti žmogiškųjų išteklių sistemą ir pažymi, kad buvo patobulintos nuotolinio darbo sistemos ir parengta nauja mišraus darbo tvarka, kuri šiuo metu išbandoma Komiteto ir EESRK jungtiniame bandomajame skaitmeninės darbo vietos projekte; pažymi, kad šiame projekte siekiama apibrėžti geriausią skaitmeninio bendradarbiavimo priemonių taikymo praktiką ir ja dalytis, ir kad jis grindžiamas koncepcijomis, kurias Parlamentas taip pat patvirtino savo ankstesnėje rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, t. y. rezultatais grindžiamu valdymu, skaitmeniniu darbu, nuotoliniu darbu, lygiaverčiu darbui biure, lankstumu remiantis pasitikėjimu grindžiama sistema ir teise atsijungti nuo sistemos;

    42.

    palankiai vertina tai, kad naujuoju bandomuoju nuotolinio darbo projektu darbuotojams suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu 2–3 dienas per savaitę; pažymi, kad į jį taip pat įtraukta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sąvoka ir akcentuota teisės atsijungti nuo sistemos sąvoka; atkreipia dėmesį tai, kad Komitetas, vykdydamas paramos kovai su COVID-19 pandemijos krize veiksmus, pasiūlė darbuotojams 150–250 EUR vienkartinę išmoką papildomoms išlaidoms, įskaitant ergonominės įrangos įsigijimo išlaidas, padengti;

    43.

    pažymi, kad 2021 m. Komitetas kartu su socialiniais partneriais parengė naują mišrią ir lanksčią darbo tvarką, kuri turi būti įgyvendinta 2022 m.; pažymi, kad pagal naująją darbo tvarką numatyti įvairūs ne viso darbo laiko grafikai, specialus ne viso darbo laiko grafikas, numatant pusdienių kreditus, ir apmokamo ne viso darbo laiko grafikas, kuriam rimtais atvejais taikoma ad hoc procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. buvo priimta 118 sprendimų dėl 58 pagal lankstų darbo grafiką dirbančių darbuotojų, iš kurių 46 buvo moterys; pažymi, kad taip pat galima pasinaudoti vaiko priežiūros ir šeimos atostogomis ir kad 2021 m. vaiko priežiūros atostogomis pasinaudojo 49 darbuotojai, iš kurių 36 buvo moterys;

    44.

    pažymi, kad 2021 m. pranešta apie 14 išsekimo darbe atvejų (iš bendro 554 darbuotojų skaičiaus, palyginti su 12 galimų išsekimo darbe atvejų, apie kuriuos pranešta 2020 m.), ir pripažįsta, kad Komitetas individualiai stebi neatvykimo į darbą atvejus; pakartoja savo raginimą Komitetui ir toliau daug dėmesio skirti pirminei prevencijai siekiant sumažinti psichosocialinę riziką ir išsekimo darbe atvejų skaičių ir kasmetiniams sveikatos patikrinimams; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad rengiami tolesni fizinei gerovei skirti mokymai ir kursai;

    45.

    pažymi, kad 2021 m. balandžio 26 d. Komitetas priėmė naują Sprendimą Nr. 108/2021 dėl orumo darbe apsaugos, konfliktų valdymo ir kovos su priekabiavimu; supranta, kad šis naujas sprendimas priimtas po ilgo dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant konfidencialių patarėjų tinklą ir Komiteto personalo komitetą; palankiai vertina tai, kad naujuoju sprendimu išplečiama taikymo sritis, apibrėžiamos elgesio taisyklės ir galimi neoficialūs ir oficialūs konfliktų sprendimo mechanizmai, taip pat tai, kad jam skirtas specialus praktinis vadovas, kuriame pateikiami papildomi praktiniai paaiškinimai; palankiai vertina tai, kad siekiant didinti informuotumą apie naująjį sprendimą ir jo pasekmes, be reguliariai rengiamų vidaus mokymo kursų etikos ir sąžiningumo klausimais, buvo surengti informaciniai posėdžiai darbuotojams ir vadovams;

    46.

    supranta, kad 2021 m. vasario 2 d. Komiteto reglamente Nr. 3/2021 numatyta, kad Komiteto nariams, tinkamai įgaliotiems pakaitiniams nariams ir pranešėjų ekspertams bei kalbėtojams, pakviestiems dalyvauti nuotoliniuose arba mišriuose posėdžiuose, mokamos vienodo dydžio išmokos už dalyvavimą nuotoliniuose posėdžiuose, siekiant kompensuoti bendrąsias išlaidas, patirtas rengiantis tokiems posėdžiams ir juose dalyvaujant; supranta, kad tame reglamente visiems 2021 m. nustatomi mokėjimo ir tikrinimo kriterijai, pagal kuriuos išmokos dydis yra 200 EUR už dieną ir numatoma, kad, norėdami gauti išmoką, nariai turi pasirašyti dalyvavimo deklaraciją ir pateikti ją narių finansų tarnybai, kad administracija galėtų patikrinti atitinkamo asmens dalyvavimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. gegužės mėn. priėmus naują Sprendimą Nr. 15/2022 dėl ypatingų priemonių taikymo COVID-19 pandemijos metu visi Komiteto organų posėdžiai šiuo metu vyksta dalyvaujant asmeniškai;

    47.

    atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komitetas iš viso priėmė 58 stažuotojus, iš kurių 48 buvo atrinkti penkių mėnesių stažuotei, kurios metu jie gavo mėnesinę stipendiją, judumo išmoką ir kelionės išlaidų kompensaciją, o 10 dalyvavo trumpalaikėse pažintinėse stažuotėse, kurios truko trumpesnį 1–4 mėnesių laikotarpį, iš kurių trys gavo mėnesines pajamas iš savo šalies vyriausybės; palankiai vertina Komiteto įsipareigojimą nuotolinio darbo tvarką pasiūlyti ir savo stažuotojams;

    48.

    dar kartą ragina Komitetą į vidaus valdymo strategiją įtraukti COVID-19 pandemijos laikotarpiu įgytą patirtį, susijusią su veiklos tęstinumu ir krizių valdymu, IT reagavimo pajėgumais, organizacijos atsparumu, pareiga rūpintis savo darbuotojais, veiksminga komunikacija ir lanksčiais darbo procesais, siekiant sukurti į rezultatus orientuotą vadovavimo stilių, galintį skatinti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

    Etikos sistema ir skaidrumas

    49.

    pakartoja savo raginimą Komitetui dar kartą apsvarstyti savo dalyvavimą skaidrumo registre, kaip nustatyta 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl privalomo skaidrumo registro (7), kuriame leidžiama savanoriškai dalyvauti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms, agentūroms ir kitoms jį pasirašiusioms institucijoms, tačiau kuris neapima regionų ir vietos valdžios institucijų ir joms atstovaujančių asociacijų veiklos; vis dar mano, kad Komiteto 2018 m. parengtas praktinis darbuotojų sąveikos su išorės subjektais vadovas taikomas ribotai, ir dar kartą patvirtina, jog svarbu užtikrinti aukšto lygio skaidrumą susitikimuose su interesų grupėmis, kurios gali daryti įtaką Komitetui, atliekančiam patariamąjį vaidmenį Sąjungos institucijoms; ragina Komitetą užbaigti turimų galimybių vidaus analizę ir prisijungti prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro;

    50.

    palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdamas į Parlamento rekomendacijas, Komitetas iš savo narių ir pakaitinių narių surinko finansines deklaracijas, kurių vis dar daug trūko (2021 m. sausio mėn. vis dar nebuvo pateiktos 146 finansinės deklaracijos, nors pagal 2020 m. sausio 26 d. įsigaliojusį elgesio kodeksą tai padaryti buvo privaloma), t. y. 2022 m. spalio mėn. iš 629 paskirtų narių ir pakaitinių narių tik 32 dar buvo nepateikę finansinių deklaracijų); pažymi, kad iš 32 trūkstamų deklaracijų penkias turėjo pateikti nariai, kurie buvo paskirti 2022 m. ir dar aktyviai nedalyvavo Komiteto posėdžiuose, o likusias 27 – pakaitiniai nariai, iš kurių 18 buvo paskirti 2022 m., 2 – 2021 m. ir 7 – 2020 m., ir kad iš šių pakaitinių narių tik vienas asmuo dalyvavo Komiteto veikloje (2021 m. ir nuotoliniu būdu); ragina Komitetą imtis tolesnių veiksmų dėl visų trūkstamų deklaracijų ir vykdyti griežtą politiką, kad būtų užtikrintas skaidrumo įsipareigojimų vykdymas;

    51.

    pažymi, kad priėmus naują sprendimą dėl mokymo tvarkos, etikos mokymas, įskaitant kvalifikacijos kėlimo kursus, tapo privalomas, o ne rekomenduojamas, o tai sudarys sąlygas darbuotojams aktyviau dalyvauti iniciatyvose etikos klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. buvo surengta 14 mokymų konkrečiai etikos ir sąžiningumo temomis, kuriuos išklausė 251 darbuotojas (60 proc. vadovų ir 57,30 proc. visų darbuotojų, įskaitant vadovus), taip pat kad buvo surengti 34 mokymai informavimo apie pažeidimus, interesų konflikto ir priekabiavimo temomis, taip pat 25 mokymai įvairiais finansų valdymo aspektais, kuriuose taip pat buvo didinamas informuotumas interesų konflikto klausimais;

    52.

    atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) tyrė dvi bylas: pirmoji byla buvo susijusi su galimai nepagrįstu kelionpinigių mokėjimu, o antroji – su įtarimais dėl finansinių pažeidimų, priekabiavimo ir netinkamo valdymo jungtinėje Komiteto ir EESRK tarnyboje; pažymi, kad pirmoji byla buvo baigta nagrinėti, Komitetui paprašius grąžinti gautus kelionpinigius dėl etinių priežasčių, nenustačius jokio teisinio pagrindo reikalauti grąžinti šiuos pinigus, o antrąjį bylą OLAF nutraukė, rekomenduodama Komitetui ir EESRK atlikti vidaus tyrimą dėl priekabiavimo ir netinkamo valdymo; prašo Komiteto pranešti Parlamentui apie to 2021 m. pradėto tyrimo rezultatus;

    53.

    apgailestauja, kad Komitetas nepriėmė jokios kovos su sukčiavimu strategijos; ragina Komitetą pradėti sukčiavimo įstaigoje rizikos analizę ir koordinuoti veiksmus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, kad būtų priimta tinkama kovos su sukčiavimu vidaus strategija;

    54.

    ragina nustoti naudotis išorės įmonėmis, kurios, remiantis Jeilio universiteto reitingu (8), ir toliau veikia Rusijoje;

    Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga

    55.

    pažymi, kad Komitetas 2021 m. IT projektams ir IT įrangai išleido 6 112 846 EUR, palyginti su atitinkamai 6 392 372 EUR ir 4 033 320 EUR 2020 m. ir 2019 m.; pabrėžia, kad 2021 m. ir 2020 m. biudžetas padidėjo daugiausia dėl nepanaudotų asignavimų, perkeltų iš kitų biudžeto eilučių;

    56.

    supranta, kad biudžeto perkėlimai, kad ir kokie veiksmingi ir savalaikiai jie būtų, negali pakeisti patikimam IT išteklių planavimui ir programavimui reikalingo struktūrinio IT finansavimo; yra susirūpinęs dėl nepakankamo finansavimo, ypač IT paslaugų, nes toks nepakankamas finansavimas reiškia, kad negalima atlikti struktūrinės peržiūros ir, kai reikia, negalima investuoti į IT išteklius, kurie pagal savo esmę yra labiau ilgalaikiai ir kurių techninę priežiūrą reikia vykdyti visą jų gyvavimo laikotarpį; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad tai gali pakenkti kibernetiniam saugumui ir užkirsti kelią būtinų IT ekspertinių žinių pritraukimui ir išlaikymui darbo rinkoje;

    57.

    palankiai vertina tai, kad Komitetas gerokai pasistūmėjo į priekį siekdamas visiškai skaitmenizuoti darbo procesus, visų pirma elektroninį dokumentų tvarkymą ir jų tvirtinimą, taip pat vykdomą darbą, susijusį su visapusišku elektroninių parašų panaudojimu, finansų subjektų valdymu, rizikos valdymu ir atrankos procedūrų ar jungtinių komitetų valdymu;

    58.

    pažymi, kad 2021 m. Komitetas įgyvendino keletą svarbių projektų, kuriais siekiama toliau skaitmeninti jo veiklos procesus ir palengvinti Komiteto narių politinį darbą, skatinant daugiakalbystę, racionalizuojant, supaprastinant ir atnaujinant esamus veiklos procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto skaitmeninės ateities grupė telkia Komiteto narius ir Komiteto administraciją, kad aptartų IT ir skaitmeninių technologijų klausimus ir patartų, ir kad 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs naujas administracinio bendradarbiavimo susitarimas su EESRK skatina keitimąsi geriausia skaitmenine praktika, kad Komitetas galėtų plėtoti savo IT ir skaitmenines paslaugas;

    59.

    atkreipia dėmesį į didėjantį kibernetinių grėsmių IT infrastruktūrai ir internetiniams ryšių kanalams, pvz., Komiteto išorės interneto svetainei, skaičių; ragina Komitetą ir toliau skirti daug dėmesio kibernetinio saugumo klausimams, stiprinti savo IT sistemą ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), kad būtų galima anksti nustatyti pažeidžiamumą ir užkirsti kelią incidentams bei juos valdyti, taip pat didinti savo narių ir darbuotojų informuotumą apie kibernetinį saugumą; ragina Komitetą reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir bandymus;

    60.

    palankiai vertina tai, kad Komitetas naudoja atvirojo kodo technologijas, ir kad 2021 m. radosi vis daugiau atvirojo kodo bibliotekų ir sistemų, naudojamų Komitetų informacinėse sistemose, ir naujų pataisų tvarkymo taikomųjų programų, pagrįstų atvirojo kodo technologijomis;

    61.

    palankiai vertina tai, kad didžioji dalis techninių sistemų yra laikomos įstaigoje ir valdomos įstaigos darbuotojų;

    Pastatai ir saugumas

    62.

    pažymi, kad 2021 m. gegužės 10 d. biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad Komitetas ir EESRK nuo 2021 m. rugsėjo mėn. perima buvusio EIVT pastato „Belliard 100“ (B100) nuomos sutartį; šio pastato nuomos išlaidos bus padengtos sutaupytomis lėšomis, gautomis dėl mažesnių pastato „Van Maerlant“ (VMA) nuomos išlaidų, palyginti su pastatų „Beillard 68“ (B68) ir „Trèves 74“ (TRE74), kurie nuo 2022 m. rugsėjo mėn. buvo perduoti Komisijai, nuomos išlaidomis;

    63.

    supranta, kad papildomas plotas B100 pastate bet kuriuo atveju iki galo nekompensuos ploto, prarasto iškeitus komitetų pastatus B68 ir TRE74 į Komisijos pastatą VMA, – šis prarastas plotas sudaro apie 5 000 m2, palyginti su padėtimi 2021 m. pradžioje; pripažįsta, kad tokio praradimo negalima visiškai kompensuoti alternatyviomis priemonėmis, pvz., didinant kitų pastatų biuro patalpų tankumą ir dažniau pasitelkiant nuotolinį darbą, tačiau pataria neprisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dėl naujų biuro patalpų, kol tokios priemonės nebus visapusiškai išnagrinėtos;

    64.

    atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant darbuotojams sudaryti tinkamą darbo aplinką ir sąlygas, buvo būtina modernizuoti ir renovuoti biurus BvS (Rue Montoyer 92–102), REM (Rue Belliard 93) ir VMA pastatuose; pažymi, kad 2021 m. gruodžio 1 d. buvo laimėtas konkursas renovacijos darbams atlikti VMA pastate, kurių bendra kaina – 9 mln. EUR; pažymi, kad didžioji išlaidų dalis – apie 6 mln. EUR – jau buvo numatyta pradiniame 2021 m. biudžete, kurį biudžeto valdymo institucija patvirtino kaip vienkartinį prašymą 2021 m., ir kad buvo galima sutaupyti 3 mln. EUR dydžio asignavimus iš kitų biudžeto eilučių ir panaudoti juos VMA renovacijai;

    Aplinka ir tvarumas

    65.

    palankiai vertina 2021 m. Komiteto pradėtą tyrimą, kurio tikslas – nustatyti CO2 kiekio mažinimo tikslus ir scenarijus ir pasiūlyti priemones įvairiose srityse siekiant Komitete geriau įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

    66.

    palankiai vertina teigiamus 2021 m. aplinkosaugos srities pasiekimus, susijusius su elektros energijos, vandens ir popieriaus suvartojimu (suvartota atitinkamai 2,1 proc., 14,3 proc. ir 55 proc. mažiau nei 2020 m.); pažymi, kad dviejuose Komiteto pastatuose įrengtos saulės baterijų plokštės, ir supranta, kad atliekama tolesnė analizė, siekiant išplėsti saulės baterijų plokščių įrengimą, tikėtina, 2023 m.;

    67.

    pabrėžia, kad 75,8 proc. Komiteto darbuotojų naudojasi ekologiškomis transporto priemonėmis; ragina Komitetą įgyvendinti judumo politiką, kuria būtų skatinamas tvarių kelionės į darbą ir atgal būdų naudojimas, kuri apimtų bendrakeleivių vežimą automobiliu, dviračių stovėjimo aikšteles ir elektros baterijų įkroviklius, ir pagal kurią taip pat būtų svarstoma galimybė nustatyti finansinę išmoką, skirtą viešojo transporto išlaidoms padengti arba mokamą už atsisakymą naudotis automobilių stovėjimo aikštele;

    Institucijų bendradarbiavimas

    68.

    žino apie glaudų bendradarbiavimą su EESRK per jungtines tarnybas, kuriose dirba maždaug 460 darbuotojų (iš kurių maždaug 170 darbuotojų priklauso Komitetui), ir apie tai, kad abu komitetai per metus sutelkia daugiau kaip 55 mln. EUR (iš kurių apie 24 mln. EUR gaunami iš Komiteto); palankiai vertina dabartinį Komiteto ir EESRK administracinio bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo penkeriems metams nuo 2021 m. lapkričio 1 d.; mano, kad dabartinis administracinio bendradarbiavimo susitarimas reikšmingai padės stiprinti bendradarbiavimo ir kontrolės mechanizmų valdymą ir yra nauja pasiryžimo veiksmingai dalytis ištekliais ir kurti sąveikas išraiška; pažymi, kad dabartiniame administracinio bendradarbiavimo susitarime numatyta įsteigti Inovacijų ir informacinių technologijų direktoratą, o jau įsteigtose jungtinėse tarnybose – centralizuotą viešųjų pirkimų ir finansų valdymo padalinį ir viešųjų pirkimų ekspertų grupę;

    69.

    pažymi, kad Komitetas taip pat bendradarbiauja su Komisija (už metinį mokestį) tvarkant darbuotojų pensijų ir išėjimo iš darbo bylas (Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras) ir individualias protokolines teises (Žmogiškųjų išteklių generalinis direktoratas), darbuotojų mokymą (Žmogiškųjų išteklių generalinis direktoratas), ikimokyklinio ugdymo centrus ir patvirtintus lopšelius-darželius (Infrastruktūros ir logistikos biuras), naudojant įvairias IT platformas (valdymo ir informacinę sistemą ABAC, įskaitant jos apskaitos sistemą ir turtą, taip pat sutarčių modulius, NAP programinę įrangą darbo užmokesčiui apskaičiuoti, personalo valdymo ir informacinę sistemą SYSPER 2 ir kt.) (Biudžeto generalinis direktoratas ir Informatikos generalinis direktoratas) ir publikacijas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (nuo 2020 m. įtrauktas į Komisijos biudžetą);

    70.

    atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas rengia parengiamuosius ir tolesnius (vadinamuosius dvišalius) savo pranešėjų susitikimus su Parlamentu, Komisija ir Taryba dėl savo nuomonių ir kad Komiteto ir Parlamento pranešėjai reguliariai keičiasi nuomonėmis dėl analogiškų dokumentų; ragina Komitetą toliau didinti savo gebėjimą pagrindinėms Sąjungos institucijoms vietoje teikti įrodymus naudojant duomenis, empirines analizes ir geriausios praktikos pavyzdžių rinkinius;

    71.

    palankiai vertina tai, kad Komiteto nariai dalyvauja visame Sąjungos politikos politiniame ir teisėkūros cikle, kuo anksčiau prisidėdami prie Komisijos politikos darbotvarkės nustatymo arba dažniau teikdami savo nuomones teisės aktų leidėjams ir bendradarbiaudami su Komisijos tarnybomis dėl politikos ir teisės aktų įgyvendinimo ir vertinimo; ragina Komitetą toliau viešinti savo darbo rezultatus teisėkūros cikle;

    72.

    supranta, kad Komitetas paprašė teisėkūroje tiesiogiai dalyvaujančių Sąjungos institucijų suteikti Komitetui galimybę susipažinti su keturių stulpelių dokumentu, skirtu konkrečioms teisėkūros byloms, kad Komitetas galėtų atlikti savo patariamąjį vaidmenį ne tik teisėkūros proceso pradžioje, bet ir trilogų etape; pažymi, kad šis prašymas vis dar neišnagrinėtas ir kad Komitetas svarsto galimybę imtis teisinių veiksmų, jei tokia galimybė nebus suteikta; prašo būti informuojamas apie visų dialogų ta tema eigą;

    73.

    žino apie 2021 m. su Parlamentu atliktą tarpinstitucinį darbą, susijusį su bandomuoju projektu „Europos kūrimas su vietos patarėjais“, kuris atspindi Komiteto pastangas remti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurioms Komitete oficialiai neatstovaujama sprendžiant klausimus, susijusius su Sąjungos galimybėmis; supranta, jog siekiama, kad kiekvienoje iš 120 000 Europos Sąjungos regionų ir vietos tarybų būtų bent po vieną už Sąjungos reikalus atsakingą tarybos narį ir kad iki šiol už ES reikalus atsakingų regionų ir vietos tarybų narių tinklui priklauso maždaug 2 000 narių;

    74.

    suvokia, kad Komitetas rengia savo plenarinius posėdžius Parlamento ir Komisijos patalpose, kad kompensuotų tinkamo dydžio konferencijų salių trūkumą savo patalpose; pažymi, kad Komitetas taip pat perka vertimo žodžiu paslaugas iš Komisijos (Vertimo žodžiu generalinio direktorato) ir Parlamento, užuot turėjęs savo vertimo žodžiu tarnybą;

    75.

    pakartoja ankstesnėse rekomendacijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išreikštą poziciją dėl būtinybės visapusiškai įgyvendinti Parlamento, Komiteto ir EESRK 2014 m. vasario 5 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį iš viso 60 vertėjų raštu, įskaitant 24 vertėjus iš Komiteto, buvo perkelti į Parlamentą mainais už galimybę naudotis Europos Parlamento tyrimų tarnybos paslaugomis; žino apie tai, kad Komitetas savo 2023 m. biudžeto projekte paprašė papildomai skirti 1,24 mln. EUR biudžeto eilutei 1 4 0 0 „Kiti darbuotojai“, papildant įprastą biudžetą ir siekiant kompensuoti nesubalansuotą su Parlamentu sudaryto administracinio bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo poveikį, kad 2023 m. būtų galima įdarbinti 19 papildomų sutartininkų;

    76.

    palankiai vertina nuolat stiprėjantį bendradarbiavimą su Parlamentu, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų, vykdant dvišalį bendradarbiavimą dėl atrinktų prioritetinių bylų, kurios kasmet peržiūrimos ir atnaujinamos; pabrėžia, kad 2021 m. padaugėjo reguliarių abiejų institucijų pirmininkų ir jų pavaduotojų susitikimų ir struktūrinio abiejų institucijų pranešėjų, taip pat Komiteto komisijų ir Parlamento komitetų, bendradarbiavimo; ragina Komitetą toliau bendradarbiauti su Parlamentu;

    77.

    atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komitetas toliau glaudžiai bendradarbiavo su trimis (Tarybai pirmininkavusia, pirmininkaujančia ir pirmininkausiančia) valstybėmis narėmis ir tuometine Tarybai pirmininkavusia valstybe nare ir pateikė keturias nuomones, pagrįstas tos valstybės narės pateiktais prašymais pateikti nuomonę; pažymi, kad Komitetas taip pat plėtojo bendradarbiavimo iniciatyvas su Tarybos generaliniu sekretoriatu dėl teminių prioritetinių bylų, pateikdamas nuomones ir dokumentus atitinkamose Tarybos darbo grupėse;

    Komunikacija

    78.

    pažymi, kad 2021 m. komunikacijai skirtas biudžetas sudarė apie 2,1 mln. EUR, iš kurių renginiams buvo panaudota apie 400 000 EUR, žiniasklaidai – 800 000 EUR, o saitynui, socialinei žiniasklaidai ir skaitmeniniam turiniui – 900 000 EUR; palankiai vertina tai, kad 2020–2021 m. Komitetas dviženkliu procentiniu skaičiumi padidino informavimo spaudoje ir socialinėje žiniasklaidoje veiklą dėl vidinio išteklių perskirstymo ir dėl to jam pavyko pasiekti platesnę auditoriją; pažymi, kad dėl griežtesnių biudžeto apribojimų mažai tikėtina, jog Komitetas tą patį padarys ateinančiais metais;

    79.

    atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai principai, kuriais Komitetas siekia sustiprinti savo vaidmenį ir pagerinti komunikaciją apie save, pirmiausia yra susiję su aktyvesniu dalyvavimu visuose Sąjungos teisėkūros proceso etapuose ir veiksmingesnių ir patikimesnių partnerysčių su kitomis Sąjungos institucijomis kūrimu;

    80.

    palankiai vertina tai, kad sukurta pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sistema, skirta Komiteto komunikacijos poveikiui vertinti ir stebėti, komunikacijos prioritetai suderinti su politiniais prioritetais ir skatinama decentralizuota komunikacija pasitelkiant įvairias iniciatyvas, pvz., skaitmeninius meistriškumo kursus Komiteto nariams, informacinio biuletenio koncepcijos kūrimą arba tinklų kūrimą siekiant stiprinti ryšius su buvusiais Komiteto nariais, stažuotojais ir kitais asmenimis;

    81.

    pažymi, kad 2021 m. įgyvendinta daug tinklų kūrimo iniciatyvų, pvz., darbo grupė „Ukraina“, pradėjusi įgyvendinti kolegialią iniciatyvą skaidrumo srityje, suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti, kuri pradėta kartu su Komisija siekiant integruoti nulinės taršos darbotvarkę ir įgyvendinti Sąjungos nulinės taršos veiksmų planą, bendra IT platforma, skirta Jaunųjų išrinktų politikų programai, ir skaitmeninė platforma „Let’s get digital“, skirta dalyvaujančių vietos, regioninių, nacionalinių ir Sąjungos institucijų komunikacijos specialistų tinklų kūrimui palengvinti;

    82.

    sutinka, kad Komiteto įstatuose numatytų posėdžių transliavimas internetu visomis Sąjungos kalbomis paskatino bendrą Komiteto matomumą, o regionų ir vietos barometras, pateikiamas Sąjungos atvirųjų duomenų portale data.europa.eu, didina Komiteto žinomumą tarp specialistų;

    83.

    ragina Komitetą toliau sistemingai skelbti visus tyrimus tarpinstitucinėje duomenų bazėje ir palankiai vertina galimybę, numatytą nuo 2021 m. preliminariose sutartyse dėl tyrimų ir išorės ekspertinių žinių, įtraukti vaizdinę medžiagą ir turinį, kuriuo dalijamasi socialinėje žiniasklaidoje, kad būtų sustiprinta su galutiniais produktais susijusi komunikacija ir informavimo veikla;

    84.

    pažymi, kad šiuo metu Komitetas dalyvauja populiariausiose nuosavybinėse socialinės žiniasklaidos platformose; ragina Audito Rūmus naudoti decentralizuotas labai didelių interneto platformų socialinių tinklų alternatyvas, kaip antai platformą „Mastodon“; pritaria Komiteto nuomonei, kad dažnesnis naudojimasis privatumą labiau užtikrinančiomis alternatyviomis platformomis, o ne vyraujančiomis pagrindinėmis platformomis, taptų pareiškimu dėl duomenų apsaugos ir skaitmeninio suverenumo;

    85.

    ragina Komitetą bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kad būtų panaudotos dvi atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformos „EU Voice“ ir „EU Video“, kurios buvo pradėtos įgyvendinti kaip viešas bandomasis projektas, siekiant skatinti naudotis nemokamais ir atvirojo kodo socialiniais tinklais;

    86.

    dar kartą ragina Komitetą dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje, kad būtų sustiprintas ryšys su piliečiais, užtikrinant didesnį jo veiklos skaidrumą, intensyviau naudojant skaitmenines technologijas ir įgyvendinant komunikacijos strategiją, kuri leistų teisingai suvokti ir suprasti Komiteto vaidmenį ir tai, kaip jis atitinka Sąjungos viziją.

    (1)  Europos regionų komiteto rezoliucija „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai. Žmonėms artimesnė Europa per kaimus, miestus ir regionus“ (OL C 324, 2020 10 1, p. 8).

    (2)   2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

    (3)   2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

    (4)   2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).

    (5)   2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).

    (6)   2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1).

    (7)   OL L 207, 2021 6 11, p. 1.

    (8)  https://som.yale.edu/story/2022/over-1000-companies-have-curtailed-operations-russia-some-remain


    Top