Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 429/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„Prosciutto di Parma“

ES Nr.: ES Nr. PDO-IT-0067-AM05 – 18.12.2020

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Consorzio del Prosciutto di Parma

Largo Piero Calamandrei, 1/a

43121 Parma

Italija

Tel. (+39) 0521 246111

E. paštas ufficiolegale@prosciuttodiparma.com

Consorzio del Prosciutto di Parma („Prosciutto di Parma“ apsaugos asociacija) turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškininkystės politikos ministerijos dekreto Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☒	Geografinė vietovė

☒	Kilmės įrodymas

☒	Gamybos būdas

☒	Ryšys su geografine vietove

☒	Ženklinimas etiketėmis

☒	Kita: kontrolė

4.   Pakeitimo (-ų) Rūšis

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5.   Pakeitimas (-AI)

5.1.   Redakcinio pobūdžio pakeitimas

Panaikinta arba išbraukta ši informacija:

—

Suskirstymas į skyrius buvo panaikintas, nes produkto specifikacija pertvarkyta į individualiai pavadintus straipsnius. Konkrečiai: — Su A skyriumi susijusių informacinių dokumentų sąrašas buvo išbrauktas. — B skyrius (Produkto aprašymas, nurodant žaliavas ir pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ir juslines savybes) buvo išbrauktas. Jame pateikta informacija pertvarkyta į šiuos straipsnius: 1 (Produkto pavadinimas), 2 (Produkto savybės), 3 (Gamybos vietovė), 5.3.b) (Šviežių kiaulės kojų savybės), 5.5 (Iškaulinėjimas), 5.6 (Pjaustymas ir pakavimas) ir 8 (Pateikimas ir ženklinimas). Atitinkamai iš dalies keičiami bendrojo dokumento 3.2, 3.3, 3.5, 3.6 ir 4 punktai. — C skyrius buvo išbrauktas, o jame esanti informacija pertvarkyta į šiuos straipsnius: 3 (Gamybos vietovė), 5.1 (Leidžiami genetiniai tipai), 5.2 (Kiaulių auginimas ir šėrimas), 5.3 (Skerdimas ir šviežių kiaulės kojų savybės) ir 5.4 (Gamybos procesas). Bendrojo dokumento 3.3 ir 4 punktai buvo pertvarkyti, kad atitiktų naujos produkto specifikacijos straipsnius, nekeičiant tikrosios prasmės. — D ir F skyriai buvo išbraukti, o juose esanti informacija pertvarkyta ir dabar ją galima rasti 6 straipsnyje (Ryšys su aplinka). Informacija apie ryšį su aplinka ir įrodymą, kad produktas kilęs iš šios geografinės vietovės, buvo patikslinta ir atnaujinta. Taip pat buvo padaryti pakeitimai siekiant, kad tekstas atitiktų šiuo klausimu galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama, kad išorės kontrolės institucija atliktų gamybos patikrinimus. Bendrojo dokumento 5 ir 5,1 punktai buvo pertvarkyti, kad atitiktų naujos produkto specifikacijos struktūrą, nekeičiant tikrosios prasmės. — Informacija iš produkto specifikacijos E skyriaus buvo pertvarkyta į 5.4 straipsnį (Gamybos procesas) ir iš dalies pakeista taip: Siekiant aiškumo, terminas, vartojamas kalbant apie kumpių pakabinimo džiūti etapą, buvo pakeistas iš stagionatura („išlaikymas“ arba „sendinimas“) į maturazione („brandinimas“), nes terminas stagionatura iš tikrųjų apima visą sūdymo laikotarpį nuo kumpio gamybos proceso pradžios. Terminas maturazione reiškia vieną iš sūdymo etapų, t. y. veiksmą, kuris atliekamas tuomet, kai kumpis išimamas iš šaldymo patalpos ir išdžiovinamas. Žodis „drungnas“ buvo išbrauktas iš to etapo, kai kumpiai plaunami ir džiovinami, aprašymo, nes tai buvo netikslu ir to neįmanoma išmatuoti. Jis pakeistas terminu „geriamasis“, nes kumpiai turi būti plaunami geriamuoju vandeniu iš vandentiekio. Šie terminų pakeitimai taip pat padaryti bendrojo dokumento 3.4 punkte. — Informacija iš G skyriaus buvo pertvarkyta ir dabar ją galima rasti naujame 4 straipsnyje su antrašte Kilmės įrodymas. Kadangi reikėjo aiškiau nustatyti įvairias gamybos grandinėje dalyvaujančias ir gamybos vietovėje veikiančias šalis, kad būtų galima užtikrinti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto sekimą ir atsekamumą, terminas „porcijavimo įmonės“ buvo pakeistas terminu „pjaustymo ir pakavimo įmonės“. Buvo aiškiai nurodyta, kad pjaustymo įrenginiuose taip pat pakuojamas pjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis, nes pakavimas atliekamas iškart po pjaustymo ir abu procesai atliekami toje pačioje patalpoje. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi. — Anksčiau produkto specifikacijos H skyriuje pateikta informacija apie nenutrinamus spaudus, kurie ant nepjaustyto ir neiškaulinėto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio ir ant kumpio be kaulų uždedami skerdykloje, pertvarkyta ir dabar ją galima rasti 5.3 straipsnio b dalyje ir 8.1 bei 8.2 straipsniuose. Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 3.6 punktas.

—	Ankstesnės produkto specifikacijos versijos priedai (Priedai – skyrių A/B/C/D/E/F/H informaciniai dokumentai) buvo išbraukti, nes juose nurodyti nebegaliojantys teisės aktai ir taisyklės.

—	Metodinė preambulė išbraukta, nes joje aprašyta, kaip buvo sudaryta ankstesnė produkto specifikacijos versija.

—	Terminija buvo suderinta su šiuo klausimu galiojančiais teisės aktais.

—	Dalys, susijusios su kontrolės įstaigos kompetencijai priklausančia veikla, buvo pašalintos, nes šią informaciją galima rasti kontrolės plane.

—	Nuorodos į nacionalinius ir Europos teisės aktus, kurie buvo panaikinti naujesniais to paties dalyko teisės aktais, buvo pašalintos.

—	Terminija buvo suderinta su šiuo klausimu galiojančiais teisės aktais.

5.2.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui

2-ame (Produkto savybės), 5-ame (SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto gamybos būdas) ir 8-ame (Pateikimas ir ženklinimas) straipsniuose dabar nurodoma galimybė naudoti, kaip ir kilmės žymėjimą tatuiruote arba vietoj jos, skerdyklos spaudą, ant kumpių dedamą įspaudą ir „kunigaikščio karūnos“ logotipą – alternatyvias priemones, kuriomis taip pat suteikiama išsami informacija apie kumpio kilmę bei sekimo ir atsekamumo informacija.

Atitinkamai pakeičiami bendrojo dokumento 3.2 ir 3.6 punktai.

5.3.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Produkto savybės

2 straipsnio f punkte dabar nurodytas cheminis jūros druskos pavadinimas, aiškiai nurodant, kad neleidžiama naudoti kitų rūšių druskos.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 3.2 punktas.

5.4.   Redakcinio pobūdžio pakeitimas: Produkto savybės

Ankstesnės produkto specifikacijos versijos B skyriuje buvo atlikti šie pakeitimai:

—

Kumpio išgaubtos formos aprašymą, buvusį šio skyriaus a punkte, dabar galima rasti 2 straipsnio a punkte, o informacija apie didžiausią matomą raumeninę dalį virš šlaunikaulio galvutės iš a punkto buvo perkelta į 5.3 straipsnio b punktą. Informaciją apie galutinio produkto svorį, kuri anksčiau buvo nurodyta to paties skyriaus b punkte, dabar galima rasti 2 straipsnio b punkte. Išsamią informaciją apie minimalų sūdymo laiką dabar galima rasti 2 straipsnio c punkte, o mėsos spalvos, kai kumpis pjaustomas, aprašymas iš c punkto perkeltas į d punktą. Išsamią informaciją apie aromatą ir skonį, buvusią d punkte, dabar galima rasti 2 straipsnio e punkte.

—

Informacija apie druskos ir drėgmės kiekio verčių priimtinus intervalus bei proteolizės indeksą buvo pakeista – vietoj žodžių „gamybos įmonė“ įrašyti žodžiai „sūdymo įrenginys“; tai yra specifinis terminas, reiškiantis SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto gamybos įmonę, užregistruotą kontrolės sistemoje.

—

Nuoroda į vidutines vertes, nustatytas kumpio ėminiuose, buvo išbraukta iš teksto vietos, kurioje išsamiai aprašomi druskos ir drėgmės verčių priimtini intervalai bei proteolizės indeksas, nes tai buvo bendra informacija. Dalyje, kurioje aptariama, kada reikia tikrinti, ar laikomasi drėgmės ir druskos kiekio priimtinų intervalų bei proteolizės indekso, žodžiai „iki nustatyto galutinio termino“ pakeisti tikslesne fraze.

Bendrojo dokumento 3.2 punktas taip pat buvo iš dalies pakeistas siekiant, kad jis atitiktų naują produkto specifikacijos versiją nekeičiant tikrojo turinio.

5.5.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Produkto savybės

Informacija apie produkto svorį, minimalų sūdymo laiką ir analitinius reikalavimus, anksčiau pateikta produkto specifikacijos B skyriuje, buvo pertvarkyta ir dabar ją galima rasti 2 straipsnyje (Produkto savybės). Padaryti šie pakeitimai:

—

b punkte buvo pakeista informacija apie svorį. Tai buvo būtina, nes kiaulių, naudojamų SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui gaminti, svoris didėjo, todėl daugiau svėrė ir skerdenos, šviežios kiaulės kojos ir patys kumpiai. Konkrečiau, kadangi buvo nustatyta, kad kumpiams gaminti naudojamos šviežios kiaulės kojos turi sverti nuo 11,8 kg (mažiausiai) iki 18 kg (daugiausiai), o brandinant svoris sumažėja vidutiniškai 30 proc., galutinis produktas turi sverti nuo 8,2 kg (mažiausiai) iki 12,5 kg (daugiausiai).

—	Minimalus sūdymo laikas buvo pailgintas nuo 12 iki 14 mėnesių, nes, padidėjus mažiausiam naudojamų kiaulės kojų svoriui, ilgiau užtrunka, kad būtų pasiektos juslinės SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio savybės, pvz., spalva pjaustant, aromatas ir skonis.

—

Drėgmės ir druskos kiekio priimtini intervalai bei proteolizės indeksas buvo pakeisti, nes dėl siūlomo minimalaus sūdymo laiko pratęsimo sumažėja drėgmės kiekis ir padidėja proteolizės indeksas, palyginti su tuo, kas nustatyta anksčiau. Viršutinė druskos kiekio riba taip pat buvo sumažinta atsižvelgiant į mitybos rekomendacijas, kurias pateikė institucijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, rekomenduojančios mažinti natrio vartojimą.

Išsami informacija apie galutinio produkto svorį, minimalų sūdymo laiką ir priimtinus analitinių verčių intervalus taip pat buvo iš dalies pakeista bendrojo dokumento 3.2 punkte.

5.6.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Gamybos vietovė

C skyriuje pateikta informacija apie žaliavos kilmės vietovę buvo pakeista ir jai suteiktas naujas pavadinimas, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnį. Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

Į regionų sąrašą taip pat buvo įtrauktas Friulis-Venecija Džulija, nes ten auginamų kiaulių genetika yra panaši į kiaulių iš likusios SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos vietovės ir jos auginamos panašiai tiek šėrimo, tiek kitų gyvulininkystės metodų požiūriu. Skerdenos ir kojos, gautos paskerdus tame regione auginamas kiaules, pasižymi tokiomis pat savybėmis kaip ir kituose regionuose, kurie jau yra SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos vietovės dalis.

Todėl bendrojo dokumento 4 ir 5 punktai buvo iš dalies pakeisti, į gamybos vietovę įtraukiant Friulio-Venecijos Džulijos regioną.

5.7.   Redakcinio pobūdžio pakeitimas: SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos būdas. Leistini genetiniai tipai

Anksčiau C skyriuje pateikta informacija buvo pertvarkyta į šiuos straipsnius: 5.1 (Leidžiami genetiniai tipai), 5.2 (Kiaulių auginimas ir šėrimas) ir 5.3a punktą (Skerdimas).

Konkrečiau, buvo atlikti šie pakeitimai:

—	Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas išsamesnei gamybos grandinės kontrolei, tekste dabar nurodomas „leistinų genetinių tipų sąrašas“, kurį skelbia ir nuolat atnaujina Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerija.

—

Terminas „H – sunki“ buvo pridėtas siekiant paaiškinti sąvoką „sunki kiaulė“ . Tekste vis dar minimos skerdenos raumeningumo klasės, esančios ES teisės aktais nustatytos skalės viduryje („U“, „R“ ir „O“), nes SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis gali būti gaminamas tik iš šviežių kiaulės kojų, gautų iš vienai iš tų klasių priklausančių skerdenų. Genetinio tipo svarba norint gauti sunkias skerdenas, tinkamas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybai, dabar aiškiai nurodyta, nes genetinis tipas yra viena iš pagrindinių SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos savybė.

Todėl bendrojo dokumento 3.3 punktas buvo iš dalies pakeistas siekiant, kad jis atitiktų naują produkto specifikacijos versiją nekeičiant tikrojo turinio.

5.8.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos būdas. Leistini genetiniai tipai

Ankstesnės produkto specifikacijos versijos C skyriuje buvo atlikti šie pakeitimai:

—

Informacija apie leidžiamus genetinius tipus buvo peržiūrėta techniniu požiūriu, patikslinant visus galimus leistinus kryžminimo derinius. Be to, bendroji nuoroda į „gyvūnus“ buvo pakeista žodžiu „kuiliai“, kuris reiškia kiaulių patinus, ir žodžiu „paršavedės“, kuris vartojamas kalbant apie pateles. Nuspręsta, kad būtina atlikti išankstinę atitikties patikrą, kad būtų galima nustatyti genetinius tipus, tinkamus SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui gaminti, o tai būtų naudinga visam sektoriui. Kad būtų dar aiškiau, kokios sukryžminus gautos rūšys yra leidžiamos, įtraukta lentelė, kurioje pateikiami leistini genetiniai deriniai.

Todėl bendrojo dokumento 3.3 punktas buvo iš dalies pakeistas, įtraukiant nuorodą į leistinus genetinius derinius.

5.9.   Redakcinio pobūdžio pakeitimas: SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos būdas. Kiaulių auginimas ir šėrimas

C skyriuje atlikti šie pakeitimai:

—

Sakinys dėl kiaulių auginimo praktikos buvo peržiūrėtas, kad būtų įtraukta aiški nuoroda į gyvūnų gerovę. Dabar tekste taip pat patikslinta, kad paršeliai, kai jie vis dar yra paršiavimosi patalpoje, kurioje jais rūpinasi paršavedė, turi būti tatuiruojami žyma su kilmės informacija taip suteikiant papildomą SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto sekimo ir atsekamumo garantiją.

—	Nuoroda į „pašarus, kurių gyvasis svoris neviršija 80 kilogramų“ buvo išbrauktas, nes vietoj jos įtraukta viena leistinų pašarinių žaliavų lentelė.

—	Į 5.2 straipsnyje pateiktos bendros pašarinių žaliavų, kuriomis leidžiama šerti kiaules, lentelės 2 pastabą įtraukta sąvokos „džiovinti tamsieji grūdų žlaugtai ir ekstraktai“ apibrėžtis.

—	Kiaulių ruošimo skerdimui etapo aprašyme dabar nurodomas minimalus devynių mėnesių skerdimo amžius, kuris anksčiau buvo nurodytas C skyriuje.

Todėl bendrojo dokumento 3.3 punktas buvo iš dalies pakeistas siekiant, kad jis atitiktų naują produkto specifikacijos versiją nekeičiant tikrojo turinio.

5.10.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos būdas. Kiaulių auginimas ir šėrimas

Ankstesnės produkto specifikacijos versijos C skyriuje pateikta informacija apie kiaulių auginimo etapus buvo pakeista, įtraukiant objektyvesnius kriterijus, kad būtų galima užtikrinti didesnę kontrolę ir naudotis skirtingiems etapams pritaikytu metodu. Įtraukti amžiaus ir svorio kriterijai nujunkymo ir auginimo etapuose, kad būtų aiškesnė jų trukmė. Baigiamajame etape nuoroda į gyvąjį svorį buvo išbraukta, nes naujajame tekste kiaulės tinkamumas produktui gaminti yra pagrįstas ne partijos vidutiniu gyvuoju svoriu, o atskiros skerdenos svoriu.

Konkrečiau, 5.2 straipsnyje buvo atlikti šie pakeitimai:

—

Dabar paršelių žindymo etapo apibrėžtyje yra žodis „bent“, kad būtų aišku, jog paršelius galima nujunkyti praėjus 28 dienoms. Taip pat pridėta Tarybos direktyvoje 2008/120/EB nustatyta ankstyvo nujunkymo 21 dieną galimybė, kuri perkelta į Italijos teisę Įstatyminio dekreto Nr. 122/2011 I priedo II dalyje. Taip pat tekste dabar kalbama apie galimybę paršelius, kuriuos arba žindo paršavedė arba jie dirbtinai maitinami pienu, šerti tam tikromis leistinomis pašarinėmis žaliavomis ir naudoti mineralines medžiagas, vitaminų papildus bei priedus.

—

Informacija apie nujunkymo etapą buvo peržiūrėta siekiant, kad ji atitiktų šiuolaikines gamybos aplinkybes, o amžiaus ir svorio kriterijai buvo įtraukti norint patikslinti šio etapo trukmę ir kaip dvejopas kontrolės elementas. Tekste taip pat kalbama apie galimybę šerti kiaules tam tikromis leistinomis pašarinėmis žaliavomis ir naudoti mineralus, vitaminų papildus bei priedus.

—	Svoris, kurį kiaulės turi pasiekti auginimo etape, buvo pakeistas, kad atitiktų dabartinę gyvulininkystės praktiką. Šiame etape, kaip ir nujunkymo etape, taip pat buvo įvesta amžiaus riba kaip antrasis kontrolės elementas.

—

Siekiant, kad būtų lengviau suprasti, 5.2 straipsnyje dvi lentelės („Leidžiami pašarai, kurių gyvasis svoris neviršija 80 kg“ ir „Leidžiami pašarai skerdimui ruošiamoms kiaulėms“) buvo sujungtos į vieną lentelę, kurioje išsamiai aprašomos tiek auginimo etape esančioms kiaulėms, tiek skerdimui ruošiamoms kiaulėms tinkamos naudoti pašarinės žaliavos.

—

Nors kiaulėms šeriamos žaliavos turėtų būti iš geografinės vietovės, kurioje jos auginamos, kai kuriais metais dėl su klimatu susijusių ir komercinių priežasčių techniškai gali būti neįmanoma 100 proc. tų žaliavų gauti vietoje. Tokiu atveju pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 1 straipsnį SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto kokybė ir ryšys su vietine vietove visada garantuojami užtikrinant, kad bent 50 proc. kiaulių per metus suvartojamos sausosios medžiagos būtų iš kiaulių auginimo vietovės (Emilijos-Romanijos, Veneto, Friulio-Venecijos Džulijos, Lombardijos, Pjemonto, Molizės, Umbrijos, Toskanos, Markės, Abrucų ir Lacijaus).

—

Į sąrašą buvo įtrauktos kai kurios žaliavos (prireikus, pakoregavus sausosios medžiagos procentinę dalį), nes jos yra iš kiaulių kilmės vietovės. Pavyzdžiui, kai kurių žaliavų procentinė dalis buvo padidinta, nes jos visada buvo pagrindinis pašaras tradicinėje kiaulių mityboje ir įprastai yra auginamos (dažnai pačių kiaulių augintojų savo reikmėms) kiaulių auginimo vietovėje. Šių žaliavų naudojimas nepakeičia SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio savybių ir iš tikrųjų sustiprina ryšį su „tipiška vietove“.

—	Siekiant sustiprinti ryšį su kiaulių kilmės vietove, kai kurios žaliavos buvo išbrauktos iš sąrašo, nes jos nėra iš tos vietovės.

—	Į sąrašą yra įtrauktos kai kurios žaliavos ne iš kiaulių kilmės vietovės. Techniškai neįmanoma garantuoti, kad visos žaliavos būtų gaunamos iš tos vietovės, kadangi iš jos nėra galimybės užtikrinti reikiamo kiekio žaliavų.

—	Šiuose žaliavų sąrašo pakeitimuose visada buvo atsižvelgta į pašarinių žaliavų prieinamumą 11 regionų, iš kurių gaunamos kiaulės, taip pat į visus mokslinių tyrimų rezultatus pašarų tema.

—

Taip pat buvo padaryti šie pakeitimai: — Padidintas kukurūzų grūdų glitimo pašarų ir (arba) kukurūzų burbuolių glitimo pašarų procentas, o itališkas terminas „kukurūzų grūdų glitimo pašaras“ pakeistas iš semola glutinata di mais į farina glutinata di granturco, atsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 1.2.9 punkte vartojamą terminiją. Leidžiamas šios pašarinės žaliavos kiekis padidintas nuo 5 proc. sausosios medžiagos iki 10 proc., nes tai – geras baltymų šaltinis, kuris yra naudingas mityboje (žalias baltymas) ir lengvai virškinamas. — Itališkas terminas „kukurūzai“ pakeistas iš mais į granturco (Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 1.2.1 punktas), o leistinas kiekis padidintas nuo 55 proc. iki 65 proc., siekiant užtikrinti riebalų sluoksnį, kurio reikalaujama produkto specifikacijoje. Riebalų sluoksnio kokybė buvo dar labiau užtikrinta, į aiškinamąsias pastabas po lentele įtraukus papildomą reikalavimą – ne daugiau kaip 5 proc. riebalų mitybos racione sausosios medžiagos pagrindu. — Leidžiamas sorgo procentas kiaulių mitybos racione padidintas nuo 40 proc. iki 55 proc. sausosios medžiagos siekiant, kad būtų užtikrintas produkto specifikacijoje reikalaujamas riebalų sluoksnis. — Leidžiama miežių procentinė dalis padidinta nuo 40 proc. iki 55 proc. sausosios medžiagos siekiant, kad būtų užtikrintas produkto specifikacijoje reikalaujamas riebalų sluoksnis. — Leidžiama kviečių procentinė dalis padidinta nuo 25 proc. iki 55 proc. sausosios medžiagos siekiant, kad būtų užtikrintas produkto specifikacijoje reikalaujamas riebalų sluoksnis. — Leidžiama kvietrugių procentinė dalis padidinta nuo 25 proc. iki 55 proc. sausosios medžiagos siekiant, kad būtų užtikrintas produkto specifikacijoje reikalaujamas riebalų sluoksnis. — Į sąrašą įtrauktas kukurūzų silosas bei džiovinti tamsieji grūdų žlaugtai ir ekstraktai: šias sudedamąsias dalis dabar taip pat galima naudoti skerdimui ruošiamoms kiaulėms šerti, nes tai puikios pašarinės žaliavos, užtikrinančios produkto specifikacijoje reikalaujamą riebalų sluoksnį, ir, kadangi jose yra daug ląstelienos, suaugusios kiaulės jas lengviau virškina nei jaunesnės. — Į pašarinių žaliavų sąrašą buvo įtraukti miltai iš kukurūzų burbuolių su dengiamaisiais lapais, nes jame labai daug ląstelienos ir jis naudojamas kaip alternatyva sėlenoms, kurios yra vienas ląstelienos šaltinių. — Kukurūzų grūdų miltų ir (arba) kukurūzų burbuolių miltų procentinė dalis nepasikeitė, tačiau itališkas terminas „kukurūzų burbuolių miltai“ siekiant tikslumo buvo pakeistas iš pannocchia į pannocchia di granturco, nes pannocchia taip pat galėtų reikšti miltus, pagamintus iš kitų grūdų. — Iš sąrašo buvo išbrauktos „avižos“, nes jos yra įtrauktos į „mažais kiekiais naudojamų javų“ kategoriją, kurios procentinė dalis nepasikeitė. — Nors leistina procentinė dalis prie įrašo „sėmenų išspaudos, sėmenų išspaudų pašarasi, sėmenų miltai, sėmenų miltų pašaras“ nepasikeitė, „išspaudoms“ nurodyti vartojamas itališkas terminas buvo pakeistas iš angliško žodžio „expeller“ į itališką vertimą panello, kad atitiktų Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 2.8.2 punkte vartojamą terminiją. Sėmenų išspaudų pašaras (Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 2.8.4 punktas), sėmenų miltai (2.8.3 punktas) ir sėmenų miltų pašaras (2.8.5 punktas) buvo pridėti dėl to, kad jie yra pašarinės žaliavos, kurioms taikomas reglamentas, ir yra panašūs į sėmenų išspaudas. — Leistina dehidratuotų runkelių griežinių procentinė dalis padidinta nuo 4 proc. iki 10 proc. sausosios medžiagos, nes tai puikus pašaras, turintis daug ląstelienos, be to, lengvai virškinamas storojoje žarnoje, todėl tinka suaugusioms kiaulėms. — Sąvokos, vartojamos įraše „vaisių tyrė ir pomidorų tyrė (pomidorų išspaudos) kaip pašarų premiksų pagrindas“ buvo suderinti su Komisijos reglamente (ES) 2017/1017 vartojama terminija (5.22.2 ir 5.35.1 punktai). Šios pašarinės žaliavos procentinė dalis nesikeičia. — Įrašas „džiovinti tamsieji grūdų žlaugtai ir ekstraktai“ suderintas su Komisijos reglamente (ES) 2017/1017 (1.12.9 punktas) vartojama terminija. Šios pašarinės žaliavos procentinė dalis nesikeičia. Taip pat dabar ją leidžiama naudoti ir skerdimui ruošiamų kiaulių mitybos racione, nes joje gausu vitamino B ir, naudojant leistinais kiekiais, ji padeda užtikrinti produkto specifikacijoje reikalaujamą riebalų sluoksnį. — Padidinta gamybos vietovėje augančių žaliavų – būtent liucernų (išdžiovintų aukštoje temperatūroje), žirnių ir kitų ankštinių javų sėklų – procentinė dalis. — Siekiant atitikties su Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 6.10.3 punkte vartojama terminija, įrašas apie liucerną dabar suformuluotas taip: „Aukštoje temperatūroje išdžiovintos liucernos“. Be to, liucernoms augant gamybos vietovėje, leistina procentinė dalis padidinta nuo 2 proc. iki 4 proc. sausosios medžiagos. — Dėl produktų, gautų ekstrahuojant sojos pupeles, 5.2 straipsnio (Kiaulių auginimas ir šėrimas) leidžiamų pašarinių žaliavų lentelės paaiškinimuose dabar yra nauja taisyklė, pagal kurią iš šių produktų gaunamų žalių riebalų kiekis negali viršyti 2,5 proc. bendro kiekio. Taip yra todėl, kad pašarinių žaliavų žalių riebalų kiekis yra labai svarbus siekiant užtikrinti produkto specifikacijoje reikalaujamą riebalų sluoksnį. Anksčiau Komisijos reglamente (ES) Nr. 575/2011 šie produktai buvo priskirti prie vieno įrašo – „sojų miltai“, o vėliau Komisijos reglamente (ES) Nr.68/2013 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2017/1017, tas įrašas buvo padalytas į du – „sojų rupiniai“ ir „sojų rupinių pašaras“. Komisijos reglamente (ES) 1017/2017 išvardyta daug skirtingų produktų, gautų ekstrahuojant sojų pupeles, ir neįmanoma jų visų išvardyti pašarų lentelėje. Jie taip pat gali pasikeisti atnaujinus arba iš dalies pakeitus Komisijos reglamentą (ES) 1017/2017. — Dėl produktų, gautų ekstrahuojant saulėgrąžų sėklas, 5.2 straipsnio (Kiaulių auginimas ir šėrimas) leidžiamų pašarinių žaliavų lentelės paaiškinimuose dabar yra nauja taisyklė, pagal kurią iš šių produktų gaunamų žalių riebalų kiekis negali viršyti 2,5 proc. bendro kiekio. Taip yra todėl, kad pašarinių žaliavų žalių riebalų kiekis yra labai svarbus siekiant užtikrinti produkto specifikacijoje reikalaujamą riebalų sluoksnį. Anksčiau Komisijos reglamente (ES) Nr. 575/2011 šie produktai buvo priskirti prie vieno įrašo – „saulėgrąžų sėklų miltai“, o vėliau Komisijos reglamente (ES) Nr. 68/2013 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 1017/2017, tas įrašas buvo padalytas į du – „saulėgrąžų sėklų rupiniai “ ir „saulėgrąžų sėklų rupinių pašaras“. Komisijos reglamente (ES) 1017/2017 išvardyta daug įvairių produktų, gautų ekstrahuojant saulėgrąžų sėklas. Neįmanoma jų visų išvardyti pašarų lentelėje ir jie gali pasikeisti atnaujinus arba iš dalies pakeitus Komisijos reglamentą (ES) 1017/2017. — Įtrauktas naujas įrašas: produktai, gauti ekstrahuojant rapsus. Rapsų įtraukimas susijęs su faktu, kad genetiškai tobulinant augalus buvo galima atrinkti naujas veisles, kuriose nėra gliukozinolatų ir eruko rūgšties (antimitybinių veiksnių). Įrašas suformuluotas taip, kad atitiktų formuluotės apie sojų ir saulėgrąžų produktus struktūrą. Anksčiau Komisijos reglamente (ES) Nr. 575/2011 šie produktai buvo priskirti prie vieno įrašo – „rapsų sėklų miltai“, o vėliau Komisijos reglamente (ES) Nr.68/2013 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 1017/2017, tas įrašas buvo padalytas į du – „rapsų sėklų miltai“ ir „rapsų sėklų miltų pašaras“. Komisijos reglamente (ES) 1017/2017 išvardyta daug įvairių produktų, gautų ekstrahuojant rapsus. Neįmanoma išvardyti visų pašarinių žaliavų ir jos gali pasikeisti atnaujinus Komisijos reglamentą (ES) 1017/2017. Kadangi žalių riebalų kiekis pašarinėje žaliavoje yra labai svarbus siekiant užtikrinti produkto specifikacijoje reikalaujamą riebalų sluoksnį, 5.2 straipsnio (Kiaulių auginimas ir šėrimas) leidžiamų pašarinių žaliavų lentelės paaiškinimuose dabar yra nauja taisyklė, pagal kurią iš šių produktų gaunamų žalių riebalų kiekis negali viršyti 2,5 proc. bendro kiekio. — Įrašas „kukurūzų gemalų miltai“ buvo suderintas su terminija, vartojama Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 1.2.12 punkte. — Kategorija „žirniai ir (arba) kitų ankštinių javų sėklos“ buvo padalyta į du įrašus, „žirniai“ ir „kitos ankštinių javų sėklos“, o kiekis padidintas iki atitinkamai 25 proc. ir 10 proc. sausosios medžiagos. Žirniai yra ankštiniai javai, užtikrinantys produkto specifikacijoje reikalaujamą riebalų sluoksnį, net jei jie sudaro 25 proc. sausosios medžiagos ir, skirtingai nuo kitų ankštinių javų, tokių kaip pupos ir sėjamieji vikiai, jie pasižymi maža antimitybinių veiksnių koncentracija. — Įrašas apie mieles suderintas su Komisijos reglamento (ES) 2017/1017 12.1.5 punkte vartojama terminija. — Lipidais, kurių lydymosi temperatūra aukštesnė nei 36 °C, dabar gali būti šeriamos tiek auginimo etape esančios kiaulės, tiek skerdimui ruošiamos kiaulės, nes naujoji 5 proc. riebalų viršutinė riba mitybos raciono sausojoje medžiagoje ir linolo rūgšties apribojimas iki 2 proc. užtikrina, kad, jei skerdimui ruošiamos kiaulės bus šeriamos taukais, susidaręs riebalų sluoksnis atitiks produkto specifikacijos reikalavimus. — Įrašas dėl sojų pupelių miltų pakeistas į „kepintos sveikos sojų pupelės ir (arba) sojų išspaudos“. Sojos yra energijos šaltinis, būtinas auginimo etape esančių kiaulių energijos poreikiams tenkinti.

—

Kai kurios atskiros pašarinės medžiagos buvo išbrauktos: išaižytos saldžiųjų ceratonijų ankštys, maniokai (kasava), džiovintos bulvės, kokosų miltai ir sezamo aliejaus miltai, nes jų nėra gamybos vietovėje; silosuoti spausti runkelių griežiniai, nes jų beveik nėra rinkoje ir jie daugiausia naudojami melžiamoms karvėms šerti; ir baltyminiai lizatai, nes dėl pašarinių žaliavų prieinamumo rinkoje pokyčių sumažėjo jų naudojimas, ir, turint galvoje leistiną baltyminių lizatų procentinę dalį (iki 1 proc. mitybos raciono sausosios medžiagos), jie buvo beveik nereikšmingi kiaulių mitybai.

—

Į 5.2 straipsnį prie bendros pašarinių žaliavų, kuriomis galima šerti kiaules, lentelės įtraukta nauja pastaba (4). Kadangi tam tikrose pašarinėse žaliavose žalių riebalų kiekis skiriasi, pastaboje nurodoma, kad didžiausias žalių riebalų kiekis iš tų žaliavų negali viršyti 2,5 proc. sausosios medžiagos siekiant, kad būtų užtikrintas produkto specifikacijoje reikalaujamas riebalų sluoksnis.

—

Be 2 proc. linolo rūgšties ribos, produkto specifikacijoje dabar ribojamas žalių riebalų kiekis iki 5 proc. suvartojamos sausosios medžiagos siekiant, kad būtų užtikrintas produkto specifikacijoje reikalaujamas riebalų sluoksnis. Šie du kriterijai yra būtini, nes yra padaryti keli pakeitimai, kurie gali turėti neigiamos įtakos kiaulių riebalų sluoksnio kokybei: be kita ko, padidinta kukurūzų procentinė dalis, taip pat dabar kiaulių ruošimo skerdimui etape leidžiama jas šerti lipidais, kurių lydymosi temperatūra aukštesnė nei 36 °C, ir padidintas leistinas tam tikrų pašarinių žaliavų, kurios yra riebalų šaltinis, kiekis.

—	Pridėta galimybė naudoti mineralus, priedus ir (arba) vitaminus.

—

Kiaulių ruošimo skerdimui etapas: — Šio etapo apibrėžtis buvo iš dalies pakeista, kad atitiktų naują skerdenos svorio naudojimo metodą. — Nuoroda į svorį, kurį turi pasiekti kiaulė šiame etape, buvo išbraukta, nes vidutinio gyvojo kiaulių partijos svorio kriterijus nebetaikomas; jis pakeistas atskiros skerdenos svoriu, o tai yra skaidresnis, tikslesnis, tikslingesnis ir apskritai geresnis metodas.

Atitinkamai pakeistas bendrojo dokumento 3.3 punktas, kuriame pateikiama trumpa leidžiamų pašarinių žaliavų santrauka, nes būtų neįmanoma išvardyti visų trisdešimties svarbiausių produkto specifikacijos elementų pakeitimų.

5.11.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos būdas. Kiaulių auginimas ir šėrimas

Anksčiau C skyriuje pateikta informacija buvo pertvarkyta į 5.2 straipsnį (Kiaulių auginimas ir šėrimas) ir iš dalies pakeista taip:

—	Gyvulių augintojai dabar gali laisvai nuspręsti, kokiu būdu kiaulėms duoti pašarus, nes šis pasirinkimas neturi įtakos SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui.

—	Šalia tradicinio skysto pašaro varianto buvo pridėta nuoroda į kitą tinkamą kiaulių šėrimo variantą – sausą pašarą, taigi gyvulių augintojai gali laisvai nuspręsti, kurį būdą naudoti.

—	Pridėta nuostata, kurioje aprašomos kilmės žymėjimo tatuiruote techninės ir vizualinės savybės, tatuiruotės atvaizdas ir lentelė, kurioje parašyta, kokią raidę tame ženkle naudoti, kad būtų nurodytas paršiavimosi mėnuo.

Atitinkamai pakeistas bendrojo dokumento 3.3 punktas, kuriame pateikiama trumpa santrauka apie tai, kokiu būdu kiaulėms duodami pašarai, nes būtų neįmanoma išvardyti visų trisdešimties svarbiausių produkto specifikacijos elementų pakeitimų.

5.12.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Skerdimas ir šviežių kiaulės kojų savybės. Skerdimas

Nuoroda į „15 valandų“ badavimą (ankstesnės produkto specifikacijos versijos E skyriuje) buvo išbraukta, nes teisės aktuose nėra aiškios taisyklės dėl kiaulių badavimo iki skerdimo minimalaus valandų skaičiaus.

C skyriaus taisyklės dėl paršelių amžiaus, iki kurio gyvulių augintojas turi pažymėti jų abi užpakalines kojas kilmės tatuiruote, buvo pertvarkytos ir dabar jas galima rasti 5.3 straipsnio a punkte (Skerdimas). Šis amžius taip pat buvo sumažintas nuo 30 dienų iki mažiausiai 28 dienų, nepaisant galimybės atjunkyti paršelius anksčiau, sulaukus 21 dienos, kai tenkinamos dabartiniuose ES teisės aktuose nustatytos sąlygos, siekiant dar labiau palengvinti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio sekimą ir atsekamumą.

Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

5.13.   Redakcinio pobūdžio pakeitimas: Skerdimas ir šviežių kiaulės kojų savybės. Skerdimas

C skyriaus skerdimo taisyklės buvo pertvarkytos į 5.3 straipsnio a punktą (Skerdimas) ir iš dalies pakeistos taip: Terminas „spaudas“ pakeistas terminu „kilmės žymėjimas tatuiruote“, nes pastarasis yra tikslesnis ir leidžia aiškiau nustatyti už paršelių žymėjimą kilmės tatuiruote atsakingą šalį ir tekste dabar patikslinama, kad paršeliai turi būti tatuiruojami žyma su kilmės informacija, kai jie vis dar yra paršiavimosi patalpoje, kurioje jais rūpinasi paršavedė. Anksčiau B skyriuje pateikta informacija buvo pertvarkyta į 5.3 straipsnio b punktą (Šviežių kiaulės kojų savybės) ir iš dalies pakeista taip:

—	Nuoroda į „svorį nuo 7 iki 9 kilogramų“ buvo išbraukta, nes šis produktas nebėra skirstomas į „mažus“ 7 kg kumpius ir „didelius“ 9 kg kumpius.

—	Nuoroda į „kruopštų apipjaustymą“ (nurodant matomą raumeninės dalies ribą virš šlaunikaulio galvutės), buvo perkelta iš galutinio produkto savybių aprašymo į šviežių kiaulės kojų savybių aprašymą, kai šviežios kojos yra pristatomos iš skerdyklos į sūdymo įrenginį sūdymui.

Todėl bendrojo dokumento 3.2 punktas buvo iš dalies pakeistas siekiant, kad jis atitiktų naują produkto specifikacijos versiją nekeičiant tikrojo turinio.

5.14.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Skerdimas ir šviežių kiaulės kojų savybės. Šviežių kiaulės kojų savybės

Anksčiau B skyriuje pateikta informacija buvo pertvarkyta į 5.3 straipsnio b punktą (Šviežių kiaulės kojų savybės) ir iš dalies pakeista taip:

—	Nustatyta didžiausia šviežių kiaulės kojų svorio riba, atitinkanti didžiausią kiaulių skerdenų, kurios laikomos tinkamomis SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui gaminti, svorį.

—

Mažiausia šviežių kiaulės kojų svorio riba buvo pakeista siekiant užtikrinti, kad žaliava būtų tinkama sūdymui ilgą laiką (šiuo pakeitimu pratęstas sūdymo laikas), ir kad gautas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis atitiktų spalvos pjaustant, aromato ir skonio reikalavimus. Mažiausia ir didžiausia šviežių kiaulės kojų svorio riba buvo pakeista, kad atitiktų padidėjusį kiaulių svorį.

—

Šviežių kiaulės kojų riebalų sluoksnio storio taisyklės buvo pakeistos atsižvelgiant į padidėjusį kiaulių ir pačių šviežių kojų svorį. Tinkamas paviršiaus riebalų storis yra kiaulės kojų kokybės ženklas ir yra būtinas norint, kad koja atlaikytų ilgą SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio sūdymo laiką ir užtikrintų išskirtines SKVN žymimų kumpių savybes.

—	Matoma raumeninės dalies riba virš šlaunikaulio galvutės padidinta iki 9 cm, atsižvelgiant į šviežių kiaulės kojų svorio padidėjimą.

Todėl bendrojo dokumento 3.3 punktas buvo iš dalies pakeistas, kad atitiktų informaciją apie šviežių kiaulės kojų svorį, riebalų sluoksnio storį ir matomą raumeninę dalį virš šlaunikaulio galvutės.

5.15.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Skerdimas ir šviežių kiaulės kojų savybės. Šviežių kiaulės kojų savybės

H skyrius buvo pertvarkytas į 5.3 straipsnio b punktą (Šviežių kiaulės kojų savybės), kuriame dabar taip pat pateikiama išsami informacija apie skerdykloje uždedamo nenutrinamo spaudo technines ir vaizdines savybes, nurodomas jo dydis ir pateikiamas paveikslėlis bei aprašomi spaudo požymiai, kad būtų daugiau dėmesio skiriama šiam sekimo ir atsekamumo elementui skerdimo etape.

Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

5.16.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Gamybos procesas

Išsami informacija apie gamybos metodą, anksčiau pateikta produkto specifikacijos E skyriuje, buvo pertvarkyta į 5.4 straipsnį (Gamybos procesas) ir iš dalies pakeista kaip nurodyta toliau.

—

Išsamiame A etapo, kai kiaulės kojos arba kiauliena yra atidedamos, atšaldomos ir apipjaustomos, aprašyme: — Atidėjimas, atšaldymas ir apipjaustymas buvo sugrupuoti į vieną etapą, nes tai yra logiškesnis gamybos proceso apibūdinimo būdas: šie trys veiksmai iš tikrųjų atliekami tiesiog skerdykloje ir (arba) mėsos išpjaustymo įmonėje. — Nuoroda į kiaules, kurių kūno temperatūra yra 40 °C, buvo išbraukta, nes ji neturėjo jokio mokslinio pagrindo. Vietoj to tekste dabar nurodoma „kūno temperatūra“. — Nuorodos į svorio praradimą ir šviežios kiaulės kojos svorio sumažėjimą procentais buvo išbrauktos, nes tai gali skirtis priklausomai nuo to, kaip, pirma, kiaulės koja atšaldoma ir, antra, kaip ji apipjaustoma.

—

Išsamiame B etapo, t. y. sūdymo etapo, aprašyme: — Siekiant tikslumo, dabar tekste aiškiai nurodyta, kada prasideda faktinis sūdymo procesas. — Temperatūros intervalas buvo padidintas nuo 1–4 °C iki 0–4 °C, kad atitiktų atšaldymo etapui reikalingą temperatūros intervalą ir palengvintų šaldymo patalpos valdymą, nedarant neigiamo poveikio sūdymo procesui ar produkto saugai. Taisyklės dėl drėgmės kiekio buvo peržiūrėtos, nurodant ne didžiausią ribą, bet mažiausią reikalaujamą vertę, kad būtų lengviau patikrinti. — Siekiant sumažinti druskos kiekį subrandintuose kumpiuose, laikas, kurį po kiekvieno sūdymo kiaulės kojos laikomos sūdymo patalpose, buvo pakeistas atitinkamai iš 6–7 dienų į 4–7 dienas ir iš 15–18 dienų iki 10–21 dieną.

—

C etapo, t. y. ramybės etapo, aprašyme: — Užuot nurodžius minimalų laikotarpį, kurį kumpiai turi būti laikomi ramybės būsenoje (60–90 dienų), dabar tekste nurodomas minimalus „šaltų“ gamybos etapų (įskaitant ir sūdymą, ir ramybę) laikas. Šia nauja nuostata siekiama užtikrinti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio stabilumą tiek juslinių savybių, tiek produkto saugos požiūriu. — Temperatūros intervalas buvo išplėstas (nuo 1–5 °C iki 0–5 °C), kad tai atitiktų šaldymo patalpos funkcionavimą, o taisyklės dėl drėgmės kiekio buvo peržiūrėtos, nurodant ne didžiausią ribą, bet mažiausią reikalaujamą vertę, kad būtų lengviau patikrinti. — Dabar tekste aprašytas „tvarkymu“ vadinamas procesas, kuris sūdymo įrenginiuose paprastai atliekamas ramybės etapo metu. — Dabar aprašomas laipsniško kumpių temperatūros didinimo procesas, kuris tradiciškai vyksta prieš plovimą.

—	D etapo, kai kumpiai nuplaunami ir išdžiovinami, aprašyme žodžiai „pluta nugrandoma“ buvo išbraukti, nes šis veiksmas neturi įtakos gamybos procesui ir sūdymo įrenginių darbuotojai turi remtis savo patirtimi priimdami sprendimą grandyti, ar ne.

—

E etapo, kurį sudaro kumpių paruošimas kabinimui, kad jie džiūtų, ištepimas taukais ir po to kumpių kabinimas, kad džiūtų, aprašyme: — Dabar tekste teigiama, kad pipirais pabarstyti įdubą aplink matomą šlaunikaulio galvutę galima arba ruošiant kumpius kabinimui, kad jie džiūtų, arba po paruošimo, kad būtų laikomasi loginės gamybos proceso tvarkos. — Tekste nebėra kalbama apie apvalios formos suteikimą kumpiui „tapšnojimu“, nes tokią formą suteikia šviežios kiaulės kojos apipjaustymas. — Dabar tekste rašoma, kad ištepti kumpius taukais galima daugiau nei vieną kartą, nes šis procesas yra būtinas norint apsaugoti atvirą kumpio paviršių. — Dabar patikslinama, kad kumpiai tepami taukais penktą mėnesį. Tai būtina, kad paviršius per daug neišdžiūtų ir nesusidarytų pluta, nes tai gali trukdyti kumpiui tinkamai išdžiūti, kai jis pakabinamas.

5.4 straipsnyje dabar pateikiama „gamintojo sūdymo įrenginio“ apibrėžtis, siekiant tiksliau nustatyti šalį, kuri uždeda įspaudą ir yra atsakinga už svarbiausius apdorojimo etapus, atliekamus per pirmuosius šešis mėnesius. Kai sūdymo proceso pabaigoje kumpis paženklinamas, „gamintojo sūdymo įrenginys“ turi būti nustatomas pagal verslo identifikavimo kodą, kuris nurodomas po „kunigaikščio karūnos“ logotipu. „Gamintojo sūdymo įrenginys“ taip pat nustatomas pagal fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio etiketę, užtikrinant didesnį stebėjimą ir atsekamumą.

Dabar tekste aiškiai nurodoma galimybė perkelti produktą iš vieno sūdymo įrenginio į kitą, su sąlyga, kad tai įvyks tik po šešių mėnesių ir kad priimantis įrenginys taip pat bus registruotas kontrolės sistemoje. Tekste taip pat nurodyta, kad SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą kumpį galima perkelti į kumpio džiovinimo sandėlį, užregistruotą kontrolės sistemoje.

Dabar įtrauktas įspaudo paveikslėlis ir jo požymių aprašymas, siekiant labiau pabrėžti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto sekimą ir atsekamumą.

„Kunigaikščio karūnos“ logotipo požymiai, anksčiau pateikti produkto specifikacijos H skyriuje, buvo pertvarkyti ir dabar juos galima rasti 5.4 straipsnyje.

Dabar tekste taip pat nurodomas kodas, pagal kurį nustatomas „gamintojo sūdymo įrenginys“, kuris turi būti įtrauktas į logotipą, kad būtų galima užtikrinti sekimą ir atsekamumą.

5.4 straipsnyje dabar yra „kunigaikščio karūnos“ logotipo, kuriuo žymimi kumpiai, paveikslėlis ir pateikiama išsami informacija apie šį logotipą, kad būtų daugiau dėmesio skiriama SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto sekimui ir atsekamumui. Taip pat dabar patikslinama, kad gali būti naudojamos specialios atpažinimo žymos, siekiant palengvinti institucijų, atsakingų už atitikties tikrinimą ir sankcijas už galimus pažeidimus, vykdomą kontrolę.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 3.6 punktas.

5.17.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Gamybos procesas

Taisyklės dėl minimalaus sūdymo laiko, anksčiau nurodytos produkto specifikacijos E skyriuje, buvo iš dalies pakeistos bei pertvarkytos ir dabar jas galima rasti 5.4 straipsnyje (Gamybos procesas). Padidinus minimalų šviežių kiaulės kojų svorį, pratęstas ir minimalus sūdymo laikas siekiant, kad išskirtinės SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio savybės, tokios kaip spalva pjaustant, aromatas ir skonis, išliktų nepakitusios.

Todėl bendrojo dokumento 3.2 punkte taip pat buvo pakeistas minimalus sūdymo laikas.

5.18.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Iškaulinėjimas

Atsižvelgiant į tai, kaip tekstas buvo pertvarkytas, 5.5 straipsniui suteiktas pavadinimas (Iškaulinėjimas) siekiant, kad tai atitiktų skirtingų operacijų chronologinę tvarką ir įvairias SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio rūšis.

Todėl bendrojo dokumento 3.2 punktas buvo iš dalies pakeistas siekiant, kad jis atitiktų naują produkto specifikacijos versiją nekeičiant tikrojo turinio.

5.19.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Pjaustymas ir pakavimas

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pjaustymo ir pakavimo taisyklės buvo išbrauktos, nes šis skyrius nepriklauso produkto specifikacijai. To skyriaus informacija buvo pertvarkyta ir dabar ją galima rasti šiuose straipsniuose: 5.6 (Pjaustymas ir pakavimas) ir 8.3 (SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio ženklinimas). Tai nedaro poveikio faktui, kad pjaustymo taisyklės nuo 2008 m. yra sudedamoji produkto specifikacijos dalis ir yra aiškiai nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1208/2013.

Reikalavimas, kad produktas būtų pjaustomas ir pakuojamas „tipiškoje vietovėje“, kurioje jis gaminamas, buvo taikomas kaip kokybės garantija nuo tada, kai „Prosciutto di Parma“ apsaugos asociacija pirmą kartą patvirtino „pjaustymo taisykles“ (1996 m.). Šiuo reikalavimu siekiama garantuoti produkto kilmę ir užtikrinti kontrolę, įskaitant atsekamumą ir autentiškumo užtikrinimą vartotojams. Pažymėtina, kad, nepaisant laisvo prekių judėjimo ribojimo, pats Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šį reikalavimą pripažino pagrįstu dėl inspektorių ekspertų poreikio atlikti veiksmingą kontrolę (2003 m. gegužės 20 d. sprendimas Consorzio del Prosciutto di Parma / Asda Stores Ltd., C-108/01).

Atitinkamai pakeisti bendrojo dokumento 3.5 ir 3.6 punktai.

5.20.   Redakcinio pobūdžio pakeitimas: Pjaustymas ir pakavimas

Atsižvelgiant į tai, kaip tekstas buvo pertvarkytas, 5.6 straipsniui suteiktas pavadinimas (Pjaustymas ir pakavimas) siekiant, kad tai atitiktų skirtingų veiksmų chronologinę tvarką ir įvairias SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio rūšis.

Anksčiau B skirsnyje pateikta informacija buvo pertvarkyta į 5.6 straipsnį ir iš dalies pakeista taip:

—

Patikslintas skirtumas tarp dviejų pakuočių formatų, naudojamų fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui, žinomų kaip „klasikinis“ ir „išsinešti“, kurie jau yra nurodyti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pjaustymo ir pakavimo taisyklėse, pridėtose prie ankstesnės versijos produkto specifikacijos.

—	Buvo aiškiai nurodyta, kad naudojami pjaustymo būdai neturi daryti poveikio išskirtinėms SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio juslinėms savybėms ir kad ši taisyklė taikoma ir fasuotam supjaustytam kumpiui.

Atsižvelgiant į naują teksto išdėstymą, buvo įtrauktas 5.6 straipsnio a punktas (Specialios taisyklės, taikomos „klasikiniu“ formatu fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui) ir padaryti šie informacijos pakeitimai 5.6 straipsnio a punkto iii papunktyje:

—

Pridėta nuoroda į „pakavimą“, nes supjaustytą SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą kumpį gali pakuoti tik pačios pjaustymo įmonės, kadangi pakavimas atliekamas iškart po pjaustymo ir abu procesai atliekami toje pačioje patalpoje. Taip pat buvo įtrauktos nuorodos į fasuoto supjaustyto kumpio vandens aktyvumą ir laikymo temperatūrą, nes šioje pakeitimo paraiškoje nustatomos dvi fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio laikymo galimybės – 0–10 °C ir 0–25 °C temperatūroje, o jų atitinkamos techninės savybės nesikeičia.

—	Lentelė, kurioje nurodyti minimalūs tinkamumo vartoti laikotarpiai, buvo iš dalies pakeista, kad būtų aiškesnė ir lengviau suprantama, ir dabar duomenys pateikiami didėjančia tvarka. Antrame stulpelyje, siekiant aiškumo, žodis „sūdymas“ pakeistas žodžiais „minimalus sūdymas“.

Kad produkto specifikacija būtų aiškesnė, įtrauktas 5.6 straipsnio b punktas (Specialios taisyklės, taikomos formatu „išsinešti“ fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui).

Todėl bendrojo dokumento 3.5 punktas buvo iš dalies pakeistas siekiant, kad jis atitiktų naują produkto specifikacijos versiją nekeičiant tikrojo turinio.

5.21.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Specialios taisyklės, taikomos „klasikiniu“ formatu fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui

12 straipsnio 3 punkto (Fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio rūšys) lentelė, iš pradžių pateikta Pjaustymo ir pakavimo taisyklėse, buvo iš dalies pakeista ir pertvarkyta. Dabar ją galima rasti 5.6 straipsnio a punkto iii papunktyje ir joje pateikiamos nuorodos į minimalų tinkamumo vartoti laiką, siekiant išplėsti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimų produktų, kuriais galima prekiauti, asortimentą.

Konkrečiau, be tradicinio fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio laikymo būdo (0 °C–10 °C temperatūroje), taip pat įtraukta nauja laikymo galimybė aukštesnėje nei 10 °C temperatūroje, nes kai kurios ES nepriklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, nėra teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojama mėsos produktų, kurių vandens aktyvumas mažesnis nei 0,93, laikymo temperatūra. Todėl buvo įtraukta nauja lentelė, kurioje pateikiamos taisyklės, taikomos fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui, kurio laikymo temperatūra yra 0–25 °C.

Todėl bendrojo dokumento 3.5 punktas buvo iš dalies pakeistas, kad būtų nurodytas minimalus fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio, laikomo 10 °C arba žemesnėje temperatūroje, tinkamumo vartoti laikas ir „klasikiniu“ formatu fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio laikymas 0–25 °C temperatūroje.

5.22.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Kontrolė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnį buvo įtrauktas 7 straipsnis (Kontrolė).

Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

5.23.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Nepjaustytas ir neiškaulinėtas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis ir SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis be kaulų

Informacija apie nepjaustytą ir neiškaulinėtą SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą kumpį ir kumpį be kaulų, anksčiau pateikta produkto specifikacijos H skyriuje, buvo pertvarkyta į 8.1 straipsnį (Nepjaustytas ir neiškaulinėtas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis) ir 8.2 straipsnį (SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis be kaulų) ir iš dalies pakeista taip:

—

Dabar 8.1 straipsnio a punkte ir 8.2straipsnio a punkte nurodyta, kad pavadinimas „Prosciutto di Parma“ turi būti nurodytas pagrindiniame regėjimo lauke ir išsiskirti iš kitos informacijos, kad būtų užtikrintas tinkamas matomumas. Taip pat nurodoma ES SKVN simbolio padėtis, laikantis atitinkamų ES teisės aktų.

—

8.1 straipsnio b punkte ir 8.2 straipsnio b punkte reikalaujama, kad vartotojų labui būtų išvardytos sudedamosios dalys, nurodant, kad gali būti vartojamas žodis coscia („kiaulės koja“), nes juo konkrečiai pagal kiaulės anatomiją nurodoma dalis, naudojama SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui pagaminti.

—	8.1 straipsnio c punkte ir 8.2 straipsnio c punkte reikalaujama, kad vartotojų labui informacija apie „gamintojo sūdymo įrenginį“ arba „prekybos sūdymo įrenginį“ – jie abu turi būti užregistruoti kontrolės sistemoje – turi būti pateikta SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimų produktų etiketėse.

—	Į 8.2 straipsnį įtraukta sąvoka „be kaulų“, kad būtų aišku, jog porcijomis parduodamas produktas yra SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis be kaulų.

—	8.2 straipsnio d punkte žodžiai „pagaminimo data“ buvo išbraukti, kad būtų aiškiau, jog nuoroda yra tik į sūdymo pradžios datą.

Todėl bendrojo dokumento 3.6 punktas buvo iš dalies pakeistas, kad atitiktų šiuos neiškaulinėto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio ir kumpio be kaulų ženklinimo pakeitimus.

5.24.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis. „Klasikiniu“ formatu fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis

Informacija, kuri anksčiau buvo pateikta produkto specifikacijos H skyriuje, pertvarkyta ir perkelta į 8.3 straipsnio a punktą („Klasikiniu“ formatu fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis): Informacija apie SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pjaustymo ir pakavimo taisykles 13 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalyse (Pakuotės dizainas) buvo pertvarkyta ir dabar ją galima rasti 8.3 straipsnio a punkte.

Taip pat buvo padaryti šie pakeitimai:

—	8.3 straipsnio a punkte dabar nurodomas visas oficialus saugomos kilmės vietos nuorodos („Prosciutto di Parma“) pavadinimas ir pridėtos pakuotės apipavidalinimo taisyklės, kad būtų galima atpažinti „klasikiniu“ formatu fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio savybes.

—	8.3 straipsnio a punkto v papunktyje pateiktoje informacijoje apie stačiakampį, kuriame yra pakuotoją nurodantis kodas, kodas „CXX“ pakeistas į kodą „LXX“, nes kontrolės įstaigos sudarytame sąraše pjaustytojo ir (arba) pakuotojo identifikavimo kodai prasideda raide „L“.

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pjaustymo ir pakavimo taisyklių 14 straipsnis (Pakuojančio gamintojo pavadinimas) buvo išbrauktas. Jame buvusi informacija pertvarkyta ir dabar ją galima rasti 8.3 straipsnio a punkto ix papunktyje.

Todėl bendrojo dokumento 3,5 ir 3.6 punktai buvo iš dalies pakeisti, kad atitiktų šiuos „klasikiniu“ formatu fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio ženklinimo pakeitimus.

5.25.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis. Formatu „išsinešti“ fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis

Informacija apie SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pjaustymo ir pakavimo taisykles 13 straipsnio 4, 5 dalyse (Pakuotės dizainas) buvo pertvarkyta ir dabar ją galima rasti 8.3 straipsnio b punkte (Formatu „išsinešti“ fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis).

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pakuotės „išsinešti“ paveikslėliai ir atitinkama etiketė su produkto informacija buvo įtraukti į 8.3 straipsnio b punktą, kad būtų aiškios supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio fasavimo formato „išsinešti“ savybės.

Todėl bendrojo dokumento 3.6 punkte pateikta informacija apie formatu „išsinešti“ fasuoto supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio ženklinimą buvo iš dalies pakeista pateikiant santrauką, nes neįmanoma pateikti išsamios informacijos apie visus šiuos produkto specifikacijos pakeitimus.

5.26.   Pakeitimas, kuris turi įtakos pagrindiniam elementui: Fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis. Formatu „išsinešti“ fasuotas supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis

Įtrauktas 5.6 straipsnio b punkto iv papunktis (Specialios taisyklės, taikomos formatu „išsinešti“ fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui) siekiant išplėsti galimų pakavimo formatų asortimentą, kad įmonėms būtų suteikta daugiau lankstumo gamyboje ir būtų lengviau reaguoti į vartotojų poreikius, kartu užtikrinant, kad SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio juslinės savybės išliktų nepakitusios.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 3.6 punktas.

5.27.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Taisyklės, taikomos tiek „klasikiniu“ formatu, tiek formatu „išsinešti“ fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pjaustymo ir pakavimo taisyklių 15 straipsnyje (Ženklinimas) pateikta informacija buvo pertvarkyta į 8.3 straipsnio c punktą (Taisyklės, taikomos tiek „klasikiniu“ formatu, tiek formatu „išsinešti“ fasuotam supjaustytam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui) ir iš dalies pakeista taip:

—	Siekiant nuoseklumo 8.3 straipsnio c punkto ii papunktyje terminas „gamintojas“ pakeistas terminu „gamintojo sūdymo įrenginys“.

—	8.3 straipsnio c punkto iv papunktyje žodžiai „pagaminimo data“ buvo išbraukti, kad būtų aiškiau, jog nuoroda yra tik į sūdymo pradžios datą.

—

8.3 straipsnio c punkto vi papunktyje pateiktoje informacijoje apie supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio fasavimą „klasikiniu“ formatu nuoroda į laikymą 0–10 °C temperatūroje buvo peržiūrėta ir pridėta nuoroda į laikymą 0–25 °C temperatūroje, kad tai atitiktų skirtingus temperatūros intervalus, kuriuose galima laikyti „klasikiniu“ formatu fasuotą supjaustytą SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą kumpį.

—

8.3 straipsnio c punkto vi papunktyje pateiktoje informacijoje apie supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio fasavimą formatu „išsinešti“ dabar nurodyta, kad skirtingai nuo „klasikinio“ formato, kuriuo fasuotas kumpis gali būti laikomas 0–25 °C temperatūroje, šiuo formatu fasuotas kumpis turi būti laikomas 0–10 °C temperatūroje, nes fasuojant formatu „išnešti“ tarp kumpio griežinėlių nededami skirtukai, todėl jo negalima laikyti temperatūroje iki 25 °C.

—	8.3 straipsnio c punkto viii papunktyje reikalaujama, kad vartotojų labui būtų išvardytos sudedamosios dalys, nurodant, kad gali būti vartojamas žodis coscia („kiaulės koja“).

—	8.3 straipsnio c punkte dabar yra pateikti supjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pakuočių, kurios skiriasi nuo standartinės padėklo formos pakuotės, paveikslėliai.

Todėl bendrojo dokumento 3.5 ir 3.6 punktai buvo iš dalies pakeisti, pateikiant santrauką, nes neįmanoma pateikti išsamios informacijos apie visus šiuos produkto specifikacijos pakeitimus.

5.28.   Pakeitimas, kuris neturi įtakos pagrindiniam elementui: Papildomos SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pateikimo ir ženklinimo specifikacijos

Taisyklės dėl atpažinimo ženklų naudojimo kartu su pavadinimu „Prosciutto di Parma“, anksčiau buvusios H skyriuje, pertvarkytos ir dabar jas galima rasti 8.4 straipsnyje (Papildomos SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pateikimo ir ženklinimo specifikacijos).

Be to, siekiant neatsilikti nuo rinkos reikalavimų, 8.4 straipsnio e punkte dabar nurodoma galimybė naudoti apsaugos asociacijos simbolius, jei atsiranda pokyčių toliau segmentuojant ir sertifikuojant SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą produktą.

Šis pakeitimas bendrajam dokumentui įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Prosciutto di Parma“

ES Nr.: ES Nr. PDO-IT-0067-AM05 – 18.12.2020

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Prosciutto di Parma“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis [nurodyta XI priede]

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Produktas yra prosciutto crudo kumpis, sausai sūdytas mažiausiai 14 mėnesių, apvalios formos. Pašalinta distalinė kojos dalis (kojos apačia su kanopa) ir visi išoriniai trūkumai, galintys pakenkti produkto išvaizdai. Jo svoris yra 8,2–12,5 kg. Kai kumpis pjaustomas, mėsa yra vienodos spalvos – nuo rožinės iki raudonos, su įsiterpusiais visiškai baltos spalvos riebalais. Kalbant apie aromatą ir skonį, tai subtilaus, švelnaus skonio mėsa, kuri nėra itin sūri ir pasižymi kvapniu, jai būdingu aromatu. Kumpiams būdingos tam tikros analitinės vertės, t. y. drėgnumas – 58,0–63,0 proc., jūros druskos (natrio chlorido) kiekis – 4,2–6,0 proc. ir tirpiojo azoto kiekis (proteolizės indeksas) – 25,0–32,0 proc. Šios vertės tikrinamos tik paėmus kumpio liesos mėsos mėginį iš dvigalvio šlaunies raumens, prieš kumpį pažymint „kunigaikščio karūnos“ logotipu. Kai ant jo uždedamas logotipas, SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas produktas gali būti parduodamas kaip nepjaustytas ir neiškaulinėtas kumpis arba kumpis be kaulų, supakuotas skirtingo svorio ir formų porcijomis, įskaitant pusę kumpių, arba kaip supjaustytas kumpis tinkamoje pakuotėje. Kartu su logotipu, arba vietoj jo, galima naudoti alternatyvias atpažinimo priemones, kurios yra tokios pat nenutrinamos ir nepašalinamos kaip logotipas ir užtikrinančios „Prosciutto di Parma“ sekimą bei atsekamumą.

Pažymėjus ir iškaulinėjus SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą kumpį jis taip pat gali būti parduodamas kaip supjaustytas kumpis, fasuotas „klasikiniu“ formatu arba formatu „išnešti“.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavinės medžiagos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Pašarai

Leidžiamos pašarinės žaliavos, jų kiekiai ir naudojimo būdai pateikiami vienoje lentelėje. Galimi kiaulių šėrimo būdai: skystais pašarais (įskaitant tradicinę praktiką šerti pašarais su išrūgomis ir (arba) pasukomis) ir sausais pašarais.

Grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc. sausosios medžiagos, šeriamos auginimo etape esančioms kiaulėms.

Leidžiamos pašarinės žaliavos yra šios: kukurūzų grūdų glitimas ir (arba) kukurūzų burbuolių glitimas, kukurūzai, sorgai, miežiai, kviečiai, kvietrugiai, kukurūzų silosas, miltai iš kukurūzų burbuolių su dengiamaisiais lapais, kukurūzų grūdų miltai ir (arba) kukurūzų burbuolių miltai, mažais kiekiais naudojami javai, kviečių sėlenos ir kiti šalutiniai kviečių perdirbimo produktai, sėmenų išspaudos, sėmenų išspaudų pašarai, sėmenų miltai, sėmenų miltai, dehidratuoti runkelių griežiniai, vaisių tyrė ir pomidorų tyrė (pomidorų išspaudos) kaip pašarų premiksų pagrindas, išrūgos, pasukos, liucernos (išdžiovintos aukštoje temperatūroje), melasos, produktai, gauti ekstrahuojant sojas, produktai, gauti ekstrahuojant saulėgrąžų sėklas, produktai, gauti ekstrahuojant rapsus, kukurūzų gemalų miltai, žirniai, kitų ankštinių augalų sėklos, mielės, lipidai, kurių lydymosi temperatūra aukštesnė nei 36 °C, žuvų miltai ir kepintos nesmulkintos sojų pupelės ir (arba) sojų išspaudos.

Grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 55 proc. sausosios medžiagos, šeriamos skerdimui ruošiamoms kiaulėms, kurių mitybos racione gali būti tos pačios pirmiau išvardytos pašarinės žaliavos, išskyrus žuvies miltus bei kepintas nesmulkintas sojų pupeles ir (arba) sojų išspaudas.

Nors kiaulėms šeriamos pašarinės žaliavos turėtų būti iš tos geografinės vietovės, kurioje jos auginamos, ir pasižymėti tinkamomis kokybės savybėmis, kad būtų užtikrinta gera ir sveika kiaulių mityba, kai kuriais metais dėl su klimatu susijusių ir komercinių priežasčių techniškai gali būti neįmanoma 100 proc. tų pašarinių žaliavų gauti vietoje. Tokiu atveju pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 1 straipsnį SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo produkto kokybė ir ryšys su vietine vietove visada garantuojami užtikrinant, kad bent 50 proc. kiaulių per metus suvartojamos sausosios medžiagos būtų iš kiaulių auginimo vietovės (Emilijos-Romanijos, Veneto, Friulio-Venecijos Džulijos, Lombardijos, Pjemonto, Molizės, Umbrijos, Toskanos, Markės, Abrucų ir Lacijaus).

Šviežios kiaulės kojos

Šviežios kiaulės kojos, naudojamos SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui gaminti, turi būti gautos iš:

a)	pagal Italijos gyvulių kilmės knygą pagerintų grynaveislių tradicinių veislių „Italian Large White“, „Italian Landrace“ ir „Duroc“ kuilių arba jų mišrūnų, taip pat grynaveislių tradicinių veislių „Italian Large White“ ir „Italian Landrace“ paršavedžių arba jų mišrūnių;

b)

a punkte nurodytų tradicinių veislių kuilių ir mišrūnių paršavedžių arba kitų genetinių tipų paršavedžių, jei tos veislės išvestos pagal selekcijos ir (arba) kryžminimo programas, apimančias „Large White“, „Landrace“ arba „Duroc“ veisles, kurių sunkiųjų kiaulių auginimo tikslai suderinami su Italijos gyvulių kilmės knygoje išdėstytais tikslais;

c)	kitų genetinių tipų kuilių ir paršavedžių, jei tos veislės išvestos pagal selekcijos ir (arba) kryžminimo programas, apimančias „Large White“, „Landrace“ arba „Duroc“ veisles, kurių sunkiųjų kiaulių auginimo tikslai suderinami su Italijos gyvulių kilmės knygoje išdėstytais tikslais;

d)	c punkte nurodytų kitų genetinių tipų kuilių ir a punkte nurodytų tradicinių veislių paršavedžių.

Šio produkto gamybai naudojamos šviežios kiaulių kojos negali būti:

—	kuilių arba paršavedžių;

—	kuilių arba paršavedžių palikuonių, nepriskirtų a, b, c arba d kategorijoms;

—	kiaulių, kurios turi netinkamų ypatumų, visų pirma – polinkį į stresą (kiaulių streso sindromas – KSS).

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybai naudojamos šviežios kiaulės kojos turi būti gautos tik iš skerdenų, klasifikuojamų kaip „H – Heavy“, kai skerdenos svoris yra 110,1–168 kg ir pagal Europos Sąjungos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę joms priskiriama „U“, „R“, arba „O“ raidė.

Šviežios kiaulės kojos, naudojamos SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui gaminti, pasižymi šiomis savybėmis: Iš mėginio, paimto iš kumpio viršutinio ir apatinio riebalinio poodinio sluoksnio, matyti riebalų tvirtumas, kurį patvirtina ne didesnis kaip 70 jodo skaičius ir (arba) neviršijantis 15 proc. linolo rūgšties kiekis. Riebalų storis aplink apipjaustytos šviežios kiaulės kojos išorinę dalį, matuojant vertikaliai nuo šlaunikaulio galvutės, yra ne mažesnis kaip 22 mm. Pristatyta į sūdymo įrenginį kiaulės koja sveria 11,8–18,0 kg, kad ją būtų galima sūdyti mažiausiai 14 mėnesių. Vietoje, vadinamoje „corona“, yra pakankamai riebalų, kad pluta neatsiskirtų nuo po ja esančio raumenų sluoksnio. Virš šlaunikaulio galvutės matomų raumenų yra ne daugiau kaip 9 mm („kruopštus apipjaustymas“).

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos etapai – nuo šviežių kiaulės kojų sūdymo iki džiovinimo proceso pabaigos – turi vykti „tipiškoje gamybos vietovėje“, kuri yra Parmos provincijoje Emilijos-Romanijos regione.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Kai SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis paženklinamas logotipu ir (arba) alternatyviomis atpažinimo priemonėmis, nurodytomis 3.2 punkte, jis gali būti parduodamas kaip nepjaustytas ir neiškaulinėtas kumpis arba kumpis be kaulų, supakuotas skirtingo svorio ir formų porcijomis, įskaitant pusę kumpių, arba kaip supjaustytas kumpis tinkamoje pakuotėje.

Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir autentiškumą, SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą kumpį galima pjaustyti ir pakuoti tik „tipiškoje gamybos vietovėje“, nurodytoje toliau 4 punkte. SKVN atpažinimo simbolis ant pakuotės turi būti pateiktas taip, kad jo nebūtų galima pašalinti ar nutrinti, kaip nurodyta toliau 3.6 punkte. Ši taisyklė būtina norint išsaugoti SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio kokybės savybes ir užtikrinti visišką produkto sekimą bei atsekamumą.

Supjaustytas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis gali būti pateikiamas fasuotas „klasikiniu“ formatu arba formatu „išsinešti“. Šiems dviem fasavimo formatams taikomi skirtingi ženklinimo reikalavimai ir minimalus tinkamumo vartoti laikas.

Laikant 0–10 °C temperatūroje SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą sūrį, fasuotą „klasikiniu“ formatu, jo vandens aktyvumo vertė turi būti ne didesnė kaip 0,91, o drėgmės kiekis – mažesnis nei 60 proc. ir minimalus tinkamumo vartoti laikotarpis gali siekti iki 180 dienų.

Laikant 0–25 °C temperatūroje SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimą sūrį, fasuotą „klasikiniu“ formatu, jo vandens aktyvumo vertė turi būti ne didesnė kaip 0,90, o drėgmės kiekis – mažesnis nei 60 proc. ir jis turi būti gautas iš kumpių, sveriančių iki 9,5 kg, kurie buvo sūdomi mažiausiai 18 mėnesių. Jis turi būti supakuotas tarp kumpio griežinėlių dedant skirtukus, o minimalus tinkamumo vartoti laikas gali būti iki 30 dienų.

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis, fasuotas formatu „išsinešti“, turi būti laikomas 0–10 °C temperatūroje ir jo vandens aktyvumo vertė turi būti ne didesnė kaip 0,91, o drėgmės kiekis – mažesnis nei 60 proc. Jo minimalus tinkamumo vartoti laikas yra 25 dienos.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Pirmasis elementas, naudojamas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui atpažinti, dėl kurio, nors tai ir nėra ženklinimo dalis, kumpis išsiskiria rinkoje, yra „kunigaikščio karūnos“ logotipas (logotipas, kuriuo žymimi kumpiai, susidedantis iš karūnos su penkiomis viršūnėmis atvaizdo ir vietovardžio „Parma“). Tai ženklas, pagal kurį atpažįstamas ir pripažįstamas SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimas kumpis. Jis atlieka dvejopą vaidmenį – šiuo ženklu šis produktas išskiriamas iš kitų prosciutto crudo kumpio rūšių, užtikrinant jo autentiškumą, ir taip pat garantuojama, kad produktas perėjo visus būtinus gamybos etapus ir kad visus šiuos etapus užregistravo gamybos procese dalyvaujantys veiklos vykdytojai.

Saugomos kilmės vietos nuorodos naudojimas yra teisėtas tik tuo atveju, jei yra šis logotipas ir (arba) alternatyvi ar papildoma atpažinimo priemonė, kaip nurodyta 3.2 punkte. Be jo, produktas negali būti paženklintas saugoma kilmės vietos nuoroda ir ji negali būti nurodyta ant pakuotės, pardavimo dokumentuose ar prekybos metu (nepjaustytas ir neiškaulinėtas kumpis arba kumpis be kaulų, supakuotas skirtingo svorio ir formų porcijomis, įskaitant pusę kumpių, arba supjaustytas kumpis tinkamoje pakuotėje.).

SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui privalomi tokie ženklinimo informacijos reikalavimai:

—

Nepjaustytam ir neiškaulinėtam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui: a) pavadinimas „Prosciutto di Parma“ kartu su Europos Sąjungos SKVN simboliu turi būti nurodytas priekinėje etiketėje pagrindiniame regėjimo lauke ir aiškiai išsiskirti iš viso kito etiketės teksto; b) sudedamųjų dalių sąrašas: kiaulės mėsa / kiauliena / kiaulės koja / kiaulienos koja ir jūros druska; c) įmonės pavadinimas ir (arba) prekės ženklo pavadinimas bei „gamintojo sūdymo įrenginio“ arba „prekybos sūdymo įrenginio“ adresas.

—

Iškaulinėtam ir supakuotam SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimam kumpiui (nepjaustytiems kumpiams, pusei kumpių arba porcijoms): a) pavadinimas „Prosciutto di Parma“ kartu su Europos Sąjungos SKVN simboliu turi būti nurodytas priekinėje etiketėje pagrindiniame regėjimo lauke ir aiškiai išsiskirti iš viso kito etiketės teksto; b) sudedamųjų dalių sąrašas: kiaulės mėsa / kiauliena / kiaulės koja / kiaulienos koja ir jūros druska; c) pakavimo įmonės adresas; d) sūdymo pradžios data, nurodant bent mėnesį ir metus, jei nebesimato sūdymo pradžioje uždėto įspaudo ir (arba) bet kokių kitų taip pat nenutrinamų ir nepanaikinamų alternatyvių atpažinimo priemonių. e) įmonės pavadinimas ir (arba) prekės ženklo pavadinimas bei „gamintojo sūdymo įrenginio“ arba „prekybos sūdymo įrenginio“ adresas.

—

Ant visų pjaustyto SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio pakuočių, nesvarbu, ar jos yra „klasikinio“ formato, ar formato „išsinešti“, standartizuotoje viršutinio kairiojo kampo dalyje turi būti šis „kunigaikščio karūnos“ logotipas: , taip pat pakuotojo nustatymo kodas ir ši informacija: a) žodžiai Prosciutto di Parma - denominazione di origine protetta ai sensi della legge 13 febbraio 1990, n. 26 e del Reg. (CE) n. 1107/96 („Prosciutto di Parma“ – saugoma kilmės vietos nuoroda pagal Įstatymą Nr. 26/90 ir Komisijos reglamentą (EC) Nr. 1107/96); b) pakavimo ir pjaustymo įmonės adresas; c) sūdymo pradžios data, kaip nurodyta ant įspaudo.

Šio kumpio, išskyrus disossato (be kaulų) ir affettato (supjaustytas) pardavimo pavadinimas, negali būti apibūdinamas jokiais aprašomaisiais terminais, pvz., „klasikinis“, „autentiškas“, „ekstra“ arba „super“ arba bet kokiais kitais terminais ar požymiais.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Tipiška vietovė“, kurioje vyksta SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio gamybos procesas, yra Parmos provincijoje, Italijos Emilijos-Romanijos regione. Ši sritis apima tos provincijos dalį, esančią mažiausiai 5 km į pietus nuo kelio „Via Emilia“, besitęsiančio į pietus, kol jis pasiekia didžiausią 900 metrų aukštį. Encos ir Stironės upės suformuoja atitinkamai rytines ir vakarines vietovės ribas.

Geografinė vietovė, iš kurios galima įsigyti žaliavų, yra didesnė nei „tipiška vietovė“ ir apima šių Italijos regionų administracinę teritoriją: Emilijos-Romanijos, Veneto, Friulio-Venecijos Džulijos, Lombardijos, Pjemonto, Molizės, Umbrijos, Toskanos, Markės, Abrucų ir Lacijaus.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ypatingos SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio savybės labai priklauso nuo vietos aplinkos, gamtos ir žmogaus veiksnių, kurie taip pat atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi aukštų kokybės, sveikatos ir maisto saugos standartų. Žaliavos ypatybės nuo etruskų laikų yra būdingos geografinei centrinei ir šiaurės Italijos makrozonoms, įskaitant Friulio-Venecijos Džulijos regioną. Dėl unikalių aplinkos sąlygų, kurių negalima atkurti kitur, ir dėl ypatingų vietos gyventojų gebėjimų – tai liudija daugybė šiandien veikiančių šeimyninių kumpio gamybos įmonių – nedidelė šios teritorijos vietovė išaugo į SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio „tipišką gamybos zoną“. Parma yra kažkada buvusios Cizalpinės Galijos centre, kuriame gyventojai augino dideles kiaulių bandas ir buvo ypač įgudę gaminti sūdytus kumpius.

Šios „tipiškos vietovės“ buvimo vieta suteikia jai unikalias ekologines, klimato ir aplinkos sąlygas: jūros vėjai, kurie pučia iš Toskanos pakrantės Versilijos srities, prasiskverbę pro Magros slėnio alyvmedžių giraites ir pušynus, susilpnėja, tuomet, kirsdami Apeninų perėjas, išdžiūsta, prisigeria kaštonų giraičių kvapo ir pasiekia gamybos vietovę, kurioje išdžiovina SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimus kumpius ir suteikia jiems unikalų švelnų skonį.

Šio proceso etapus lemia sunkiųjų kiaulių, paskerstų vyresnio amžiaus, auginimo raida. Procesas pradedamas nuo vietinių veislių naudojimo, tęsiamas atsižvelgiant į aplinkos, socialines ir ekonomines aplinkybes, ypač į javų auginimą ir pieno gamybą, kurių pagrindu susiformavo šėrimo metodai, ir palaipsniui pasiekiamas natūralus ir unikalus gamybos rezultatas – SKVN žymimas produktas.

Kumpis ir jo gamybos būdas minimi įvairiuose kelių šimtmečių dokumentiniuose šaltiniuose, o nuorodą į dabartinę gamybos vietovę galima rasti 1913 m. Prekybos rūmų sąrašuose. Tai, kas iš pradžių buvo grynai amatininkų veikla, peraugo į pramoninį procesą, tačiau jame vis dar išlaikomos tradicinės produkto savybės.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

Ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimo procedūrą, 2020 m. rugpjūčio 5 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 195 paskelbusi siūlomą pakeitimą dėl SKVN „Prosciutto di Parma“ žymimo kumpio. Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba:

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerijos pagrindiniame puslapyje (http://www.politicheagricole.it) spustelėjus „Qualità“ (ekrano viršuje, horizontalioje juostoje) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.