52022PC0305

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pesticidai 1 yra vienos ar daugiau paruoštų veikliųjų medžiagų ir koformuliantų mišiniai, plačiai naudojami augalų apsaugai atbaidant, mažinant arba naikinant kenksminguosius organizmus. Jie daugiausia naudojami žemės ūkyje, taip pat miškų ūkyje, žaliosiose miestų zonose ir transporto tinkluose, kaip antai prie kelių ir geležinkelių. Pesticidai gali turėti kenksmingą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl jie griežtai reglamentuojami ES lygmeniu. Terminas „pesticidai“ šiame pasiūlyme vartojamas kaip „augalų apsaugos produktų“ sinonimas.

Tausiojo pesticidų naudojimo direktyva (toliau – TPND) 2 priimta 2009 m., kaip vienas iš tolesnių veiksmų pagal Komisijos tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją 3 . Valstybės narės privalėjo užtikrinti, kad TPND perkeliant į nacionalinę teisę iki 2011 m. lapkričio 26 d. įsigaliotų atitinkamos nacionalinės nuostatos. Komisija manė, kad tikslinga atlikti TPND vertinimą, kuriame taip pat būtų nagrinėjamos nustatytos su jos įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ir taikymu valstybėse narėse susijusios problemos. Taigi, šis darbas atliktas kaip abipusiškas vertinimas, apėmęs ir paties teisės akto, ir jo poveikio vertinimą. Komisija tikėjosi, kad šis vertinimas padės pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, peržiūrint TPND, iki 2022 m. I ketvirčio, kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 4 .

Šiuo metu esama TPND įgyvendinimo, taikymo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų. Šie trūkumai išryškinti Komisijos audituose ir per vizitus valstybėse narėse informacijos rinkimo tikslais, taip pat įgyvendinimo ataskaitose:

i)Komisijos ataskaitoje;

ii)Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrime dėl TPND įgyvendinimo; ir

iii)Europos Audito Rūmų neseniai paskelbtoje ataskaitoje dėl augalų apsaugos produktų. Be to, didėjantis visuomenės susirūpinimas dėl pesticidų naudojimo matomas iš daugybės peticijų, dviejų Europos piliečių iniciatyvų 5 ir Europos Parlamento užduotų klausimų šia tema.

Gavus atsiliepimų per viešas konsultacijas dėl Komisijos vertinimo veiksmų plano ir įžanginio poveikio vertinimo, sužinota, kad kai kuriose valstybėse narėse yra didelių TPND įgyvendinimo trūkumų. Tuose atsiliepimuose Komisija taip pat raginta nustatyti griežtesnes taisykles, pavyzdžiui, ES lygmeniu priimamą reglamentą, kad padidėtų nuoseklumas ir būtų pereita prie veiksmingesnės politikos atskirose valstybėse narėse. Pesticidų naudojimo nacionalinės politikos suderinimas gali padėti gerinti vidaus rinkos veikimą ir mažinti iškraipymus valstybių narių tarpusavio prekyboje.

Piliečiams labai rūpi, kad būtų užtikrinta saugi, tvari, teisinga, atsakinga klimato kaitos atžvilgiu ir įperkama maisto gamybos, laikantis tvarumo principų, saugant aplinką, biologinę įvairovę ir ekosistemas, kartu užtikrinant apsirūpinimą maistu, ir tai yra vienas iš 49 pasiūlymų, įtrauktų į 2022 m. gegužės 9 d. paskelbtą Konferencijos dėl Europos ateities galutinę ataskaitą 6 . Piliečiai taip pat prašo Sąjungos apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, kraštovaizdį ir vandenynus, pašalinti taršą ir imtis ryžtingų priemonių, kad būtų skatinamas ir užtikrinamas ekologiškesnis ir labiau į klimatą orientuotas žemės ūkis 7 .

Pagal Europos žaliąjį kursą 8 Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 9 akcentuojamas poreikis pereiti prie sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ taip pat pabrėžiama, kad svarbu gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje (jų vaidmuo yra labai svarbus valdant šią pertvarką). Strategijoje pasiūlyti du konkretūs tikslai iki 2030 m. sumažinti cheminių pesticidų ir pavojingesnių pesticidų naudojimą ir sumažinti jų keliamą riziką. Šios srities ES reglamentavimas yra būtina priemonė siekiant strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ iškeltų tikslų, todėl reikėtų jį stiprinti.

Kaip paaiškinta pridedamame poveikio vertinime, taip pat atsižvelgiant į pagrindžiamąjį vertinimą, šiuo pasiūlymu siekiama keturių toliau išdėstytų tikslų.

●Pirmasis tikslas yra:

i)mažinti cheminių pesticidų, visų pirma tų, kuriuose yra pavojingesnių veikliųjų medžiagų, naudojimą ir riziką;

ii)daugiau taikyti ir geriau užtikrinti integruotąją kenkėjų kontrolę (IKK); ir

iii)kenkėjų kontrolei daugiau naudoti mažiau pavojingas ir nechemines alternatyvas vietoj cheminių pesticidų.

●Antrasis tikslas – gerinti stebėsenos duomenų prieinamumą, įskaitant duomenis apie:

i)pesticidų paskleidimą, naudojimą ir jų keliamą riziką, ir

ii)sveikatos ir aplinkos būklės stebėseną. Taip bus užtikrintas geresnis pažangos vertinimo pagrindas.

●Trečiasis tikslas – pagerinti teisinių nuostatų įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą visose valstybėse narėse, padidinant politikos veiksmingumą ir efektyvumą.

●Ketvirtasis tikslas – skatinti diegti naujas technologijas, kaip antai tiksliojo ūkininkavimo metodus pasinaudojant kosmoso duomenimis ir paslaugomis (įskaitant geografinės vietos nustatymą), bendram pesticidų naudojimui ir jų keliamai rizikai mažinti.

Neseniai atliktas TPND vertinimas patvirtino nustatytus ilgalaikius jos taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sunkumus. Atsižvelgiant į tuos sunkumus, šiuo pasiūlymu dėl reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo (toliau – TNR) siekiama:

i)pakeisti TPND, reglamentuojant pesticidų naudojimą, ir

ii)pasiekti geresnį suderinamumą su Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslais.

Šiuo pasiūlymu siekiama mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai:

i)pasiekiant strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nurodytus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus, ir

ii)skatinant naudoti integruotąją kenkėjų kontrolę (IKK) ir kitas alternatyvas vietoj cheminių pesticidų.

Reglamentas yra tinkama priemonė užtikrinti, kad būtų pasiektas strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ užmojų lygis, ir kartu ištaisyti nustatytas TPND įgyvendinimo problemas, pateikiant aiškias ir vienodas taisykles.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas dera su Europos žaliojo kurso siekiu, kad visų sričių ES politika prisidėtų prie Europos gamtinio kapitalo išsaugojimo ir atkūrimo. Jis dera su šiais tikslais:

i)mažinti cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, ir

ii)mažinti pavojingesnių pesticidų naudojimą.

Tie tikslai išdėstyti šiuose dokumentuose:

i)strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“;

ii)Biologinės įvairovės strategijoje 10 ;

iii)nulinės taršos veiksmų plane 11 ir

iv)dirvožemio strategijoje 12 .

Šis siekis taip pat dera su tikslais, įgyvendinamais pagal ES iniciatyvą dėl apdulkintojų 13 , ES cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti 14 ir 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą 15 .

Šis pasiūlymas taip pat dera su Europos Komisijos tikslais iki 2030 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės būtų skiriama ekologiniam ūkininkavimui, ir kur kas didesniu mastu plėtoti ekologinę akvakultūrą. Šiuo pasiūlymu papildomos ir kitos dabartinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, Reglamentas xxx/xxx dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos žemės ūkio sektoriuje [įterpti priimto teisės akto nuorodą] leis Komisijai skelbti daugiau duomenų apie pesticidų pardavimą ir naudojimą, suskirstytų pagal atskiras veikliąsias medžiagas. Pagal veiksmų planą „Nuo ūkio iki stalo“ Komisija parengė keturių reglamentų projektus dėl duomenų reikalavimų, patvirtinimo kriterijų ir vertinimo principų, taikomų veikliosioms medžiagoms, kurios yra mikroorganizmai, ir augalų apsaugos produktams, kuriuose yra tokių medžiagų, siekiant, kad cheminiams pesticidams alternatyvūs produktai lengviau patektų į rinką. Šie teisės aktai bus priimti ir įsigalios 2022 m. rudenį. Tikslas yra suteikti ūkininkams priemonių, kad jie galėtų pakeisti cheminius augalų apsaugos produktus. Sudarius palankesnes sąlygas pateikti rinkai tokius biologinius augalų apsaugos produktus, ūkininkai, tarp jų ir ekologiškos augalinės produkcijos augintojai, turės daugiau alternatyvių tausios pasėlių apsaugos priemonių.

Šis pasiūlymas aktualus ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems ES regionams Atlanto vandenyne, Karibų jūros regione ir Indijos vandenyne. Tie regionai dėl nuolat juose patiriamų sunkumų dėl atokumo nuo Europos žemyno, izoliuotumo ir priklausomybės nuo kelių produktų, taip pat dėl juose patiriamo didelio klimato kaitos poveikio turi teisę į tai, kad juose būtų galima imtis specialių priemonių jų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi remti. Atokiausių regionų ekosistemų apsaugai ir atkūrimui turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio, atsižvelgiant į itin vertingą jų biologinę įvairovę, kaip numatyta ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)

Pagal naująją BŽŪP 16 (kuri bus įgyvendinama nuo 2023 m. sausio 1 d.) valstybėms narėms bus padedama i) finansuoti veiksmus siekiant pesticidų mažinimo tikslų pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir ii) skatinti tvaraus ūkininkavimo praktiką. Atitinkami dabartinės TPND elementai jau yra įtraukti į BŽŪP paramos sąlygų sistemą. Naujoji BŽŪP taip pat apima įvairias tiksliojo ūkininkavimo skatinimo priemones. Remdamos tiksliojo ūkininkavimo praktikos diegimą valstybės narės gali naudotis ekologinėmis sistemomis ir aplinkosauginiais, su klimatu susijusiais ir kitais valdymo įsipareigojimais. Be to, BŽŪP teikia galimybę finansuoti investicijas, pavyzdžiui, į mechanizuotą įrangą ir rizikos valdymo priemones, taip pat techninio pobūdžio žinių didinimo paramą, kaip antai mokymą, konsultavimą, bendradarbiavimą ir žinių mainus. Konkrečiau, teikiant ūkių konsultavimo paslaugas pagal BŽŪP, ūkininkams valstybėse narėse turėtų būti siūlomos konsultacijos dėl tausiojo pesticidų naudojimo, inovacijų diegimo, skaitmeninių technologijų, pesticidų poveikio mažinimo ir darnaus maisto medžiagų valdymo. Parama bendradarbiavimui ir Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI) taip pat teikia galimybę geriau stiprinti ūkininkų gebėjimus perimti ir sėkmingai diegti skaitmenines technologijas. Be to, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose turėtų paaiškinti, kaip jos naudos BŽŪP priemones atitinkamiems poreikiams patenkinti ir tikslams pasiekti.

Aplinkos ir cheminių medžiagų politika

Šis pasiūlymas turi sąsajų su įvairiomis aplinkos politikos kryptimis ir teisės aktais, pavyzdžiui:

i)planuojamais gamtos atkūrimo tikslais 17 ;

ii)iniciatyva dėl apdulkintojų 18 , kuria siekiama spręsti apdulkintojų nykimo ES problemą ir prisidėti prie pasaulinių pastangų juos išsaugoti;

iii)teršalų sąrašais ir reguliavimo standartais, nustatytais Aplinkos kokybės standartų direktyvoje 19 , Požeminio vandens direktyvoje 20 ir Geriamojo vandens direktyvoje 21 .

Jis yra svarbus siekiant ES vandenį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą 22 , nustatytų tikslų. Jis taip pat siejasi su gamtos apsaugos reikalavimais, nustatytais Buveinių ir Paukščių direktyvose.

ES darbuotojų sveikatos ir saugos politika

Pasiūlymu papildomos atitinkamos ES darbuotojų sveikatos ir saugos acquis nuostatos, visų pirma Pagrindų direktyvos 89/391/EEB 23 , Direktyvos 98/24/EB 24 , Direktyvos 2004/37/EB 25 , Direktyvos 2009/104/EB 26 ir Direktyvos 89/656/EEB 27 nuostatos. Jis atitinka 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą, kurioje ypatingas dėmesys atkreipiamas į būtinybę plėsti mokymus siekiant lavinti ūkininkų įgūdžius ir informuotumą apie ūkiuose taikomas sveikatos ir saugos taisykles, įskaitant saugų cheminių medžiagų, visų pirma augalų apsaugos produktų, naudojimą.

Iniciatyva kurti tvarią Sąjungos maisto sistemą

Šis pasiūlymas papildo planuojamą teisėkūros iniciatyvą dėl tvarios maisto sistemos pagrindų, kuria siekiama skatinti ES ir nacionalinio lygmens politikos suderinamumą, integruoti tvarumo aspektą į visą su maistu susijusią politiką ir didinti Sąjungos maisto sistemos atsparumą. Pagal šią planuojamą iniciatyvą vadovaujantis horizontaliu požiūriu bus nustatomi su tvarumu susiję tikslai, bendros sąvokų apibrėžtys, bendrieji principai ir reikalavimai dėl tvarios Sąjungos maisto sistemos, atsižvelgiant į visų maisto sistemos dalyvių atsakomybę. Kartu su maisto produktų tvarumo ženklinimu ir teikiamomis tikslinėmis paskatomis ši sistema suteiks veiklos vykdytojams galimybę naudotis tvarios praktikos pranašumais ir užtikrins vis didesnį ES rinkoje tiekiamų maisto produktų ir su maistu susijusios veiklos tvarumą. Šio reglamento nuostatos bus lex specialis pagal planuojamą iniciatyvą nustatomų reikalavimų atžvilgiu tiek, kiek šio reglamento nuostatos apima konkretesnes nuostatas, kurių tikslas, pobūdis ir poveikis yra tokie patys kaip būsimų nuostatų pagal šią planuojamą iniciatyvą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šios srities veiksmų teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnio 1 dalis, kuria Europos Sąjungai suteikiami įgaliojimai imtis veiksmų siekiant išlaikyti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir apsaugoti žmonių sveikatą. ES veiksmai šioje srityje grindžiami aktualiais aplinkos ir visuomenės sveikatos klausimais.

•Subsidiarumas

TPND padėtas pagrindas siekti tausaus pesticidų naudojimo. Tačiau dėl tolesnio valstybėse narėse taikomų priemonių nenuoseklumo kartu su skirtingu arba nevisišku TPND įgyvendinimu (kaip išdėstyta prie šio pasiūlymo pridedamame vertinime) skirtųsi sveikatos ir aplinkos apsaugos lygiai. Tai taip pat lemtų skirtingas sąlygas pagrindiniams pesticidų naudotojams, o tai prieštarautų Sutarčių tikslams 28 . Pesticidų naudojimo keliama grėsmė biologinei įvairovei ir ekosistemoms peržengia sienas ir dėl to būtina imtis ryžtingų veiksmų ES lygmeniu. Esami veiksmų lygio įvairiose valstybėse narėse skirtumai kliudo sudaryti vienodas sąlygas vidaus rinkoje.

Koordinuojamais ES veiksmais galima veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinius ir vietos veiksmus dėl tausiojo pesticidų naudojimo. ES turi ir kitų svarbių žemės ūkio ir maisto politikos priemonių, kurios sąveikauja su šiame pasiūlyme numatytomis priemonėmis. Kartu taikant paskatas ir numatant galimas rizikos mažinimo priemones, ryžtingesniais ES lygmens veiksmais dėl pesticidų (įskaitant sąsajas su susijusių sričių politika, kaip antai BŽŪP) galima:

i)padėti mažinti dabartinius nacionalinių požiūrių skirtumus, ir

ii)prisidėti prie vienodesnio požiūrio ateityje.

Šių tikslų valstybės narės negali nustatyti veikdamos pavieniui – dėl reikiamų veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu. Todėl vieningi ES veiksmai yra pagrįsti ir reikalingi.

•Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo neviršijama to, kas būtina siekiant užtikrinti:

i)tinkamą užmojų lygį, ir

ii)didesnį politikos efektyvumą ir veiksmingumą.

Tai pasiekiama atsižvelgiant į vertinimo, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo, išvadas. Šiuo pasiūlymu numatoma gerinti duomenis, taip pat geriau stebėti ir įgyvendinti priemones siekiant mažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką.

Kalbant apie valstybių narių tikslus, pažymėtina, kad šiuo pasiūlymu nenustatoma vienodų privalomų valstybių narių tikslų. Taip yra todėl, kad labai skiriasi dabartiniai pesticidų naudojimo lygiai valstybėse narėse. Tikslų nustatymo proceso proporcingumas užtikrinamas tokia teisės nuostatų formuluote, kad būtų galima atsižvelgti į pesticidų naudojimo pažangos ir intensyvumo skirtumus tarp valstybių narių.

•Priemonės pasirinkimas

Iš turimų įrodymų, rodančių TPND įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumus, matyti, kad ankstesnis požiūris, kuriuo valstybėms narėms palikta laisvė nustatyti išsamias taisykles perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, nebuvo toks veiksmingas, kaip numatyta pradiniame pasiūlyme dėl TPND. TPND vertinimo išvados patvirtina skirtingą ir netolygų TPND įgyvendinimą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse. Šias išvadas patvirtina vertinime apibūdintas Komisijos taikomas atitikties stebėsenos indeksas. Europos Audito Rūmai taip pat padarė išvadą, kad reikia nustatyti aiškesnius kriterijus ir konkretesnius reikalavimus dėl integruotosios kenkėjų kontrolės (IKK), taip siekiant padėti užtikrinti reikalavimų vykdymą ir vertinti atitiktį 29 . Kadangi kenkėjų kontrolės srityje yra tiek daug įvairių sudėtingų su žemės ūkiu susijusių kintamųjų, nustačius aiškias ir vienodas taisykles turėtų būti supaprastinta reikalavimų atitiktis ir pagerintas vykdymo užtikrinimas. Nuoseklų politikos taikymą visose valstybėse narėse galima geriau pasiekti reglamentu, o ne direktyva. Be to, reglamentu būtų sudarytos vienodesnės sąlygos pesticidų naudotojams, nes skirtingos pesticidų naudojimo taisyklės valstybėse narėse paprastai lemia nesąžiningą konkurenciją ir kliudo tinkamai veikti bendrajai rinkai.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Vertinime, pridedamame prie šio pasiūlymo, nustatyta, kad TPND vidinio nuoseklumo ir išorinio suderinamumo su kita ES politika ir priemonėmis lygis iš esmės yra aukštas, nėra didelių nenuoseklumų ar dubliavimosi. TPND tikslai buvo ir tebėra labai svarbūs sprendžiant pesticidų naudojimo keliamos rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai problemas. Nepaisant to, TPND iki šiol yra tik vidutiniškai veiksminga. Komisija ir kiti nustatė trūkumų, susijusių su integruotosios kenkėjų kontrolės (IKK) įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu ir su ribotu valstybių narių nacionalinių veiksmų planų (NVP) veiksmingumu. Daugelis valstybių narių savo nacionaliniuose veiksmų planuose nenustato kiekybinių tikslų ar rodiklių dėl tausesnio pesticidų naudojimo skatinimo ar geresnės žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos. Taip pat nėra veiksmingos stebėsenos sistemos ir todėl duomenys apie pesticidų naudojimą yra riboti. Dėl to sunku daryti išvadą, kiek TPND apsaugo žmonių sveikatą ir aplinką nuo pesticidų neigiamo poveikio. Iki šiol pagal BŽŪP nustatytomis priemonėmis nepavyko paskatinti ūkininkų tausiau naudoti pesticidus.

Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė neigiamą nuomonę dėl Komisijos parengto poveikio vertinimo projekto dėl šio pasiūlymo. Poveikio vertinimo projektas parengtas Komisijos tarnybų darbinio dokumento forma. Reglamentavimo patikros valdyba paprašė peržiūrėti ir pakeisti tą dokumentą, kad jame:

i)būtų daugiau aiškumo dėl prieinamų duomenų ir įrodymų dėl šios iniciatyvos;

ii)būtų patikimiau išanalizuoti ar apibūdinti tikslai mažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką;

iii)būtų aiškiau nurodytas tiksliojo ūkininkavimo priemonių ir mažiau pavojingų alternatyvų cheminiams pesticidams prieinamumas ir įperkamumas; ir

iv)būtų nustatytas ir geriau išanalizuotas šios iniciatyvos poveikis aplinkai, sveikatai ir ekonomikai ir susiję kompromisai.

Reglamentavimo patikros valdyba 2022 m. sausio 26 d. pateikė antrą nuomonę dėl peržiūrėto poveikio vertinimo, pateikto Komisijos tarnybų darbiniame dokumente; šį kartą tai buvo teigiama nuomonė su išlygomis. Gavus antrąją nuomonę, tas dokumentas buvo dar kartą iš dalies pakeistas atsižvelgiant į Reglamentavimo patikros valdybos išlygas, kad jame būtų:

●konkrečiai paaiškintas su pesticidų pardavimu ir naudojimu susijusių įrodymų trūkumas ir atitinkamos dėl šio įrodymų trūkumo atsirandančios kliūtys tinkamai apibrėžti problemą, formuluoti įvairias galimybes ir analizuoti poveikį;

●geriau pagrįstas abiejų privalomųjų 50 % sumažinimo tikslų pasirinkimas ir sąsaja tarp jų;

●nurodytas konkrečiose valstybėse narėse reikalingas pažangos lygis, kad jos laikytųsi abiejų ES privalomųjų sumažinimo tikslų, ir nustatyta, kaip tai bus vertinama ar paskirstoma arba kaip bus teisingai pasidalyta susijusi našta;

●išaiškintos papildomos iniciatyvos, kurios poveikio vertinime įtrauktos į bazinį scenarijų; ir

●nustatytas patikimesnis būsimo šios iniciatyvos vertinimo pagrindas ir tvarkaraštis.

Galutinis poveikio vertinimas parengtas Komisijos tarnybų darbinio dokumento forma ir peržiūrėtas atsižvelgiant į šias Reglamentavimo patikros valdybos nuomones, pastabas ir nurodytus tobulintinus dalykus.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šio pasiūlymo vertinimo veiksmų planas kartu su įžanginiu poveikio vertinimu buvo viešai paskelbtas ir visuomenei suteikta galimybė pateikti atsiliepimų nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki rugpjūčio 7 d. Iš viso gauta 360 atsakymų. Nuo 2021 m. sausio 18 d. iki balandžio 12 d. vyko viešos konsultacijos, per kurias gauti iš viso 1 699 atsakymai. Kaip pažymima konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis apibendrinamojoje ataskaitoje (ši apibendrinamoji ataskaita pridėta prie poveikio vertinimo, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo), gauti atsiliepimai atskleidė didelę nuomonių įvairovę. Profesionalūs pesticidų naudotojai pabrėžė, kad reikia išsaugoti žemės ūkio augalų derlių ir pasėlių kokybę. Kitos suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad reikia skatinti integruotąją kenkėjų kontrolę (IKK), didinti alternatyvų cheminiams pesticidams prieinamumą ir geriau įvertinti cheminių pesticidų naudojimo poveikį sveikatai ir aplinkai. Komisija 2021 m. sausio 19 d., birželio 25 d. ir spalio 5 d. surengė nuotolinius renginius suinteresuotosioms šalims dėl šios iniciatyvos. Šiuose suinteresuotųjų šalių renginiuose iškelti keli klausimai, be kita ko:

i)pesticidų naudotojų susirūpinimas dėl galimo mažesnio pesticidų prieinamumo rinkoje;

ii)BŽŪP finansinės paramos, skiriamos integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti, ribotumas;

iii)poreikis apsaugoti ūkininkų pajamas;

iv)naujų technologijų vaidmens didinimas;

v)žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga; ir

vi)ar reikia toliau drausti pesticidų paskleidimą iš oro. Dauguma nevyriausybinių organizacijų pabrėžė, kad labai svarbu pasiekti Europos žaliojo kurso užmojus ir susijusius tikslus. Kitas klausimas, akcentuotas šiuose suinteresuotųjų šalių renginiuose, buvo susijęs su poreikiu gerinti nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimą.

Taip pat surengtos tikslinės apklausos, praktiniai seminarai ir atvejų tyrimai pagal:

i)Komisijos užsakytą išorės tyrimą, kuriuo pagrįstas vertinimas ir poveikio vertinimas, ir

ii)papildomą prognozavimo tyrimą, atliktą dėl tausiojo pesticidų naudojimo ateities vizijos scenarijų.

Daugiau informacijos apie konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis paskelbta Komisijos svetainėje 30 ir Geresnio reglamentavimo portale 31 . Šiose konsultacijose dalyvavo ir prie susijusios veiklos prisidėjo šios suinteresuotosios šalys:

i)pesticidus naudojantys ūkininkai ir rangovai;

ii)pesticidų naudotojai ne žemės ūkyje;

iii)sveikatos ir aplinkos apsaugos NVO;

iv)profesinės asociacijos, atstovaujančios pramonei ir ekonominės veiklos vykdytojams atitinkamuose sektoriuose (pvz., bitininkams, chemijos pramonei, pesticidų skleidimo įrangos pramonei, sėklų pramonei ir kt.);

v)vartotojų asociacijos;

vi)socialiniai partneriai (darbdavių ir darbuotojų organizacijos);

vii)plačioji visuomenė;

viii)ES ir ne ES šalių kompetentingos nacionalinės ir regioninės institucijos; ir

ix)mokslo ekspertai.

Vykdant įvairią susijusią veiklą gauti atsakymai parodė, kad suinteresuotųjų šalių nuomonės iš esmės išsiskyrė į dvi plačias perspektyvas. Pirmoji grupė laikėsi nuomonės, kad pesticidų naudojimas turėtų būti mažinamas laikantis rizikos mažinimo tikslo tokiu būdu, kuris būtų palankus augalų apsaugos produktų naudotojams. Antroji grupė laikėsi nuomonės, kad pesticidų naudojimas turėtų būti labai sumažintas, galbūt net iki visiško jų naudojimo nutraukimo. Šis pasiūlymas parengtas jame laikantis proporcingo ir realistiško, bet vis vien didelio užmojo požiūrio sprendžiant visuomenei susirūpinimą keliančias pesticidų naudojimo ir rizikos problemas. Pagal šį požiūrį:

i)kai būtina ir tikslinga, toliau leidžiama saugiai naudoti pesticidus, ir

ii)skatinama diegti mokymo ir konsultavimo sistemas dėl alternatyvių kenkėjų kontrolės metodų ir kad būtų geriau įgyvendinama integruotoji kenkėjų kontrolė (IKK).

Kaip apibūdinta poveikio vertinime, kai kurios politikos galimybės atmestos atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių atsiliepimus. Į suinteresuotųjų šalių atsiliepimus taip pat atsižvelgta nustatant galiausiai pasirinktų politikos galimybių užmojų lygį.

•Europos piliečių iniciatyvos.

dvi Europos piliečių iniciatyvos yra susijusios su pesticidų naudojimu ir jomis raginama nustatyti plataus užmojo mažinimo tikslus. Pagal sėkmingą Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ Komisija raginama, siekiant trečiojo tikslo, „nustatyti ES masto privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus siekiant, kad ateityje jie apskritai nebūtų naudojami“. 2017 m. gruodžio 12 d. atsakyme Komisija nurodė, kad ji iš naujo įvertins, ar ES mastu reikia nustatyti privalomus pesticidų naudojimo tikslus.

Pagal iniciatyvą „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“ Komisija raginama „pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų laipsniškai atsisakyta sintetinių pesticidų naudojimo ES žemės ūkyje: 80 % pavojingiausių pesticidų būtų uždrausta ne vėliau kaip iki 2030 m., o visi likę – ne vėliau kaip iki 2035 m.“. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. iniciatyvai buvo surinkta daugiau kaip 1 mln. pritarimo pareiškimų, kuriuos šiuo metu tikrina valstybių narių valdžios institucijos. Jeigu ji bus patvirtinta ir oficialiai pateikta, Komisija parengs komunikatą, kuriame išdėstys veiksmus, kurių ji ketina imtis (jei jų imsis).

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Ši iniciatyva pagrįsta dviem Komisijos užsakytais išorės tyrimais, apėmusiais išsamią literatūros apžvalgą, praktinius seminarus, atvejų tyrimus ir apklausas.

Poveikio vertinime taip pat remtasi papildoma informacija iš kelių kitų tyrimų, kuriuose, taikant ekonominį modeliavimą, įvertintas potencialus poveikis, kurį galėtų turėti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų, įskaitant pesticidų naudojimo ir jų keliamos rizikos mažinimo tikslus, pasiekimas.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimo santrauka yra pateikta čia . Reglamentavimo patikros valdybos teigiama nuomonė yra pateikta čia .

Šio pasiūlymo tikslas mažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, siekiant apsaugoti sveikatą, biologinę įvairovę ir aplinką, yra svarbus Komisijos užmojams pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Tai susiję visų pirma su šiais tikslais: 3 – sveikata ir gerovė, 6 – švarus vanduo, 8 – deramas darbas ir ekonomikos augimas, 11 – darnūs miestai, 12 – tvarus vartojimas ir gamyba, 14 – gyvybė vandenyse ir 15 – gyvybė sausumoje.

Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, pasiūlymas taip pat atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Pagal šį principą vykdoma veikla neturėtų reikšmingai kenkti nė vienam iš šešių aplinkos tikslų, kaip apibūdinta Taksonomijos reglamento 32 17 straipsnyje, remiantis jo 9 straipsniu. Tai tokie šeši tikslai: klimato kaitos švelninimas; prisitaikymas prie klimato kaitos; tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga; perėjimas prie žiedinės ekonomikos; taršos prevencija ir kontrolė; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

Toliau nurodytos pagrindinės politikos galimybės buvo įvertintos lyginant su tikėtinu baziniu scenarijumi, pagal kurį TPND nekeičiama.

1 galimybė: ES tikslai iki 2030 m. 50 % sumažinti pesticidų naudojimą ir 50 % sumažinti pesticidų keliamą riziką lieka teisiškai neprivalomi. Būtų patobulintos pesticidų naudotojams skirtos konsultavimo sistemos ir gairės. Siekiant mažinti cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką būtų skatinama taikyti tiksliojo ūkininkavimo metodus.

2 galimybė: 50 % sumažinimo tikslai taptų teisiškai privalomi ES lygmeniu. Valstybės narės savo nacionalinius sumažinimo tikslus nustatytų taikydamos nustatytus kriterijus. Tuomet šie nacionaliniai tikslai taptų teisiškai privalomi (pagal nacionalinę teisę) ir dėl jų taikomi valdymo mechanizmai būtų susieti su valstybių narių reguliarių metinių ataskaitų teikimu. Būtų draudžiama naudoti pavojingesnius pesticidus jautriose teritorijose, kaip antai miestų žaliosiose zonose. Profesionalūs pesticidų naudotojai turėtų saugoti pesticidų naudojimo ir integruotosios kenkėjų kontrolės (IKK) duomenų elektroninius įrašus, ir tai padėtų mažinti pesticidų naudojimą. Nacionalinės valdžios institucijos rinktų ir analizuotų šiuos duomenų įrašus pažangos stebėsenos tikslais ir kad prireikus galėtų nustatyti taisomąsias priemones nacionaliniu lygmeniu. Nepriklausomi konsultavimo paslaugų teikėjai konsultuotų pesticidų naudotojus alternatyvių metodų ir IKK klausimais.

3 galimybė būtų panaši į 2 galimybę. Tačiau pagal 3 galimybę 50 % sumažinimo tikslai taptų teisiškai privalomi ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis. Būtų draudžiama naudoti visus cheminius pesticidus jautriose teritorijose, kaip antai miestų teritorijose, taip pat saugomose teritorijose pagal Direktyvą 2000/60/EB, tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir kt.

3 galimybė yra tinkamiausia, nors tikslų atžvilgiu tinkamiausia yra 2 galimybė. Šiuo atveju tikslai 50 % sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką taptų teisiškai privalomi ES lygmeniu, o valstybės narės nustatytų savo nacionalinius sumažinimo tikslus pagal nacionalinę teisę. Šios galimybės įvertintos lyginant su tikėtinu baziniu scenarijumi, pagal kurį TPND nekeičiama. Uždraudus naudoti visus augalų apsaugos produktus jautriose teritorijose, bus užtikrinta kuo didesnė atitinkama nauda sveikatai ir aplinkai.

Tinkamiausia galimybė dera su Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, Biologinės įvairovės strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano užmojais. Ši tinkamiausia galimybė bus įvairiai naudinga visuomenei, biologinei įvairovei ir ekosistemoms dėl to, kad sumažės rizika žmonių sveikatai ir aplinkai dėl pesticidų naudojimo. Biologinės įvairovės apsauga taip pat padės mažinti išmetamą CO2 kiekį. Tai atitinka bendrą ES tikslą pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą iki 2050 m. ir tarpinį tikslą 55 % sumažinti išmetamą jo kiekį iki 2030 m. – šie tikslai nustatyti Europos klimato teisės akto 33 2 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje. Pasirinkus šią tinkamiausią galimybę, pesticidų naudotojai bus geriau informuojami apie veiksmingas alternatyvas cheminiams pesticidams, kad, gamindami rinkoje konkurencingus maisto produktus, galėtų sumažinti pesticidų naudojimą ir su tuo susijusias išlaidas. Pasirinkus šią tinkamiausią galimybę, valstybių narių valdžios institucijos, gaudamos išsamesnių duomenų apie pesticidų naudojimą ir IKK, galės užtikrinti kuo didesnį nacionalinių priemonių naudingumą ūkininkams, visuomenei, kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir aplinkai. Šia tinkamiausia galimybe taip pat užtikrinamas didesnis valstybių narių veiksmų skaidrumas ir aiškumas.

Atsižvelgiant į Žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslus, cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimu siekiama ne tik užtikrinti visuomenės sveikatą, bet ir išsaugoti biologinę įvairovę bei apsaugoti aplinką, visų pirma tais atvejais, kai sprendžiami pasaulinės svarbos klausimai, pavyzdžiui, apdulkintojų populiacijų apsaugojimas.

Pasirinkus šią tinkamiausią galimybę, padidės vieneto gamybos sąnaudos dėl:

i)griežtesnių ir išsamesnių duomenų teikimo reikalavimų;

ii)tikėtino derlingumo sumažėjimo naudojant mažiau pesticidų; ir

iii)papildomų išlaidų, kurių patirs tie profesionalūs naudotojai, kurie šiuo metu dar nesinaudoja konsultantų paslaugomis.

Pagal šį pasiūlymą valstybės narės 5 metus galės teikti paramą pagal BŽŪP ūkininkų išlaidoms, patirtoms laikantis visų šiuo pasiūlymu nustatytų teisinių reikalavimų, padengti. Tai turėtų užkirsti kelią bet kokiam maisto produktų kainų didėjimui dėl šiame pasiūlyme nustatytų naujų pareigų. Daugelis šio pasiūlymo nuostatų jau egzistavo pagal TPND, todėl jos neturėtų daryti poveikio maisto produktų kainoms ar pasėlių derliui. Šiuo pasiūlymu daromi pakeitimai bus laipsniški, todėl bus dar labiau sumažintas bet koks poveikis apsirūpinimui maistu.

Siekiant išvengti bet kokių nepageidaujamų neigiamų padarinių ES nepriklausančioms valstybėms, ypač besivystančioms šalims, taip pat gali reikėti imtis kompensacinių ir rizikos mažinimo priemonių. Tokiomis ES priemonėmis galėtų būti remiamas Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) darbas siekiant:

i)pesticidų keliamą riziką mažinti patikimu gyvavimo ciklo valdymo metodu;

ii)padėti besivystančių šalių valdžiai ir suinteresuotiesiems subjektams pereiti prie ekosisteminiu požiūriu grindžiamos praktikos; ir

iii)visame pasaulyje gerinti pesticidų naudojimo žemės ūkyje valdymą.

Poveikį patirs šios MVĮ:

i)ūkininkai ir kitos MVĮ, naudojančios ir parduodančios pesticidus ir pesticidų skleidimo įrangą;

ii)žemės ūkio produkciją ir pesticidus tvarkantys subjektai;

iii)maisto perdirbėjai ir tarpininkai;

iv)žemės ūkio rangovai; ir

v)žemės ūkio konsultantai.

Pagal pasirinktą tinkamiausią politikos galimybę MVĮ patirs įvairių sąnaudų ir naudos. Valstybės narės gali taikyti paskatas arba poveikio švelninimo priemones, be kita ko, pagal BŽŪP, spręsdamos problemas dėl kai kurio su šia galimybe susijusio poveikio. Be to, nuosekliau ir vienodžiau taikant pesticidų naudojimo taisykles, sumažės rinką iškraipančių skirtumų tarp pesticidų naudotojų visose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu nevienodu lygiu taikomos galiojančios taisyklės.

Valstybės narės patirs su atnaujintų taisyklių įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu, taip pat su susijusių stebėsenos duomenų rinkimu ir analizavimu susijusių kontrolės ir administravimo išlaidų. Tai ypač apims bet kokias duomenų rinkimo sistemos diegimo pradines išlaidas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo rengiamas įtraukiai, skaidriai ir nuolat palaikant ryšius su suinteresuotaisiais subjektais. Vertinime nenustatyta, kaip būtų galima supaprastinti teisės aktus arba sumažinti reglamentavimo naštą, kad būtų lengviau pasiekti tausiojo pesticidų naudojimo tikslus. Į šio pasiūlymo taikymo sritį įtraukiamos ir labai mažos įmonės, kadangi, siekiant sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, svarbu vienodai įgyvendinti priemones.

Šis pasiūlymas atitinka skaitmenizacijos politiką, nes juo skatinama diegti elektroninį duomenų tvarkymą ir numatoma, kad bus internete skelbiamos susijusios siekiamos pažangos tendencijos:

i)pesticidų mažinimo tikslų siekimas;

ii)nacionalinių veiksmų planų įgyvendinimas;

iii)metinės pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos;

iv)Komisijos rekomendacijos ir

v)valstybių narių atsakymai.

Elektroninių registrų, kurie bus sukurti pagal šį pasiūlymą, įgyvendinimo taisyklėse bus atsižvelgta į atitinkamas nuostatas dėl ekonomiškai efektyvių, į naudotoją orientuotų ir sąveikių skaitmeninių paslaugų.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlyme gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 34 . Juo visų pirma padedama siekti tikslo užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje. Geresnis politikos, kuria siekiama mažinti pesticidų naudojimo riziką ir apsaugoti sveikatą, vykdymo užtikrinimas taip pat gali padėti sustiprinti pagrindinę teisę į „tinkamas ir teisingas darbo sąlygas“ (ES pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnis). Tai visų pirma galėtų padėti užtikrinti darbuotojų teisę į jų sveikatai, saugai ir orumui tinkamas darbo sąlygas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Esamas rodiklis, pagal kurį vertinamas dviejų strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų su pesticidais susijusių tikslų pasiekimas, taps pagrindu vykdant metinę centralizuotą pažangos stebėseną siekiant šių tikslų ES ir valstybių narių lygmenimis. Pažymėtina, kad veikiausiai tik 2032 m. bus gauta duomenų, iš kurių bus sužinota, ar pesticidų naudojimo ir rizikos mažinimo 2030 m. tikslai pasiekti.

Valstybėms narėms reikės stebėti:

●nepriklausomų konsultavimo paslaugų kūrimą ir naudojimą;

●integruotosios kenkėjų kontrolės taisyklių įgyvendinimą ūkių lygmeniu pasitelkiant elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą;

●(per specialius registrus) profesionaliam naudojimui skirtos skleidimo įrangos tikrinimus;

●profesionalių naudotojų, platintojų ir konsultantų mokymą;

●(per elektroninį registrą) augalų apsaugos produktų naudojimą.

Valstybės narės kasmet pateiks Komisijai informaciją, surinktą vykdant šią stebėseną. Komisija įvertins šią informaciją ir ją papildys, atlikdama savo auditus.

Siekiant papildyti šią metinę stebėseną, Komisijos pasiūlymu, būtų atliktas oficialus šios iniciatyvos įvertinimas, kurį Komisija atliktų praėjus ne mažiau kaip 7 metams po planuojamo šio siūlomo teisės akto įsigaliojimo.

Be to, čia apibūdinti ir pridedamame poveikio vertinime apibūdinti stebėsenos duomenys taip pat gali būti tiesiogiai naudojami stebint, kaip siekiama bendrųjų politikos tikslų, nustatytų pagal Europos žaliąjį kursą ir 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, įskaitant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, Biologinės įvairovės strategiją ir nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I skyriuje nustatomas dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys.

II skyriuje nustatomi ES tikslai 50 % sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir numatant, kad siekiant tų tikslų (kolektyviai) prisideda valstybės narės. Jame numatyta, kad valstybė narė turi pagal nacionalinę teisę nustatyti privalomus tikslus, kurie, laikantis privalomos formulės parametrų, galėtų nukrypti nuo ES 50 % dydžio tikslų. Pagal šią formulę nustatydamos nacionalinius tikslus valstybės narės gali atsižvelgti į ankstesnę pesticidų naudojimo pažangą ir intensyvumą. Numatoma, kad Komisija teiks rekomendacijų tam tikrais atvejais nustatyti didesnius tikslus ir viešai skelbs informaciją apie tendencijas siekiant ES 2030 m. sumažinimo tikslų.

III skyriuje apibūdinama, ką turėtų apimti nacionaliniai veiksmų planai (NVP), taip pat reikalavimai dėl:

i)viešų konsultacijų dėl šių NVP, ir

ii)šių NVP suderinamumo su BŽŪP strateginiais planais.

Šiame skyriuje taip pat nustatoma, ką apima orientaciniai tikslai dėl alternatyvų cheminiams pesticidams. Jame numatyta, kad:

i)valstybės narės į metines pažangos ir įgyvendinimo ataskaitas įtrauks savo pažangos, daromos siekiant dviejų tikslų, tendencijas ir kitus kiekybinius duomenis, ir

ii)Komisija išnagrinės šias ataskaitas ir pateiks rekomendacijų.

IV skyriuje nustatomi reikalavimai profesionaliems IKK naudotojams tais atvejais, kai valstybės narės yra (arba nėra) nustačiusios taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų. Iš profesionalių naudotojų reikalaujama, kad jie saugotų duomenų įrašus apie IKK ir naudotųsi nepriklausomų konsultantų paslaugomis. Jame numatytas profesionaliems naudotojams privalomų integruotosios kenkėjų kontrolės (IKK) taisyklių dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų priėmimas ir jų laikymosi priežiūra. Jame taip pat numatytas elektroninio IKK registro sukūrimas.

V skyriuje nustatyti profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams keliami reikalavimai tam tikrais atvejais turėti mokymo kurso baigimo pažymėjimą. Šiame skyriuje taip pat nustatomi bendrieji reikalavimai dėl pesticidų ir jų skleidimo įrangos naudojimo. Be to, jame pateiktos nuostatos dėl:

i) pesticidų naudojimo jautriose teritorijose;

ii) vandens aplinkos ir geriamojo vandens apsaugos;

iii) pesticidų paskleidimo iš oro;

iv) laikymo, šalinimo ir tvarkymo reikalavimų; ir

v) konsultavimo pesticidų naudojimo klausimais.

VI skyriuje nustatomi reikalavimai dėl augalų apsaugos produktų pardavimo. Jame taip pat nustatoma, kokia informacija apie pesticidus turi būti pardavimo metu pateikiama pirkėjams.

VII skyriuje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų profesionalių naudotojų, konsultantų ir platintojų mokymo ir sertifikavimo sistemą. Jame numatyta sukurti nepriklausomą konsultavimo sistemą. Jame reikalaujama, kad valstybės narės didintų informuotumą su pesticidais susijusiais klausimais, o svarbiausią informaciją paskelbtų internete. Jame taip pat reikalaujama, kad valstybės narės rinktų informaciją apie ūminio ir lėtinio apsinuodijimo pesticidais atvejus.

VIII skyrius susijęs su pesticidų skleidimo įranga. Jame nustatomi reikalavimai dėl profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimo. Jame numatyta, kad duomenys apie visą profesionaliai naudojamą skleidimo įrangą bus užfiksuojami viename ar keliuose elektroniniuose registruose. Jame nustatomi su nuosavybės teisių perdavimu arba naudojimo nutraukimu susijusio pranešimo reikalavimai. Jame reikalaujama atlikti patikrinimus kas trejus metus, paliekant galimybę dėl tam tikros skleidimo įrangos nukrypti nuo tų tikrinimo reikalavimų.

IX skirsnyje nustatoma metodika, pagal kurią apskaičiuojami suderinti rizikos rodikliai ir apskaičiuojama pažanga, daroma siekiant 2030 m. pesticidų sumažinimo tikslų.

X skyriuje nustatomos administracinės ir finansinės nuostatos dėl:

i)pranešimo Komisijai apie atitinkamas kompetentingas institucijas;

ii)sankcijų; ir

iii)mokesčių ir privalomųjų mokėjimų.

XI skyriuje nustatomos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo pagal Tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo reglamentą (toliau – TNR) sąlygos.

XII skyriuje panaikinama TPND ir pateikiamos TNR įsigaliojimo ir taikymo nuostatos.

2022/0196 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2115

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 35 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 36 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutartyje reikalaujama, kad aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga būtų užtikrinama apibrėžiant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ir nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama užtikrinti aukštą apsaugos lygį;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB 37 padėtas pagrindas siekti tausiojo pesticidų naudojimo tikslo, mažinant pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Tos direktyvos vertinimas 38 parodė, kad bendrieji jos tikslai liko nepasiekti ir kad valstybės narės nėra pakankamai gerai ją įgyvendinusios. Tokia išvada patvirtinta Komisijos ataskaitose Europos Parlamentui ir Tarybai, pateiktose 2017 m. 39 ir 2020 m. 40 ;

(3)2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo 41 nurodyta, kad Sąjunga turi nedelsdama imtis veiksmų, kad būtų pereita prie tausesnio pesticidų naudojimo, ir Komisija paraginta pasiūlyti didelio užmojo privalomą Sąjungos tikslą sumažinti pesticidų naudojimą. 2021 m. spalio 20 d. Rezoliucijoje dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ 42 Europos Parlamentas pakartojo raginimą nustatyti privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus;

(4)Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2018 m. tyrime 43 nustatyta, kad pažanga padaryta daugelyje valstybių narių, tačiau bendras Direktyvos 2009/128/EB tikslų įgyvendinimas yra ribotas. 2020 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje 44 dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo nustatyta, kad vertinant ir mažinant su augalų apsaugos produktų naudojimu susijusią riziką didelės pažangos nepadaryta, ir nustatyta su tuo susijusios dabartinės Sąjungos sistemos trūkumų. Kaip pažymima Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto informaciniame pranešime dėl Direktyvos 2009/128/EB vertinimo 45 , šis komitetas taip pat mano, kad reikia iš naujo įvertinti reikalavimus, tikslus, sąlygas ir tvarkaraščius, nustatytus pagal nacionalinius veiksmų planus;

(5)Sąjungos tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo teisinė sistema turi būti pritaikyta siekiant užtikrinti, kad jos tikslai būtų visiškai pasiekti, nustatant aiškesnes ir tiesiogiai taikomas taisykles veiklos vykdytojams. Be to, turėtų būti geriau išaiškintos kai kurios taisyklės, įskaitant integruotosios kenkėjų kontrolės taikymo taisykles, augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimus ir augalų apsaugos produktų skleidimo įrangos patikrinimus. Todėl tikslinga panaikinti Direktyvą 2009/128/EB ir ją pakeisti reglamentu;

(6)biocidiniams produktams taikomos taisyklės yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 46 , kurio vertinimą šiuo metu planuojama atlikti. Todėl šiame reglamente netikslinga nustatyti naujų taisyklių dėl biocidinių produktų naudojimo;

(7)Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ 47 pateiktos veiksmų gairės dėl pagrindinių priemonių, įskaitant teisėkūros priemones, siekiant reikšmingai sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 48 , 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje 49 ir Nulinės taršos veiksmų plane 50 Komisija įsipareigojo imtis veiksmų iki 2030 m. 50 % sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką ir 50 % sumažinti pavojingesnių pesticidų (augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra viena arba daugiau veikliųjų medžiagų, kurios patvirtintos kaip keistinos medžiagos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 51 24 straipsnį ir yra išvardytos Komisijos reglamento (ES) Nr. 540/2011 52 priedo E dalyje, arba kurių sudėtyje yra viena arba daugiau veikliųjų medžiagų, kurios yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/408 53 priede) naudojimą. Taususis augalų apsaugos produktų naudojimas taip pat prisideda prie ekologinio ūkininkavimo skatinimo ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslo iki 2030 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip 25 % Sąjungos žemės ūkio paskirties žemės būtų skiriama ekologiniam ūkininkavimui. Ja remiami ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos tikslai 54 ir ji padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio 10 principą dėl sveikos, saugios ir gerai pritaikytos darbo aplinkos;

(8)dvi Europos piliečių iniciatyvos yra susijusios su pesticidų naudojimu ir jomis raginama nustatyti plataus užmojo mažinimo tikslus. Pagal 2017 m. spalio 6 d. Komisijai pateiktą iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ Komisija raginama, siekiant trečiojo tikslo, „nustatyti ES masto privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus siekiant, kad ateityje jie apskritai nebūtų naudojami“. 2017 m. gruodžio 12 d. atsakyme Komisija nurodė, kad ji iš naujo įvertins, ar ES mastu reikia nustatyti privalomus pesticidų naudojimo tikslus. Neseniai pagal iniciatyvą „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“ Komisija raginama „pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų laipsniškai atsisakyta sintetinių pesticidų naudojimo ES žemės ūkyje: 80 % pavojingiausių pesticidų būtų uždrausta ne vėliau kaip iki 2030 m., o visi likę – ne vėliau kaip iki 2035 m.“. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. iniciatyvai buvo surinkta daugiau kaip 1 mln. pritarimo pareiškimų, kuriuos šiuo metu tikrina valstybių narių valdžios institucijos;

(9)2022 m. gegužės 9 d. paskelbtoje Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje, susijusioje su pasiūlymais dėl žemės ūkio, maisto gamybos, biologinės įvairovės ir ekosistemų bei taršos, piliečiai visų pirma prašo Sąjungos gerokai sumažinti cheminių pesticidų ir trąšų naudojimą, laikantis esamų tikslų, kartu toliau užtikrinant aprūpinimą maistu, ir remiant mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti tvaresnes ir natūraliomis sąlygomis grindžiamas alternatyvas. Piliečiai prašo daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų, be kita ko, technologinių sprendimų, skirtų tvariai gamybai, augalų atsparumui ir tiksliajam ūkininkavimui, ir daugiau komunikacijos, konsultavimo sistemų ir ūkininkams skirtų ir ūkininkų organizuojamų mokymų, taip pat prašo Sąjungos apsaugoti vabzdžius, visų pirma vietinius vabzdžius ir vabzdžius apdulkintojus 55 ;

(10)Europos Sąjungos Taryba 2020 m. spalio 19 d. išvadose 56 , atkreipdama dėmesį į pesticidų naudojimo mažinimo tikslus, Komisijos nustatytus strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, pažymėjo, kad, norint pasiekti tuos tikslus, reikės valstybių narių ir visų suinteresuotųjų subjektų pastangų, intensyvaus bendradarbiavimo ir konsultavimosi. Taryba taip pat paprašė Komisijos užtikrinti, kad šie tikslai būtų visos Sąjungos tikslai, prie kurių įgyvendinimo privalėtų prisidėti visos valstybės narės savo nacionalinio lygmens veiksmais. Tarybos išvadose prašoma nustatyti tokius tikslus atsižvelgiant į tai, kas iki šiol pasiekta, ir į skirtingus valstybių narių išeities taškus, aplinkybes bei sąlygas;

(11)biologinės kontrolės priemonės yra tausus kontrolės būdas, alternatyvus kenksmingųjų organizmų kontrolei cheminiais produktais. Kaip pažymima Tarybos sprendime (ES) 2021/1102 57 , biologinės kontrolės priemonės tampa vis svarbesnės tvariam žemės ir miškų ūkiui ir atlieka svarbią funkciją sėkmingai vykdant integruotąją kenkėjų kontrolę ir užsiimant ekologiniu ūkininkavimu. Pereiti nuo cheminių augalų apsaugos produktų prie kitų priemonių yra lengviau tada, kai yra prieinamų biologinių kontrolės priemonių. Tikslinga skatinti ūkininkus pereiti prie mažų sąnaudų žemės ūkio metodų, įskaitant ekologinį ūkininkavimą. Todėl tikslinga apibrėžti biologinės kontrolės koncepciją kaip pagrindą, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatytų orientacinius tikslus didinti pasėlių, kuriuose taikomos biologinės kontrolės priemonės, procentinę dalį;

(12)strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslas yra ekonomiškai perspektyviu būdu padaryti didelę pažangą mažinant cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą. Kad būtų pasiektas šis tikslas, būtina nustatyti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo ir jų keliamos rizikos mažinimo ir pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo kiekybinius tikslus Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis siekiant stebėti daromą pažangą. Nacionaliniai tikslai turėtų būti nustatyti nacionalinės teisės aktais, kad būtų užtikrinta tinkama jų siekimo pažanga ir susijusi atskaitomybė. Valstybės narės taip pat turėtų pasiekti šiuos privalomus nacionalinius tikslus iki 2030 m. Tikimasi, kad sumažinus cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą labai sumažės darbuotojų saugai ir profesionalių naudotojų sveikatai kylanti rizika;

(13)atsižvelgiant į skirtingus ankstesnės pažangos lygius ir pesticidų naudojimo intensyvumo skirtumus tarp valstybių narių, būtina valstybėms narėms suteikti tam tikro lankstumo nustatant savo privalomus nacionalinius tikslus (toliau – nacionaliniai 2030 m. mažinimo tikslai). Naudojimo intensyvumą geriausia pamatuoti padalijant bendrą veikliųjų medžiagų, pateiktų į rinką ir todėl naudojamų kaip augalų apsaugos produktai konkrečioje valstybėje narėje, kiekį iš paviršiaus ploto, kuriame buvo naudojamos veikliosios medžiagos. Cheminių pesticidų, ypač pavojingesnių pesticidų, naudojimo intensyvumas yra susijęs su didesne priklausomybe nuo cheminių pesticidų, didesne rizika žmonių sveikatai ir aplinkai ir mažiau tvaria ūkininkavimo praktika. Todėl tikslinga leisti valstybėms narėms nustatant nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus atsižvelgti į jų mažesnį cheminių pesticidų naudojimo intensyvumą nei Sąjungos vidurkis. Taip pat tikslinga reikalauti, kad nustatydamos nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus jos atsižvelgtų į savo didesnį cheminių pesticidų naudojimo intensyvumą nei Sąjungos vidurkis. Be to, siekiant pripažinti ankstesnes valstybių narių pastangas, joms taip pat turėtų būti leista nustatant nacionalinius mažinimo 2030 m. tikslus atsižvelgti į ankstesnę pažangą, padarytą dar iki strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ priėmimo. Ir, priešingai, tais atvejais, kai valstybėse narėse cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas ir jų keliama rizika padidėjo arba tik nedideliu mastu sumažėjo, dabar jos turėtų daugiau prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų, taip pat atsižvelgdamos į pesticidų naudojimo intensyvumą. Siekiant užtikrinti sąžiningas bendras pastangas įgyvendinant bendruosius Sąjungos tikslus ir pakankamą užmojų lygį, reikėtų nustatyti nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų apatines ribas. ES atokiausi regionai, išvardyti Sutarties 349 straipsnyje, yra Atlanto vandenyne, Karibų jūros regione ir Indijos vandenyne. Dėl nuolatinių sunkumų, su kuriais susiduria šie regionai, pvz., dėl to, kad jie yra labai nutolę nuo Europos žemyno, yra izoliuoti ir patiria didelio klimato kaitos poveikį, tikslinga leisti valstybėms narėms atsižvelgti į konkrečius jų poreikius, susijusius su augalų apsaugos produktų naudojimu ir priemonėmis, pritaikytomis prie konkrečių klimato sąlygų ir auginamų kultūrų. Siekiant užtikrinti sąžiningas bendras pastangas įgyvendinant bendruosius Sąjungos tikslus, kai valstybė narė iki 2030 m. pasiekia savo nacionalinį 2030 m. mažinimo tikslą, iš jos neturėtų būti reikalaujama siekti papildomo sumažinimo, tačiau ji turėtų atidžiai stebėti metinius cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo ir rizikos bei pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo svyravimus, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant atitinkamo nacionalinio 2030 m. mažinimo tikslo. Siekiant skaidrumo, turėtų būti viešai prieinami valstybių narių atsakymai į bet kokias Komisijos rekomendacijas, pateiktas dėl jų nacionalinių tikslų užmojų lygio ir dėl metinės pažangos, padarytos siekiant tų tikslų;

(14)valstybės narės turėtų parengti ir paskelbti nacionalinius veiksmų planus. Siekiant, kad valstybių narių nacionaliniai veiksmų planai būtų veiksmingi, juose turėtų būti pateikti kiekybiniai tikslai ir nurodyti privalomi nacionaliniai 2030 m. mažinimo tikslai, nustatyti nacionalinėje teisėje, kartu su susijusiais orientaciniais tikslais, nustatomais nacionaliniuose veiksmų planuose, ir taikomomis priemonėmis, tvarkaraščiais bei rodikliais siekiant mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Taip bus galima laikytis struktūrinio požiūrio nustatant kiekybinius uždavinius ir tikslus, juos aiškiai susiejant su nacionaliniais 2030 m. mažinimo tikslais. Siekiant stebėti šio reglamento nuostatų laikymąsi, taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienais metais teiktų ataskaitas dėl siekiamų tikslų ir tikslius kiekybinius duomenis, susijusius su tuo, kaip laikomasi nuostatų dėl naudojimo, mokymų, skleidimo įrangos ir integruotosios kenkėjų kontrolės;

(15)siekiant bendrų Sąjungos mažinimo tikslų (toliau – Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslai) ir nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, būtina padidinti biologinės kontrolės ir kitų necheminių alternatyvių priemonių prieinamumą ir naudojimą. Šių alternatyvų prieinamumas paskatins įdiegti kenkėjų kontrolės praktiką, pagal kurią naudojama nedaug pesticidų, kaip antai ekologinį ūkininkavimą;

(16)tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo sričių politikos ir priemonių įgyvendinimas daro poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai ir darbo sąlygoms. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenei ir socialiniams partneriams būtų suteikta pakankamai galimybių dalyvauti ir pareikšti nuomonę rengiant valstybių narių nacionalinius veiksmų planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB 58 (kai taikoma);

(17)siekiant užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą su susijusiais teisės aktais, valstybių narių nacionaliniuose veiksmų planuose turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB 59 , Tarybos direktyvą 92/43/EEB 60 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB 61 , Tarybos direktyvą 91/676/EEB 62 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB 63 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 64 ir Reglamentą xxx/xxx dėl gamtos atkūrimo [įrašyti nuorodą į priimtą teisės aktą], ir tie planai turėtų būti suderinti su bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) strateginiais planais, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/2115 65 ;

(18)ekonominės priemonės, įskaitant priemones pagal BŽŪP, kuriomis teikiama parama ūkininkams, gali būti labai svarbios siekiant su tausiuoju augalų apsaugos produktų naudojimu susijusių tikslų, visų pirma mažinant cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą. Valstybių narių nacionaliniuose BŽŪP strateginiuose planuose turi būti parodyta, kaip BŽŪP įgyvendinimu prisidedama prie kitų atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir jų tikslų, įskaitant tikslus pagal šį reglamentą, įgyvendinimo ir kaip tai remiama;

(19)siekiant skaidrumo ir siekiant skatinti didesnę pažangą, būtina vertinti valstybių narių daromą pažangą siekiant nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų ir kitų nacionalinių orientacinių mažinimo tikslų. Tai turėtų būti daroma remiantis kasmet teikiamomis metinėmis pažangos ir įgyvendinimo ataskaitomis. Kad būtų galima paprastai ir lengvai palyginamai stebėti šio reglamento laikymąsi, valstybės narės taip pat turėtų įtraukti su šio reglamento įgyvendinimu susijusius kiekybinius duomenis apie naudojimą, mokymus, skleidimo įrangą ir integruotąją kenkėjų kontrolę. Kad Komisija galėtų skatinti pažangą siekiant nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų ir kitų nacionalinių orientacinių mažinimo tikslų, įskaitant ir bet kokias tiems tikslams pasiekti skirtas priemones, Komisija turėtų kas dvejus metus atlikti tokios pažangos ir priemonių analizę;

(20)siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, būtina vadovautis tokiu požiūriu į kenkėjų kontrolę, kad būtų užtikrintai skiriama pakankamai dėmesio visoms galimoms prieinamoms priemonėms, kuriomis slopinamas kenksmingųjų organizmų populiacijų vystymasis, kartu palaikant ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstą cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo lygį ir kuo labiau sumažinant riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal integruotosios kenkėjų kontrolės koncepciją yra svarbu sveikų žemės ūkio kultūrų auginimas kuo mažiau sutrikdant agrarines ekosistemas, skatinama taikyti natūralius kenkėjų kontrolės mechanizmus, o kontrolė cheminėmis priemonėmis vykdoma tik tada, kai jau išnaudotos visos kitos galimos kontrolės priemonės. Siekiant užtikrinti, kad integruotoji kenkėjų kontrolė būtų nuosekliai įgyvendinama vietos lygmeniu, būtina nustatyti aiškias taisykles šiame reglamente. Profesionalus naudotojas, laikydamasis pareigos vykdyti integruotąją kenkėjų kontrolę, turėtų apsvarstyti ir taikyti visus metodus ir praktiką, kuriais išvengiama augalų apsaugos produktų naudojimo. Cheminiai augalų apsaugos produktai turėtų būti naudojami tik kai jau išnaudotos visos kitos kontrolės priemonės. Siekiant užtikrinti ir stebėti šio reikalavimo laikymąsi, svarbu, kad profesionalūs naudotojai užfiksuotų, dėl kokių priežasčių jie paskleidžia augalų apsaugos produktus arba dėl kokių priežasčių imasi bet kokių kitų veiksmų pagal integruotosios kenkėjų kontrolės principus, ir užfiksuotų duomenis apie gautas nepriklausomų konsultantų konsultacijas, kuriomis jiems padedama įgyvendinti integruotąją kenkėjų kontrolę. Tokie duomenų įrašai yra reikalingi ir dėl pesticidų paskleidimo iš oro;

(21)siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, Komisija turėtų parengti standartinį šabloną valstybėms narėms, kad būtų galima sujungti profesionalių naudotojų duomenų įrašus apie veiksmus, kurių imtasi vykdant integruotąją kenkėjų kontrolę, su apskaitos įrašais, tvarkomais pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnį;

(22)siekiant, kad būtų lengviau laikytis integruotosios kenkėjų kontrolės reikalavimų, būtina nustatyti taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, privalomas profesionaliam naudotojui, priklausomai nuo atitinkamos žemės ūkio kultūros ir to profesionalaus naudotojo veiklos regiono. Pagal tokias taisykles taikant integruotosios kenkėjų kontrolės reikalavimus turėtų būti nustatyti patikrinami kriterijai, taikomi konkrečiai žemės ūkio kultūrai. Siekiant užtikrinti, kad taisyklės dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų atitiktų integruotosios kenkėjų kontrolės reikalavimus, turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės dėl to, ką tai turėtų apimti, o Komisija turėtų patikrinti tų taisyklių parengimą, įgyvendinimą ir jo užtikrinimą vietoje;

(23)kad būtų galima patikrinti, kaip profesionalūs naudotojai laikosi integruotosios kenkėjų kontrolės reikalavimų, turėtų būti tvarkomas elektroninis integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registras siekiant patikrinti šiame reglamente nustatytų integruotosios kenkėjų kontrolės taisyklių laikymąsi ir remti Sąjungos politikos raidą. Prieiga prie registro taip pat turėtų būti suteikta nacionalinėms statistikos institucijoms, kad jos galėtų tobulinti, rengti ir platinti oficialią statistiką pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 66 V skyrių. Šiame registre turėtų būti registruojamos visos prevencinės ar intervencinės priemonės ir tų prevencinių ar intervencinių priemonių taikymo priežastys. Taip kompetentingoms institucijoms bus suteikta informacija, būtina patikrinti, ar profesionalus naudotojas, prieš nustatydamas konkrečią prevencinę ar intervencinę priemonę, vadovavosi sprendimų priėmimo procesu, atitinkančiu integruotąją kenkėjų kontrolę. Šiame registre taip pat turėtų būti pateikiami duomenys apie būtinas kasmetines konsultacijas, kuriomis padedama vykdyti integruotąją kenkėjų kontrolę, – taip siekiama įsitikinti, kad yra vykdomas toks strateginis ilgalaikis integruotosios kenkėjų kontrolės planavimas;

(24)siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai ir susijusi jų skleidimo įranga būtų naudojami taip, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka, būtina nustatyti bendruosius reikalavimus profesionaliems naudotojams dėl naudojant tam tikrus augalų apsaugos produktus ar jų skleidimo įrangą privalomų mokymų, taip pat dėl pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo ir dėl poreikio laikytis profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimo reikalavimų;

(25)augalų apsaugos produktų naudojimas gali daryti ypač didelį neigiamą poveikį tam tikrose teritorijose, kuriomis dažnai naudojasi plačioji visuomenė arba pažeidžiamos grupės, bendruomenių gyvenvietėse, kuriose žmonės gyvena ir dirba, taip pat ekologiniu požiūriu jautriose teritorijose, kaip antai tinklo „Natura 2000“ teritorijose, saugomose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB 67 ir Tarybos direktyvą 92/43/EEB 68 . Jeigu augalų apsaugos produktai naudojami tokiose teritorijose, kuriomis naudojasi plačioji visuomenė, žmonių sąlyčio su tokiais augalų apsaugos produktais tikimybė yra didelė. Todėl, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turėtų būti draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus jautriose teritorijose ir 3 metrų spinduliu aplink tokias teritorijas. Nukrypti nuo šio draudimo turėtų būti leidžiama tik tam tikromis sąlygomis ir atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes;

(26)vandens aplinka ir geriamojo vandens ištekliai yra itin jautrūs augalų apsaugos produktams. Todėl, siekiant apsaugoti vandens aplinką, turėtų būti draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus paviršinių vandenų ir aplinkinėse teritorijose. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta paviršinių ir požeminių vandenų, taip pat pakrančių ir jūrų vandenų būklės blogėjimo ir būtų galima pasiekti gerą paviršinio ir požeminio vandens būklę, apsaugant vandens aplinką ir geriamojo vandens išteklius nuo augalų apsaugos produktų poveikio. Be to, svarbu, kad profesionalūs naudotojai būtų mokomi kuo mažiau paskleisti arba visai nenaudoti tam tikrų augalų apsaugos produktų, kurie klasifikuojami kaip „kenksmingi vandens organizmams, sukeliantys ilgalaikius pakitimus“, „labai toksiški vandens organizmams, sukeliantys ilgalaikius pakitimus“ arba „toksiški vandens organizmams, sukeliantys ilgalaikius pakitimus“. Taip pat svarbu, kad profesionalūs naudotojai būtų mokomi apie tai, kad svarbu teikti pirmenybę nedidelės rizikos augalų apsaugos produktams ar necheminėms alternatyvoms, naudoti dulksnos dreifą mažinančias technologijas ir rizikos mažinimo priemones;

(27)tiksliuoju ūkininkavimu vadinamos žemės ūkio valdymo sistemos, kurias taikant pasėlių valdymas kruopščiai priderinamas prie vietos sąlygų, kaip antai sąlygų žemės sklypuose. Pesticidų naudojimą galima gerokai sumažinti taikant esamas technologijas, įskaitant naudojimąsi Sąjungos kosmoso duomenimis ir paslaugomis („Galileo“ ir „Copernicus“). Todėl būtina suteikti teisinį pagrindą, kuriuo būtų skatinama tiksliojo ūkininkavimo plėtra. Augalų apsaugos produktų paskleidimas iš orlaivių (be kita ko, iš lėktuvų, sraigtasparnių ir bepiločių orlaivių) paprastai yra mažiau tikslus, palyginti su kitomis paskleidimo priemonėmis, todėl gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl paskleidimas iš oro turėtų būti draudžiamas, nustatant ribotas nukrypti leidžiančias nuostatas, taikytinas konkrečiais atvejais, kai tokio paskleidimo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra mažesnis nei bet kurio kito alternatyvaus paskleidimo metodo arba kai nėra perspektyvaus alternatyvaus paskleidimo metodo. Taip pat būtina užfiksuoti, kiek paskleidimo iš oro operacijų įvykdoma remiantis suteiktais tokio paskleidimo leidimais, kad būtų turimi aiškūs duomenys apie tai, kiek kartų paskleidimas iš oro faktiškai vykdytas gavus leidimą;

(28)vis dėlto tikėtina, kad naudojant tam tikrus bepiločius orlaivius (įskaitant dronus) bus galima tiksliau paskleisti augalų apsaugos produktus iš oro. Tikėtina, kad tokie bepiločiai orlaiviai dėl jais atliekamo tikslaus paskleidimo gali padėti mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą ir taip padėti mažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginti su antžeminės skleidimo įrangos naudojimu. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma draudimo paskleisti pesticidus iš oro išimtis tam tikriems bepiločiams orlaiviams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dar trūksta mokslinio tikrumo, tokios išimties taikymą reikėtų atidėti trejiems metams;

(29)dėl augalų apsaugos produktų tvarkymo, įskaitant jų laikymą, skiedimą ir maišymą, panaudotos skleidimo įrangos valymą, mišinių likučių surinkimą iš rezervuarų ir šalinimą, taip pat likusių tuščių pakuočių ir augalų apsaugos produktų likučių šalinimą, kyla itin didelė žmonių ir aplinkos sąlyčio su jais rizika. Todėl tikslinga numatyti konkrečias priemones dėl šios veiklos. Tokiu mastu, kuriuo būtina darbo vietoje laikytis būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų naudojant, saugant ir šalinant augalų apsaugos produktus, tie reikalavimai yra nustatyti, inter alia, Tarybos direktyvoje 89/391/EEB 69 , Tarybos direktyvoje 89/656/EEB 70 , Tarybos direktyvoje 98/24/EB 71 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/37/EB 72 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/104/EB 73 ;

(30)atsižvelgiant į tai, kokios svarbios yra konsultacijos dėl augalų apsaugos produktų naudojimo, padedančios juos naudoti taip, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka, ir laikytis integruotosios kenkėjų kontrolės principų, svarbu, kad konsultantai būtų tinkamai išmokyti;

(31)augalų apsaugos produkto pardavimas yra svarbus platinimo grandinės etapas, nes jo metu platintojai gali pateikti reikiamą informaciją, padedančią tinkamai naudoti tą produktą. Pirkėjas arba galutinis naudotojas turėtų turėti galimybę pirkimo metu gauti konkrečių konsultacijų dėl saugos instrukcijų, skirtų žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugai užtikrinti, kad galėtų būti atsakyta į pirkėjo klausimus, taigi jam būtų lengviau tinkamai naudoti tą augalų apsaugos produktą. Pardavimo vietoje neprofesionaliems naudotojams turėtų būti prieinama bendra informacija apie augalų apsaugos produktų saugų naudojimą, tvarkymą ir laikymą ir apie tokių produktų pakuočių šalinimą, nes tie naudotojai paprastai neturi tokių praktinių žinių, kokias turi profesionalūs naudotojai;

(32)itin svarbu, kad valstybės narės sukurtų ir palaikytų augalų apsaugos produktų platintojų, konsultantų ir profesionalių naudotojų pirminio ir tolesnio mokymo sistemas ir tokio mokymo kursų baigimo atestacijos sistemas, siekiant užtikrinti, kad tie veiklos vykdytojai visiškai suvoktų galimą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai ir žinotų apie tinkamas priemones tai rizikai kuo labiau sumažinti. Konsultantų mokymas turėtų būti platesnis nei platintojų ir profesionalių naudotojų, nes jie turi gebėti padėti tinkamai įgyvendinti integruotąją kenkėjų kontrolę ir laikytis taisyklių dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų. Profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus turi naudoti arba pirkti tik mokymo kursų baigimo pažymėjimą turintys asmenys. Be to, siekiant užtikrinti, kad augalų apsaugos produktų naudojimas būtų saugus žmonių sveikatai ir aplinkai, iš platintojų turėtų būti reikalaujama prekybos vietoje teikti konkrečią informaciją apie produktą tiek profesionaliems, tiek neprofesionaliems augalų apsaugos produktų pirkėjams;

(33)siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi planinio požiūrio į kenksmingųjų organizmų kontrolės metodų naudojimą per kelis augimo sezonus, taip kuo labiau sumažinant cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą ir užtikrinant tinkamą integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, turėtų būti reikalaujama, kad profesionalūs naudotojai dėl kenkėjų kontrolės reguliariai konsultuotųsi su išmokytais nepriklausomais konsultantais, taip pasiekiant, kad augalų apsaugos produktai būtų naudojami tik kai jau išnaudotos visos kitos galimybės;

(34)atsižvelgiant į galimą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai dėl augalų apsaugos produktų naudojimo, visuomenei turėtų būti prieinama geresnė informacija apie bendrą tokių produktų naudojimo poveikį, tuo tikslu rengiant informavimo kampanijas ir perduodant informaciją per platintojus ir kitomis tinkamomis priemonėmis;

(35)siekiant geriau suprasti tendencijas, susijusias su ūminio ir lėtinio apsinuodijimo atvejais dėl žmonių sąlyčio su augalų apsaugos produktais, kiekviena valstybė narė turėtų rinkti informaciją apie tokias tendencijas. Komisija taip pat turėtų stebėti bendrąsias tendencijas Sąjungos lygmeniu;

(36)siekiant kuo labiau sumažinti augalų apsaugos produktų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti sistemas, pagal kurias būtų atliekama profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos reguliari techninė apžiūra. Atsižvelgiant į galimą mažesnį profesionaliam naudojimui, kurio mastas yra labai mažas, skirtos skleidimo įrangos poveikį, taip pat tikslinga leisti valstybėms narėms nustatyti ne tokius griežtus tikrinimo reikalavimus ir numatyti skirtingus tokios įrangos tikrinimo intervalus. O kadangi naujos rankinės skleidimo įrangos ar nugarinių purkštuvų pirkimo kaina yra gana nedidelė, palyginti su tikrinimo išlaidomis, tikslinga suteikti galimybę nacionalinėmis nuostatomis nukrypti nuo privalomo tokios įrangos tikrinimo reikalavimo, su sąlyga, kad būtų atliktas tokios įrangos keliamos rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimas. Tas vertinimas turėtų apimti tokios įrangos naudojimo masto įvertinimą. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tikrinimo reikalavimų, būtina reikalauti, kad kiekviena valstybė narė sukurtų ir nuolat atnaujintų profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registrą. Kadangi kai kuri skleidimo įranga yra be unikalių identifikatorių, būtina numatyti unikalaus identifikatoriaus suteikimą tokiai skleidimo įrangai, siekiant užtikrinti, kad visus įrangos vienetus būtų galima fiziškai identifikuoti;

(37)siekiant stebėti pažangą mažinant augalų apsaugos produktų naudojimo keliamą riziką ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, būtina toliau naudoti suderintų rizikos rodiklių sistemą, nustatytą pagal Direktyvą (ES) 2009/128/EB;

(38)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 74 surinkti statistiniai duomenys apie augalų apsaugos produktus turėtų būti naudojami apskaičiuojant tuos suderintus rizikos rodiklius ir pažangą siekiant privalomų Sąjungos ir nacionalinių tikslų, pagrįstų strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Kadangi pesticidų naudojimas kinta iš metų į metus, visų pirma priklausomai nuo oro sąlygų, yra tikslinga nustatyti trejų metų bazinį laikotarpį, kad būtų atsižvelgta į tokius svyravimus. Apskaičiuojant 1 ir 2 suderintus rizikos rodiklius bazinis laikotarpis yra 2011–2013 m., nes tai buvo pirmas trejų metų laikotarpis, kurio duomenis Komisija gavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1185/2009, ir jis sutampa su Direktyvos 2009/128/EB įsigaliojimu. Bazinis laikotarpis, kuriuo apskaičiuojama pažanga siekiant Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų, yra 2015–2017 m., nes tai yra treji paskutiniai metai, kurių duomenys buvo prieinami tuo metu, kai buvo paskelbta strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Apskaičiuojant naują 2a suderintą rizikos rodiklį bazinis laikotarpis yra 2022–2024 m., nes tai bus pirmas trejų metų laikotarpis, kurio duomenys apie plotus, apdorotus pesticidais pagal kiekvieną dėl ypatingos situacijos augalų apsaugos srityje suteiktą autorizaciją, bus prieinami;

(39)šiuo metu vieninteliai patikimi Sąjungos lygmeniu prieinami su augalų apsaugos produktų tiekimu rinkai ir naudojimu susiję statistiniai duomenys yra apie veikliųjų medžiagų kiekius augalų apsaugos produktuose, kurie pateikiami rinkai, taip pat pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl ypatingos situacijos augalų apsaugos srityje išduotų autorizacijos liudijimų skaičiaus duomenys. Tie statistiniai duomenys naudojami apskaičiuojant 1 ir 2 suderintus rizikos rodiklius pagal Direktyvą 2009/128/EB ir apskaičiuojant pažangą, padarytą siekiant privalomų Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų ir nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, grindžiamų strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Naujasis 2a suderintas rizikos rodiklis bus apskaičiuojamas naudojant statistinius duomenis apie dėl ypatingos situacijos augalų apsaugos srityje išduotų autorizacijos liudijimų skaičių, augalų apsaugos produktų, kuriems išduotas toks autorizacijos liudijimas, veikliųjų medžiagų savybes, taip pat pagal tokį autorizacijos liudijimą pesticidais apdorotus plotus, siekiant geriau kiekybiškai nustatyti riziką, kurią kelia dėl ypatingų situacijų augalų apsaugos srityje išduoti autorizacijos liudijimai;

(40)siekiant skaidrumo, taip pat siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą visose valstybėse narėse, šio reglamento priede turėtų būti nustatyta pažangos, padarytos siekiant dviejų Sąjungos ir dviejų nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, apskaičiavimo metodika ir suderintų rizikos rodiklių apskaičiavimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis metodika;

(41)2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pripažintas poreikis imtis skubių veiksmų biologinei įvairovei apsaugoti. Yra įrodymų, kad Sąjungoje plačiu mastu mažėja gyvosios gamtos rūšių, visų pirma vabzdžių ir apdulkintojų, skaičius. Biologinės įvairovės nykimą, be kitų veiksnių, sukelia ir augalų apsaugos produktų naudojimas, o valstybių narių veiksmais pagal dabartines Sąjungos politikos priemones iki šiol dar nepavyko sustabdyti šios biologinės įvairovės mažėjimo tendencijos. Todėl labai svarbu užtikrinti tokį augalų apsaugos produktai naudojimą, kad sumažėtų kenksmingo tokių produktų poveikio laukinei gyvūnijai rizika, taikant įvairias priemones, įskaitant mokymus, profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimą ir vandens aplinkos bei jautrių teritorijų apsaugą;

(42)siekiant palengvinti ryšius tarp Komisijos ir kompetentingų institucijų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie kompetentingas institucijas, paskirtas pagal šį reglamentą;

(43)siekdamos užtikrinti šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti tų taisyklių laikymąsi. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Taip pat svarbu suteikti valstybėms narėms galimybę, taikant mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, susigrąžinti išlaidas, susijusias su įsipareigojimų vykdymu pagal šį reglamentą, kad būtų užtikrintas finansinių išteklių pakankamumas kompetentingoms institucijoms;

(44)kadangi šio reglamento tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo su augalų apsaugos produktų naudojimu susijusios rizikos ir poveikio ir pasiekti strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus – valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tų priemonių naudojimo masto ir susijusių rizikos profilių sudėtingumo ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(45)kompetentingų institucijų ar kitų įstaigų arba fizinių asmenų, kuriems pavestos oficialiosios kontrolės užduotys, vykdoma veikla tikrinant, ar veiklos vykdytojai laikosi šio reglamento, išskyrus augalų apsaugos produktų skleidimo įrangos kontrolės užduotis, yra reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 75 . Todėl šiame reglamente turi būti nustatyta tik kontrolė ir auditai, susiję su profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimu;

(46)siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir mokslo raidą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos nuostatos dėl profesionalių naudotojų ir konsultantų pareigų, susijusių su integruota kenkėjų kontrole, profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimu, suderintų rizikos rodiklių apskaičiavimu, metinėse pažangos ir įgyvendinimo ataskaitose pateiktinais duomenimis ir pranešimo forma, susijusia su skleidimo įranga, taip pat II, III, IV, V ir VI priedais. Taip pat pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomi tikslūs kriterijai, susiję su tam tikrais veiksniais bepiločių orlaivių srityje, kai dėl technikos pažangos ir mokslo raidos bus galima parengti tokius tikslius kriterijus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 76 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)siekdama įvertinti, ar šio reglamento tikslus galima pasiekti veiksmingai ir efektyviai, ar jis yra nuoseklus ir vis dar aktualus ir ar juo sukuriama pridėtinė vertė Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą;

(48)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinant šio reglamento nuostatas dėl duomenų įrašų, kuriuos profesionalūs naudotojai įtraukia į elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą, dėl kompetentingų institucijų daromos to registro informacijos santraukos ir analizės ir dėl informacijos apie ūminio ir lėtinio apsinuodijimo atvejus teikimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 77 ;

(49)valstybėms narėms įgyvendinus šį reglamentą, ūkininkams ir kitiems pesticidų naudotojams bus nustatytos naujos ir didesnės pareigos. Kai kurie iš jų yra teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai ir geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai, išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 78 III priede, kurių pagal tą reglamentą ūkininkai turi laikytis, kad gautų BŽŪP išmokas, o už kitus reikalavimus, kuriais viršijamas būtinasis atitikties lygis pagal privalomus reikalavimus, gali būti atlyginama papildomomis išmokomis pagal savanorišką tvarką, pvz., ekologines sistemas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnį. Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose ir 70 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nustatyta, kad BŽŪP finansavimas skiriamas tik praktikai, įgyvendinamai pagal ekologinę sistemą arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimą, kurie viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus, nustatytus pagal tą reglamentą, ir atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo arba gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus. Kadangi ūkininkai ir kiti naudotojai turi būti finansiškai remiami pereinant prie tausesnio pesticidų naudojimo, Reglamentą (ES) 2021/2115 reikia iš dalies pakeisti, kad pereinamuoju laikotarpiu būtų galima finansuoti pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus. Ši išskirtinė valstybių narių galimybė skirti papildomą finansavimą priemonėms, kurių imamasi įgyvendinant šį reglamentą, turėtų būti taikoma bet kokiai ūkininkų ir kitų naudotojų pareigai, atsirandančiai taikant šį reglamentą, įskaitant privalomą ūkininkavimo praktiką, nustatytą konkrečioms žemės ūkio kultūroms skirtose integruotosios kenkėjų kontrolės taisyklėse. Be to, pagal Reglamento (ES) 2021/2115 73 straipsnio 5 dalį ūkininkų investicijos, kuriomis siekiama laikytis Sąjungos teisėje nustatytų naujų reikalavimų, gali būti remiamos ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo tos dienos, kai jie tampa privalomi valdai. Taip pat reikėtų nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį investicijoms, kurios atitinka ūkininkams pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus. Todėl Reglamentas (ES) 2021/2115 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(50)šio reglamento taikymas turėtų būti atidėtas, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai galėtų pasirengti juo nustatomiems reikalavimams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklės, numatant nustatyti ir iki 2030 m. pasiekti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo ir jų keliamos rizikos mažinimo tikslus, nustatant reikalavimus dėl augalų apsaugos produktų naudojimo, laikymo, pardavimo ir šalinimo ir dėl tų produktų skleidimo įrangos, numatant mokymus ir informuotumo didinimą, taip pat numatant integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas produktams, kurie yra sudaryti iš veikliųjų medžiagų ir apsauginių medžiagų ar sinergiklių arba sudėtyje turi tokių medžiagų, tokios formos, kokios jie tiekiami naudotojui, ir kurie yra skirti naudoti vienu iš šių tikslų:

a)augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingųjų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, išskyrus atvejus, kai pagrindinė numatytoji šių produktų paskirtis yra higiena, o ne augalų ar augalinių produktų apsauga;

b)daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, pavyzdžiui, naudoti kaip augalų augimą veikiančias medžiagas, išskyrus maisto medžiagas ar augalų biostimuliatorius;

c)augaliniams produktams konservuoti, jei toms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios Sąjungos nuostatos dėl konservantų;

d)nepageidaujamiems augalams ar jų dalims, išskyrus dumblius, naikinti, išskyrus atvejus, kai, siekiant tais produktais apsaugoti augalus, jais apdorojamas dirvožemis ar vanduo;

e)nepageidaujamam augalų, išskyrus dumblius, augimui stabdyti ar jo prevencijai vykdyti, išskyrus atvejus, kai, siekiant tais produktais apsaugoti augalus, jais apdorojamas dirvožemis arba vanduo.

Toliau šie produktai vadinami augalų apsaugos produktais.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)cheminis augalų apsaugos produktas – augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios cheminės medžiagos, išskyrus augalinius produktus, kuriuose naudojamos natūralios biologinės kilmės priemonės arba analogiškos medžiagos, kaip antai mikroorganizmai, cheminiai mediatoriai, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtų augalinių produktų ekstraktai ar bestuburiai makroorganizmai;

2)nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai – augalų apsaugos produktai, kurie autorizuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 47 straipsnio 1 dalį;

3)veiklioji cheminė medžiaga – veiklioji medžiaga, išskyrus mikroorganizmus, cheminius mediatorius ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtų augalinių produktų ekstraktus;

4)biologinė įvairovė – biologinė įvairovė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 29 punkte;

5)pavojingesnis augalų apsaugos produktas – augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų, patvirtintų kaip keistinos medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį ir įtrauktų į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalį, arba kurio sudėtyje yra vienos ar daugiau veikliųjų medžiagų, išvardytų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/408 priede;

6)naudojamos žemės ūkio naudmenos – naudojamos žemės ūkio naudmenos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1091 79 2 straipsnio e punkte;

7)profesionalus naudotojas – asmuo, augalų apsaugos produktą naudojantis profesinėje veikloje;

8)platintojas – augalų apsaugos produktą rinkai tiekiantis asmuo, įskaitant tiekėjus ir didmeninius bei mažmeninius prekiautojus;

9)konsultantas – asmuo, kuris vykdydamas profesinę veiklą arba teikdamas komercines paslaugas, įskaitant privačias arba viešąsias konsultavimo paslaugas, konsultuoja integruotosios kenkėjų kontrolės ir saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo klausimais;

10)skleidimo įranga – bet kokia įranga, kurią gaminant pagrįstai numatytas jos naudojimas augalų apsaugos produktui paskleisti, ir veiksmingam tos įrangos eksploatavimui reikalingi priedai, išskyrus augalų apsaugos produktais apdorotos augalų dauginamosios medžiagos sėjos ar sodinimo įrangą;

11)profesionaliai naudojama skleidimo įranga – bet kuri iš šių:

a)skleidimo įranga, kurią profesionalus naudotojas naudoja augalų apsaugos produktams paskleisti, arba

b)skleidimo įranga, turinti purkštuvus su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais skirstomaisiais vamzdžiais arba ventiliatorinius purkštuvus, nepriklausomai nuo to, ar ta įranga yra naudojama augalų apsaugos produktams paskleisti;

12)paskleidimas iš oro – augalų apsaugos produkto paskleidimas iš orlaivio;

13)bepilotis orlaivis – orlaivis, naudojamas arba suprojektuotas veikti autonomiškai arba būti pilotuojamas nuotoliniu būdu be piloto jame;

14)profesionaliajam naudojimui skirtas augalų apsaugos produktas – augalų apsaugos produktas, kurį leista naudoti tik profesionaliems naudotojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 31 straipsnį;

15)integruotoji kenkėjų kontrolė – kruopštus visų prieinamų priemonių, tinkamų kenksmingųjų organizmų populiacijų vystymusi stabdyti, apsvarstymas, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstu lygiu naudojant cheminius augalų apsaugos produktus ir kuo labiau sumažinant susijusią riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;

16)jautri teritorija – bet kuri iš šių:

a)teritorija, kuria naudojasi plačioji visuomenė, kaip antai viešasis parkas ar sodas, poilsio zonos, sporto aikštelės ar viešieji takai;

b)teritorija, kuria daugiausia naudojasi pažeidžiama grupė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 14 punkte;

c)žmonių gyvenvietės (bendruomenių gyvenvietės, kuriose žmonės gyvena ir dirba), pagal Europos aplinkos agentūros prižiūrimos CORINE (Informacijos apie aplinką koordinavimo) sistemos žemės dangos klasifikacijos naujausią versiją priskiriamos 1 lygiui („Dirbtinės dangos“) (išskyrus 2 lygio 1.2 „Pramoniniai, komerciniai ir transporto objektai“ ir 2 lygio 1.3 „Kasavietės, sąvartynai ir statybvietės“) 80 ;

d)miesto teritorija su vandentakiu arba vandens objektu;

e)negamybiniai žemės plotai, kaip apibrėžta pagal ES žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus, 8 GAAB standarte, kuris nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 III priede;

f)ekologiniu požiūriu jautri teritorija – bet kuri iš šių:

i)bet kokia pagal Direktyvą 2000/60/EB saugoma teritorija, įskaitant galimas apsaugos zonas, taip pat atsižvelgiant į tų teritorijų pakeitimus gavus rizikos vertinimo rezultatus dėl geriamojo vandens ėmimo vietų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/2184 81 ;

ii)Bendrijos svarbos teritorijos, įtrauktos į Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, ir specialios saugomos teritorijos, nustatytos pagal tos direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, taip pat specialios apsaugos teritorijos, klasifikuojamos pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį, ir visos kitos nacionalinio, regioninio arba vietos lygmens saugomos teritorijos, dėl kurių valstybės narės pateikė duomenis į nacionaliniu lygmeniu nustatytų saugomų teritorijų registrą (CDDA);

iii)bet kokia teritorija, kurioje vykdant apdulkintojų rūšių stebėseną pagal Reglamento xxx/xxx [įrašyti nuorodą į priimtą teisės aktą] 17 straipsnio 1 dalies f punktą nustatoma, kad joje yra išlikusi viena ar daugiau apdulkintojų rūšių, kurios Europos raudonosiose knygose priskirtos prie gresiančių išnykti rūšių;

17)karantininis kenkėjas – karantininis kenkėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 82 3 straipsnyje;

18)invazinės svetimos rūšys – invazinės svetimos rūšys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 83 3 straipsnio 2 punkte;

19)paviršinis vanduo – paviršinio vandens telkinys, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 1 punkte;

20)požeminis vanduo – požeminio vandens telkinys, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio 2 punkte;

21)rizikos rodiklis – pagal VI priede nustatytą metodiką apskaičiuojamas su augalų apsaugos produktų naudojimu susijusios rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai santykinio pokyčio matas;

22)necheminiai metodai – alternatyvos cheminiams augalų apsaugos produktams;

23)biologinė kontrolė – augalams arba augaliniams produktams kenksmingų organizmų kontrolė naudojant natūralios biologinės kilmės priemones arba analogiškas medžiagas, kaip antai mikroorganizmus, cheminius mediatorius, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtų augalinių produktų ekstraktus ar bestuburius makroorganizmus.

II SKYRIUS

MAŽINIMO TIKSLAI, NUSTATOMI DĖL CHEMINIŲ AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ

4 straipsnis

Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslai dėl cheminių augalų apsaugos produktų

1.Kiekviena valstybė narė, patvirtindama ir pasiekdama nacionalinius tikslus pagal 5 straipsnį, prisideda siekiant tikslų iki 2030 m. 50 % visoje Sąjungoje sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą ir jų keliamą riziką (toliau – Sąjungos 2030 m. 1-asis mažinimo tikslas), taip pat sumažinti pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą (toliau – Sąjungos 2030 m. 2-asis mažinimo tikslas), palyginti su atitinkamu 2015, 2016 ir 2017 m. vidurkiu (toliau kartu – Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslai).

2.Komisija kiekvienais metais pagal I priede nustatytą metodiką apskaičiuoja pažangą, padarytą siekiant Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų.

5 straipsnis

Valstybių narių 2030 m. mažinimo tikslai dėl cheminių augalų apsaugos produktų

1.Iki … [LB: įrašyti datą – 6 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios datos] kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės aktais nustato nacionalinius tikslus, kad iki 2030 m. būtų pasiektas šį straipsnį atitinkantis sumažinimas, palyginti su atitinkamu 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkiu:

a)cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo ir rizikos, kaip apibrėžta I priede, sumažinimas (toliau – nacionalinis 2030 m. mažinimo 1-asis tikslas);

b)pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo, kaip apibrėžta I priede, sumažinimas (toliau – nacionalinis 2030 m. mažinimo 2-asis tikslas).

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti du nacionaliniai mažinimo tikslai šiame reglamente kartu vadinami nacionaliniais 2030 m. mažinimo tikslais.

2.Kiekvienos valstybės narės pažangą, padarytą siekiant nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, Komisija kasmet apskaičiuoja pagal I priede nustatytą metodiką.

3.Kiekviena valstybė narė iki 2030 m. pasiekia 1 dalyje nurodytus tikslus. Nereikalaujama, kad valstybė narė, kuri iki 2030 m. pasieks vieno iš savo nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų lygį, imtųsi papildomų mažinimo pastangų. Ji turi stebėti metinius svyravimus, kad būtų išlaikyta pažanga, padaryta siekiant to nacionalinio 2030 m. mažinimo tikslo.

4.Pagal 5–8 dalis nacionaliniai 2030 m. mažinimo tikslai nustatomi tokio lygio, kad atitinkamoje valstybėje narėje iki 2030 m. būtų pasiektas bent 50 % sumažinimas, palyginti su atitinkamu 2015, 2016 ir 2017 m. vidurkiu.

5.Valstybė narė gali sumažinti 4 dalyje nurodytą savo nacionalinį tikslą, susijusį su cheminių augalų apsaugos produktų naudojimu ir jų keliama rizika, iki procentinės dalies, kuri yra šios dalies antroje pastraipoje nustatytos intensyvumo vertės ir šios dalies trečioje pastraipoje nustatytos naudojimo ir rizikos vertės vidurkis. Jei ta procentinė dalis yra didesnė nei 50 %, valstybė narė savo nacionalinį tikslą padidina iki tos procentinės dalies.

Intensyvumo vertė yra tokia:

a)35 %, jei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkį atitinkantis valstybės narės svertinis cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas ir jų keliama rizika yra mažesnė nei 70 % Sąjungos vidurkio;

b)50 %, jei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkį atitinkantis valstybės narės svertinis cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas ir jų keliama rizika siekia 70%–140 % Sąjungos vidurkio;

c)65 %, jei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkį atitinkantis valstybės narės svertinis cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas ir jų keliama rizika yra didesnė nei 140 % Sąjungos vidurkio.

Naudojimo ir rizikos vertė yra tokia:

a)jeigu valstybės narės pasiektas cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo ir jų keliamos rizikos sumažinimas yra didesnis nei Sąjungos vidurkis, grindžiamas 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. vidurkiu ir 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkiu, tai yra vertė, gauta iš 50 % atėmus pasiekto sumažinimo ir Sąjungos vidutinio sumažinimo skirtumą;

b)jeigu cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas ir jų keliama rizika valstybėje narėje padidėjo arba jeigu jų sumažinimas buvo mažesnis nei Sąjungos vidurkis, grindžiamas 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. vidurkiu ir 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkio, tai yra vertė, gauta prie 50 % pridėjus pasiekto sumažinimo arba, jeigu taikoma, padidėjimo ir Sąjungos vidutinio sumažinimo skirtumą, bet neviršijant 70 %.

Šioje dalyje „svertinis cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas ir rizika“ reiškia vertę, atitinkančią per metus valstybėje narėje parduodamuose augalų apsaugos produktuose esančių cheminių veikliųjų medžiagų kilogramus, apskaičiuotą pagal jų pavojingumo svorinius koeficientus, nustatytus I priedo lentelės iii eilutėje, padalintą iš toje valstybėje narėje naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarų skaičiaus.

6.Valstybė narė gali sumažinti 4 dalyje nurodytą savo nacionalinį tikslą, susijusį su pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimu, iki procentinės dalies, kuri yra šios dalies antroje pastraipoje nustatytos intensyvumo vertės ir šios dalies trečioje pastraipoje nustatytos naudojimo vertės vidurkis. Jei ta procentinė dalis yra didesnė nei 50 %, valstybė narė savo nacionalinį tikslą padidina iki tos procentinės dalies.

Intensyvumo vertė yra tokia:

a)35 %, jei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkį atitinkantis valstybės narės pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas yra mažesnis nei 70 % Sąjungos vidurkio;

b)50 %, jei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkį atitinkantis valstybės narės pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas siekia 70 %–140 % Sąjungos vidurkio;

c)65 %, jei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkį atitinkantis valstybės narės pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas yra didesnis nei 140 % Sąjungos vidurkio.

Naudojimo vertė yra tokia:

a)jeigu valstybės narės pasiektas pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo sumažinimas yra didesnis nei Sąjungos vidurkis, grindžiamas 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. vidurkiu ir 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkiu, tai yra vertė, gauta iš 50 % atėmus pasiekto sumažinimo ir Sąjungos vidutinio sumažinimo skirtumą;

b)jeigu pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimas ir jų keliama rizika valstybėje narėje padidėjo arba jeigu jų sumažinimas buvo mažesnis nei Sąjungos vidurkis, grindžiamas 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. vidurkiu ir 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. vidurkiu, tai yra vertė, gauta prie 50 % pridėjus pasiekto sumažinimo arba, jeigu taikoma, padidėjimo ir Sąjungos vidutinio sumažinimo skirtumą, bet neviršijant 70 %.

Šioje dalyje „pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo intensyvumas“ reiškia vertę, atitinkančią per metus atitinkamoje valstybėje narėje parduodamuose pavojingesniuose augalų apsaugos produktuose esančių cheminių veikliųjų medžiagų kilogramus, padalintą iš toje valstybėje narėje naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarų skaičiaus.

7.Valstybės narės, kurioms priklauso Sutarties 349 straipsnyje išvardyti atokiausi regionai, patvirtindamos nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus gali atsižvelgti į konkrečius augalų apsaugos produktų naudojimo tuose regionuose poreikius dėl specifinių tų regionų klimato sąlygų ir juose auginamų žemės ūkio kultūrų.

8.Taikant 5, 6 ir 7 dalis, nė vienas iš 2030 m. nacionalinių mažinimo tikslų jokiu būdu negali būti mažesnis nei 35 %.

9.Iki ... [Leidinių biurui įrašyti datą: 7 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios datos] kiekviena valstybė narė Komisijai praneša apie savo nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus.

10.Jeigu valstybė narė nenustato nacionalinio 2030 m. mažinimo tikslo iki … [Leidinių biurui – įrašyti datą: 6 mėnesiai po šio reglamento taikymo pradžios datos], laikoma, kad tas tikslas yra 50 %, arba, jei procentinė dalis būtų didesnė nei 50 % pagal 5 arba 6 dalį, ta didesnė procentinė dalis.

6 straipsnis

Komisijos atliekamas nacionalinių tikslų pirminis įvertinimas

1.Komisija peržiūri nacionalinius mažinimo 2030 m. tikslus, apie kuriuos jai pranešta pagal 5 straipsnio 9 dalį, ir informaciją, kuria paaiškintas bet koks tikslų sumažinimas pagal 5 straipsnio 5 arba 6 dalį.

2.Jeigu Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, padaro išvadą, kad valstybės narės praneštus nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus reikėtų padidinti iki didesnio užmojo lygio, ji iki … [Leidinių biurui: – įrašyti datą: vieni metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] rekomenduoja tai valstybei narei padidinti savo nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus. Tą rekomendaciją Komisija paskelbia viešai.

3.Jeigu valstybė narė pakoreguoja savo nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, ji pakeičia savo nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus nacionalinius tikslus pagal 5 straipsnį ir tuos pakoreguotus tikslus kartu su atitinkama Komisijos rekomendacija įtraukia į savo nacionalinį veiksmų planą.

4.Jeigu valstybė narė nusprendžia nekoreguoti savo nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų pagal Komisijos rekomendaciją, ji tokio sprendimo pagrindimą kartu su atitinkamos rekomendacijos tekstu įtraukia į savo nacionalinį veiksmų planą.

5.2 dalyje nurodytą Komisijos rekomendaciją gavusios valstybės narės praneša apie savo pakoreguotus tikslus arba, atitinkamai, pateikia pagrindimą, kodėl jie nebuvo pakoreguoti, Komisijai iki … [Leidinių biurui įrašyti datą: 18 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios datos].

6.Komisija, įvertinusi visų valstybių narių pagal 5 straipsnį nustatytų nacionalinių mažinimo 2030 m. tikslų lygį, patikrina, ar jų vidurkis yra bent 50 %, – taip siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas atitinkamas Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslas.

7.Jeigu visų valstybių narių nacionalinių mažinimo 2030 m. tikslų vidurkis nesiekia 50 %, Komisija rekomenduoja vienai arba daugiau valstybių narių padidinti savo nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus, kad būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslai. Bet kokią šio pobūdžio rekomendaciją Komisija paskelbia viešai.

8.Gavusi tokią 7 dalyje nurodytą rekomendaciją, valstybė narė per vieną mėnesį atlieka vieną iš šių veiksmų:

a)pakoreguoja savo nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus, kaip rekomendavo Komisija, pakeičia savo nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus nacionalinius tikslus pagal 5 straipsnį ir tuos pakoreguotus tikslus kartu su atitinkama Komisijos rekomendacija įtraukia į savo nacionalinį veiksmų planą;

b)pateikia pagrindimą, kodėl nekoreguoja savo nacionalinių mažinimo 2030 m. tikslų pagal Komisijos rekomendaciją, ir šį savo sprendimo pagrindimą kartu su Komisijos rekomendacija įtraukia į savo nacionalinį veiksmų planą.

7 straipsnis

Komisijos skelbiama informacija apie Sąjungos ir nacionalinių mažinimo 2030 m. tikslų tendencijas

1.Iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 31 d. Komisija interneto svetainėje paskelbia vidutines pažangos, padarytos siekiant Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų, tendencijas. Šios tendencijos apskaičiuojamos kaip 2015–2017 m. ir metų, pasibaigusių prieš 20 mėnesių iki paskelbimo, vidurkio skirtumas. Tendencijos apskaičiuojamos taikant I priede nustatytą metodą.

2.1 dalyje nurodytoje svetainėje pateiktą informaciją Komisija atnaujina bent kartą per metus.

3.Iki kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio 31 d. Komisija paskelbia informaciją apie kiekvienos valstybės pažangos, padarytos siekiant Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų, tendencijas. Šios tendencijos apskaičiuojamos kaip 2015–2017 m. ir metų, pasibaigusių prieš 20 mėnesių iki paskelbimo, vidurkio skirtumas. 1 dalyje nurodytoje svetainėje tendencijos apskaičiuojamos taikant I priede nustatytą metodą.

III SKYRIUS

NACIONALINIAI VEIKSMŲ PLANAI

8 straipsnis

Nacionaliniai veiksmų planai

1.Iki .. [Leidinių biurui įrašyti datą: 18 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios datos] kiekviena valstybė narė parengia ir interneto svetainėje viešai paskelbia nacionalinį veiksmų planą, kuriame pateikta ši informacija:

a)nacionaliniai mažinimo 2030 m. tikslai, patvirtinti pagal II skyrių;

b)su nacionaliniais 2030 m. mažinimo tikslais susijusi informacija, kaip išdėstyta 9 straipsnyje;

c)duomenys apie planuojamą pažangą pagal II priedo 2 dalyje nurodytus šio reglamento įgyvendinimui svarbius elementus;

d)nuoroda į pagal Reglamentą (ES) 2021/2115 parengtų BŽŪP strateginių planų atitinkamas dalis, kuriose pateikti ekologiniam ūkininkavimui naudojamų žemės ūkio naudmenų didinimo išsamūs planai ir kaip šie planai prisidės siekiant Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ 84 nustatyto tikslo iki 2030 m. pasiekti, kad bent 25 % naudojamų žemės ūkio naudmenų būtų skiriama ekologiniam ūkininkavimui;

e)profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos, kuriai valstybė narė taiko kitokius tikrinimo reikalavimus pagal 32 straipsnio 1 dalį, sąrašas;

f)informacija apie apskaičiuotus metinius neteisėtai naudotų arba vykdant kovos su sukčiavimu operacijas konfiskuotų augalų apsaugos produktų kiekius per praėjusius 3 metus ir bet kokias planuojamas susijusias priemones;

g)nacionalinės priemonės, pagal kurias, laikantis Sąjungos teisės aktų dėl valstybės pagalbos, profesionalūs naudotojai finansinėmis paskatomis skatinami taikyti necheminius metodus;

h)planuojamos ir patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama remti arba privalomais nacionalinėje teisėje nustatytais reikalavimais užtikrinti inovacijų diegimą ir necheminių kenkėjų kontrolės metodų rengimą ir naudojimą;

i)kitos planuojamos ir patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama remti arba privalomais nacionalinėje teisėje nustatytais reikalavimais užtikrinti tausųjį augalų apsaugos produktų naudojimą pagal integruotosios kenkėjų kontrolės principus, įskaitant tuos, kurie nustatyti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų.

Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie pirmąjį savo nacionalinio veiksmų plano paskelbimą.

Kiekviena valstybė narė po pirmojo savo nacionalinio veiksmų plano paskelbimo jį peržiūri ne rečiau kaip kas 3 metus. Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo nacionalinį veiksmų planą atsižvelgdama į tokios peržiūros rezultatus. Valstybės narės viešai paskelbia savo iš dalies pakeistus nacionalinius veiksmų planus ir nedelsdamos pateikia tokius pakeistus nacionalinius veiksmų planus Komisijai.

Atnaujintuose nacionaliniuose veiksmų planuose, kurie paskelbiami iki 2030 m. imtinai, pateikiama pirmos pastraipos a–i punktuose nurodyta informacija.

Atnaujintuose nacionaliniuose veiksmų planuose, kurie paskelbiami po 2030 m., pateikiama pirmos pastraipos c–i punktuose nurodyta informacija.

2.Prieš priimdama arba prieš pakeisdama nacionalinį veiksmų planą, valstybė narė surengia viešas konsultacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB 85 reikalavimus.

3.Nacionaliniuose veiksmų planuose pateikiama prieš juos patvirtinant vykusių viešų konsultacijų santrauka ir nurodomos už šių planų įgyvendinimą atsakingos institucijos.

4.Nacionaliniai veiksmų planai turi būti suderinami su valstybių narių planais, parengtais pagal direktyvas 91/676/EEB, 92/43/EEB, 2000/60/EB, 2008/50/EB, 2009/147/EB ir (ES) 2016/2284 ir pagal Reglamentą xxx/xxx dėl gamtos atkūrimo [įrašyti nuorodą į priimtą teisės aktą], ir su BŽŪP strateginiais planais, parengtais pagal Reglamentą (ES) 2021/2115, ir juose pateikiami paaiškinimai, kaip nacionalinis veiksmų planas dera su tais planais.

5.Valstybės narės, turinčios atokiausių regionų, savo nacionaliniuose veiksmų planuose gali nustatyti tiems regionams specialiai skirtas priemones atsižvelgdamos į konkrečius tų regionų poreikius dėl jų specifinių klimato sąlygų ir juose auginamų žemės ūkio kultūrų.

9 straipsnis

Informacija apie nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytus nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus

1.Nacionaliniuose veiksmų planuose, kurie paskelbiami iki 2030 m. imtinai, pateikiama visa ši su nacionaliniais 2030 m. mažinimo tikslais susijusi informacija:

a)sąrašas, į kurį įtrauktos bent 5 veikliosios medžiagos, per 3 metus prieš priimant tą nacionalinį veiksmų planą turėjusios daugiausia įtakos tendencijoms mažinant cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą ir jų keliamą riziką ir pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą, kaip nustatyta taikant I priede išdėstytą metodiką;

b)žemės ūkio kultūrų, kurioms plačiausiai naudojama kiekviena iš a punkte nurodytų veikliųjų medžiagų, sąrašas, su nurodytu ta medžiaga apdorotų kiekvienos tokios žemės ūkio kultūros plotų hektarų skaičiumi;

c)kenkėjų, dėl kurių a punkte nurodytos veikliosios medžiagos naudojamos b punkte nurodytoms žemės ūkio kultūroms, sąrašas;

d)dėl kiekvienų iš c punkte nurodytų kenkėjų – necheminių metodų, kurie yra naudojami arba, tikėtina, taps prieinami iki 2030 m., sąrašas.

2.Dėl kiekvieno iš necheminių metodų, nurodomų pagal 1 dalies d punktą, nacionaliniuose veiksmų planuose nurodomi visi šie dalykai:

a)numatomą jo naudojimo mastą per trejus kalendorinius metus iki nacionalinio veiksmų plano priėmimo, remiantis augalų apsaugos produktų pardavimo duomenimis, tyrimais ir ekspertiniu vertinimu, taip pat nacionalinį orientacinį tikslą iki 2030 m. jį naudoti plačiau ir galimų kliūčių, trukdančių siekti šio platesnio naudojimo, sąrašą;

b)veiksmų ir kitų priemonių, kurių imsis valstybė narė ir kiti subjektai galimoms a punkte nurodytoms kliūtims pašalinti, sąrašas su išsamiu tarpinių veiksmų tvarkaraščiu ir nurodytomis institucijomis, atsakingomis už kiekvieną iš tų veiksmų, kurių imsis valstybė narė.

3.Dėl bent 5 žemės ūkio kultūrų, per 3 metus prieš priimant nacionalinį veiksmų planą turėjusių daugiausia įtakos tendencijoms, susijusioms su cheminių augalų apsaugos produktų naudojimu ir jų keliama rizika, ir pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimo tendencijai, kaip nustatyta taikant I priede išdėstytą metodiką, nacionaliniame veiksmų plane nustatomi visi šie dalykai:

a)visų per 3 kalendorinius metus iki nacionalinio veiksmų plano priėmimo toms žemės ūkio kultūroms naudotų augalų apsaugos produktų, kurie buvo biologinės kontrolės priemonės, procentinė dalis, kartu su nacionaliniais orientaciniais tikslais tą procentinę dalį padidinti iki 2030 m. ir potencialių kliūčių pasiekti tą didesnę procentinę dalį sąrašu;

4.Į nacionalinius veiksmų planus taip pat įtraukiami nacionaliniai orientaciniai tikslai padidinti augalų apsaugos produktų, kurie nėra cheminiai augalų apsaugos produktai, bendro pardavimo procentinę dalį, nuo trejų kalendorinių metų bazinio laikotarpio iki nacionalinio veiksmų plano priėmimo.

10 straipsnis

Metinės pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos

1.Kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 d., bet ne anksčiau kaip [Leidinių biurui: įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento taikymo pradžios datos] kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai metinę pažangos ir įgyvendinimo ataskaitą, apimančią II priede nurodytą informaciją.

2.Toje metinėje pažangos ir įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama ši informacija:

a)visos pažangos, padarytos siekiant II priedo 1 dalyje nustatytų nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, tendencijos, apskaičiuotos pagal I priede nustatytą metodiką kaip 2015–2017 m. ir metų, pasibaigusių likus 20 mėnesių iki paskelbimo, vidurkio skirtumas;

b)visos pažangos, padarytos siekiant 9 straipsnio 2 dalies a punkte, 3 dalies a punkte ir 4 dalyje nustatytų nacionalinių orientacinių tikslų, tendencijos, apskaičiuotos kasmet kaip skirtumas tarp naudojimo masto per trejus kalendorinius metus iki nacionalinio veiksmų plano priėmimo pagal 9 straipsnio 1 dalį ir kalendorinius metus, pasibaigusius likus 20 mėnesių iki atitinkamos metinės pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos paskelbimo;

c)visi kiti su šio reglamento įgyvendinimu susiję kiekybiniai duomenys, kaip nustatyta II priedo 2 dalyje;

d)kiekvieno suderinto rizikos rodiklio rezultatų vertinimo, atlikto pagal 36 straipsnio 1 dalį, išvada;

e)visos pažangos tendencijos, nustatytos siekiant padidinti naudojamų žemės ūkio naudmenų plotą, skiriamą ekologiniam ūkininkavimui, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies d punkte.

3.Kiekviena valstybė narė savo metinę pažangos ir įgyvendinimo ataskaitą paskelbia interneto svetainėje ir apie tai informuoja Komisiją.

4.Komisija gali prašyti valstybės narės į metinę pažangos ir įgyvendinimo ataskaitą įtraukti papildomos informacijos.

Gavusi tokį Komisijos prašymą, atitinkama valstybė narė per du mėnesius atsako į šį prašymą, ir savo atsakymą paskelbia 3 dalyje nurodytoje svetainėje.

5.Komisija valstybių narių metines pažangos ir įgyvendinimo ataskaitas paskelbia interneto svetainėje.

6.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais II priedas iš dalies keičiamas atsižvelgiant į duomenis, susijusius su tausiuoju augalų apsaugos produktų naudojimu.

11 straipsnis

Komisijos atliekama metinių pažangos ir įgyvendinimo ataskaitų analizė

1.Iki ... [Leidinių biurui – įrašyti datą: 2 metai po šio reglamento taikymo pradžios datos], o vėliau kas dvejus metus iki 2030 m. Komisija interneto svetainėje paskelbia analizę, atliktą dėl:

a)pažangos tendencijų siekiant Sąjungos mažinimo 2030 m. tikslų;

b)valstybių narių pažangos siekiant nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų.

2.Nuo ... [Leidinių biurui: įrašyti datą – 4 metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija į 1 dalyje nurodytą analizę įtraukia informacijos, kurią valstybės narės pateikia pagal 10 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus, analizę.

3.Atlikusi 2 dalyje nurodytą analizę Komisija gali pateikti valstybei narei rekomendaciją imtis bet kurio iš šių veiksmų:

a)imtis papildomų priemonių;

b)padidinti bet kurio nacionalinio orientacinio tikslo, nurodyto 9 straipsnio 2 dalies a punkte, 9 straipsnio 3 dalies a punkte arba 9 straipsnio 4 dalyje, užmojų lygį.

4.Valstybė narė, gavusi Komisijos rekomendaciją imtis papildomų priemonių pagal 3 dalį, savo paskesnėje metinėje pažangos ir įgyvendinimo ataskaitoje pateikia informaciją pagal vieną iš šių punktų:

a)priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į tą rekomendaciją, apibūdinimą;

b)priežastis, dėl kurių nesilaikoma Komisijos rekomendacijos.

5.Valstybė narė, gavusi Komisijos rekomendaciją pagal 3 dalies b punktą padidinti 9 straipsnio 2 dalies a punkte, 9 straipsnio 3 dalies a punkte arba 9 straipsnio 4 dalyje nurodyto nacionalinio orientacinio tikslo užmojų lygį, imasi vieno iš šių veiksmų:

a)po rekomendacijos gavimo per 6 mėnesius pakeičia atitinkamo tikslo dydį, kaip nustatyta rekomendacijoje, iš dalies pakeisdama savo nacionalinį veiksmų planą; arba

b)savo paskesnėje metinėje pažangos ir įgyvendinimo ataskaitoje nurodo priežastis, kodėl nesilaikoma Komisijos rekomendacijos.

6.Jeigu Komisija, remdamasi savo atlikta metinių pažangos ir įgyvendinimo ataskaitų analize, padaro išvadą, kad pasiektos pažangos nepakanka bendriesiems Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslams pasiekti, ji dėl to pasiūlo priemones ir vykdo kitus savo įgaliojimus Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrintas bendras tų tikslų pasiekimas. Tokios priemonės parenkamos atsižvelgiant į valstybių narių nustatytų nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų užmojo prisidėti siekiant Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų dydį.

7.Iki .. [Leidinių biurui įrašyti datą: 5 metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, parengtą dėl metinių pažangos ir įgyvendinimo ataskaitų.

IV SKYRIUS

INTEGRUOTOJI KENKĖJŲ KONTROLĖ

12 straipsnis

Integruotoji kenkėjų kontrolė

1.Profesionalūs naudotojai taiko integruotąją kenkėjų kontrolę:

a)taikydami 13 straipsnį, jeigu valstybė narė, kurioje jie vykdo veiklą, nėra pagal 15 straipsnį patvirtinusi taisyklių dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, kurios būtų taikomos atitinkamai žemės ūkio kultūrai ir teritorijai;

b)taikydami valstybės narės, kurioje jie vykdo veiklą, patvirtintas taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, taikomas atitinkamai žemės ūkio kultūrai ir teritorijai, pagal 15 straipsnį ir atlikdami 13 straipsnio 8 dalyje nustatytus veiksmus.

2.Konsultantai teikia konsultacijas, atitinkančias taikytinas taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų ir derančias su integruotosios kenkėjų kontrolės principais.

13 straipsnis

Profesionalių naudotojų ir konsultantų pareigos, susijusios su integruotąja kenkėjų kontrole

1.Prieš rinkdamiesi paskleisti cheminius augalų apsaugos produktus, profesionalūs naudotojai pirma taiko priemones, pagal kurias kenksmingųjų organizmų prevencijai ar jų plitimo kontrolei nereikia naudoti cheminių augalų apsaugos produktų.

2.14 straipsnio 1 dalyje nurodytuose profesionalaus naudotojo duomenų įrašuose nurodoma, kad jis apsvarstė visas šias galimybes:

–sėjomainą,

–modernių kultivavimo metodų naudojimą, įskaitant sėklos guoliavietės formavimą, sėjos laiko ir tankumo parinkimą, įsėlius, mišriuosius pasėlius, tausojamąjį dirbimą, genėjimą ir tiesioginę sėją,

–atsparių ar pakančių veislių ir aukštos kokybės arba sertifikuotos sėklos ir sodinamosios medžiagos naudojimą,

–subalansuotos tręšimo, kalkinimo ir drėkinimo arba sausinimo praktikos taikymą,

–kenksmingųjų organizmų plitimo prevenciją higienos priemonėmis, įskaitant reguliarų mašinų ir įrangos valymą,

–svarbių naudingųjų organizmų apsaugą ir stiprinimą, be kita ko, naudojant palankias augalų apsaugos priemones arba naudojantis ekologine infrastruktūra gamybos vietų dalyse ir už jų ribų,

–apsisaugojimą nuo kenkėjų apsauginėmis konstrukcijomis, tinklais ir kitokiomis fizinėmis užtvaromis.

Jeigu profesionalus naudotojas netaiko šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės, 14 straipsnio 1 dalyje nurodytuose duomenų įrašuose turi būti nurodytos to priežastys.

3.Profesionalūs naudotojai tinkamais metodais ir priemonėmis vykdo kenksmingųjų organizmų stebėseną. Tokie metodai ir priemonės apima bent vieną iš šių dalykų:

a)lauko stebėjimus;

b)kai įmanoma, moksliškai patikimas perspėjimo, prognozavimo ir ankstyvosios diagnostikos sistemas;

c)naudojimąsi profesionalių kvalifikuotų konsultantų konsultacijomis.

4.Profesionalūs naudotojai naudoja biologines kontrolės priemones, fizinius ir kitus necheminius metodus. Cheminius metodus profesionalūs naudotojai gali taikyti tik jeigu jie yra būtini norint pasiekti priimtinus kenksmingųjų organizmų kontrolės lygius, po to, kai jau išnaudoti visi kiti necheminiai metodai, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, ir jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

a)užfiksuotais stebėjimų duomenimis pagrįsti kenksmingųjų organizmų stebėsenos rezultatai rodo, kad dėl esančio pakankamai didelio kenksmingųjų organizmų skaičiaus reikia laiku taikyti chemines augalų apsaugos priemones;

b)kai tai pateisinama remiantis pagalbine sistema, padedančia priimti sprendimus, arba konsultanto, tenkinančio 23 straipsnyje nustatytas sąlygas, konsultacijomis, profesionalus naudotojas priima dokumentuotą sprendimą naudoti cheminius augalų apsaugos produktų metodus dėl prevencinių priežasčių.

5.Profesionalūs naudotojai paskleidžia augalų apsaugos produktus, kurie yra kiek įmanoma tiksliau parinkti atitinkamiems kenksmingiesiems organizmams kontroliuoti ir turi mažiausiai šalutinio poveikio žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.

6.Profesionalūs naudotojai užtikrina, kad cheminių augalų apsaugos produktų ir kitų formų intervencinių priemonių naudojimas neviršytų lygio, kuris yra absoliučiai būtinas kenksmingųjų organizmų kontrolei ir kuriuo nedidinama kenksmingųjų organizmų populiacijų atsparumo vystymosi rizika. Kai įmanoma, profesionalūs naudotojai taiko šias priemones:

a)mažesnį paskleidimo lygį;

b)mažesnį paskleidimo operacijų skaičių;

c)dalinį paskleidimą;

d)taškinį paskleidimą.

7.Tais atvejais, kai yra žinoma atsparumo augalų apsaugos priemonei vystymosi rizika ir kai dėl kenksmingųjų organizmų buvimo lygio reikalinga pakartotinai ta priemone apdoroti žemės ūkio kultūras, profesionalūs naudotojai turi taikyti prieinamas atsparumo prevencijos strategijas, kad būtų išlaikytas tos priemonės veiksmingumas.

Jeigu augalų apsaugos priemonė apima pakartotinį augalų apsaugos produktų naudojimą, profesionalūs naudotojai naudoja augalų apsaugos produktus, pasižyminčius skirtingais veikimo mechanizmais.

8.Profesionalūs naudotojai atlieka visus šiuos veiksmus:

a)tikrina ir dokumentuoja taikomų augalų apsaugos priemonių veiksmingumo lygį remdamiesi augalų apsaugos produktų naudojimo ir kitų intervencinių priemonių duomenų įrašais ir kenksmingųjų organizmų stebėsena;

b)informaciją, gautą atliekant a punkte nurodytus veiksmus, naudoja per sprendimų priėmimo procesą dėl būsimų intervencinių priemonių.

9.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis iš dalies keičiamas atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą.

14 straipsnis

Duomenų įrašai apie profesionalių naudotojų taikomas prevencines ir intervencines žemės ūkio kultūrų apsaugos priemones ir apie konsultacijas dėl augalų apsaugos produktų naudojimo

1.Kai profesionalus naudotojas taiko prevencinę ar intervencinę priemonę, jis įveda toliau nurodytą informaciją į elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą, nurodytą 16 straipsnyje, dėl tos teritorijos, kurioje tas profesionalusis naudotojas vykdo veiklą:

a)bet kokią prevencinę ar intervencinę priemonę ir tos prevencinės ar intervencinės priemonės taikymo priežastį, įskaitant kenkėjų buvimo lygio nustatymą ir vertinimą, kai valstybė narė, kurioje tas profesionalus naudotojas vykdo veiklą, nėra priėmusi taisyklių dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, kurios būtų taikomos atitinkamai žemės ūkio kultūrai ir teritorijai;

b)bet kokią prevencinę ar intervencinę priemonę ir tos prevencinės ar intervencinės priemonės taikymo priežastį, įskaitant kenkėjų buvimo lygio nustatymą ir vertinimą, atliekamą taikant išmatuojamus kriterijus, nustatytus taikytinose taisyklėse dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, kai valstybė narė, kurioje tas profesionalus naudotojas vykdo veiklą, yra priėmusi taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, kurios būtų taikomos atitinkamai žemės ūkio kultūrai ir teritorijai.

2.Profesionalus naudotojas į 16 straipsnyje nurodytą elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą įrašo elektroninį duomenų įrašą, kuriame nurodytas jo konsultanto vardas ir pavardė ar pavadinimas ir iš to konsultanto gautų konsultacijų pagal 26 straipsnio 3 dalį datos ir turinys. Profesionalus naudotojas tuos duomenų įrašus pateikia 15 straipsnio 2 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai jai paprašius.

3.Profesionalus naudotojas įrašo elektroninį duomenų įrašą dėl kiekvieno augalų apsaugos produkto paskleidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnį į elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą, nurodytą 16 straipsnyje. Profesionalus naudotojas taip pat įrašo elektroninį duomenų įrašą, kuriame nurodoma, ar paskleidimas atliktas iš oro, ar naudojant antžeminę įrangą. Paskleidimo iš oro atveju profesionalus naudotojas nurodo naudotos įrangos tipą.

4.Siekiant užtikrinti vienodą duomenų įrašų, kuriuos profesionalūs naudotojai turi įrašyti į elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą pagal 1, 2 ir 3 dalis, struktūrą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas standartinis tokių įrašų šablonas. Į bet kokį tam skirtą šabloną įtraukiami laukai, skirti įrašyti duomenims, kuriuos reikia saugoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnį, ir turi būti privaloma naudoti atpažįstamą identifikatorių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

Integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas taikant taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų

1.Valstybės narės patvirtina integruotąja kenkėjų kontrole pagrįstus agronominius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi auginant arba laikant tam tikros žemės ūkio kultūros produkciją ir kurie skirti užtikrinti, kad cheminė augalų apsauga būtų naudojama tik kai jau išnaudoti visi kiti necheminiai metodai ir kai pasiekta intervencinės priemonės slenkstinė riba (toliau – taisyklės dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų). Taisyklėmis dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų įgyvendinami integruotosios kenkėjų kontrolės principai, kaip nustatyta 13 straipsnyje, taikomi atitinkamai žemės ūkio kultūrai, ir tos taisyklės nustatomos privalomu teisės aktu.

2.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už užtikrinimą, kad taisyklės dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų būtų moksliškai pagrįstos ir atitiktų šį straipsnį.

3.Iki ... [Leidinių biurui: įrašyti datą – tai yra kito mėnesio, einančio po 24 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pirmoji diena] kiekviena valstybė narė nustato veiksmingas ir vykdytinas taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, taikomas žemės ūkio kultūroms, užimančioms plotą, sudarantį ne mažiau kaip 90 % jos naudojamų žemės ūkio naudmenų (neįskaitant daržo). Valstybės narės nustato tų taisyklių geografinę taikymo sritį atsižvelgdamos į atitinkamas agronomines sąlygas, be kita ko, dirvožemio ir auginamų žemės ūkio kultūrų tipą ir vyraujančias klimato sąlygas.

4.Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki to laiko, kai taisyklės, skirtos konkrečiai žemės ūkio kultūrai, tampa taikytinos pagal nacionalinę teisę, valstybė narė atlieka visus šiuos veiksmus:

a)paskelbia taisyklių projektą viešoms konsultacijoms;

b)skaidriai atsižvelgia į gautas suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės narių pastabas dėl taisyklių projekto;

c)pateikia Komisijai taisyklių projektą, kuriame atsižvelgta į b punkte nurodytas pastabas.

5.Kai Komisijai pranešama apie taisyklių projektą pagal 4 dalies c punktą, ji gali per 6 mėnesius po to projekto gavimo paprieštarauti jo priėmimui valstybėje narėje, jeigu mano, kad projektas neatitinka 6 dalyje nustatytų kriterijų. Komisijai paprieštaravus, valstybė narė to taisyklių projekto nepriima iki tol, kol bus iš dalies pakeistas jo tekstas, ištaisant Komisijos prieštaravimuose nurodytus trūkumus. Jeigu dėl pateikto taisyklių, skirtų konkrečiai žemės ūkio kultūrai, projekto negaunama jokio atsako iš Komisijos pagal šią dalį, tai nedaro poveikio jokiems galimiems Komisijoms veiksmams ar sprendimams pagal kitus Sąjungos aktus.

6.Taisyklėse dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų nustatomi patikrinami kriterijai pagal 13 straipsnyje nustatytus integruotosios kenkėjų kontrolės reikalavimus, be kita ko, nustatant šiuos dalykus:

a)ekonominiu požiūriu reikšmingiausius kenksminguosius organizmus, darančius poveikį atitinkamai žemės ūkio kultūrai;

b)kultūrinę, fizinę ir biologinę kontrolę apimančias nechemines intervencines priemones, kurios yra veiksmingos prieš a punkte nurodytus kenksminguosius organizmus, ir kokybinius kriterijus arba sąlygas, pagal kuriuos taikytinos tos intervencinės priemonės;

c)nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus arba cheminiams augalų apsaugos produktams alternatyvias priemones, kurie yra veiksmingi prieš a punkte nurodytus kenksminguosius organizmus, ir kokybinius kriterijus arba sąlygas, pagal kuriuos taikytinos šios intervencinės priemonės;

d)cheminius augalų apsaugos produktus, kurie nėra nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai ir kurie yra veiksmingi prieš a punkte nurodytus kenksminguosius organizmus, ir kokybinius kriterijus arba sąlygas, pagal kuriuos taikytinos šios intervencinės priemonės;

e)kiekybinius kriterijus arba sąlygas, pagal kuriuos gali būti naudojami cheminiai augalų apsaugos produktai, kai jau išnaudotos visos kitos kontrolės priemonės, kurioms nereikia cheminių augalų apsaugos produktų;

f)išmatuojamus kriterijus arba sąlygas, pagal kuriuos gali būti naudojami pavojingesni augalų apsaugos produktai, kai jau išnaudotos visos kitos kontrolės priemonės, kurioms nereikia naudoti cheminių augalų apsaugos produktų;

g)pareigą užfiksuoti stebėjimų duomenis, rodančius, kad viršyta atitinkama slenkstinė vertė.

7.Kiekviena valstybė narė kasmet peržiūri savo taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų ir prireikus jas atnaujina, be kita ko, tada, kai reikia atsižvelgti į kenksmingųjų organizmų kontrolės priemonių prieinamumo pokyčius.

8.Valstybė narė, planuojanti atnaujinti taisykles dėl konkrečios žemės ūkio kultūros, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki atnaujintų taisyklių taikymo pagal nacionalinę teisę pradžios atlieka šiuos veiksmus:

a)paskelbia atnaujinamų taisyklių projektą viešoms konsultacijoms;

b)skaidriai atsižvelgia į gautas suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės narių pastabas dėl to projekto;

c)pateikia Komisijai taisyklių projektą, kuriame atsižvelgta į b punkte nurodytas pastabas.

9.Kai Komisijai pranešama apie taisyklių projektą pagal 8 dalį, ji gali per 3 mėnesius po to projekto gavimo paprieštarauti tų valstybės narės taisyklių dėl konkrečios žemės ūkio kultūros atnaujinimui, jeigu mano, kad projektas neatitinka 6 dalyje nustatytų kriterijų. Komisijai paprieštaravus, valstybė narė tų taisyklių dėl konkrečios žemės ūkio kultūros neatnaujina iki tol, kol bus iš dalies pakeistas jų tekstas, ištaisant Komisijos prieštaravimuose nurodytus trūkumus. Jeigu dėl pateikto taisyklių, skirtų konkrečiai žemės ūkio kultūrai, projekto negaunama jokio atsako iš Komisijos pagal šią dalį, tai nedaro poveikio jokiems galimiems Komisijoms veiksmams ar sprendimams pagal kitus Sąjungos aktus.

10.Valstybė narė, kurios regionai pasižymi reikšmingais klimato ar agronominės praktikos skirtumais, taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų atskirai nustato kiekvienam iš tų regionų.

11.Kiekviena valstybė narė visas savo taisykles dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų paskelbia vienoje interneto svetainėje.

12.Komisija interneto svetainėje paskelbia nuorodas į atitinkamas kiekvienos valstybės narės svetaines, nurodytas 11 dalyje.

13.Iki ... [Leidinių biurui: įrašyti datą – tai yra kito mėnesio, einančio po 7 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pirmoji diena] Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl taisyklių, nustatytų dėl konkrečių žemės ūkio kultūrų, patvirtinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse ir tų taisyklių atitikties 15 straipsniui.

16 straipsnis

Elektroninis integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registras

1.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas, kurios sukuria ir tvarko elektroninį integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registrą arba registrus.

Elektroniniame integruotosios kenkėjų kontrolės ir augalų apsaugos produktų naudojimo registre arba registruose bent trejus metus nuo įregistravimo datos saugoma visa ši informacija:

a)bet kokia prevencinė ar intervencinė priemonė ir tos prevencinės ar intervencinės priemonės taikymo priežastis, įrašyta pagal 14 straipsnio 1 dalį;

b)konsultanto vardas ir pavardė ar pavadinimas ir gautų konsultacijų datos ir turinys, įrašyti pagal 14 straipsnio 2 dalį;

c)elektroninis duomenų įrašas dėl kiekvieno augalų apsaugos produkto paskleidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnį ir bet kokio paskleidimo iš oro pagal 20 straipsnį ataskaita, kaip reikalaujama 14 straipsnio 3 dalyje.

2.1 dalyje nurodytas registras arba registrai yra prieinami profesionaliems naudotojams, kad šie galėtų įrašyti elektroninius duomenų įrašus pagal 14 straipsnį.

3.1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos tikrina, kaip profesionalūs naudotojai laikosi 14 straipsnio.

4.1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos kartą per metus Komisijai pateikia pagal 14 straipsnį surinktos informacijos ir bet kokių papildomų duomenų apie augalų apsaugos produktų naudojimą, surinktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnį, santrauką ir analizę.

5.1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalies a ir c punktus surinktais duomenimis pasidalija su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už direktyvų 2000/60/EB ir (ES) 2020/2184 įgyvendinimą, kad būtų galima tuos duomenis, juos nuasmeninus, abipusėmis nuorodomis susieti su aplinkos, požeminio vandens ir vandens kokybės stebėsenos duomenimis, taip gerinant augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos rizikos nustatymą, vertinimą ir mažinimą.

6.1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina nacionalinėms statistikos institucijoms prieigą prie 1 dalyje nurodyto (-ų) registro (-ų), kad jos galėtų tobulinti, rengti ir platinti oficialią statistiką.

7.Kad būtų užtikrinta vienoda 4 dalyje nurodytos santraukos ir analizės struktūra, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas standartinis tokios santraukos ir analizės šablonas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V SKYRIUS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMAS, LAIKYMAS IR ŠALINIMAS

17 straipsnis

Bendrieji reikalavimai dėl profesionaliai naudojamų augalų apsaugos produktų ir profesionaliai naudojamos jų skleidimo įrangos naudojimo

1.Profesionaliajam naudojimui skirtą augalų apsaugos produktą gali naudoti tik profesionalus naudotojas, kuris:

a)pagal 25 straipsnį yra gavęs profesionaliems naudotojams skirto mokymo kursų baigimo pažymėjimą arba turi registracijos centriniame elektroniniame registre įrodymą, kad baigė tokius kursus pagal 25 straipsnio 5 dalį, ir

b)naudojasi nepriklausomo konsultanto paslaugomis pagal 26 straipsnio 3 dalį.

2.Pavojingesnius augalų apsaugos produktus gali naudoti ir pirkti tik profesionalūs naudotojai.

3.Profesionalią skleidimo įrangą gali naudoti tik profesionalūs naudotojai, kurie pagal 25 straipsnį yra gavę profesionaliems naudotojams skirtų mokymo kursų baigimo pažymėjimą arba turi registracijos centriniame elektroniniame registre įrodymą, kad baigė tokius kursus pagal 25 straipsnio 5 dalį.

4.Profesionalus naudotojas pateikia savo profesionalią skleidimo įrangą patikrinti pagal 31 straipsnį per 3 metus nuo jos pirmojo pirkimo dienos, o vėliau kas 3 metus. Praėjus 3 metams po profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos pirmojo pirkimo dienos, profesionalus naudotojas gali ją toliau naudoti augalų apsaugos produktams paskleisti tik jeigu ta įranga atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a)įrangos patikrinimu įrodytas jos tinkamumas ir patikrinimo rezultatai įvesti į elektroninį profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registrą pagal 31 straipsnio 6 dalį;

b)tai įrangai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 32 straipsnio 1 dalį arba 3 dalį.

Kai įranga pateikiama patikrinti, tos įrangos savininkas arba jo atstovas pateikia patikrinimą atliekančiai kompetentingai institucijai arba įstaigai informaciją, kuri yra reikalinga kompetentingai institucijai laikytis duomenų įrašų saugojimo pareigų pagal 30 straipsnio 1 dalies b punktą.

5.Profesionalus naudotojas tikrina ir eksploatuoja skleidimo įrangą laikydamasis gamintojo pateiktų naudojimo instrukcijų.

18 straipsnis

Augalų apsaugos produktų naudojimas jautriose teritorijose

1.Visus augalų apsaugos produktus draudžiama naudoti visose jautriose teritorijose ir arčiau nei 3 metrų spindulio atstumu nuo tokių teritorijų. Tokia 3 metrų pločio buferinė apsaugos zona neturi būti sumažinta taikant alternatyvius rizikos mažinimo metodus.

2.Valstybės narės gali nustatyti didesnes privalomas buferines apsaugos zonas prie jautrių teritorijų.

3.Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija gali leisti profesionaliam naudotojui naudoti augalų apsaugos produktą jautrioje teritorijoje ribotą laikotarpį, kurio pradžios ir pabaigos datos tiksliai nustatytos ir kuris turi būti kuo trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 60 dienų, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)yra įrodyta didelė ir išskirtinė karantininių kenkėjų arba invazinių svetimų rūšių plitimo rizika;

b)nėra techniškai įmanomo mažiau rizikingo alternatyvaus kontrolės metodo tų karantininių kenkėjų ar invazinių svetimų rūšių plitimui stabdyti.

4.Profesionalaus naudotojo prašyme suteikti leidimą naudoti augalų apsaugos produktą jautrioje teritorijoje pateikiama informacija, reikalinga siekiant įrodyti, kad laikomasi 3 dalyje nustatytų sąlygų.

5.3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija sprendimą dėl prašymo suteikti leidimą naudoti augalų apsaugos produktą priima per dvi savaites po to prašymo pateikimo.

6.Leidime naudoti augalų apsaugos produktą jautrioje teritorijoje nurodoma visa toliau pateikta informacija:

a)sąlygos, kuriomis prašytojas gali ribotai ir kontroliuojamai naudoti tą produktą;

b)pareiga ties tuo produktu apdorojamo ploto ribomis išdėstyti pranešimus apie augalų apsaugos produktų naudojimą, ir bet kokia konkreti tokio pranešimo forma;

c)rizikos mažinimo priemonės;

d)leidimo galiojimo trukmė.

7.Profesionalus naudotojas, kuriam suteiktas leidimas naudoti augalų apsaugos produktą jautrioje teritorijoje, ties tuo produktu apdorojamo ploto ribomis išdėsto atitinkamus leidime nurodytos formos pranešimus.

8.Suteikus leidimą naudoti augalų apsaugos produktą jautrioje teritorijoje, prieš pirmąją to leidimo galiojimo dieną kompetentinga institucija, nurodyta 3 dalyje, paskelbia viešai šią informaciją:

a)produkto naudojimo vietą,

b)išskirtinių aplinkybių, kuriomis toks augalų apsaugos produkto paskleidimas yra pateisinamas, buvimo įrodymus;

c)leidimo patvirtinimo laikotarpio, kuris neturi viršyti 60 dienų iš eilės, pradžios ir pabaigos datas;

d)atitinkamas oro sąlygas, kurioms esant galima saugiai paskleisti produktą;

e)atitinkamo augalų apsaugos produkto ar produktų pavadinimą;

f)naudojamą skleidimo įrangą ir rizikos mažinimo priemones, kurių imamasi.

19 straipsnis

Vandens aplinkos ir geriamojo vandens apsaugos priemonės

1.Visus augalų apsaugos produktus draudžiama naudoti visuose paviršiniuose vandenyse ir arčiau nei 3 metrų spindulio atstumu nuo tokių vandenų. Tokia 3 metrų pločio buferinė apsaugos zona neturi būti sumažinta taikant alternatyvius rizikos mažinimo metodus.

2.Valstybės narės gali nustatyti didesnes privalomas buferines apsaugos zonas prie paviršinių vandenų.

3.Iki ... [Leidinių biurui: įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą] valstybės narės nustato tinkamas priemones, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens būklės, taip pat pakrančių ir jūrų vandenų būklės blogėjimo ir būtų galima pasiekti gerą paviršinių ir požeminių vandenų būklę, ir vandens aplinka bei geriamojo vandens ištekliai būtų apsaugoti nuo augalų apsaugos produktų poveikio, pasiekiant bent direktyvose 2000/60/EB, 2006/118/EB, 2008/105/EB, 2008/56/EB ir (ES) 2020/2184 nustatytus tikslus.

20 straipsnis

Augalų apsaugos produktų paskleidimas iš oro

1.Augalų apsaugos produktų paskleidimas iš oro draudžiamas.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija gali leisti profesionaliam naudotojui vykdyti paskleidimą iš oro esant kuriai nors iš šių situacijų:

a)dėl neprieinamumo, kurį lemia vietovės reljefas, techniškai įmanomo paskleidimui iš oro alternatyvaus paskleidimo metodo nėra;

b)paskleidimo iš oro neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra mažesnis nei bet kurio alternatyvaus paskleidimo metodo, nes paskleidimo iš oro įrangą konkrečioje vietovėje galima panaudoti greičiau nei antžeminę įrangą ir todėl išvengiama augalų kenkėjų skaičiaus didėjimo, kuris galėtų įvykti, jei praeitų daugiau laiko iki antžeminės įrangos panaudojimo, arba taip sumažinama dirvožemio erozija, kai atitinkamas žemės plotas dėl nepalankių oro sąlygų tampa netinkamas važinėti antžeminėmis transporto priemonėmis, ir tenkinamos visos šios sąlygos:

i)orlaivyje sumontuota skleidimo įranga užregistruojama 33 straipsnio 1 dalyje nurodytame elektroniniame profesionalios skleidimo įrangos registre;

ii)orlaivyje sumontuoti priedai su įdiegta geriausia prieinama technologija teikia galimybę tiksliai paskleisti augalų apsaugos produktus ir sumažinti dulksnos dreifą;

iii)augalų apsaugos produktas yra autorizuotas naudoti paskleidimo iš oro būdu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009.

3.Profesionalaus naudotojo prašyme suteikti paskleidimo iš oro leidimą pateikiama informacija, reikalinga siekiant įrodyti, kad laikomasi 2 dalyje nustatytų sąlygų.

4.Jeigu suteikiamas paskleidimo iš oro leidimas, 2 dalyje nurodyta kompetentinga institucija prieš pirmą galimą paskleidimo iš oro dieną paviešina šią informaciją:

a)augalų apsaugos produkto paskleidimo iš oro vietą ir juo apdorojamo paviršiaus plotą žemėlapyje;

b)paskleidimo iš oro leidimo galiojimo laikotarpį, kuris yra ribotas, su tiksliai nustatytomis pradžios ir pabaigos datomis, kuo trumpesnis ir ne ilgesnis kaip 60 dienų;

c)atitinkamas oro sąlygas, kurioms esant galima saugiai paskleisti produktą;

d)atitinkamo augalų apsaugos produkto ar produktų pavadinimą;

e)naudojamą skleidimo įrangą ir rizikos mažinimo priemones, kurių imamasi.

5. Profesionalus naudotojas, kuriam suteiktas paskleidimo iš oro leidimas, likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki kiekvienos konkrečių paskleidimo iš oro darbų dienos, ties numatomo apdoroti ploto ribomis išdėsto atitinkamus pranešimus.

21 straipsnis

Augalų apsaugos produktų naudojimas juos paskleidžiant iš oro tam tikrų kategorijų bepiločiais orlaiviais

1.Kai tam tikrų kategorijų bepiločiai orlaiviai atitinka kriterijus, nustatytus 2 dalyje, valstybė narė gali augalų apsaugos produktų paskleidimo iš oro naudojant tokius bepiločius orlaivius atveju netaikyti 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo prieš augalų apsaugos produktus paskleidžiant iš oro.

2.Augalų apsaugos produkto paskleidimo iš oro naudojant bepilotį orlaivį atveju valstybė narė gali netaikyti 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, jeigu dėl veiksnių, susijusių su to bepiločio orlaivio naudojimu, įrodoma, kad jį naudojant rizika yra mažesnė, palyginti su rizika naudojant kitokią paskleidimo iš oro įrangą ir antžeminę skleidimo įrangą. Šie veiksniai apima kriterijus dėl:

a)bepiločio orlaivio techninių specifikacijų, įskaitant susijusias su dulksnos dreifu, rotorių skaičiumi ir dydžiu, naudingąja apkrova, skirstomojo vamzdžio pločiu ir bendru svoriu, veikimo aukščiu ir greičiu;

b)oro sąlygų, įskaitant vėjo greitį;

c)purškiamo ploto, įskaitant jo reljefo sąlygas;

d)augalų apsaugos produktų, kuriems yra suteikta autorizacija naudoti labai mažo kiekio preparatuose atitinkamoje valstybėje narėje, prieinamumo;

e)tam tikrais atvejais galimo tokio bepiločio orlaivio naudojimo derinimo su tikralaikio kinematinio tiksliojo ūkininkavimo praktika;

f)privalomo pilotų, valdančių bepilotį orlaivį, mokymo lygio;

g)galimo kelių bepiločių orlaivių naudojimo kartu tame pačiame plote.

3.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas nustatant tikslius kriterijus dėl 2 dalyje nustatytų veiksnių, kai technikos pažanga ir mokslo raida suteiks galimybę parengti tokius tikslius kriterijus.

22 straipsnis

Laikymas, šalinimas ir tvarkymas

1.Iki ... [Leidinių biurui: įrašyti šio reglamento taikymo pradžios datą] valstybės narės nustato veiksmingas priemones ir sukuria reikiamas struktūras, kuriomis sudaromos sąlygos saugiai, nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai, šalinti bet kokius nepanaudotus augalų apsaugos produktus, bet kokius praskiestus tirpalus, kurių sudėtyje yra augalų apsaugos produktų, ir bet kokias jų pakuotes.

2.Profesionaliems naudotojams taikomos 1 dalyje nurodytos priemonės apima išsamius reikalavimus dėl:

a)augalų apsaugos produktų saugaus laikymo ir tvarkymo ir jų praskiedimo bei sumaišymo prieš paskleidžiant;

b)augalų apsaugos produktų pakuočių ir likučių tvarkymo;

c)naudotos įrangos valymo po paskleidimo darbų;

d)pasenusių augalų apsaugos produktų, likučių ir jų pakuočių pašalinimo.

3.Valstybės narės dėl augalų apsaugos produktų, kurie autorizuoti kaip tinkami naudoti neprofesionaliems naudotojams, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta pavojingo tokių produktų tvarkymo, o jeigu prevencija neįmanoma, pavojingi tvarkymo darbai būtų apriboti. Tos priemonės gali apimti priemones dėl pakuočių arba talpyklų dydžio apribojimų. Taikant tas priemones gali būti numatyta, kad neprofesionaliems naudotojams galima naudoti tik nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus ir kitus augalų apsaugos produktus gatavų preparatų forma, taip pat gali būti imamasi priemonių, kad būtų naudojami saugūs pakuočių ar talpyklų uždoriai arba užraktai.

4.Gamintojai, platintojai ir profesionalūs naudotojai užtikrina, kad augalų apsaugos produktai būtų laikomi specialiose augalų apsaugos produktų saugyklose, kurios būtų tinkamos konstrukcijos, kad būtų išvengta nepageidaujamo medžiagų išsiskyrimo.

Gamintojai, platintojai ir profesionalūs naudotojai užtikrina tinkamą tokios saugyklos vietą, dydį, vėdinimą ir tinkamų statybinių medžiagų naudojimą, kad būtų išvengta nepageidaujamo medžiagų išsiskyrimo ir būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka.

23 straipsnis

Konsultavimasis dėl augalų apsaugos produktų naudojimo

Konsultacijas dėl augalų apsaugos produkto naudojimo profesionaliam naudotojui gali teikti tik konsultantas, kuriam pagal 25 straipsnį išduotas konsultantams skirtų mokymo kursų baigimo pažymėjimas arba kuris turi registracijos centriniame elektroniniame registre įrodymą, kad baigė tokius kursus pagal 25 straipsnio 5 dalį.

VI SKYRIUS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ PARDAVIMAS

24 straipsnis

Reikalavimai dėl augalų apsaugos produktų pardavimo

1.Profesionaliajam naudojimui skirtą augalų apsaugos produktą platintojas parduoda pirkėjui arba jo atstovui tik pirkimo metu patikrinęs ir įsitikinęs, kad pirkėjas arba atstovas yra profesionalus naudotojas ir turi pagal 25 straipsnį išduotą profesionaliems naudotojams skirtų mokymo kursų baigimo pažymėjimą arba turi registracijos centriniame elektroniniame registre įrodymą, kad baigė tokius kursus pagal 25 straipsnio 5 dalį.

2.Jeigu pirkėjas yra juridinis asmuo, platintojas profesionaliajam naudojimui skirtą augalų apsaugos produktą gali parduoti augalų apsaugos produkto pirkėjo atstovui tik pirkimo metu patikrinęs ir įsitikinęs, kad atstovas yra profesionalus naudotojas ir turi pagal 25 straipsnį išduotą profesionaliems naudotojams skirtų mokymo kursų baigimo pažymėjimą arba turi registracijos centriniame elektroniniame registre įrodymą, kad baigė tokius kursus pagal 25 straipsnio 5 dalį.

3.Platintojas nurodo augalų apsaugos produkto pirkėjui prieš naudojant produktą perskaityti jo etiketę ir naudoti produktą pagal etiketėje pateiktas instrukcijas, taip pat informuoja pirkėją apie interneto svetainę, kuri nurodyta 27 straipsnyje.

4.Platintojas neprofesionaliems naudotojams teikia bendrą informaciją apie augalų apsaugos produktų naudojimo keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant informaciją apie pavojus, sąlytį su tokiais produktais, tinkamą jų laikymą, tvarkymą, paskleidimą ir saugų šalinimą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 86 , ir rekomenduoja alternatyvius nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus ir galimus rizikos mažinimo būdus naudojant augalų apsaugos produktus.

5.Kiekvienas platintojas užtikrina, kad pardavimo metu turėtų pakankamai darbuotojų, turinčių pagal 25 straipsnį išduotą platintojams skirtų mokymo kursų baigimo pažymėjimą arba turinčių registracijos centriniame elektroniniame registre įrodymą, kad baigė tokius kursus pagal 25 straipsnio 5 dalį, kurie pardavimo metu tinkamai atsakytų į augalų apsaugos produktų pirkėjų klausimus dėl tų produktų naudojimo, susijusios rizikos sveikatai ir aplinkai ir tinkamų saugos instrukcijų siekiant valdyti tą riziką.

6.Platintojas, nurodytas 5 dalyje, prieš pirkėjui perkant augalų apsaugos produktą, keliantį didesnę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, informuoja tą augalų apsaugos produkto pirkėją apie mažiau pavojingus kontrolės metodus.

VII SKYRIUS

MOKYMAS, INFORMACIJA IR INFORMUOTUMO DIDINIMAS

25 straipsnis

Mokymas ir atestacija

1.Kompetentinga institucija, paskirta pagal 2 dalį, paskiria vieną arba daugiau įstaigų, teikiančių tokį mokymą:

a)pirminį ir tolesnį profesionalių naudotojų ir platintojų mokymą apie III priede nurodytus dalykus;

b)profesionalių naudotojų praktinį mokymą apie profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos naudojimą;

c)konsultantų išsamų mokymą apie III priede nurodytus dalykus, ypač daug dėmesio skiriant integruotosios kenkėjų kontrolės taikymui.

2.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už viso 1 dalyje nurodyto mokymo ir atitinkamos atestacijos sistemos įgyvendinimą, taip pat už mokymo kursų baigimo pažymėjimų išdavimą ir atnaujinimą, centrinio elektroninio registro atnaujinimą, įtraukimo į centrinį elektroninį registrą įrodymų pateikimą ir priežiūrą, kad mokymo paslaugas teikianti įstaiga atliktų 1 dalyje nurodytas užduotis.

3.1 dalyje nurodytas mokymas galėtų būti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2021/2115 78 straipsnį nustatytos mokymo veiklos dalis.

4.Mokymo kursų baigimo pažymėjime arba centrinio elektroninio registro įraše pateikiama ši informacija:

a)mokymą gavusio profesionalaus naudotojo, platintojo arba konsultanto vardas ir pavardė;

b)mokymą gavusio profesionalaus naudotojo, platintojo arba konsultanto darbdavys, jeigu tas darbdavys yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, veikiantis savo profesinėje srityje;

c)teikiamo mokymo pobūdis, kai valstybė narė teikia skirtingą mokymą įvairių kategorijų profesionaliems naudotojams, platintojams ar konsultantams;

d)atitinkamų III priede nurodytų dalykų pakankamų žinių turėjimo patvirtinimo data;

e)mokymą teikusios įstaigos pavadinimas;

f)mokymo valandų skaičius;

g)mokymo kursų baigimo pažymėjimo arba atitinkamo įrašo centriniame elektroniniame registre galiojimo laikotarpis.

5.Pagal 2 dalį paskirta kompetentinga institucija profesionalaus naudotojo, platintojo ar konsultanto įtraukimo į centrinį elektroninį registrą metu pateikia elektroninį įrodymą. Toks elektroninis įrodymas turi apimti į centrinį elektroninį registrą įtraukto įrašo galiojimo laikotarpį.

6.Mokymo kursų baigimo pažymėjimas arba atitinkamas įrašas centriniame elektroniniame registre galioja 10 metų platintojo arba profesionalaus naudotojo atveju ir 5 metus konsultanto atveju.

7.Pagal 6 dalį mokymo kursų baigimo pažymėjimas arba įrašas centriniame elektroniniame registre parengiamas arba atnaujinamas tik jeigu to pažymėjimo turėtojas arba asmuo, kurio vardas ir pavardė yra įvesti į centrinį elektroninį registrą, įrodo, kad sėkmingai užbaigtas pirminis ir tolesnis mokymas arba intensyvus mokymas, nurodytas 1 dalies a arba c punkte.

8.Nepaisant 6 dalies, mokymo kursų baigimo pažymėjimas gali būti išduotas asmeniui, kuris geba įrodyti, kad po ankstesnio mokymo įgijo formalią kvalifikaciją, kuria patvirtinamos III priede nurodytų dalykų žinios, išsamesnės nei tos, kurios būtų įgyjamos 1 dalyje nurodytu mokymu.

9.Pagal 2 dalį paskirta kompetentinga institucija arba 1 dalyje nurodyta paskirta įstaiga panaikina mokymo kursų baigimo pažymėjimą, jeigu jis buvo klaidingai išduotas ar atnaujintas, arba ištaiso atitinkamą įrašą centriniame elektroniniame registre, jeigu jis buvo klaidingai įvestas.

10.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais III priedas iš dalies keičiamas atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą.

26 straipsnis

Nepriklausoma konsultavimo sistema

1.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri sukuria ir prižiūri profesionalių naudotojų nepriklausomų konsultantų sistemą ir stebi jos veikimą. Toje sistemoje gali būti pasitelkiami nešališki ūkių konsultantai, nurodyti Reglamento (ES) 2021/2115 15 straipsnyje, ir jie turi būti reguliariai mokomi ir gali būti finansuojami pagal to paties reglamento 78 straipsnį.

2.1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija užtikrina, kad bet koks toje dalyje nurodytoje sistemoje registruotas konsultantas (toliau – nepriklausomas konsultantas) neturėtų interesų konfliktų ir, visų pirma, jo padėtis nebūtų tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti jo gebėjimą nešališkai atlikti savo profesines pareigas.

3.Kiekvienas profesionalus naudotojas bent kartą per metus konsultuojasi su nepriklausomu konsultantu tam, kad gautų 4 dalyje nurodytas strategines konsultacijas.

4.3 dalyje nurodytas konsultantas teikia strategines konsultacijas apie šiuos dalykus:

a)tinkamų kontrolės metodų taikymą kenksmingųjų organizmų prevencijai;

b)integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą;

c)tiksliojo ūkininkavimo metodus, įskaitant naudojimąsi kosmoso duomenimis ir paslaugomis;

d)necheminių metodų naudojimą;

e)kai cheminiai augalų apsaugos produktai yra būtini – priemones, kuriomis veiksmingai sumažinama dėl jų naudojimo kylanti rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, visų pirma biologinei įvairovei, įskaitant apdulkintojus; tai taip pat apima rizikos mažinimo priemones ir metodus.

27 straipsnis

Informacija ir informuotumo didinimas

1.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri, visų pirma vykdydama informuotumo didinimo programas, teikia visuomenei informaciją apie su augalų apsaugos produktų naudojimu susijusią riziką.

2.1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija sukuria svetainę arba svetaines, skirtas informacijai apie su augalų apsaugos produktų naudojimu susijusią riziką teikti. Ta informacija gali būti teikiama tiesiogiai arba pateikiant nuorodas į atitinkamas kitų nacionalinių ar tarptautinių organizacijų svetaines.

3.Pagal 2 dalį sukurtose svetainėse pateikiama informacija, be kita ko, apie šiuos dalykus:

a)galimą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai dėl ūmaus arba ilgalaikio poveikio, siejamo su augalų apsaugos produktų naudojimu;

b)kokiu būdu galima sumažinti potencialią a punkte nurodytą riziką;

c)galimas alternatyvas vietoj cheminių augalų apsaugos produktų;

d)veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų autorizacijos procedūrą;

e)leidimus, suteikiamus pagal 18 arba 20 straipsnį;

f)nuorodą į svetainę, kuri nurodyta 7 straipsnyje;

g)trečiųjų šalių teises prašyti suteikti galimybę susipažinti su informacija apie augalų apsaugos produktų naudojimą, dėl to kreipiantis į atitinkamą kompetentingą instituciją, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 67 straipsnio 1 dalyje.

28 straipsnis

Informacija apie ūminį ir lėtinį apsinuodijimą

1.Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri palaiko arba įdiegia sistemas, kuriose renkama ir saugoma toliau nurodyta informacija apie ūminio ir lėtinio apsinuodijimo atvejus dėl žmonių sąlyčio su augalų apsaugos produktais:

a)atitinkamo augalų apsaugos produkto ir veikliųjų medžiagų, su kuriais susijęs ūminio ar lėtinio apsinuodijimo atvejis, pavadinimas ir autorizacijos liudijimo numeris;

b)apsinuodijusių asmenų skaičius;

c)apsinuodijimo simptomai;

d)simptomų trukmė ir sunkumas;

e)ar patvirtintas ūminio ar lėtinio apsinuodijimo atvejis įvyko dėl:

i)augalų apsaugos produkto tinkamo naudojimo,

ii)augalų apsaugos produkto netinkamo naudojimo,

iii)augalų apsaugos produkto, kuriam nesuteikta autorizacija, naudojimo, ar

iv)tyčinio nurijimo ar sąlyčio.

2.Kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

a)ūminio ir lėtinio apsinuodijimo dėl žmonių sąlyčio su augalų apsaugos produktais atvejų per praėjusius kalendorinius metus skaičius;

b)1 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną apsinuodijimo atvejį.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos ir duomenų pateikimo forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VIII SKYRIUS

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SKLEIDIMO ĮRANGA

29 straipsnis

Elektroninis profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registras

1.Iki … [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: tai yra kito mėnesio, einančio po 9 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pirmoji diena] profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos savininkas, naudodamas V priede pateiktą formą, užfiksuoja faktą, kad jis yra tos skleidimo įrangos savininkas, 33 straipsnyje nurodytame elektroniniame profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registre, nebent valstybė narė, kurioje savininkas naudoja tą įrangą, netaikytų tai įrangai tikrinimo reikalavimo pagal 32 straipsnio 3 dalį.

2.Jeigu profesionaliai naudojama skleidimo įranga yra parduodama, jos pardavėjas ir pirkėjas per 30 dienų po pardavimo, naudodami V priede pateiktą formą, užfiksuoja jos pardavimo faktą 33 straipsnyje nurodytame elektroniniame profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registre, nebent tai profesionaliai naudojamai skleidimo įrangai atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse nebūtų taikomas tikrinimo reikalavimas pagal 32 straipsnio 3 dalį. Analogiška pareiga užfiksuoti nuosavybės teisių perdavimą minėtame elektroniniame registre taikoma ir bet kokių kitų profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos, kuriai atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse netaikomas atleidimas nuo tikrinimo reikalavimo pagal 32 straipsnio 3 dalį, nuosavybės pokyčių atvejais.

3.Jeigu profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos naudojimas nutraukiamas ir jos toliau naudoti nenumatoma, jos savininkas per 30 dienų po jos naudojimo nutraukimo, naudodamas V priede nustatytą formą, 33 straipsnyje nurodytame elektroniniame profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registre užfiksuoja faktą, kad tos įrangos naudojimas nutrauktas.

4.Jeigu profesionaliai naudojama skleidimo įranga grąžinama toliau naudoti, jos savininkas per 30 dienų po jos grąžinimo naudoti, naudodamas V priede nustatytą formą, užfiksuoja šį faktą 33 straipsnyje nurodytame elektroniniame profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registre.

5.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais V priedas iš dalies keičiamas atsižvelgiant į technikos pažangą ir mokslo raidą.

30 straipsnis

Informacijos rinkimas ir vykdoma kontrolė

1.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba daugiau kompetentingų institucijų, kurios:

a)sukuria ir tvarko centrinį elektroninį registrą, į kurį įvedama informacija apie visą profesionaliai naudojamą augalų apsaugos produktų skleidimo įrangą toje valstybėje narėje;

b)naudoja šį centrinį elektroninį registrą gaunant ir tvarkant trečiųjų šalių duomenų įrašus apie profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos nuosavybę, nuosavybės teisių perdavimą, pardavimą, naudojimo nutraukimą ir grąžinimą toliau naudoti;

c)atlieka arba prižiūri skleidimo įrangos patikrinimą pagal 31 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalis;

d)išduoda patikrinimo sertifikatus arba prižiūri jų išdavimą pagal 31 straipsnio 7 dalį.

Jei paskirta kompetentinga institucija neatlieka profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos patikrinimo, ji paskiria vieną arba daugiau įstaigų tokiems patikrinimams atlikti.

2.Kiekviena valstybė narė vykdo oficialiąją kontrolę tikrindama, kaip veiklos vykdytojai laikosi šio reglamento nuostatų dėl skleidimo įrangos. Valstybės narės imasi tinkamų tolesnės priežiūros priemonių, kad būtų ištaisyti bet kokie konkretūs ar sisteminiai trūkumai, nustatyti vykdant Komisijos ekspertų kontrolę pagal 3 ir 4 dalis. Jos suteikia būtiną pagalbą siekiant užtikrinti, kad Komisijos ekspertai turėtų prieigą prie visų valdų ar valdų dalių, taip pat prekių ir informacijos, įskaitant kompiuterines sistemas, kurios yra svarbios jų pareigoms atlikti.

3.Komisijos ekspertai kiekvienoje valstybėje narėje vykdo kontrolę, įskaitant auditą, tikrindami, kaip taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl skleidimo įrangos. Tie ekspertai gali tirti ir rinkti informaciją apie oficialiąją kontrolę ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktiką skleidimo įrangos srityje.

4.Komisija:

a)parengia ataskaitos projektą, kuriame pateikia nustatytus faktus ir rekomendacijas dėl trūkumų, kuriuos jos ekspertai nustatė vykdydami šią kontrolę, šalinimo;

b)valstybei narei, kurioje vykdyta ta kontrolė, nusiunčia a punkte nurodyto ataskaitos projekto kopiją, kad ši galėtų pateikti pastabų;

c)rengdama galutinę kontrolės, kurią jos ekspertai atliko valstybėse narėse pagal šį straipsnį, išvadų ataskaitą atsižvelgia į b punkte nurodytas valstybės narės pastabas;

d)viešai paskelbia c punkte nurodytą galutinę ataskaitą ir pagal b punktą valstybių narių pateiktas pastabas.

31 straipsnis

Profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimas

1.30 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija arba jos paskirta įstaiga tikrina profesionaliai naudojamą skleidimo įrangą kas trejus metus nuo jos pirmojo pirkimo dienos. Kompetentinga institucija užtikrina, kad per šį tikrinimo trejų metų ciklą jai pakaktų darbuotojų, įrangos ir kitų išteklių, reikalingų visos tikrintinos skleidimo įrangos tikrinimui atlikti.

2.1 dalyje nurodytu tikrinimu nustatoma, ar profesionaliai naudojama skleidimo įranga atitinka IV priede nustatytus reikalavimus.

3.Patikrinimas atliekamas tokioje vietoje, kurioje galima išvengti taršos ir vandens užteršimo rizikos. Patikrinimą atliekanti institucija ar įstaiga stengiasi kuo labiau sumažti išorės sąlygų, kaip antai vėjo ir lietaus poveikio, įtaką tikrinimo rezultatų atkuriamumui.

4.Visa įranga, reikalinga patikrinimui atlikti ir inspektoriaus naudojama skleidimo įrangai testuoti, turi būti tiksli, geros būklės ir patikrinta, o prireikus reguliariai kalibruojama.

5.Profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos savininkas užtikrina, kad prieš pradedant patikrinimą atitinkama skleidimo įranga būtų švari ir saugi.

6.Kiekvieno patikrinimo, kuriuo nustatyta, kad profesionaliai naudojama skleidimo įranga atitinka reikalavimus, rezultatus 30 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija įveda į 33 straipsnyje nurodytą centrinį elektroninį profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registrą.

7.Patikrinimo sertifikatą:

a)išduoda 30 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos savininkui, kurio atitinkama patikrinta įranga atitinka IV priedo reikalavimus, ir

b)ta kompetentinga institucija užregistruoja 33 straipsnyje nurodytame centriniame elektroniniame profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registre.

8.6 dalyje nurodytas duomenų įrašas galioja trejus metus, nebent valstybė narė numatytų kitokį tikrinimo intervalą pagal 32 straipsnį.

9.Kiekviena valstybė narė pripažįsta 7 dalyje nurodytą sertifikatą arba 6 dalyje nurodytą duomenų įrašą dėl kitoje valstybėje narėje registruotos profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos.

10.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis ir IV priedas iš dalies keičiami atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą.

11.Profesionaliai naudojama skleidimo įranga, patikrinta pagal tikrinimo darniuosius standartus, parengtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 87 , laikoma atitinkančia IV priede nurodytus reikalavimus.

32 straipsnis

Dėl profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos tikrinimo valstybių narių taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

1.Valstybė narė, atlikusi rizikos vertinimą, nurodytą 2 dalyje, gali nustatyti mažiau griežtus tikrinimo reikalavimus ir numatyti kitokius tikrinimo intervalus nei tie, kurie nustatyti 31 straipsnyje, dėl profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos, kuri, kaip įvertinta atlikus 2 dalyje nurodytą rizikos vertinimą, yra naudojama labai nedideliu mastu ir kuri yra atitinkamai nurodyta nacionaliniame veiksmų plane, kuris nurodytas 8 straipsnyje.

Ši dalis netaikoma šiai profesionaliai naudojamai skleidimo įrangai:

a)purškimo įrangai, montuojamai ant traukinių ar orlaivių;

b)didesnio nei 3 m pločio purkštuvams su horizontaliaisiais skirstomaisiais vamzdžiais, įskaitant purkštuvus, montuojamus ant didesnio kaip 3 m pločio sėjos įrenginių;

c)vertikaliesiems purkštuvams arba ventiliatoriniams purkštuvams.

2.Prieš nustatydama mažiau griežtus tikrinimo reikalavimus ir kitokius tikrinimo intervalus, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybė narė atlieka galimo jų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai rizikos vertinimą. 30 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija saugo atlikto rizikos vertinimo kopiją, kad ji galėtų būti patikrinta vykdant Komisijos kontrolę.

3.Valstybė narė gali 31 straipsnyje nurodyto reikalavimo netaikyti profesionaliai naudojamai rankinei skleidimo įrangai ar nugariniams purkštuvams, remdamasi jų galimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai rizikos vertinimu, įskaitant naudojimo masto įvertinimą. 30 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija saugo atlikto rizikos vertinimo kopiją, kad ji galėtų būti patikrinta vykdant Komisijos kontrolę.

4.Profesionaliai naudojamai skleidimo įrangai, kuriai pagal 3 dalį netaikomas reikalavimas atlikti tikrinimą, taip pat netaikomas 29 straipsnyje nurodytas reikalavimas dėl įrašo įtraukimo į elektroninį registrą arba 33 straipsnyje nurodyti registracijos reikalavimai.

33 straipsnis

Elektroninis profesionaliai naudojamos skleidimo įrangos registras

1.Kiekviena valstybės narės pagal 30 straipsnį paskirta kompetentinga institucija sukuria ir tvarko centrinį elektroninį registrą, į kurį įrašoma:

a)trečiųjų šalių pagal 20 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį ir 29 straipsnį įvedama informacija;

b)patikrinimų įrašai ir sertifikatai, kaip nustatyta 31 straipsnio 6 dalyje ir 7 dalies b punkte;

c)kita informacija, nurodyta 2 dalyje, apie toje valstybėje narėje profesionaliai naudojamą skleidimo įrangą, kuriai netaikomas atleidimas nuo tikrinimo reikalavimo pagal 32 straipsnio 3 dalį.

2.30 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos tuo metu, kai atliekamas patikrinimas, užfiksuoja šią informaciją:

a)patikrinimus atliekančios įstaigos pavadinimą;

b)atitinkamos skleidimo įrangos unikalų identifikatorių (jei yra);

c)pagaminimo datą (jei žinoma);

d)dabartinio savininko vardą ir pavardę (pavadinimą) ir adresą;

e)jeigu buvo perduotos nuosavybės teisės – kiekvieno tokio perdavimo datą ir ankstesnių per paskutinius penkerius metus buvusių savininkų vardą ir pavardę (pavadinimą) ir adresą;

f)rezervuaro dydį;

g)horizontaliojo skirstomojo vamzdžio plotį (jei taikoma);

h)purkštuko, esančio skleidimo įrangoje patikrinimo metu, tipą (-us);

i)purkštuvų su horizontaliaisiais skirstomaisiais vamzdžiais atveju – ar skleidimo įrangoje yra, ar nėra įdiegtas modulių ir (arba) purkštukų valdiklis, grindžiamas geografinės vietos nustatymo technologija;

j)senesnės nei trejų metų įrangos atveju – kiekvieno pagal 31 straipsnį atlikto patikrinimo datą;

k)ar per kiekvieną patikrinimą, atliktą pagal 31 straipsnį, buvo patvirtinta, ar nepatvirtinta tos skleidimo įrangos atitiktis reikalavimams;

l)jei bet kokio patikrinimo metu nustatyta neatitiktis reikalavimams – tos neatitikties priežastis.

3.30 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos numato tais atvejais, kai skleidimo įranga neturi 2 dalies b punkte nurodyto unikalaus identifikatoriaus, jai suteikti unikalų identifikatorių.

IX SKYRIUS

NUSTATYTŲ MAŽINIMO TIKSLŲ IR SUDERINTŲ RIZIKOS RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

34 straipsnis

Pažangos, padarytos siekiant abiejų nacionalinių ir abiejų Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų, apskaičiavimo metodika

1.Pažangos, padarytos iki 2030 m. imtinai siekiant dviejų Sąjungos 2030 m. mažinimo tikslų ir dviejų nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, apskaičiavimo metodika nustatyta I priede. Pagal šią metodiką remiamasi statistiniais duomenimis, renkamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1185/2009.

2.Taikydama I priede nustatytą metodiką Komisija kiekvienais metais iki 2030 m. imtinai apskaičiuoja rezultatus dėl pažangos, padarytos siekiant dviejų Sąjungos ir dviejų nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, ir paskelbia tuos rezultatus 7 straipsnyje nurodytoje svetainėje.

35 straipsnis

1, 2 ir 2a suderintų rizikos rodiklių apskaičiavimo metodika

1.Pažangos apskaičiavimo pagal su 1, 2 ir 2a suderintus rizikos rodiklius Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis metodika nustatyta VI priede. Pagal šią metodiką remiamasi statistiniais duomenimis, renkamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1185/2009.

2.Naudodama VI priede nustatytą metodiką Komisija kiekvienais metais apskaičiuoja 1, 2 ir 2a suderintų rizikos rodiklių rezultatus Sąjungos lygmeniu ir paskelbia savo skaičiavimo rezultatus 7 straipsnyje nurodytoje interneto svetainėje.

3.Kiekviena valstybė narė, taikydama VI priede nustatytą metodiką, kasmet nacionaliniu lygmeniu apskaičiuoja 1, 2 ir 2a suderintų rizikos rodiklių rezultatus.

4.Pagal 40 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis ir VI priedas iš dalies keičiami atsižvelgiant į technikos pažangą, įskaitant didesnį statistinių duomenų prieinamumą, ir mokslo ir agronominę pažangą. Tokiais deleguotaisiais aktais gali būti pakeisti esami suderinti rizikos rodikliai arba numatyti nauji suderinti rizikos rodikliai, kuriais gali būti atsižvelgiama į valstybių narių pažangą siekiant tikslo, kad iki 2030 m. 25 % jų naudojamų žemės ūkio naudmenų būtų skirta ekologiniam ūkininkavimui, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies d punkte.

5.Iki… [Leidinių biurui: įrašyti datą – tai yra kito mėnesio, einančio po šešių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pirmoji diena] Komisija atlieka 1,2 ir 2a suderintų rizikos rodiklių vertinimą. Šis vertinimas grindžiamas Jungtinio tyrimų centro moksliniais tyrimais ir išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant valstybes nares, mokslo ekspertus ir pilietinės visuomenės organizacijas. Vertinimas apima metodikas, naudotinas sudarant naujus ir pakeičiant esamus suderintus rizikos rodiklius pagal 4 dalį.

6.Atsižvelgdama į 5 dalyje numatyto vertinimo rezultatus ir ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo Reglamento xxx/xxx [įrašyti nuorodą į priimtą aktą] 9 straipsnyje nurodyto pirmojo ataskaitinio laikotarpio statistinių duomenų apie augalų apsaugos produktų naudojimą žemės ūkyje paskelbimo, Komisija, jei mano, kad tai tikslinga, nustato naujus suderintus rizikos rodiklius arba pakeičia esamus, remdamasi statistiniais duomenimis, susijusiais su augalų apsaugos produktų naudojimu pagal šio straipsnio 4 dalį.

36 straipsnis

Valstybių narių atliekamo pažangos apskaičiavimo ir suderintų rizikos rodiklių vertinimas

1.Kiekviena valstybė narė įvertina rezultatus, gautus atlikus kiekvieną apskaičiavimą dėl a) pažangos, padarytos siekiant kiekvieno iš dviejų nacionalinių 2030 m. mažinimo tikslų, kaip nurodyta 34 straipsnyje, ir b) suderintų rizikos rodiklių valstybės narės lygmeniu, kaip nurodyta 35 straipsnyje, kaskart, kai atliekami tie apskaičiavimai.

2.Suderintų rizikos rodiklių valstybės narės lygmeniu, nurodytų 35 straipsnyje, vertinimuose:

a)nustatomos penkios veikliosios medžiagos, turinčios daugiausia įtakos rezultatui;

b)nurodomos atitinkamos žemės ūkio kultūros ar situacijos ir tiksliniai kenkėjai, dėl kurių naudojamos a punkte nurodytos veikliosios medžiagos;

c)nurodomi prieinami necheminiai kovos su tais kenkėjais metodai;

d)apibendrinami veiksmai, kurių imtasi siekiant mažinti a punkte nurodytų veikliųjų medžiagų naudojimą ir riziką, ir bet kokios kliūtys taikyti alternatyvius kenkėjų kontrolės būdus.

3.Suderintų rizikos rodiklių apskaičiavimų, atliekamų valstybės narės lygmeniu, kaip nustatyta VI priede, ir susijusių pagal šį straipsnį atliktų vertinimų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodytose svetainėse paskelbia šią informaciją ir kitus nacionalinius rodiklius arba kiekybiškai nustatomus tikslus, nurodytus 4 dalyje.

4.Kartu su VI priede nustatytais suderintais rizikos rodikliais ir II priede nustatytais duomenimis valstybės narės gali toliau naudoti esamus arba rengti papildomus nacionalinius rodiklius ar kiekybinius tikslus, taip pat kitus nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu renkamus duomenis, įskaitant būsimus duomenis apie augalų apsaugos produktų naudojimą, kurie siejasi su 1 ir 2 dalyse nurodytais rodikliais ir tikslais.

X SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

37 straipsnis

Informacija apie paskirtas kompetentingas institucijas

Iki… [Leidinių biurui: įrašyti datą – tai yra kito mėnesio, einančio po šešių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pirmoji diena] kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie kompetentingas institucijas, paskirtas pagal šį reglamentą.

38 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

39 straipsnis

Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai

Valstybės narės gali, nustatydamos mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, susigrąžinti savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą vykdymo išlaidas.

XI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA

40 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.10 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 9 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 10 dalyje ir 35 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 9 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 10 dalyje ir 35 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 10 straipsnio 6 dalį, 13 straipsnio 9 dalį, 21 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 10 dalį, 29 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 10 dalį ir 35 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

41 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 88 58 straipsnio 1 dalimi įsteigtas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

XII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Komisijos vertinimas

1.Iki … [Leidinių biurui: įrašyti datą – septyneri metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą, grindžiamą:

a)pažangos tendencijomis ir kitais kiekybiniais duomenimis, pateiktais metinėse pažangos ir įgyvendinimo ataskaitose pagal 10 straipsnio 2 dalį;

b)metinių tendencijų ir duomenų analize, kurią Komisija paskelbia kas dvejus metus pagal 11 straipsnį;

c)ataskaita dėl metinių pažangos ir įgyvendinimo ataskaitų, Komisijos pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 11 straipsnio 7 dalį;

d)bet kokia kita informacija, reikalinga šiam vertinimui parengti.

Valstybės narės suteikia Komisijai informaciją, reikalingą šiam vertinimui parengti.

2.Komisija pateikia pagrindinių vertinimo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

43 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/2115 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2021/2115 iš dalies keičiamas taip:

1)31 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktų, tais atvejais, kai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES).../... * 89+ ūkininkams nustatomi reikalavimai, parama, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, gali būti skiriama ilgiausiam laikotarpiui, kuris baigiasi vėlesnę datą iš šių dviejų datų – ... [LB: įrašyti datą – 5 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba 5 metai nuo tos dienos, kai jie tampa privalomi valdai.

*Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../... dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2115 (OL...).“;

2)70 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktų, tais atvejais, kai pagal Reglamentą (ES).../... * 90++ paramos gavėjams nustatomi reikalavimai, parama, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, gali būti skiriama ilgiausiam laikotarpiui, kuris baigiasi vėlesnę datą iš šių dviejų datų – ... [LB: įrašyti datą – 5 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba 5 metai nuo tos dienos, kai jie tampa privalomi valdai.“;

3)73 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, tais atvejais, kai pagal Reglamentą (ES).../... ++ ūkininkams nustatomi reikalavimai, parama, kad būtų laikomasi tų reikalavimų, gali būti skiriama ilgiausiam laikotarpiui, kuris baigiasi vėlesnę datą iš šių dviejų datų – ... [LB: įrašyti datą – 5 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] arba 5 metai nuo tos dienos, kai jie tampa privalomi valdai. “.

44 straipsnis

Direktyvos 2009/128/EB panaikinimas

1.Direktyva 2009/128/EB panaikinama.

2.Nuorodos į Direktyvą 2009/128/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikties lentelę.

45 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [LB: įrašyti datą – tai yra kito mėnesio, einančio po... mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, pirmoji diena].

Tačiau 21 straipsnis taikomas nuo [LB: įrašyti datą – 3 metai po šio reglamento įsigaliojimo datos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos 3 straipsnio 10 punkte pateikta teisinė pesticidų apibrėžtis apima augalų apsaugos produktus ir biocidus, tačiau kadangi biocidai niekada neįėjo į Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvos taikymo sritį, šiame pasiūlyme apsiribojama vien augalų apsaugos produktais.

(2) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(3) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“, COM(2006) 373 final, dok. 52006DC0372, www.eur-lex.europa.eu .

(4) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „ Nuo ūkio iki stalo “, COM/2020/381 final.

(5) Pagal sėkmingą iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ Komisija raginama, siekiant trečiojo tikslo, „nustatyti ES masto privalomus pesticidų naudojimo mažinimo tikslus siekiant, kad ateityje jie apskritai nebūtų naudojami“. 2017 m. gruodžio 12 d. atsakyme Komisija nurodė, kad ji iš naujo įvertins, ar ES mastu reikia nustatyti privalomus pesticidų naudojimo tikslus. Pagal iniciatyvą „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“ Komisija raginama pasiūlyti teisės aktus, kuriais iki 2035 m. būtų laipsniškai atsisakyta sintetinių pesticidų, atkurta biologinė įvairovė ir remiami ūkininkai pereinamuoju laikotarpiu; iki 2021 m. rugsėjo 30 d. iniciatyvai buvo surinkta daugiau kaip 1 mln. pritarimo pareiškimų, kuriuos šiuo metu tikrina valstybių narių valdžios institucijos.

(6) Konferencija dėl Europos ateities. Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn., p. 43. Konferencija dėl Europos ateities buvo surengta 2021 m. balandžio mėn.–2022 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Tai buvo unikalus europinis konsultacinės demokratijos aktas, kuriame dalyvavo tūkstančiai Europos piliečių, taip pat politiniai veikėjai, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės atstovai ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai.

(7) Ten pat, 2 pasiūlymas, p. 44, ir 30 pasiūlymas, p. 72.

(8) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM/2019/640 final, EUR-Lex - 52019DC0640 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(9) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „ Nuo ūkio iki stalo “, COM/2020/381 final.

(10) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą “, COM/2020/380 final.

(11) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ Kuriame sveiką planetą visiems . ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400 final.

(12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ ES 2030 m. dirvožemio strategija . Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui“, COM(2021) 699 final.

(13) ES iniciatyva dėl apdulkintojų. Aplinka. Europos Komisija (europa.eu) .

(14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti . Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM/2020/667 final.

(15) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“, COM/2021/323 final.

(16) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

(17) ES gamtos atkūrimo tikslai (europa.eu) .

(18) ES iniciatyva dėl apdulkintojų. Aplinka. Europos Komisija (europa.eu) .

(19) 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje .

(20) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, OL L 348, 2008 12 24, p. 84–97.

(21) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

(22) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB , nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(23) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(24) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(25) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 158, 2004 4 30, p. 50), p. 50.

(26) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (Tekstas svarbus EEE), OL L 260, 2009 10 3, p. 5.

(27) 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

(28) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, COM(2006) 373 final , p. 8.

(29) Specialioji ataskaita Nr. 05/2020. Tausus aplinkos apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas (europa.eu) .

(30) Vertinimas ir poveikio vertinimas (europa.eu) .

(31) Pesticidai. Tausus naudojimas (atnaujintos ES taisyklės) (europa.eu) .

(32) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(33) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(34) OL C 202, 2016 6 7, p. 389.

(35) OL C , , p. .

(36) OL C […], […], p. […].

(37) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

(38) [Įterpti nuorodą]

(39) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos, COM(2017)587 final.

(40) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl valstybių narių patirties, įgytos įgyvendinant nacionaliniuose veiksmų planuose nustatytus nacionalinius tikslus, ir dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos, COM(2020) 204 final.

(41) P8_TA(2019)0082, 2019 m. vasario 12 d.

(42) P9_TA(2021)0425, 2021 m. spalio 20 d.

(43) Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Direktyva 2009/128/EC dėl tausiojo pesticidų naudojimo. Europos politikos įgyvendinimo vertinimas, 2018 m. spalis.

(44) Taususis augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas, Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita, ISBN:978-92-847-4206-6, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020.

(45) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo vertinimas (informacinis pranešimas), priimtas 2021 m. balandžio 27 d.

(46) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(47) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM/2019/640 final.

(48) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, COM/2020/381 final.

(49) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM/2020/380 final.

(50) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400 final.

(51) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(52) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

(53) 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo (OL L 67, 2015 3 12, p. 18).

(54) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“, COM/2021/323 final.

(55) Konferencija dėl Europos ateities. Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn., 1 ir 2 pasiūlymai, p. 43-44.

(56) 2020 m. spalio 19 d., Briuselis, 12099/20.

(57) 2021 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/1102, kuriuo prašoma Komisijos pateikti tyrimą apie Sąjungos padėtį ir galimybes, susijusias su bestuburių kaip biologinės kontrolės priemonių introdukcija, vertinimu, gamyba, tiekimu rinkai ir naudojimu Sąjungos teritorijoje, ir pasiūlymą, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus (OL L 238, 2021 7 6, p. 81).

(58) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(59) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(60) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(61) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(62) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

(63) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(64) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

(65) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

(66) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(67) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(68) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(69) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(70) 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 393, 1989 12 30, p. 18).

(71) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje (OL L 131, 1998 5 5, p. 11).

(72) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 158, 2004 4 30, p. 50).

(73) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 260, 2009 10 3, p. 5).

(74) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos (OL L 324, 2009 12 10, p. 1).

(75) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(76) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(77) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(78) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, OL L 435, 2021 12 6, p. 1.

(79) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1091 dėl integruotos ūkių statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1166/2008 ir (ES) Nr. 1337/2011 (OL L 200, 2018 8 7, p. 1).

(80) Žr. CORINE žemės dangos nomenklatūros konversiją į žemės dangos klasifikacijos sistemą ( https://land.copernicus.eu/user-corner/technical-library/corine-land-cover-nomenclature-guidelines/html ) ir CORINE žemės dangos (CLC) duomenų bazė ( CORINE žemės dangos duomenų bazė – „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga ).

(81) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).

(82) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).

(83) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).

(84) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM/2020/381 final).

(85) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(86) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(87) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(88) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(89) + OL: tekste įrašyti dokumente nurodyto reglamento numerį …, o išnašoje įrašyti to reglamento numerį, datą, antraštę ir OL nuorodą.

(90) ++ OL: tekste įrašyti dokumente nurodyto reglamento numerį … .

Eilutė	Grupės
	1	2	3	4
i)	Nedidelės rizikos veikliosios cheminės medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir kurios nurodytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo D dalyje	Veikliosios cheminės medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, nėra priskiriamos prie kitų kategorijų ir yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A ir B dalis	Cheminės veikliosios medžiagos, patvirtintos kaip keistinos medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį ir išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalyje, arba išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/408 priede.	Veikliosios cheminės medžiagos, nepatvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl neįtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą
ii)	Pavojingumo svoriniai koeficientai, taikytini veikliųjų cheminių medžiagų, esančių rinkai pateikiamuose produktuose, autorizuotuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kiekiams
iii)	1	8	16	64

Eilutė	Grupės
	1	2	3	4
i)	Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir kurios nurodytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo D dalyje	Veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, nėra priskiriamos prie kitų kategorijų ir yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A ir B dalis	Veikliosios medžiagos, patvirtintos kaip keistinos medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį ir išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalyje, arba išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/408 priede.	Veikliosios medžiagos, nepatvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl neįtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą
ii)	Pavojingumo svoriniai koeficientai, taikytini veikliųjų medžiagų, esančių rinkai pateikiamuose produktuose, autorizuotuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kiekiams
iii)	1	8	16	64

Eilutė	Grupės
	1	2	3	4
i)	Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir kurios nurodytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo D dalyje	Veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, nėra priskiriamos prie kitų kategorijų ir yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A ir B dalis	Veikliosios medžiagos, patvirtintos kaip keistinos medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį ir išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalyje, arba išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/408 priede.	Veikliosios medžiagos, nepatvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl neįtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą
ii)	Pavojingumo svoriniai koeficientai, taikytini veikliųjų medžiagų, esančių rinkai pateikiamuose produktuose, autorizuotuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kiekiams
iii)	1	8	16	64

Eilutė	Grupės
	1	2	3	4
i)	Nedidelės rizikos veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir kurios nurodytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo D dalyje	Veikliosios medžiagos, kurios yra patvirtintos arba laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, nėra priskiriamos prie kitų kategorijų ir yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A ir B dalis	Veikliosios medžiagos, patvirtintos kaip keistinos medžiagos pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 24 straipsnį ir išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalyje, arba išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/408 priede.	Veikliosios medžiagos, nepatvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl neįtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą
ii)	Pavojingumo svoriniai koeficientai, taikytini veikliųjų medžiagų, esančių rinkai pateikiamuose produktuose, autorizuotuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kiekiams
iii)	1	8	16	64

Direktyva 2009/128/EB	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	8–9 straipsniai



5 straipsnis	17 straipsnio 1 dalis, 23 ir 25 straipsniai
6 straipsnis	24 straipsnis
7 straipsnis	27 straipsnis
8 straipsnis	17 straipsnio 3 ir 5 dalys ir 29–33 straipsniai





9 straipsnis	20–21 straipsniai
10 straipsnis
11 straipsnis	19 straipsnis
12 straipsnis	18 straipsnis
13 straipsnis	22 straipsnis
14 straipsnis	12–16 straipsniai


15 straipsnis	35 ir 36 straipsniai
16 straipsnis	11 straipsnio 7 dalis, 15 straipsnio 13 dalis ir 42 straipsnio 2 dalis
17 straipsnis	38 straipsnis
18 straipsnis
19 straipsnis	39 straipsnis
20 straipsnis	31 straipsnio 11 dalis
21 straipsnis	41 straipsnis
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
24 straipsnis	44 straipsnis
25 straipsnis	—
I priedas	III priedas
II priedas	IV priedas
III priedas
IV priedas	VI priedas

Choose the experimental features you want to try