EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 05 16

COM(2022) 223 final

2022/0162(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Finansiniame reglamente 1 nustatomi ES biudžeto sudarymo bei vykdymo ir ES finansų kontrolės principai bei bendrosios finansinės taisyklės. 2018 m. finansinis reglamentas buvo parengtas atlikus esminę peržiūrą, įtraukiant ankstesnes taikymo taisykles į bendrą taisyklių sąvadą. Per šią peržiūrą padidintas lankstumas, labai supaprastintos finansinės taisyklės ir sudarytos sąlygos pasiūlymams pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – DFP). Kad atsiskleistų visi šių paprastesnių taisyklių pranašumai įgyvendinant 2021–2027 m. programas ir priemones, pvz., susiję su vieno bendro audito požiūriu, tarpusavio pasikliovimu auditais ir vertinimais, supaprastintu išlaidų apmokėjimu, mažesne administracine našta ir dėmesiu rezultatams, prireiks laiko. Keičiant finansines taisykles pernelyg dažnai, atsiranda netikrumas ES lėšų gavėjams.

Todėl dabar Komisija siūlo tikslinį pakeitimą, kuriuo siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą, daugiausia dėmesio skiriant tam, ką tikrai būtina keisti. Ši peržiūra pirmiausia atliekama todėl, kad būtina suderinti Finansinį reglamentą su DFP dokumentų rinkiniu, siekiant išsaugoti bendrą taisyklių sąvadą, kuriuo reglamentuojamos Sąjungos lėšos, todėl visos bendrosios finansinės taisyklės įtraukiamos į Finansinį reglamentą. Tai suteiks daugiau teisinio tikrumo Sąjungos institucijoms ir Sąjungos lėšų gavėjams. Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į ES institucijų pareiškimus dėl DFP.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Finansinio reglamento peržiūra nepatenka į Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (toliau – REFIT) taikymo sritį. Vis dėlto, atsižvelgiant į būtinybę supaprastinti bei patobulinti ES finansines taisykles ir suderinti jas su 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkiniu, peržiūra labai prisidedama prie geresnio reglamentavimo darbotvarkės. Siūlomas požiūris visiškai dera su geresnio reglamentavimo sistema ir supaprastinimo srityje vykdomu Komisijos darbu.

Pavyzdžiui, pasiūlyme nurodyti skaitmeniniai auditai ir besiformuojančios technologijos, siekiant paskatinti platesnį jų naudojimą, kartu išlaikant lankstumą. Į pasiūlymą taip pat įtraukta per COVID-19 pandemiją įgyta viešųjų pirkimų patirtis (pvz., susijusi su bendrais viešaisiais pirkimais, valstybių narių vardu vykdomais viešaisiais pirkimais, naudojimusi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, dėl tos pačios rūšies prekių arba paslaugų skiriant kelias sutartis, elektroninėmis sąskaitomis faktūromis ir geresnėmis taisyklėmis dėl išorės ekspertų). Jame taip pat nustatytos su dotacijomis susijusios supaprastinimo priemonės (pvz., supaprastintos dotacijų formos, paprastesnės taisyklės dėl naudojimosi savanorių pagalba, paprastesni skaičiavimai siekiant įrodyti atitiktį pelno nesiekimo principui ir paprastesnis humanitarinės pagalbos teikimo procesas). Šiomis priemonėmis pirmiausia siekiama sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir ES lėšų gavėjams, nesukeliant papildomų pavojų patikimam ES biudžeto finansų valdymui.

Pasiūlyme nenustatyta, kad į jo taikymo sritį nepatenka labai mažos įmonės. Šios įmonės gali būti ES lėšų gavėjos, todėl joms turi būti taikomos bendrosios finansinės taisyklės. 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio taisyklėmis jau palengvintas labai mažų įmonių dalyvavimas. Pavyzdžiui, neseniai Komisija, naudodamasi finansinio reglamento taisyklėmis dėl supaprastintų finansavimo formų, priėmė sprendimą, kuriuo labai mažų įmonių savininkams pagal bet kurią finansavimo programą leidžiama deklaruoti personalo išlaidas kaip iš anksto apibrėžtus vieneto įkainius, nereikalaujant pateikti deklaruotų normų įrodymų. Be to, tam tikrais atvejais pasiūlymu sumažinamos išlaidos įmonėms, kurios dažnai yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Pasiūlymu siekiama sustiprinti proporcingumo principo įgyvendinimą, be kita ko, pasikliaujant pagal netiesioginio valdymo principą biudžetą vykdančių partnerių atliekamu išsamiu patikrinimu. Taip būtų galima sudaryti sąlygas taikyti lankstesnį požiūrį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Apskritai daugelis tikslinio supaprastinimo priemonių turėtų būti naudingos visoms, taigi taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas poveikio biudžetui neturi.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1.1.Suderinimas su DFP ir supaprastinimas

·Suderinimas su DFP (apskritai). Į Finansinį reglamentą įtrauktos kelios nuorodos į pagrindinius 2021–2027 m. teisės aktus ir kitus teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti sklandų DFP reglamento 3 įgyvendinimą, laikantis bendro taisyklių sąvado požiūrio, Finansiniame reglamente siūloma atsižvelgti į tam tikrus nukrypimus nuo sektorių pagrindiniuose teisės aktuose nustatytų biudžeto principų (Finansinio reglamento 12, 14, 15 ir 18 straipsniai, 32 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 1 ir 3 dalys, 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis, 96 straipsnio 1 ir 2 dalys, 97 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 3 dalis, 214 straipsnio 3 dalis, 250 straipsnio 1 dalies b punktas ir 253 straipsnio 1 dalies c punktas). Be to, siekiant atsižvelgti į bendrą deklaraciją dėl galimo Bendrųjų sąlygų reglamento 4 turinio įtraukimo, II antraštinėje dalyje dėl principų, nuo kurių sektorių teisės aktai negali nukrypti, (6 straipsnyje) pateikta nuoroda į šį reglamentą.

·Skolinimasis ir skolinimas. Atsižvelgiant į Bendrą deklaraciją 2020/C 444 I/06 5 , pasiūlymu siekiama pagerinti ataskaitų teikimą, kad būtų galima padidinti skaidrumą ir palengvinti bendradarbiavimą su biudžeto valdymo institucija. Siūlomu pakeitimu supaprastinamos su skolinimusi ir skolinimu susijusios ataskaitų teikimo pareigos. Jame į dokumentą, pridedamą prie Komisijai skirto biudžeto skirsnio, įtraukiant išsamią Komisijos skolinimosi ir skolinimo operacijų apžvalgą (52 straipsnio 1 dalis), kodifikuojama dabartinė praktika.

·Asignuotosios pajamos. Atsižvelgiant į bendrą deklaraciją, pasiūlymu siekiama padidinti išorės asignuotųjų pajamų skaidrumą ir matomumą prie biudžeto pridedamuose dokumentuose (22 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 3 bei 8 dalys). Juo taip pat siekiama palengvinti valstybių narių papildomų įnašų (įskaitant savanoriškus įnašus) valdymą (21 straipsnio 2 dalis), kad nereikėtų reikalauti valstybių narių mokėjimų dar neatsiradus faktinių finansavimo poreikių.

·Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos. Pasiūlymu siekiama padidinti teisinį aiškumą: i) dabartiniame Finansiniame reglamente pašalinant nenuoseklumą ir dubliavimąsi, ii) geriau atsižvelgiant į atidėjinių ir biudžeto garantijų veikimą ir iii) atnaujinant susijusias taisykles (2 straipsnio 9 punktas, nauji 2 straipsnio 15 ir 33 punktai, nauja 212 straipsnio 3 dalis, 212 straipsnio 5 dalis, 213 straipsnio 4 dalis, 221 straipsnis, 223 straipsnio 6 dalis ir nauja 213 straipsnio 5 dalis).

·Be to, siekiant išvengti dubliavimosi ir nenuoseklumo, pasiūlymu supaprastinamas ataskaitų teikimas. Juo sugriežtinamos ataskaitų teikimo pareigos prie biudžeto projekto pridedamame darbiniame dokumente ir integruotoje finansinėje ataskaitoje pagal 253 straipsnio 1 dalį. Dėl šio supaprastinimo taip pat reikia išbraukti dabartinį 250 straipsnį. Galiausiai pasiūlymu sustiprinamas 218 straipsnis, nes į jį perkeliamos tam tikros buvusios 41 straipsnio 5 dalies nuostatos. Jas perkeliant užtikrinama, kad nebereikėtų rengti dviejų paralelinių panašaus turinio ataskaitų dėl bendro atidėjinių fondo (naujas 41 straipsnio 5 dalies g punktas, 210 straipsnio 3 dalis ir 218 straipsnis).

·Pasiūlyme taip pat paaiškinama atidėjinių ir biudžeto garantijų sąveika su biudžetinių įsipareigojimų, teisinių įsipareigojimų, gavėjų ir informacijos apie gavėjus skelbimo apibrėžtimis ir taisyklėmis (2 straipsnio 38 ir 58 punktai, 7 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 3 dalis, 38 straipsnio 3 dalies c punktas, 112 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 1 dalies a punktas, 113 straipsnio 4 dalis, 115 straipsnio 2 dalis ir 163 straipsnis).

1.2.Krizių valdymas, modernizavimas ir paprastinimas.

·Nepiniginis ES institucijų dovanojamas turtas. Atsižvelgiant į dabartinę praktiką, į pasiūlymą įtraukta nauja priemonė. Ja bus sukurtas pagrindas, kuriuo remdamosi ES institucijos galės dovanoti prekes, paslaugas arba darbus. Ja taip pat bus užtikrintas stabilus teisinis pagrindas, ypač būsimoms ekstremaliosioms situacijoms, didesnis skaidrumas, atskaitomybė ir teisinis tikrumas gavėjams (2 straipsnio 1, 2, 3, 38, 50 ir 58 punktai, 133 straipsnis, 154 straipsnio 3 dalis ir naujas 244 straipsnis).

·Apdovanojimai. Panašiai, kaip įtraukus nepiniginį dovanojamą turtą, ES institucijos taip pat turėtų galėti skirti nepiniginius apdovanojimus, pvz., kuponus, bilietus ir keliones. Tai taip pat svarbu, pvz., kad būtų galima rengti konkursus jauniems žmonėms, kurie neturi banko sąskaitų savo valstybėje narėje, bet gali lengvai priimti apdovanojimą praktiškai. Įtraukus šią galimybę, reikia šiek tiek pakeisti 2 straipsnio 52 punktą, 210 straipsnio 4 dalį ir 211 straipsnio 1 dalį.

·Viešieji pirkimai ir ekspertai. Pasiūlyme pritaikomos krizių valdymo situacijose taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, kad ES institucijos arba įstaigos galėtų pirkti valstybių narių vardu arba veikti kaip centrinė perkančioji organizacija. Ši centrinė perkančioji organizacija galėtų dovanoti arba perparduoti prekes ir paslaugas valstybėms narėms ir pradėti bendrų viešųjų pirkimų procedūras, nors ES institucijos neįsigytų paslaugų ir prekių sau (169 straipsnio 1 ir 2 dalys, nauja 169 straipsnio 3 dalis ir I priedo 11.1 punkto f papunktis bei 12.2 punkto a papunktis). Pasiūlyme taip pat atnaujinama krizės apibrėžtis, kad ji apimtų visuomenės ir gyvūnų sveikatą, ekstremaliąsias maisto saugos situacijas ir tokias pasaulines grėsmes sveikatai kaip pandemijos (2 straipsnio 22 punktas).

Kitomis supaprastinimo priemonėmis ir techninėmis pataisomis bei atnaujinimais sudaromos sąlygos sutartims su keliais tiekėjais, pašalinamas nenuoseklumas, ištaisomi praleidimai ir paaiškinamas viešųjų pirkimų procedūrų skaitmeninimas (naujas 2 straipsnio 46 punktas, 2 straipsnio 76 punktas, 164 straipsnio 5 dalis, 168 straipsnio 3 dalis, 171 straipsnio 1 dalis, 173 straipsnio 1 dalis, 174 straipsnio 2 ir 3 dalis, 175 straipsnis ir I priedo 1.2, 6.2, 6.3, 6.4, 6.6, 9.3, 9.4, 9.5 punktai, 11.1 punkto a ir c papunkčiai, 11.1 punkto h papunkčio iv punktas, 11.1 punkto j ir m papunkčiai, 11.2 punktas, 16.3 punkto f ir g papunkčiai, 18.1, 18.7, 19.2, 20.2, 21.1, 24.3, 27, 28.1, 28.2 punktai, naujas 29.4 punktas, 30.2 ir 31.1 punktai, naujas 34 punktas, 35.1 ir 39.3 punktai.

Pasiūlymais Finansinio reglamento viešųjų pirkimų taisyklės toliau derinamos su Direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų ir Direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų. Pavyzdžiui, pasiūlyme paaiškinami dinaminėms pirkimo sistemoms taikomi terminai ir nustatyta galimybė – kaip sutarčių skyrimo kriterijus – vertinti sutartį vykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikaciją bei patirtį (117 straipsnio 3 dalis, 176 straipsnio 2 dalis, naujos 176 straipsnio 4 bei 5 dalys ir 179 straipsnio 1 dalis).

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į būtinybę taikyti lankstesnes taisykles Sąjungos delegacijoms trečiosiose valstybėse, atsižvelgiant į vietos rinkos sąlygas ir valstybių narių praktiką. Todėl prieigos prie rinkos vertės riba ir taisyklės suderintos su vertės riba ir taisyklėmis, kurios šiuo metu taikomos su išorės veiksmais susijusiems viešiesiems pirkimams. Be to, sutartis savo sąskaita skiriančioms Sąjungos delegacijoms būtų leidžiama priimti, pvz., asmeniškai pateikiamus paraiškų dokumentus (153 straipsnio 5 dalis).

ES institucijų viešiesiems pirkimams taip pat siūloma taikyti priemones, kurių imamasi pagal Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę 6 (toliau – TVPP; ji dar nepriimta). Kai įsigalios TVPP reglamentas ir TVPP priemonės bus priimtos ir paskelbtos Oficialiajame leidinyje, TVPP priemones (iš tam tikrose trečiosiose valstybėse įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų gautų pasiūlymų įvertinimo koregavimo arba šių ekonominės veiklos vykdytojų pašalinimo iš konkurso priemonės forma) perkančiosios organizacijos turės taikyti taip pat kaip valstybių narių perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai – ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir taikyti tas pačias taisykles (179 straipsnio 1 dalis ir I priedo 14 punktas).

Pasiūlyme atsižvelgiama į būtinybę supaprastinti pastatams taikomas viešųjų pirkimų procedūras. Be to, pasiūlyme nustatoma, kad į šio reglamento viešųjų pirkimų taisyklių taikymo sritį nepatenka notarų teikiamos tvirtinimo paslaugos, įtraukiama galimybė dėl valstybių narių organizacijų teikiamų paslaugų rengti derybas be išankstinio skelbimo ir išplečiama derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą taikymo po nesėkmingos konkurso procedūros su derybomis sritis (164 straipsnis ir I priedo 6 punktas).

Pagal dabartinę teismų praktiką 7 prieš perkančiajai organizacijai priimant sprendimą skirti pasiūlymą konkursų dalyviai turi pateikti taikytų atrankos ir draudimo dalyvauti procedūroje kriterijų įrodymą. Pasiūlymu užtikrinama, kad Finansinis reglamentas derėtų su teismų praktika šiuo aspektu (2 straipsnio 51 punktas ir I priedo 18.4 punktas).

Konstatuojamosiose dalyse atkreipiamas dėmesys į dabartines žaliojo viešojo pirkimo taisykles.

Galiausiai pasiūlyme nustatytos išsamesnės ir geriau prie rinkos realijų pritaikytos taisyklės ekspertams. Todėl samdydamos už atlygį dirbančius išorės ekspertus Sąjungos institucijos galės konkuruoti su kitų rinkos dalyvių siūlomais atlyginimais. Pagal naująsias taisykles Komisija taip pat galės ilgiau naudotis ekspertų sąrašais (242 straipsnis).

·Dotacijos. Į pasiūlymą įtraukta techninių atnaujinimų, supaprastinimų, paaiškinimų ir pataisymų. Jame paaiškintos supaprastintų dotacijų formų taisyklės (184 straipsnio 3 dalis ir 187 straipsnis) ir nustatyta, kad visam veiksmo finansavimui taikoma 50 % savanorių išlaidų riba (194 straipsnio 2 dalis).

Be to, pasiūlyme paaiškinta, kad rungimosi principu pagrįsta procedūra sistematiškai nereikalaujama pašalinti dalyvio iš sutarties skyrimo procedūros (135 straipsnis).

Pasiūlymu taip pat supaprastinami skaičiavimai pagal pelno nesiekimo principą (196 straipsnio 4 dalis) ir finansinės paramos teikimas trečiosioms šalims ypatingais atvejais (208 straipsnio trečia pastraipa).

Siekiant padidinti skaidrumą, įtraukta NVO apibrėžtis, o dotacijų prašantiems pareiškėjams reikėtų deklaruoti savo teisinį statusą ir patvirtinti, ar jie yra NVO (naujas 2 straipsnio 46 punktas ir 200 straipsnio 1 dalies a punktas).

Galiausiai VIII antraštinėje dalyje pataisyta sąvokos „viešojo pirkimo sutartys“ apibrėžtis ir taikymas (2 straipsnio 16 punktas ir 205 straipsnio 1 bei 2 dalys).

·ES institucijoms dovanojamas turtas. Pasiūlyme leidžiama greičiau nuspręsti, ar priimti arba atmesti dovanojamą turtą prireikus skubiai reaguoti, išimtinėmis aplinkybėmis ir imantis tinkamų apsaugos priemonių, kai dovanojama humanitarinės pagalbos, skubios paramos, civilinės saugos arba krizių valdymo pagalbos tikslais (25 straipsnio 3 dalis).

·Skaitmeninimas. Pasiūlymu remiamas Komisijos įsipareigojimas standartiškai teikti paslaugas skaitmeninėmis priemonėmis. Taip, vykdant skaitmeninę pertvarką ir naudojantis besiformuojančiomis, pvz., duomenų gavybos, mašinų mokymosi, robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto, technologijomis, didėja kontrolės ir audito veiksmingumas bei kokybė. Suteikus šiems aspektams daugiau matomumo, turėtų būti plačiau ir nuosekliau naudojamasi skaitmeniniais auditais ir kontrole. Todėl taip pat turėtų padidėti patikinimo lygis, o kartu sumažėti auditų ir kontrolės išlaidos (36 straipsnis, 63 straipsnio 4 dalies a punktas, 74 straipsnio 5 ir 6 dalys, 150 straipsnio 1 dalis).

Pasiūlymu taip pat siekiama gerinti kontrolei ir auditui skirtų duomenų apie Sąjungos finansavimo gavėjus kokybę ir sąveikumą, be kita ko, naudojantis viena integruota duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirta IT sistema (daugiau informacijos pateikta toliau 3 punkte).

Tam tikras viešųjų pirkimų taisykles ir procedūras reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į skaitmeninės pertvarkos pažangą.

·Žalioji pertvarka. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama pritaikyti Finansinį reglamentą siekiant užtikrinti, kad vykdant biudžetą būtų veiksmingai padedama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Šiuo tikslu, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą užtikrinti tvarų finansavimą ir žaliąją pertvarką, į 33 straipsnio 2 dalį reikėtų įtraukti aiškią nuorodą į reikšmingos žalos nedarymo principą.

Be to, siekiant palengvinti ES pastatų žalinimą, į 271 straipsnį įtraukta galimybė pastatų renovacijai finansuoti naudotis paskolomis.

Galiausiai prireikus, siekiant paskatinti ekonominės veiklos vykdytojus siūlyti tvaresnes galimybes, į kvietimus dalyvauti konkursuose per viešųjų pirkimų procedūras reikėtų įtraukti žaliuosius sutarčių skyrimo arba atrankos kriterijus.

Atsižvelgdama į Klimato teisės akto 6 straipsnio 4 dalį, Komisija mano, kad pirmiau nurodyti pasiūlymai dera su Klimato teisės akto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ir Sąjungos 2030 m. bei 2040 m. klimato srities tikslais. Šie pasiūlymai taip pat dera su Klimato teisės akto 5 straipsnyje nurodytu prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos užtikrinimu ir yra suderinti su Klimato teisės akto tikslais.

1.3.Geresnė ES finansinių interesų apsauga ir netiesioginis valdymas.

·Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema. Siūloma sustiprinti sistemą, kad ji geriau tiktų taikyti tiek pagal pasidalijamąjį, tiek pagal tiesioginį valdymą naudojamoms lėšoms, kai jos išmokamos kaip finansiniai įnašai valstybėms narėms, pvz., pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę 8 . Siekiama, kad valstybių narių institucijos neatrinktų sukčiaujančių ekonominės veiklos vykdytojų projektams vykdyti, ir geriau apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo sunkių nusižengimų, nelaukiant galutinio nacionalinių procedūrų rezultato. Tarpteritoriniu projektų įgyvendinimo aspektu Sąjungos lygmens draudimą subjektams ir asmenims dalyvauti procedūrose siūloma taikyti visam Sąjungos finansavimui, kuris skiriamas projektams įgyvendinti visose valstybėse narėse. Šiam draudimui būtų taikomi keli apribojimai ir apsaugos priemonės. Jo taikymo sritis būtų apribota baigtiniu sąrašu, į kurį būtų įtraukti sunkiausi nusižengimai (pvz., korupcija, sukčiavimas, pinigų plovimas ir terorizmas), nustatyti: i) atliekant galutinį Sąjungos auditą, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) ataskaitoje, atliekant Europos prokuratūros tyrimą arba ii) atliekant nacionalinį auditą, teismo arba administraciniame sprendime (138 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 5 dalis).

Be to, kas nurodyta pirmiau, įtrauktos atskiros draudimo dalyvauti procedūroje priežastys, grindžiamos atsisakymu bendradarbiauti per leidimus suteikiančio pareigūno, OLAF, Europos prokuratūros arba Audito Rūmų atliekamus tyrimus, patikrinimus arba auditus ir neapykantos arba diskriminacijos kurstymu (atitinkamai naujas 139 straipsnio 1 dalies i punktas ir 139 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktis). Taip pat siūloma sunkaus profesinio nusižengimo sąvokoje kaip atskirą draudimo dalyvauti procedūroje priežastį aiškiai nurodyti interesų konflikto pažeidimą (139 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktis). Prireikus, atsižvelgiant į atvejo pobūdį arba aplinkybes, siūloma taikyti pagreitintą procedūrą (nauja 139 straipsnio 6 dalis). Pasiūlyme taip pat nurodyta galimybė uždrausti dalyvauti procedūroje tikriesiems savininkams ir susijusiems subjektams, jei laikoma, kad įvykdyti atsakomybės priskyrimo reikalavimai (nauji 138 straipsnio 2 dalies h ir i punktai, 139 straipsnio 2 dalis ir nauja 139 straipsnio 5 dalis). Kitais pakeitimais pašalinami dabartiniai sistemos trūkumai, pvz., sukuriant teisinę prieštaravimų raštų ir administracinių sprendimų turinio pranešimo prezumpciją (naujas 138 straipsnio 2 dalies g punktas, 139 straipsnio 1 dalis, 139 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktis, 139 straipsnio 1 dalies e punktas, 139 straipsnio 7 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis, 145 straipsnio 5 dalis, 146 straipsnio 2 dalis, naujas 147 straipsnis, nauja 152 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 2 dalies h punktas, 153 straipsnis ir nauja 156 straipsnio 6 dalis).

·Viena integruota duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirta IT sistema. Pasiūlymu siekiama pagerinti duomenų apie Sąjungos finansavimo gavėjus ir tuos, kurie galiausiai tiesiogiai arba netiesiogiai gauna naudos iš Sąjungos finansavimo, kokybę ir sąveikumą. Siekiant veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, jį aptikti, tirti ir pašalinti arba ištaisyti pažeidimus, būtina turėti galimybę nustatyti fizinius asmenis, kurie yra tikrieji gavėjų savininkai ir galiausiai gauna naudą piktnaudžiaujant Sąjungos finansavimu. Ši galimybė užtikrinama standartizuojant elektroninį duomenų apie Sąjungos finansavimą gavėjus ir tikruosius jų savininkus registravimą bei saugojimą kontrolės ir audito tikslais. Be to, prieigai prie šių duomenų apie Sąjungos finansavimo gavėjus ir šių duomenų analizei būtų privaloma naudotis (Komisijos teikiama) viena integruota duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirta IT sistema. Ši sistema labai palengvintų sukčiavimo, korupcijos, dvigubo finansavimo, interesų konflikto ir kitų pažeidimų rizikos nustatymą. Už vienos integruotos duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtos IT sistemos sukūrimą, valdymą ir priežiūrą būtų atsakinga Komisija (36, 159 ir 275 straipsniai). Duomenų registravimo, laikymo, perdavimo ir tvarkymo taisyklės turėtų derėti su taikomomis duomenų apsaugos taisyklėmis. Galiausiai pasiūlyme nustatyta, kad 36 straipsnis taikomas tais atvejais, kai valstybės narės gauna ir naudoja Sąjungos finansavimą, taikant tiesioginį valdymą. Pirmiau nurodytos pareigos būtų taikomos po 2027 m. DFP priimamoms ir pagal DFP po 2027 m. finansuojamoms programoms, kad būtų skirta pakankamai laiko elektroninėms duomenų sistemoms pritaikyti, gairėms pateikti ir mokymams surengti. Pereinamuoju laikotarpiu bus toliau galimas ir skatinamas savanoriškas taikymas. Šis pasiūlymas svarbus imantis pirmiau 2 punkte paaiškintų skaitmeninės pertvarkos veiksmų.

·Skaidrumas. Pasiūlymu siekiama pagerinti visuomenei teikiamą informaciją apie Sąjungos biudžeto naudojimą ir Sąjungos finansavimo gavėjus. Tai užtikrinama reikalaujant, kad valstybės narės, vykdančios Sąjungos biudžetą pasidalijamojo valdymo metodu, subjektai, vykdantys Sąjungos biudžetą netiesioginio valdymo metodu, ir kitos Sąjungos institucijos bei įstaigos bent kartą per metus atsiųstų Komisijai informaciją apie savo Sąjungos finansavimo gavėjus. Komisija pridėtų prie pirmiau nurodytos informacijos turimus duomenis apie tiesioginį valdymą ir būtų atsakinga už informacijos konsolidavimą, centralizavimą ir skelbimą duomenų bazėje vienoje bendroje interneto svetainėje, apimančioje visus, taip pat kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų taikomus, Sąjungos biudžeto vykdymo metodus. Ši viena bendra interneto svetainė būtų patobulinta šiuo metu tiesioginiam valdymui naudojamos Finansinio skaidrumo sistemos versija (38, 159 ir 275 straipsniai). Galiausiai pasiūlyme nustatyta, kad 38 straipsnis taikomas tais atvejais, kai valstybės narės gauna ir naudoja Sąjungos finansavimą, taikant tiesioginį valdymą. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir pritaikyti elektronines duomenų sistemas, pirmiau nurodytos pareigos būtų taikomos po 2027 m. DFP priimtoms ir pagal DFP po 2027 m. finansuojamoms programoms.

·Netiesioginis valdymas. Siekiant užtikrinti tinkamą ES finansinių interesų apsaugą, netiesioginis valdymas grindžiamas Sąjungos įgyvendinančiųjų partnerių taisyklėmis, sistemomis ir procedūromis. Pasiūlymu siekiama sustiprinti proporcingumo, kaip bendrojo teisės principo, taikymą, ypač vertinant partnerius ir nustatant sutartinius įpareigojimus. Tai pagerintų bendradarbiavimą su Sąjungos įgyvendinančiaisiais partneriais. Tai taip pat dera su neseniai pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę sutartomis taisyklėmis. Reikėtų vengti nereikalingos administracinės naštos, ypač galutiniams gavėjams, kurie yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės arba panašūs ekonominės veiklos vykdytojai, kurių apyvarta arba bendras balansas yra lygiaverčiai. Reikia pakoreguoti atitinkamas nuostatas ir atnaujinti kryžmines nuorodas. Supaprastinant pasiūlyme nurodyta galimybė atleisti vadovaujančiąsias institucijas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, nuo ramsčių vertinimo, nes jų taisyklės jau vertinamos taikant pasidalijamąjį valdymą. Dabartinė galimybė atleisti decentralizuotas agentūras nuo ramsčių vertinimo taptų standartiniu atleidimu, o jos taikymo sritis būtų išplėsta, įtraukiant į ją vien savo lėšomis veiklą finansuojančias agentūras ir BUSP misijas. Galiausiai pakeistos ES finansavimo gavėjams taikomos skaidrumo taisyklės ir įtraukti techniniai paaiškinimai (62 straipsnio 1 dalis, 158 ir 159 straipsniai, 160 straipsnio 3 dalis, nauja 212 straipsnio 3 dalis ir 212 straipsnio 4 dalis).

·Su saugumu arba viešąja tvarka susijusios Sąjungos sutarčių skyrimo procedūros. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti konkrečias trečiųjų valstybių subjektų dalyvavimo su saugumu arba viešąja tvarka susijusiose Sąjungos sutarčių skyrimo procedūrose sąlygas. Šias sąlygas taip pat siekiama taikyti laikantis tarptautinių, ypač viešųjų pirkimų srityje prisiimtų, Sąjungos įsipareigojimų. Šios taisyklės susijusios su visų rūšių biudžeto vykdymo priemonėms – dotacijoms, viešiesiems pirkimams, apdovanojimams, netiesioginiam valdymui ir pan. – taikomomis sutarčių skyrimo procedūromis (naujas 137 straipsnis).

·Interesų konfliktas. Šiame pasiūlyme pateiktas taikomos teisės sąvokos paaiškinimas; ši teisė apima nacionalinę teisę dėl interesų konfliktų (61 straipsnis).

·Profesinis interesų konfliktas, galintis daryti neigiamą poveikį viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į Europos ombudsmeno tyrimą dėl sutarties skyrimo 9 , siūloma įtraukti apibrėžtį ir aiškią priežastį pašalinti dalyvius iš sutarčių skyrimo procedūrų dėl šių priežasčių (144 straipsnis). Be to, visi konkurso dalyviai turi pateikti priesaikos deklaraciją, kuria patvirtinama, kad jiems nekyla profesinio interesų konflikto, ir pareikalavus pateikti atitinkamą informaciją (I priedo 18.4 punktas). Galiausiai pasiūlyme atkreipiamas dėmesys į perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti, ar yra tokių interesų konfliktų (I priedo 20.1 punktas).

·Valstybių narių pagalba vykdant ES reikalavimus turi būti užtikrinama išplečiant valstybių narių pagal Direktyvą 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, tarpusavyje jau taikomą pagalbos mechanizmą, kad jis taip pat būtų taikomas Komisijai. Kad ES reikalavimus būtų galima vykdyti efektyviau, Komisijos apskaitos pareigūnas turi galėti remtis valstybių narių pagalba efektyviai pranešant skolininkams ir nustatant skolininkų turtą (naujas 104 straipsnis).

·Užsienio subsidijos. Šiuo metu vyksta derybos dėl Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl užsienio subsidijų 10 . Atsižvelgiant į su pasiūlymais susijusią pažangą, Finansinis reglamentas derybų metu gali būti suderinamas su šiuo naujuoju reglamentu.

1.4.Kiti supaprastinimai ir techniniai atnaujinimai

Siūlomi šie Finansinio reglamento techniniai pakeitimai ir atnaujinimai:

·ištaisyti praleidimus ir neteisingas kryžmines nuorodas 49 straipsnio 1 dalyje, 71 straipsnyje, 114 straipsnio 4 dalyje, 154 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalies d bei f punktuose;

·41 straipsnio 3 dalies e punkte pateiktą darbinių dokumentų sąrašą papildyti dokumentu dėl pastatų politikos;

·iš dalies pakeisti 41 straipsnio 4 dalies j punktą, siekiant atsižvelgti į tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus;

·patikslinti 114 straipsnyje nustatytas Europos žemės ūkio garantijų fondo specialiųjų įsipareigojimų taisykles, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geriau suderinti jas su standartine apskaitos praktika. Šis techninis pakeitimas taip pat daro poveikį specialioms taisyklėms dėl avansu atliekamų mokėjimų pagal 270 straipsnį, bet nedaro poveikio mokėjimams valstybėms narėms arba paramos gavėjams;

·į 252 straipsnį įtraukti techninius atnaujinimus dėl konsoliduotosioms ataskaitoms taikomų paankstintų terminų, o 271 straipsnyje pakeisti dokumentų pateikimo datas;

·atnaujinti nuorodas į panaikintus Sąjungos teisės aktus.

Siūlomi šie kiti būtini Finansinio reglamento pakeitimai:

·užtikrinti tinkamą biudžetinį traktavimą ir išvengti nepagrįsto finansinio spaudimo Sąjungos biudžeto išlaidoms, sudaryti sąlygas iš Sąjungos biudžeto pajamų atskaityti palūkanas ir visus kitus mokėtinus mokesčius, jei bauda, kita nuobauda arba sankcija buvo panaikinta arba suma buvo sumažinta, įskaitant bet kokią su šiomis baudomis, kitomis nuobaudomis ir sankcijomis susijusią neigiamą grąžą (neigiamos pajamos), kartu taip pat užtikrinant tinkamą kompensaciją, kai grąžinamos laikinai sumokėtos baudos (48 straipsnio 1 dalis ir nauja 48 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 4 dalis, 108 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnio 1 dalis, 109 straipsnio 2 dalis ir 109 straipsnio 4 dalis). Šiais pakeitimais įtraukiami atskirame Komisijos pasiūlyme dėl Finansinio reglamento pakeitimo, susijusio su panaikintų arba sumažintų baudų už konkursų taisyklių pažeidimus traktavimo, 11 atsižvelgiant į klausimo skubumą Komisijos jau pasiūlyti pakeitimai;

·supaprastinti taisykles dėl avansinių sąskaitų, siekiant išspręsti ES delegacijų patiriamas problemas, (88 ir 89 straipsniai) ir dėl iždo valdymo, ypač dėl kredito kortelių naudojimo ir šiuolaikinių mokėjimo metodų (86 straipsnis).

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

2022/0162 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą, 164, 172, 175, 177 ir 178 straipsnius, 189 straipsnio 2 dalį, 212 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnio 1 dalį ir 349 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę 12 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

⇩ naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 reikia padaryti pakeitimų 15 . Dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

🡻 2018/1046 1 konstatuojamoji dalis

(2)praėjus trejiems įgyvendinimo metams, reikėtų padaryti tolimesnius Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – biudžetas) taikytinų finansinių taisyklių pakeitimus, siekiant pašalinti įgyvendinimo kliūtis didinant lankstumą, supaprastinti įgyvendinimą suinteresuotiesiems subjektams ir tarnyboms, labiau orientuotis į rezultatus ir pagerinti prieinamumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 16 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

🡻 2018/1046 2 konstatuojamoji dalis

(3)siekiant, kad biudžetui taikytinos finansinės taisyklės būtų ne tokios sudėtingos, taip pat siekiant atitinkamas taisykles įtraukti į vieną bendrą reglamentą, Komisija turėtų panaikinti Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 17 . Siekiant aiškumo, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 pagrindinės taisyklės, o kitos taisyklės turėtų būti įtrauktos į gaires tarnyboms;

⇩ naujas

(4)šiuo reglamentu turėtų būti nustatomos finansinės taisyklės, taikytinos Sąjungos bendrajam biudžetui, kaip apibrėžta SESV 322 straipsnyje, bet juo nereglamentuojamas remiantis SESV ir ES sutartimi, taip pat vykdant Sąjungos biudžetą priimtų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas ir šiam įgyvendinimui nedaromas poveikis;

(5)atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – biudžetas) taikomas finansines taisykles ir priėmus Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 18 , kuriuo nustatyta 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, reikėtų atlikti tam tikrus tikslinius pakeitimus, siekiant suderinti bendrąsias finansines taisykles su naująja teisine sistema, pritaikyti jas prie efektyvaus krizių valdymo poreikių ir pagerinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Be to, reikėtų atlikti tikslinius supaprastinimus, techninius atnaujinimus ir pataisymus;

(6)priėmus 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, reikėtų pakeisti nuorodas į pagrindinius teisės aktus, Sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 19 , Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2021/768 ir 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą arba šiomis nuorodomis reikėtų papildyti šiame reglamente pateiktas nuorodas;

(7)siekiant aiškumo, visos nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) 45/2001 20 pakeičiamos nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 21 ;

(8)siekiant teisinio tikrumo, reikėtų pataisyti kelias kryžmines nuorodas;

(9)būtina geriau atsižvelgti į specifinį finansinių įsipareigojimų ir biudžeto garantijų atidėjinių pobūdį ir veikimą. Todėl reikėtų pataisyti tam tikras biudžeto garantijų, biudžetinių įsipareigojimų, teisinių įsipareigojimų, mokėjimų asignavimų, gavėjų ir informacijos apie gavėjus skelbimo apibrėžtis ir taisykles. Reikėtų įtraukti finansinių įsipareigojimų atidėjinių sudarymo etapo apibrėžtį. Be to, reikėtų atnaujinti apibrėžtis, siekiant atsižvelgti į konkrečius viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimus ir taisyklių dėl nepiniginio dovanojamo turto įtraukimą;

(10)siekiant padidinti su Sąjungos lėšų gavėjais, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, susijusį skaidrumą, reikėtų nevyriausybinių organizacijų apibrėžties, kurioje būtų pateikti jų nustatymo kriterijai, o dotacijų prašantys pareiškėjai turėtų deklaruoti savo teisinį statusą, įskaitant tai, ar jie yra nevyriausybinės organizacijos;

(11)į šį reglamentą reikėtų įtraukti nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 22 nustatytą bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą. Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 yra Sąjungos biudžeto vykdymo teisinės sistemos pagrindas;

🡻 2018/1046 3 konstatuojamoji dalis

(12)turėtų būti išlaikyti pagrindiniai biudžeto principai. Turėtų būti peržiūrėtos ir kuo labiau supaprastintos dabartinės nukrypti nuo tų principų leidžiančios nuostatos, taikomos tokiose konkrečiose srityse, kaip moksliniai tyrimai, išorės veiksmai ir struktūriniai fondai, atsižvelgiant į tų nuostatų tolesnį aktualumą, jų pridėtinę vertę biudžetui ir suinteresuotiesiems subjektams dėl jų tenkančią naštą;

🡻 2018/1046 4 konstatuojamoji dalis

(13)asignavimų perkėlimo taisyklės turėtų būti išdėstytos aiškiau ir turėtų būti atskiriami automatiniai ir neautomatiniai perkėlimai. Atitinkamos Sąjungos institucijos turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją tiek apie automatinius, tiek apie neautomatinius perkėlimus;

🡻 2018/1046 5 konstatuojamoji dalis

(14)turėtų būti leidžiama perkelti ir panaudoti tolesnei programai ar veiksmui įgyvendinti išorės asignuotąsias pajamas, siekiant, kad tos lėšos būtų veiksmingai panaudotos. Vidaus asignuotąsias pajamas turėtų būti galima perkelti tik kitiems finansiniams metams, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip;

⇩ naujas

(15)priėmus 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir su ja susijusius pagrindinius aktus, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 2021/2116 23 , Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/836 24 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/947 25 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1529 26 , Tarybos sprendime (ES) 2021/1764 27 , Tarybos reglamente (Euratomas) 2021/948 28 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 29 nustatytos taisyklės, susijusios su biudžeto principais, visų pirma dėl įsipareigojimų anuliavimo ir perkėlimo, panaikinimo ir galimybės vėl panaudoti panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus;

🡻 2018/1046 6 konstatuojamoji dalis

(16)kalbant apie vidaus asignuotąsias pajamas, turėtų būti leidžiama finansuoti naujus pastatų projektus panaudojant pajamas, gautas iš pastatų nuomos ir jų pardavimo. Tuo tikslu tokios pajamos turėtų būti laikomos vidaus asignuotosiomis pajamomis, kurias galima perkelti, kol jos bus visiškai panaudotos;

⇩ naujas

(17)supaprastinimo tikslais ir siekiant geriau suderinti valstybių narių įnašų mokėjimo laiką su atitinkamais mokėjimų poreikiais, visiems papildomiems valstybių narių finansiniams įnašams į Sąjungos veiksmus ir programas, įskaitant savanoriškus įnašus, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos ir jie turėtų būti laikomi išorės asignuotosiomis pajamomis;

(18)siekiant padidinti asignuotųjų pajamų pateikimo skaidrumą, priede, kuris yra neatskiriama biudžeto dalis, turėtų būti pateikta išsami informacija apie numatomą gauti išorės asignuotųjų pajamų sumą ir numatomą paskirstymą atitinkamoms biudžeto eilutėms;

(19)siekiant atsižvelgti į solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, sukurtą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, turėtų būti atnaujintos taisyklės dėl perkėlimų, kuriems taikomos specialiosios nuostatos. Be to, reikėtų atlikti patikslinimus, siekiant atsižvelgti į tai, jog norint mobilizuoti solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą nebereikia parengti taisomojo biudžeto projektų;

🡻 2018/1046 7 konstatuojamoji dalis

(20)Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama priimti bet kokį Sąjungai skirtą dovanojamą turtą;

⇩ naujas

(21)kad išimtinėmis aplinkybėmis būtų galima greitai reaguoti, Komisijai turėtų būti leidžiama priimti dovanojamą turtą natūra, neatsižvelgiant į jo vertę, kai toks dovanojamas turtas teikiamas humanitarinės pagalbos, skubios paramos, civilinės saugos ar krizių valdymo pagalbos tikslais. Siekiant užtikrinti tinkamas apsaugos priemones, Komisija tokį dovanojamą turtą turėtų priimti tik tais atvejais, kai jo priėmimas atitinka patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principus, nesukelia interesų konfliktų ir nekenkia Sąjungos įvaizdžiui. Priėmimo metu paramos teikėjas neturėtų būti patekęs į vieną iš situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje pagal ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą, ir neturėtų būti atitinkamoje duomenų bazėje užregistruotas kaip subjektas, kuriam draudžiama dalyvauti procedūroje;

🡻 2018/1046 8 konstatuojamoji dalis

(22)turėtų būti nustatyta tai leidžianti nuostata, pagal kurią juridiniams asmenims būtų leidžiama nepiniginiu įnašu remti renginius ar veiklą reklamos ar įmonių socialinės atsakomybės tikslais;

🡻 2018/1046 9 konstatuojamoji dalis

(23)reikėtų patikslinti veiklos rezultatų sąvoką biudžeto atžvilgiu. Veiklos rezultatai turėtų būti susieti su tiesioginiu patikimo finansų valdymo principo taikymu. Taip pat turėtų būti apibrėžtas patikimo finansų valdymo principas ir reikėtų susieti nustatytus tikslus ir veiklos rodiklius, rezultatus ir asignavimų naudojimo ekonomiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Siekiant teisinio tikrumo ir kartu vengiant prieštaros su esamais įvairių programų veiklos rezultatų planais, turėtų būti apibrėžti su veiklos rezultatais susiję terminai, visų pirma atliktas darbas ir rezultatai;

⇩ naujas

(24)atsižvelgiant į klimato ir aplinkos uždavinių sprendimo svarbą ir siekiant užtikrinti, kad vykdant biudžetą būtų prisidedama prie Europos žaliojo kurso 30 įgyvendinimo, su biudžetu susijusi veiklos rezultatų koncepcija turėtų būti išplėsta, kad apimtų tvarų programų ir veiklos įgyvendinimą, kuris netrukdytų siekti aplinkos tikslų – klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tvaraus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo;

🡻 2018/1046 10 konstatuojamoji dalis

(25)pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros 31 Sąjungos teisės aktai turėtų būti aukštos kokybės ir turėtų būti orientuoti į sritis, kuriose jie duoda daugiausia pridėtinės vertės Europos piliečiams, ir būti kuo veiksmingesni ir efektyvesni siekiant įvykdyti bendrus Sąjungos politikos tikslus. Tų tikslų gali padėti pasiekti esamų ir naujų išlaidų programų ir veiklos, dėl kurios patiriama daug išlaidų, vertinimas;

⇩ naujas

(26)siekiant įgyvendinti Komisijos įsipareigojimą standartiškai teikti paslaugas skaitmeninėmis priemonėmis ir skatinti efektyvesnę ir kokybiškesnę kontrolę bei auditus, didinant patikinimo lygį ir kartu mažinant išlaidas, tinkama įtraukti aiškią nuorodą į naudojimąsi skaitmeninėmis priemonėmis ir tokiomis besiformuojančiomis technologijomis kaip mašinų mokymasis, robotikos procesų automatizavimas, duomenų gavyba ir dirbtinis intelektas;

(27)siekiant pagerinti Sąjungos biudžeto apsaugą nuo sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų, dvigubo finansavimo ir kitų pažeidimų, reikėtų nustatyti standartizuotas informacijos apie Sąjungos finansavimo gavėjus rinkimo, palyginimo ir apibendrinimo priemones. Visų pirma siekiant veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, jį nustatyti, ištirti ir pašalinti arba ištaisyti pažeidimus, būtina turėti galimybę nustatyti fizinius asmenis, kurie yra galutiniai tiesioginiai arba netiesioginiai Sąjungos finansavimo naudos gavėjai ir kurie galiausiai dėl piktnaudžiavimo ES finansavimu gauna naudos. Elektroniniu būdu registruojant ir saugant duomenis apie Sąjungos finansavimo gavėjus, įskaitant tikruosius jų savininkus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 32 3 straipsnio 6 punkte, ir reguliariai sudarant sąlygas susipažinti su šiais duomenimis vienoje Komisijos teikiamoje integruotoje duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtoje IT sistemoje, turėtų būti lengviau įvertinti riziką atrankos, sutarčių skyrimo, finansinio valdymo, stebėsenos, tyrimų, kontrolės ir audito tikslais ir veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams, dvigubam finansavimui ir kitiems pažeidimams, juos nustatyti, ištaisyti ir imtis dėl jų tolesnių veiksmų. Už vienos integruotos duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtos IT sistemos sukūrimą, valdymą ir priežiūrą turėtų būti atsakinga Komisija. Komisija, valstybės narės, biudžetą vykdantys asmenys arba subjektai, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) ir kitos Sąjungos tyrimų ir kontrolės įstaigos, naudodamiesi atitinkama savo kompetencija, turėtų turėti būtiną prieigą prie šių duomenų. Su duomenų registravimu, laikymu, perdavimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turėtų derėti su taikomomis duomenų apsaugos taisyklėmis;

🡻 2018/1046 11 konstatuojamoji dalis

(28)pagal skaidrumo principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 straipsnyje, Sąjungos institucijos turi veikti kuo atviriau. O vykdant biudžetą to principo taikymas reiškia, kad piliečiams turėtų būti prieinama informacija apie tai, kur ir kokiais tikslais Sąjunga leidžia lėšas. Tokia informacija skatina demokratines diskusijas, prisideda prie piliečių dalyvavimo Sąjungos sprendimų priėmimo procese, stiprina institucijų vykdomą Sąjungos išlaidų kontrolę bei priežiūrą ir prisideda prie jos patikimumo didinimo. Komunikacija turėtų būti tikslingesnė ir ja turėtų būti siekiama didinti Sąjungos matomumą piliečiams. Tokie tikslai turėtų būti pasiekti skelbiant (pageidautina, kad tam būtų naudojamos šiuolaikinės komunikacijos priemonės) atitinkamą informaciją, susijusią su visais lėšų iš biudžeto gavėjais, atsižvelgiant į tų gavėjų teisėtus konfidencialumo ir saugumo interesus ir, kai tai susiję su fiziniais asmenimis, gerbiant jų teises į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą. Todėl Sąjungos institucijos turėtų vadovautis atrankos požiūriu skelbdamos informaciją, laikydamosi proporcingumo principo. Siekiant suteikti reikšmingos informacijos, sprendimai dėl informacijos skelbimo turėtų būti grindžiami atitinkamais kriterijais;

🡻 2018/1046 12 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(29)nedarant poveikio asmens duomenų apsaugos taisyklėms, turėtų būti siekiama užtikrinti didžiausią su gavėjais susijusios informacijos skaidrumą. Informacija apie Sąjungos lėšų gavėjus taikant tiesioginį valdymą turėtų būti skelbiama tam skirtoje Sąjungos institucijų interneto svetainėje, tokioje kaip Finansinio skaidrumo sistema ⌦ i skirtoje svetainėje ⌫ ,. ir į ją turėtų būti įtrauktas ⇨ Skelbimo reikalavimai turėtų apimti visus biudžeto vykdymo metodus, įskaitant atvejus, kai biudžetą vykdo kitos Sąjungos institucijos ir organai. Tuo tikslu valstybės narės, biudžetą vykdantys asmenys ir subjektai bei kitos Sąjungos institucijos ir organai turėtų bent kartą per metus perduoti Komisijai informaciją apie Sąjungos lėšų gavėjus. Ta informacija turėtų apimti ⇦ bent gavėjo vardą, pavardę (pavadinimą), ⇨ unikalų identifikatorių, ⇦ vietovę, teisiškai įsipareigotą lėšų sumą ir priemonės paskirtį. Skelbiant tą informaciją, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, priemonės taikymo periodiškumą, rūšį ir svarbą;

🡻 2018/1046 13 konstatuojamoji dalis

(30)Komisija turėtų turėti galimybę vykdyti biudžetą netiesiogiai per valstybių narių organizacijas. Siekiant teisinio tikrumo, tikslinga apibrėžti valstybių narių organizaciją kaip subjektą, valstybėje narėje įsteigtą kaip viešosios teisės reglamentuojamąją įstaigą, arba įstaigą, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kuriai ta valstybė narė yra pavedusi teikti viešąsias paslaugas bei kuriai ta valstybė narė užtikrina pakankamas finansines garantijas. Finansinė parama, kurią valstybė narė, vadovaudamasi galiojančiais Sąjungos teisėje nustatytais reikalavimais, teikia tokioms privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms tos valstybės narės nustatytina forma, ir kuriai nebūtinai yra reikalinga banko garantija, turėtų būti laikoma pakankama finansine garantija;

🡻 2018/1046 14 konstatuojamoji dalis

apdovanojimų, dotacijų ir sutarčių, skirtų pagal pradėtą viešą konkurso procedūrą, visų pirma konkursų, kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkurse atveju, siekiant laikytis SESV principų, visų pirma skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų, turėtų būti skelbiami Sąjungos lėšų gavėjų vardai, pavardės (pavadinimai) ir vietovė. Tokios informacijos paskelbimas turėtų padėti konkurso nelaimėjusiems dalyviams kontroliuoti skyrimo procedūras;

🡻 2018/1046 15 konstatuojamoji dalis

(31)fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimo trukmė neturėtų viršyti laikotarpio, kuriuo gavėjas naudoja lėšas, todėl po dvejų metų šie duomenys turėtų būti pašalinti; Tas pats turėtų būti taikoma ir juridinių asmenų, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų, asmens duomenų atveju;

🡻 2018/1046 16 konstatuojamoji dalis

(32)daugeliu šiame reglamente numatytų atvejų informacijos skelbimas yra susijęs su juridiniais asmenimis. Kai tai susiję su fiziniais asmenimis, asmens duomenų skelbimas turėtų būti numatomas tik laikantis suteiktos sumos dydžio ir poreikio kontroliuoti, kaip geriausia panaudoti lėšas, proporcingumo principo. Tokiais atvejais bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygio regiono skelbimas atitinka informacijos apie gavėjus skelbimo tikslą ir užtikrina vienodo požiūrio taikymą skirtingo dydžio valstybėms narėms, kartu gerbiant gavėjų teisę į privatų gyvenimą, visų pirma į jų asmens duomenų apsaugą;

🡻 2018/1046 17 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(33)siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Pavyzdžiui, neturėtų būti skelbiama informacija apie stipendijas ar kitas tiesioginės paramos, mokamos fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, rūšis, informacija apie tam tikras labai mažos vertės sutartis arba per finansines priemones ⇨ ar biudžeto garantijas ⇦ teikiamą finansinę paramą, kurios vertė mažesnė už tam tikras vertės ribas, ar tokiais atvejais, jei atskleidus informaciją iškiltų pavojus atitinkamų asmenų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba būtų pakenkta gavėjų komerciniams interesams. Tačiau, siekiant išlaikyti dabartinę praktiką ir užtikrinti skaidrumą, dotacijų atveju neturėtų būti taikoma jokia konkreti pareigos skelbti informaciją remiantis konkrečia vertės riba išimtis;

🡻 2018/1046 18 konstatuojamoji dalis

(34)tais atvejais, kai gavėjų asmens duomenys skelbiami Sąjungos lėšų panaudojimo skaidrumo ir skyrimo procedūrų kontrolės tikslais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2018/1725 (EB) Nr. 45/2001 33 ir (ES) 2016/679 34 tie gavėjai turėtų būti informuojami apie tokį paskelbimą ir jų teises bei procedūras, taikytinas naudojimuisi tomis teisėmis;

🡻 2018/1046 19 konstatuojamoji dalis

(35)siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio taikymo visiems gavėjams principo, su fiziniais asmenimis susijusi informacija taip pat turėtų būti skelbiama atsižvelgiant į valstybių narių pareigą užtikrinti didelį sutarčių, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES nustatytas ribas, skaidrumą 35 ;

🡻 2018/1046 20 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(36)netiesioginio ir pasidalijamojo valdymo atveju informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus turėtų skelbti Sąjungos lėšas naudojantys asmenys, subjektai ar paskirtosios įstaigos. Pasidalijamojo valdymo atveju informacija turėtų būti skelbiama laikantis konkrečiam sektoriui skirtų taisyklių. ⇨ Pagal šį reglamentą informaciją apie gavėjus turėtų teikti Valstybės narės, kurios gauna ir naudoja Sąjungos lėšas taikant tiesioginį valdymą. ⇦ Komisija turėtų pateikti informaciją apie vieną bendrą interneto svetainę, įskaitant jos adreso nuorodą, kurioje galima rasti informaciją apie gavėjus ir galutinius gavėjus;

🡻 2018/1046 21 konstatuojamoji dalis

(37)siekiant, kad duomenys apie finansines priemones, įgyvendinamas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, būtų aiškesni ir skaidresni, tikslinga visus ataskaitų teikimo reikalavimus išdėstyti viename bendrame darbiniame dokumente, kuris būtų pridedamas prie biudžeto projekto;

⇩ naujas

(38)siekiant užtikrinti skaidrumą, išvengti dubliavimosi ir suderinti ataskaitų teikimo laiką su atitinkamų duomenų prieinamumu, informacija apie biudžeto garantijas, bendrą atidėjinių fondą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus turėtų būti pergrupuota į šias tris kategorijas ir išsamiai pateikta atitinkamose ataskaitose;

(39)siekiant padidinti ataskaitų skaidrumą ir tikslumą, prie biudžeto projekto pridedamame darbiniame dokumente pateikiama informacija apie finansines priemones turėtų apimti informaciją apie patirtus nuostolius iš turto;

(40)siekiant užtikrinti suderinimą su sąmatos priėmimo grafiku, prie biudžeto projekto turėtų būti pridėtas Komisijos pastatų politikos darbinis dokumentas;

🡻 2018/1046 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(41)siekdama skatinti geriausią praktiką įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau – ESF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, ir žuvininkystės ⌦ žvejybos ir akvakultūros ⌫ fondo (toliau – EJRŽF ⌦ EJRŽAF ⌫), taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) lėšas, Komisija informavimo tikslais turėtų galėti suteikti galimybę už valdymo ir kontrolės veiklą atsakingoms įstaigoms naudotis neprivalomu metodiniu vadovu, kuriame pateikta jos pačios taikoma kontrolės strategija ir metodas, įskaitant kontrolinius sąrašus ir geriausios praktikos pavyzdžius. Tas vadovas prireikus turėtų būti atnaujinamas;

⇩ naujas

(42)būtina leisti iš Sąjungos bendrojo biudžeto pajamų atskaityti visas už panaikintų ar sumažintų baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų sumas mokėtinas palūkanas ar kitą mokestį, įskaitant bet kokią su tomis sumomis susijusią neigiamą grąžą. Siekiant laikytis bendrojo ankstesnės padėties atkūrimo principo (restitutio in integrum), taikomo Sąjungos institucijų skirtoms baudoms, kitoms nuobaudoms arba sankcijoms, kurias vėliau panaikino arba sumažino Teisingumo Teismas, būtina nustatyti, kad bet kokia neigiama grąža, susijusi su laikinai surinktų tokių baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų, kurias skyrė Sąjungos institucijos, suma, neturėtų būti atskaitoma iš grąžintinos sumos. Siekiant kompensuoti už prarastą galimybę naudotis lėšomis nuo tos dienos, kurią įmonė laikinai sumokėjo baudą Komisijai, iki grąžinimo dienos, kaip tinkama kompensacija įmonei tokiomis aplinkybėmis, grąžintina suma turėtų būti padidinta sumokant palūkanas, apskaičiuotas pagal normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidinus ją pusantro procentinio punkto, ir taip šiai sumai nebereikės taikyti jokios kitos palūkanų normos. Be to, ta norma atitinka palūkanų normą, taikomą skolininkui, kai skolininkas nusprendžia atidėti baudos, kitos nuobaudos arba sankcijos mokėjimą ir vietoj mokėjimo pateikia finansinę garantiją. Siekiant užtikrinti pakankamą pinigų srautą, kad susijusioms trečiosioms šalims būtų kompensuota už prarastą galimybę naudotis lėšomis 109 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, reikėtų leisti, kad baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų forma gautos sumos ir visos dėl jų sukauptos palūkanos ar kitos pajamos būtų įtrauktos į biudžetą iki kitų finansinių metų pabaigos;

(43)atsižvelgiant į finansuojant atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos padidėjusią Sąjungos vardu Komisijos vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų apimtį, reikėtų toliau didinti su šiomis operacijomis susijusį skaidrumą. Siekiant atsižvelgti į padidėjusį šių operacijų sudėtingumą ir užtikrinti geresnį jų turinio matomumą, prie dokumento, pridedamo prie Komisijai skirto biudžeto skirsnio, reikėtų pridėti išsamią Komisijos vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų apžvalgą;

🡻 2018/1046 23 konstatuojamoji dalis

(44)tikslinga numatyti Sąjungos institucijoms galimybę tarpusavyje sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio, siekiant palengvinti jų asignavimų naudojimą, ir taip pat numatyti galimybę tokius susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių sudaryti tarp Sąjungos institucijų ⌦ departamentų ⌫, Sąjungos organų, Europos tarnybų, įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnybos;

⇩ naujas

(45)siekiant teisinio tikrumo, būtina paaiškinti, kad taikytina teisė, pagal kurią turi būti imamasi tinkamų veiksmų dėl interesų konflikto, apima ES ir nacionalinę teisę, susijusią su interesų konfliktu;

(46)siekiant padidinti įtraukumą, į 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte pateiktą subjektų sąrašą turėtų būti įtrauktos valstybėje narėje įsteigtos privatinės arba ES teisės reglamentuojamos įstaigos, kurioms pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų naudojimas arba biudžeto garantijų įgyvendinimas, jei jas kontroliuoja viešosios teisės subjektai arba privatinės teisės subjektai, kuriems pavesta teikti viešąsias paslaugas ir kuriems gali būti taikomas netiesioginis valdymas, ir joms suteiktos tinkamos finansinės garantijos. Kai tokios privatinės ar ES teisės reglamentuojamos įstaigos negauna valstybės narės teikiamos finansinės paramos, tinkamos finansinės garantijos turėtų būti suteikiamos kaip kontroliuojančiųjų įstaigų solidarioji atsakomybė arba lygiavertės finansinės garantijos;

🡻 2018/1046 24 konstatuojamoji dalis

(47)tikslinga nustatyti naujų Europos tarnybų steigimo tvarką ir atskirti privalomas ir neprivalomas tokių tarnybų užduotis. Turėtų būti numatyta galimybė Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ir kitoms Europos tarnyboms leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus deleguoti Europos tarnybos direktoriui. Be to, Europos tarnybos turėtų turėti galimybę sudaryti paslaugų lygio susitarimus dėl paslaugų teikimo, prekių tiekimo arba darbų vykdymo, arba pastatų sutarčių. Tikslinga parengti konkrečias apskaitos įrašų pateikimo taisykles, nuostatas, kuriomis Komisijos apskaitos pareigūnui leidžiama tam tikras savo užduotis deleguoti tų tarnybų darbuotojams, ir veiklos procedūras, susijusias su banko sąskaitomis, kurias Komisija turėtų galėti atidaryti Europos tarnybos vardu;

🡻 2018/1046 25 konstatuojamoji dalis

(48)siekiant padidinti vykdomųjų įstaigų išlaidų veiksmingumą ir atsižvelgiant į dirbant su kitais Sąjungos organais įgytą praktinę patirtį, visas ar dalį atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių turėtų būti galima patikėti Komisijos apskaitos pareigūnui;

🡻 2018/1046 26 konstatuojamoji dalis

(49)siekiant teisinio tikrumo būtina paaiškinti, kad vykdomųjų įstaigų direktoriai, valdydami jų įstaigoms deleguotus programų veiklos asignavimus, veikia kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai. Siekiant, kad dėl bendros tam tikrų paramos paslaugų centralizacijos išaugęs veiksmingumas turėtų didžiausią poveikį, reikėtų aiškiai nurodyti, kad vykdomosios įstaigos gali vykdyti administracines išlaidas;

🡻 2018/1046 27 konstatuojamoji dalis

(50)būtina nustatyti taisykles, susijusias su finansų pareigūnų, visų pirma leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų, įgaliojimais ir pareigomis;

🡻 2018/1046 28 konstatuojamoji dalis

(51)Europos Parlamentas, Taryba, Audito Rūmai ir Komisijos apskaitos pareigūnas apie deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno, vidaus auditoriaus ir apskaitos pareigūno paskyrimą arba jų pareigų nutraukimą turėtų būti informuojami per dvi savaites nuo tokio paskyrimo arba nustojimo eiti pareigas;

🡻 2018/1046 29 konstatuojamoji dalis

(52)leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų būti visiškai atsakingi už visas pajamų ir išlaidų operacijas, atliekamas jiems vadovaujant, ir už vidaus kontrolės sistemas, ir turėtų būti atskaitingi už savo veiksmus, be kita ko, prireikus taikant drausminę procedūrą;

🡻 2018/1046 30 konstatuojamoji dalis

(53)dėl to taip pat turėtų būti nustatytos leidimus suteikiančių pareigūnų užduotys, pareigos ir procedūrų principai, kurių reikia laikytis. Deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų užtikrinti, kad perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų informaciją ir mokymus apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus, ir kad būtų imtasi priemonių, siekiant užtikrinti kontrolės sistemos veikimą. Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsiskaityti savo Sąjungos institucijai už vykdytas pareigas teikiamoje metinėje ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiama reikalaujama finansinė ir valdymo informacija to pareigūno patikinimo pareiškimui dėl savo pareigų vykdymo pagrįsti, be kita ko, informacija apie bendrus atliktų operacijų rezultatus. Reikėtų saugoti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, bent penkerius metus. Visos įvairiausios derybų, susijusių su viešųjų sutarčių skyrimu, formos turėtų būti nurodytos atitinkamai Sąjungos institucijai skirtoje deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno specialioje ataskaitoje ir tos Sąjungos institucijos Europos Parlamentui bei Tarybai skirtoje ataskaitoje, nes tos procedūros nukrypsta nuo įprastų skyrimo procedūrų;

🡻 2018/1046 31 konstatuojamoji dalis

(54)reikėtų atsižvelgti į dvejopą Sąjungos delegacijų vadovų, o jiems nesant – į jų pavaduotojų, kaip Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) ir, kiek tai susiję su veiklos asignavimais, Komisijos perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vaidmenį;

🡻 2018/1046 32 konstatuojamoji dalis

(55)Komisija su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams galėtų deleguoti tik tam tikrais atvejais, kai Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojai tas užduotis privalo vykdyti tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas Sąjungos delegacijos vadovų nebuvimo laikotarpiu. Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams tais įgaliojimais neturėtų būti leidžiama naudotis sistemingai ar dėl vidaus darbo paskirstymo priežasčių;

🡻 2018/1046 33 konstatuojamoji dalis

(56)apskaitos pareigūnas turėtų būti atsakingas už tinkamą mokėjimų įgyvendinimą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų susigrąžinimą. Apskaitos pareigūnas turėtų valdyti iždą, banko sąskaitas ir trečiųjų šalių bylas, tvarkyti apskaitos dokumentus ir būti atsakingas už Sąjungos institucijų finansinių ataskaitų rengimą. Komisijos apskaitos pareigūnas turėtų būti vienintelis asmuo, turintis teisę nustatyti apskaitos taisykles ir suderintus sąskaitų planus, o visų kitų Sąjungos institucijų apskaitos pareigūnai turėtų nustatyti savo institucijoms taikytinas apskaitos procedūras;

🡻 2018/1046 34 konstatuojamoji dalis

(57)taip pat turėtų būti nustatyta apskaitos pareigūno skyrimo ir jo pareigų nutraukimo tvarka;

🡻 2018/1046 35 konstatuojamoji dalis

(58)apskaitos pareigūnas turėtų parengti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad iždo valdymo tikslais atidarytose sąskaitose ir avansinėse sąskaitose nebūtų įsiskolinimo;

⇩ naujas

(59)tikslinga iždo valdymui leistinas mokėjimo priemones suderinti su šiuolaikiniais mokėjimo metodais, įskaitant kredito korteles ir elektronines pinigines;

(60)atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos delegacijų mokėjimai pagal standartines biudžeto, iždo ir apskaitos operacijų taisykles (toliau – biudžeto procedūros) vis dažniau atliekami per centrinį iždą ir todėl operacijų skaičius ir per avansines sąskaitas mokamos sumos mažėja, tikslinga supaprastinti avansinių sąskaitų sukūrimo, administravimo ir kontrolės taisykles;

🡻 2018/1046 36 konstatuojamoji dalis

(61)turėtų būti nustatytos avansinių sąskaitų naudojimo sąlygos, t. y. valdymo sistema, kuri būtų įprastų biudžeto procedūrų išimtis ir būtų susijusi tik su nedidelėmis sumomis, ir turėtų būti nustatytos avansinių lėšų administratorių užduotys ir pareigos, taip pat leidimus suteikiančio pareigūno bei apskaitos pareigūno užduotys ir pareigos, susijusios su avansinių sąskaitų kontrole. Audito Rūmams turėtų būti pranešama apie visus avansinių lėšų administratorių paskyrimus. Siekiant veiksmingumo Sąjungos delegacijose turėtų būti atidarytos avansinės sąskaitos tiek Komisijos, tiek EIVT biudžeto skirsnių asignavimams. Be to, konkrečiomis sąlygomis tikslinga leisti Sąjungos delegacijos avansines sąskaitas naudoti nedidelėms sumoms išmokėti taikant biudžetines procedūras. Kalbant apie avansinių lėšų administratorių skyrimą, turėtų būti galima pasirinkti iš Komisijos įdarbintų krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų sričių darbuotojų, jeigu nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 36 (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai);

🡻 2018/1046 37 konstatuojamoji dalis

(62)siekiant atsižvelgti į padėtį krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje, kai nėra Komisijos darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, ir į technines kliūtis atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui pasirašyti visus teisinius įsipareigojimus, toje srityje Komisijos įdarbintiems darbuotojams turėtų būti leidžiama prisiimti labai nedidelės vertės (iki 2500 EUR) teisinius įsipareigojimus, susijusius su mokėjimais, kurie atliekami iš avansinių sąskaitų, o Sąjungos delegacijų vadovams ar jų pavaduotojams – prisiimti teisinius įsipareigojimus Komisijos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno nurodymu;

🡻 2018/1046 38 konstatuojamoji dalis

(63)apibrėžus finansų pareigūnų užduotis ir pareigas, jie gali būti laikomi atsakingais tik tomis sąlygomis, kurios nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose. Sąjungos institucijose buvo įsteigtos specializuotos finansinių pažeidimų komisijos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Tačiau, atsižvelgiant į nedidelį joms pateikiamų bylų skaičių ir siekiant veiksmingumo, šių komisijų funkcijas tikslinga perduoti tarpinstitucinei komisijai, įsteigtai pagal šį reglamentą (toliau – komisija). Komisijos paskirtis turėtų būti: vertinti prašymus ir teikti rekomendacijas dėl poreikio priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir finansinių nuobaudų paskyrimo, dėl kurių į ją kreipėsi Komisija ar kitos Sąjungos institucijos ir organai, nustatymo, nedarant poveikio jų administraciniam savarankiškumui jų darbuotojų atžvilgiu. Tos funkcijos perduodamos ir siekiant išvengti rekomendacijų ar nuomonių dubliavimosi bei sumažinti pavojų, kad dėl bylų, kuriose dalyvauja ir ekonominės veiklos vykdytojas, ir Sąjungos institucijos ar įstaigos darbuotojas, bus teikiamos prieštaringos rekomendacijos ar nuomonės. Reikia toliau vykdyti procedūrą, pagal kurią leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų prašyti patvirtinti nurodymą, kuris, to pareigūno nuomone, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui, ir taip būti atleistas nuo bet kokios atsakomybės. Komisijos sudėtis turėtų būti pakeista, kai ji atlieka šį vaidmenį. Ši komisija turėtų neturėti jokių tyrimo įgaliojimų;

🡻 2018/1046 39 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(64)kalbant apie pajamas, būtina spręsti nuosavų išteklių, reglamentuojamų Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 37  ⇨ , Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2021/770 38 ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) [XXX] dėl nuosavų išteklių, pagrįstų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu ir perskirstytu pelnu, teikimo metodų bei tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti 39  ⇦ , neigiamo vertės koregavimo klausimą. Išskyrus nuosavų išteklių atveju, įvairiais procedūros etapais būtina išsaugoti leidimus suteikiančių pareigūnų atsakomybei priskirtas užduotis ir vykdomą kontrolę: gautinų sumų sąmatos nustatymą, vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti išdavimą, debetinio dokumento, kuriuo skolininkui pranešama, kad yra nustatyta gautina suma, išsiuntimą ir, kai reikia, sprendimą netaikyti teisės į susigrąžintiną sumą, taikant kriterijus, kuriais užtikrinamas patikimo finansų valdymo principų laikymasis siekiant užtikrinti veiksmingą pajamų surinkimą;

🡻 2018/1046 40 konstatuojamoji dalis

(65)leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę visiškai ar iš dalies netaikyti reikalavimo susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jeigu skolininkui iškelta bet kokia nemokumo byla, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/848 40 , ypač teisminių priemonių, susitarimų ir analogiškų bylų atvejais;

🡻 2018/1046 41 konstatuojamoji dalis

(66)reikėtų nustatyti konkrečias nuostatas dėl gautinų sumų sąmatos koregavimo arba sumažinimo iki nulio procedūrų;

🡻 2018/1046 42 konstatuojamoji dalis

(67)būtina paaiškinti sumų, gautų skyrus baudas, kitas nuobaudas ir sankcijas, taip pat visų dėl jų sukauptų palūkanų ar kitų pajamų įtraukimo į biudžetą laiką;

🡻 2018/1046 43 konstatuojamoji dalis

(68)atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius finansų rinkose ir į palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, būtina peržiūrėti nuostatas, susijusias su baudoms ar kitoms nuobaudoms taikoma palūkanų norma, ir numatyti taisykles, taikytinas tuo atveju, kai palūkanų norma yra neigiama;

🡻 2018/1046 44 konstatuojamoji dalis

(69)siekiant atskleisti specifinį gautinų sumų, kurios apima Sąjungos institucijų pagal SESV ar Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) nustatytas baudas ar kitas nuobaudas, pobūdį, būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl palūkanų normų, taikytinų mokėtinoms, bet dar nesumokėtoms sumoms tuo atveju, kai tokios sumos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu yra padidinamos;

🡻 2018/1046 45 konstatuojamoji dalis

(70)susigrąžinimo taisyklės turėtų būti paaiškintos ir sugriežtintos. Visų pirma, reikėtų nurodyti, kad apskaitos pareigūnas sumas susigrąžina įskaitydamas sumas, kurias skolininkui turi sumokėti vykdomoji įstaiga, kai ji vykdo biudžetą;

🡻 2018/1046 46 konstatuojamoji dalis

(71)siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl terminų, kai turi būti išsiųstas debetinis dokumentas;

⇩ naujas

(72)siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir veiksmingą Sąjungos reikalavimų vykdymą, būtina, kad Komisijos apskaitos pareigūnas galėtų gauti valstybių narių pagalbą, susijusią su Sąjungos reikalavimų pranešimu ir vykdymu. Tokia pagalba galėtų būti panaši į valstybių narių savitarpio pagalbą pranešant ir vykdant jų reikalavimus pagal Tarybos direktyvą 2010/24/ES 41 . Ši pagalba turėtų būti teikiama ne tik siekiant sudaryti sąlygas vykdyti reikalavimus, kai skolininkas turi didelio turto, bet taip pat suteikti apskaitos pareigūnui pakankamai patikimos informacijos skolininko nemokumo atvejais, kad tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus arba negalima nustatyti jo buvimo vietos, būtų galima priimti sprendimą dėl atsisakymo susigrąžinti lėšas. Su pranešimu skolininkui susijusi valstybės narės pagalba turėtų būti teikiama pagal taikomas nacionalines procedūras. Ji turėtų apimti ne tik vykdytinus sprendimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 299 straipsnį, bet ir parengiamuosius aktus prieš priimant tokį sprendimą, įskaitant pranešimą apie debetinius dokumentus, priminimus bei oficialius pranešimus ir atsargumo priemones, siekiant apsaugoti Sąjungos teises tais atvejais, kai vykdytinas sprendimas priimtas, bet apie jį dar nepranešta arba laukiama, kol prie jo pagal SESV 299 straipsnį bus pridėtas vykdomasis raštas. Tokia pagalba turėtų būti detalizuojama dvišaliame arba daugiašaliame Komisijos ir valstybių narių susitarime. Vis dėlto pareiga teikti tokią pagalbą galioja net jei toks susitarimas nepasirašytas;

🡻 2018/1046 47 konstatuojamoji dalis

(73)siekiant užtikrinti turto valdymą, kartu siekiant gauti teigiamos grąžos, būtina sumas, susijusias su baudomis, kitomis nuobaudomis ar sankcijomis, skirtomis pagal SESV ar Euratomo sutartį, pavyzdžiui, ginčijamas baudas už konkursų taisyklių pažeidimus, investuoti į finansinį turtą, ir nustatyti už tas investicijas gautos grąžos paskirstymą. Kadangi Komisija nėra vienintelė Sąjungos institucija, kuriai suteikta teisė nustatyti baudas, kitas nuobaudas ar sankcijas, būtina nustatyti nuostatas dėl tokių baudų, kitų nuobaudų ar sankcijų, kurias nustato kitos Sąjungos institucijos, taip pat nustatyti jų susigrąžinimo taisykles, kurios turėtų būti lygiavertės Komisijai taikytinoms taisyklėms;

🡻 2018/1046 48 konstatuojamoji dalis

(74)siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją finansavimo sprendimams priimti, būtina nustatyti finansavimo sprendimų dėl dotacijų, viešųjų pirkimų, Sąjungos išorės veiksmų patikos fondų (toliau – Sąjungos patikos fondai), apdovanojimų, finansinių priemonių, derinimo priemonių arba platformų ir biudžeto garantijų turinio minimalius reikalavimus. Be to, siekiant potencialiems gavėjams suteikti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, būtina, kad finansavimo sprendimus būtų galima priimti dėl ilgesnio nei vienų finansinių metų laikotarpio, nurodant, kad jų vykdymas turėtų priklausyti nuo atitinkamiems finansiniams metams turimų biudžeto asignavimų. Be to, būtina sumažinti elementų, kurių reikia finansavimo sprendimui priimti, skaičių. Siekiant supaprastinimo tikslo, finansavimo sprendimas tuo pačiu metu turėtų reikšti metinę arba daugiametę darbo programą. Atsižvelgiant į tai, kad 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams skiriamas įnašas jau nustatytas biudžete, neturėtų būti reikalaujama priimti konkretų finansavimo sprendimą tuo atžvilgiu;

🡻 2018/1046 49 konstatuojamoji dalis

(75)kalbant apie išlaidas, turėtų būti apibrėžtas finansavimo sprendimų, bendrų biudžetinių įsipareigojimų ir individualių biudžetinių įsipareigojimų santykis, taip pat turėtų būti patikslintos biudžetinio ir teisinio įsipareigojimo sąvokos, siekiant nustatyti aiškią atskirų biudžeto vykdymo etapų sistemą;

🡻 2018/1046 50 konstatuojamoji dalis

(76)siekiant visų pirma atsižvelgti į Sąjungos delegacijų ir Sąjungos atstovybių prisiimtų teisinių įsipareigojimų skaičių ir su jais susijusius valiutų kurso svyravimus, tais atvejais, kai galutinis gavėjas ir suma yra žinomi, turėtų būti leidžiama prisiimti preliminarius biudžeto įsipareigojimus;

⇩ naujas

(77)siekiant Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) suderinti, kai tik tai bus techniškai įmanoma, su bendrosiomis apskaitos ir biudžeto procedūromis, turėtų būti leidžiama vykdyti individualius biudžetinius įsipareigojimus mokėjimams atlikti, neprivalant prieš tai prisiimti bendro preliminaraus įsipareigojimo mokėjimams atlikti, po kurio per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį arba, tam tikromis sąlygomis, ilgesnį laikotarpį, būtų prisiimti individualūs įsipareigojimai. Be to, kad būtų galima vykdyti individualius biudžetinius įsipareigojimus ir mokėjimus gruodžio mėn. už pirmąjį finansinių metų mėnesį, įprastos EŽŪGF valdymo išlaidos turėtų būti pridėtos prie išlaidų, kurių atžvilgiu leidžiama atlikti išankstinius mokėjimus, rūšių;

🡻 2018/1046 51 konstatuojamoji dalis

(78)kalbant apie mokėjimų, kuriuos gali atlikti leidimus suteikiantys pareigūnai, tipologiją, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu reikėtų patikslinti įvairias mokėjimų rūšis. Turėtų būti geriau paaiškintos išankstinio finansavimo mokėjimų patvirtinimo taisyklės, ypač tais atvejais, kai nėra galimybės atlikti tarpinio patvirtinimo. Tuo tikslu į prisiimamus teisinius įsipareigojimus turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

🡻 2018/1046 52 konstatuojamoji dalis

(79)šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad mokėjimai turi būti atliekami per nurodytus terminus, o tuo atveju, jeigu tokių terminų nesilaikoma, kad kreditoriai, išskyrus valstybes nares, Europos investicijų banką (toliau – EIB) ir Europos investicijų fondą (toliau – EIF), turės teisę į delspinigius ⌦ palūkanas ⌫, priskiriamas biudžetui;

⇩ naujas

(80)pagrindiniai viešųjų pirkimų elektroninių sąskaitų faktūrų elementai turėtų būti grindžiami Direktyvoje 2014/55/ES nustatytomis taisyklėmis;

(81)siekiant aiškumo, reikėtų pataisyti netinkamų pasiūlymų per viešuosius pirkimus apibrėžtį, kad ji apimtų pasiūlymus, kai ekonominės veiklos vykdytojas negali dalyvauti 180, 181 ir 183 straipsniuose nurodytuose viešuosiuose pirkimuose;

(82)būtina paaiškinti, kad konkrečios sutartys pagal preliminariąją sutartį, sudarytą su vienu ekonominės veiklos vykdytoju, gali būti skiriamos ir keičiamos laikantis preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų;

(83)siekiant atsižvelgti į specifinį nekilnojamojo turto rinkos pobūdį ir supaprastinti pastatams taikomas viešųjų pirkimų procedūras, reikėtų pašalinti reikalavimą dėl mažiausio procedūrose dalyvaujančių kandidatų skaičiaus;

(84)atsižvelgiant į tai, kad atviriems, ribotiems konkursams ir konkurso procedūroms su derybomis taikomos tos pačios ex ante viešinimo priemonės, po nesėkmingos konkurso procedūros su derybomis tam tikromis sąlygomis turėtų būti leidžiama taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą;

(85)reikėtų nustatyti, kad į šio reglamento viešųjų pirkimų taisyklių taikymo sritį nepatenka notarų teikiamos dokumentų sertifikavimo ir tvirtinimo paslaugos, jei procedūros, kuriomis reglamentuojamos šios paslaugos, susijusiose valstybėse narėse nėra atvertos konkurencijai;

(86)yra pagrįsta suteikti galimybę rengti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą dėl konkurso procedūrose negalinčių dalyvauti valstybių narių organizacijų teikiamų paslaugų;

(87)siekiant užtikrinti atitiktį Teisingumo Teismo praktikai (Bendrojo Teismo sprendimui byloje T-661/18, Securitec / Komisija), leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti, kad su draudimu dalyvauti procedūroje ir atrankos kriterijais susiję įrodymai būtų pateikti iki sprendimo dėl sutarties skyrimo;

🡻 2018/1046 53 konstatuojamoji dalis

(88)yra tikslinga nuostatas, susijusias su išlaidų patvirtinimu ir leidimu jas daryti, išdėstyti viename straipsnyje ir įtraukti įsipareigojimų panaikinimo apibrėžtį. Kadangi sandoriai atliekami kompiuterizuotomis sistemomis, užrašo „patvirtinta išmokėti“ pasirašymas siekiant išreikšti sprendimo patvirtinimą turėtų būti pakeičiamas elektroniniu būdu apsaugotu parašu, išskyrus ribotą atvejų skaičių. Taip pat būtina paaiškinti, kad turi būti patvirtinamos visos finansuoti tinkamos išlaidos, įskaitant ir tas išlaidas, kurios nėra susietos su mokėjimo prašymu, kaip, pavyzdžiui, išankstinio finansavimo patvirtinimo atveju;

🡻 2018/1046 54 konstatuojamoji dalis

(89)siekiant sumažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti šio reglamento aiškumą, turėtų būti nustatytos daugiau kaip vienai biudžeto vykdymo priemonei skirtos bendros taisyklės. Dėl tų priežasčių tam tikras nuostatas reikėtų pergrupuoti, kai kurių kitų nuostatų formuluotės ir taikymo sritys turėtų būti suderintos, o bereikalingi pakartojimai ir kryžminės nuorodos turėtų būti išbraukti;

🡻 2018/1046 55 konstatuojamoji dalis

(90)kiekviena Sąjungos institucija turėtų įsteigti vidaus audito pažangos komitetą, kuriam būtų pavesta užtikrinti, kad vidaus auditorius būtų nepriklausomas, stebėti vidaus audito darbo kokybę ir užtikrinti, kad institucijos tarnybos tinkamai atsižvelgtų į vidaus ir išorės audito rekomendacijas ir imtųsi tolesnių veiksmų. Kiekviena Sąjungos institucija, atsižvelgdama į savo organizacinį savarankiškumą ir nepriklausomų ekspertų konsultacijų svarbą, turėtų nuspręsti dėl to vidaus audito pažangos komiteto sudėties;

🡻 2018/1046 56 konstatuojamoji dalis

(91)daugiau turėtų būti akcentuojamas iš biudžeto finansuojamų projektų vykdymas ir rezultatai. Todėl, be jau seniai įsigalėjusių Sąjungos įnašo teikimo būdų (faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimo, fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir finansavimo taikant fiksuotąją normą), tikslinga apibrėžti papildomą finansavimo, nesusijusio su atitinkamų operacijų išlaidomis, formą. Ši papildoma finansavimo forma turėtų būti grindžiama tam tikrų sąlygų įvykdymu ex ante arba rezultatų, vertinamų remiantis anksčiau nustatytais orientyrais arba veiklos rodikliais, pasiekimu;

🡻 2018/1046 57 konstatuojamoji dalis

(92)kai Komisija atlieka Sąjungos lėšų gavėjų veiklos ir finansinio pajėgumo ar tų gavėjų sistemų ir procedūrų vertinimą, ji turėtų turėti galimybę pasikliauti savo pačios, kitų subjektų ar paramos teikėjų, pavyzdžiui, nacionalinių agentūrų ir tarptautinių organizacijų, jau atliktais vertinimais, kad būtų išvengta pakartotinio tų pačių gavėjų vertinimo. Galimybe pasikliauti tarpusavyje kitų subjektų atliktais vertinimais reikėtų naudotis tuo atveju, jeigu tokie vertinimai atlikti atsižvelgiant į sąlygas, kurios yra lygiavertės šiame reglamente nustatytoms taikytino biudžeto vykdymo metodo sąlygoms. Todėl, siekdama skatinti paramos teikėjų tarpusavio pasikliovimą vertinimais, Komisija turėtų propaguoti tarptautiniu mastu pripažintų standartų ar tarptautinės geriausios praktikos pripažinimą;

🡻 2018/1046 58 konstatuojamoji dalis

(93)taip pat svarbu išvengti situacijų, kai Sąjungos lėšų gavėjai tikrinami skirtingų subjektų dėl tų lėšų panaudojimo po keletą kartų. Todėl turėtų būti galima pasikliauti nepriklausomų auditorių jau atliktais auditais su sąlyga, kad yra pakankamai įrodymų dėl tų auditorių kompetencijos ir nepriklausomumo ir jei audito darbas yra pagrįstas tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais, užtikrinančiais pagrįstą patikinimą, taip pat jeigu jų metu buvo tikrintos finansinės ataskaitos ir ataskaitos dėl Sąjungos įnašo panaudojimo. Toks auditas turėtų tapti bendro patikinimo dėl Sąjungos lėšų panaudojimo pagrindu. Tuo tikslu svarbu užtikrinti, kad nepriklausomo auditoriaus ataskaita ir susiję audito dokumentai, jei to prašoma, būtų pateikiami Europos Parlamentui, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybių narių audito institucijoms;

🡻 2018/1046 59 konstatuojamoji dalis

(94)siekiant pasikliauti vertinimais bei auditais ir sumažinti asmenims arba subjektams, gaunantiems Sąjungos lėšas, tenkančią administracinę naštą, svarbu užtikrinti, kad būtų pakartotinai naudojama visa Sąjungos institucijų, vadovaujančių institucijų ar kitų Sąjungos lėšas naudojančių įstaigų ir subjektų jau turima informacija, kad būtų išvengta daugkartinių prašymų gavėjams ar naudos gavėjams;

🡻 2018/1046 60 konstatuojamoji dalis

(95)siekiant numatyti ilgalaikio bendradarbiavimo su gavėjais mechanizmą, reikėtų numatyti galimybę pasirašyti finansinius partnerystės pagrindų susitarimus. Finansiniai partnerystės pagrindų susitarimai turėtų būti įgyvendinami sudarant dotacijų susitarimus arba susitarimus dėl įnašo su Sąjungos lėšas naudojančiais asmenimis ir subjektais. Tuo tikslu reikėtų apibrėžti būtiniausią tokių susitarimų dėl įnašo turinį. Finansiniais partnerystės pagrindų susitarimais neturėtų būti nepagrįstai varžoma galimybė gauti Sąjungos lėšų;

🡻 2018/1046 61 konstatuojamoji dalis

(96)turėtų būti suderintos įvairių biudžeto vykdymo priemonių, tokių kaip dotacijos, viešieji pirkimai, netiesioginis valdymas, apdovanojimai ir kt., sąlygos ir procedūros, susijusios su Sąjungos įnašo mokėjimo sustabdymu, nutraukimu ar sumažinimu. Turėtų būti nustatytos tokio sustabdymo, nutraukimo ar sumažinimo priežastys;

🡻 2018/1046 62 konstatuojamoji dalis

(97)šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti standartiniai laikotarpiai – kiek laiko gavėjai turėtų saugoti dokumentus, susijusius su Sąjungos įnašais, kad būtų išvengta skirtingų ar neproporcingų sutartinių reikalavimų, tačiau kartu suteikiant pakankamai laiko Komisijai, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (toliau – OLAF) gauti prieigą prie tokių duomenų bei dokumentų ir atlikti ex post patikrinimus ir auditą. Be to, bet kuris asmuo ar subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje;

🡻 2018/1046 63 konstatuojamoji dalis

(98)siekiant dalyviams ir gavėjams suteikti tinkamos informacijos ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, dalyviams ir gavėjams turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš patvirtinant bet kokią priemonę, neigiamai veikiančią jų teises, jie taip pat turėtų būti informuoti apie teisių gynimo priemones, kurios jiems yra prieinamos, kad galėtų užginčyti tokią priemonę;

⇩ naujas

(99)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas per sutarties skyrimo procedūrą nebūtinai turi suteikti galimybę dalyviui pateikti pastabas, jei šis dalyvis buvo pašalintas iš sutarties skyrimo procedūros. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tai reikėtų nurodyti ir nuostatoje dėl rungimosi principu pagrįstos procedūros ir teisių gynimo priemonių;

(100)atsižvelgdama į vis sudėtingesnę geopolitinę aplinką, kurioje sparčiai randasi hibridinių ir kibernetinių grėsmių, ir būtinybę vykdyti skaitmeninę pertvarką su jai būdingais techninio pažeidžiamumo pavojais, Sąjunga, kaip matyti iš viešosios politikos ir teisės, turi užtikrinti savo pačios ir savo valstybių narių saugumo ir viešosios tvarkos apsaugą. Tai susiję su pagrindinių visuomenės interesų išsaugojimu, pvz., energijos tiekimo saugumo užtikrinimu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir sukčiavimu. Laikantis tarptautinių Sąjungos susitarimų, skiriant Sąjungos lėšas strateginio turto ir interesų srityje, pvz., skaitmeninei arba kosmoso infrastruktūrai, ryšių ir informacinėms sistemoms bei paslaugoms, gali prireikti taikyti specialias sąlygas, siekiant užtikrinti šią apsaugą, apimančią ryšių ir informacinių sistemų vientisumą ir susijusias tiekimo grandines. Reikėtų paaiškinti joms taikomų sąlygų ir reikalavimų rūšis;

🡻 2018/1046 64 konstatuojamoji dalis

(101)siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija turėtų sukurti vieną bendrą ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą;

🡻 2018/1046 65 konstatuojamoji dalis

(102)ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema turėtų būti taikoma dalyviams, gavėjams, subjektams, kurių pajėgumu ketina remtis kandidatas ar konkurso dalyvis, rangovo subrangovams, bet kuriam Sąjungos lėšas gaunančiam asmeniui arba subjektui, jei biudžetas vykdomas taikant netiesioginį valdymą, bet kuriam asmeniui arba subjektui, gaunančiam Sąjungos lėšas pagal finansines priemones taikant tiesioginį valdymą, dalyviams ar gavėjams, apie kuriuos subjektai, vykdantys biudžetą taikant netiesioginį valdymą, pateikė informaciją, taip pat rėmėjams;

⇩ naujas

(103)siekiant pagerinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, reikėtų sustiprinti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą. Svarbu išvengti, kad asmuo arba subjektas, patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, galėtų teikti paraiškas lėšoms gauti, būti atrinktas lėšoms naudoti arba gauti šias lėšas pagal programą, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas. Jei yra priimtas galutinis teismo sprendimas arba galutinis administracinis sprendimas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti uždrausti dalyvauti procedūroje asmeniui arba subjektui, jei jis yra patekęs į situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, ir laikomas nepatikimu, nes dalyvavo darant tam tikrus sunkius 139 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus. Jei galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo priimta nėra, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti uždrausti dalyvauti procedūroje remdamasis 146 straipsnyje nurodytos komisijos preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros, Europos Audito Rūmų atliktų auditų ar tyrimų metu arba leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito patikrinimo, audito arba kontrolės metu nustatytus faktus ir išvadas. Toks draudimas turėtų būti užregistruojamas pagal 138 straipsnio 1 dalį sukurtoje ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje. Valstybių narių institucijos turėtų į tai atsižvelgti neleisdamos tokiems asmenims arba subjektams būti atrinktiems naudoti Sąjungos lėšas arba gauti tokias lėšas. Valstybių narių, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas, mokėjimo paraiškos, įskaitant su asmeniu arba subjektu, kuriam buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, susijusios išlaidos neturėtų būti apmokamos. Jei lėšos valstybėms narėms išmokamos pagal veiklos rezultatais grindžiamus planus, taikomos specialios konkretiems sektoriams skirtuose teisės aktuose nustatytos taisyklės;

(104)svarbu pabrėžti, kad EDES sistema turėtų būti taikoma tik Sąjungos lėšoms, kurios valstybėms narėms išmokamos taikant tiesioginį valdymą, pvz., pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 42 , pagal valstybėms narėms tenka atsakomybė imtis visų tinkamų priemonių siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, jei Komisijai tenka atitinkama atsakomybė pagal atitinkamą teisinę sistemą ir tinkamai atsižvelgiant į lėšų sui generis pobūdį. Todėl Komisijos atsakomybės sritys turėtų būti apribotos pareiga, siekiant uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, perduoti atvejį komisijai, jei leidimus suteikiantis pareigūnas sužino apie sunkius nusižengimus iš galutinių teismo sprendimų ir administracinių sprendimų arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros, Europos Audito Rūmų atliktų auditų ar tyrimų metu arba leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito patikrinimo, audito arba kontrolės metu nustatytų faktų ir išvadų. Nedarant poveikio šioms Komisijos atsakomybės sritims, valstybės narės išlieka atsakingos tikrinti informaciją apie EDES duomenų bazėje užregistruotus draudimo dalyvauti procedūroje sprendimus, užtikrinti šių sprendimų vykdymą ir užtikrinti, kad nebūtų pateikiama su asmeniu arba subjektu, kuris yra patekęs į tokią situaciją, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, susijusių mokėjimo paraiškų;

🡻 2018/1046 66 konstatuojamoji dalis

(105)reikėtų paaiškinti, kad, jei sprendimas asmenį arba subjektą užregistruoti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos duomenų bazėje priimamas atsižvelgiant į situacijas, dėl kurių procedūroje draudžiama dalyvauti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris yra to asmens arba subjekto administracijos, valdymo ar priežiūros įstaigos darbuotojas arba kuris turi atstovavimo, sprendimo ar kontrolės įgaliojimus to asmens arba subjekto atžvilgiu, arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris prisiima neribotą atsakomybę už to asmens arba subjekto skolas, arba fiziniam asmeniui, kuris yra labai svarbus vykdant skyrimo procedūrą arba teisinį įsipareigojimą, duomenų bazėje užregistruotoje informacijoje nurodomi su tais asmenimis susiję duomenys;

🡻 2018/1046 67 konstatuojamoji dalis

(106)sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti skyrimo procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir sprendimą dėl susijusios informacijos paskelbimo turėtų priimti atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai, atsižvelgdami į savo savarankiškumą sprendžiant administracinius klausimus. Jeigu nėra galutinio teismo sprendimo arba galutinio administracinio sprendimo ir su šiurkščiu sutarties pažeidimu susijusiais atvejais, atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų priimti sprendimą remiantis preliminariu teisiniu kvalifikavimu, atsižvelgdami į komisijos rekomendaciją. Be to, tais atvejais, kai galutiniu teismo sprendimu ar galutiniu administraciniu sprendimu nenustatoma draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, komisija turėtų įvertinti tokio draudimo trukmę;

🡻 2018/1046 68 konstatuojamoji dalis

(107)komisijos vaidmuo turėtų būti užtikrinti nuoseklų draudimo dalyvauti procedūroje sistemos veikimą. Komisiją turėtų sudaryti nuolatinis pirmininkas, du Komisijos atstovai ir prašymą pateikusio leidimus suteikiančio pareigūno atstovas;

⇩ naujas

(108)siekiant suderinti ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą su viešųjų pirkimų taisyklėmis ir padidinti jos efektyvumą, bandymas daryti įtaką Sąjungos lėšų skyrimui arba nepagrįstai gauti Sąjungos lėšas, įskaitant dėl interesų konfliktų, turėtų būti aiškiai įtrauktas į sunkių profesinių nusižengimų priežastis kaip konkreti situacija, dėl kurios draudžiama dalyvauti procedūroje, kartu nustatant nusižengimo sunkumui proporcingą nuobaudą;

(109)tinkamai atsižvelgdamas į proporcingumo principą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti dalyvauti procedūroje asmeniui arba subjektui, kuris buvo nepakankamai sąžiningas, nes ėmėsi neteisėtų, su Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis nesuderinamų veiksmų, pvz., kurstė diskriminaciją, neapykantą arba smurtą prieš asmenų grupę arba grupės narį, jei šie veiksmai gali daryti neigiamą įtaką sutarties vykdymui;

(110)kaip atskirą draudimo dalyvauti procedūroje priežastį, kartu nustatant nusižengimo sunkumui proporcingą nuobaudą, reikėtų įtraukti nepagrįstą nebendradarbiavimą per leidimus suteikiančio pareigūno, OLAF, Europos prokuratūros arba Europos Audito Rūmų atliekamus tyrimus, patikrinimus arba auditus, nes tai gali turėti didelę neigiamą įtaką Sąjungos finansinių interesų apsaugai;

🡻 2018/1046 69 konstatuojamoji dalis

(111)preliminariu teisiniu kvalifikavimu nedaromas poveikis valstybių narių kompetentingų institucijų pagal nacionalinę teisę atliekamam atitinkamo asmens arba subjekto veiksmų galutiniam įvertinimui. Todėl, pranešus apie tokį galutinį įvertinimą, turėtų būti peržiūrėta komisijos rekomendacija ir atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno sprendimas;

🡻 2018/1046 70 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(112)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu nustatyta, kad asmuo arba subjektas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, tyčinio ar netyčinio pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų arba mokesčių mokėjimu, nevykdymo, dėl kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų ir dėl biudžetui kenkiančio sukčiavimo, korupcijos, veiklos, susijusios su nusikalstama organizacija, dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, vaikų darbo ar kitų formų prekybos žmonėmis ar pažeidimų. Be to, dalyvauti procedūroje turėtų būti draudžiama asmeniui arba subjektui šiurkštaus teisinio įsipareigojimo pažeidimo ar bankroto atveju ⇨ arba kai jis atsisako bendradarbiauti atliekant tyrimus, patikrinimus ar auditą. Vertinant šias priežastis neleisti dalyvauti procedūroje, tarptautinėje prekybos teisėje pasmerkti nepagrįstai žalingi veiksmai galėtų būti laikomi svarbiu veiksniu, kai jie yra susiję su sunkiu profesiniu nusižengimu; ⇦ 

🡻 2018/1046 71 konstatuojamoji dalis

(113)priimdamas sprendimą dėl draudimo asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje arba dėl finansinės nuobaudos skyrimo asmeniui arba subjektui ir dėl susijusios informacijos paskelbimo, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, jos poveikį biudžetui, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, faktą, ar elgesys buvo tyčinis, arba parodyto aplaidumo mastą ir asmens arba subjekto bendradarbiavimo su atitinkama kompetentinga institucija mastą bei to asmens arba subjekto įnašą į tyrimą;

🡻 2018/1046 72 konstatuojamoji dalis

(114)atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat turėtų turėti galimybę uždrausti asmeniui arba subjektui dalyvauti procedūroje, jei neribotą atsakomybę už to ekonominės veiklos vykdytojo skolas prisiimantis fizinis ar juridinis asmuo bankrutuoja arba yra patekęs į panašią nemokumo situaciją arba jei tas fizinis ar juridinis asmuo nevykdo pareigų mokėti socialinio draudimo įmokas ar mokesčius, kai tokia situacija turi įtakos to ekonominės veiklos vykdytojo finansinei padėčiai;

⇩ naujas

(115)siekiant dar labiau pagerinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų galėti uždrausti dalyvauti procedūroje subjekto, kuriam buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, tikriesiems savininkams ir susijusiems subjektams, dalyvavusiems subjekto, kuriam buvo uždrausta dalyvauti procedūroje, nusižengime, arba paskirti jiems finansinę nuobaudą. Galimybe uždrausti dalyvauti procedūroje tikriesiems savininkams ir susijusiems subjektams siekiama užtikrinti, kad asmuo arba subjektas, kurį buvo uždrausta atrinkti Sąjungos lėšoms naudoti, negalėtų toliau dalyvauti viešojo pirkimo ir sutarčių skyrimo procedūrose per naują įmonę arba esamus susijusius subjektus;

(116)siekiant padidinti ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos efektyvumą, ji taip pat turėtų būti taikoma fiziniams asmenims, kurie laikomi atsakingais už subjekto nusižengimą, kad jie, nedarant poveikio teisei būti išklausytam, negalėtų dalyvauti sutarčių skyrimo procedūrose arba būti atrinkti Sąjungos lėšoms naudoti nei asmeniškai, nei naudodamiesi nauja organizacijos tapatybe;

(117)nedarant poveikio teisei būti išklausytam, leidimus suteikiančio pareigūno prašymu ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos komisija turėtų galėti pateikti rekomendacijas taikydama pagreitintą procedūrą. Ši procedūra turėtų būti taikoma, jei to reikia atsižvelgiant į atvejo aplinkybes arba pobūdį, pvz., jei valstybės narės institucija yra priėmusi galutinį teismo sprendimą arba galutinį administracinį sprendimą, bet nėra nustatyta draudimo dalyvauti procedūroje trukmė, galutinį teismo sprendimą ar galutinį administracinį sprendimą yra priėmusi trečioji šalis arba tarptautinių organizacijų sprendimu asmeniui arba subjektui jau skirta draudimui dalyvauti procedūroje lygiavertė sankcija;

🡻 2018/1046 73 konstatuojamoji dalis

(118)asmeniui arba subjektui turėtų būti netaikomas sprendimas dėl draudimo dalyvauti procedūroje, jei jis ėmėsi taisomųjų priemonių ir tokiu būdu įrodo savo patikimumą. Ta galimybė neturėtų būti suteikiama sunkiausių nusikalstamų veikų atveju;

🡻 2018/1046 74 konstatuojamoji dalis

(119)atsižvelgiant į proporcingumo principą reikėtų atskirti atvejus, kai finansinė nuobauda gali būti skiriama kaip alternatyva draudimui dalyvauti procedūroje, ir atvejus, kai dėl atitinkamo gavėjo veiksmų sunkumo siekiant neteisėtai gauti Sąjungos lėšų yra pateisinama ne tik uždrausti jam dalyvauti procedūroje, bet ir skirti finansinę nuobaudą siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Taip pat reikėtų apibrėžti didžiausią finansinės nuobaudos sumos dydį, kurį gali skirti perkančioji organizacija;

🡻 2018/1046 75 konstatuojamoji dalis

(120)finansinė nuobauda turėtų būti skiriama tik gavėjui, o ne dalyviui, jei skirtinos finansinės nuobaudos suma apskaičiuojama remiantis teisinio įsipareigojimo, kuriam kilo grėsmė, verte;

🡻 2018/1046 76 konstatuojamoji dalis

(121)galimybė priimti sprendimus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ar skirti finansines nuobaudas nepriklauso nuo galimybės taikyti sutartyje numatytas sankcijas, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius;

🡻 2018/1046 77 konstatuojamoji dalis

(122)draudimo dalyvauti procedūroje trukmė turėtų būti ribota, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, ir ją nustatant turėtų būti laikomasi proporcingumo principo;

🡻 2018/1046 78 konstatuojamoji dalis

(123)būtina nustatyti dieną, nuo kurios pradeda veikti sprendimas uždrausti dalyvauti procedūroje ar pradedamos taikyti finansinės nuobaudos, ir jų skyrimo senaties termino trukmę;

🡻 2018/1046 79 konstatuojamoji dalis

(124)svarbu turėti galimybę sustiprinti atgrasomąjį poveikį, kuris užtikrinamas draudimu dalyvauti procedūroje ir finansine nuobauda. Šiuo atžvilgiu atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas suteikiant galimybę skelbti informaciją, susijusią su draudimu dalyvauti procedūroje ir (arba) finansine nuobauda, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų reglamentuose (ES) 2018/1725 (EB) Nr. 45/2001 ir (ES) 2016/679. Tokiu paskelbimu turėtų būti padedama užtikrinti, kad tokie veiksmai nebūtų kartojami. Siekiant teisinio tikrumo ir laikantis proporcingumo principo turėtų būti nurodyta, kuriais atvejais informacija neturėtų būti skelbiama. Atlikdamas vertinimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų atsižvelgti į visas komisijos rekomendacijas. Fizinių asmenų atveju asmens duomenys turėtų būti skelbiami tik išimtiniais atvejais, pateisinamais dėl veiksmų sunkumo ar jų poveikio Sąjungos finansiniams interesams;

🡻 2018/1046 80 konstatuojamoji dalis

(125)informacija, susijusi su draudimu dalyvauti procedūroje arba finansine nuobauda, turėtų būti skelbiama tam tikrais atvejais, tokiais kaip sunkus profesinis nusižengimas, sukčiavimas, didelis trūkumas vykdant pagrindinius įsipareigojimus pagal iš biudžeto finansuojamą teisinį įsipareigojimą, arba pažeidimo atveju, arba kitai jurisdikcijai priklausančio subjekto įsteigimo ketinant išvengti mokestinių, socialinių arba bet kokių kitų teisinių pareigų, atveju;

🡻 2018/1046 81 konstatuojamoji dalis

(126)draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai turėtų būti aiškiai atskirti nuo kriterijų, kuriais remiantis galima pašalinti iš skyrimo procedūros;

🡻 2018/1046 82 konstatuojamoji dalis

(127)informacija apie ankstyvąjį rizikos nustatymą ir sprendimai dėl draudimo dalyvauti procedūroje, taip pat finansinių nuobaudų skyrimą asmeniui arba subjektui turėtų būti centralizuota. Tuo tikslu susijusi informacija turėtų būti saugoma Komisijos sukurtoje ir administruojamoje duomenų bazėje, o Komisija turėtų būti šios centralizuotos sistemos savininkė. Ta sistema turėtų būti administruojama atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą;

🡻 2018/1046 83 konstatuojamoji dalis

(128)nors už ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos sukūrimą ir administravimą turėtų atsakyti Komisija, kitos Sąjungos institucijos bei organai ir visi taikant tiesioginį, pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą Sąjungos lėšas naudojantys asmenys ir subjektai turėtų dalyvauti toje sistemoje perduodami atitinkamą informaciją Komisijai. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ir komisija turėtų užtikrinti asmens arba subjekto teisę į gynybą. Tokia pati teisė turėtų būti suteikta asmeniui arba subjektui ankstyvojo nustatymo proceso metu, kai leidimus suteikiančio pareigūno numatytas veiksmas galėtų neigiamai veikti atitinkamo asmens arba subjekto teises. Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos, dėl kurių dar nepriimtas galutinis teismo sprendimas, atvejais atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui ir komisijai turėtų būti suteikta galimybė atidėti asmeniui arba subjektui suteiktą galimybę pateikti savo pastabas. Toks atidėjimas turėtų būti pateisinamas tik jei yra įtikinamų teisėtų priežasčių išsaugoti tyrimo arba nacionalinio teismo proceso konfidencialumą;

🡻 2018/1046 84 konstatuojamoji dalis

(129)Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pagal SESV 261 straipsnį turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija pagal šį reglamentą dėl sprendimų dėl draudimo dalyvauti procedūroje arba finansinės nuobaudos skyrimo;

⇩ naujas

(130)siekiant užkirsti kelią subjektų bandymams išvengti galimų neigiamų savo nusižengimo pasekmių, pagal ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje tvarką tiksliai laikantis sąlygų turėtų būti nustatytos pranešimo taisyklės. Be to, tokiai tvarkai turėtų būti taikoma elektroninė mainų sistema;

🡻 2018/1046 85 konstatuojamoji dalis

(131)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant visus biudžeto vykdymo būdus, taikant pasidalijamąjį ir netiesioginį valdymą biudžeto vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims arba subjektams turėtų būti suteikta galimybė atitinkamai atsižvelgti į draudimus dalyvauti procedūroje, dėl kurių sprendimus Sąjungos lygmeniu priėmė leidimus suteikiantys pareigūnai;

🡻 2018/1046 86 konstatuojamoji dalis

(132)šiuo reglamentu turėtų būti skatinamas e. valdžios tikslo įgyvendinimas, ypač elektroninių duomenų naudojimas keičiantis informacija tarp Sąjungos institucijų ir trečiųjų šalių;

🡻 2018/1046 87 konstatuojamoji dalis

(133)pažangą vykdant elektroninį keitimąsi informacija ir elektroninį dokumentų, be kita ko, kai tinkama, e. viešųjų pirkimų srityje, teikimą, kurie yra svarbi supaprastinimo priemonė, turėtų papildyti aiškios naudotinų sistemų patvirtinimo sąlygos, kad būtų galima sukurti teisiškai patikimą aplinką, kartu išsaugant Sąjungos lėšų valdymo lankstumą dalyvių, gavėjų ir leidimus suteikiančių pareigūnų labui, kaip numatyta šiame reglamente;

⇩ naujas

(134)siekiant pagerinti sąveikių skaitmeninių viešųjų paslaugų valdymą ir kokybę, Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai, pavyzdžiui, nurodyti 70 ir 71 straipsniuose, turėtų kuo labiau laikytis Europos sąveikumo sistemos ir ją taikyti;

🡻 2018/1046 88 konstatuojamoji dalis

(135)reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su komiteto, atsakingo už viešųjų pirkimų procedūrų, dotacijų skyrimo procedūrų ir konkursų dėl apdovanojimų paraiškų dokumentų vertinimą, sudėtimi ir užduotimis. Komitetui turėtų būti suteikiama galimybė įtraukti išorės ekspertus, jeigu ta galimybė numatyta pagrindiniame akte;

🡻 2018/1046 89 konstatuojamoji dalis

(136)vadovaudamasis gero administravimo principu, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų prašyti pateikti paaiškinimus ar trūkstamus dokumentus, kartu laikydamasis vienodo požiūrio taikymo principo ir nedarydamas esminių paraiškos dokumentų pakeitimų. Leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę nuspręsti to nedaryti tik tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę ištaisyti akivaizdžią korektūros klaidą arba prašyti, kad tai padarytų dalyvis;

🡻 2018/1046 90 konstatuojamoji dalis

(137)patikimo finansų valdymo tikslais Komisija turėtų apsaugoti savo interesus išankstinio finansavimo išmokėjimo metu paprašydama pateikti garantijas. Reikalavimas, kad rangovai ir gavėjai pateiktų garantijas, neturėtų būti automatiškas, bet turėtų būti grindžiamas rizikos analize. Jeigu vykdymo laikotarpiu leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad garantas nėra arba nebėra įgaliotas išduoti garantijų pagal taikytiną nacionalinę teisę, leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų turėti galimybę reikalauti pakeisti tokią garantiją;

🡻 2018/1046 91 konstatuojamoji dalis

(138)dėl skirtingų tiesioginio ir netiesioginio valdymo taisyklių rinkinių, ypač dėl biudžeto vykdymo užduočių sąvokos, kilo painiava ir kvalifikavimo klaidų rizika tiek Komisijai, tiek jos partneriams, todėl tuos taisyklių rinkinius reikėtų supaprastinti ir suderinti;

🡻 2018/1046 92 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(139)reikėtų peržiūrėti nuostatas dėl ex ante ramsčiais grindžiamo asmenų ir subjektų, naudojančių Sąjungos lėšas taikant netiesioginį valdymą, ⌦ išankstinio ⌫ vertinimo ⌦ pagal ramsčius ⌫, kad Komisija galėtų kuo labiau remtis tų asmenų ir subjektų sistemomis, taisyklėmis ir procedūromis ⇨ , įskaitant išsamų patikrinimą, ⇦ kurios laikomos lygiavertėmis Komisijos taikomoms sistemoms ir procedūroms. Be to, svarbu paaiškinti, kad, kai vertinimo metu nustatomos sritys, kuriose įdiegtų procedūrų nepakanka Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pasirašyti susitarimus dėl įnašo, kartu imantis tinkamų priežiūros priemonių. Taip pat svarbu paaiškinti, kokiu atveju Komisija gali nuspręsti nereikalauti atlikti ex ante ramsčiais grindžiamo vertinimo ⌦ išankstinio vertinimo pagal ramsčius ⌫, kad būtų galima pasirašyti susitarimus dėl įnašo;

⇩ naujas

(140)siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos biudžeto vykdymą, tinkama išsamiau paaiškinti proporcingumo principo taikymą netiesioginiam valdymui. Proporcingumo principas negali daryti poveikio susijusia taikytina teisine sistema nustatytų pareigų pobūdžiui, bet turėtų būti sistemingai taikomas bendradarbiaujant su Sąjungos įgyvendinančiaisiais partneriais, kad būtų galima išlaikyti tinkamą Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir Sąjungos gebėjimo įgyvendinti savo politiką išsaugojimo pusiausvyrą. Reikėtų atlikti tam tikrus susijusių nuostatų patikslinimus ir struktūros pakeitimus. Tai neturėtų būti aiškinama kaip ribojimas praktiškai naudotis būtinomis teisėmis ir prieiga, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos prokuratūrai valstybių narių, dalyvaujančių įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 atveju, OLAF, Audito Rūmams ir, kai tinkama, atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus savo įgaliojimus;

(141)vadovaujantis proporcingumo principu, būtina nustatyti šiame reglamente nurodytų pareigų taikymą galutiniams gavėjams, gaunantiems paramą iš Sąjungos biudžeto pagal finansines priemones arba biudžeto garantijas. Jos turėtų būti taikomos tinkamai atsižvelgiant į galutinių gavėjų ir veiksmų pobūdį, susijusią finansinę riziką ir būti proporcingos galutinių gavėjų ir veiksmų pobūdžiui bei susijusiai finansinei rizikai. Reikėtų vengti nereikalingos administracinės naštos, ypač jei galutiniai gavėjai yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir panašūs ekonominės veiklos vykdytojai, kurių apyvarta arba bendras balansas yra lygiaverčiai;

(142)proporcingumo principą taip pat reikia taikyti jau teigiamai įvertintų, pvz., Komisijos nustatytas taisykles taikančių subjektų, taisyklių, sistemų ir procedūrų vertinimui, – juos nuo ex ante vertinimo reikia atleisti. Nuo ex ante vertinimo taip pat turėtų būti galima atleisti valstybių narių organizacijas, kurioms pavesta naudoti Sąjungos lėšas taikant pasidalijamąjį valdymą;

(143)būtina paaiškinti, kad, jei po kvietimo pareikšti susidomėjimą subjektai atrenkami dirbti taikant netiesioginį valdymą, taikomi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai;

🡻 2018/1046 93 konstatuojamoji dalis

(144)kai aktualu ir įmanoma, atlyginimas biudžetą vykdantiems asmenims ir subjektams turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatais;

⇩ naujas

(145)siekiant užtikrinti netiesioginio valdymo metodu vykdomo Sąjungos biudžeto vientisumą, tinkama prašyti, kad įgyvendinantieji partneriai informuotų Komisiją apie įtariamus sukčiavimo, korupcijos arba kitokios neteisėtos veiklos atvejus, ir įtraukti šias pareigas į susitarimus, kuriuos jie, taikydami netiesioginį valdymą, sudaro su trečiosiomis šalimis;

🡻 2018/1046 94 konstatuojamoji dalis

(146)Komisija užmezga partnerystę su trečiosiomis valstybėmis, sudarydama finansavimo susitarimus. Svarbu paaiškinti tokių finansavimo susitarimų turinį, ypač tas veiksmo dalis, kurias taikydama netiesioginį valdymą vykdo trečioji valstybė;

🡻 2018/1046 95 konstatuojamoji dalis

(147)svarbu pripažinti specifinį derinimo priemonių ar platformų pobūdį, kai Komisija savo įnašą derina su finansų įstaigų įnašu, taip pat paaiškinti finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms skirtų nuostatų taikymą;

🡻 2018/1046 96 konstatuojamoji dalis

(148)Sąjungos institucijų savo sąskaita skiriamoms viešosioms sutartims taikytinos viešųjų pirkimų taisyklės ir principai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES 43 ir Direktyvoje 2014/24/ES nustatytomis taisyklėmis;

⇩ naujas

(149)iš patirties matyti, kad šiame reglamente nustatytas viešųjų pirkimų taisykles netinkama taikyti skiriant viešųjų pirkimų sutartis dėl finansinių paslaugų, kurios yra tiesiogiai susijusios su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES, ir kuriomis Komisija naudojasi vykdydama savo skolinimosi ir skolinimo, turto valdymo ir iždo operacijas. Jos apima centrinių bankų, Europos stabilumo mechanizmo, Europos investicijų banko, kitų tarptautinių finansų įstaigų ir nacionalinių subjektų, kuriems pavesta išleisti ir valdyti valstybės skolos vertybinius popierius, paslaugas. Dėl šios priežasties ir laikantis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio šiame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų taisyklės šioms paslaugoms turėtų būti netaikomos;

(150)atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, tinkama pakeisti krizės apibrėžtį, kuri pirmiausia taikoma bendrosioms nuostatoms ir viešiesiems pirkimams išorės veiksmų srityje ir apima visuomenės ir gyvūnų sveikatą, ekstremaliąsias maisto saugos situacijas ir pasaulines grėsmes sveikatai. Kad būtų galima suteikti reikiamo lankstumo, siekiant užtikrinti greitą atsaką į dėl krizės susidariusias nenumatytas ypatingos skubos aplinkybes, perkančiajai organizacijai turėtų būti leidžiama taikyti supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles, pvz., krizės situacijose taikyti derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą ir iš potencialaus konkurso laimėtojo priimti su draudimu dalyvauti procedūroje ir atrankos kriterijais susijusius įrodymus po sprendimo dėl sutarties skyrimo, tačiau bet kuriuo atveju iki sutarties pasirašymo. Perkančiajai organizacijai taip pat reikėtų suteikti lankstumo išimtiniais atvejais, reaguojant į krizę, iš dalies keisti sutartį arba preliminariąją sutartį viršijant 176 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertės ribas, nerengiant viešojo pirkimo procedūros. Turėtų būti reikalaujama, kad, prieš naudojantis šiomis supaprastintomis taisyklėmis, pagal atitinkamas vidaus taisykles būtų paskelbta krizė, išskyrus išorės veiksmų srities viešuosius pirkimus – dėl jų krizės paskelbti nereikalaujama. Be to, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų konkrečiu atveju pagrįsti dėl paskelbtos krizės atsiradusią ypatingą skubą;

🡻 2018/1046 97 konstatuojamoji dalis

(151)mišriųjų sutarčių atveju reikėtų paaiškinti perkančiosioms organizacijoms skirtą taikytinų taisyklių nustatymo metodiką;

🡻 2018/1046 98 konstatuojamoji dalis

(152)reikėtų paaiškinti ex ante ir ex post viešinimo priemones, būtinas norint pradėti viešųjų pirkimų procedūrą tuo atveju, kai sutarčių vertė atitinka arba viršija Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas ir kai sutartys jų nesiekia, taip pat tuo atveju, kai sutartys į tos direktyvos taikymo sritį nepatenka;

🡻 2018/1046 99 konstatuojamoji dalis

(153)į šį reglamentą reikėtų įtraukti išsamų visų viešųjų pirkimų procedūrų, kurias Sąjungos institucijos gali taikyti nepaisydamos vertės ribų, sąrašą;

🡻 2018/1046 100 konstatuojamoji dalis

(154)siekiant administracinio supaprastinimo ir norint paskatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą, reikėtų numatyti galimybę organizuoti derybas dėl vidutinės vertės sutarčių;

⇩ naujas

(155)prireikus turėtų būti galima vykdyti bendrus viešuosius pirkimus tarp valstybių narių vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ir Sąjungos institucijų ir organų, nurodytų 70 ir 71 straipsniuose, arba vykdomųjų įstaigų, nurodytų 69 straipsnyje, neįpareigojant tų institucijų, organų ar įstaigų įsigyti darbus, prekes ar paslaugas. Siekiant sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, susijusį su masto ekonomija ir rizikos bei naudos pasidalijimu, reikėtų išplėsti galimybes Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams arba vykdomosioms įstaigoms pirkti prekes ar paslaugas valstybių narių vardu. Sąjungos institucija, Sąjungos organas arba vykdomoji įstaiga turėtų galėti atitinkamą viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti valstybių narių vardu, remdamasi šalių susitarimu, arba atlikti didmenininko vaidmenį perkant, kaupiant ir perparduodant arba dovanojant prekes ir paslaugas, įskaitant nuomos, savo pasirinktoms valstybėms narėms arba organizacijoms partnerėms;

🡻 2018/1046 101 konstatuojamoji dalis

(156)kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė prieš pradedant viešųjų pirkimų procedūrą surengti rinkos konsultacijas. Siekiant užtikrinti, kad inovacijų partnerystė būtų sudaroma tik tuo atveju, jei pageidaujamų darbų, prekių ir paslaugų nėra rinkoje ir neįeina į kokią nors rinkos atžvilgiu perspektyvią technologinės plėtros veiklą, šiame reglamente reikėtų nustatyti pareigą prieš sudarant inovacijų partnerystę surengti tokias pirmines rinkos konsultacijas;

🡻 2018/1046 102 konstatuojamoji dalis

(157)reikėtų paaiškinti, kaip perkančiosios organizacijos galėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos gautų kuo didesnės ekonominės naudos iš savo sutarčių, visų pirma reikalaudamos konkrečių ženklinimo dokumentų ar taikydamos atitinkamus sutarčių skyrimo metodus;

⇩ naujas

(158)atsižvelgiant į komunikato „Europos žaliasis kursas“ tikslus, ekologiškumo aspektų įgyvendinimo pažanga turėtų būti užtikrinta atitinkamais atvejais į kvietimus teikti pasiūlymus įtraukiant ekologiškumu pagrįstus atrankos arba sutarties skyrimo kriterijus, kurie skatintų ekonominės veiklos vykdytojus siūlyti tvaresnes galimybes;

🡻 2018/1046 103 konstatuojamoji dalis

(159)siekiant užtikrinti, kad vykdydami sutartis ekonominės veiklos vykdytojai vykdytų taikytinas aplinkos apsaugos, socialines ir darbo teisės pareigas, nustatytas Sąjungos teisėje, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ar tarptautinėse socialinėse ir aplinkos apsaugos konvencijose, išvardytose Direktyvos 2014/24/ES X priede, tokios pareigos turėtų būti įtrauktos į perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius reikalavimus ir į perkančiosios organizacijos pasirašomas sutartis;

🡻 2018/1046 104 konstatuojamoji dalis

(160)tikslinga nustatyti ir atskirai įvertinti įvairius atvejus, paprastai įvardijamus kaip interesų konflikto situacijos. Sąvoką „interesų konfliktas“ reikėtų vartoti tik tais atvejais, kai tokioje situacijoje atsiduria asmuo arba subjektas, kurio pareigos susijusios su biudžeto vykdymu, auditu arba kontrole, arba Sąjungos institucijos ar bet kurio lygmens nacionalinės institucijos pareigūnas ar tarnautojas. Bandymai netinkamai paveikti skyrimo procedūrą ar gauti konfidencialios informacijos turėtų būti laikomi sunkiu profesiniu nusižengimu, dėl kurio gali būti pašalinama iš skyrimo procedūros ir (arba) nutraukiamas Sąjungos finansavimas. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai gali atsidurti situacijoje, kai jie neturėtų būti pasirenkami sutarčiai vykdyti dėl profesinioų interesų konflikto. Pavyzdžiui, bendrovė neturėtų vertinti projekto, kuriame ji dalyvavo, o auditorius neturėtų atlikti sąskaitų, kurias jis pats anksčiau patvirtino, audito;

⇩ naujas

(161)siekiant užtikrinti, kad nebūtų profesinių interesų konfliktų, kurie gali daryti poveikį gebėjimui sutartį vykdyti nepriklausomai, nešališkai ir objektyviai, arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus daromas, būtina paaiškinti perkančiosios organizacijos ir kandidatų arba konkurso dalyvių pareigas. Viena vertus, kandidatai, konkurso dalyviai ir prireikus subjektai, kurių pajėgumais jie remiasi, bei numatomi subrangovai turėtų deklaruoti, kad tokių interesų konfliktų nėra, ir pateikti susijusią informaciją, kai jos paprašoma. Kita vertus, perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar esama tokių profesinių interesų konfliktų, kai jie deklaruojami arba remdamasi papildoma informacija. Nustačius tokius profesinius interesų konfliktus turėtų būti atsisakoma skirti sutartį;

🡻 2018/1046 105 konstatuojamoji dalis

(162)vadovaujantis Direktyva 2014/24/ES, turėtų būti įmanoma patikrinti, ar ekonominės veiklos vykdytojui draudžiama dalyvauti procedūroje, taikyti atrankos ir sutarties skyrimo kriterijus, taip pat bet kuria tvarka patikrinti atitiktį pirkimo dokumentams. Taip turėtų būti įmanoma atmesti pasiūlymus remiantis sutarties skyrimo kriterijais, prieš tai nepatikrinus, ar atitinkamam konkurso dalyviui draudžiama dalyvauti procedūroje ir ar jis atitinka atrankos kriterijus;

🡻 2018/1046 106 konstatuojamoji dalis

(163)sutartys turėtų būti skiriamos remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnį;

🡻 2018/1046 107 konstatuojamoji dalis

⇨ naujas

(164)siekiant teisinio tikrumo, būtina paaiškinti, kad atrankos kriterijai yra susiję tik su kandidatų arba konkurso dalyvių įvertinimu, o sutarties skyrimo kriterijai – tik su pasiūlymų vertinimu. ⇨ Siekiant suderinti Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leista kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizacinius gebėjimus, kvalifikaciją ir patirtį, jei šios savybės gali turėti reikšmingos įtakos sutarties vykdymo kokybei ir, atitinkamai, pasiūlymo ekonominei vertei. Perkančiosios organizacijos, kurios taiko bet kurį iš šių sutarties skyrimo kriterijų, turėtų tinkamomis sutartinėmis priemonėmis užtikrinti, kad sutartį vykdyti paskirti darbuotojai faktiškai atitiktų nustatytus kokybės standartus. Perkančiosios organizacijos turėtų duoti sutikimą dėl bet kokio tokių darbuotojų pakeitimo ir patikrinti, ar pakaitiniai darbuotojai atitinka tokį patį kokybės lygį, kaip ir pakeičiami darbuotojai. Be to, reikėtų užtikrinti, kad tas pats elementas pagal atrankos ir skyrimo kriterijus nesidubliuotų ir nebūtų vertinamas du kartus;⇦ Visų pirma sutartį vykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikacijos ir patirtis turėtų būti tik atrankos, o ne sutarties skyrimo kriterijus, nes priešingu atveju kiltų dubliavimosi ir to paties elemento vertinimo du kartus rizika. Be to, jei tokios kvalifikacijos ir patirtis buvo naudojami kaip skyrimo kriterijus, pasikeitus sutartį vykdyti paskirtiems darbuotojams, net jei tai įvyktų dėl pagrįstų priežasčių, tokių kaip liga ar pareigų pasikeitimas, kiltų abejonių dėl sutarties skyrimo sąlygų ir dėl to atsirastų teisinis netikrumas;

⇩ naujas

(165)būtina supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkančiosios organizacijos galėtų visapusiškai pasinaudoti šio pirkimo metodo galimybėmis. Visų pirma sistemos turėtų būti naudojamos riboto konkurso forma, kad bet kuris prašymą dalyvauti pateikęs ir su draudimu dalyvauti procedūroje susijusius bei atrankos kriterijus atitinkantis ekonominės veiklos vykdytojas galėtų dalyvauti pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą jos galiojimo laikotarpiu, kuris neturėtų būti apribotas ketveriais metais. Pasiūlymai taip pat gali būti teikiami elektroninio katalogo forma, ypač dėl rinkoje plačiai prieinamų paruoštų naudoti produktų arba paslaugų. Be to, siekiant sumažinti administracinę naštą atsižvelgiant į sistemų dinamiškumą, reikėtų atsisakyti reikalavimo rengiant konkrečius pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą paskirti vokų atplėšimo ir vertinimo komitetą. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūrų skaitmeninimo pažangą, reikėtų paaiškinti, kad atviro konkurso viešas vokų atplėšimas gali būti rengiamas nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijas;

(166)kad būtų paprasčiau ir būtų galima suderinti su Sąjungos savo sąskaita rengiamiems viešiesiems pirkimams taikomomis taisyklėmis, išorės veiksmų srityje reikėtų panaikinti pareigą Komisijos interneto svetainėje paskelbti atrinktų kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymą, sąrašą;

🡻 2018/1046 108 konstatuojamoji dalis

(167)Sąjungos viešaisiais pirkimais turėtų būti užtikrintas efektyvus, skaidrus ir tinkamas Sąjungos lėšų panaudojimas, kartu sumažinant Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą. Tuo atžvilgiu e. viešaisiais pirkimais turėtų būti prisidedama prie geresnio Sąjungos lėšų panaudojimo ir gerinamos visų ekonominės veiklos vykdytojų galimybės gauti sutarčių. Visos Sąjungos institucijos, vykdančios viešuosius pirkimus, savo interneto svetainėse turėtų paskelbti aiškias taisykles dėl įsigijimo, išlaidų ir stebėsenos, taip pat visas skirtas sutartis, įskaitant jų vertę;

⇩ naujas

(168)vykdant elektroninius viešuosius pirkimus, elektroninis keitimasis informacija su dalyviais turėtų kuo labiau remtis esamais standartais, pavyzdžiui, Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento ir elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo standartais, nustatytais atitinkamai Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/7 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose;

🡻 2018/1046 109 konstatuojamoji dalis

(169)turėtų būti paaiškinta, kad kiekvienoje procedūroje turėtų būti vokų atplėšimo etapas ir vertinimas. Sprendimas dėl sutarties skyrimo visada turėtų būti priimamas atlikus vertinimą;

🡻 2018/1046 110 konstatuojamoji dalis

(170)pranešime apie procedūros rezultatus kandidatus ir konkurso dalyvius reikėtų informuoti apie priežastis, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, ir jiems turėtų būti pateiktas išsamus motyvų pareiškimas, grindžiamas vertinimo ataskaitos turiniu;

🡻 2018/1046 111 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(171)kadangi kriterijai taikomi atsitiktine tvarka, ⌦ tikslinga nurodyti, kad ⌫ reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikusiems konkurso ⌦ nelaimėjusiems ⌫ dalyviams, kurių pasiūlymai buvo atmesti, paprašius, reikėtų pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus.; ⇨ Konkurso nelaimėjusiems dalyviams paprašius, jiems turėtų būti suteikta papildomos informacijos net ir tuo atveju, kai dėl pasirinkto kriterijų eiliškumo jų pasiūlymo atitiktis nebuvo tikrinama; ⇦

⇩ naujas

(172)taip pat reikėtų patikslinti, kad konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas atmestas remiantis 144 straipsniu ar kitais atmetimo pagrindais, neturėtų turėti prieigos prie tokios informacijos;

🡻 2018/1046 112 konstatuojamoji dalis

(173)⌦ preliminariųjų ⌫bendrųjų sutarčių skelbiant naują konkursą atveju neturėtų būti pareigos pateikti informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus nelaimėjusiam kandidatui arba konkurso dalyviui, nes jei kiekvieną kartą, kai skelbiamas naujas konkursas, tokią informaciją gaus tos pačios preliminariosios bendrosios sutarties šalys, tai gali turėti neigiamos įtakos sąžiningai jų tarpusavio konkurencijai;

🡻 2018/1046 113 konstatuojamoji dalis

(174)perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę atšaukti viešųjų pirkimų procedūrą prieš sutarties pasirašymą, kandidatams ar konkurso dalyviams nesuteikiant teisės reikalauti kompensacijos. Ši nuostata turėtų nedaryti poveikio tais atvejais, kai perkančioji organizacija imasi tokių veiksmų, dėl kurių ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius pagal Sąjungos teisės bendruosius principus;

⇩ naujas

(175)procedūrų, pagal kurias skiriamos kelios pirkimo dalys, arba viešųjų pirkimų skiriant kelias sutartis atveju perkančioji organizacija turėtų turėti galimybę iš dalies atšaukti viešųjų pirkimų procedūrą, kol sutartis dar nepasirašyta, kandidatams ar konkurso dalyviams nesuteikiant teisės reikalauti kompensacijos. Ši nuostata turėtų nedaryti poveikio tais atvejais, kai perkančioji organizacija imasi tokių veiksmų, dėl kurių ji gali būti laikoma atsakinga už nuostolius pagal Sąjungos teisės bendruosius principus;

(176)tinkamai pagrįstais atvejais turėtų būti leidžiama sutartis skirti po viešųjų pirkimų skiriant kelias sutartis, visų pirma siekiant išvengti pernelyg didelio pasikliovimo vieninteliu teikėju, kai tiekiama ypatingos svarbos įranga ar teikiamos ypatingos svarbos paslaugos, atsižvelgiant į technologinės nepriklausomybės ir paslaugų tęstinumo tikslus;

🡻 2018/1046 114 konstatuojamoji dalis

(177)kaip ir Direktyvos 2014/24/ES atveju, būtina paaiškinti sąlygas, kuriomis sutartis jos vykdymo metu gali būti keičiama neskelbiant naujos viešųjų pirkimų procedūros. Visų pirma, skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą neturėtų būti reikalaujama administracinių pakeitimų, universalaus teisių perėmimo ir aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų dėl peržiūros ar pasirinkimo galimybės taikymo atveju, kai pradinės procedūros minimalūs reikalavimai nekeičiami. Skelbti naują viešųjų pirkimų procedūrą turėtų būti reikalaujama tuo atveju, kai daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma keičiama šalių abipusių teisių bei pareigų taikymo sritis ir turinys, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų, visų pirma kai pakeitimai būtų turėję įtakos procedūros rezultatams, jei iš dalies pakeistos sąlygos būtų buvusiosę įtrauktos į pradinę procedūrą;

⇩ naujas

(178)įgyta patirtis parodė, kad būtina paaiškinti, kokiais atvejais pakeitimas laikomas sutarties dalyko pakeitimu;

🡻 2018/1046 115 konstatuojamoji dalis

(179)būtina numatyti galimybę privaloma tvarka pateikti su darbais, prekėmis ir kompleksinėmis paslaugomis susijusią įvykdymo garantiją, kad būtų garantuojamas esminių sutartinių ⌦ pareigų ⌫įsipareigojimų laikymasis ir užtikrinami tinkami rezultatai visu sutarties galiojimo laikotarpiu. Taip pat būtina numatyti galimybę, laikantis atitinkamuose sektoriuose įprastos praktikos, sutartinės atsakomybės laikotarpiu privaloma tvarka pateikti galiojančią sulaikytų sumų garantiją;

🡻 2018/1046 116 konstatuojamoji dalis

(180)siekiant nustatyti taikytinas vertės ribas ir procedūras, būtina paaiškinti, ar Sąjungos institucijos, vykdomosios įstaigos ir Sąjungos organai yra laikomi perkančiosiomis organizacijomis. Jie neturėtų būti laikomi perkančiosiomis organizacijomis tais atvejais, kai perka iš centrinės perkančiosios organizacijos. Be to, Sąjungos institucijos sudaro vieną juridinį subjektą ir jų ⌦ departamentai ⌫ padaliniai negali sudaryti sutarčių, o tik tarpusavio susitarimus dėl paslaugų lygio;

🡻 2018/1046 117 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

⇨ naujas

(181)į šį reglamentą tikslinga įtraukti nuorodą į abi Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas atitinkamai darbams bei prekėms ir paslaugoms⇨ , ir Direktyvoje 2014/23/ES nustatytas vertės ribas, taikytinas koncesijoms ⇦. Supaprastinimo ir patikimo finansų valdymo tikslais tos vertės ribos turėtų būti taikomos ir koncesijų sutartims, atsižvelgiant į Sąjungos institucijų poreikių sudaryti sutartis ypatumus. Todėl tų vertės ribų peržiūra, kaip numatyta Direktyvoje ⌦ direktyvose ⌫ 2014/24/ES ⌦ ir 2014/23/ES ⌫, turėtų būti tiesiogiai taikoma pagal šį reglamentą vykdomiems viešiesiems pirkimams ⇨ ir, atitinkamai, koncesijoms ⇦;

⇩ naujas

(182)koncesijos sutarčių skyrimas turėtų būti supaprastintas koncesijoms taikant Direktyvoje 2014/23/ES nustatytas vertės ribas;

🡻 2018/1046 118 konstatuojamoji dalis

(183)suderinimo ir supaprastinimo tikslais viešiesiems pirkimams taikytina įprasta tvarka turėtų būti taikoma ir pirkimams, kuriems taikomas Direktyvos 2014/24/ES 74 straipsnyje nurodytas paprastesnis socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių režimas. Todėl pagal paprastesnį režimą atliekamiems viešiesiems pirkimams taikoma vertės riba turėtų būti suderinta su paslaugų sutartims taikoma vertės riba;

⇩ naujas

(184)siekiant geriau pritaikyti procedūras prie rinkos sąlygų už Sąjungos ribų, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos, pagal kurias Sąjungos delegacijos savo sąskaita skirtų sutartis trečiosiose valstybėse. Todėl tikslinga peržiūrėti Sąjungos delegacijų trečiosiose valstybėse taikomas sutarčių skyrimo verčių ribas ir suderinti jas su verčių ribomis, taikomomis skiriant sutartis išorės veiksmų srityje;

🡻 2018/1046 119 konstatuojamoji dalis

(185)būtina paaiškinti atidėjimo laikotarpio taikymo sąlygas, kurių turi būti laikomasi prieš pasirašant sutartį ar ⌦ preliminariąją ⌫ bendrą sutartį;

🡻 2018/1046 120 konstatuojamoji dalis

(186)išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinos taisyklės turėtų atitikti direktyvose 2014/23/ES ir 2014/24/ES nustatytus principus;

⇩ naujas

(187)taisyklės dėl teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taikomos tiek teikiant pasiūlymus, tiek vykdant sutartį, turėtų apimti sąlygas, nustatytas įgyvendinimo aktuose (dėl Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonių), priimtuose pagal Reglamentą 20xx/xxx 44 [TVPP reglamentas], taip pat atitinkamas tame reglamente nustatytas pareigas konkurso laimėtojams;

🡻 2018/1046 121 konstatuojamoji dalis

(188)siekiant mažinti sudėtingumą, supaprastinti galiojančias taisykles ir padidinti viešųjų pirkimų taisyklių aiškumą, būtina pergrupuoti viešųjų pirkimų bendrąsias nuostatas ir išorės veiksmų srities viešiesiems pirkimams taikytinas konkrečias nuostatas bei pašalinti nebūtinus pasikartojimus ir kryžmines nuorodas;

🡻 2018/1046 122 konstatuojamoji dalis

(189)būtina paaiškinti, kurie ekonominės veiklos vykdytojai gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pagal šį reglamentą, priklausomai nuo jų įsteigimo vietos, ir aiškiai numatyti galimybę tokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ir tarptautinėms organizacijoms;

⇩ naujas

(190)tinkamai pagrįstais atvejais, kai sutartis turi būti skiriama trečiojoje valstybėje, atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui turėtų būti leidžiama sudaryti galimybę viešųjų pirkimų procedūroje dalyvauti fiziniams ar juridiniams asmenims, įsisteigusiems trečiojoje valstybėje, kuri nėra sudariusi specialaus susitarimo su Sąjunga viešųjų pirkimų srityje. Toks lankstumas turėtų būti suteikiamas visų pirma tais atvejais, kai nėra fizinių ar juridinių asmenų, įsisteigusių šalyse, kurios turi teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje pagal specialų susitarimą su Sąjunga viešųjų pirkimų srityje, galinčių atlikti reikiamus darbus, tiekti reikiamas prekes ar teikti reikiamas paslaugas. Taisyklės dėl teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taikomos tiek teikiant pasiūlymus, tiek vykdant sutartį, turėtų apimti sąlygas, nustatytas įgyvendinimo aktuose (dėl Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonių), priimtuose pagal Reglamentą 20xx/xxx [TVPP reglamentas];

🡻 2018/1046 123 konstatuojamoji dalis

(191)siekiant pusiausvyros tarp būtino viešųjų pirkimų taisyklių skaidrumo bei didesnio nuoseklumo ir būtinybės numatyti tų taisyklių tam tikrų techninių aspektų lankstumą, techninės viešųjų pirkimų taisyklės turėtų būti numatytos šio reglamento priede, o Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl dalinių to priedo pakeitimų;

🡻 2018/1046 124 konstatuojamoji dalis

(192)būtina paaiškinti dotacijoms skirtos antraštinės dalies taikymo sritį, visų pirma nurodant, kokios rūšies veiklai ar įstaigai gali būti skiriama dotacija, taip pat teisinius įsipareigojimus, kuriais galima dengti dotacijas. Visų pirma, reikėtų palaipsniui atsisakyti sprendimų dėl dotacijos, nes jais naudojamasi ribotai, ir laipsniškai pereiti prie e. dotacijų. Struktūra turėtų būti supaprastinta perkeliant nuostatas dėl priemonių, kurios nėra dotacijos, į kitas šio reglamento dalis. Reikėtų aiškiai nustatyti įstaigų, kurios gali gauti dotacijas veiklai, pobūdį, nebedarant nuorodos į „įstaigas, siekiančias bendro Sąjungos intereso tikslo“, nes tos įstaigos patenka į sąvokos „įstaigos, siekiančios tikslo, kuris sudaro kurios nors srities Sąjungos politikos dalį ir kuriuo remiamas jos įgyvendinimas“ taikymo sritį;

🡻 2018/1046 125 konstatuojamoji dalis

(193)siekiant supaprastinti procedūras ir padidinti šio reglamento aiškumą, reikėtų supaprastinti ir modernizuoti nuostatas, susijusias su dotacijos paraiškos, kvietimo teikti pasiūlymus ir susitarimo dėl dotacijos turiniu;

🡻 2018/1046 126 konstatuojamoji dalis

(194)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti kelių paramos teikėjų finansuojamus veiksmus, kai prisiimant įsipareigojimą dėl Sąjungos įnašo nėra žinoma bendra veiksmo finansavimo suma, būtina paaiškinti Sąjungos įnašo nustatymo būdą ir to įnašo panaudojimo tikrinimo metodą;

🡻 2018/1046 127 konstatuojamoji dalis

(195)patirtis, įgyta taikant fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ar finansavimą taikant fiksuotąją normą, parodė, kad dėl tokių finansavimo formų buvo žymiai supaprastintos administracinės procedūros ir iš esmės sumažėjo klaidų rizika. Nepaisant Sąjungos intervencijos srities, fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ir fiksuotosios normos yra tinkamos finansavimo formos, ypač tinkančios standartizuotiems ir pasikartojantiems veiksmams, pavyzdžiui, judumo arba mokymo veiklos srityse. Be to, kadangi institucijų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir ⌦ paramos ⌫ naudos gavėjų ar šalių partnerių viešojo administravimo institucijų (institucijų poriniai projektai) įgyvendina valstybių narių institucijos, supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas yra pagrįstas ir turėtų sustiprinti šių institucijų bendradarbiavimą. Siekiant užtikrinti didesnį efektyvumą, valstybės narės ir kiti Sąjungos lėšų gavėjai turėtų turėti galimybę dažniau pasinaudoti supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Todėl fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymo sąlygos turėtų būti lankstesnės. Būtina aiškiai numatyti bendrų fiksuotųjų sumų, apimančių visas veiksmo ar darbo programos tinkamas finansuoti išlaidas, nustatymą. Be to, siekiant skatinti orientavimąsi į rezultatus, pirmenybė turėtų būti teikiama rezultatais grindžiamam finansavimui. Galimybe taikyti sąnaudomis grindžiamas fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas turėtų būti toliau naudojamasi tuo atveju, kai rezultatais grindžiamų fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ir fiksuotųjų normų taikymas yra neįmanomas ar netinkamas;

⇩ naujas

(196)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina paaiškinti, kad tais atvejais, kai dotacija teikiama kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas, nuostatos dėl biudžeto sąmatos, bendro finansavimo ir dvigubo finansavimo nebuvimo netaikomos, nes jos negali būti taikomos tuo atveju, kai kompensuotina suma yra susieta su apibrėžtomis sąlygomis ar rezultatais ir yra atsieta nuo pagrindinių išlaidų;

🡻 2018/1046 128 konstatuojamoji dalis

(197)reikėtų supaprastinti leidimo taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotuosius vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas administracines procedūras, įgaliojimą duoti tokį leidimą pavedant atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams. Kai tinkama, tokį leidimą gali duoti Komisija, atsižvelgdama į veiklos ar išlaidų pobūdį arba atsižvelgdama į atitinkamų leidimus suteikiančių pareigūnų skaičių;

🡻 2018/1046 129 konstatuojamoji dalis

(198)siekiant sumažinti duomenų, naudojamų fiksuotosioms sumoms, fiksuotiesiems vieneto įkainiams ir fiksuotosioms normoms nustatyti, trūkumą, reikėtų leisti remtis ekspertų vertinimu;

🡻 2018/1046 130 konstatuojamoji dalis

(199)turėtų būti panaudotas dažnesnisio supaprastintų finansavimo formų naudojimo potencialas, tačiau būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo, ypač ekonomiškumo bei veiksmingumo principų, ir kad nebūtų dvigubo finansavimo. Tuo tikslu taikant supaprastintas finansavimo formas turėtų būti užtikrinama, kad panaudoti ištekliai atitiktų tikslus, kurių reikia pasiekti, kad tos pačios išlaidos iš biudžeto būtų finansuojamos ne daugiau kaip vieną kartą, būtų laikomasi bendro finansavimo principo ir apskritai būtų vengiama per didelių kompensacijų gavėjams. Todėl supaprastintos finansavimo formos turėtų būti grindžiamos statistiniais arba apskaitos duomenimis, panašiomis objektyviomis priemonėmis arba ekspertų vertinimu. Be to, turėtų būti toliau atliekami tinkami patikrinimai, kontrolė ir periodiniai vertinimai;

🡻 2018/1046 131 konstatuojamoji dalis

(200)reikėtų paaiškinti patikrinimų ir kontrolės, palyginti su periodiniais fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimais, apimtį. Atliekant tuos patikrinimus ir kontrolę daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančių sąlygų įvykdymui, prireikus įskaitant atliktą darbą ir (arba) rezultatus. Remiantis tomis sąlygomis turėtų būti nereikalaujama neturėtų būti reikalaujama teikti ataskaitų apie gavėjo faktiškai patirtas išlaidas. Jei fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą sumos buvo ex ante nustatytos atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno arba Komisijos sprendimu, jos neturėtų būti ginčijamos ex post kontrolės metu. Tai neturėtų užkirsti kelio dotacijos sumažinimui prasto, dalinio ar pernelyg uždelsto įgyvendinimo atveju arba pažeidimo, sukčiavimo ar kitų pareigų nevykdymo atveju. Visų pirma dotacija turėtų būti sumažinta, jeigu neįvykdytos fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotųjų normų mokėjimą lemiančios sąlygos. Periodinio vertinimo dažnumas ir mastas turėtų priklausyti nuo išlaidų raidos ir pobūdžio, visų pirma atsižvelgiant į esminius rinkos kainų pokyčius ir kitas aktualias aplinkybes. Remiantis periodiniu vertinimu galėtų būti patikslinamos būsimiems susitarimams taikytinos fiksuotosios sumos, fiksuotieji vieneto įkainiai ar fiksuotosios normos, tačiau periodinio vertinimo rezultatai neturėtų tapti abejonių dėl jau sutartų fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertės pagrindu. Atliekant periodinį fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų vieneto įkainių ar fiksuotųjų normų vertinimą, statistiniais ar metodiniais tikslais gali prireikti prieigos prie gavėjo sąskaitų ir tokia prieiga taip pat būtina sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tikslais;

⇩ naujas

(201)kai dotacija skiriama fiksuotosios normos, fiksuotojo vieneto įkainio arba fiksuotosios sumos forma ir dėl to neatliekamas pagrindinių išlaidų ex post patikrinimas, neįmanoma patikrinti, ar tinkamos finansuoti išlaidos buvo patirtos per veiksmo vykdymo laikotarpį. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad vykdant naudos gavėjų ex post patikrinimus ir kontrolę bus tikrinama, ar per įgyvendinimo laikotarpį buvo įvykdytos fiksuotosios normos, fiksuotųjų vieneto įkainių arba fiksuotosios sumos mokėjimą lemiančios sąlygos;

🡻 2018/1046 132 konstatuojamoji dalis

(202)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažoms organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Sąjungos politiką esant ribotiems turimiems ištekliams, savanorių atlikto darbo vertę būtina pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis. Todėl, siekdamos gauti bendrą finansavimą veiksmui ar darbo programai, tokios organizacijos turėtų turėti galimybę labiau pasikliauti savanorių darbu. Nedarant poveikio pagrindiniame akte nustatytai didžiausiai bendro finansavimo normai, tokiais atvejais Sąjungos dotacija turėtų būti dengiamos numatomos tinkamos finansuoti išlaidos, o ne savanorių darbo išlaidos. Kadangi savanorių darbas yra trečiųjų šalių atliekamas darbas, už kurį naudos gavėjas nemoka atlygio, nustatant apribojimą siekiama, kad nebūtų atlyginamos išlaidos, kurių gavėjas nepatyrė. Be to, savanorių darbo vertė turėtų neviršyti 50 % nepiniginių įnašų ir bet kokio kito bendro finansavimo;

⇩ naujas

(203)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad tais atvejais, kai trečiųjų šalių nepiniginiai įnašai savanorių darbo forma į biudžeto sąmatą įtraukiami kaip tinkamos finansuoti išlaidos, bendras finansavimas, kuriam taikoma 50 % riba, turėtų apimti visus finansavimo šaltinius, t. y. Sąjungos dotaciją, nepiniginius įnašus ir kitus finansavimo šaltinius;

🡻 2018/1046 133 konstatuojamoji dalis

(204)siekiant apsaugoti vieną iš pagrindinių viešųjų finansų principų, šiame reglamente reikėtų išlaikyti ne pelno nesiekimo principą;

⇩ naujas

(205)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą apskaičiuojant Sąjungos įnašą tuo atveju, kai iš Sąjungos biudžeto finansuojamos dotacijos gaunamas pelnas, reikėtų paaiškinti, kad susigrąžinant procentinę pelno dalį, atitinkančią Sąjungos įnašą į tinkamas finansuoti išlaidas, neturėtų būti daromas skirtumas tarp faktiškai patirtų išlaidų ir supaprastintų išlaidų;

🡻 2018/1046 134 konstatuojamoji dalis

(206)iš esmės dotacijos turėtų būti skiriamos paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Jei leidžiama daryti išimtis, apimties ir trukmės atžvilgiu jos turėtų būti aiškinamos ir taikomos griežtai. Išskirtine galimybe skirti dotacijas nepaskelbus kvietimo teikti pasiūlymus, remiantis įstaigų de facto ar de jure monopolija, turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, jei atitinkamos įstaigos yra vienintelės galinčios vykdyti atitinkamų rūšių veiklą arba joms tokia monopolija buvo pavesta įstatymu ar viešosios institucijos;

🡻 2018/1046 135 konstatuojamoji dalis

(207)perėjimo prie e. dotacijų ir e. viešųjų pirkimų kontekste turėtų būti paprašyta, kad pareiškėjai ir konkurso dalyviai savo teisinio statuso ir finansinio perspektyvumo įrodymus pateiktų tik vieną kartą per konkretų laikotarpį, ir neturėtų būti reikalaujama, kad kiekvienos skyrimo procedūros metu jie iš naujo pateiktų patvirtinamuosius dokumentus. Todėl būtina suderinti reikalavimus dėl metų, už kuriuos bus prašoma dokumentų pagal dotacijų skyrimo procedūras ir viešųjų pirkimų procedūras, skaičiaus;

⇩ naujas

(208)dotacijos gavėjas gali teikti finansinę paramą trečiajai šaliai, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, o bet kuriai trečiajai šaliai išmokėta suma neturėtų viršyti 60 000 EUR. Ši suma gali būti viršyta tik tuo atveju, jei kitaip būtų neįmanoma arba pernelyg sunku pasiekti veiksmo tikslus. Siekiant suteikti daugiau lankstumo vykdant biudžetą krizių ir nepaprastosios padėties atvejais, 60 000 EUR sumą taip pat turėtų būti galima viršyti be atskiro pagrindimo humanitarinės pagalbos, skubios paramos operacijų, civilinės saugos operacijų arba krizių valdymo pagalbos atvejais;

(209)kai įgyvendinant veiksmą arba darbo programą reikia, kad naudos gavėjas vykdytų viešuosius pirkimus, reikėtų paaiškinti, kad bet kuris naudos gavėjas gali taikyti savo pirkimo praktiką su sąlyga, kad ja užtikrinamas geriausias kainos ir kokybės santykis arba atitinkamai mažiausia kaina, nepriklausomai nuo to, ar naudos gavėjas skiria viešąją sutartį ir yra perkančioji organizacija, kaip apibrėžta šiame reglamente. Sutarties apibrėžtis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

🡻 2018/1046 136 konstatuojamoji dalis

(210)turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti apdovanojimus, kurie yra vertinga finansinės paramos rūšis, nesusijusi su nuspėjamomis išlaidomis, ir paaiškintos taikytinos taisyklės. Apdovanojimus reikėtų vertinti kaip kitas finansavimo priemones, kaip antai dotacijas, papildančias, o ne pakeičiančias priemones;

🡻 2018/1046 137 konstatuojamoji dalis

(211)siekiant leisti lanksčiau naudoti apdovanojimus, vietoj pareigos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 apie 1 000 000 EUR ar didesnės vertės apdovanojimus pranešti ataskaitose, pridedamose prie biudžeto projekto, turėtų būti nustatyta pareiga pateikti išankstinę informaciją apie tokius apdovanojimus Europos Parlamentui bei Tarybai ir apie tokius apdovanojimus aiškiai nurodyti finansavimo sprendime;

🡻 2018/1046 138 konstatuojamoji dalis

(212)skiriant apdovanojimus turėtų būti taikomi skaidrumo ir vienodo požiūrio taikymo principai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nustatyti minimalius konkursų reikalavimus, konkrečiai – apdovanojimo išmokėjimo laimėtojams sąlygas, taikomas skyrimo atveju, taip pat atitinkamas viešinimo priemones. Be to, būtina nustatyti aiškiai apibrėžtą skyrimo procedūrą – nuo paraiškų pateikimo iki pareiškėjų informavimo ir pranešimo laimėjusiam pareiškėjui, kuri turėtų atitikti dotacijų skyrimo procedūrą;

🡻 2018/1046 139 konstatuojamoji dalis

(213)šiame reglamente turėtų būti nustatyti finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ir finansinei paramai taikomi principai ir sąlygos, taip pat Sąjungos finansinio įsipareigojimo apribojimo, kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu, finansinių priemonių likvidavimo ir ataskaitų teikimo taisyklės;

🡻 2018/1046 140 konstatuojamoji dalis

(214)pastaraisiais metais Sąjunga vis dažniau taikė finansines priemones, kuriomis galima užtikrinti didesnį biudžeto sverto poveikį, tačiau tuo pačiu metu tos priemonės kelia finansinę riziką biudžetui. Tos finansinės priemonės apima ne tik finansines priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, bet ir tokias kitas priemones kaip biudžeto garantijos ir finansinė parama, kurios anksčiau buvo reglamentuojamos tik taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose toms priemonėms skirtuose pagrindiniuose aktuose. Greta jau galiojančių finansinėms priemonėms taikytinų taisyklių svarbu nustatyti bendrą sistemą, siekiant užtikrinti, kad tam priemonių rinkiniui būtų taikomi vienodi principai, taip pat svarbu tas priemones sugrupuoti į šio reglamento naują antraštinę dalį, apimančią biudžeto garantijoms ir finansinei paramai valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms skirtus skirsnius;

🡻 2018/1046 141 konstatuojamoji dalis

(215)finansinės priemonės ir biudžeto garantijos gali būti naudingos didinant Sąjungos lėšų veiksmingumą, kai tos lėšos telkiamos kartu su kitomis lėšomis ir turi sverto poveikį. Finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti įgyvendinamos tik tuo atveju, jei dėl jų nekyla konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje ar nesuderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis rizika;

🡻 2018/1046 142 konstatuojamoji dalis

(216)laikantis metinių asignavimų, kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba leidžia naudoti atitinkamai programai, sistemos, finansinės priemonės ir biudžeto garantijos turėtų būti taikomos remiantis ex ante vertinimu, kurio rezultatai rodo, kad tos priemonės yra veiksmingos siekiant Sąjungos politikos tikslų;

🡻 2018/1046 143 konstatuojamoji dalis

(217)finansinės priemonės, biudžeto garantijos ir finansinė parama turėtų būti leidžiamos pagrindiniu aktu. Kai tinkamai pagrįstais atvejais finansinės priemonės nustatomos ne pagrindiniu aktu, jas turėtų leisti Europos Parlamentas ir Taryba biudžete;

🡻 2018/1046 144 konstatuojamoji dalis

(218)turėtų būti apibrėžtos priemonės, kurios galimai patenka į X antraštinę dalį, pavyzdžiui, paskolos, garantijos, investicijos į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą ir rizikos pasidalijimo priemonės. Apibrėžiant rizikos pasidalijimo priemones turėtų būti galima įtraukti kredito vertės didinimą projektų obligacijoms, apimant projekto skolos tvarkymo riziką ir sumažinant obligacijų turėtojams tenkančią kredito riziką padidinant kredito vertę paskolomis arba garantijomis;

🡻 2018/1046 145 konstatuojamoji dalis

(219)visos iš finansinių priemonių arba biudžeto garantijų susigrąžintos sumos turėtų būti naudojamos priemonei ar garantijai, kuria jos buvo gautos, siekiant padidinti tos priemonės ar garantijos veiksmingumą, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame akte nustatyta kitaip, ir į jas turėtų būti atsižvelgiama siūlant tai priemonei ar garantijai skirtus būsimus asignavimus;

⇩ naujas

(220)svarbu, kad audituotos taikant netiesioginį valdymą įgyvendinamų finansinių priemonių ir teikiamų biudžeto garantijų finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, kad Audito Rūmai galėtų į jas atsižvelgti teikdami pastabas dėl preliminarių ataskaitų;

🡻 2018/1046 146 konstatuojamoji dalis

(221)tikslinga pripažinti interesų derinimą siekiant Sąjungos politikos tikslų, ypač tai, kad EIB ir EIF turi konkrečios finansinių priemonių ir biudžeto garantijų įgyvendinimo praktinės patirties;

🡻 2018/1046 147 konstatuojamoji dalis

(222)EIB ir EIF, veikdami kaip grupė, turėtų turėti galimybę dalį įgyvendinimo perduoti vienas kitam, jei toks perdavimas galėtų būti naudingas tam tikro veiksmo įgyvendinimui ir kaip išsamiau apibrėžta atitinkamame susitarime su Komisija;

⇩ naujas

(223)siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, būtina patikslinti tam tikras finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms taikomas nuostatas dėl asmenų arba subjektų, kuriems pagal 62 straipsnio 1 dalies c punktą pavesta naudoti Sąjungos lėšas, ataskaitų teikimo, dėl X antraštinės dalies taikymo, kai jos derinamos su papildoma parama iš biudžeto, įskaitant dotacijas, ir dėl jų derinimo su lėšomis, naudojamomis taikant pasidalijamąjį valdymą;

🡻 2018/1046 148 konstatuojamoji dalis

(224)reikėtų paaiškinti, kad, kai finansinės priemonės ar biudžeto garantijos derinamos su papildomomis paramos iš biudžeto formomis, taisyklės dėl finansinių priemonių ar biudžeto garantijų turėtų būti taikomos visai priemonei. Kai taikytina, tokios taisyklės turėtų būti papildytos konkrečiais reikalavimais, nustatytais konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse;

🡻 2018/1046 149 konstatuojamoji dalis

(225)įgyvendinant biudžeto lėšomis finansuojamas finansines priemones ir biudžeto garantijas turėtų būti laikomasi Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose dėl kriterijų ir procesų, kuriais siekiama sukurti ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą mokesčių tikslais 45 bei jų priede, taip pat 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose dėl ES nesudarytų jurisdikcijų sąraše mokesčių tikslais 46 bei jų prieduose;

🡻 2018/1046 150 konstatuojamoji dalis

(226)valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms teikiamos biudžeto garantijos ir finansinė parama paprastai yra nebiudžetinės operacijos, turinčios didelį poveikį Sąjungos balansui. Jos paprastai ir toliau lieka nebiudžetinės operacijos, tačiau į šį reglamentą tikslinga įtraukti taisykles, kuriomis būtų numatyta didesnė Sąjungos finansinių interesų apsauga ir aiškesnė šių operacijų leidimo, valdymo ir apskaitos sistema;

🡻 2018/1046 151 konstatuojamoji dalis

(227)pastaruoju metu Sąjunga ėmėsi svarbių biudžeto garantijomis grindžiamų iniciatyvų, kaip antai susijusių su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF) ar Europos darnaus vystymosi fondu (toliau – EDVF). Toms priemonėms būdinga tai, kad dėl jų atsiranda Sąjungos neapibrėžtasis įsipareigojimas ir kyla būtinybė atidėti lėšų likvidumo atsargoms užtikrinti, kad iš biudžeto būtų galima tvarkingai vykdyti mokėjimo pareigas, kurių gali atsirasti dėl tų neapibrėžtųjų įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti Sąjungos kredito reitingą, taigi, ir jos pajėgumą teikti veiksmingą finansavimą, svarbu, kad leidimas prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, jiems skirtų atidėjinių sudarymas ir tų įsipareigojimų stebėsena būtų atliekami vadovaujantis griežtų taisyklių rinkiniu, kuris turėtų būti taikomas visoms biudžeto garantijoms;

🡻 2018/1046 152 konstatuojamoji dalis

(228)dėl biudžeto garantijų atsirandantys neapibrėžtieji įsipareigojimai gali apimti įvairias finansavimo ir investavimo operacijas. Galimybės, kad bus pareikalauta biudžeto garantijos, kasmet tvirtai suplanuoti neįmanoma, kitaip nei paskolų atveju, kurios turi būti grąžinamos pagal sudarytą grąžinimo grafiką. Todėl būtina nustatyti leidimo prisiimti neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir jų stebėsenos sistemą, kuria būtų visiškai užtikrinama, kad bet kuriuo metu būtų laikomasi Tarybos Sprendime (ES, Euratomas) 2020/20532014/335/ES 47 , Euratomas nustatytų viršutinių metinių mokėjimų ribų;

🡻 2018/1046 153 konstatuojamoji dalis

(229)toje sistemoje taip pat turėtų būti numatytas valdymas ir kontrolė, įskaitant reguliarų ataskaitų apie Sąjungos finansinę riziką teikimą. Finansiniams įsipareigojimams skirtų atidėjinių norma turėtų būti nustatoma remiantis tinkamu finansinės rizikos, kylančios dėl susijusios priemonės, rizikos įvertinimu. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų tvarumas turėtų būti vertinamas kasmet biudžeto procedūros kontekste. Turėtų būti sukurtas išankstinio perspėjimo mechanizmas, siekiant išvengti finansiniams įsipareigojimams padengti skirtų atidėjinių trūkumo;

🡻 2018/1046 154 konstatuojamoji dalis

(230)dėl vis intensyvesnio finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir finansinės paramos naudojimo reikia mobilizuoti didelės apimties mokėjimų asignavimus ir sukaupti atidėjinius. Norint pasiekti sverto poveikį, kartu užtikrinant tinkamą apsaugos lygį finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, svarbu optimizuoti reikiamų atidėjinių sumą ir didinti veiksmingumą tuos atidėjinius sutelkiant bendrame atidėjinių fonde. Be to, lanksčiau naudojant tuos sutelktus atidėjinius galima nustatyti tokią faktinę bendrą atidėjinių normą, kuria užtikrinama reikiama apsauga naudojant optimalią išteklių sumą;

🡻 2018/1046 155 konstatuojamoji dalis

(231)siekiant užtikrinti tinkamą bendro atidėjinių fondo veikimą programavimo laikotarpiu po 2020 m., ne vėliau kaip 2019 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti bendro atidėjinių fondo turto finansinio valdymo pavedimo Komisijai, EIB arba abiem šioms institucijoms pranašumų ir trūkumų nepriklausomą išorės vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į atitinkamus techninius ir institucinius kriterijus, naudojamus lyginant turto valdymo paslaugas, įskaitant techninę infrastruktūrą, suteiktų paslaugų sąnaudų palyginimą, institucinę sąrangą, kiekvienos institucijos ataskaitų teikimą, veiklos rezultatus, atskaitomybę ir ekspertines žinias, taip pat kitus turto valdymo įgaliojimus, susijusius su biudžetu. Kai tinkama, kartu su vertinimu turėtų būti pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

🡻 2018/1046 156 konstatuojamoji dalis

(232)atidėjiniams ir bendram atidėjinių fondui taikytinomis taisyklėmis turėtų būti nustatyta patikima vidaus kontrolės sistema. Pasikonsultavusi su Komisijos apskaitos pareigūnu, Komisija turėtų nustatyti bendrame atidėjinių fonde laikomų išteklių valdymui taikytinas gaires. Finansinėms priemonėms, biudžeto garantijoms ar finansinei ⌦ paramai ⌫ pagalbai leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų aktyviai stebėti jų atsakomybei tenkančius finansinius įsipareigojimus, o bendro atidėjinių fondo išteklių finansinis valdytojas turėtų valdyti fondo pinigus ir turtą vadovaudamasis Komisijos apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis ir procedūromis;

🡻 2018/1046 157 konstatuojamoji dalis

(233)biudžeto garantijoms ir finansinei paramai turėtų būti taikomas tas pats principų rinkinys, kuris nustatytas finansinėms priemonėms. Biudžeto garantijos visų pirma turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir išmokamos pagal pareikalavimą. Jos turėtų būti įgyvendinamos taikant netiesioginį valdymą arba, tik išimtiniais atvejais – tiesioginį valdymą. Jomis turėtų būti padengiamos tik finansavimo ir investavimo operacijos, o kitos garantijos šalys prie operacijų, kurios padengiamos garantija, turėtų prisidėti nuosavais ištekliais;

🡻 2018/1046 158 konstatuojamoji dalis

(234)finansinė parama valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms turėtų būti teikiama kaip paskola, kredito linija ar kokia nors kita priemonė, laikoma tinkama paramos veiksmingumui užtikrinti. Todėl ⌦ atitinkamu pagrindiniu aktu ⌫ Komisija turėtų būti įgaliota susijusiame pagrindiniame akte pasiskolinti ⌦ reikalingas lėšas ⌫būtinus išteklius kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų, užtikrindama, kad Sąjungai nereikėtų spręsti jokių su terminų keitimu susijusių klausimų ir ji nepatirtų jokios palūkanų normos rizikos arba kokios nors kitos komercinės rizikos;

🡻 2018/1046 159 konstatuojamoji dalis

(235)kad būtų pasiektas numatytas supaprastinimas ir veiksmingumas, su finansinėmis priemonėmis susijusios nuostatos turėtų būti taikomos kuo greičiau. Su biudžeto garantijomis, finansine parama ir bendru atidėjinių fondu susijusios nuostatos turėtų būti taikomos pradėjus įgyvendinti laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą. Laikantis to tvarkaraščio bus galima kruopščiai parengti naujas neapibrėžtųjų įsipareigojimų valdymo priemones. Be to, toks tvarkaraštis padės suderinti, viena vertus, X antraštinėje dalyje išdėstytus principus, pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos ir, kita vertus, konkrečias programas, susijusias su ta programa;

🡻 2018/1046 160 konstatuojamoji dalis

(236)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 48 nustatomos taisyklės, skirtos, inter alia, politinių partijų ir politinių fondų finansavimui Europos lygmeniu, visų pirma, kiek tai susiję su finansavimo sąlygomis, finansavimo skyrimu ir paskirstymu, dovanojamu turtu ir įnašais, Europos Parlamento rinkimų kampanijų finansavimu, kompensuotinomis išlaidomis, draudimu dėl tam tikro finansavimo, sąskaitomis, ataskaitų teikimu ir auditu, įgyvendinimu ir kontrole, nuobaudomis, Europos politinių partijų ir politinių fondų institucijos, Europos Parlamento leidimus suteikiančio pareigūno ir valstybių narių bendradarbiavimu bei skaidrumu;

🡻 2018/1046 161 konstatuojamoji dalis

(237)į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės dėl Europos politinėms partijoms skirtų įnašų iš biudžeto, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

🡻 2018/1046 162 konstatuojamoji dalis

(238)finansinė parama Europos politinėms partijoms turėtų būti teikiama kaip konkretus įnašas, kad atitiktų konkrečius tų partijų poreikius;

🡻 2018/1046 163 konstatuojamoji dalis

(239)nors finansinė parama skiriama nereikalaujant metinės darbo programos, Europos politinės partijos turėtų ex post įrodyti, kad Sąjungos lėšos panaudotos tinkamai. Visų pirma, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų patikrinti, ar finansavimas panaudotas kompensuotinoms išlaidoms apmokėti, kaip nustatyta kvietime teikti paraiškas dėl įnašų, per šiame reglamente nustatytą terminą. Europos politinėms partijoms skirti įnašai turėtų būti panaudoti iki kitų finansinių metų, einančių po įnašų skyrimo metų, pabaigos, po kurių atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turėtų susigrąžinti visas nepanaudotas lėšas;

🡻 2018/1046 164 konstatuojamoji dalis

(240)Sąjungos lėšos, skirtos Europos politinių partijų veiklos sąnaudoms finansuoti, turėtų būti nenaudojamos kitiems tikslams, nei nustatyti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ypač jos neturėtų būti naudojamos trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nacionalinėms politinėms partijoms, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti. Europos politinės partijos turėtų naudoti įnašus einamųjų arba būsimų išlaidų procentinei daliai, o ne išlaidoms ar skoloms, kurios buvo patirtos ar susidarė prieš joms pateikiant paraišką dėl įnašų, apmokėti;

🡻 2018/1046 165 konstatuojamoji dalis

(241)taip pat reikėtų supaprastinti įnašų skyrimą ir jį pritaikyti prie Europos politinių partijų ypatybių, ypač atsisakant atrankos kriterijų, nustatant, kad paprastai visas išankstinis finansavimas sumokamas vienu mokėjimu, arba nustatant galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir fiksuotuosius vieneto įkainius;

🡻 2018/1046 166 konstatuojamoji dalis

(242)įnašai iš Sąjungos turėtų būti sustabdomi, sumažinami arba jų mokėjimas nutraukiamas, jeigu Europos politinės partijos pažeidžia Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

🡻 2018/1046 167 konstatuojamoji dalis

(243)šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 grindžiamos nuobaudos turėtų būti skiriamos nuosekliai ir turėtų būti laikomasi principo ne bis in idem. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 šiame reglamente numatytos administracinės ir (arba) finansinės nuobaudos neturi būti skirtos atvejais, kuriais nuobaudos jau buvo skirtos remiantis Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;

🡻 2018/1046 168 konstatuojamoji dalis

(244)šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra sistema, pagal kurią biudžeto parama gali būti naudojama kaip išorės veiksmų srities priemonė, įskaitant trečiosios valstybės pareigą laiku pateikti Komisijai tinkamą informaciją, reikalingą sutartų sąlygų ir nuostatų, kuriomis užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, įgyvendinimui įvertinti;

🡻 2018/1046 169 konstatuojamoji dalis

(245)siekiant sustiprinti Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį, turėtų būti paaiškinta Sąjungos patikos fondų sukūrimo tvarka. Be to, būtina tiksliai nustatyti principus, taikytinus įnašams į Sąjungos patikos fondus, visų pirma tai, kad svarbu užsitikrinti kitų paramos teikėjų įnašus, nes taip pateisinamas jo sukūrimas pridėtinės vertės atžvilgiu. Taip pat būtina paaiškinti finansų pareigūnų ir Sąjungos patikos fondo valdybos pareigas ir apibrėžti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas teisingas atstovavimas dalyvaujantiems paramos teikėjams Sąjungos patikos fondo valdyboje ir privalomas teigiamas Komisijos balsas dėl fondų lėšų panaudojimo. Taip pat svarbu išsamiau nustatyti reikalavimus dėl ataskaitų, kurias turės teikti Sąjungos patikos fondai, teikimo;

⇩ naujas

(246)Sąjunga turėtų galėti dalyvauti pasaulinėse iniciatyvose, jei jose dalyvaujant galima padėti siekti Sąjungos politikos tikslų. Siekiant užtikrinti tinkamą teisinę Sąjungos dalyvavimo pasaulinėse iniciatyvose sistemą, Sąjungos įnašas į šias iniciatyvas turėtų būti įtrauktas kaip nauja biudžeto vykdymo priemonė. Naudojimasis šia nauja finansine priemone būtų susietas su sąlygomis ir galimas tik tais atvejais, kai kitomis Finansiniame reglamente nustatytomis priemonėmis tokiu pat mastu negalima pasiekti atitinkamų tokio paties poveikio ES politikos tikslų;

(247)siekiant prisitaikyti prie skaitmeninės pertvarkos pažangos, po kvietimo pareikšti susidomėjimą sudarytas išorės ekspertų sąrašas turėtų galioti ilgiau nei galioja daugiametė programa, su sąlyga, kad užtikrinama ekspertų rotacija ir nauji ekspertai gali pareikšti susidomėjimą. Be to, būtina sudaryti sąlygas Sąjungos institucijoms pritraukti aukštos kvalifikacijos išorės ekspertų, siekiant užtikrinti aukštą vertinimo proceso ir ekspertų teikiamų konkrečių nuomonių bei konsultacijų kokybę. Kad Sąjungos institucijos galėtų sėkmingai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, išskirtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais joms turėtų būti leidžiama siūlyti konkurencingesnį atlyginimą. Galiausiai dėl teisinio tikrumo reikėtų paaiškinti už atlygį dirbantiems išorės ekspertams taikomas taisykles, kad jos atitiktų įvairius sutarčių skyrimo procedūros etapus;

(248)siekiant nustatyti aiškią teisinę sistemą, kuria remdamosi Sąjungos institucijos galėtų dovanoti paslaugas, prekes arba darbus, kaip naują biudžeto vykdymo priemonę reikėtų įtraukti nepiniginį dovanojamą turtą. Ši priemonė neturėtų būti painiojama su platesne bendrąja trečiosioms valstybėms teikiamos Sąjungos paramos sistema, kuri gali apimti ir nepiniginį dovanojamą turtą. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, ši priemonė turėtų suteikti stabilų teisinį pagrindą, ypač būsimoms krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, ir užtikrinti, kad Sąjungos institucijos turėtų tinkamų paramos biudžetui priemonių, kuriomis galėtų padėti valstybėms narėms, kitiems asmenims ir subjektams tada, kai paramos reikia labiausiai. Ši priemonė turėtų būti įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą. Reikėtų atitinkamai pritaikyti susijusias nuostatas, susijusias su, pvz., apibrėžtimis, sustabdymu, panaikinimu, sumažinimu ir vertinimo komitetu;

(249)panašiai, kaip nepiniginį dovanojamą turtą, ES institucijos taip pat turėtų galėti skirti nepiniginius apdovanojimus. Tai taip pat svarbu, kad būtų galima rengti konkursus jauniems žmonėms, kurie neturi banko sąskaitų savo valstybėje narėje, bet gali lengvai priimti apdovanojimą praktiškai. Šiuo tikslu reikėtų atitinkamai pritaikyti apdovanojimų apibrėžtį ir nuostatas;

🡻 2018/1046 170 konstatuojamoji dalis

(250)siekiant supaprastinti galiojančias taisykles ir išvengti bereikalingo pasikartojimo, reikėtų išbraukti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 antroje dalyje nustatytas specialiąsias nuostatas, taikytinas EŽŪGF, moksliniams tyrimams, išorės veiksmams ir konkretiems Sąjungos fondams; ir tik įtraukti į atitinkamas šio reglamento dalis su sąlyga, kad nuostatos dar taikomos ar aktualios;

🡻 2018/1046 171 konstatuojamoji dalis

(251)reikėtų supaprastinti ir paaiškinti finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos nuostatas. Todėl tikslinga visas nuostatas dėl metinių ataskaitų ir kitų finansinių ataskaitų sugrupuoti kartu;

⇩ naujas

(252)Audito Rūmų pastabų dėl preliminarių ataskaitų ir galutinių ataskaitų pateikimo terminai turėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštį;

🡻 2018/1046 172 konstatuojamoji dalis

(253)turėtų būti patobulintas dabartinis Sąjungos institucijų ataskaitų dėl statybų ⌦ pastatų ⌫ projektų teikimo Europos Parlamentui ir Tarybai būdas. Sąjungos institucijoms turėtų būti leidžiama finansuoti naujus statybųpastatų projektus iš pajamų, gautų pastatams, kurie jau parduoti. Todėl reikėtų įtraukti nuorodą dėl ⌦ vidaus ⌫ vidinių asignuotųjų pajamų į nuostatas dėl pastatų projektų. Taip būtų galima reaguoti į kintančius poreikius Sąjungos institucijų pastatų politikos srityje, sutaupant lėšų ir suteikiant daugiau lankstumo;

⇩ naujas

(254)Komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija skatina renovuoti pastatus, kad būtų sumažintas jų išmetamų teršalų kiekis ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Atsižvelgiant į sparčią efektyviai energiją naudojančių pastatų rinkos raidą, Sąjungos institucijoms labai svarbu įtraukti Žaliojo kurso įsipareigojimus į savo pastatų politiką ir renovuoti savo pastatus. Be to, pastaruoju metu dėl Covid-19 pandemijos paspartėjusios darbo metodų raidos reikia pritaikyti institucijų biurus, kad būtų galima formuoti dinamiškos darbo erdvės politiką. Todėl turėtų būti leista struktūrinę renovaciją finansuoti paskolomis. Reikėtų išplėsti naujų pastatų projektų sąvokos aiškinimą ir visų pirma įtraukti projektus, susijusius su struktūrine renovacija.

🡻 2018/1046 173 konstatuojamoji dalis

(255)siekiant pritaikyti tam tikriems Sąjungos organams taikytinas taisykles, išsamias taisykles dėl viešųjų pirkimų ir faktinės atidėjinių normos išsamias sąlygas bei minimalų santykį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį, ir pavyzdiniu finansiniu reglamentu, taikomu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, šio reglamento I priedo daliniais pakeitimais, faktinės atidėjinių normos apskaičiavimo sąlygomis bei metodika ir nustatyto faktinės atidėjinių normos minimalaus santykio keitimo, kuris negali būti nustatomas mažesnis nei 85 % lygio santykis, daliniu pakeitimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

🡻 2018/1046 174 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti, kad pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013 49 , būtų skubiai teikiami atitinkami ištekliai kintantiems politikos prioritetams remti, kiekvienai iš trijų krypčių turėtų būti nustatytos tokios orientacinės dalys, o kiekvienam iš atskiros krypties teminių prioritetų – tokia mažiausia procentinė dalis, kad būtų užtikrintas didesnis lankstumas, kartu išlaikant plataus užmojo EURES tarpvalstybinių partnerysčių įgyvendinimo lygį. Taip turėtų būti patobulintas EaSI valdymas ir sudaromos sąlygos biudžeto išteklius skirti veiksmams, kuriais pasiekiama geresnių užimtumo ir socialinių rezultatų;

🡻 2018/1046 175 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į kultūros ir tvaraus turizmo infrastruktūrą nedarant poveikio Sąjungos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje, visų pirma atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2001/42/EB 50 ir 2011/92/ES 51 , taikymui, turėtų būti paaiškinti tam tikri apribojimai, susiję su paramos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 52 tokioms investicijoms apimtimi. Todėl būtina įtraukti aiškius ERPF įnašo į tokias investicijas masto apribojimus, taikomus nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.;

🡻 2018/1046 176 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant reaguoti į problemas, kurios kyla dėl augančių migrantų ir pabėgėlių srautų, reikėtų įvardyti tikslus, prie kurių įgyvendinimo gali prisidėti ERPF, teikdamas paramą migrantams ir pabėgėliams, kad valstybėms narėms būtų sudarytos galimybės teikti investicijas, skirtas teisėtai esantiems trečiųjų valstybių piliečiams, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir tarptautinės apsaugos gavėjus;

🡻 2018/1046 177 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 53 įgyvendinimą, reikėtų išplėsti galimų paramos gavėjų ratą. Todėl turėtų būti leista vadovaujančioms institucijoms laikyti fizinius asmenis paramos gavėjais, o paramos gavėjui valstybės pagalbos kontekste turėtų būti numatyta lankstesnė apibrėžtis;

🡻 2018/1046 178 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

paprastai dėl makroregioninių strategijų susitariama priimant Tarybos išvadas. Nuo tada, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, tokias išvadas prireikus gali patvirtinti Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į ES sutarties 15 straipsnyje nustatytus tos institucijos įgaliojimus, ir tai buvo daroma. Todėl tame reglamente pateikta „makroregioninės strategijos“ apibrėžtis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

🡻 2018/1046 179 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų ERPF, ESF, Sanglaudos fondo, EŽŪFKP ir EJRŽF (Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai)) patikimą finansų valdymą ir paaiškinti valstybių narių pareigas, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4 straipsnyje nustatytuose bendruosiuose principuose turėtų būti nurodyti šiame reglamente nustatyti biudžeto vykdymo vidaus kontrolės ir interesų konflikto vengimo principai;

🡻 2018/1046 180 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant kuo labiau padidinti visų Sąjungos fondų sinergiją, kad būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos ir prieglobsčio problemos, turėtų būti užtikrinta, kad, kai teminiai tikslai nurodomi kaip prioritetai konkrečiam fondui skirtose taisyklėse, tokie prioritetai apimtų tinkamą kiekvieno ESI fondo naudojimą tose srityse. Kai tikslinga, turėtų būti užtikrintas koordinavimas su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu;

🡻 2018/1046 181 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti programavimo priemonių nuoseklumą, partnerystės susitarimų ir Komisijos ankstesniais kalendoriniais metais patvirtintų programų pakeitimų suderinimas turėtų būti atliekamas vieną kartą per metus;

🡻 2018/1046 182 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų rengimą ir įgyvendinimą, iš pagrindinio fondo turėtų būti leidžiama dengti pasirengimo, einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas;

🡻 2018/1046 183 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų ir integruotų teritorinių investicijų įgyvendinimą, reikėtų paaiškinti vietos veiklos grupių vaidmenį ir pareigas bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų atveju ir vietos institucijų, regioninės plėtros įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir pareigas integruotų teritorinių investicijų (toliau – ITI) atveju, palyginti su kitomis programą įgyvendinančiomis įstaigomis. Atitinkamą įstaigą skirti tarpine institucija pagal specialiai fondui taikomas taisykles turėtų būti reikalaujama tik tuo atveju, kai atitinkamos įstaigos atlieka papildomas užduotis, kurios tenka vadovaujančiosios ar tvirtinančiosios institucijos arba mokėjimo agentūros atsakomybei;

🡻 2018/1046 184 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai skirdamos sutartį EIB ir tarptautinėms finansų įstaigoms;

🡻 2018/1046 185 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

daugelis valstybių narių yra įsteigusios valstybei priklausančius bankus arba įstaigas, kurie veikia pagal viešosios politikos įgaliojimus, siekiant skatinti ekonominės plėtros veiklą. Tokie valstybei priklausantys bankai arba įstaigos pasižymi specifiniais ypatumais, dėl kurių jie skiriasi nuo privačių komercinių bankų nuosavybės ir plėtros įgaliojimų atžvilgiu, taip pat dėl to, kad jų pagrindinis tikslas nėra gauti kuo daugiau pelno. Tokių valstybei priklausančių bankų arba įstaigų pagrindinis vaidmuo yra švelninti rinkos nepakankamumą, kai tam tikruose regionuose ar tam tikrose politikos srityse arba sektoriuose komerciniai bankai teikia nepakankamai finansinių paslaugų. Tie valstybei priklausantys bankai arba įstaigos turi visas galimybes skatinti prieigą prie ESI fondų, kartu išlaikydami konkurencinį neutralumą. Dėl savo specifinio vaidmens ir ypatumų jie valstybėms narėms gali suteikti galimybę aktyviau naudoti finansines priemones ESI fondų lėšoms teikti, siekiant kuo labiau padidinti tų lėšų poveikį realiajai ekonomikai. Tokie rezultatai atitiktų Komisijos politiką sudaryti palankesnes sąlygas tokiems valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms, kaip antai fondų valdytojams, atlikti savo vaidmenį tiek įgyvendinant ESI fondus, tiek derinant ESI fondus su ESIF finansavimu, kaip nustatyta Investicijų plane Europai. Nedarant poveikio sutartims, kurios jau paskirtos finansinių priemonių įgyvendinimui laikantis taikytinos teisės, pagrįsta paaiškinti, kad vadovaujančiosios institucijos gali tiesiogiai skirti sutartis tokiems valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms. Nepaisant to, siekiant užtikrinti, kad galimybė tiesiogiai skirti sutartis ir toliau derėtų su vidaus rinkos principais, reikėtų nustatyti griežtas sąlygas, kurias turi tenkinti valstybei priklausantys bankai arba įstaigos.

Tokios sąlygos, be kita ko, turėtų apimti nuostatą, kad neturėtų būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo, išskyrus atvejus, kai, laikantis Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų reikalavimų, privataus kapitalo dalyvavimas nesuteikia kontrolės ir teisės blokuoti. Be to, griežtai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 taikymo srities ribų, valstybei priklausančiam bankui arba įstaigai turėtų būti leidžiama įgyvendinti finansines priemones ir tais atvejais, jeigu privataus kapitalo dalyvavimas nesuteikia įtakos sprendimams dėl kasdienio ESI fondais remiamos finansinės priemonės valdymo;

🡻 2018/1046 186 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant, kad ERPF ir EŽŪFKP ir toliau turėtų galimybę prisidėti prie bendros neribotos garantijos ir pakeitimo vertybiniais popieriais finansinių priemonių MVĮ, būtina nustatyti, kad valstybės narės visu programavimo laikotarpiu galėtų naudotis ERPF ir EŽŪFKP, siekiant prisidėti prie tokių priemonių, taip pat būtina atnaujinti su ta galimybe susijusias atitinkamas nuostatas, kaip antai dėl ex ante vertinimų ir įvertinimų, arba įtraukti ERPF skirtą programavimo galimybę prioritetinės krypties lygmeniu;

🡻 2018/1046 187 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 54 siekta valstybėms narėms sudaryti sąlygas naudotis ESI fondais siekiant prisidėti prie tinkamų projektų, remiamų pagal ESIF, finansavimo. Į Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti įterpta konkreti nuostata dėl sąlygų nustatymo, kad būtų galima užtikrinti geresnę sąveiką ir papildomumą, kurie sudarys palankesnę galimybę ESIF ES garantijoje derinti ESI fondų lėšas ir EIB finansinius produktus;

🡻 2018/1046 188 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atlikdami savo veiksmus, finansines priemones įgyvendinantys subjektai turėtų laikytis Sąjungos politikos dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir tokios politikos naujausių nuostatų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose ir jų priede bei 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose ir jų prieduose;

🡻 2018/1046 189 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant supaprastinti ir suderinti kontrolės ir audito reikalavimus ir patobulinti EIB bei kitų tarptautinių finansų įstaigų įgyvendinamų finansinių priemonių apskaitą, būtina iš dalies pakeisti finansinių priemonių valdymo ir kontrolės nuostatas, kad būtų palengvintas patikinimo procesas. Tas pakeitimas neturėtų būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punkte ir 39 straipsnyje nurodytoms finansinėms priemonėms, nustatytoms pagal finansavimo susitarimą, pasirašytą anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio 2 d. Tokioms finansinėms priemonėms to reglamento 40 straipsnis turėtų toliau būti taikomas toks, koks buvo taikomas nuo finansavimo susitarimo pasirašymo;

🡻 2018/1046 190 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 įgyvendinimo sąlygas kontrolės ataskaitų ir metinių audito ataskaitų modelių, kaip nustatyta to reglamento 40 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 55 ;

🡻 2018/1046 191 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti suderinamumą su finansinių pataisų traktavimu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, būtina paaiškinti, kad finansinių priemonių atveju turėtų būti leidžiama panaikintą įnašą dėl pavienio pažeidimo panaudoti iš naujo tvarkingomis to paties veiksmo išlaidomis, kad susijusios finansinės pataisos pasekmė nebūtų finansinės priemonės veiksmo grynasis nuostolis;

🡻 2018/1046 192 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant suteikti daugiau laiko finansavimo susitarimams pasirašyti, kad būtų sudaryta galimybė nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių atveju pasibaigus tinkamumo finansuoti laikotarpiui išmokėjimams naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitas investicijoms į galutinius naudos gavėjus, tokių finansavimo susitarimų pasirašymo galutinis terminas turėtų būti pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

🡻 2018/1046 193 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant skatinti pagal rinkos ekonomikos principą veikiančius investuotojus bendrai investuoti į viešosios politikos projektus, reikėtų nustatyti skirtingų sąlygų taikymo investuotojams koncepciją, pagal kurią konkrečiomis sąlygomis būtų leidžiama nustatyti, kad teikiant ESIF ES garantiją ESI fondams tektų antraeilė pozicija pagal rinkos ekonomikos principą veikiančio investuotojo ir EIB finansinių produktų atžvilgiu. Taip pat reikėtų nustatyti tokio skirtingų sąlygų taikymo sąlygas, kai įgyvendinami ESI fondai;

🡻 2018/1046 194 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atsižvelgiant į tai, kad jau kurį laiką vyrauja žemos palūkanų normos, ir siekiant, kad finansines priemones įgyvendinančioms įstaigoms nekiltų nepagrįstų sunkumų, neigiamas palūkanas, susidariusias dėl ESI fondų investicijų pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 43 straipsnį, būtina leisti finansuoti iš finansinei priemonei sugrąžintų išteklių su sąlyga, kad būtų vykdomas aktyvus iždo valdymas;

🡻 2018/1046 195 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus su naujomis nuostatomis dėl skirtingų sąlygų taikymo investuotojams ir išvengti tam tikrų reikalavimų dubliavimosi, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 46 straipsnio 2 dalis turėtų būti iš dalies pakeista;

🡻 2018/1046 196 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti ESI fondų įgyvendinimą, valstybėms narėms būtina suteikti galimybę įgyvendinti techninės paramos veiksmus, tiesiogiai paskiriant sutartį EIB, kitoms tarptautinėms finansinėms įstaigoms ir valstybei priklausantiems bankams arba įstaigoms;

🡻 2018/1046 197 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant dar labiau suderinti veiksmų, kuriuos užbaigus gaunama grynųjų pajamų, sąlygas, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos jau atrinktiems, bet dar tebevykdomiems veiksmams ir veiksmams, kurie tuo programavimo laikotarpiu dar turi būti atrinkti;

🡻 2018/1046 198 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant suteikti didelę paskatą energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui, išlaidos, sutaupytos pagerinus energijos vartojimo efektyvumą dėl tam tikro veiksmo, neturėtų būti laikomos grynosiomis pajamomis;

🡻 2018/1046 199 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti veiksmų, iš kurių gaunama pajamų, įgyvendinimą, bet kuriuo programos įgyvendinimo metu turėtų būti leidžiama sumažinti bendro finansavimo dalį, taip pat turėtų būti numatytos galimybės nacionaliniu lygmeniu nustatyti grynųjų pajamų procentinėmis dalimis išreikštą fiksuotąją normą;

🡻 2018/1046 200 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 56 buvo priimtas vėlai ir kad tuo reglamentu buvo nustatyti pagalbos intensyvumo lygiai, būtina Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatyti tam tikras išimtis EJRŽF atžvilgiu, susijusias su veiksmais, iš kurių gaunama pajamų. Tomis išimtimis nustatomos palankesnės sąlygos tam tikriems veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, o jų sumos ar paramos normos nustatytos Reglamente (ES) Nr. 508/2014, todėl būtina nustatyti kitą tų išimčių taikymo datą, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio taikymą veiksmams, remiamiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013;

🡻 2018/1046 201 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų padidinti vertės ribą, iki kurios tam tikri veiksmai neįtraukiami į reikalavimą skaičiuoti ir neatsižvelgti į juos įgyvendinant gautas pajamas;

🡻 2018/1046 202 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti ESI fondų ir kitų Sąjungos priemonių sinergiją, turėtų būti nustatyta, kad tam tikra iš anksto sutarta proporcinė patirtų išlaidų dalis gali būti kompensuojama iš kitų ESI fondų ir Sąjungos priemonių;

🡻 2018/1046 203 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant skatinti naudoti fiksuotąsias sumas ir atsižvelgiant į tai, kad fiksuotosios sumos turėtų būti grindžiamos sąžiningu, nešališku ir patikrinamu apskaičiavimo metodu, kuris užtikrina patikimą finansų valdymą, reikėtų panaikinti taikytiną viršutinę fiksuotųjų sumų naudojimo ribą;

🡻 2018/1046 204 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant sumažinti paramos gavėjams tenkančią projektų įgyvendinimo administracinę naštą, reikėtų nustatyti naują supaprastinto išlaidų apmokėjimo formą finansavimo tikslais, pagrįstą kitomis sąlygomis, nei veiksmų išlaidos;

🡻 2018/1046 205 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant supaprastinti lėšų naudojimo taisykles ir sumažinti susijusią administracinę naštą, valstybės narės turėtų dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu;

🡻 2018/1046 206 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnį pareiga užtikrinti investicinių veiksmų tęstinumą po galutinio mokėjimo taikoma paramos gavėjui ir kad tuo atveju, jei investicijos skirtos naujų mechanizmų ir įrenginių išperkamajai nuomai, galutinis mokėjimas atliekamas sutarties galiojimo laikotarpio pabaigoje, ta pareiga tokios rūšies investicijoms neturėtų būti taikoma;

🡻 2018/1046 207 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti, kad supaprastintas išlaidų apmokėjimas būtų taikomas kuo platesniu mastu, reikėtų nustatyti, kad tam tikros vertės ribos neviršijantiems ERPF ir ESF veiksmams ar projektams, kurie sudaro dalį operacijos, gaunančios paramą iš ERPF ir ESF, būtų privaloma taikyti standartinius fiksuotuosius vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas ar fiksuotąsias normas, atsižvelgiant į atitinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Vadovaujančiajai institucijai ar Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų stebėsenos komitetui turėtų būti suteikta galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį tokiu laikotarpiu, koks jiems atrodo tinkamas, jei jie mano, kad tokia pareiga sukuriama neproporcinga administracinė našta. Tokia pareiga turėtų būti netaikoma veiksmams, kuriems teikiama parama pagal valstybės pagalbą, kuri nelaikoma de minimis pagalba. Tokių veiksmų atžvilgiu ir toliau turėtų būti galima pasirinkti visų formų dotacijas ir gražinamąsias subsidijas. Be to, visų ESI fondų atveju reikėtų nustatyti, kad biudžeto projektais gali būti remiamasi kaip papildoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo nustatymo metodika;

🡻 2018/1046 208 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant palengvinti galimybę supaprastintą išlaidų apmokėjimą pradėti taikyti anksčiau ir tikslingiau, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 būtų papildytas konkrečiomis taisyklėmis dėl finansines priemones įgyvendinančių subjektų vaidmens, įsipareigojimų ir atsakomybės, susijusių atrankos kriterijų ir produktų, kurie gali būti teikiami naudojant finansines priemones, kuriais būtų papildytos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl standartinių fiksuotųjų vieneto įkainių ar finansavimo taikant fiksuotąją normą, sąžiningo, nešališko ir patikrinamo jų apskaičiavimo metodo, ir nurodant išsamias finansavimo sąlygas, grindžiamas sąlygų, susijusių su programų įgyvendinimo pažanga ar jų tikslų pasiekimu, įvykdymu, o ne išlaidomis, ir jų taikymu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

🡻 2018/1046 209 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant sumažinti administracinę naštą, turėtų būti dažniau taikomos fiksuotosios normos, kurioms nustatyti nebūtina valstybių narių parengta metodika. Todėl reikėtų nustatyti dvi papildomas fiksuotąsias normas: vieną tiesioginėms personalo išlaidoms, kitą – likusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, pagrįstoms personalo išlaidomis, apskaičiuoti. Be to, reikėtų išsamiau paaiškinti personalo išlaidų apskaičiavimo metodiką;

🡻 2018/1046 210 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant padidinti veiksmų efektyvumą ir poveikį, reikėtų palengvinti veiksmų, apimančių visą valstybės narės teritoriją, ar veiksmų, apimančių įvairias programos sritis, įgyvendinimą, taip pat suteikti daugiau galimybių į tam tikras investicijas įtraukti išlaidas už Sąjungos ribų;

🡻 2018/1046 211 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant skatinti valstybes nares naudotis nepriklausomų ekspertų paslaugomis didelės apimties projektams įvertinti, reikėtų leisti deklaruoti Komisijai išlaidas, susijusias su didelės apimties projektu, prieš gaunant teigiamą nepriklausomo eksperto įvertinimą, kai tik Komisija informuojama apie atitinkamos informacijos pateikimą nepriklausomam ekspertui;

🡻 2018/1046 212 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant skatinti bendrų veiksmų planų, kurie sumažins paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, įgyvendinimą, būtina mažinti reglamentavimo reikalavimus, susijusius su bendro veiksmų plano parengimu, kartu toliau skiriant tinkamą dėmesį horizontaliesiems principams, įskaitant lyčių lygybę ir darnų vystymąsi, kuriais svariai prisidėta prie veiksmingo ESI fondų įgyvendinimo;

🡻 2018/1046 213 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant išvengti paramos gavėjams tenkančios bereikalingos administracinės naštos, informavimo, komunikacijos ir matomumo taisyklės turėtų būti grindžiamos proporcingumo principu. Todėl svarbu paaiškinti tų taisyklių taikymo sritį;

🡻 2018/1046 214 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti veiksmingą techninės paramos naudojimą ERPF, ESF ir Sanglaudos fonde bei įvairių kategorijų regionuose, reikėtų padidinti atitinkamų ribų, taikytinų valstybių narių techninei paramai, apskaičiavimo ir stebėsenos lankstumą;

🡻 2018/1046 215 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant supaprastinti vykdymo struktūras, reikėtų paaiškinti, kad galimybė tai pačiai viešajai įstaigai vykdyti vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijos funkcijas suteikiama ir programų, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo, atveju;

🡻 2018/1046 216 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

reikėtų išsamiau apibūdinti vadovaujančiųjų institucijų pareigas, susijusias su išlaidų tikrinimu, kai naudojamas supaprastintas išlaidų apmokėjimas;

🡻 2018/1046 217 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant ESI fondus ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (toliau – EPLSAF) paramos gavėjai galėtų visapusiškai pasinaudoti galimu e. valdymo sprendimų supaprastinimu, ypač siekiant palengvinti visapusišką elektroninį dokumentų tvarkymą, būtina paaiškinti, kad registravimas popieriuje nėra būtinas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos;

🡻 2018/1046 218 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant padidinti kontrolės proporcingumą ir palengvinti administracinę naštą, kylančią dėl dubliuojamos kontrolės, ypač smulkių paramos gavėjų atveju, nepažeidžiant patikimo finansų valdymo principo, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama vieno bendro audito principui, o vertės ribos, kurių neviršijus atliekamas ne daugiau kaip vienas auditas, turėtų būti dvigubai didesnės;

🡻 2018/1046 219 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

svarbu padidinti ESI fondų matomumą ir visuomenės informuotumą apie jų rezultatus ir pasiekimus. Informavimo ir komunikacijos veikla bei matomumo visuomenėje didinimo priemonės tebėra itin svarbios skelbiant apie ESI fondų pasiekimus ir parodant, kaip investuojami Sąjungos finansiniai ištekliai;

🡻 2018/1046 220 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant tam tikroms tikslinėms grupėms sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ESF, neturėtų būti reikalaujama rinkti tam tikriems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 57 I priede nurodytiems rodikliams būtinų duomenų;

🡻 2018/1046 221 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti vienodo požiūrio taikymą veiksmams, kurie remiami pagal šį reglamentą, būtina nustatyti tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimų taikymo pradžios datą;

🡻 2018/1046 222 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant užtikrinti, kad visas reglamentų (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 223/2014 58 programavimo laikotarpis būtų reglamentuojamas suderintu taisyklių rinkiniu, būtina, kad kai kurie tų reglamentų pakeitimai būtų taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d. Numatant tų pakeitimų taikymą atgaline data atsižvelgiama į teisėtus lūkesčius;

🡻 2018/1046 223 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant paspartinti finansinių priemonių įgyvendinimą derinant ESI fondų paramą su EIB finansiniais produktais pagal ESIF ES garantiją ir nustatyti nuolatinį teisinį pagrindą finansavimo susitarimams pasirašyti, sudarant galimybę nuosavu kapitalu grindžiamų priemonių atveju naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitas, būtina, kad kai kurie šio reglamento pakeitimai būtų taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. Numatant tų dalinių pakeitimų taikymą atgaline data užtikrinama, kad būtų dar labiau palengvintas projektų finansavimas derinant ESI fondų ir ESIF paramą, ir išvengiama teisinės spragos tarp tam tikrų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų galiojimo pabaigos datos ir jų galiojimo pratęsimo šiuo reglamentu įsigaliojimo datos;

🡻 2018/1046 224 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

konkrečių sektorių taisyklių supaprastinimai ir pakeitimai turėtų būti pradėti taikyti kuo greičiau siekiant palengvinti įgyvendinimo paspartinimą esamu programavimo laikotarpiu ir todėl turėtų būti taikomi nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d.;

🡻 2018/1046 225 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

po 2017 m. gruodžio 31 d. iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) toliau turėtų būti laikinai teikiama parama nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam (toliau – angl. NEET) jaunimui, gyvenančiam regionuose, kurį neproporcingai paveikė didžiulis atleidimo iš darbo mastas. Siekiant sudaryti sąlygas nuolat teikti paramą NEET jaunimui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 59 pakeitimas, kuriuo užtikrinamas toks nuolatinis paramos teikimas, turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.;

🡻 2018/1046 226 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 60 vienam ar daugiau Europos infrastruktūros tinklų priemonių (toliau – EITP) sektorių turėtų būti galima nustatyti derinimo priemones. Tokiomis derinimo priemonėmis galėtų būti finansuojamos derinimo operacijos – veiksmai, kuriuos vykdant derinama nekompensuotinų rūšių parama, pavyzdžiui, parama iš valstybių narių biudžeto lėšų, EITP dotacijų, ESI fondų lėšų, ir Sąjungos biudžeto finansinių priemonių, įskaitant EITP nuosavo kapitalo ir EITP skolos finansinių priemonių derinius, ir EIB grupės, iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, iš plėtros ar kitų finansų įstaigų, iš investuotojų teikiamo finansavimo ir privačiojo sektoriaus finansinė parama. Finansavimas iš EIB grupės turėtų apimti EIB finansavimą pagal ESIF, ir privati finansinė parama turėtų apimti tiesioginius ir netiesioginius finansinius įnašus, taip pat paramą, gautą įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

🡻 2018/1046 227 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

rengiant ir diegiant derinimo priemones, turėtų būti remiamasi ex ante vertinimu, atliktu pagal šį reglamentą ir turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant EITP kvietimą teikti pasiūlymus dėl derinimo, nurodytą 2017 m. sausio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2014)1921, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriaus finansinės pagalbos 2014–2020 m. daugiametė darbo programa. EITP derinimo priemonės turėtų būti nustatytos daugiametėse ir (arba) metinėse darbo programose ir patvirtintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 ir 25 straipsnius. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų skaidriai ir laiku teikiamos ataskaitos dėl visų EITP derinimo priemonių įgyvendinimo;

🡻 2018/1046 228 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

EITP derinimo priemonių tikslas turėtų būti palengvinti ir racionalizuoti vienos paraiškos dėl visų rūšių paramos, įskaitant Sąjungos dotacijas pagal EITP ir privačiojo sektoriaus teikiamą finansavimą, teikimo procedūrą. Tokiomis derinimo priemonėmis turėtų būti siekiama optimizuoti projektų vykdytojams taikomą paraiškų teikimo procesą, taikant bendrą techninių ir finansinių aspektų vertinimo procesą;

🡻 2018/1046 229 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

EITP derinimo priemonėmis turėtų būti padidintas projektų pateikimo lankstumas, taip pat supaprastintas ir racionalizuotas projektų nustatymo ir finansavimo procesas. Jomis taip pat turėtų būti padidintas susijusių finansų įstaigų savarankiškumas bei įsipareigojimas ir taip sumažinta projektams kylanti rizika;

🡻 2018/1046 230 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

EITP derinimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas geresnis veiklos koordinavimas, keitimasis informacija ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių, Komisijos, EIB, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir privačiųjų investuotojų siekiant sukurti ir remti tinkamą projektų, kuriais siekiama EITP politikos tikslų, bazę;

🡻 2018/1046 231 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

EITP derinimo priemonėmis turėtų būti siekiama stiprinti Sąjungos išlaidų didinamąjį poveikį, pritraukiant papildomų išteklių iš privačiųjų investuotojų, tokiu būdu užtikrinant maksimalų privačiųjų investuotojų dalyvavimo lygį. Be to, jomis turėtų būti užtikrinama, kad veiksmai, kuriems teikiama parama, būtų ekonomiškai ir finansiškai perspektyvūs ir padedama išvengti investicijų sverto trūkumo. Jomis turėtų būti padedama siekti Sąjungos tikslų, susijusių su Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) nustatytais tikslais, prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir tarpvalstybinio sujungiamumo užtikrinimo. Tais atvejais, kai finansavimo veiksmams naudojama ir EITP, ir ESIF, svarbu, kad Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnį, ir laikydamiesi Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 24 straipsnio 2 dalies, išnagrinėtų, ar finansų valdymas buvo patikimas;

🡻 2018/1046 232 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

daugeliu atveju tikimasi, kad dotacijos transporto sektoriuje ir toliau liks pagrindinė Sąjungos politikos tikslų rėmimo priemonė. Todėl dėl EITP derinimo priemonių taikymo neturėtų sumažėti galimybių gauti tokias dotacijas;

🡻 2018/1046 233 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

privačiųjų bendrų investuotojų dalyvavimas transporto projektuose galėtų būti palengvintas sušvelninant finansinę riziką. Tuo tikslu gali būti tikslingos pagal biudžeto lėšomis remiamus bendrus finansinius mechanizmus, tokius kaip derinimo priemonės, EIB teikiamos pirmojo nuostolio garantijos;

🡻 2018/1046 234 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

finansavimas EITP lėšomis turėtų būti grindžiamas daugiametėje ir metinėje darbo programose nustatytais atrankos ir skyrimo kriterijais, nustatytais pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnio 5 dalį, nepriklausomai nuo naudojamo finansavimo formos arba finansavimo formų derinio;

🡻 2018/1046 235 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

į derinimo priemonėmis įgytą patirtį turėtų būti atsižvelgiama atliekant Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 vertinimus;

🡻 2018/1046 236 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

neturėtų būti laikoma, kad EITP derinimo priemonės pagal šį reglamentą nustatymas daro poveikį derybų dėl laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatui;

🡻 2018/1046 237 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atsižvelgiant į labai aukštą EITP įvykdymo lygį transporto sektoriuje ir siekiant remti transeuropiniam transporto tinklui daugiausia pridėtinės vertės teikiančių projektų, susijusių su pagrindinio tinklo koridoriais, tarpvalstybiniais projektais, projektais dėl kitos pagrindinio tinklo atkarpos ir projektais, atitinkančiais finansavimo reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priede išvardytus horizontaliuosius prioritetus, įgyvendinimą, išimties tvarka būtina suteikti papildomo lankstumo naudoti daugiametę darbo programą ir panaudoti finansinio paketo sumą iki 95 % finansinių biudžeto išteklių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1306/2013. Tačiau svarbu, kad likusiu EITP įgyvendinimo laikotarpiu tolesnė parama būtų teikiama prioritetams, įtrauktiems į metines darbo programas;

🡻 2018/1046 238 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atsižvelgiant į kitokį EITP telekomunikacijų sektoriaus pobūdį, palyginti su EITP transporto ir EITP energetikos sektoriais, tai yra mažesnį vidutinį dotacijų dydį ir sąnaudų rūšies ir projektų rūšies skirtumus, turėtų būti vengiama bereikalingos naštos, tenkančios paramos gavėjams ir valstybėms narėms, dalyvaujančioms susijusiuose veiksmuose, taikant ne tokią griežtą pareigą patvirtinti išlaidas, nesusilpninant patikimo finansų valdymo principo;

🡻 2018/1046 239 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 61 šiuo metu veiksmams skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje remti gali būti naudojamos tik dotacijos ir viešieji pirkimai. Siekiant užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų infrastruktūra veiktų kuo efektyviau, tokius veiksmus turėtų būti leidžiama remti ir kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios šiuo metu yra naudojamos pagal EITP, įskaitant novatoriškas finansines priemones;

🡻 2018/1046 240 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant išvengti vadovaujančiosioms institucijoms tenkančios bereikalingos administracinės naštos, kuri galėtų kliudyti veiksmingam EPLSAF įgyvendinimui, tikslinga supaprastinti ir palengvinti veiksmų programų neesminių elementų keitimo procedūrą;

🡻 2018/1046 241 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant dar labiau supaprastinti EPLSAF lėšų naudojimą, tikslinga nustatyti papildomas nuostatas, susijusias su išlaidų tinkamumu finansuoti, visų pirma, su standartinių fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų taikymu;

🡻 2018/1046 242 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant išvengti nesąžiningo požiūrio organizacijų partnerių atžvilgiu, pažeidimai, už kuriuos atsako tik įstaiga, kuriai pavestas paramos įsigijimas, neturėtų daryti poveikio organizacijų partnerių išlaidų tinkamumui finansuoti;

🡻 2018/1046 243 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

siekiant supaprastinti ESI fondų ir EPLSAF įgyvendinimą ir išvengti teisinio netikrumo, reikėtų paaiškinti tam tikras valstybių narių pareigas, susijusias su valdymu ir kontrole;

⇩ naujas

(256)kai kurie pakeitimai, susiję su duomenų apie gavėjus perdavimu Komisijai jų skelbimo tikslais, taip pat su duomenų apie gavėjus elektroniniu registravimu ir saugojimu ir bendros integruotos duomenų gavybos ir rizikos vertinimo IT sistemos naudojimu siekiant gauti prieigą prie tų duomenų ir juos analizuoti, turėtų būti taikomi tik programoms, priimtoms pagal laikotarpio po 2027 m. daugiametę finansinę programą ir finansuojamoms iš jos, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas, suteikiant pakankamai laiko būtinam elektroninių duomenų sistemų ir atitinkamų susitarimų pritaikymui, taip pat rekomendacijų teikimui ir mokymui;

(257)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis 20XX m. XX/XX pateikė nuomonę;

(258)šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

🡻 2018/1046 244 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

atsižvelgiant į poreikį finansiniais metais nuosekliai taikyti atitinkamas finansines taisykles, iš esmės rekomenduojama šio reglamento Pirmą dalį (Finansinis reglamentas) pradėti taikyti finansinių metų pradžioje. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatyti svarbūs supaprastinimai tiek Finansinio reglamento, tiek konkrečių sektorių taisyklių dalinių pakeitimų atžvilgiu kuo anksčiau duotų naudos Sąjungos lėšų gavėjams, tikslinga išimties tvarka numatyti šio reglamento taikymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Tuo pačiu metu, siekiant skirti papildomo laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, Sąjungos institucijos, vykdydamos savo atitinkamus administracinius asignavimus, turėtų toliau taikyti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 iki 2018 finansinių metų pabaigos;

🡻 2018/1046 245 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

kai kurie pakeitimai, susiję su finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis ir finansine parama, turėtų būti taikomi tik nuo laikotarpio po 2020 m. daugiametės finansinės programos taikymo pradžios dienos, kad būtų skirta pakankamai laiko taikytinus teisinius pagrindus ir programas pritaikyti prie naujųjų taisyklių;

🡻 2018/1046 246 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

informacija apie etato ekvivalentų metinį vidurkį ir iš ankstesnių metų perkeltą numatomą asignuotųjų pajamų sumą pirmą kartą turėtų būti pateikiama kartu su biudžeto projektu, kuris turi būti pateiktas 2021 m., kad Komisija turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos pareigos,

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

PIRMA DALIS

FINANSINIS REGLAMENTAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bendrojo biudžeto (toliau – biudžetas) sudarymo ir vykdymo, taip pat ataskaitų pateikimo ir audito taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)pareiškėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, kuris pateikė paraišką dalyvauti dotacijos skyrimo procedūroje ⇨ , nepiniginio dovanojamo turto skyrimo procedūroje ⇦ ar apdovanojimo konkurse;

2)paraiškos dokumentas – pasiūlymas, dalyvavimo prašymas, ⇨ paraiška pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą, ⇦ dotacijos paraiška ⇨ , paraiška gauti nepiniginį dovanojamą turtą ⇦ ar paraiška dalyvauti apdovanojimo konkurse;

3)skyrimo procedūra – viešųjų pirkimų procedūra, dotacijos skyrimo procedūra, apdovanojimo konkursas ⇨ , nepiniginio dovanojamo turto skyrimo procedūra ⇦ arba ekspertų, asmenų ar subjektų, vykdančių biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, atrankos procedūra;

4)pagrindinis aktas – teisės aktas, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę, kuriame nustatomas veiksmo ir atitinkamų į biudžetą įtrauktų išlaidų ar iš biudžeto dengiamos biudžeto garantijos arba finansinės paramos vykdymo teisinis pagrindas ir kuris gali būti bet kurios iš toliau nurodytų formų:

a)įgyvendinant Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) – reglamentas, direktyva arba sprendimas, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, arba

b)įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštinę dalį – viena iš formų, nurodytų ES sutarties 28 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnyje, 42 straipsnio 4 dalyje ir 43 straipsnio 2 dalyje;

5)naudos gavėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, su kuriuo pasirašytas susitarimas dėl dotacijos;

6)derinimo priemonė arba platforma – Komisijos ir plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų nustatyta bendradarbiavimo sistema, kuria negrąžintinos paramos formas ir (arba) finansines paramos priemones ir (arba) biudžeto priemones ir grąžintinos paramos formas siekiama derinti su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat privataus sektoriaus finansų įstaigų ir privataus sektoriaus investuotojų, finansinėmis priemonėmis;

7)biudžeto vykdymas – veiklos, susijusios su biudžeto asignavimų valdymu, stebėsena, kontrole ir auditu vykdymas laikantis 62 straipsnyje numatytų metodų;

8)biudžetinis įsipareigojimas – operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atideda biudžeto asignavimus, būtinus vėlesniems mokėjimams padengti, kad būtų įvykdyti teisiniai įsipareigojimai;

9)biudžeto garantija – teisinis Sąjungos įsipareigojimas remti⇨ priemonė, kuria ⇦ ⌦ Sąjunga remia ⌫ veiksmų programą, į biudžetą įtraukiant ⇨ neatšaukiamą ir besąlyginę ⇦ finansinę pareigą, kurią galima pareikalauti įvykdyti programos įgyvendinimo metu įvykus tam tikram įvykiui ir kuri galioja pagal remiamą programą prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti nustatytą trukmę;

10)pastatų sutartis – sutartis, kuri apima žemės, pastatų arba kito nekilnojamojo turto pirkimą, mainus, ilgalaikę nuomą, uzufruktą, išperkamąją nuomą, nuomą arba pirkimą išsimokėtinai su galimybe pirkti arba be jos. Ji apima tiek esamus pastatus, tiek neužbaigtus pastatus, jeigu kandidatas jiems yra gavęs galiojantį statybos leidimą. Ji neapima pastatų, suprojektuotų pagal perkančiosios organizacijos specifikacijas, kurie yra įtraukti į darbų pirkimo sutartis;

11)kandidatas – ekonominės veiklos vykdytojas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, konkurso procedūroje su derybomis, konkurenciniame dialoge, inovacijų partnerystėje, projekto konkurse ar derybose;

12)centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir, kai taikytina, pagalbinę pirkimo veiklą;

13)patikrinimas – tam tikro pajamų ar išlaidų operacijos aspekto patikrinimas;

14)koncesijos sutartis – atlygintinė sutartis, kurią raštu sudaro vienas ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kaip apibrėžta 178174 ir 182178 straipsniuose, ir kuria ekonominės veiklos vykdytojui pavedama vykdyti darbus arba teikti ir administruoti paslaugas (toliau – koncesija), ir kai:

a)atlygį sudaro tik teisė vykdyti darbus ar teikti paslaugas arba ta teisė kartu su mokėjimu;

b)skiriant koncesijos sutartį koncesininkui perduodama veiklos rizika, susijusi su tų darbų vykdymu arba paslaugų teikimu, apimanti paklausos ar pasiūlos riziką arba abiejų šių rūšių riziką. Laikoma, kad koncesininkas prisiima veiklos riziką, kai įprastomis veiklos sąlygomis nėra garantijų, kad bus atgautos vykdant atitinkamus darbus ar teikiant atitinkamas paslaugas padarytos investicijos ar patirtos sąnaudos;

⇩ naujas

15) atidėjinių sudarymo etapas – laikotarpis, kuriuo bendri atidėjiniai mokami į bendrą atidėjinių fondą;

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

1615) neapibrėžtasis įsipareigojimas – galima finansinė pareiga, kuri galėtų atsirasti priklausomai nuo būsimo įvykio rezultatų;

1716)sutartis – viešoji sutartis arba koncesijos sutartis ⇨ , arba, VIII antraštinės dalies atveju, naudos gavėjo sudaryta subrangos sutartis arba pirkimo sutartis ⇦ ;

1817)rangovas – ekonominės veiklos vykdytojas, su kuriuo pasirašyta viešoji sutartis;

1918)susitarimas dėl įnašo – susitarimas, sudarytas su asmenimis arba subjektais, naudojančiais Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii–viii papunkčius;

2019)kontrolė – visos priemonės, kurių imamasi siekiant pateikti pagrįstą patikinimą, kad operacijos yra efektyvios, veiksmingos ir ekonomiškos, teikiamos patikimos ataskaitos, saugomas turtas ir informacija, vykdoma sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesnė su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusi veikla bei tinkamas rizikos, susijusios su pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir atitinkamų mokėjimų pobūdį. Kontrolė gali apimti įvairius patikrinimus, taip pat bet kurios srities politikos ir procedūrų, skirtų pirmame sakinyje nurodytiems tikslams pasiekti, įgyvendinimą;

2120)garantijos šalis – šalis, kuriai suteikiama biudžeto garantija;

2221)krizė –

a)padėtis, kai kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus, kuris gali peraugti į ginkluotąjį konfliktą arba destabilizuoti valstybę ar jos kaimynines valstybes;

b)padėtis, kurią nulemia gaivalinės nelaimės, žmogaus sukeltos krizės, pavyzdžiui, karai ir kiti konfliktai, arba ypatingos aplinkybės, kurių poveikis yra panašus, inter alia, susijęs su klimato kaita, ⇨ visuomenės ir gyvūnų sveikata, ekstremaliosiomis maisto saugos situacijomis ir pasaulinėmis grėsmėmis sveikatai, tokiomis kaip pandemija, ⇦ aplinkos būklės blogėjimu, nepakankama prieiga prie energijos ir gamtos išteklių arba ypač dideliu skurdu;

2322)įsipareigojimų panaikinimas – operacija, kuria atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas visiškai arba iš dalies anuliuoja pagal biudžetinį įsipareigojimą anksčiau rezervuotus asignavimus;

2423)dinaminė pirkimo sistema – visiškai elektroninis procesas, skirtas įprastiems objektų, kuriuos paprastai galima įsigyti rinkoje, pirkimams atlikti;

2524)ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant viešąjį subjektą, ar tokių asmenų grupė, kurie siūlo tiekti prekes, vykdyti darbus arba teikti paslaugas ar tiekti nekilnojamąjį turtą;

2625)investicijos į nuosavą kapitalą – kapitalo suteikimas įmonei, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už visą ar dalinę tos įmonės nuosavybę, kai investuotojas į nuosavą kapitalą gali prisiimti tam tikrą įmonės valdymo kontrolę ir gali gauti įmonės pelno dalį;

2726)Europos tarnyba – administracinė struktūra, kurią įsteigia Komisija arba Komisija kartu su viena ar daugiau kitų Sąjungos institucijų konkrečioms kompleksinėms užduotims atlikti;

2827)galutinis administracinis sprendimas – administracinės institucijos priimtas sprendimas, kuris yra galutinis ir privalomas pagal taikytiną teisę;

2928)finansinis turtas – bet koks turtas, kuris yra pinigai, viešai arba privačiai valdomo subjekto nuosavo kapitalo priemonė ar sutartinė teisė iš tokio subjekto gauti pinigų ar kitokio finansinio turto;

3029)finansinė priemonė – iš biudžeto teikiama Sąjungos finansinė paramos priemonė, kuria siekiama vieno ar daugiau konkrečių Sąjungos politikos tikslų, kuri gali būti investicijos į nuosavą kapitalą ar į kvazinuosavą kapitalą, paskolos ar garantijos arba kitos rizikos pasidalijimo priemonės, ir kuri, kai tinkama, gali būti derinama su kitų formų finansine parama arba su lėšomis, naudojamomis taikant pasidalijamąjį valdymą, arba su Europos plėtros fondo (toliau – EPF) lėšomis;

3130)finansinis įsipareigojimas – sutartinė pareiga kitam subjektui suteikti pinigų ar kitokio finansinio turto;

3231)preliminarioji sutartis – vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudaryta viešoji sutartis, kuria siekiama nustatyti konkrečių ja grindžiamų sutarčių, kurios bus skiriamos per tam tikrą laikotarpį, sąlygas, visų pirma nustatyti kainą ir, kai tinkama, numatyti kiekį;

3332)bendri atidėjiniai – bendra išteklių suma, laikoma reikalinga per visą biudžetinės garantijos ⇨ ar finansinės paramos trečiajai valstybei ⇦ laikotarpį pritaikius atidėjinių normą, nurodytą 215211 straipsnio 1 dalyje, biudžeto garantijos ⇨ ar finansinės paramos trečiajai valstybei ⇦ sumai, kuri leidžiama 214210 straipsnio 1 dalies b ⇨ ir c ⇦ punkte punktuose nurodytame pagrindiniame akte;

3433)dotacija – finansinis įnašas dovanojimo būdu. Kai toks įnašas skiriamas taikant tiesioginį valdymą, jis reglamentuojamas pagal VIII antraštinę dalį;

3534)garantija – rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už visą trečiosios šalies skolą arba pareigą arba jų dalį, ar už sėkmingą tos trečiosios šalies pareigų vykdymą, jei įvyksta įvykis, kai tokią garantiją reikia panaudoti, pavyzdžiui, paskolos įsipareigojimų nevykdymo atveju;

3635)garantija pagal pareikalavimą – garantija, kurią garantas privalo vykdyti pareikalavus garantijos šaliai, nepaisydamas jokių pagrindinės pareigos vykdymo užtikrinimo trūkumų;

3736)nepiniginis įnašas – nefinansiniai ištekliai, trečiųjų šalių neatlygintinai suteikti naudos gavėjui;

3837)teisinis įsipareigojimas – veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato pareigą, kurią vykdant vėliau atliekamas mokėjimas ar mokėjimai ir pripažįstamos ⇨ išlaidos, kurioms taikomas biudžetinis įsipareigojimas ⇦ biudžetui priskiriamos išlaidos,⇨ arba atsiranda pareiga suteikti nepiniginį dovanojamą turtą, ⇦ ir kuris apima konkrečius susitarimus ir sutartis, sudarytus pagal finansinius ės partnerystės pagrindų susitarimus ir preliminariąsias sutartis;

3938)sverto poveikis – tinkamiems galutiniams gavėjams suteikiama gražintino finansavimo suma, padalyta iš Sąjungos įnašo sumos;

4039)likvidumo rizika – rizika, kad finansinis turtas, laikomas bendrame atidėjinių fonde, galėtų būti parduotas per tam tikrą laikotarpį tik patiriant didelių nuostolių;

4140)paskola – susitarimas, kuriuo skolintojas įpareigojamas pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui, o skolininkas įpareigojamas per sutartą laikotarpį grąžinti tą sumą ⌦ grąžinti ⌫;

4241)mažos vertės dotacija – mažesnė nei 60 000 EUR arba šiai sumai lygi dotacija;

4342)valstybės narės organizacija – subjektas, valstybėje narėje įsteigtas kaip viešosios teisės subjektas, arba įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kuriai pavesta teikti viešąsias paslaugas bei kuriai valstybė narė užtikrina pakankamas finansines garantijas;

4443)vykdymo metodas – bet koks biudžeto vykdymo metodas, nurodytas 62 straipsnyje, t. y. tiesioginis valdymas, netiesioginis valdymas ir pasidalijamasis valdymas;

4544)su kitais paramos teikėjais vykdomas veiksmas – bet koks veiksmas, kai Sąjungos lėšos sutelkiamos bent su vieno kito paramos teikėjo lėšomis;

⇩ naujas

46) viešieji pirkimai skiriant kelias sutartis – viešieji pirkimai, kai ketinama skirti kelias sutartis, sudarytas raštu lygiagrečiai kelių ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau 178 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų perkančiųjų organizacijų, siekiant tapačių arba beveik tapačių paslaugų, prekių ar darbų tiekimą ar teikimą patikėti lygiagrečiai vykdyti skirtingiems rangovams;

🡻 2018/1046

4745)didinamasis poveikis – tinkamų galutinių gavėjų investicijos, padalytos iš Sąjungos įnašo sumos;

⇩ naujas

48) nevyriausybinė organizacija – savanoriška, nepriklausoma nuo vyriausybės, ne pelno organizacija, kuri nėra politinė partija ar profesinė sąjunga;

🡻 2018/1046

⇨ naujas

4946)atliktas darbas – veiksmo metu pasiekti rezultatai, nustatyti pagal konkrečiam sektoriui skirtas taisykles;

5047)dalyvis – viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantis kandidatas ar konkurso dalyvis, dotacijos skyrimo procedūroje ⇨ arba nepiniginio dovanojamo turto skyrimo procedūroje ⇦ dalyvaujantis pareiškėjas, ekspertų atrankos procedūroje dalyvaujantis ekspertas, apdovanojimo konkurse dalyvaujantis pareiškėjas ar asmuo arba subjektas, dalyvaujantis Sąjungos lėšų naudojimo procedūroje pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą;

⇩ naujas

51) potencialus konkurso laimėtojas – pirmą vietą viešųjų pirkimų procedūroje užėmęs konkurso dalyvis, kurio atžvilgiu atliekami tolesni patikrinimai ir kuris tam, kad vertinimo komitetas jį galėtų pasiūlyti kaip konkurso laimėtoją, turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus dėl draudimo dalyvauti procedūroje ir (arba) atrankos kriterijų. Jeigu pagal skyrimo procedūrą numatoma sutartį skirti keliems konkurso dalyviams, laikoma, kad potencialus konkurso laimėtojas reiškia geriausiai įvertintus konkurso dalyvius, kurių skaičius lygus skirtinų sutarčių skaičiui;

🡻 2018/1046

5248)apdovanojimas – finansinis įnašas, suteikiamas kaip apdovanojimas pasibaigus konkursui. Kai toks įnašas skiriamas taikant tiesioginį valdymą, jis reglamentuojamas pagal IX antraštinę dalį;

5349)viešieji pirkimai – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas pagal sutartį ir žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimas arba nuoma iš tų perkančiųjų organizacijų pasirinktų ekonominės veiklos vykdytojų;

5450)pirkimo dokumentas – dokumentas, kurį pateikė arba nurodė perkančioji organizacija ir kuriame apibūdinami ar nustatomi viešųjų pirkimų procedūros elementai, įskaitant:

a)167163 straipsnyje nustatytas viešinimo priemones;

b)kvietimą pateikti pasiūlymus;

c)pasiūlymo specifikacijas, įskaitant technines specifikacijas ir atitinkamus kriterijus arba aprašomuosius dokumentus konkurencinio dialogo atveju;

d)sutarties projektą;

⇩ naujas

55) profesinis interesų konfliktas – padėtis, kurioje ankstesnė ar vykdoma ekonominės veiklos vykdytojo profesinė veikla daro poveikį jo gebėjimui nepriklausomai, nešališkai ir objektyviai vykdyti sutartį arba kelia tokį pavojų;

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

5651)viešoji sutartis – atlygintinė sutartis, kurią raštu sudaro vienas ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų, kaip apibrėžta 178174 ir 182178 straipsniuose, kad už kainą, apmokėtą vien tik biudžeto lėšomis arba iš dalies biudžeto lėšomis, būtų tiekiamas kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, vykdomi darbai arba teikiamos paslaugos, įskaitant:

a)pastatų sutartis;

b)prekių pirkimo sutartis;

c)darbų pirkimo sutartis;

d)paslaugų sutartis;

5752)investicija į kvazinuosavą kapitalą – tarpinę vietą tarp nuosavo kapitalo ir skolos finansavimo užimanti finansavimo rūšis, susijusi su didesne rizika negu pirmaeilė skola ir su mažesne rizika negu bendras kapitalas, ir kuri gali būti daroma kaip investicija į skolos vertybinius popierius – paprastai į neužtikrintus ir subordinuotuosius skolos vertybinius popierius, kuriuos kai kuriais atvejais galima pakeisti į akcijas arba į privilegijuotąsias akcijas;

5853)gavėjas – naudos gavėjas, rangovas, atlygį gaunantis išorės ekspertas ar asmuo arba subjektas, gaunantis apdovanojimus ⇨ , nepiniginį dovanojamą turtą ⇦ ar lėšas ⇨ paramą iš biudžeto ⇦ pagal finansinę priemonę ⇨ ar biudžeto garantiją ⇦ arba vykdantis ⌦ naudojantis ⌫ Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą;

5954)atpirkimo sandoris – vertybinių popierių pardavimas už pinigus sudarant susitarimą juos atpirkti nurodytą dieną ateityje arba pagal pareikalavimą;

6055)mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros asignavimas – asignavimas, įrašomas vienoje iš biudžeto antraštinių dalių, susijusių su netiesioginių mokslinių tyrimų arba tiesioginių mokslinių tyrimų politikos sritimis, arba skyriuje, susijusiame su mokslinių tyrimų veikla, nurodyta kitoje antraštinėje dalyje;

6156)rezultatas – veiksmo įgyvendinimo poveikis, nustatytas pagal konkrečiam sektoriui skirtas taisykles;

6257)rizikos pasidalijimo priemonė – finansinė priemonė, kuria sudaromos sąlygos dviem ar daugiau subjektų pasidalyti apibrėžta rizika, kai tinkama, mainais už sutartą atlygį;

6358)paslaugų sutartis – sutartis, apimanti visas intelektines ir neintelektines paslaugas, išskyrus paslaugas, kurias apima prekių pirkimo, darbų pirkimo ir pastatų sutartys;

6459)patikimas finansų valdymas – biudžeto vykdymas laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

6560)Pareigūnų tarnybos nuostatai – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68;

6661)subrangovas – ekonominės veiklos vykdytojas, kurį pasiūlė kandidatas, konkurso dalyvis arba rangovas daliai sutarties įvykdyti arba naudos gavėjas daliai užduočių, kurių įgyvendinimas bendrai finansuojamas dotacija, atlikti;

6762)narystės mokestis – sumos, mokamos organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga, vadovaujantis atitinkamos organizacijos nustatytais sprendimais dėl biudžeto ir mokėjimo sąlygomis;

6863)prekių pirkimo sutartis – sutartis, apimanti prekių pirkimą, išperkamąją nuomą, nuomą arba pirkimą išsimokėtinai su galimybe pirkti arba be jos, ir kuri papildomai gali apimti vietos parinkimo ir montavimo operacijas;

6964)techninė pagalba – nedarant poveikio konkretiems sektoriams skirtoms taisyklėms, programai ar veiksmui įgyvendinti būtina parama ir gebėjimų stiprinimo veikla, visų pirma parengiamoji, valdymo, stebėsenos, vertinimo, audito ir kontrolės veikla;

7065)konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;

7166)Sąjunga – Europos Sąjunga, Europos atominės energijos bendrija arba abi, priklausomai nuo konteksto;

7267)Sąjungos institucija – Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT). Europos Centrinis Bankas nelaikomas Sąjungos institucija;

7368)pardavėjas – ekonominės veiklos vykdytojas, užregistruotas pardavėjų, kurie bus kviečiami pateikti prašymus dalyvauti konkurse arba pateikti pasiūlymus, sąraše;

7469)savanoris – asmuo, kuris savanoriškais pagrindais be užmokesčio dirba organizacijai;

7570)darbas – visų statybos ar civilinės inžinerijos darbų rezultatas, kurio pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti;

7671)darbų pirkimo sutartis – sutartis, apimanti:

a)darbo vykdymą arba ir vykdymą, ir projektavimą, ⌦ arba ⌫

b)darbo, susijusio su kuria nors Direktyvos 2014/24/ES II priede nurodyta veikla, vykdymą arba ir vykdymą, ir projektavimą, arba

c)darbo atlikimą bet kokiomis priemonėmis, laikantis perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektavimui, nurodytų reikalavimų.

3 straipsnis

Antrinės teisės aktų atitiktis šiam reglamentui

1.    Pagrindinio akto nuostatos dėl biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo turi atitikti II antraštinėje dalyje išdėstytus biudžeto principus.

2.    Nedarant poveikio 1 daliai, bet kuriame teisėkūros institucijai pateiktame pasiūlyme arba pasiūlymo daliniame pakeitime, kuriame yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, išskyrus numatytąsias II antraštinėje dalyje, arba nuo pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų, aiškiai nurodomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, o jas pagrindžiančios konkrečios priežastys nurodomos tokių pasiūlymų ar dalinių pakeitimų konstatuojamosiose dalyse ir aiškinamajame memorandume.

4 straipsnis

Laikotarpiai, datos ir terminai

Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, šiame reglamente nustatytiems galutiniams terminams taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 62 .

5 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis reglamentams (ES) 2018/1725(EB) Nr. 45/2001 ir (ES) 2016/679.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETAS IR BIUDŽETO PRINCIPAI

6 straipsnis

Biudžeto principų laikymasis ⌦ ir bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas ⌫

1. Biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente.

⇩ naujas

2. Biudžeto sudarymas ir vykdymas taip pat turi atitikti Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo nuostatas.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

1 SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

7 straipsnis

Biudžeto apimtis

1.    Biudžete kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir nustatomos visos leistosios pajamos ir išlaidos, kurios laikomos būtinomis Sąjungai. Biudžetą sudaro:

a)Sąjungos pajamos ir išlaidos, įskaitant administracines išlaidas, atsirandančias įgyvendinant ES sutarties nuostatas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (toliau – BUSP), ir veiklos išlaidos, reikalingos toms nuostatoms įgyvendinti, kai jos yra priskiriamos biudžetui;

b)Europos atominės energijos bendrijos pajamos ir išlaidos.

2.    Biudžetą sudaro diferencijuotieji asignavimai, kurie susideda iš įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų, taip pat nediferencijuotieji asignavimai.

Finansinių metų leistieji asignavimai yra šie:

a)asignavimai, nustatyti biudžete, be kita ko, taisomuosiuose biudžetuose;

b)perkelti asignavimai iš ankstesniųjų finansinių metų;

c)asignavimai, kuriuos vėl leidžiama naudoti pagal 15 straipsnį;

d)asignavimai, gaunami iš išankstinio finansavimo mokėjimų, kurie buvo grąžinti pagal 12 straipsnio 4 dalies b punktą;

e)asignavimai, suteikti gavus finansiniais metais asignuotas pajamas arba perkelti iš ankstesnių finansinių metų.

3.    Įsipareigojimų asignavimus sudaro bendros finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų išlaidos, taikant 115114 straipsnio 2 dalį.

4.    Mokėjimų asignavimus sudaro mokėjimai, atliekami vykdant finansiniais metais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus. ⇨ Juos taip pat sudaro 215 straipsnyje nurodyti finansinių įsipareigojimų atidėjiniai. ⇦

5.    Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netrukdo asignavimus priskirti bendriems įsipareigojimams arba biudžetinius įsipareigojimus vykdyti mokant metinėmis dalimis, kaip atitinkamai numatyta 113112 straipsnio 1 dalies pirmos dalies b punkte ir 113112 straipsnio 2 dalyje.

8 straipsnis

Konkrečios vieningumo ir biudžeto tikslumo principų taisyklės

1.    Visos pajamos ir išlaidos įrašomos į biudžeto eilutę.

2.    Nedarant poveikio leistosioms išlaidoms, susidarančioms dėl 214210 straipsnio 2 dalyje numatytų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, jokios išlaidos negali būti įsipareigotos arba leidžiamos viršijant leistuosius asignavimus.

3.    Asignavimas įtraukiamas į biudžetą tik tuo atveju, jei jis yra skirtas išlaidų punktui, kuris laikomas būtinu.

4.    Palūkanos, gautos atliekant išankstinio finansavimo iš biudžeto mokėjimus, nėra mokėtinos Sąjungai, nebent atitinkamuose susitarimuose dėl įnašo ar finansavimo susitarimuose būtų numatyta kitaip.

2 SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

9 straipsnis

Apibrėžtis

Į biudžetą įtrauktus asignavimus leidžiama naudoti finansiniais metais, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

10 straipsnis

Pajamų ir asignavimų biudžetinė apskaita

1.    Finansinių metų pajamos įtraukiamos į tų metų sąskaitas, remiantis tais metais surinktomis sumomis. Tačiau pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 kitų finansinių metų sausio mėnesio nuosavus išteklius gali būti leidžiama naudoti iš anksto.

2.    Pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) pagrįstų nuosavų išteklių ir bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių įrašus galima koreguoti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 609/2014.

⇩ naujas

3. Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti nuosavų išteklių įrašai gali būti koreguojami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2021/770.

4. [Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 2 straipsnio 1 dalies e, f ir g punktuose nurodyti nuosavų išteklių įrašai gali būti koreguojami pagal Reglamentą (ES, Euratomas) [XXX].]

🡻 2018/1046

⇨ naujas

53.    Įsipareigojimai įtraukiami į finansinių metų sąskaitas remiantis ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. prisiimtais teisiniais įsipareigojimais ⇨ ir 215 straipsnyje nurodytais finansinių įsipareigojimų atidėjiniais ⇦. Vis dėlto, 113112 straipsnio 4 dalyje nurodyti bendri biudžetiniai įsipareigojimai į finansinių metų sąskaitas įtraukiami remiantis ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. prisiimtais biudžetiniais įsipareigojimais.

64.    Mokėjimai į finansinių metų sąskaitas įtraukiami remiantis apskaitos pareigūno ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. atliktais mokėjimais.

75.    Nukrypstant nuo 53 ir 64 dalių:

a)Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) išlaidos į finansinių metų sąskaitas įtraukiamos remiantis Komisijos ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms sugrąžintais mokėjimais, jei mokėjimo pavedimą apskaitos pareigūnas gauna ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 31 d.;

b)taikant pasidalijamąjį valdymą daromos išlaidos, išskyrus EŽŪGF atveju, į finansinių metų sąskaitas įtraukiamos remiantis Komisijos ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms kompensuotomis sumomis, įskaitant išlaidas, padengiamas ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 31 d., kaip nustatyta 30 ir 31 straipsniuose.

11 straipsnis

Asignavimų priskyrimas įsipareigojimams

1.    Galutinai priėmus biudžetą, į biudžetą įtraukti asignavimai gali būti priskiriami įsipareigojimams nuo sausio 1 d.

2.    Nuo finansinių metų spalio 15 d. toliau nurodytos išlaidos gali būti iš anksto priskirtos pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus:

a)įprastos administracinės išlaidos, jeigu tokios išlaidos buvo patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame biudžete ir tik neviršijant vieno ketvirtadalio visų atitinkamų asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu skirtų einamiesiems finansiniams metams;

b)įprastos EŽŪGF valdymo išlaidos, jeigu tokių išlaidų pagrindas nustatytas galiojančiame pagrindiniame akte ir tik neviršijant trijų ketvirtadalių visų atitinkamų asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu skirtų einamiesiems finansiniams metams.

12 straipsnis

Asignavimų anuliavimas ir perkėlimas

1.    Asignavimai, kurie nebuvo panaudoti iki finansinių metų, kuriems jie buvo įrašyti, pabaigos, anuliuojami, nebent jie perkeliami pagal 2–8 dalis.

2.    Pagal 3 dalį priimtu sprendimu gali būti perkelti, tačiau tik į kitus finansinius metus, šie asignavimai:

a)įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai, kurių atžvilgiu dauguma priskyrimo įsipareigojimams procedūros parengiamųjų etapų buvo užbaigti ne vėliau kaip finansinių metų gruodžio 31 d. Tokie asignavimai tada gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d., išskyrus su statybos projektais susijusius nediferencijuotuosius asignavimus, kurie gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;

b)asignavimai, kurių prireikia, kai teisėkūros institucija priima pagrindinį aktą paskutinį finansinių metų ketvirtį, o Komisija ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. dar nėra įsipareigojimams skyrusi tam tikslui numatytų asignavimų. Tokie asignavimai gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.;

c)mokėjimų asignavimai, kurių reikia esamiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais įsipareigojimų asignavimais, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų mokėjimų asignavimų nepakanka;

d)įsipareigojimams nepriskirti asignavimai, susiję su veiksmais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentoNr. 1306/2013 63  Reglamento (ES) 2021/2116 5 straipsnio 2 dalyje 4 straipsnio 1 dalyje.

⇩ naujas

Nukrypstant nuo d punkto, Reglamento (ES) 2021/2116 16 straipsnyje nurodyto žemės ūkio rezervo įsipareigojimams nepriskirti asignavimai perkeliami neribotam laikui, kad žemės ūkio rezervą būtų galima finansuoti kitais finansiniais metais. Tie asignavimai perkeliami pagal 4 dalį.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punktą, atitinkama Sąjungos institucija pirma panaudoja einamųjų finansinių metų leistuosius asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų.

Perkeliamos įsipareigojimams nepriskirtų asignavimų, kaip nurodyta šios dalies pirmos pastraipos d punkte, sumos, neviršijant 2 % Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintų pradinių asignavimų ribos, turi neviršyti tiesioginių išmokų koregavimo, atlikto ankstesniais finansiniais metais pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2021/2116 1726 straipsnį, sumos. Perkelti asignavimai grąžinami į tas biudžeto eilutes, kurios apima veiksmus, nurodytus Reglamento (ES) 2021/2116 5 straipsnio 2 dalies c punkteReglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte.

3.    Atitinkama Sąjungos institucija savo sprendimą dėl asignavimų perkėlimo, kaip nurodyta 2 dalyje, priima ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Ne vėliau kaip tų metų kovo 15 d. ji informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtą sprendimą dėl asignavimų perkėlimo. Ji taip pat pagal kiekvieną biudžeto eilutę nurodo, kaip kiekvienam asignavimų perkėlimui taikyti 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nustatyti kriterijai.

4.    Automatiškai perkeliami asignavimai, susiję su:

a)įsipareigojimų asignavimais ⌦ solidarumo ir ⌫ neatidėliotinos pagalbos rezervui ir Europos Sąjungos solidarumo fondui. Tokius asignavimus galima perkelti tik į kitus finansinius metus ir galima ⇨ panaudoti ⇦ priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip tų metų gruodžio 31 d. ⇨ Perkelti asignavimai kitais finansiniais metais naudojami pirmiausiai ⇦ ;

b)asignavimais, atitinkančiais vidaus asignuotąsias pajamas. Tokie asignavimai gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus ir gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip tų metų 31 d., išskyrus vidaus asignuotąsias pajamas iš pastatų ir žemės nuomos bei pardavimo, kurios gali būti perkeliamos tol, kol bus visiškai panaudotos. Įsipareigojimų asignavimais, nurodytais Reglamente (ES) Nr. 1303/2013,ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 514/2014 64  ⇨ ir Reglamente (ES) 2021/1060 ⇦ , turimais gruodžio 31 d. ir atsiradusiais dėl išankstinio finansavimo mokėjimų susigrąžinimo, kuriuos galima perkelti į kitą laikotarpį iki programos užbaigimo ir prireikus juos panaudoti, jei nebėra kitų įsipareigojimų asignavimų;

c)asignavimais, atitinkančiais išorės asignuotąsias pajamas. Tokie asignavimai visiškai panaudojami iki tol, kol įvykdomos visos su programa arba veiksmu susijusios operacijos, kurioms jie yra skirti, arba jie gali būti perkelti ir panaudoti tolesnei programai arba veiksmui įgyvendinti. Ši nuostata netaikoma 21 straipsnio 2 dalies g punkto iii papunktyje nurodytoms pajamoms; jei joms numatyti asignavimai nepriskiriami įsipareigojimams per penkerius metus, tokie asignavimai anuliuojami;

⇩ naujas

d)mokėjimų asignavimais, atsirandančiais dėl EŽŪGF išmokų mokėjimo sustabdymo. Nepaisant 7 dalies, panaikinus EŽŪGF išmokų mokėjimo sustabdymą, tie asignavimai gali būti naudojami kompensuoti sumoms, kurių mokėjimas sustabdytas;

e)įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais pagal Reglamentą (ES) 2021/947, Reglamentą (ES) 2021/1529, Tarybos sprendimą (ES) 2021/1764 ir Tarybos reglamentą (Euratomas) 2021/948. Tokie asignavimai gali būti priskirti įsipareigojimams ir panaudoti ne vėliau kaip kitų metų gruodžio 31 d. Perkeltos sumos kitais finansiniais metais naudojamos pirmiausiai;

f)įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais Sąjungos civilinės saugos mechanizmui. Tokie asignavimai, kurie nebuvo panaudoti iki finansinių metų, kuriems jie buvo įtraukti į metinį biudžetą, pabaigos, automatiškai perkeliami ir gali būti priskiriami įsipareigojimams ir panaudoti iki kitų metų gruodžio 31 d. Tie perkelti asignavimai naudojami tik reagavimo veiksmams ir kitais finansiniais metais naudojami pirmiausiai;

g)su žemės ūkio rezervu susijusiais asignavimais pagal Reglamento (ES) 2021/2116 16 straipsnį.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

5.    Išorės asignuotosios pajamos, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies c punkte, gaunamos dėl Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalies e punkte, tvarkomos pagal prie Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) pridėtą Protokolą Nr. 32;

6.    Kartu su informacija, numatyta 3 dalyje, atitinkama Sąjungos institucija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia informaciją apie automatiškai perkeltus asignavimus, įskaitant susijusias sumas ir šio straipsnio nuostatą, pagal kurią tie asignavimai buvo perkelti.

7.    Nediferencijuotieji asignavimai, dėl kurių teisinis įsipareigojimas prisiimamas finansinių metų pabaigoje, išmokami iki kitų finansinių metų pabaigos.

8.    Nedarant poveikio 4 daliai, į rezervą įtraukti asignavimai ir asignavimai personalo išlaidoms neperkeliami. Šiame straipsnyje personalo išlaidos apima Sąjungos institucijų narių ir darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, atlyginimus ir išmokas.

13 straipsnis

Išsamios nuostatos dėl asignavimų anuliavimo ir perkėlimo

1.    Įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai, nurodyti 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte, gali būti perkeliami tik tuo atveju, jei įsipareigojimų nebuvo galima įvykdyti iki finansinių metų gruodžio 31 d. dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo leidimus suteikiančio pareigūno, ir jei parengiamuosiuose etapuose jau padaryta pakankama pažanga, kad būtų galima pagrįstai tikėtis, kad jie bus įvykdyti ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. arba pastatų projektų atveju – ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d.

2.    12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyti parengiamieji etapai, kurie užbaigiami ne vėliau kaip finansinių metų gruodžio 31 d., kad būtų galima atlikti perkėlimą į kitus finansinius metus, yra visų pirma šie:

a)individualių biudžetinių įsipareigojimų, kaip apibrėžta 113112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, atveju – galimų rangovų, naudos gavėjų, apdovanojimų laimėtojų arba atstovų atrankos užbaigimas;

b)bendrų biudžetinių įsipareigojimų, kaip apibrėžta 113112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, atveju – finansavimo sprendimo priėmimas arba konsultacijų su atitinkamais kiekvienos Sąjungos institucijos departamentais, siekiant priimti finansavimo sprendimą, užbaigimas.

3.    Pagal 12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą perkelti asignavimai, kurie nebuvo priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. arba su pastatų projektais susijusių sumų atveju – ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d., automatiškai anuliuojami.

Apie tokiu būdu anuliuotus asignavimus Komisija per vieną mėnesį nuo jų anuliavimo pagal pirmą pastraipą praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis

Įsipareigojimų panaikinimas

1.    Tais atvejais, kai biudžetiniai įsipareigojimai panaikinami bet kuriais finansiniais metais po tų metų, kuriais jie buvo prisiimti, dėl veiksmų, kuriems jie buvo numatyti, visiško arba dalinio neįgyvendinimo, tokius panaikintus įsipareigojimus atitinkantys asignavimai anuliuojami, nebent ReglamentuoseReglamente (ES) Nr. 1303/2013, ir Reglamente (ES) Nr. 514/2014 ⇨ , Reglamente (ES) Nr. 223/2014, Reglamente (ES) 2021/1060 ir Reglamente (ES) 2021/2116 ⇦ būtų numatyta kitaip ir nedarant poveikio ⌦ nepaisant ⌫ šio reglamento 15 straipsnio.

2.     ReglamentuoseReglamente (ES) Nr. 1303/2013, Reglamente ir (ES) Nr. 514/2014 ⇨ , Reglamente (ES) Nr. 223/2014, Reglamente (ES) 2021/1060 ir Reglamente (ES) 2021/2116 ⇦ nurodyti įsipareigojimų asignavimai automatiškai panaikinami pagal tuos reglamentus.

3.    Šis straipsnis netaikomas 21 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išorės asignuotosioms pajamoms.

15 straipsnis

Galimybė vėl panaudoti panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus

1.    Reglamentuose (ES) Nr. 1303/2013, Reglamente (ES) Nr. 223/2014, Reglamente ir (ES) Nr. 514/2014 ⇨ , Reglamente (ES) 2021/1060 ir Reglamente (ES) 2021/2116 ⇦ nurodytus panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus gali būti leidžiama vėl naudoti, jei išimtinai dėl Komisijos kaltės padaroma akivaizdi klaida.

Tuo tikslu Komisija išnagrinėja ankstesniais finansiniais metais panaikintus įsipareigojimus ir, atsižvelgdama į poreikius, ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų vasario 15 d. priima sprendimą, ar būtina leisti vėl naudoti atitinkamus asignavimus.

2.    ⌦ Be ⌫ Papildomai prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo, panaikintus įsipareigojimus atitinkančius asignavimus gali būti leidžiama vėl naudoti tais atvejais, kai: ⇨ panaikintų įsipareigojimų dėl išteklių, perkeltų atgal į fondą, iš kurio jie iš pradžių buvo perkelti pagal Reglamento (ES) 2021/1060 26 straipsnio nuostatas, atveju ⇦ .:

   a)    panaikinami įsipareigojimai, numatyti programai, laikantis veiklos lėšų rezervo, sukurto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnį, įgyvendinimo tvarkos;

   b)    panaikinami įsipareigojimai, numatyti programai, skirti konkrečiai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) naudingai finansinei priemonei, valstybei narei nutraukus dalyvavimą tos finansinės priemonės įgyvendinime, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39 straipsnio 2 dalies septintoje pastraipoje.

3.    Įsipareigojimų asignavimus, atitinkančius įsipareigojimų, panaikintų dėl atitinkamų mokslinių tyrimų projektų visiško arba dalinio neįgyvendinimo, sumą taip pat gali būti leidžiama vėl naudoti mokslinių tyrimų programai, kuriai priklauso projektai, ar tolesnei programai įgyvendinti, vykdant biudžeto procedūrą

⇩ naujas

4.    Įsipareigojimų asignavimus, atitinkančius įsipareigojimų, panaikintų dėl visiško arba dalinio veiksmo pagal Reglamentą (ES) 2021/947, Reglamentą (ES) 2021/1529, Sprendimą (ES) 2021/1764 ir Tarybos reglamentą (Euratomas) 2021/948 neįgyvendinimo, sumą, leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

16 straipsnis

Taisyklės, taikytinos pavėluotai priėmus biudžetą

1.    Jei finansinių metų pradžioje biudžetas nėra galutinai priimtas, taikoma SESV 315 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta procedūra (laikinųjų dvyliktųjų dalių režimas). Įsipareigojimai gali būti vykdomi, o mokėjimai atliekami laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

2.    Įsipareigojimus galima vykdyti pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vieno ketvirtadalio ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamame skyriuje visų leistųjų asignavimų, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Biudžeto projekte numatyta asignavimų riba neturi būti viršijama.

Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamame skyriuje leistųjų asignavimų vienos dvyliktosios dalies. Tačiau ta suma turi neviršyti vienos dvyliktosios tame pačiame biudžeto projekto skyriuje numatytų asignavimų dalies.

3.    Ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamame skyriuje leistieji asignavimai, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, suprantami kaip biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, pripažinti asignavimai, atlikus koregavimą dėl tais finansiniais metais padarytų perkėlimų.

4.    Jei to reikia siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų tęstinumą ir dėl valdymo poreikių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali leisti daryti išlaidas, viršijančias vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijančias iš viso keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų, kurie viršija tuos, kuriuos automatiškai galima leisti vykdyti pagal 1 ir 2 dalis, atžvilgiu. Taryba nedelsdama Europos Parlamentui perduoda savo sprendimą dėl tokio leidimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo, nebent Europos Parlamentas imtųsi kurio nors iš šių veiksmų:

a)jį sudarančių narių balsų dauguma nuspręstų prieš baigiantis 30 dienų laikotarpiui sumažinti tas išlaidas; tokiu atveju Komisija turi pateikti naują pasiūlymą;

b)informuotų Tarybą ir Komisiją, kad nepageidauja sumažinti išlaidų; tokiu atveju sprendimas turi įsigalioti prieš baigiantis 30 dienų laikotarpiui.

Papildomas dvyliktąsias dalis leidžiama naudoti visas ir jos turi būti nedalomos.

5.    Jei, konkretaus skyriaus atveju, pagal 4 dalį leistų daryti keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių nepakanka išlaidoms, kurios yra būtinos siekiant išvengti Sąjungos veiksmų srityje, kuriai taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkio, padengti, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į ankstesnių finansinių metų biudžeto atitinkamą skyrių. Europos Parlamentas ir Taryba veikia laikydamiesi 4 dalyje numatytos tvarkos. Tačiau jokiu atveju negali būti viršyta bendra visų asignavimų suma, numatyta ankstesnių finansinių metų biudžete arba pasiūlytame biudžeto projekte.

3 SKYRIUS

Subalansuotumo principas

17 straipsnis

Apibrėžtis ir taikymo sritis

1.    Pajamos ir mokėjimų asignavimai turi būti subalansuoti.

2.    Laikantis biudžeto principų, Sąjunga ir 70 bei 71 straipsniuose nurodyti Sąjungos organai negali imti paskolų.

18 straipsnis

Finansinių metų likutis

1.    Kiekvienų finansinių metų likutis įtraukiamas į kitų finansinių metų biudžetą kaip pajamos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai deficito atveju.

2. Pajamų arba mokėjimų asignavimų sąmata, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, įtraukiama į biudžetą biudžeto procedūros metu ir taisomajame rašte, kuris pateikiamas pagal šio reglamento 42 straipsnį. Sąmatos parengiamos pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2021/768 65 Nr. 608/2014 66 1 straipsnį.

3.    Pateikus kiekvienų finansinių metų preliminarias ataskaitas, bet koks neatitikimas tarp tų ataskaitų ir sąmatų įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą, skirtą tik tam neatitikimui. Tokiu atveju Komisija pateikia taisomojo biudžeto projektą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai per 15 dienų nuo preliminarių ataskaitų pateikimo dienos.

4 SKYRIUS

Apskaitos vieneto principas

19 straipsnis

Euro naudojimas

1.    Daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, o sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau 77 straipsnyje nurodytų pinigų srautų tikslais apskaitos pareigūnas, avansinių sąskaitų atveju – avansinių mokėjimų administratoriai, o Komisijos ir EIVT administracinio valdymo poreikiams – atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas įgaliojami vykdyti operacijas kitomis valiutomis.

2.    Nedarant poveikio specialiosioms nuostatoms, nustatytoms konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse ar konkrečiose sutartyse, susitarimuose dėl dotacijų, susitarimuose dėl įnašo ir finansavimo susitarimuose, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas perskaičiuoja valiutą taikydamas dienos euro keitimo kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje tą dieną, kurią leidimus suteikiantis departamentas parengia mokėjimo pavedimą arba vykdomąjį raštą sumoms susigrąžinti.

Jeigu toks dienos euro keitimo kursas neskelbiamas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taiko 3 dalyje nurodytą kursą.

3.    82, 83 ir 84 straipsniuose numatytų sąskaitų tikslais kitos valiutos į eurą perskaičiuojamos remiantis mėnesio euro buhalteriniu keitimo kursu. Tą buhalterinį keitimo kursą nustato Komisijos apskaitos pareigūnas remdamasis bet kuriuo, jo nuomone, patikimu informacijos šaltiniu pagal ankstesnio mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, kurį nustatomas keitimo kursas, priešpaskutinės darbo dienos kursą.

4.    Valiutų perskaičiavimo operacijos atliekamos taip, kad nedarytų didelio poveikio Sąjungos bendro finansavimo dydžiui ar žalingo poveikio biudžetui. Kai tikslinga, euro ir kitų valiutų perskaičiavimo kursas gali būti apskaičiuojamas pagal tam tikro laikotarpio dienos keitimo kurso vidurkį.

5 SKYRIUS

Universalumo principas

20 straipsnis

Taikymo sritis

Nedarant poveikio 21 straipsniui, visos pajamos padengia visus mokėjimų asignavimus. Nedarant poveikio 27 straipsniui, į biudžetą įrašoma visa pajamų ir išlaidų suma, jų nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.

21 straipsnis

Asignuotosios pajamos

1.    Išorės asignuotosios pajamos ir vidaus asignuotosios pajamos naudojamos konkretiems išlaidų punktams finansuoti.

2.    Išorės asignuotąsias pajamas sudaro:

a)konkretūs papildomi valstybių narių finansiniai įnašai ⇨ , įskaitant savanoriškus įnašus, ⇦į toliau nurodytų rūšių veiksmus ir programas: į ⇨ Sąjungos programas, priemones ir veiklą; ⇦i)tam tikras papildomas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas;

ii)tam tikrus Sąjungos finansuojamus išorės pagalbos veiksmus ar programas, kuriuos valdo Komisija;

b)asignavimai, susiję su Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, įsteigto prie ES sutarties ir SESV pridėtu Protokolu Nr. 37 dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo, gautomis pajamomis;

c)palūkanos už indėlius ir baudos, numatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 67 ;

d)konkrečiam tikslui numatytos pajamos, pavyzdžiui, fondų pajamos, subsidijos, dovanos ir testamentu paliktas turtas, įskaitant kiekvienai konkrečiai Sąjungos institucijai numatytas pajamas;

e)trečiųjų valstybių arba įstaigų, kurios nėra įsteigtos pagal SESV ar Euratomo sutartį, finansiniai įnašai į Sąjungos veiklą;

f)3 dalyje nurodytos vidaus asignuotosios pajamos, tiek, kiek jos papildo šioje dalyje nurodytas išorės asignuotąsias pajamas;

g)pajamos iš konkurencijos principais grindžiamos Jungtinių tyrimų centro (JRC) vykdomos veiklos, kuri apima:

i)dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, kuriose dalyvauja JRC;

ii)trečiųjų šalių vardu JRC vykdomą veiklą;

iii)veiklą, kuri vykdoma pagal administracinį susitarimą su kitomis Sąjungos institucijomis arba kitais Komisijos departamentais pagal 59 straipsnį, siekiant teikti technines mokslines paslaugas.

3.    Vidaus asignuotąsias pajamas sudaro:

a)iš trečiųjų šalių už jų prašymu patiektas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktus darbus gautos pajamos;

b)pajamos, gautos iš pagal 101 straipsnį grąžintų neteisingai išmokėtų sumų;

c)įplaukos už kitiems Sąjungos institucijos departamentams arba kitoms Sąjungos institucijoms arba organams patiektas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, įskaitant kitų Sąjungos institucijų arba organų atlyginamas jų vardu išmokėtas komandiruočių išmokas;

d)gautos draudimo išmokos;

e)pajamos iš pastatų ir žemės nuomos bei pardavimo;

f)finansinėms priemonėms arba biudžeto garantijoms grąžinamos sumos pagal 213209 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;

g)pajamos, gautos iš vėliau kompensuotų mokesčių pagal 27 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą.

4.    Asignuotosios pajamos perkeliamos į kitus metus ir pervedamos pagal 12 straipsnio 4 dalies b ir c punktus bei pagal 32 straipsnį.

5.    Pagrindiniu aktu galima asignuoti pajamas, kurios jame numatytos, konkretiems išlaidų punktams. Jeigu pagrindiniame akte nenurodyta kitaip, tokios pajamos yra vidaus asignuotosios pajamos.

6.    Biudžetas apima eilutes, skirtas išorės ir vidaus asignuotosioms pajamoms, ir visais įmanomais atvejais yra nurodoma suma.

22 straipsnis

Struktūra, skirta asignuotosioms pajamoms ir atitinkamų asignavimų skyrimui parodyti

1.    Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktui ir 24 straipsniui, struktūrą, skirtą asignuotosioms pajamoms parodyti biudžete, sudaro:

a)kiekvienos Sąjungos institucijos skirsnio pajamų suvestinėje: biudžeto eilutė, į kurią įrašomos pajamos;

b)išlaidų suvestinėje: pastabos, įskaitant bendras pastabas, kuriose nurodoma, į kurias biudžeto eilutes galima įrašyti asignavimus, atitinkančius skirtas asignuotąsias pajamas ;.

⇩ naujas

c)pridedamas priedas, kuris yra neatskiriama biudžeto dalis ir kuriame išvardijamos visos biudžeto eilutės, kurioms numatytos išorės asignuotosios pajamos, ir pateikiama informacija apie numatomą gauti tokių pajamų sumą.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju daromas simbolinis įrašas pro memoria, o pajamų sąmata pateikiama susipažinti pastabose.

2.    Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas, skiriami automatiškai kaip įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai, kai Sąjungos institucija yra gavusi pajamų, išskyrus šiuos atvejus:

a)21 straipsnio 2 dalies a punkte numatytu atveju valstybių narių finansinių įnašų atžvilgiu ir kai susitarime dėl įnašo sumos nurodytos eurais, įsipareigojimų asignavimai gali būti skiriami, valstybei narei pasirašius susitarimą dėl įnašo;

b)21 straipsnio 2 dalies b punkte ir 21 straipsnio 2 dalies g punkto i ir iii papunkčiuose numatytais atvejais įsipareigojimų asignavimai gali būti skiriami, kai tik apskaičiuojamos gautinos sumos;

c)21 straipsnio 2 dalies c punkte numatytu atveju sumas įtraukus į pajamų suvestinę išlaidų suvestinėje numatomi įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyti asignavimai naudojami pagal 20 straipsnį.

3.    Gautinų sumų, nurodytų 21 straipsnio 2 dalies b ir g punktuose, sąmatos siunčiamos apskaitos pareigūnui užregistruoti.

23 straipsnis

Valstybių narių įnašai į mokslinių tyrimų programas

1.    Valstybių narių įnašai į tam tikrų papildomų mokslinių tyrimų programų finansavimą, numatyti ⌦ nurodyti ⌫ Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 5 straipsnyje, mokami taip:

a)septynios dvyliktosios į biudžetą įtrauktos sumos dalys sumokamos ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų sausio 31 d.;

b)likusios penkios dvyliktosios dalys sumokamos ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų liepos 15 d.

2.    Kai biudžetas nėra galutinai priimtas iki finansinių metų pradžios, 1 dalyje numatyti įnašai grindžiami į ankstesnių finansinių metų biudžetą įtraukta suma.

3.    Visi įnašai arba papildomi mokėjimai, kuriuos valstybės narės turi sumokėti į biudžetą, įtraukiami į Komisijos sąskaitą ar sąskaitas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo lėšų pareikalavimo.

4.    Atlikti mokėjimai įtraukiami į sąskaitą, numatytą Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 609/2014, ir jiems taikomos tame reglamente nustatytos sąlygos.

24 straipsnis

Asignuotosios pajamos, atsirandančios dėl ELPA valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose

1.    Biudžeto struktūrą, skirtą pajamoms, atsirandančioms dėl ELPA valstybių dalyvavimo tam tikrose Sąjungos programose, parodyti, sudaro:

a)pajamų suvestinėje – biudžeto eilutė su simboliniu įrašu pro memoria, skirta visai kiekvienos iš ELPA valstybių įnašo sumai finansiniais metais parodyti;

b)išlaidų suvestinėje – priedas, kuris yra neatskiriama biudžeto dalis ir kuriame išvardijamos visos biudžeto eilutės, apimančios Sąjungos veiklą, kurioje dalyvauja ELPA valstybės ir pateikiama informacija apie numatomą su kiekvienos iš ELPA valstybių dalyvavimu susijusią sumą.

2.    Pagal EEE susitarimo 82 straipsnį iš ELPA valstybių metinio dalyvavimo sumų, kaip Komisijai patvirtino EEE jungtinis komitetas pagal EEE susitarimo Protokolo Nr. 32 1 straipsnio 5 dalį, finansinių metų pradžioje skiriamos visos atitinkamų įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos.

3.    Pajamų, gaunamų iš ELPA valstybių finansinių įnašų, naudojimas turi būti stebimas atskirai.

25 straipsnis

Dovanojamas turtas

1.    Sąjungos institucijos gali priimti bet kokį Sąjungai dovanojamą turtą, pavyzdžiui, fondų pajamas, subsidijas, dovanas ir testamentu paliktą turtą.

2.    Priimant 50 000 EUR ar didesnės vertės dovanojamą turtą, su kuriuo yra susijusios finansinės išlaidos, įskaitant tolesnes išlaidas, viršijančias 10 % dovanojamo turto vertės, būtina gauti Europos Parlamento ir Tarybos leidimą. Dėl tokio leidimo Europos Parlamentas ir Taryba nusprendžia per du mėnesius nuo atitinkamų Sąjungos institucijų prašymo gavimo datos. Jei per tą laiką prieštaravimų nepareiškiama, atitinkamos Sąjungos institucijos priima galutinį sprendimą dėl dovanojamo turto priėmimo. Atitinkamos Sąjungos institucijos savo prašyme Europos Parlamentui ir Tarybai paaiškina finansines išlaidas, susijusias su Sąjungai dovanojamo turto priėmimu.

⇩ naujas

3.    Nepaisant 2 dalies, išimtinėmis aplinkybėmis Komisija gali priimti Sąjungai dovanojamą turtą natūra, neatsižvelgiant į jo vertę, kai toks dovanojamas turtas teikiamas humanitarinės pagalbos, skubios paramos, civilinės saugos ar krizių valdymo pagalbos tikslais.

Komisija gali priimti tokį dovanojamą turtą, jei:

(a)jo priėmimas atitinka patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principus;

(b)nesukelia interesų konfliktų;

(c)nekenkia Sąjungos įvaizdžiui;

(d)priėmimo metu paramos teikėjas nėra vienoje iš 139 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir nėra duomenų bazėje, nurodytoje 145 straipsnio 1 dalyje, užregistruotas kaip subjektas, kuriam draudžiama dalyvauti procedūroje. Paramos teikėjas pateikia 140 straipsnyje nurodytą deklaraciją.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

26 straipsnis

Įmonių teikiama parama

1.    Įmonių teikiama parama – susitarimas, pagal kurį juridinis asmuo nepiniginiu įnašu remia renginį ar veiklą reklamos ar įmonių socialinės atsakomybės tikslais.

2.    Remdamiesi konkrečiomis vidaus taisyklėmis, kurios skelbiamos jų atitinkamose interneto svetainėse, Sąjungos institucijos ir organai išimties tvarka gali priimti nepiniginę įmonių teikiamą paramą, jeigu:

a)tinkamai laikomasi nediskriminavimo, proporcingumo, vienodo požiūrio taikymo ir skaidrumo principų visais įmonių teikiamos paramos priėmimo procedūros etapais;

b)tokia parama prisidedama prie teigiamo Sąjungos įvaizdžio ir ji yra tiesiogiai susijusi su pagrindiniu renginio ar veiklos tikslu;

c)dėl tokios paramos nekyla interesų konfliktas ir ji nėra susijusi tik su socialiniais renginiais;

d)renginys ar veikla nėra išimtinai finansuojami įmonių teikiamos paramos lėšomis;

e)paslauga mainais už įmonių teikiamą paramą apsiriboja viešu rėmėjo prekių ženklo arba pavadinimo matomumu;

f)paramos teikimo procedūros metu rėmėjas nėra vienoje iš 139136 straipsnio 1 dalyje ir 144141 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų ir nėra duomenų bazėje, nurodytoje 145142 straipsnio 1 dalyje, užregistruotas kaip subjektas, kuriam draudžiama dalyvauti procedūroje.

3.    Jei įmonių teikiamos paramos vertė viršija 5000 EUR, rėmėjas įtraukiamas į viešąjį registrą, kuriame nurodoma informacija dėl remiamo renginio ar veiklos rūšies.

27 straipsnis

Atskaitymų ir valiutos kurso koregavimo taisyklės

1.    Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui perduodami grynajai sumai sumokėti, gali būti atskaitomos:

a)nuobaudos, skirtos sutarčių šalims arba naudos gavėjams;

b)nuolaidos, grąžinamosios išmokos ir lengvatos pagal atskiras sąskaitas faktūras ir išlaidų ataskaitas;

c)palūkanos, gautos atliekant išankstinio finansavimo mokėjimus;

d)dėl nepagrįstai išmokėtų sumų padaryti koregavimai.

Pirmos pastraipos d punkte nurodyti koregavimai gali būti daromi tiesiogiai išskaitant sumas iš naujo tarpinio mokėjimo arba likučio išmokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą skyrių, straipsnį ir už tuos finansinius metus, kurių atžvilgiu buvo išmokėta per didelė suma.

Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytiems atskaitymams taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.

2.    Sąjungai patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kaina, į kurią įeina valstybių narių pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų kompensuojami mokesčiai, priskiriama biudžetui kaip suma be mokesčių.

3.    Sąjungai patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kaina, į kurią įeina trečiųjų valstybių pagal atitinkamus susitarimus kompensuojami mokesčiai, gali būti priskiriama biudžetui kaip bet kuri iš toliau nurodytų sumų:

a)suma be mokesčių;

b)suma su mokesčiais.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju vėliau kompensuoti mokesčiai laikomi vidaus asignuotosiomis pajamomis.

4.    Gali būti daromi biudžeto vykdymo metu atsiradusių valiutos kursų skirtumų koregavimai. Galutinis pelnas arba nuostolis įtraukiamas į finansinių metų likutį.

6 SKYRIUS

Konkretumo principas

28 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.    Asignavimai numatomi konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių. Skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

2.    Komisija ir kitos Sąjungos institucijos biudžete gali perkelti asignavimus laikydamosi konkrečių 29–32 straipsniuose nustatytų sąlygų.

Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, kuriose biudžete yra leisti asignavimai arba kuriose yra simbolinis įrašas pro memoria.

29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytos ribos apskaičiuojamos prašymo dėl perkėlimo pateikimo metu, darant nuorodą į biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, numatytus asignavimus.

Apskaičiuojant 29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytas ribas turi būti atsižvelgiama į sumą, gautą sudėjus perkėlimus, kurie turi būti daromi, biudžeto eilutėje, iš kurios daromi perkėlimai, pakoregavus ją anksčiau padarytų perkėlimų suma. Į perkėlimų, kuriuos Komisija ar atitinkama kita Sąjungos institucija daro savarankiškai be Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, sumą neatsižvelgiama.

Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimų ir visa Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama informacija, susijusia su perkėlimais pagal 29, 30 ir 31 straipsnius, pateikiami atitinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose išdėstyta naujausia turima su asignavimų naudojimu susijusi informacija ir iki finansinių metų pabaigos reikalingų lėšų sąmatos tiek pagal tas biudžeto eilutes, į kurias asignavimai turi būti perkelti, tiek pagal tas, iš kurių jie turi būti perkelti.

29 straipsnis

Kitų nei Komisija Sąjungos institucijų atliekami perkėlimai

1.    Bet kuri kita nei Komisija Sąjungos institucija gali perkelti asignavimus savo biudžeto skirsnyje:

a)iš vienos antraštinės dalies į kitą neviršijant 10 % asignavimų, skirtų tiems finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai;

b)iš vieno skyriaus į kitą – be apribojimų.

2.    Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, likus trims savaitėms iki 1 dalyje nurodyto perkėlimo, Sąjungos institucija apie savo ketinimą atlikti perkėlimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia tinkamai pagrįstus prieštaravimus, taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.

3.    Bet kuri kita nei Komisija Sąjungos institucija gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai savo biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą viršijant ribą, nurodytą šio straipsnio 1 dalies a punkte. Tiems perkėlimams taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.

4.    Bet kuri kita nei Komisija Sąjungos institucija gali savo biudžeto skirsnyje atlikti perkėlimus straipsniuose iš anksto nepranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai.

30 straipsnis

Komisijos atliekami perkėlimai

1.    Komisija savo biudžeto skirsnyje gali savarankiškai:

a)perkelti asignavimus kiekviename skyriuje;

b)iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti asignavimus personalo ir administravimo išlaidoms, kurios yra bendros kelioms antraštinėms dalims, neviršijant 10 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliama, ir neviršijant 30 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, į kurią perkeliama;

c)iš vieno skyriaus į kitą toje pačioje antraštinėje dalyje perkelti asignavimus veiklos išlaidoms, neviršijant 10 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, kurie nurodyti biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliama;

d)biudžeto antraštinėje dalyje, susijusioje su politikos sritimi „Tiesioginiai moksliniai tyrimai“, iš vieno skyriaus į kitą perkelti asignavimus moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kuriuos naudoja JRC, neviršijant 15 % asignavimų, nurodytų biudžeto eilutėje, iš kurios perkeliama;

e)iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti veiklos asignavimus moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, jei tie asignavimai yra naudojami tam pačiam tikslui;

f)iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti asignavimus, skirtus fondų, kurių lėšos naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą, veiklos išlaidoms, išskyrus EŽŪGF atveju, jeigu atitinkami asignavimai skirti tam pačiam tikslui, kaip apibrėžta reglamente, kuriuo įsteigiamas atitinkamas fondas, arba sudaro techninės pagalbos išlaidas;

g)išimtiniais atvejais iš vienai biudžeto garantijai skirto biudžeto punkto į kitai biudžeto garantijai skirtą biudžeto punktą perkelti asignavimus, kai pastarosios garantijos bendrajame atidėjinių fonde sukauptų išteklių neužtenka pareikalautai garantijai padengti, tačiau perkelta suma vėliau turi būti atstatoma laikantis 216212 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos išlaidos apima kiekvienos politikos srities punktus, nurodytus 47 straipsnio 4 dalyje.

Jei Komisija perkelia EŽŪGF asignavimus pagal pirmą pastraipą po gruodžio 31 d., ji priima sprendimą ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 31 d. Komisija per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

Likus trims savaitėms iki šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų perkėlimų, Komisija apie savo ketinimą atlikti perkėlimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstus prieštaravimus, taikoma 31 straipsnyje nustatyta procedūra.

Nukrypdama nuo ketvirtos pastraipos, per paskutinius du finansinių metų mėnesius Komisija gali iš vienos antraštinės dalies į kitą savarankiškai perkelti personalo, išorės darbuotojų ir kitų tarnautojų išlaidoms skirtus asignavimus, neviršydama 5 % visų tų metų asignavimų. Komisija per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2.    Komisija gali nuspręsti savo biudžeto skirsnyje iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti toliau nurodytus asignavimus, jeigu apie savo sprendimą ji nedelsiant informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą:

a)perkelti asignavimus iš šio reglamento 49 straipsnyje nurodytos antraštinės dalies „Atidėjiniai“, kai vienintelė rezervo panaudojimo sąlyga – priimti pagrindinį aktą pagal SESV 294 straipsnį;

b)tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, po finansinių metų gruodžio 1 d. įvykus tarptautinėms humanitarinėms nelaimėms ir krizėms, į antraštines dalis, susijusias su krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijomis, perkelti tų metų dar nepanaudotus asignavimus, nurodytus daugiametės finansinės programos, skirtos Sąjungos išorės veiksmams, išlaidų kategorijos antraštinėse dalyse.

31 straipsnis

Sąjungos institucijų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl perkėlimo

1.    Kiekviena Sąjungos institucija savo pasiūlymus dėl perkėlimo tuo pačiu metu pateikia ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

2.    Pasiūlymus dėl mokėjimų asignavimų perkėlimo fondams, kurių lėšos naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą, išskyrus EŽŪGF atveju, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali pateikti ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 10 d. Mokėjimų asignavimai gali būti perkeliami iš bet kurio biudžeto punkto. Tokiais atvejais 4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių.

Jei Europos Parlamentas ir Taryba perkėlimo nepatvirtina arba patvirtina tik iš dalies, atitinkama išlaidų dalis, nurodyta 10 straipsnio 5 dalies b punkte, priskiriama prie kitų finansinių metų mokėjimų asignavimų.

3.    Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimus dėl asignavimų perkėlimų laikydamiesi 4–8 dalyse numatytos tvarkos.

4.    Išskyrus skubos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba (pastaroji sprendžia kvalifikuota balsų dauguma) sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymo dėl perkėlimo priima per šešias savaites nuo tos dienos, kurią abi institucijos gavo pasiūlymą. Skubos atvejais Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą priima per tris savaites nuo pasiūlymo gavimo.

5.    Kai Komisija ketina perkelti EŽŪGF asignavimus pagal šį straipsnį, pasiūlymus dėl perkėlimo Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia ne vėliau kaip kitų finansinių metų sausio 10 d. Tokiais atvejais 4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių.

6.    Pasiūlymas dėl perkėlimo patvirtinamas arba laikomas patvirtintu, jeigu per šešių savaičių laikotarpį:

a)jį patvirtina ir Europos Parlamentas, ir Taryba;

b)jį patvirtina viena iš institucijų – Europos Parlamentas arba Taryba, o kita institucija nesiima veiksmų;

c)nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepriima sprendimo iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl perkėlimo arba jį atmesti.

7.    4 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių, nebent Europos Parlamentas arba Taryba paprašo kitaip, šiais atvejais:

a)perkeliama suma sudaro mažiau kaip 10 % biudžeto eilutės, iš kurios atliekamas perkėlimas, asignavimų ir neviršija 5 000 000 EUR;

b)perkeliami tik mokėjimų asignavimai, o visa perkėlimo suma neviršija 100 000 000 EUR.

8.    Tuo atveju, jeigu viena iš institucijų – Europos Parlamentas arba Taryba pakeitė perkėlimo sumą, o kita institucija ją patvirtinto arba nesiėmė veiksmų, arba jeigu ir Europos Parlamentas, ir Taryba pakeitė perkėlimo sumą, mažesnė iš dviejų sumų laikoma patvirtinta, nebent atitinkama Sąjungos institucija atsiimtų savo pasiūlymą dėl perkėlimo.

32 straipsnis

Perkėlimai, kuriems taikomos specialiosios nuostatos

1.    Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios pajamos naudojamos tuo tikslu, kuriam jos yra asignuotos.

2.    Sprendimus dėl perkėlimų, kuriais leidžiama panaudoti ⌦ Solidarumo ir ⌫ neatidėliotinos pagalbos rezervą ⌦ pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 9 straipsnio 1 dalies b punktą ⌫ priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu.

Taikant šią dalį taikoma 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta procedūra. Jei Europos Parlamentas ir Taryba nepritaria Komisijos pasiūlymui ir negali susitarti dėl bendros pozicijosdėl neatidėliotinos pagalbos rezervo panaudojimo, jie nepriima sprendimo dėl to pasiūlymo.

Kartu su pasiūlymais dėl perkėlimo iš ⌦ Solidarumo ir ⌫ neatidėliotinos pagalbos rezervo ⌦ dėl paramos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 9 straipsnio 1 dalies b punktą ⌫ pateikiami atitinkami išsamūs patvirtinamieji dokumentai, kuriuose išdėstoma:

a)naujausia turima su asignavimų naudojimu susijusi informacija ir iki finansinių metų pabaigos reikalingų lėšų sąmata biudžeto eilutėje, į kurią asignavimai turi būti perkelti;

b)galimybių perskirstyti asignavimus analizė.

7 SKYRIUS

Patikimo finansų valdymo principas ir veiklos rezultatai

33 straipsnis

Veiklos rezultatai ir ekonomiškumo, veiksmingumo bei efektyvumo principai

1.    Asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir todėl naudojami vadovaujantis šiais principais:

a)ekonomiškumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos veiklai vykdyti naudojami ištekliai būtų suteikiami tinkamu laiku, už geriausią kainą, būtų pakankamo dydžio ir kokybės;

b)veiksmingumo principu, susijusiu su geriausiu naudotų išteklių, vykdytos veiklos ir įgyvendintų tikslų santykiu;

c)efektyvumo principu, susijusiu su numatomų tikslų įgyvendinimo vykdant veiklą mastu.

2.    Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, naudojant asignavimus daugiausia dėmesio skiriama veiklos rezultatams ir tuo tikslu:

a)programų ir veiklos tikslai nustatomi ex ante;

b)tikslų įgyvendinimo pažanga stebima remiantis veiklos rezultatų rodikliais;

c)apie pažangą įgyvendinant tikslus ir apie su tikslų įgyvendinimu susijusias problemas Europos Parlamentui ir Tarybai pranešama pagal 41 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos h punktą ir 253247 straipsnio 1 dalies e punktą.;

⇩ naujas

d)programos ir veikla turėtų būti įgyvendinamos taip, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, nedarant didelės žalos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 68 9 straipsnyje nustatytiems aplinkos tikslams, susijusiems su klimato kaitos švelninimu, prisitaikymu prie klimato kaitos, tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga, perėjimu prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrole, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

3.    Kai aktualu, apibrėžiami konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir per nustatytą laiką įgyvendintini tikslai, nurodyti 1 ir 2 dalyse, ir atitinkami, pripažinti, patikimi ir griežti rodikliai.

34 straipsnis

Vertinimai

1.    Atliekami visų programų ir veiklos, susijusių su didelėmis išlaidomis, ex ante ir retrospektyviniai vertinimai, kurie turi būti proporcingi tikslams ir išlaidoms.

2.    Ex ante vertinimais, kuriais remiamasi rengiant programas ir veiklą, grindžiami susijusių programų ar veiklos rezultatų duomenimis ir juose nurodomi bei išanalizuojami spręstini klausimai, Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė, tikslai, numatomas įvairių galimybių poveikis ir stebėsenos bei vertinimo tvarka.

Svarbių programų ar veiklos, kurios gali turėti didelį ekonominį poveikį, poveikį aplinkai ar socialinį poveikį, ex ante vertinimas gali būti atliekamas kaip poveikio vertinimas ir jo metu galėtų būti išnagrinėti ne tik pirmoje pastraipoje nustatyti vykdytini reikalavimai, bet ir įvairios įgyvendinimo metodų pasirinkimo galimybės.

3.    Atliekant retrospektyvinius vertinimus įvertinami programos ar veiklos rezultatai, įskaitant tokius aspektus, kaip efektyvumas, veiksmingumas, suderinamumas, aktualumas ir ES pridėtinė vertė. Retrospektyviniai vertinimai grindžiami informacija, sukaupta taikant stebėsenos priemones ir susijusiems veiksmams nustatytus rodiklius. Jie atliekami bent kartą kiekvienos daugiametės finansinės programos įgyvendinimo laikotarpiu ir, kai įmanoma, numatant pakankamai laiko, kad būtų galima atsižvelgti į nustatytus faktus atliekant ex ante vertinimus arba poveikio vertinimus, kuriais remiamasi rengiant susijusias programas ir veiklą.

35 straipsnis

Privaloma finansinė pažyma

1.    Kartu su bet kuriuo pasiūlymu arba iniciatyva, kuriuos Komisija, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) arba valstybė narė pateikia teisėkūros institucijai ir kurie gali turėti įtakos biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pokyčius, pateikiama finansinė pažyma, kurioje nurodomi mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sąmata, įvertinant įvairias galimas finansavimo galimybes ir atliekant 34 straipsnyje numatytą ex ante vertinimą arba poveikio vertinimą.

Kartu su teisėkūros institucijai pateikto pasiūlymo arba iniciatyvos pakeitimu, kuris gali turėti realų poveikį biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pokyčius, pateikiama pakeitimą siūlančios Sąjungos institucijos parengta finansinė pažyma.

Finansinėje pažymoje nurodomi finansiniai ir ekonominiai duomenys, būtini, kad teisėkūros institucija galėtų įvertinti Sąjungos veiksmų poreikį. Joje pateikiama atitinkama informacija apie suderinamumą su kita Sąjungos veikla ir galimą sinergiją.

Daugiamečių operacijų atveju finansinėje pažymoje pateikiamas numatomas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų ir etatų, įskaitant išorės darbuotojus, metinių poreikių tvarkaraštis ir jų vidutinės trukmės ir, jei įmanoma, ilgalaikio finansinio poveikio vertinimas.

2.    Biudžeto procedūros metu Komisija pateikia būtiną informaciją, kad būtų galima palyginti reikalingus asignavimų pokyčius ir finansinėje pažymoje pateiktas pradines prognozes, atsižvelgiant į pažangą, padarytą teisėkūros institucijai svarstant pateiktą pasiūlymą arba iniciatyvą.

3.    Siekiant sumažinti sukčiavimo, pažeidimų ir tikslų neįgyvendinimo riziką, finansinėje pažymoje pateikiama informacija apie vidaus kontrolės sistemos sąrangą, pagal šią sistemą vykdomos kontrolės sąnaudų ir naudos sąmatą, numatomo klaidų rizikos lygio vertinimą, taip pat informaciją apie esamas ir numatomas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos nuo sukčiavimo priemones.

Šiame vertinime atsižvelgiama į tikėtiną klaidų mastą ir rūšį, taip pat į konkrečias atitinkamos srities politikos sąlygas ir jai taikytinas taisykles.

4.    Pristatydama peržiūrėtus arba naujus pasiūlymus dėl išlaidų, Komisija įvertina kontrolės sistemų sąnaudas ir naudą, taip pat numatomą klaidų rizikos lygį, kaip nurodyta 3 dalyje.

36 straipsnis

Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė

1.    Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, biudžetas vykdomas atliekant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę, tinkamą kiekvienam vykdymo metodui, atsižvelgiant į atitinkamas konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

2.    Biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė taikoma visais valdymo lygmenimis ir jos paskirtis – pateikti pagrįstą patikinimą, kad įgyvendinti šie tikslai:

a)operacijos yra efektyvios, veiksmingos ir ekonomiškos;

b)teikiamos patikimos ataskaitos;

c)saugomas turtas ir informacija;

d)vykdoma sukčiavimo ⇨ , korupcijos, interesų konfliktų, dvigubo finansavimo ⇦ ir ⌦ kitų ⌫ pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesnė su tokiais pažeidimais susijusi veikla ⇨ , be kita ko, elektroniniu būdu registruojant ir saugant duomenis apie Sąjungos lėšų gavėjus, įskaitant jų tikruosius savininkus, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 punkte, ir naudojant bendrą integruotą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo IT sistemą, Komisijos suteiktą prieigai prie tų duomenų ir jų analizei ⇦;

e)vykdomas tinkamas rizikos, susijusios su pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymas atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir atitinkamų mokėjimų pobūdį.

3.    Efektyvi vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima šiuos elementus:

a)užduočių atskyrimą;

b)tinkamą rizikos valdymo ir kontrolės strategiją, kuri apima kontrolę gavėjų lygmeniu;

c)interesų konflikto vengimą;

cd)tinkamą audito seką ir duomenų vientisumą duomenų sistemose ⇨ , įskaitant elektronines ⇦;

de)efektyvumo ir veiksmingumo stebėsenos procedūras;

ef)tolesnės veiklos procedūras, nustačius vidaus kontrolės trūkumus ir išimtis;

fg)periodinį patikimo vidaus kontrolės sistemos veikimo vertinimą.

4.    Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama šiais elementais:

a)tarp atitinkamų kontrolės grandinės dalyvių koordinuojamos tinkamos rizikos valdymo ir kontrolės strategijos ⇨ ir kovos su sukčiavimu strategijos ⇦ įgyvendinimu;

b)atliktų kontrolių rezultatų prieinamumu visiems atitinkamiems kontrolės grandinės dalyviams;

c)kai tikslinga, rėmimusi įgyvendinančių partnerių valdymo deklaracijomis ir nepriklausomomis audito nuomonėmis, jei susijusio darbo kokybė yra tinkama ir priimtina ir jei jis buvo atliktas vadovaujantis sutartais standartais;

d)laiku taikomomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, kai tinkama, atgrasomąsias sankcijas;

e)aiškiais ir nedviprasmiškais teisės aktais grindžiama atitinkama politika, įskaitant pagrindinius aktus dėl vidaus kontrolę reglamentuojančių elementų;

f)kartotinės kontrolės panaikinimu;

g)kontrolės sąnaudų ir naudos santykio gerinimu.

5.    Jei įgyvendinimo laikotarpiu klaidų lygis nuolat išlieka didelis, Komisija nustato kontrolės sistemų trūkumus, išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas bei naudą ir imasi arba pasiūlo imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, supaprastinti taikytinas nuostatas, patobulinti kontrolės sistemas ir pertvarkyti programą arba įgyvendinimo sistemas.

⇩ naujas

6.    Taikant 2 dalies d punktą, atviruoju, sąveikiu ir kompiuterio skaitomu formatu elektroniniu pavidalu registruojami bei saugomi ir Komisijos suteiktoje vienoje integruotoje duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtoje IT sistemoje reguliariai teikiami šie duomenys:

(a)išsamus teisinis gavėjo pavadinimas juridinio asmens atveju, vardas ir pavardė fizinio asmens atveju, jo PVM kodas arba, jei yra, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, arba kitas unikalus identifikatorius valstybės lygmeniu ir finansavimo suma. Fizinio asmens atveju taip pat gimimo data;

(b)Jei gavėjai yra ne fiziniai asmenys, gavėjų tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) vardas (-ai), pavardė(s), gimimo data ir PVM mokėtojo kodas (-ai) arba, jei yra, mokesčių mokėtojo identifikacinis (-iai) numeris (-iai), arba kitas unikalus identifikatorius valstybės lygmeniu.

7.    Siekiant palengvinti rizikos vertinimą atrankos, sutarčių skyrimo, finansinio valdymo, stebėsenos, tyrimų, kontrolės bei audito tikslais ir prisidėti prie veiksmingos sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų, dvigubo finansavimo ir kitų pažeidimų prevencijos, nustatymo, šalinimo ir tolesnių veiksmų, sukuriama viena integruota duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirta IT sistema.

Vienoje integruotoje duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtoje IT sistemoje tvarkomų duomenų naudojimas ir prieiga prie jų turi atitikti taikomas duomenų apsaugos taisykles; jais naudotis ir su jais susipažinti leidžiama tik Komisijai arba 69 straipsnyje nurodytai vykdomajai įstaigai, biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą vykdančioms valstybėms narėms, Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą gaunančioms ir naudojančioms valstybėms narėms, biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą vykdantiems asmenims arba subjektams, OLAF, Audito Rūmams, Europos prokuratūrai ir kitoms Sąjungos tyrimų ir kontrolės įstaigoms, naudojantis atitinkama savo kompetencija.

Komisija yra duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 8 punkte, ir yra atsakinga už vienos integruotos duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtos IT sistemos sukūrimą, valdymą bei priežiūrą, duomenų saugumo, vientisumo ir konfidencialumo užtikrinimą, naudotojų tapatumo nustatymą ir IT sistemos apsaugą nuo netinkamo valdymo bei piktnaudžiavimo.

8.    Valstybės narės, kurios gauna ir naudoja Sąjungos lėšas vykdydamos biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, taiko šio straipsnio 1–7 dalis.

9. Biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą vykdančioms valstybėms narėms taikant šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus, nuorodos į gavėjus suprantamos kaip nuorodos į konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse apibrėžtus gavėjus.

10.    Įgyvendindama kontrolės strategiją, Komisija prireikus rengia ir vykdo kontrolę ir auditus, per kuriuos naudojamasi automatizuotomis IT priemonėmis ir besiformuojančiomis technologijomis.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

8 SKYRIUS

Skaidrumo principas

37 straipsnis

Ataskaitų ir biudžetų skelbimas

1.    Biudžetas sudaromas ir vykdomas, o ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2.    Europos Parlamento pirmininkas užtikrina, kad galutinai priimtas biudžetas ir bet kuris taisomasis biudžetas būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Biudžetai paskelbiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paskelbiama, kad jie galutinai priimti.

Laukiant, kol biudžetas bus oficialiai paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisijos iniciatyva kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per keturias savaites nuo galutinio biudžeto priėmimo, Sąjungos institucijų interneto svetainėje visomis kalbomis paskelbiami galutiniai išsamūs biudžeto duomenys.

Konsoliduotosios metinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Sąjungos institucijų interneto svetainėje.

38 straipsnis

Informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos skelbimas

1.    Komisija ⇨ savo interneto svetainėje paskelbia ⇦ tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie iš biudžeto finansuojamų lėšų gavėjus ⇨ ne vėliau kaip metų, einančių po finansinių metų, kuriais dėl tų lėšų buvo prisiimtas teisinis įsipareigojimas, birželio 30 d. ⇦, kai ji vykdo biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą vykdo ji ⇨ , Sąjungos institucijos pagal 59 straipsnio 1 dalį bei 70 ir 71 straipsniuose nurodyti Sąjungos organai ⇦.

⇩ naujas

Kai biudžetas vykdomas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktus ir kartu su valstybėmis narėmis pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, Komisija informaciją apie gavėjus savo interneto svetainėje paskelbia ne vėliau kaip metų, einančių po finansinių metų, kuriais sudaryta sutartis ar susitarimas, kuriuo nustatytos paramos sąlygos, birželio 30 d. Kai biudžetas vykdomas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, šiame straipsnyje pateiktos nuorodos į gavėjus suprantamos kaip nuorodos į naudos gavėjus, apibrėžtus konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

Šios dalies pirma pastraipa taip pat taikoma kitoms Sąjungos institucijoms, kai jos vykdo biudžetą pagal 59 straipsnio 1 dalį.

2.    Išskyrus 3 dalyje ir 4 dalyse nurodytus atvejus, tinkamai atsižvelgiant į konfidencialumo ir saugumo reikalavimus, ypač asmens duomenų apsaugą, ⇨ atviruoju, sąveikiu ir kompiuterio skaitomu formatu, kuriuo naudojantis galima duomenis rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti, ⇦ skelbiama ši informacija:

⇩ naujas

a)ar gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo;

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

ba)⇨ visas gavėjo teisinis pavadinimas (juridinio asmens atveju) ir jo PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, jei toks yra, arba kitas šalies lygmeniu nustatytas unikalus identifikatorius, ⇦ ⌦ o fizinio asmens atveju – ⌫ gavėjo vardas ir pavardė;

cb)gavėjo buvimo vieta, t. y.:

i)gavėjo adresas, kai gavėjas yra juridinis asmuo;

ii)NUTS 2 lygio regionas, kai gavėjas yra fizinis asmuo ⇨ ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungoje, arba šalis, kai gavėjas yra fizinis asmuo ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Europos Sąjungoje ⇦ ;

dc)suma, dėl kurios prisiimtas teisinis įsipareigojimas ⇨ ir, jei įsipareigojimas susijęs su keliais gavėjais, šios sumos paskirstymas pagal gavėjus (jei tokia informacija turima) ⇦ ;

ed)priemonės pobūdis ir tikslas.Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija skelbiama, tik jei ji susijusi su apdovanojimais, dotacijomis ir sutartimis, skirtais po konkursų, dotacijų skyrimo arba viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat su ekspertais, kurie buvo atrinkti pagal 237 straipsnio 2 dalį.

3.    2 dalyjedalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija neskelbiama ⇨ ir neteikiama skelbti pagal šio straipsnio 6 dalį ⇦:

a)jei ji susijusi su stipendijomis, mokamomis fiziniams asmenims, ir kita tiesiogine parama, mokama fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, kaip nurodyta 195191 straipsnio 4 dalies b punkte;

b)jei ji susijusi su labai mažos vertės sutartimis, skirtomis ekspertams, atrinktiems pagal 242237 straipsnio 2 dalį, ir labai mažos vertės sutartimis, kurių vertė yra mažesnė už nurodytą I priedo 14.4 punkte;

c)jei ji susijusi su finansine parama, teikiama per finansines priemones ⇨ ar biudžeto garantijas ⇦, kurios vertė yra mažesnė nei 500 000 EUR;

d)kai dėl duomenų atskleidimo gali kilti pavojus atitinkamų asmenų ir subjektų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba gali būti pakenkta komerciniams gavėjų interesams;.

⇩ naujas

e) jei konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse nereikalaujama, kad ji būtų skelbiama, kai biudžetas vykdomas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

Pirmos pastraipos c punkte nurodytais atvejais pateikiama informacija, susijusi tik su statistiniais duomenimis, apibendrintais pagal atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, gavėjų geografinę padėtį, ekonominę tipologiją, gautos paramos rūšį ir Sąjungos politikos sritį, pagal kurią suteikta tokia parama.

Fizinių asmenų atveju 2 dalyje pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos atskleidimas grindžiamas tokiais atitinkamais kriterijais, kaip priemonės dažnumas arba rūšis ir susijusios sumos.

4.    Sąjungos lėšas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą naudojantys asmenys ar subjektai skelbia informaciją apie gavėjus laikydamiesi savo taisyklių ir procedūrų tiek, kiek tos taisyklės laikomos lygiavertėmis Komisijai atlikus vertinimą pagal 158154 straipsnio ⇨ 3 dalį ir ⇦ 4 dalies pirmos pastraipos e punktą, ir su sąlyga, kad bet kokiam asmens duomenų skelbimui taikomos šiame straipsnyje išdėstytoms priemonėms lygiavertės apsaugos priemonės.

Pagal 63 straipsnio 3 dalį paskirtos įstaigos skelbia informaciją laikydamosi konkretiems sektoriams skirtų taisyklių. Tos konkretiems sektoriams skirtos taisyklės gali pagal atitinkamą teisinį pagrindą nukrypti nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalių, visų pirma asmens duomenų skelbimo klausimu, jei tai pateisinama remiantis šio straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytais kriterijais ir atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ypatumus.

⇩ naujas

Valstybės narės, kurios vykdydamos biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą gauna ir naudoja Sąjungos lėšas, užtikrina, kad informacija apie jų gavėjus ex post būtų skelbiama vienoje bendroje interneto svetainėje pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

5.    1 dalyje nurodyta informacija paskelbiama Sąjungos institucijų interneto svetainėse ne vėliau kaip metų, einančių po finansinių metų, kuriais dėl tų lėšų buvo prisiimtas teisinis įsipareigojimas, birželio 30 d.

Sąjungos institucijų interneto svetainėse pateikiama nuoroda į interneto svetainės, kurioje galima rasti 1 dalyje nurodytą informaciją, adresą, jei ši informacija nėra paskelbta tiesiogiai tam skirtoje Sąjungos institucijų interneto svetainėje.

Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie šią vieną bendrą interneto svetainę, įskaitant jos adreso nuorodą, kurioje galima rasti 4 dalyje nurodytų ⇨ valstybių narių, ⇦ asmenų, subjektų ar įstaigų pateiktą informaciją.

⇩ naujas

6.    Taikant šio straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas ir nedarant poveikio 4 daliai ir konkretiems sektoriams skirtoms taisyklėms, Sąjungos institucijos, vykdančios biudžetą pagal 59 straipsnio 1 dalį, valstybės narės, vykdančios biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, valstybės narės, kurios, vykdydamos biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, gauna ir naudoja Sąjungos lėšas, asmenys ar subjektai, vykdantys biudžetą pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą bei 70 ir 71 straipsniuose nurodyti Sąjungos organai bent kartą per metus ir ne vėliau kaip iki metų, einančių po finansinių metų, kuriais dėl tų lėšų prisiimtas teisinis įsipareigojimas arba kuriais sudaryta sutartis ar susitarimas, kuriuo nustatytos paramos sąlygos, priklausomai nuo to, kuri sąlyga taikoma, kovo 31 d. elektroniniu būdu atviruoju, sąveikiu ir kompiuterio skaitomu formatu perduoda Komisijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie jų gavėjus, išskyrus šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis.

Be to, perduotini duomenys taip pat apima fizinių asmenų PVM mokėtojo kodą arba mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, jei toks yra, arba kitą šalies lygmeniu nustatytą unikalų identifikatorių, siekiant pagerinti perduodamų duomenų kokybę, tačiau jų nenaudojant skelbimui.

🡻 2018/1046

76.    Jei skelbiami asmens duomenys, informacija pašalinama praėjus dvejiems metams po finansinių metų, kuriais buvo prisiimtas teisinis įsipareigojimas dėl lėšų, pabaigos. Tai taikoma ir asmens duomenims, susijusiems su juridiniais asmenimis, kurių oficialiame pavadinime nurodytas vienas ar daugiau fizinių asmenų.

⇩ naujas

Jei biudžetas vykdomas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktus, asmens duomenys pašalinami praėjus dvejiems metams po finansinių metų, kuriais sudaryta sutartis ar susitarimas, kuriuo nustatytos paramos sąlygos, pabaigos.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1 SKYRIUS

Biudžeto sudarymas

39 straipsnis

Pajamų ir išlaidų sąmatos

1.    Kiekviena kita nei Komisija Sąjungos institucija iki kiekvienų metų liepos 1 d. parengia savo pajamų ir išlaidų sąmatą ir ją nusiunčia Komisijai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

2.    Vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su už vystymosi politiką, kaimynystės politiką, tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir reagavimą į krizes atsakingais Komisijos nariais jų atitinkamos kompetencijos klausimais.

3.    Komisija parengia savo sąmatas ir iškart, kai jos patvirtinamos, jas nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama savo sąmatas, Komisija naudojasi 40 straipsnyje nurodyta informacija.

40 straipsnis

70 straipsnyje nurodytų Sąjungos organų biudžeto sąmata

Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekvienas 70 straipsnyje nurodytas Sąjungos organas, vadovaudamasis savo steigimo dokumentu, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčia savo bendrojo programavimo dokumento projektą, apimantį jo metinį ir daugiametį programavimą ir atitinkamus žmogiškųjų ir finansinių išteklių planus.

41 straipsnis

Biudžeto projektas

1.    Komisija biudžeto projekto pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ne vėliau kaip metų, einančių prieš biudžeto vykdymo metus, rugsėjo 1 d. Tą pasiūlymą ji perduoda nacionaliniams parlamentams susipažinti.

Biudžeto projekte pateikiama bendroji Sąjungos pajamų ir išlaidų suvestinė ir konsoliduotosios 39 straipsnyje nurodytos sąmatos. Jame taip pat gali būti pateikiamos sąmatos, kurios skiriasi nuo Sąjungos institucijų parengtų sąmatų.

Biudžeto projektas sudaromas ir pateikiamas pagal 47–52 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Prieš kiekvieną biudžeto projekto skirsnį pateikiamas atitinkamos Sąjungos institucijos parengtas įvadas.

Komisija parengia bendrą biudžeto projekto įvadą. Bendrą įvadą sudaro finansinės lentelės, kuriose pateikiami pagrindiniai duomenys pagal antraštines dalis ir pagrindžiami vienų finansinių metų asignavimų pokyčiai, palyginti su kitų metų asignavimų pokyčiais, pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas.

2.    Siekdama pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes dėl galiojančių teisės aktų ir svarstomų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio biudžetui, Komisija prie biudžeto projekto prideda orientacinio ateinančių metų finansinio programavimo dokumentą, suskirstytą pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes. Visas finansinis programavimas apima 20202013 m. gruodžio 162 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 2630 punkte nurodytas išlaidų kategorijas 69 . Pateikiamos išlaidų kategorijų, kurios nenurodytos to Tarpinstitucinio susitarimo 2630 punkte, duomenų suvestinės.

Priėmus biudžeto projektą, orientacinio finansinio programavimo dokumentas atnaujinamas įtraukiant biudžeto procedūros ir kitų atitinkamų sprendimų rezultatus.

3.    Prie biudžeto projekto Komisija prideda:

a)lentelę, kurioje palyginamas kitoms Sąjungos institucijoms parengtas biudžeto projektas ir kitų Sąjungos institucijų Komisijai atsiųstos pradinės sąmatos ir, kai taikytina, nurodomos priežastys, kodėl biudžeto projekte pateikiamos sąmatos, kurios skiriasi nuo kitų Sąjungos institucijų parengtų sąmatų;

b)bet kurį darbinį dokumentą, kurį ji laiko naudingu, susijusį su Sąjungos institucijų etatų planais, į kurį įtraukiamas naujausias patvirtintas etatų planas ir kuriame:

i)nurodomi visi Sąjungos įdarbinti darbuotojai, nurodant pagal įdarbinimo sutarties rūšį;

ii)pateikiamas etatų bei išorės personalo ir lyčių pusiausvyros politikos pareiškimas;

iii)⌦ nurodomas ⌫ metų, einančių iki biudžeto projekto pateikimo metų, paskutinę dieną faktiškai užimtų etatų skaičius ir tais pačiais metais faktiškai užimtų etato ekvivalentų skaičiaus metinis vidurkis, nurodant etatų pasiskirstymą pagal pareigybių lygius, lytį ir administracinius vienetus;

iv)⌦ pateikiamas ⌫ pagal politikos sritis suskirstytų etatų planas;

v)⌦ nurodomas ⌫ kiekvienos išorės darbuotojų kategorijos pradinis numatytas etato ekvivalentų skaičius, remiantis leistaisiais asignavimais, ir asmenų, kurie faktiškai dirba metų, kuriais pateikiamas biudžeto projektas, pradžioje, skaičius, nurodant jų pasiskirstymą pagal pareigų grupę ir atitinkamai pagal pareigybių lygius;

c)darbinisį dokumentasą, kuriame pateikiamos 70 ir 71 straipsniuose nurodytų Sąjungos organų pajamos ir išlaidos, taip pat visa informacija apie personalą, kaip nurodyta šios pastraipos b punkte;

d)darbinisį dokumentasą dėl planuojamo asignavimų naudojimo finansiniais metais ⇨ , informaciją apie asignuotųjų pajamų vykdymą praėjusiais metais, įskaitant informaciją apie į finansinius metus perkeltas sumas ⇦ ir neįvykdytus įsipareigojimus;

e)darbinisį dokumentįą dėl administravimui skirtų asignavimų, kuriame nurodomos administracinės išlaidos, kurias Komisija turės vykdyti pagal savo biudžeto skirsnį ⇨ ir darbinį dokumentą dėl 271 straipsnio 1 dalyje nurodytos Komisijos pastatų politikos ⇦;

f)darbinisį dokumentasą dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kuriame taip pat pateikiamas rezultatų ir numatomos tolesnės veiklos įvertinimas;

g)darbinisį dokumentasą dėl tarptautinių organizacijų finansavimo, kuriame pateikiama:

i)visų įnašų, suskirstytų pagal Sąjungos programas ar fondus ir pagal tarptautines organizacijas, suvestinė;

ii)motyvų pareiškimas, kuriame paaiškinama, kodėl veiksmingiau yra Sąjungai finansuoti šias tarptautines organizacijas, o ne veikti tiesiogiai;

h)programų suvestinės arba kiti atitinkami dokumentai es arba kitus atitinkamus dokumentus, kuriuose nurodyta:

i)prie kurių sričių Sąjungos politikos ir kurių tikslų įgyvendinimo prisidedama pagal programą;

ii)aiškus Sąjungos lygmens intervencijos pagrindas laikantis, inter alia, subsidiarumo principo;

iii)pažanga, įgyvendinant programos tikslus, kaip nurodyta 33 straipsnyje;

iv)visapusiškas pagrindimas, įskaitant siūlomų asignavimų dydžio pokyčių sąnaudų ir naudos analizę;

v)informacija apie programos įgyvendinimo einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais rodiklius;

i)mokėjimų tvarkaraščio suvestinėę, kurioje pagal programas ir pagal išlaidų kategorijas apibendrinami mokėjimai, atliktini vėlesniais finansiniais metais siekiant įgyvendinti biudžeto projekte siūlomus biudžeto įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti ankstesniais finansiniais metais.

Jei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės naudojasi finansinėmis priemonėmis, su tomis priemonėmis susijusi informacija įtraukiama į 4 dalyje nurodytą darbinį dokumentą.

4.    Jei Komisija naudojasi finansinėmis priemonėmis, prie biudžeto projekto ji prideda darbinį dokumentą, kuriame kiekvienos finansinės priemonės atveju pateikiama:

a)nuoroda į finansinę priemonę ir jos pagrindinį aktą, taip pat bendras priemonės apibūdinimas, jos poveikis biudžetui, jos trukmė ir Sąjungos įnašo pridėtinė vertė;

b)vykdymo procese dalyvaujančios finansų įstaigos, įskaitant bet kokius klausimus, susijusius su 159155 straipsnio 2 dalies taikymu;

c)finansinės priemonės įnašas įgyvendinant atitinkamos programos tikslus, įvertintas taikant nustatytus rodiklius, įskaitant, kai taikytina, geografinę diversifikaciją;

d)numatytos operacijos, įskaitant tikslines apimtis, grindžiamas tiksliniu svertu ir planuojamu sutelkti privačiuoju kapitalu arba, jei tai nenustatyta, dėl esamų finansinių priemonių kylančiu sverto koeficientu;

e)biudžeto eilutės, atitinkančios susijusias operacijas, suvestinius biudžetinius įsipareigojimus ir mokėjimus iš biudžeto;

f)vidutinis laikotarpis tarp biudžetinio įsipareigojimo dėl finansinių priemonių ir teisinių įsipareigojimų dėl atskirų projektų, išreikštų nuosavo kapitalo ar skolos forma, jei tas laikotarpis viršija trejus metus;

g)pajamos ir mokėjimų susigrąžinimas pagal 213209 straipsnio 3 dalį, pateikiami atskirai, įskaitant jų panaudojimo įvertinimą;

h)investicijų į nuosavą kapitalą vertė, palyginti su ankstesniais metais;

i)rizikai ir įsipareigojimams skirta bendra atidėjinių suma, taip pat visa informacija apie Sąjungos finansinės rizikos poziciją, įskaitant visus neapibrėžtuosius įsipareigojimus;

j)⇨ patirti nuostoliai iš ⇦ turto nuvertėjimas ir pareikalautos garantijos ankstesniais metais ir atitinkami bendri duomenys;

k)finansinės priemonės įgyvendinimo rezultatai, įskaitant padarytas investicijas, tikslinį ir pasiektą sverto ir didinamąjį poveikį, taip pat sutelkto privačiojo kapitalo suma;

l)bendrame atidėjinių fonde sukaupti ištekliai ir, kai taikoma, patikos sąskaitos likutis.

Pirmoje pastraipoje nurodytame darbiniame dokumente taip pat pateikiama administracinių išlaidų, susijusių su valdymo mokesčiais ir kitomis finansinėmis ir veiklos sąnaudomis, sumokėtomis už finansinių priemonių valdymą, apžvalga (iš viso, pagal valdančiąją šalį ir pagal valdomą finansinę priemonę).

Metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu Komisija paaiškina pirmos pastraipos f punkte nurodyto laikotarpio trukmės priežastis ir, kai tinkama, pateikia laikotarpio sutrumpinimo veiksmų planą.

Pirmoje pastraipoje nurodytame darbiniame dokumente lentelėje aiškiai ir glaustai apibendrinama informacija apie kiekvieną finansinę priemonę.

5.    Jei Sąjunga yra suteikusi biudžeto garantiją, Komisija kartu su biudžeto projektu pateikia darbinį dokumentą, kuriame apie kiekvieną biudžeto garantiją ir apie bendrą atidėjinių fondą pateikiama ši informacija:

a)nuoroda į biudžeto garantiją ir jos pagrindinį aktą, taip pat bendras biudžeto garantijos apibūdinimas, jos poveikis biudžeto finansiniams įsipareigojimams, jos trukmė ir Sąjungos paramos pridėtinė vertė;

b)biudžeto garantijos šalys, įskaitant visus klausimus, susijusius su 159155 straipsnio 2 dalies taikymu;

c)biudžeto garantijos įnašas įgyvendinant biudžeto garantijos tikslus, įvertintas taikant nustatytus rodiklius, įskaitant, kai taikytina, geografinę diversifikaciją ir privačiojo sektoriaus išteklių mobilizavimą;

d)suvestinė informacija apie operacijas, kurioms taikoma biudžeto garantija, suskirstyta pagal sektorius, šalis ir priemones, įskaitant, kai taikytina, portfelius ir su kitais Sąjungos veiksmais derinamą paramą;

e)gavėjams pervesta suma, taip pat pagal biudžeto garantiją remiamais projektais pasiekto sverto poveikio įvertinimas;

f)tuo pačiu pagrindu, kaip nurodyta d punkte, grindžiama suvestinė informacija apie reikalavimus mokėti pagal biudžeto garantiją, nuostolius, grąžą, susigrąžintas sumas ir visus kitus gautus mokėjimus;

g)⇨ atidėjinių įsipareigojimams, atsirandantiems dėl kiekvienos biudžeto garantijos, suma, bendro atidėjinių fondo atidėjinių normos tinkamumo ir poreikio jį papildyti vertinimas ⇦ informacija apie bendro atidėjinių fondo finansų valdymą, veiklos rezultatus ir riziką ankstesnių kalendorinių metų pabaigoje;

h)bendro atidėjinių fondo faktinė atidėjinių norma ir, kai taikytina, vėlesnės operacijos pagal 217213 straipsnio 4 dalį.;

i)bendro atidėjinių fondo finansiniai srautai ankstesniais kalendoriniais metais, taip pat dideli sandoriai ir kita aktuali informacija apie Sąjungos finansinės rizikos poziciją;

j)pagal 210 straipsnio 3 dalį atliekamas biudžeto lėšomis dengiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, atsiradusių dėl biudžeto garantijų ar finansinės paramos, tvarumo įvertinimas.

6.    Jei Komisija naudojasi Sąjungos išorės veiksmų patikos fondais, prie biudžeto projekto ji prideda išsamų darbinį dokumentą dėl tų patikos fondų lėšomis remiamos veiklos, įskaitant:

a)jų vykdymą, apimant, inter alia, informaciją apie stebėsenos susitarimus su patikos fondų lėšas naudojančiais subjektais;

b)jų valdymo sąnaudas;

c)kitus įnašus nei Sąjungos įnašai;

d)preliminarų jų veiklos rezultatų įvertinimą remiantis 238234 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis;

e)apibūdinimą, kaip jų veikla buvo prisidėta siekiant priemonės, pagal kurią buvo suteiktas Sąjungos įnašas patikos fondams, pagrindiniame akte nustatytų tikslų.

7.    Komisija prie biudžeto projekto prideda savo sprendimų, kuriais skiriamos baudos konkurencijos teisės srityje, sąrašą ir kiekvienos skirtos baudos sumą, taip pat informaciją, ar tos baudos yra tapusios galutinės, ar dėl jų yra pateiktas arba dar galėtų būti pareikštas ieškinys ⌦ pateiktas apeliacinis skundas ⌫ Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, taip pat, jei įmanoma, informaciją, kada kiekviena iš tų baudų turėtų tapti galutine.

8.    Komisija prie biudžeto projekto prideda darbinį dokumentą, kuriame nurodoma kiekvienos biudžeto eilutės, kurioje gaunamos vidaus ar išorės asignuotosios pajamos:

   a)    numatoma gauti tokių pajamų suma;

   b)    iš ankstesnių metų perkelta numatoma tokių pajamų suma.

89.    Komisija prie biudžeto projekto taip pat prideda bet kurį kitą darbinį dokumentą, kurį ji laiko naudingu Europos Parlamentui ir Tarybai siekiant įvertinti biudžeto prašymus.

910.    Pagal Tarybos sprendimo 2010/427/ES 70 8 straipsnio 5 dalį Komisija kartu su biudžeto projektu Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda darbinį dokumentą, kuriame išsamiai pateikiamos:

a)visos su Sąjungos išorės veiksmais, įskaitant BUSP bei bendros saugumo ir gynybos politikos užduotis, susijusios administracinės ir veiklos išlaidos, finansuojamos iš biudžeto;

b)EIVT ankstesnių metų bendros administracinės išlaidos, suskirstytos į išlaidas pagal Sąjungos delegacijas ir EIVT centrinės administracijos išlaidas, taip pat veiklos išlaidos, suskirstytos pagal geografines vietoves (regionus, šalis), temines sritis, Sąjungos delegacijas ir misijas.

1011.    10 dalyje nurodytame darbiniame dokumente taip pat:

a)nurodomas kiekvienos Sąjungos delegacijos, taip pat EIVT centrinės administracijos kiekvienos kategorijos kiekvieno lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinųjų etatų, įskaitant sutartininkus ir vietos darbuotojus, skaičius, patvirtintas neviršijant asignavimų;

b)nurodomas bet koks EIVT centrinės administracijos ir visų Sąjungos delegacijų etatų skaičiaus padidinimas arba sumažinimas pagal pareigybių lygius ir kategorijas, palyginti su ankstesniais finansiniais metais;

c)nurodomas finansiniams metams ir ankstesniems finansiniams metams patvirtintų etatų skaičius, taip pat etatų, kuriuos užima valstybių narių komandiruoti diplomatai ir Sąjungos pareigūnai, skaičius;

d)pateikiamas išsamus visų Sąjungos delegacijų darbuotojų, dirbusių biudžeto projekto teikimo metu, aprašas, įskaitant jų suskirstymą pagal geografines vietoves, lytį, atskiras valstybes ir misijas, nurodant į etatų planą įrašytus etatus, sutartininkus, vietos darbuotojus ir komandiruotus nacionalinius ekspertus, taip pat asignavimus, kurių biudžeto projekte prašoma tokių rūšių personalui, pateikiant atitinkamas etato ekvivalentų sąmatas remiantis prašomais asignavimais.

42 straipsnis

Biudžeto projekto taisomasis raštas

Remdamasi bet kokia nauja informacija, kurios sudarant biudžeto projektą nebuvo turima, Komisija savo iniciatyva arba kitos Sąjungos institucijos prašymu, susijusiu su tai institucijai skirtu biudžeto skirsniu, gali prieš sušaukiant SESV 314 straipsnyje nurodytą Taikinimo komitetą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti biudžeto projekto vieną ar daugiau taisomųjų raštų. Tokie raštai gali apimti taisomąjį raštą, kuriuo visų pirma atnaujinama žemės ūkio išlaidų sąmata.

43 straipsnis

Valstybių narių pareigos priėmus biudžetą

1.    Europos Parlamento pirmininkas SESV 314 straipsnio 9 dalyje ir Euratomo sutarties 106a straipsnyje numatyta tvarka paskelbia, kad biudžetas galutinai priimtas.

2.    Paskelbus, kad biudžetas galutinai priimtas, kiekviena valstybė narė nuo kitų finansinių metų sausio 1 d. arba nuo paskelbimo apie galutinį biudžeto priėmimą dienos, jei tai įvyksta po sausio 1 d., privalo atlikti Sąjungai mokėtinus mokėjimus, kaip nurodyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 ⇨ , Reglamente (ES, Euratomas) 2021/770 ir Reglamente (ES, Euratomas) [XXX] ⇦.

44 straipsnis

Taisomųjų biudžetų projektai

1.    Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie visų pirma yra orientuoti į pajamas, šiomis aplinkybėmis siekiant:

a)į biudžetą įtraukti ankstesnių finansinių metų likutį laikantis 18 straipsnyje nustatytos tvarkos;

b)peržiūrėti nuosavų išteklių prognozę, remiantis naujausiomis ekonominėmis prognozėmis;

c)atnaujinti peržiūrėtą nuosavų išteklių ir kitų pajamų prognozę, taip pat peržiūrėti turimus mokėjimų asignavimus ir jų poreikius.

Jei yra neišvengiamų, išimtinių arba nenumatytų aplinkybių, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą, Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie pirmiausia yra orientuoti į išlaidas.

2.    Tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta 1 dalyje, kitų nei Komisija Sąjungos institucijų prašymai dėl taisomųjų biudžetų turi būti siunčiami Komisijai.

Prieš pateikdamos taisomojo biudžeto projektą, Komisija ir kitos atitinkamos Sąjungos institucijos išnagrinėja atitinkamų asignavimų perskirstymo galimybę, ypač atsižvelgdamos į visus galimus nevisiško asignavimų panaudojimo atvejus.

Taisomiesiems biudžetams taikomas 43 straipsnis. Taisomieji biudžetai pagrindžiami nuorodomis į biudžetą, kurio sąmatos jais taisomos.

3.    Komisija, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes arba Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo atveju, kai taisomojo biudžeto projektas gali būti pateikiamas bet kuriuo atitinkamų metų metu, savo taisomųjų biudžetų projektus vienu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip kiekvienų finansinių metų rugsėjo 1 d. Ji gali pridėti nuomonę prie kitų Sąjungos institucijų prašymų dėl taisomųjų biudžetų.

4.    Kartu su taisomųjų biudžetų projektais pateikiami motyvų pareiškimai ir jų sudarymo metu turima informacija apie biudžeto vykdymą ankstesniais ir einamaisiais finansiniais metais.

45 straipsnis

Išankstinis sąmatų ir biudžeto projektų perdavimas

Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti nukelti tam tikras sąmatų perdavimo ir biudžeto projekto priėmimo bei perdavimo datas. Tačiau dėl tokio susitarimo nesutrumpinami ir nepailginami pagal SESV 314 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį tiems tekstams svarstyti numatyti laikotarpiai.

2 SKYRIUS

Biudžeto struktūra ir pateikimas

46 straipsnis

Biudžeto struktūra

Biudžetą sudaro:

a)bendroji pajamų ir išlaidų suvestinė;

b)atskiri skirsniai, skirti kiekvienai Sąjungos institucijai (išskyrus Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, kurioms skirtas vienas skirsnis), suskirstyti į pajamų ir išlaidų suvestines.

47 straipsnis

Biudžeto nomenklatūra

1.    Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos pajamas ir kitų Sąjungos institucijų pajamas ir išlaidas pagal jų rūšį arba panaudojimą, kuriam jos priskirtos, suskirsto į antraštines dalis, skyrius, straipsnius ir punktus.

2.    Komisijai skirto biudžeto skirsnio išlaidų suvestinė pateikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos priimtą nomenklatūrą ir yra klasifikuojama pagal išlaidų paskirtį.

Kiekviena antraštinė dalis atitinka politikos sritį, o kiekvienas skyrius paprastai atitinka programą ar veiklą.

Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti įrašyti veiklos asignavimai ir administraciniai asignavimai. Vienos antraštinės dalies administraciniai asignavimai sugrupuojami į vieną skyrių.

Biudžeto nomenklatūra atitinka konkretumo, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principus. Ja užtikrinamas aiškumas ir skaidrumas, būtini biudžeto procesui vykdyti, palengvinant pagrindinių tikslų, nurodytų atitinkamuose teisiniuose pagrinduose, nustatymą, suteikiant galimybę pasirinkti galimus politinius prioritetus ir užtikrinant veiksmingą ir efektyvų vykdymą.

3.    Komisija gali paprašyti įrašyti simbolinį įrašą pro memoria įraše, kuriame nėra nurodyti leistini asignavimai. Toks prašymas patvirtinamas pagal 31 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.    Jei atskirų antraštinių dalių administraciniai asignavimai yra suskirstyti pagal paskirtį, jie klasifikuojami taip:

a)išlaidos personalui, patvirtintam etatų plane, kurios apima tas išlaidas atitinkančią asignavimų sumą ir etatų skaičių etatų plane;

b)išlaidos išorės personalui ir kitos išlaidos, nurodytos 30 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ir finansuojamos pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją „Administravimas“;

c)išlaidos pastatams ir kitos susijusios išlaidos, įskaitant valymą ir priežiūrą, nuomą ir nuomojimą, telekomunikacijas, vandenį, dujas ir elektrąvalymo ir priežiūros, nuomos ir nuomojimo, telekomunikacijų, vandens, dujų ir elektros išlaidas;

d)išlaidos išorės personalui ir techninei pagalbai, tiesiogiai susijusiemsos su programų įgyvendinimu.

Visos tų rūšių Komisijos administracinės išlaidos, kurios yra bendros kelioms antraštinėms dalims, nurodomos atskiroje suvestinėje, klasifikuojant jas pagal rūšį.

48 straipsnis

Neigiamos pajamos

1.    Biudžete negali būti neigiamų pajamų, išskyrus tuos atvejus, kai jos susidaro dėl iš viso neigiamo atlyginimo už indėlius.

⇩ naujas

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies, iš biudžeto pajamų atimama:

a) bendras neigiamas atlyginimas už indėlius;

b) kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas panaikina arba sumažina 109 straipsnio 1 dalyje nurodytas baudų, kitų nuobaudų arba sankcijų pagal SESV arba Euratomo sutartį sumas, bet kokios suinteresuotosioms šalims mokėtinos palūkanos ar kiti mokesčiai, įskaitant su tomis sumomis susijusią neigiamą grąžą.

🡻 2018/1046

32. Nuosavus išteklius, sumokėtus pagal Sprendimą (ES, Euratomas) 2020/20532014/335/ES, Euratomas, sudaro grynosios sumos, kurios biudžeto pajamų suvestinėje taip ir įrašomos.

49 straipsnis

Atidėjiniai

1.    Kiekviename biudžeto skirsnyje gali būti antraštinė dalis „Atidėjiniai“. Asignavimai į tą antraštinę dalį įrašomi bet kuriuo iš šių atvejų:

a)biudžeto sudarymo metu nėra pagrindinio akto atitinkamam veiksmui;

b)yra rimtas pagrindas abejoti asignavimų pakankamumu arba galimybe patikimo finansų valdymo principu grindžiamomis sąlygomis panaudoti į atitinkamas biudžeto eilutes įtrauktus asignavimus.

Tos antraštinės dalies asignavimai gali būti naudojami tik atlikus perkėlimus laikantis šio reglamento 30 straipsnio 21 dalies pirmos pastraipos c punkte a punkte nustatytos tvarkos, kai pagrindinio akto priėmimui taikoma SESV 294 straipsnyje nustatyta tvarka, o visais kitais atvejais – šio reglamento 31 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2.    Esant dideliems naudojimo sunkumams, Komisija finansiniais metais gali pasiūlyti asignavimus perkelti į antraštinę dalį „Atidėjiniai“. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl tokių perkėlimų priima 31 straipsnyje numatyta tvarka.

50 straipsnis

Neigiamas rezervas

Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje gali būti ne didesnis kaip 200 000 000 EUR neigiamas rezervas. Tokį rezervą, kuris įtraukiamas į atskirą antraštinę dalį, sudaro tik mokėjimų asignavimai.

Tas neigiamas rezervas panaudojamas iki finansinių metų pabaigos, atliekant perkėlimą laikantis 30 ir 31 straipsniuose nustatytos tvarkos.

51 straipsnis

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

1.    Į Komisijai skirtą biudžeto skirsnį įtraukiamas neatidėliotinos pagalbos trečiosioms valstybėms rezervas.

2.    1 dalyje nurodytas rezervas panaudojamas iki finansinių metų pabaigos, atliekant perkėlimą laikantis 30 ir 32 straipsniuose nustatytos tvarkos.

52 straipsnis

Biudžeto pateikimas

1.    Biudžete pateikiama:

a)bendrojoje pajamų ir išlaidų suvestinėje:

i)einamųjų finansinių metų (n metų) Sąjungos pajamų sąmata;

ii)ankstesnių finansinių metų pajamų sąmata ir n–2 metų pajamos;

iii)n metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;

iv)ankstesnių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai;

v)n–2 metų įsipareigotos išlaidos ir apmokėtos išlaidos; pastarosios taip pat išreiškiamos kaip procentinė n metų biudžeto dalis;

vi)atitinkamos pastabos dėl kiekvieno struktūrinio vieneto, kaip nustatyta 47 straipsnio 1 dalyje, įskaitant pagrindinio teisės akto, jeigu toks yra, nuorodas, taip pat visus atitinkamus paaiškinimus, susijusius su asignavimų pobūdžiu ir paskirtimi;

b)kiekviename skirsnyje – pajamos ir išlaidos, laikantis tos pačios a punkte nurodytos struktūros;

c)personalo atveju:

i)kiekviename skirsnyje – etatų planas, kuriame nustatomas kiekvienos tarnybos kiekvienos kategorijos ir kiekvieno pareigybės lygio etatų skaičius ir nuolatinių bei laikinųjų etatų skaičius, patvirtintas neviršijant asignavimų;

ii)personalo, kuriam atlygis mokamas iš asignavimų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skirtų tiesioginei veiklai, etatų planas, ir personalo, kuriam atlygis mokamas iš tų pačių asignavimų, skirtų netiesioginei veiklai, etatų planas; etatų planuose darbuotojai skirstomi pagal kategorijas ir pareigybių lygius, atskirai nurodant nuolatinius ir laikinuosius etatus, patvirtintus neviršijant asignavimų;

iii)etatų planas, kuriame nustatomas kiekvieno 70 straipsnyje nurodyto Sąjungos organo, gaunančio biudžetui priskiriamą įnašą, kiekvienos kategorijos ir kiekvieno pareigybės lygio etatų skaičius. Etatų planuose šalia finansiniams metams patvirtintų etatų skaičiaus nurodomas ankstesniais metais patvirtintas skaičius. Euratomo tiekimo agentūros personalas Komisijos etatų plane nurodomas atskirai;

d)finansinės paramos ir biudžeto garantijų atveju:

i)bendrojoje pajamų suvestinėje – atitinkamas operacijas atitinkančios biudžeto eilutės, kuriose turi būti įrašomos iš gavėjų, kurie iš pradžių neįvykdė skolinių įsipareigojimų, gautos grąžintos sumos. Tose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas pro memoria ir atitinkamos pastabos;

ii)Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje:

–biudžeto eilutės, kuriose parodomos biudžeto garantijos atitinkamų operacijų atžvilgiu. Tose eilutėse įrašomas simbolinis įrašas pro memoria, jei neatsirado jokių išlaidų, kurias reikia apmokėti iš galutinių išteklių;

–pastabos, kuriose pateikiamos nuorodos į pagrindinį aktą ir numatytų operacijų apimtį, trukmę ir Sąjungos tokioms operacijoms suteiktą finansinę garantiją;

iii)dokumente, pridedamame prie Komisijai skirto biudžeto skirsnio, kuriame parodoma ir atitinkama rizika:

–vykdomos kapitalo operacijos ir skolos valdymas;

–n metų kapitalo operacijos ir skolos valdymas;

⇩ naujas

–išsami skolinimosi ir skolinimo operacijų apžvalga.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

e)finansinių priemonių, kurios turi būti nustatytos be pagrindinio akto, atveju:

i)biudžeto eilutės, atitinkančios atitinkamas operacijas;

ii)bendras finansinių priemonių aprašymas, įskaitant jų trukmę ir poveikį biudžetui;

iii)numatomos operacijos, įskaitant tikslines apimtis, grindžiamas numatomu sverto ir didinamuoju poveikiu;

f)pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą asmenų ar subjektų atliekamo lėšų vykdymo atveju:

i)nuoroda į atitinkamos programos pagrindinį aktą;

ii)atitinkamos biudžeto eilutės;

iii)bendras veiksmo apibūdinimas, įskaitant jo trukmę ir poveikį biudžetui;

g)visa BUSP išlaidų suma, įrašyta į skyrių pavadinimu „BUSP“, pateikiant konkrečius straipsnius, apimančius BUSP išlaidas ir konkrečias biudžeto eilutes, kuriose nurodytos bent svarbiausios atskiros misijos.

2.    Be 1 dalyje nurodytų dokumentų, Europos Parlamentas ir Taryba gali prie biudžeto pridėti kitus atitinkamus dokumentus.

53 straipsnis

Etatų planų taisyklės

1.    52 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame etatų plane kiekvienai Sąjungos institucijai arba organui nustatomos absoliučios ribos. Nedaroma jokių nustatytą ribą viršijančių paskyrimų.

Tačiau, išskyrus AD 14, AD 15 ir AD 16 pareigybių lygių atveju, kiekviena Sąjungos institucija arba įstaiga savo etatų planuose gali keisti ne daugiau kaip 10 % patvirtintų etatų skaičiaus, laikydamasi šių sąlygų:

a)nedaromas poveikis personalo asignavimų dydžiui per visus finansinius metus;

b)neviršijamas bendras kiekviename etatų plane patvirtintų etatų skaičius;

c)Sąjungos institucija ar organas kartu su kitomis Sąjungos institucijomis ir organais dalyvavo Komisijos inicijuoto darbuotojų vertinimo metu atliekamoje lyginamojoje analizėje.

Likus trims savaitėms iki antroje pastraipoje nurodytų pakeitimų Sąjungos institucija apie savo ketinimą padaryti pakeitimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia tinkamai pagrįstus prieštaravimus, Sąjungos institucija nedaro pakeitimų ir taikoma 44 straipsnyje nustatyta procedūra.

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, darbo ne visą darbo dieną, kurį, vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatais, leidžia paskyrimų tarnyba, tikslai gali būti pasiekiami kitais paskyrimais.

3 SKYRIUS

Biudžetinė drausmė

54 straipsnis

Daugiametės finansinės programos ir ⌦ Sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos ⌫ Sprendimo 2014/335/ES, Euratomas laikymasis

Biudžete laikomasi daugiametės finansinės programos ir Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 2014/335/ES, Euratomas.

55 straipsnis

Sąjungos aktų suderinamumas su biudžetu

Jei įgyvendinant Sąjungos aktą viršijami biudžete numatyti asignavimai, toks aktas finansiniu atžvilgiu gali būti įgyvendinamas tik atitinkamai iš dalies pakeitus biudžetą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO VYKDYMAS

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

56 straipsnis

Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą

1.    Komisija biudžeto pajamas ir išlaidas vykdo pagal šį reglamentą savo atsakomybe ir neviršydama leistųjų asignavimų.

2.    Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą.

57 straipsnis

Informacija apie asmens duomenų perdavimą audito tikslais

⇨ Taikant tiesioginį valdymą įgyvendinamose skyrimo procedūrose, be kita ko, ⇦ bBet kokiame kvietime, susijusiame su dotacijomis, ⇨ nepiniginiu dovanojamu turtu, ⇦ viešaisiais pirkimais arba apdovanojimais, potencialūs naudos gavėjai, kandidatai, konkurso dalyviai ir kiti dalyviai pagal Reglamentą (ES) 2018/1725(EB) Nr. 45/2001 informuojami, kad, siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus, jų asmens duomenys gali būti perduoti vidaus audito tarnyboms, Audito Rūmams ⇨ , Europos prokuratūrai ⇦ arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), jais taip pat gali keistis Komisijos leidimus suteikiantys pareigūnai ir vykdomosios įstaigos, nurodytos šio reglamento 69 straipsnyje, bei Sąjungos organai, nurodyti šio reglamento 70 ir 71 straipsniuose.

58 straipsnis

Pagrindinis aktas ir išimtys

1.    Į biudžetą įtraukti asignavimai bet kuriam Sąjungos veiksmui naudojami tik priėmus pagrindinį aktą.

2.    Nukrypstant nuo 1 dalies ir taikant 3, 4 ir 5 dalyse išdėstytas sąlygas toliau nurodyti asignavimai gali būti vykdomi nepriėmus pagrindinio akto, jei veiksmai, kuriems finansuoti šie asignavimai yra skirti, priskiriami Sąjungos kompetencijai:

a)asignavimai eksperimentinio pobūdžio bandomiesiems projektams, skirtiems veiksmo įgyvendinamumui ir naudingumui nustatyti;

b)asignavimai parengiamiesiems veiksmams SESV ir Euratomo sutarties taikymo srityse, skirti pasiūlymams parengti siekiant patvirtinti būsimus veiksmus;

c)asignavimai parengiamosioms priemonėms ES sutarties V antraštinės dalies srityje;

d)asignavimai vienkartiniams veiksmams arba neapibrėžtos trukmės veiksmams, kuriuos Komisija vykdo pagal SESV ir Euratomo sutartį įgyvendindama dėl jos prerogatyvų instituciniu lygmeniu kylančias užduotis, nesusijusias su šios dalies b punkte nurodyta jos teisėkūros iniciatyvos teise teikti pasiūlymus, ir remdamasi jai tiesiogiai SESV 154, 156, 159 ir 160 straipsniais, SESV 168 straipsnio 2 dalimi, 171 straipsnio 2 dalimi ir 173 straipsnio 2 dalimi, SESV 175 straipsnio antra pastraipa, SESV 181 straipsnio 2 dalimi, SESV 190 straipsniu ir 210 straipsnio 2 dalimi bei SESV 214 straipsnio 6 dalimi ir Euratomo sutarties 70 straipsniu ir 77–85 straipsniais suteiktais konkrečiais įgaliojimais;

e)asignavimai kiekvienos Sąjungos institucijos veiklai pagal jos administracinį savarankiškumą.

3.    2 dalies a punkte nurodytų asignavimų atveju atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įtraukiami į biudžetą ne daugiau nei dvejus finansinius metus iš eilės. Bendra asignavimų bandomiesiems projektams suma bet kuriais finansiniais metais neturi viršyti 40 000 000 EUR.

4.    2 dalies b punkte nurodytų asignavimų atveju parengiamųjų veiksmų atžvilgiu laikomasi nuoseklaus požiūrio ir šie veiksmai gali būti įvairių formų. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai gali būti įtraukiami į biudžetą ne daugiau nei trejus finansinius metus iš eilės. Procedūra, skirta atitinkamam pagrindiniam aktui priimti, užbaigiama iki trečiųjų finansinių metų pabaigos. Tos procedūros metu asignavimų priskyrimas įsipareigojimams turi atitikti parengiamųjų veiksmų specifinius bruožus, susijusius su numatoma veikla, siekiamais tikslais ir gavėjais. Todėl įsipareigotų asignavimų suma savo suma neturi atitikti numatytų paties galutinio veiksmo finansavimo priemonių.

Bendra asignavimų naujiems parengiamiesiems veiksmams, nurodytiems 2 dalies b punkte, suma bet kuriais finansiniais metais neturi viršyti 50 000 000 EUR, o bendra faktinė parengiamiesiems veiksmams jau priskirtų asignavimų suma neturi viršyti 100 000 000 EUR.

5.    2 dalies c punkte nurodytų asignavimų atveju parengiamosios priemonės turi būti trumpalaikės ir skirtos sudaryti sąlygas Sąjungos veiksmams, vykdomiems siekiant BUSP tikslų, ir būtinų teisinių priemonių patvirtinimui.

Sąjungos krizių valdymo operacijų tikslais parengiamosios priemonės yra skirtos, inter alia, veiklos poreikiams įvertinti, greitam pradiniam išteklių skyrimui užtikrinti arba sąlygoms pradėti veiklą vietoje sudaryti. Dėl parengiamųjų priemonių susitariama Taryboje, remiantis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu.

Siekdamas užtikrinti spartų parengiamųjų priemonių įgyvendinimą, vyriausiasis įgaliotinis kuo anksčiau informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją apie Tarybos ketinimą pradėti įgyvendinti parengiamąją priemonę ir visų pirma apie tam tikslui numatomus reikalingus išteklius. Komisija imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų greitą lėšų išmokėjimą.

Finansuojant priemones, dėl kurių susitarta Taryboje ir kurios skirtos Sąjungos krizių valdymo operacijoms pagal ES sutarties V antraštinę dalį parengti, padengiamos papildomos išlaidos, kurios susidaro tiesiogiai siunčiant į krizės vietą misiją arba grupę, kurioje, inter alia, dalyvauja Sąjungos institucijų darbuotojai, įskaitant draudimo didelės rizikos atveju, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas bei dienpinigius.

59 straipsnis

Kitų nei Komisija Sąjungos institucijų biudžeto vykdymas

1.    Komisija kitoms Sąjungos institucijoms suteikia reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti.

2.    Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti joms skirtus asignavimus, Sąjungos institucijos gali viena su kita sudaryti tarnybų lygmens susitarimus, kuriais būtų nustatytos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas paslaugų teikimas, prekių tiekimas, darbų vykdymas arba pastatų sutarčių įgyvendinimas.

Tais susitarimais sudaromos galimybės pervesti asignavimus arba susigrąžinti išlaidas, kurie susidaro juos įgyvendinant.

3.    2 dalyje nurodytus susitarimus dėl paslaugų lygio tarpusavyje taip pat gali sudaryti Sąjungos institucijų ⌦ departamentai ⌫, Sąjungos organai, Europos tarnybos ir įstaigos departamentai ar asmenys, kuriems pavesta įgyvendinti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir Europos mokyklų valdytojų tarybos Generalinio sekretoriaus tarnyba. Komisija ir kitos Sąjungos institucijos reguliariai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie susitarimus dėl paslaugų lygio, kuriuos jos sudaro su kitomis Sąjungos institucijomis.

60 straipsnis

Biudžeto vykdymo įgaliojimų delegavimas

1.    Komisija ir kiekviena kita Sąjungos institucija gali deleguoti biudžeto vykdymo įgaliojimus savo departamentams vadovaudamosi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, savo vidaus taisyklėmis ir laikydamosi delegavimo dokumente nustatytų apribojimų. Tokiu būdu įgalioti subjektai veikia pagal jiems aiškiai suteiktus įgaliojimus.

2.    Papildomai prie 1 dalies, Komisija gali su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus deleguoti Sąjungos delegacijų vadovams ir, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą tų vadovų nebuvimo laikotarpiu – Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams. Toks įgaliojimų delegavimas neturi daryti poveikio Sąjungos delegacijų vadovų atsakomybei už biudžeto vykdymą. Jei Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpis yra ilgesnis nei keturios savaitės, Komisija peržiūri savo sprendimą dėl biudžeto vykdymo įgaliojimų delegavimo. Kai Sąjungos delegacijų vadovai, o jų nebuvimo laikotarpiu – jų pavaduotojai, veikia kaip Komisijos perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, jie taiko Komisijos biudžeto vykdymo taisykles, o jų pareigos ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito Komisijos perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno.

Komisija gali atšaukti pirmoje pastraipoje nurodytų įgaliojimų delegavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.

Pirmos pastraipos tikslais vyriausiasis įgaliotinis imasi priemonių, būtinų Sąjungos delegacijų ir Komisijos departamentų bendradarbiavimui palengvinti.

3.    Išimties tvarka EIVT gali su jos pačios biudžeto skirsnyje nurodytais veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus deleguoti Sąjungos delegacijose dirbantiems Komisijos darbuotojams, kai tai būtina siekiant užtikrinti tokių delegacijų administravimo tęstinumą EIVT kompetentingo leidimus suteikiančio pareigūno nebuvimo valstybėje, kurioje jo delegacija yra įsteigta, laikotarpiu. Išimtiniais atvejais, kai Sąjungos delegacijose dirbantys Komisijos darbuotojai veikia kaip EIVT perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, jie taiko EIVT biudžeto vykdymo vidaus taisykles, o jų pareigos ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito EIVT perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno.

EIVT gali atšaukti pirmoje pastraipoje nurodytų įgaliojimų delegavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.

61 straipsnis

Interesų konfliktas

1.    Finansų pareigūnai šios antraštinės dalies 4 skyriaus prasme, ir kiti asmenys, įskaitant bet kokio lygmens nacionalines institucijas, dalyvaujantys biudžeto įgyvendinime taikant tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą, įskaitant su juo susijusius parengiamuosius aktus, auditą arba kontrolę, turi nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių gali kilti jų interesų ir Sąjungos interesų konfliktas. Be to, jie imasi atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktui vykdant jų atsakomybei tenkančias funkcijas ir būtų reaguojama į situacijas, kurios gali būti objektyviai suprantamos kaip interesų konfliktas.

2.    Jei esama interesų konflikto rizikos, susijusios su nacionalinės institucijos darbuotoju, atitinkamas asmuo perduoda šį klausimą savo tiesioginiam vadovui. Jeigu tokia rizika yra darbuotojų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, atveju, toks asmuo perduoda klausimą atitinkamam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui. Atitinkamas tiesioginis vadovas arba deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas raštu patvirtina, ar nustatyta, kad esama interesų konflikto. Kai nustatyta, kad yra toks interesų konfliktas, paskyrimų tarnyba arba atitinkama nacionalinė institucija užtikrina, kad atitinkamas asmuo nutrauktų visą savo veiklą tuo klausimu. Atitinkamas deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas arba atitinkama nacionalinė institucija užtikrina, kad laikantis taikytinos teisės ⇨ , be kita ko, atvejais, susijusiais su nacionalinės institucijos darbuotoju, – su interesų konfliktu susijusios nacionalinės teisės, ⇦ būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų.

3.    1 dalies tikslais interesų konflikto esama tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politinėmis ar nacionalinėmis pažiūromis, ekonominiais interesais arba kitais tiesioginiais ar netiesioginiais asmeniniais interesais, kyla pavojus, kad finansų pareigūnas arba kitas asmuo, kaip nurodyta 1 dalyje, nebegalės nešališkai ir objektyviai vykdyti savo funkcijų.

2 SKYRIUS

Vykdymo metodai

62 straipsnis

Biudžeto vykdymo metodai

1.    Komisija biudžetą vykdo bet kuriuo iš šių būdų:

a)tiesiogiai (tiesioginis valdymas), kaip išdėstyta 126125–157153 straipsniuose, per savo departamentus, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose vadovaujant atitinkamam delegacijos vadovui, laikantis 60 straipsnio 2 dalies arba per vykdomąsias įstaigas, kaip nurodyta 69 straipsnyje;

b)taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis (pasidalijamasis valdymas), kaip išdėstyta 63 straipsnyje ir 126125–130129 straipsniuose;

c)netiesiogiai (netiesioginis valdymas), kaip išdėstyta 126125–153149 straipsniuose ir 158154–163159 straipsniuose, kai tai numatyta pagrindiniame akte arba 58 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytais atvejais, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

i)trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams ⇨ , kaip nurodyta 162 straipsnyje ⇦ ;

ii)tarptautinėms organizacijoms arba jų agentūroms 160156 straipsnio prasme;

iii)Europos investicijų bankui (toliau – EIB) arba Europos investicijų fondui (toliau – EIF), arba jiems abiem, veikiantiems kaip grupė (toliau – EIB grupė);

iv)70 ir 71 straipsniuose nurodytiems Sąjungos organams;

v)viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms, įskaitant valstybių narių organizacijas;

vi)įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, įskaitant valstybių narių organizacijas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

vii)įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

viii)atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį ;.

⇩ naujas

ix)valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų vykdymas arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja v arba vi punktuose nurodytos įstaigos, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punkto vi ⇨ ir vii ⇦ papunktįčius reikalaujama finansinių garantijų suma gali būti nurodyta atitinkamame pagrindiniame akte ir ji gali būti apribota Sąjungos didžiausia įnašo atitinkamai įstaigai suma. Kelių garantų atveju bendros atsakomybės, kuri turi būti padengta garantijomis, sumos paskirstymas nurodomas susitarime dėl įnašo, kuriame gali būti numatyta, jog kiekvieno garanto atsakomybė turi būti proporcinga atitinkamo jų įnašo įstaigai daliai.

2.    Tiesioginio valdymo tikslais Komisija gali naudoti VII, VIII, IX, X ir XII antraštinėse dalyse nurodytas priemones.

Pasidalijamojo valdymo tikslais biudžeto vykdymo priemonės yra numatomos konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

Netiesioginio valdymo tikslais Komisija taiko VI antraštinę dalį, o finansinių priemonių ir biudžeto garantijų atveju – VI ir X antraštines dalis. Įgyvendinimo subjektai taiko atitinkame susitarime dėl įnašo išdėstytas biudžeto vykdymo priemones.

3.    Komisija yra atsakinga už biudžeto vykdymą pagal SESV 317 straipsnį ir neturi deleguoti tų užduočių trečiosioms šalims, kai tokios užduotys yra susijusios su plačiu veikimu savo nuožiūra priimant politinius sprendimus.

Sudarydama sutartis pagal šio reglamento VII antraštinę dalį Komisija neturi užsakyti atlikti užduočių, susijusių su viešosios institucijos funkcijų vykdymu ir veikimu savo nuožiūra.

63 straipsnis

Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

1.    Kai Komisija vykdo biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą, su biudžeto vykdymu susijusios užduotys deleguojamos valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiksmo matomumą. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės vykdo savo atitinkamas kontrolės ir audito pareigas ir prisiima iš to išplaukiančią atsakomybę, nustatytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos nustatomos konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

2.    Vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:

a)užtikrina, kad biudžeto lėšomis finansuojami veiksmai būtų įgyvendinami tinkamai, veiksmingai ir pagal taikytinas konkretiems sektoriams skirtas taisykles;

b)pagal 3 dalį paskiria įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę, ir prižiūri tokias įstaigas;

c)užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimui, juos nustato ir pašalina;

d)vadovaudamosi šiuo reglamentu ir konkretiems sektoriams skirtomis taisyklėmis bendradarbiauja su Komisija, OLAF ir Audito Rūmais, o tų pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 71 tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančių valstybių narių atveju – su Europos prokuratūra.

Siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, valstybės narės, laikydamosi proporcingumo principo ir vadovaudamosi šiuo straipsniu bei atitinkamomis konkretiems sektoriams skirtomis taisyklėmis, vykdo ex ante ir ex post kontrolę, įskaitant, kai tikslinga, reprezentatyviųjų ir (arba) rizika grindžiamų sandorių imčių patikras vietoje. Jos taip pat susigrąžina nepagrįstai išmokėtas lėšas ir prireikus tuo tikslu pradeda teismo procesą.

Valstybės narės gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, numatytas konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse arba konkrečiose nacionalinės teisės nuostatose.

Atlikdama rizikos vertinimą ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams skirtas taisykles Komisija stebi, kaip taikomos valstybėse narėse sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Atlikdama auditą Komisija vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į rizikos lygį, įvertintą pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

3.    Laikydamosi konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse nustatytų kriterijų ir procedūrų, valstybės narės tinkamu lygmeniu paskiria įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę. Tokios įstaigos taip pat gali vykdyti su Sąjungos lėšų valdymu nesusijusias užduotis, o tam tikras savo užduotis gali pavesti kitoms įstaigoms.

Priimdamos sprendimą dėl įstaigų paskyrimo, valstybės narės gali atsižvelgti į tai, ar valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tokios pačios, kokios jau buvo įdiegtos ankstesniu laikotarpiu, ir ar jos veikė veiksmingai.

Jei audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtosios įstaigos nebeatitinka konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse išdėstytų kriterijų, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų pašalinti tų įstaigų užduočių vykdymo trūkumai, be kita ko, panaikina paskyrimą pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles.

Konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse apibrėžiamas Komisijos vaidmuo šioje dalyje išdėstytame procese.

4.    Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos:

a)nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą ⇨ , kuri prireikus gali būti grindžiama 36 straipsnio 9 dalyje nurodyta skaitmenine kontrole, ⇦ ir užtikrina jos veikimą;

b)naudoja apskaitos sistemą, kuria užtikrinamas tikslios, išsamios ir patikimos informacijos pateikimas laiku;

c)pateikia informaciją, kurios reikalaujama pagal 5, 6 ir 7 dalis;

d)užtikrina ex post paskelbimą pagal 38 straipsnio 2– 6 ⇨ 7 ⇦dalis.

Tvarkant asmens duomenis laikomasi Reglamento (ES) 2016/679.

5.    Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos ne vėliau kaip kitų finansinių metų vasario 15 d. Komisijai pateikia:

a)išlaidų, patirtų vykdant savo užduotis per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kaip apibrėžta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse, ataskaitas, kurios buvo pateiktos Komisijai kompensuoti;

b)metinę galutinių audito ataskaitų ir vykdytos kontrolės santrauką, įskaitant sistemose nustatytų klaidų ir trūkumų pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis.

6.    Į 5 dalies a punkte nurodytas ataskaitas įtraukiamas išankstinis finansavimas ir sumos, dėl kurių vykdomos ar užbaigtos susigrąžinimo procedūros. Prie jų pridedamas valdymo pareiškimas, kuriame patvirtinama, kad, už lėšų valdymą atsakingų asmenų nuomone:

a)informacija yra pateikta tinkamai, ji yra išsami ir tiksli;

b)išlaidos naudotos pagal numatytą paskirtį, kaip apibrėžta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse,

c)įdiegtomis kontrolės sistemomis užtikrinamas pagrindinių sandorių teisėtumas ir tvarkingumas.

7.    Prie 5 dalies a punkte nurodytų ataskaitų ir tos dalies b punkte nurodytos santraukos pridedama nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar ataskaitose teisingai ir sąžiningai atskleidžiama, ar išlaidos, kurias Komisijos prašoma kompensuoti, yra teisėtos bei tvarkingos ir ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl 6 dalyje nurodyto valdymo pareiškimo teiginių.

Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, 5 dalyje nurodytą vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

Valstybės narės atitinkamu lygmeniu gali skelbti 5 ir 6 dalyse bei šioje dalyje nurodytą informaciją.

Be to, valstybės narės gali pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai atitinkamu lygmeniu pasirašytus pareiškimus, grindžiamus 5 ir 6 dalyse bei šioje dalyje nurodyta informacija.

8.    Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos pagal taikytinas taisykles, Komisija:

a)taiko paskirtųjų įstaigų ataskaitų tikrinimo ir pripažinimo procedūras, užtikrindama, kad ataskaitos būtų išsamios, tikslios ir teisingos;

b)Sąjungos lėšomis nefinansuoja išlaidų, kurių sumos išmokėtos pažeidžiant taikytiną teisę;

c)nutraukia mokėjimo terminus arba sustabdo mokėjimus, kai tai numatyta konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse.

Kai valstybė narė pateikia savo pastabas ir kai tik ji imasi būtinų priemonių, Komisija atšaukia visus mokėjimo terminų nutraukimus ar mokėjimų sustabdymus arba jų dalį. 74 straipsnio 9 dalyje nurodyta metinė veiklos ataskaita apima visas pareigas pagal šią dalį.

9.    Konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse atsižvelgiama į Europos teritorinio bendradarbiavimo programų poreikius, visų pirma susijusius su valdymo pareiškimo turiniu, 3 dalyje išdėstytu procesu ir audito funkcija.

10.    Komisija sudaro įstaigų, atsakingų už valdymo, patvirtinimo ir audito veiklą pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles, registrą.

11.    Valstybės narės gali naudoti išteklius, kurie joms buvo skirti taikant pasidalijamąjį valdymą, kartu su operacijomis ir priemonėmis, vykdomomis pagal Reglamentą (ES) 2015/1017, laikantis atitinkamose konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse išdėstytų sąlygų.

3 SKYRIUS

Europos tarnybos ir Sąjungos organai

1 skirsnis

Europos tarnybos

64 straipsnis

Europos tarnybų kompetencijos sritis

1.    Prieš įsteigdama naują Europos tarnybą Komisija atlieka sąnaudų ir naudos analizę ir susijusios rizikos įvertinimą, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie jų rezultatus bei pasiūlo į Komisijai skirtą biudžeto skirsnio priedą įtraukti būtinus asignavimus.

2.    Savo kompetencijos srityje Europos tarnybos:

a)vykdo privalomas užduotis, numatytas jų steigimo akte arba kituose Sąjungos teisės aktuose;

b)gali pagal 66 straipsnį vykdyti neprivalomas užduotis, kurias vykdyti leido jų valdymo komitetai, įvertinę sąnaudas bei naudą ir susijusią riziką dalyvaujančioms šalims.

3.    Šis skirsnis taikomas OLAF veiklai, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 66 straipsnį ir 67 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

4.    Komisijos vidaus auditoriui tenka visa atsakomybė, nustatyta šios antraštinės dalies 8 skyriuje.

65 straipsnis

Europos tarnyboms skirti asignavimai

1.    Kiekvienos Europos tarnybos privalomoms užduotimis įgyvendinti skirti leidžiami asignavimai įtraukiami į konkrečią biudžeto eilutę Komisijai skirtame skirsnyje ir išsamiai išdėstomi to skirsnio priede.

Pirmoje pastraipoje nurodytas priedas parengiamas kaip pajamų ir išlaidų suvestinė, kuri suskirstoma taip pat kaip biudžeto skirsniai.

Į tą priedą įtraukti asignavimai:

a)padengia visus kiekvienos Europos tarnybos finansų poreikius, kurių atsiranda vykdant privalomas užduotis, numatytas jos steigimo akte arba kituose Sąjungos teisės aktuose;

b)gali padengti Europos tarnybos finansų poreikius, kurių atsiranda vykdant užduotis, kurias atlikti paprašė Sutartimis ar pagal Sutartis įsteigtos Sąjungos institucijos, Sąjungos organai, kitos Europos tarnybos ar agentūros, ir kurias vykdyti leidžiama pagal tarnybos steigimo aktą.

2.    Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus, susijusius su asignavimais, įtrauktais į kiekvienai Europos tarnybai skirtą priedą, Komisija deleguoja atitinkamos Europos tarnybos direktoriui pagal 73 straipsnį.

3.    Kiekvienos Europos tarnybos etatų planas pridedamas prie Komisijos etatų plano.

4.    Kiekvienos Europos tarnybos direktorius priima sprendimus dėl perkėlimų 1 dalyje nurodytame priede. Komisija apie tokius perkėlimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

66 straipsnis

Neprivalomos užduotys

1.    64 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų neprivalomų užduočių atžvilgiu Europos tarnyba gali:

a)gauti iš Sąjungos institucijų, Sąjungos organų ir kitų Europos tarnybų delegavimą savo direktoriui, kartu su leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimų, susijusių su asignavimais, įtrauktais į Sąjungos institucijos, Sąjungos organo arba kitos Europos tarnybos biudžeto skirsnį, delegavimu;

b)sudaryti ad hoc susitarimus dėl paslaugų lygio su Sąjungos institucijomis, Sąjungos organais, kitomis Sąjungos tarnybomis arba trečiosiomis šalimis.

2.    1 dalies a punkte nurodytu atveju atitinkamos Sąjungos institucijos, Sąjungos organai ir kitos Europos tarnybos nustato šių įgaliojimų delegavimo apribojimus ir sąlygas. Dėl tokio įgaliojimų delegavimo, ypač dėl jo sąlygų ir tvarkos, susitariama pagal Europos tarnybos steigimo aktą.

3.    1 dalies b punkte nurodytais atvejais Europos tarnybos direktorius pagal tarnybos steigimo aktą patvirtina konkrečias nuostatas, reglamentuojančias užduočių įgyvendinimą, patirtų išlaidų susigrąžinimą ir atitinkamų apskaitos įrašų tvarkymą. Europos tarnyba apie tokių apskaitos įrašų rezultatus praneša atitinkamoms Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ar kitoms Europos tarnyboms.

67 straipsnis

Europos tarnybų apskaitos įrašai

1.    Kiekviena Europos tarnyba parengia savo išlaidų apskaitos įrašus, pagal kuriuos galima nustatyti paslaugų, kurias ji suteikė kiekvienai iš Sąjungos institucijų, Sąjungos organų ar kitų Europos tarnybų, dalį. Atitinkamos Europos tarnybos direktorius, šios tarnybos valdymo komitetui patvirtinus, patvirtina kriterijus, kuriais grindžiami apskaitos įrašai.

2.    Pastabose dėl konkrečios biudžeto eilutės, į kurią įtraukta visa asignavimų kiekvienai Europos tarnybai, kuriai pagal 66 straipsnio 1 dalies a punktą buvo deleguoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, suma, nurodoma tos tarnybos kiekvienam iš atitinkamų Sąjungos institucijų, Sąjungos organų ir kitų Europos tarnybų teikiamų paslaugų sąnaudų sąmata. Ši sąmata grindžiama šio straipsnio 1 dalyje numatytais apskaitos įrašais.

3.    Kiekviena Europos tarnyba, kuriai pagal 66 straipsnio 1 dalies a punktą buvo deleguoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai, praneša atitinkamoms Sąjungos institucijoms, Sąjungos organams ir kitoms Europos tarnyboms apie šio straipsnio 1 dalyje numatytų apskaitos įrašų rezultatus.

4.    Kiekvienos Europos tarnybos apskaitos įrašai yra neatskiriama Sąjungos ataskaitų pagal 247241 straipsnį dalis.

5.    Komisijos apskaitos pareigūnas, remdamasis atitinkamos Europos tarnybos valdymo komiteto pasiūlymu, gali Europos tarnybos darbuotojui deleguoti kai kurias pareigūno užduotis, susijusias su pajamų surinkimu ir išlaidų, kurias tiesiogiai patyrė atitinkama Europos tarnyba, apmokėjimu.

6.    Europos tarnybos grynųjų pinigų reikmėms patenkinti Komisija valdymo komiteto pasiūlymu jos vardu gali atidaryti banko sąskaitas ar pašto žiro sąskaitas. Finansinių metų pabaigoje atitinkama Europos tarnyba ir Komisija suderina ir koreguoja kiekvienų metų galutinę pinigų srauto poziciją.

2 skirsnis

Agentūros ir Sąjungos organai

68 straipsnis

Taikymas Euratomo tiekimo agentūrai

Šis reglamentas taikomas Euratomo tiekimo agentūros biudžeto vykdymui.

69 straipsnis

Vykdomosios įstaigos

1.    Komisija gali deleguoti įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms Komisijos vardu ir jos atsakomybe įgyvendinti visą Sąjungos programą arba projektą, įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus bei administracinių išlaidų vykdymą, ar jų dalį pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 72 . Vykdomosios įstaigos įsteigiamos Komisijos sprendimu ir pagal Sąjungos teisę turi juridinio asmens statusą. Šios įstaigos gauna metinį įnašą.

2.    Vykdomųjų įstaigų direktoriai veikia kaip deleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, kai vykdomi veiklos asignavimai, susiję su jų visiškai ar iš dalies valdomomis Sąjungos programomis.

3.    Vykdomųjų įstaigų iniciatyvinis komitetas gali susitarti su Komisija, kad Komisijos apskaitos pareigūnas veiktų ir kaip atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūnas. Iniciatyvinis komitetas, atsižvelgdamas į sąnaudų ir naudos kriterijus, Komisijos apskaitos pareigūnui taip pat gali pavesti dalį atitinkamos vykdomosios įstaigos apskaitos pareigūno užduočių. Abiem atvejais susitariama dėl priemonių, būtinų interesų konfliktams išvengti.

70 straipsnis

Pagal SESV ir Euratomo sutartį įsteigti organai

1.    Komisijai pagal šio reglamento 269 274 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu pagal SESV ir Euratomo sutartis įsteigtiems organams, turintiems juridinio asmens statusą ir gaunantiems įnašus, kurie priskiriami biudžetui.

2.    Finansinis pagrindų reglamentas grindžiamas šiame reglamente išdėstytais principais ir taisyklėmis, atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytų įstaigų ypatumus.

3.    1 dalyje nurodytų organų finansinės taisyklės turi nenukrypti nuo finansinio pagrindų reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų konkrečių poreikių, ir su sąlyga, kad gaunamas Komisijos išankstinis sutikimas.

4.    Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų organų biudžetų įvykdymo priima Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija. 1 dalyje nurodyti organai visapusiškai bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamai pateikia visą būtiną papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudami atitinkamų organų posėdžiuose.

5.    Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytų organų atžvilgiu naudojasi tais pačiais įgaliojimais kaip ir Komisijos atžvilgiu.

6.    Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar kiekvieno šio straipsnio 1 dalyje nurodyto organo metinėse ataskaitose tinkamai nurodytos atitinkamo organo pajamos, išlaidos ir finansinė būklė prieš tas ataskaitas konsoliduojant su Komisijos galutinėmis ataskaitomis. Jeigu atitinkame pagrindiniame akte nenustatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvieno organo. Rengdami tą ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į nepriklausomo išorės auditoriaus atlikto audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus nustatytų faktų.

7.    Audito Rūmams tenka visa atsakomybė už visus 6 dalyje nurodytus nepriklausomų išorės auditų aspektus, įskaitant pateiktus nustatytus faktus.

71 straipsnis

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigos

Juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, kurios yra įsteigtos pagrindiniu aktu ir kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, patvirtina savo finansines taisykles.

Į tas taisykles įtraukiami principai, būtini siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą.

Komisijai pagal 274 269 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas pavyzdiniu finansiniu reglamentu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nustatant principus, būtinus Sąjungos lėšų patikimam finansų valdymui užtikrinti, ir kuris grindžiamas 158 154 straipsniu.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigų finansinės taisyklės turi nenukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų konkrečių poreikių, ir su sąlyga, kad gaunamas Komisijos išankstinis sutikimas.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomos 70 straipsnio 4–7 dalys.

4 SKYRIUS

Finansų pareigūnai

1 skirsnis

Pareigų atskyrimo principas

72 straipsnis

Pareigų atskyrimas

1.    Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos turi būti atskirtos ir tarpusavyje nesuderinamos.

2.    Kiekviena Sąjungos institucija kiekvieną finansų pareigūną aprūpina jo pareigoms atlikti reikalingais ištekliais ir parengia veiklos taisykles, kuriose išsamiai apibūdinamos jo užduotys, teisės ir pareigos.

2 skirsnis

Leidimus suteikiantis pareigūnas

73 straipsnis

Leidimus suteikiantis pareigūnas

1.    Kiekviena Sąjungos institucija vykdo leidimus suteikiančio pareigūno pareigas.

2.    Šioje antraštinėje dalyje terminas „darbuotojai“ – asmenys, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai.

3.    Kiekviena Sąjungos institucija laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų leidimus suteikiančio pareigūno pareigas deleguoja atitinkamo lygmens darbuotojams. Savo vidaus administracinėse taisyklėse ji nurodo darbuotojus, kuriems ji deleguoja tas pareigas, suteiktų įgaliojimų taikymo sritį ir tai, ar asmenys, kuriems tie įgaliojimai yra deleguoti, gali tuos įgaliojimus perdeleguoti.

4.    Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai turi būti deleguojami arba perdeleguojami tik darbuotojams.

5.    Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas veikia neperžengdamas delegavimo arba perdelegavimo dokumente nustatytų ribų. Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui gali padėti vienas ar daugiau darbuotojų, kuriems jo atsakomybe pavedamas tam tikros operacijų, būtinų biudžetui vykdyti ir finansinei bei valdymo informacijai parengti, vykdymas.

6.    Kiekviena Sąjungos institucija ir kiekvienas 70 straipsnyje nurodytas Sąjungos organas per dvi savaites informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Audito Rūmus ir Komisijos apskaitos pareigūną apie deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, vidaus auditorių ir apskaitos pareigūnų paskyrimą bei jų pareigų nutraukimą ir apie visas vidaus taisykles, kurias jie priima finansų klausimais.

7.    Kiekviena Sąjungos institucija informuoja Audito Rūmus apie įgaliojimų delegavimo sprendimus ir avansinių lėšų administratorių paskyrimą pagal 79 ir 88 straipsnius.

74 straipsnis

Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.    Atitinkamoje Sąjungos institucijoje leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už pajamų ir išlaidų įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą, be kita ko, užtikrinant, kad būtų teikiamos veiklos rezultatų ataskaitos, ir už teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų laikymosi užtikrinimą ir vienodo požiūrio taikymą paramos gavėjams.

2.    Šio straipsnio 1 dalies tikslais deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pagal 36 straipsnį ir kiekvienos Sąjungos institucijos priimtus minimaliuosius standartus, tinkamai atsižvelgdamas į riziką, susijusią su finansuojamų veiksmų valdymo aplinka ir pobūdžiu, įdiegia organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkančias jo pareigoms atlikti. Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis visapusiška rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominio efektyvumo ir veiklos rezultatų kriterijus.

3.    Vykdydamas išlaidas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas, leidžia atlikti mokėjimus ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

4.    Tam, kad vykdytų pajamas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sudaro gautinų sumų sąmatas, nustato teises į susigrąžintinas sumas ir išduoda vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti. Kai tikslinga, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atsisako nustatytų teisių.

5.    Siekiant išvengti klaidų ir pažeidimų prieš leidžiant vykdyti operacijas ir sumažinti tikslų neįgyvendinimo riziką, kiekvienai operacijai taikoma bent ex ante kontrolė, susijusi su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, remiantis daugiamete kontrolės strategija, kurioje atsižvelgiama į riziką. ⇨ Kaip nurodyta 36 straipsnio 9 dalyje, atliekant ex ante kontrolę prireikus naudojamos automatizuotos IT priemonės ir kitos besiformuojančios technologijos. ⇦

Ex ante kontrolės dažnumą ir intensyvumą nustato atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į ankstesnės kontrolės rezultatus, taip pat į rizika grindžiamus ir ekonominio efektyvumo kriterijus, remdamasis leidimus suteikiančio pareigūno atlikta rizikos analize. Kilus abejonėms už atitinkamų operacijų tvirtinimą atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, vykdydamas ex ante kontrolę, prašo papildomos informacijos arba atlieka patikrą vietoje, kad gautų pakankamą užtikrinimą.

Konkrečios operacijos atveju patikrinimą atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie pradėjo operaciją. Patikrinimą atliekantys darbuotojai turi būti nepavaldūs operaciją pradėjusiems darbuotojams.

6.    Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas gali įdiegti ex post kontrolę, kad nustatytų ir ištaisytų operacijų, kurios jau buvo patvirtintos, klaidas ir pažeidimus. Tokia kontrolė gali būti organizuojama remiantis imtimi, nustatyta atsižvelgiant į riziką; vykdant tokią kontrolę atsižvelgiama į ankstesnės kontrolės rezultatus, taip pat ekonominio efektyvumo ir veiklos rezultatų kriterijus. ⇨ Kaip nurodyta 36 straipsnio 9 dalyje, atliekant ex post kontrolę prireikus naudojamos automatizuotos IT priemonės ir kitos besiformuojančios technologijos. ⇦

Ex post kontrolę vykdo kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex ante kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai turi būti nepavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.

Taisyklės ir tvarka, įskaitant laikotarpius, taikomi atliekant naudos gavėjų auditą, turi būti aiškios, nuoseklios ir skaidrios, o pasirašant susitarimą dėl dotacijos su jais turi būti supažindinami naudos gavėjai.

7.    Atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai ir už biudžeto vykdymą atsakingi darbuotojai turi turėti būtinų profesinių įgūdžių.

Kiekvienoje Sąjungos institucijoje deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai ir jų darbuotojai gautų reguliariai atnaujinamą tinkamą informaciją ir mokymus apie kontrolės standartus ir atitinkamus metodus bei būdus;

b)prireikus būtų imtasi priemonių veiksmingam ir efektyviam kontrolės sistemų veikimui pagal 2 dalį užtikrinti.

8.    Jei darbuotojas, dalyvaujantis sandorių finansinio valdymo ir kontrolės procese, mano, kad sprendimas, kurį jo vadovas reikalauja vykdyti arba priimti, yra neteisėtas arba prieštarauja patikimo finansų valdymo principui arba profesinėms taisyklėms, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai atitinkamai informuoja savo tiesioginį vadovą. Jei darbuotojas apie tai praneša raštu, tiesioginis vadovas turi atsakyti raštu. Jei tiesioginis vadovas nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą arba nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja deleguotąjį leidimus suteikiantį pareigūną. Jei tas pareigūnas neatsako per laikotarpį, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ir bet kuriuo atveju per vieno mėnesio laikotarpį, darbuotojas raštu informuoja 146143 straipsnyje nurodytą atitinkamą komisiją.

Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju darbuotojas informuoja institucijas ir įstaigas, paskirtas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir pagal Sąjungos institucijų sprendimus dėl vidaus tyrimų, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos Sąjungos interesams kenkiančios veiklos prevencija, sąlygų. Sutartyse su išorės auditoriais, vykdančiais Sąjungos finansų valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditorių pareiga informuoti deleguotąjį leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atvejus, kuriais gali būti pakenkta Sąjungos interesams.

9.    Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas savo Sąjungos institucijai atsiskaito už savo pareigų atlikimą metinėje veiklos ataskaitoje, į kurią įtraukiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, ir kurioje pareiškiama, kad išskyrus atvejus, kai su apibrėžtomis pajamų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip, jis yra pagrįstai užtikrintas, kad:

a)ataskaitoje pateikta informacija yra tikra ir teisinga;

b)ataskaitoje apibūdintai veiklai skirti ištekliai buvo naudojami pagal numatytą paskirtį ir pagal patikimo finansų valdymo principą ir

c)įdiegtomis kontrolės procedūromis suteikiamos būtinos pagrindinių sandorių teisėtumo ir tvarkingumo garantijos.

Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktas operacijas, atsižvelgiant į strateginiuose planuose nustatytus tikslus ir veiklos rezultatų kriterijus, su tomis operacijomis susijusią riziką, suteiktų išteklių panaudojimą ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą. Ataskaitoje taip pat pateikiamas bendras kontrolės sąnaudų ir naudos įvertinimas ir informacija apie tai, kokiu mastu leistosiomis veiklos išlaidomis prisidedama siekiant Sąjungos strateginių tikslų ir kuriama ES pridėtinė vertė. Komisija parengia ankstesnių metų metinių veiklos ataskaitų suvestinę.

Leidimus suteikiančių pareigūnų ir, kai taikytina, Sąjungos institucijų, Sąjungos organų, Europos tarnybų ir agentūrų deleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų metinės veiklos ataskaitos ne vėliau kaip kiekvienų kitų finansinių metų liepos 1 d. paskelbiamos atitinkamos Sąjungos institucijos, Sąjungos organo, Sąjungos tarnybos ar agentūros interneto svetainėje lengvai prieinamu būdu, taikant ⌦ atsižvelgiant į ⌫ tinkamai pagrįstus konfidencialumo ir saugumo priežastis ⌦ aspektus ⌫.

10.    Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas kiekvienais finansiniais metais registruoja taikant derybas pagal I priedo 11.1 punkto a–f papunkčius ir 39 punktą, sudarytas sutartis. Jei derybų ir to paties deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno skirtų sutarčių ⇨ procedūrų ⇦ santykinė dalis, palyginti su ankstesniais metais, labai padidėja arba jei ta santykinė dalis yra daug didesnė už vidutinę Sąjungos institucijoje užregistruotą santykinę dalį, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apie tai praneša Sąjungos institucijai, nurodydamas priemones, kurių imtasi tai tendencijai pakeisti. Kiekviena Sąjungos institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie derybų procedūras. Komisijos atveju ta ataskaita pridedama prie šio straipsnio 9 dalyje nurodytos metinių veiklos ataskaitų suvestinės.

75 straipsnis

Patvirtinamųjų dokumentų saugojimas, už kurį atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai

Leidimus suteikiantis pareigūnas nustato popierinę arba elektroninę su biudžeto vykdymu susijusių patvirtinamųjų dokumentų originalų saugojimo sistemą. Tokie dokumentai saugomi bent penkerius metus nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtina, kad finansinių metų, su kuriais susiję dokumentai, biudžetas yra įvykdytas.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, dokumentai, susiję su operacijomis, bet kuriuo atveju saugomi iki metų, einančių po tų metų, kuriais tos operacijos buvo galutinai užbaigtos, pabaigos.

Kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys turi būti ištrinami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Srauto duomenų saugojimui taikomas Reglamento (ES) 2018/1725(EB) Nr. 45/2001 4 straipsnis 37 straipsnio 2 dalis.

76 straipsnis

Sąjungos delegacijų vadovų įgaliojimai ir pareigos

1.    Kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 60 straipsnio 2 dalį, jie yra pavaldūs Komisijai kaip Sąjungos institucijai, atsakingai už jų, kaip perdeleguotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, pareigų ir atsakomybės nustatymą, vykdymą, stebėseną ir vertinimą, ir glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad būtų tinkamai naudojamos lėšos, visų pirma siekdami užtikrinti finansinių sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, patikimo finansų valdymo principo laikymąsi valdant lėšas ir veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Jiems taikomos Komisijos vidaus taisyklės ir Komisijos veiklos taisyklės, reglamentuojančios jiems perdeleguotų finansų valdymo užduočių vykdymą. Vykdyti pareigas jiems gali padėti Sąjungos delegacijų Komisijos darbuotojai.

Šiuo tikslu Sąjungos delegacijų vadovai imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta situacijų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė Komisijos atsakomybei už jiems perdeleguotą biudžeto vykdymą, ir išvengta prioritetų konflikto, kuris gali turėti įtakos jiems perdeleguotų finansų valdymo užduočių vykdymui.

Jei susidaro antroje pastraipoje nurodyta situacija arba kyla toje pastraipoje nurodytas konfliktas, Sąjungos delegacijų vadovai nedelsdami apie tai informuoja atsakingus Komisijos ir EIVT generalinius direktorius. Tie generaliniai direktoriai imasi atitinkamų veiksmų situacijai ištaisyti.

2.    Jei Sąjungos delegacijų vadovai atsiduria 74 straipsnio 8 dalyje nurodytoje situacijoje, jie šį klausimą perduoda 146143 straipsnyje nurodytai komisijai. Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju jie apie tai informuoja institucijas ir įstaigas, nurodytas taikytinuose teisės aktuose.

3.    Pagal 60 straipsnio 2 dalį kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas savo deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, kad jis galėtų įtraukti jų ataskaitas į 74 straipsnio 9 dalyje nurodytą savo metinės veiklos ataskaitą. Sąjungos delegacijų vadovų ataskaitose pateikiama informacija apie jų delegacijoje įdiegtų vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat apie jiems perdeleguotų operacijų valdymą, ir pateikiamas 92 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nurodytas patikinimas. Tos ataskaitos pridedamos prie deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno metinės veiklos ataskaitos ir pateikiamos Europos Parlamentui bei Tarybai, kai tikslinga, tinkamai atsižvelgiant į jų konfidencialumą.

Sąjungos delegacijų vadovai visapusiškai bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamai pateikia visą būtiną papildomą informaciją. Tokiomis aplinkybėmis jų gali būti paprašyta dalyvauti atitinkamų įstaigų posėdžiuose ir padėti atsakingam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.

Pagal 60 straipsnio 2 dalį kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai atsako į visus Komisijos deleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno prašymus, pateiktus pačios Komisijos iniciatyva arba, vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Europos Parlamento prašymu.

Komisija užtikrina, kad įgaliojimų perdelegavimas Sąjungos delegacijų vadovams nekliudytų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai pagal SESV 319 straipsnį.

4.    1, 2 ir 3 dalys taikomos ir Sąjungos delegacijų vadovų pavaduotojams, kai jie veikia kaip perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai Sąjungos delegacijų vadovų nebuvimo laikotarpiu.

3 skirsnis

Apskaitos pareigūnas

77 straipsnis

Apskaitos pareigūno įgaliojimai ir pareigos

1.    Kiekviena Sąjungos institucija paskiria apskaitos pareigūną, kuris toje institucijoje yra atsakingas už:

a)tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų susigrąžinimą;

b)ataskaitų rengimą ir teikimą pagal XIII antraštinę dalį;

c)apskaitos tvarkymą pagal 82 ir 84 straipsnius;

d)apskaitos taisyklių, procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą pagal 80–84 straipsnius;

e)apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, kai tikslinga, leidimus suteikiančio pareigūno nustatytų apskaitos informacijos teikimo arba pagrindimo sistemų tvirtinimą;

f)iždo valdymą.

Pirmos pastraipos e punkte nurodytų užduočių atveju apskaitos pareigūnui suteikiami įgaliojimai bet kuriuo metu tikrinti, kaip laikomasi patvirtinimo kriterijų.

2.    EIVT apskaitos pareigūnas atsako tik už EIVT vykdomą biudžeto EIVT skirsnį. Komisijos apskaitos pareigūnas lieka atsakingas už visą Komisijai skirtą biudžeto skirsnį, įskaitant apskaitos operacijas, susijusias su Sąjungos delegacijų vadovams perdeleguotais asignavimais.

Komisijos apskaitos pareigūnas taip pat veikia kaip EIVT apskaitos pareigūnas, kiek tai susiję su EIVT skirto biudžeto skirsnio vykdymu.

78 straipsnis

Apskaitos pareigūno skyrimas ir jo pareigų nutraukimas

1.    Kiekviena Sąjungos institucija iš pareigūnų, kuriems taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, paskiria apskaitos pareigūną.

Sąjungos institucija apskaitos pareigūną parenka, remdamasi jo konkrečia kompetencija, įrodoma diplomais ar jiems prilyginama profesine patirtimi.

2.    Dvi ar daugiau Sąjungos institucijų arba organų gali paskirti tą patį apskaitos pareigūną.

Tokiu atveju jos sudaro reikiamus susitarimus, kad būtų išvengta interesų konflikto.

3.    Apskaitos pareigūno pareigų nutraukimo atveju nedelsiant parengiamas bandomasis balansas.

4.    Apskaitos pareigūnas, kuris nustoja eiti pareigas, arba, jeigu tai neįmanoma, kuris nors jo departamento pareigūnas bandomąjį balansą ir perdavimo ataskaitą perduoda naujajam apskaitos pareigūnui.

Per vieną mėnesį nuo perdavimo dienos naujasis apskaitos pareigūnas pasirašo bandomąjį balansą, pažymėdamas, kad jį priima, ir gali padaryti išlygų.

Perdavimo ataskaitą sudaro bandomojo balanso rezultatai ir padarytos išlygos.

79 straipsnis

Įgaliojimai, kuriuos gali deleguoti apskaitos pareigūnas

Apskaitos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali tam tikras užduotis deleguoti jam pavaldiems darbuotojams ir pagal 89 straipsnio 1 dalį paskirtiems avansinių lėšų administratoriams.

Tos užduotys išdėstomos delegavimo dokumente.

80 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1.    Apskaitos taisyklės, kurias turi taikyti Sąjungos institucijos, šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodytos Europos tarnybos, agentūros ir Sąjungos organai, grindžiamos tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui. Tas taisykles priima Komisijos apskaitos pareigūnas, pasikonsultavęs su kitų Sąjungos institucijų, Europos tarnybų ir Sąjungos organų apskaitos pareigūnais.

2.    Apskaitos pareigūnas gali nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų standartų, jei jis mano, kad tai būtina norint teisingai parodyti turtą ir įsipareigojimus, išlaidas, pajamas ir pinigų srautus. Jei apskaitos taisykle iš esmės nukrypstama nuo tų standartų, tai nurodoma finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose ir pateikiamos nukrypimo priežastys.

3.    1 dalyje nurodytose apskaitos taisyklėse nustatoma finansinių ataskaitų struktūra ir turinys, taip pat apskaitos principai, kuriais grindžiamos ataskaitos.

4.    247241 straipsnyje nurodytos biudžeto įgyvendinimo ataskaitos atitinka šiame reglamente nustatytus biudžeto principus. Jose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija. Jose registruojamos visos šioje antraštinėje dalyje numatytos pajamų ir išlaidų operacijos ir jos teisingai parodomos.

81 straipsnis

Sąskaitų struktūra

1.    Kiekvienos Sąjungos institucijos ar organo apskaitos pareigūnas parengia ir saugo naujausius dokumentus, kuriuose apibūdinama jo Sąjungos institucijos ar organo sąskaitų struktūra ir apskaitos procedūros.

2.    Pajamos ir išlaidos registruojamos kompiuterizuotoje sistemoje kaip einamosios pajamos ar išlaidos arba kaip kapitalas, atsižvelgiant į operacijos ekonominį pobūdį.

82 straipsnis

Apskaitos tvarkymas

1.    Komisijos apskaitos pareigūnas yra atsakingas už suderintų sąskaitų planų, kuriuos turi taikyti Sąjungos institucijos, šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti Europos tarnybos, agentūros ir Sąjungos organai, parengimą.

2.    Apskaitos pareigūnai iš leidimus suteikiančių pareigūnų gauna visą informaciją, būtiną ataskaitoms, kuriose teisingai parodoma Sąjungos institucijų finansinė ir biudžeto vykdymo padėtis, parengti. Leidimus suteikiantys pareigūnai užtikrina tos informacijos patikimumą.

3.    Prieš Sąjungos institucijai arba 70 straipsnyje nurodytam Sąjungos organui patvirtinant ataskaitas, apskaitos pareigūnas jas pasirašo, patvirtindamas esąs pagrįstai užtikrintas, kad ataskaitose teisingai parodyta Sąjungos institucijos arba 70 straipsnyje nurodyto Sąjungos organo finansinė padėtis.

Tuo tikslu apskaitos pareigūnas patikrina, ar ataskaitos parengtos pagal 80 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles ir 77 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas apskaitos procedūras, ir ar visos pajamos ir išlaidos yra įtrauktos į sąskaitas.

4.    Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas pagal apskaitos pareigūno priimtas taisykles apskaitos pareigūnui nusiunčia finansinę ir valdymo informaciją, kurios apskaitos pareigūnui reikia jo pareigoms vykdyti.

Leidimus suteikiantis pareigūnas reguliariai ir bent jau uždarant sąskaitas pateikia apskaitos pareigūnui aktualius patikos bankų sąskaitų finansinius duomenis, kad Sąjungos lėšų panaudojimą būtų galima parodyti Sąjungos ataskaitose.

Leidimus suteikiantys pareigūnai lieka visiškai atsakingi už tinkamą jų valdomų lėšų panaudojimą, jų kontroliuojamų išlaidų teisėtumą bei tvarkingumą ir apskaitos pareigūnui siunčiamos informacijos išsamumą ir tikslumą.

5.    Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos pareigūnui praneša apie visus finansų valdymo sistemos, inventorizacijos sistemos arba turto ir įsipareigojimų vertinimo sistemos pokyčius arba svarbius pakeitimus, jeigu jis teikia duomenis, skirtus Sąjungos institucijos ataskaitoms, arba jeigu šie duomenys naudojami joms pagrįsti, kad apskaitos pareigūnas galėtų patikrinti, ar laikomasi patvirtinimo kriterijų.

Apskaitos pareigūnas gali bet kuriuo metu iš naujo patikrinti jau patvirtintą finansų valdymo sistemą ir gali prašyti, kad atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas parengtų veiksmų planą, kad būtų laiku ištaisyti galimi trūkumai.

Leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už apskaitos pareigūnui siunčiamos informacijos išsamumą.

6.    Apskaitos pareigūnas yra įgaliotas patikrinti gautą informaciją ir atlikti bet kokius tolesnius patikrinimus, kurie, jo nuomone, yra būtini, kad būtų galima pasirašyti ataskaitas.

Apskaitos pareigūnas prireikus daro išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.

7.    Sąjungos institucijos apskaitos sistema naudojama tam, kad biudžeto ir finansinę informaciją būtų galima sisteminti taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, klasifikuoti ir užregistruoti.

8.    Apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Sąskaitos tvarkomos eurais pagal kalendorinius metus.

9.    Deleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali tvarkyti išsamias valdymo ataskaitas.

10.    Apskaitos sistemai ir 247241 straipsnyje nurodytoms ataskaitoms parengti reikalingi patvirtinamieji dokumentai saugomi bent penkerius metus nuo tos dienos, kurią Europos Parlamentas patvirtina, kad finansinių metų biudžetas, su kuriuo tie dokumentai yra susiję, yra įvykdytas.

Tačiau dokumentai, susiję su operacijomis, kurios nėra galutinai užbaigtos, saugomi iki metų, einančių po tų metų, kuriais operacijos yra užbaigtos, pabaigos. Srauto duomenų saugojimui taikomas Reglamento (ES) 2018/1725(EB) Nr. 45/20014 straipsnis 37 straipsnio 2 dalis.

Kiekviena Sąjungos institucija nusprendžia, kuriame departamente turi būti saugomi patvirtinamieji dokumentai.

83 straipsnis

Biudžeto sąskaitų turinys ir tvarkymas

1.    Kiekvieno biudžeto poskyrio biudžeto sąskaitose parodoma:

a)išlaidų atveju:

i)biudžete leistieji asignavimai, įskaitant į taisomuosius biudžetus įtrauktus asignavimus, perkelti asignavimai, surinkus asignuotąsias pajamas atsirandantys asignavimai, asignavimų perkėlimai ir visi esami asignavimai;

ii)finansinių metų įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai;

b)pajamų atveju:

i)į biudžetą įtrauktos sąmatos, įskaitant į taisomuosius biudžetus įtrauktas sąmatas, asignuotosios pajamos ir visa pajamų sąmatų suma;

ii)finansiniais metais nustatytos teisės ir susigrąžintos sumos;

c)iš ankstesnių finansinių metų perkelti įsipareigojimai, kuriuos dar reikia apmokėti, ir pajamos, kurios dar turi būti susigrąžintos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyti įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai įtraukiami ir parodomi atskirai.

2.    Biudžeto sąskaitose atskirai parodomas:

a)perkeltų asignavimų ir einamųjų finansinių metų asignavimų panaudojimas;

b)neįvykdytų įsipareigojimų panaikinimas.

Pajamų dalyje atskirai parodomos ankstesnių finansinių metų sumos, kurios dar turi būti susigrąžintos.

84 straipsnis

Bendrosios sąskaitos

1.    Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka taikant dvejybinio įrašo metodą įrašomi visi įvykiai ir operacijos, kurie turi įtakos Sąjungos institucijų ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodytų agentūrų bei Sąjungos organų ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

2.    Likučiai ir bendrųjų sąskaitų pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

3.    Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų koregavimus, turi būti grindžiami patvirtinamaisiais dokumentais, su kuriais tie įrašai yra susiję.

4.    Apskaitos sistemoje turi būti užtikrinta aiški visų apskaitos įrašų audito seka.

85 straipsnis

Banko sąskaitos

1.    Vykdydamas iždo valdymo reikalavimus, apskaitos pareigūnas Sąjungos institucijos vardu gali atidaryti sąskaitas finansų įstaigose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose, arba paprašyti, kad tokios sąskaitos būtų atidarytos. Apskaitos pareigūnas taip pat yra atsakingas už tų sąskaitų uždarymą arba užtikrinimą, kad jos būtų uždarytos.

2.    Banko sąskaitų atidarymą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiose sąlygose, atsižvelgiant į vidaus kontrolės reikalavimus, nustatoma, kad čekius, banko kredito pervedimo pavedimus arba visus kitus banko operacijų dokumentus privalo pasirašyti vienas ar daugiau tinkamai įgaliotų darbuotojų. Instrukcijų vadovą turi pasirašyti ne mažiau kaip du tinkamai įgalioti darbuotojai arba apskaitos pareigūnas.

3.    Įgyvendinant programą arba veiksmą, Komisijos vardu gali būti atidarytos patikos sąskaitos, kad jas galėtų valdyti subjektas pagal 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii, iii, v ar vi papunktį.

Tokios sąskaitos atidaromos leidimus suteikiančio pareigūno, atsakingo už programos arba veiksmo įgyvendinimą, atsakomybe, pritariant Komisijos apskaitos pareigūnui.

Tokios sąskaitos tvarkomos leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe.

4.    Komisijos apskaitos pareigūnas parengia patikos sąskaitų atidarymo, tvarkymo, uždarymo ir naudojimo taisykles.

86 straipsnis

Iždo valdymas

1.    Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas yra atsakingas už jų saugojimą.

2.    Apskaitos pareigūnas užtikrina, kad jo Sąjungos institucija turėtų pakankamai lėšų grynųjų pinigų poreikiams, atsirandantiems vykdant biudžetą pagal taikytinas reglamentavimo sistemos nuostatas, padengti, ir nustato procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad nė vienoje iš pagal 85 straipsnio 1 dalį ir 89 straipsnio 3 dalį atidarytų sąskaitų nebūtų įsiskolinimo.

3.    Mokėjimai atliekami banko kreditiniu pervedimu, čekiu arba iš avansinių sąskaitų arba, specialiu apskaitos pareigūno leidimu, ⇨ kredito kortele, ⇦ debetine ⌦ debeto ⌫ kortele, ⇨ elektroninėmis piniginėmis, ⇦ tiesioginiu debetu ar kitomis mokėjimo priemonėmis, vadovaujantis apskaitos pareigūno nustatytomis taisyklėmis.

Prieš prisiimdamas įsipareigojimą trečiosios šalies atžvilgiu, leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtina gavėjo tapatybę, nustato gavėjų juridinio asmens ir mokėjimo duomenis ir įtraukia juos į bendrą Sąjungos institucijos, už kurią atsakingas apskaitos pareigūnas, bylą, siekdamas užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir tinkamą mokėjimo vykdymą.

Apskaitos pareigūnas mokėjimus gali atlikti tik tuo atveju, jeigu Sąjungos institucija, už kurią atsakingas apskaitos pareigūnas, anksčiau į bendrą bylą yra įtraukusi gavėjo juridinio asmens ir mokėjimo duomenis.

Leidimus suteikiantys pareigūnai informuoja apskaitos pareigūną apie bet kokius juridinio asmens ir mokėjimo duomenų pasikeitimus, apie kuriuos jiems praneša gavėjas, ir prieš patvirtindami mokėjimą patikrina tų duomenų galiojimą.

87 straipsnis

Turto aprašas

1.    Sąjungos institucijos ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti agentūros ar Sąjungos organai tvarko turto aprašus, kuriuose nurodomas viso Sąjungos materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį.

Jos taip pat tikrina, ar jų atitinkami turto aprašo įrašai atitinka tikrąją padėtį.

Visi įsigyti objektai, kurių naudojimo trukmė yra ilgesnė nei vieni metai, kurie nėra priskiriami prie vartojimo reikmenų ir kurių įsigijimo kaina arba gamybos sąnaudos yra didesnės nei nurodyta 77 straipsnyje nurodytose apskaitos procedūrose, įtraukiami į turto aprašą ir užregistruojami ilgalaikio turto sąskaitose.

2.    Sąjungos materialiojo turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.

3.    Sąjungos institucijos ir šios antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnyje nurodyti agentūros ar Sąjungos organai patvirtina nuostatas dėl turto, įtraukto į jų atitinkamą aprašą, saugojimo ir sprendžia, kurie administraciniai departamentai yra atsakingi už inventorizacijos sistemą.

4 skirsnis

Avansinių lėšų administratorius

88 straipsnis

Avansinės sąskaitos ⌦ sukūrimas ⌫

⇩ naujas

1.    Avansinė sąskaita sukuriama ir avansinių lėšų administratorius skiriamas Sąjungos institucijos apskaitos pareigūno sprendimu, kuriame jis nurodo avansinės sąskaitos tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

🡻 2018/1046

⇨ naujas

21.    Avansinės sąskaitos gali būti sukurtos išlaidoms apmokėti, kai dėl susijusių nedidelių sumų iš esmės yra neįmanoma arba neveiksminga atlikti mokėjimo operacijas pagal biudžeto procedūras ⇨ laikantis bendrųjų taisyklių, taikomų išlaidų operacijoms. Tokiais atvejais didžiausią sumą, kurią kiekvienos išlaidų rūšies atveju gali sumokėti avansinių lėšų administratorius, 1 dalyje nurodytame sprendime nustato apskaitos pareigūnas ⇦. Avansinės sąskaitos taip pat gali būti sukurtos pajamų, išskyrus nuosavus išteklius, rinkimui.

⇩ naujas

Krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje avansinės sąskaitos gali būti naudojamos neribojant sumos, tačiau laikantis atitinkamoje einamųjų finansinių metų biudžeto eilutėje nurodyto mokėjimų asignavimų dydžio, dėl kurio sprendimą priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, ir vadovaujantis Komisijos vidaus taisyklėmis.

🡻 2018/1046 (pritaikytas)

⇨ naujas

Sąjungos delegacijose avansinės sąskaitos taip pat gali būti naudojamos nedidelėms sumoms pagal biudžeto procedūras sumokėti ⇨ mokėjimams atlikti laikantis bendrųjų taisyklių, taikomų išlaidų operacijoms, neviršijančioms 60 000 EUR pagal kiekvieną išlaidų punktą ⇦ , jei toks naudojimas yra veiksmingas ir efektyvus atsižvelgiant į vietos reikalavimus. ⇨ Jei avansinės sąskaitos reikalingos išlaidoms apmokėti iš Komisijai ir EIVT skirtų biudžeto skirsnių, jos sukuriamos kaip atskiros avansinės sąskaitos. ⇦ Didžiausią sumą, kurią gali sumokėti avansinių lėšų administratorius, kai atlikti mokėjimo operacijas pagal biudžeto procedūras iš esmės yra neįmanoma arba neveiksminga, nustato apskaitos pareigūnas, ta suma bet kuriuo atveju pagal kiekvieną išlaidų punktą neturi viršyti 60000 EUR.