EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 03 23

COM(2022) 138 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Energijos tiekimo saugumas ir prieinamos kainos: neatidėliotinų priemonių galimybės ir pasirengimas kitai žiemai

ĮVADAS

Per pastaruosius 12 mėnesių gamtinių dujų ir elektros energijos kainos išaugo atitinkamai 65 % ir 30 %. Šioje sudėtingoje situacijoje Rusijos įsiveržimas į Ukrainą dar padidino tiekimo problemas ir kainų svyravimą. Aukštos energijos kainos didina infliaciją, kenkia Europos ekonomikai ir daro poveikį jos atsigavimui po COVID-19 krizės.

Reaguodama į šią išskirtinę situaciją, 2021 m. spalio mėn. Europos Komisija priėmė veiksmų ir paramos priemonių rinkinį 1 , kuriuo siekiama sumažinti poveikį vartotojams ir įmonėms tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Tikslinės paramos priemonės, kurių tikslas – padėti sumažinti vartotojų, namų ūkių ir pramonės sektorių energijos išlaidas, padėjo šį spaudimą palengvinti.

2022 m. kovo 8 d. Komisija komunikate „REPowerEU“ 2 pateikė papildomų gairių valstybėms narėms, kaip sušvelninti elektros energijos kainų augimą namų ūkiams ir įmonėms ir kaip panaudoti didelį tam tikrų elektros energijos gamintojų uždirbamą pelną šioms priemonėms finansuoti. Siekdama užtikrinti, kad energetikos sistema būtų tvaresnė, Komisija gegužės mėn. pasiūlys planą, kaip palaipsniui panaikinti Europos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir kartu padidinti visos ES energetikos sistemos atsparumą.

2022 m. kovo 10–11 d. Versalyje ES vadovai susitarė 3 kuo greičiau laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglių importo ir paragino Komisiją ne vėliau kaip kovo mėn. pabaigoje pateikti planą, kaip užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas kitą žiemos sezoną. Kartu ES vadovai įsipareigojo skubiai spręsti padidėjusių energijos kainų poveikio mūsų piliečiams ir įmonėms, ypač mūsų pažeidžiamiems piliečiams ir MVĮ, klausimą ir apsvarstyti konkrečias galimybes šią problemą išspręsti, remdamiesi 2022 m. kovo 8 d. komunikatu, be kita ko, kitame 2022 m. kovo 24–25 d. įvyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Šis komunikatas – atsakas į ES vadovų raginimą. Jame pristatomi konkrečių išskirtinių trumpalaikių galimybių suvaldyti kainų šuolius privalumai ir trūkumai. Taip pat siūlomi kolektyviniai Europos veiksmai, kuriais siekiama pašalinti esmines problemos dujų rinkoje priežastis, kad būtų galima užtikrinti energijos tiekimo saugumą prieinamomis kainomis kitai žiemai ir vėliau. Siekiant šio tikslo, ES partnerystės su trečiosiomis valstybėmis sudarytų sąlygas kolektyviai pirkti dujas ir vandenilį. Galiausiai, pasiūlymu dėl ES dujų laikymo politikos siekiama padidinti visos ES energetikos sistemos atsparumą.

GALIMYBĖS MAŽINTI AUKŠTŲ ELEKTROS ENERGIJOS KAINŲ POVEIKĮ PILIEČIAMS IR ĮMONĖMS

Valstybės narės, suinteresuotieji subjektai ir akademinių diskusijų dalyviai pasiūlė kelias galimybes imtis neatidėliotinų priemonių, skirtų aukštų elektros energijos kainų poveikiui sumažinti. Jomis siekiama padėti galutiniams vartotojams, nenukrypstant nuo ilgesnio laikotarpio visa apimančių Žaliojo kurso tikslų, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Kad būtų veiksmingos, šios laikinos ir tikslinės išskirtinės galimybės turi būti įvykdomos fiskaliniu požiūriu ir neturėtų kelti pavojaus tiekimo saugumui bei vienodoms sąlygoms vidaus rinkoje.

Trumpalaikės galimybės dėl elektros energijos kainų gali būti sugrupuotos į dvi plačias kategorijas.

Galimybės imtis intervencinių priemonių, įskaitant finansinę kompensaciją

Šiomis galimybėmis siekiama tiesiogiai sumažinti elektros energijos kainas mažmeninėje rinkoje arba netiesiogiai didmeninėje rinkoje.

Mažmeninė rinka

Šių galimybių tikslas yra sušvelninti aukštų kainų poveikį galutiniams vartotojams, leidžiant Europos elektros energijos ir dujų rinkoms nustatyti didmeninę kainą. Tokių krizės priemonių ėmėsi 26 valstybės narės, remdamosi Komisijos spalio mėn. priimtu priemonių rinkiniu 4 .

Imantis šių priemonių tiesioginė pažeidžiamiems galutiniams vartotojams skirta parama nukreipiama tiems, kam jos labiausiai reikia, o valstybės pagalba gali padėti įmonėms, kurios susiduria su pernelyg didelių energijos kainų keliamais sunkumais. Pastaroji bus remiama pagal kovo 22 d. priimtą naują laikinąją valstybės pagalbos krizės sąlygomis sistemą 5 : ja suteikiama galimybė teikti paramą tiesiogiai arba netiesiogiai paveiktoms įmonėms ribotų tiesioginių dotacijų, likvidumo paramos ir pagalbos išaugusioms dujų ir elektros energijos išlaidoms padengti forma.

Dauguma valstybių narių nustatė sumažintus dujų, elektros energijos ir (arba) centralizuoto šilumos tiekimo PVM tarifus. Tačiau daug galimybių, visų pirma pagal Energijos mokesčių direktyvą 6 , įskaitant sumažintus tarifus ar išimtis namų ūkiams, dar nėra visiškai išnaudotos. 

Komisija svarsto galimybę pateikti gairių valstybėms narėms, kaip geriausiai pasinaudoti teisine sistema, įskaitant gaires dėl tikslinių konkrečioms šalims skirtų nukrypti leidžiančių nuostatų pagal Energijos mokesčių direktyvą 7 , kad būtų išvengta vidaus rinkos iškraipymų. 

Visų galimybių mažmeninėje rinkoje tikslas yra teikti tiesioginę paramą piliečiams ir įmonėms. Tokias tikslines ir laikinas priemones, skirtas pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms remti, galima būtų padėti finansuoti naudojant didesnes pajamas iš energijos mokesčio ir anglies dioksido apmokestinimo arba neįprastai didelio tam tikrų energetikos įmonių pelno 8 .

Didmeninė rinka

Valstybės narės gali apsvarstyti galimybę nustatyti telkėjo modelį, pagal kurį subjektas pirktų elektros energiją palankiomis komercinėmis sąlygomis ir tam tikrų kategorijų vartotojams ją teiktų žemesne nei rinkos kaina; taip nauda būtų perduodama vartotojams, iš esmės subsidijuojant skirtumą tarp mažesnių mažmeninių kainų ir didesnių didmeninių kainų.

Kita galimybė būtų tiesiogiai imtis intervencinių priemonių veikiančioje didmeninėje elektros energijos rinkoje. Galima būtų arba finansiškai kompensuoti iškastinį kurą naudojantiems elektros energijos gamintojams dalį jų ypač didelių kuro išlaidų, kad jie galėtų sumažinti savo siūlomą kainą didmeninėje rinkoje, arba tiesiogiai apriboti elektros energijos kainą didmeninėje rinkoje nustatant referencinį lyginamąjį dydį ir kompensuojant skirtumą su siūloma kaina.

Pasirinkus tokias galimybes būtų siekiama sumažinti neigiamą labai aukštų dujų kainų poveikį didmeninėje elektros energijos rinkoje. Jų pagrindiniai trūkumai yra susiję su jų biudžeto išlaidomis, galimu konkurencijos iškraipymu, rizika tarptautinei prekybai, taigi ir elektros energijos tiekimo saugumui, o jų mastas priklauso nuo tokių galimybių modelio.

Reguliavimo galimybės be finansinės kompensacijos

Šios galimybės yra didžiausios kainos, kurios gali prašyti tam tikri bazinės apkrovos elektros energijos gamintojai, reguliuojamos viršutinės ribos nustatymas. Nors dėl šios galimybės ilgesniu laikotarpiu išlaidos sumažėtų, jos pridėtinė vertė trumpuoju laikotarpiu yra spręsti tam tikrų technologijų pernelyg didelio pelno problemą.

Pagrindiniai šių galimybių trūkumai susiję su įgyvendinimo problemomis, nes reikėtų prieigos prie informacijos apie elektros energijos gamintojų sąnaudas ir pajamas, kuri viešiesiems subjektams gali būti neprieinama, ir su teisinėmis problemomis. Taip atsirastų reguliavimo neapibrėžtumas, nes dėl tokių galimybių gali dingti tam tikros paskatos privačioms investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kurios yra labai svarbios mūsų ilgalaikiams atsparios, tvarios ir saugios energetikos tikslams pasiekti.

Visos galimybės išsamiau pateikiamos ir analizuojamos priede. 

Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į situacijos valstybėse narėse skirtumus, vieno paprasto atsakymo, kaip išspręsti didelių elektros energijos kainų problemą, nėra. Kai kurios galimybės tinka tik konkrečioms nacionalinėms aplinkybėms. Kartu reikėtų ES teisės aktų ir (arba) ES lygmens bendro požiūrio, kad tam tikros intervencinės priemonės būtų veiksmingos ir nekenktų vidaus rinkai bei energijos tiekimo saugumui. Jos visos reikalauja išlaidų ir turi trūkumų, be kita ko, susijusių su bendrosios rinkos veikimu.

DUJŲ TIEKIMO UŽ PAGRĮSTĄ KAINĄ UŽTIKRINIMAS KITAI ŽIEMAI ir vėliau

Pagrindinė šiuo metu aukštų elektros energijos kainų priežastis yra dujų rinka, o daugeliu iš viešose diskusijose siūlomų galimybių siekiama kovoti su pasekmėmis. Šiandienos aukštą elektros energijos kainą lemia aukšta dujų kaina, nes dujas naudojantys elektros energijos gamintojai dažnai tebėra energijos tiekėjai, kurie į elektros energijos rinką ateina paskutiniai, kad patenkintų galutinę faktinę paklausą. Dujų neatidėliotinų sandorių rinkoje kainų svyravimas didelis ir nėra visiškai susijęs su pagrindinėmis sąlygomis.

Galima apsvarstyti galimybę reguliavimo priemonėmis nustatyti viršutines dujų kainos ribas arba ją moduliuoti, nes tai turėtų tiesioginį poveikį kainų lygiams. Tai gali būti svarbus signalas, kad ES bet kokios kainos už dujas nemokės, tačiau tokią intervencinę priemonę reikėtų numatyti tik kaip kraštutinę priemonę, nes ji susijusi su tam tikrais dujų tiekimo saugumo trūkumais.

Dujų atsargų papildymo sezonas prasideda dabar, todėl turime skubiai susitarti dėl bendros strategijos. Atsižvelgiant į šiuo metu aukštas kainas ir įtemptą padėtį dujų rinkoje, papildyti atsargas kitai žiemai bus sudėtingiau nei įprastai. Labai svarbu pasinaudoti Sąjungos kolektyvine įtaka, kad užsitikrintume dujų importą geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir išvengtume situacijos, kai valstybės narės konkuruotų tarpusavyje dėl tų pačių išteklių.

Veikdama išvien ES yra stipresnė. ES turėtų kartu imtis veiksmų, kad galėtų pasinaudoti savo rinkos galia derėdamasi dėl partnerystės su tiekėjais. 

Komisija yra pasirengusi sukurti ES lygmens bendro dujų pirkimo darbo grupę. Sutelkdama paklausą darbo grupė palengvintų ir sustiprintų ES tarptautinį bendradarbiavimą su suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dujų tiekėjais, kad ruošiantis kitai žiemai būtų galima užsitikrinti SGD ir dujų importą už gerą kainą. ES turi daugiau galimybių trumpuoju laikotarpiu gauti SGD, dujų ir vandenilio už prieinamas kainas iš trečiųjų valstybių tuo atveju, jei ji užmegs ilgalaikius santykius su tomis valstybėmis ir sudarys ilgalaikes dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių partnerystes, kurios taip pat paklotų pamatus būsimam vandenilio importui.

Taigi darbo grupė paruoš dirvą energetikos partnerystėms su pagrindiniais SGD, dujų ir vandenilio tiekėjais Viduržemio jūros regione, su mūsų partneriais Afrikoje, o taip pat Artimuosiuose rytuose ir JAV.

Darbo grupei padės valstybių narių atstovai Valdančiojoje taryboje. Su dujų tiekėjais derėtųsi Komisijos vadovaujama jungtinė derybų grupė. Ji veiktų remdamasi patirtimi, įgyta per COVID-19 pandemiją, kai ES masto veiksmai buvo itin svarbūs siekiant užtikrinti pakankamas vakcinų atsargas visiems.

Darbo grupė taip pat skatintų veiksmingai naudoti ES dujų infrastruktūrą, visų pirma SGD terminalus, taip pat saugyklas ir vamzdynus.

Pakankamai pripildžius dujų saugyklas, Europos klientai bus tam tikru mastu apsaugoti nuo tiekimo trūkumų ir galimų sutrikdymų, nes tai suteiktų tam tikro stabilumo. Todėl Komisija siūlo bendrą strateginę Europos dujų laikymo politiką, kuri būtų įgyvendinama imantis koordinuotų bendrų veiksmų ir dalijantis našta visose 27 ES valstybėse narėse. Per kelis kitus mėnesius darbo grupė, glaudžiai bendradarbiaudama su Dujų koordinavimo grupe, teiks pagalbą skatindama pripildyti saugyklas ruošiantis žiemai.

Būtinos bendros pastangos siekiant optimizuoti esamos laikymo infrastruktūros panaudojimą. Jei su laikymu susijusių priemonių bus imtasi drauge, o ne atskirai, bus išvengta per didelių investicijų, nes dujos yra pereinamasis energijos šaltinis ir bet kokia nauja infrastruktūra ilgesnio laikotarpio perspektyvoje turėtų būti tinkama naudoti švaresniems energijos šaltiniams, visų pirma vandeniliui.

Kad užtikrintų pakankamai aukštą saugyklų pripildymo lygį, Komisija pateikė teisės akto pasiūlymą dėl energijos kaupimo, kuriuo siekiama, kad iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. esama laikymo infrastruktūra būtų užpildyta bent iki 90 % talpos. Šį tikslą laikui bėgant galima koreguoti, jei ekonominės ir geopolitinės aplinkybės, taip pat energijos tiekimo saugumo padėtis pasikeistų. Pripažįstant, kad šiais metais susidarė ypatinga situacija, bus numatytas mažesnis 80 % tikslas ir lankstus planas sklandžiam laipsniškam įgyvendinimui užtikrinti. Kol bus priimtas teisės akto pasiūlymas, valstybės narės jau turėtų imtis veiksmų siekdamos užtikrinti, kad saugyklos būtų pakankamai pripildytos.  

Labai svarbu užtikrinti solidarumą. Bendros dujų atsargos – visiems naudinga apsidraudimo priemonė, ir visi turėtų sąžiningai prisidėti. Todėl laikymo pajėgumų neturinčios valstybės narės turėtų prisidėti pripildant kitų valstybių narių saugyklas mainais į didesnį tiekimo saugumą. Į pasiūlymą įtrauktas naštos pasidalijimo mechanizmas užtikrina teisingą tiekimo saugumo išlaidų paskirstymą visoms valstybėms narėms, nes dalyvaudamos ES energetikos rinkoje jos visos gauna naudos dėl sumažėjusios tiekimo sutrikdymo rizikos nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje yra saugykla. Šis mechanizmas grindžiamas solidarumo susitarimais, kurie turėtų būti nedelsiant sudaryti, kad susidarius ekstremaliajai situacijai būtų galima veiksmingai dalytis dujomis, kaip pasiūlyta 2021 m. gruodžio mėn. 9 . Lygiai taip pat svarbu užtikrinti skaidrumą ir stebėti pažangą siekiant pripildymo tikslo. Dujų koordinavimo grupė stebės saugyklų pripildymo pažangą siekiant nustatyto tikslo ir apsvarstys galimus veiksmus, kad prireikus būtų galima palaikyti saugyklų pripildymo pastangas. 

Galiausiai, dujų laikymo infrastruktūra itin svarbi ES saugumui, todėl laikymo sistemos operatorių sertifikavimas suteiks būtiną apsaugą nuo rizikos, susijusios su trečiųjų valstybių operatorių nuosavybe, žvelgiant iš tiekimo saugumo perspektyvos.

IŠVADOS

Šiame dokumente pateiktos galimybės mažinti padidėjusių energijos kainų poveikį mūsų piliečiams ir įmonėms apima neatidėliotinas ribotos trukmės intervencines priemones energijos kainų kilimui apriboti, tačiau jos neturėtų pakenkti nei ilgalaikiams Žaliojo kurso tikslams, nei bendrosios rinkos veikimui. Nė viena iš jų nėra stebuklingas sprendimas, visos turi privalumų ir trūkumų.

Būtina skubiai suvaldyti energijos kainų kilimą ir užtikrinti pakankamą dujų tiekimą kitai žiemai ir vėliau. Geriausia galimybė yra visoms 27 ES valstybėms narėms dirbti drauge laikantis koordinuoto požiūrio, kad sutaupytume lėšų ir pasinaudotume mūsų bendros stiprybės teikiamais svertais.

Vidutiniu laikotarpiu reikia labiau struktūrinio pobūdžio sprendimų, įskaitant jungtis siekiant visiškai integruoti energetikos rinką, gerokai daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir energijos tiekimo diversifikavimo siekiant išvengti priklausomybės. Planas „REPowerEU“ paspartins priemonių įvedimą visose šiose srityse. Išsamų planą „REPowerEU“ Komisija pateiks gegužės mėn. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat pasirengusi pasiūlyti visos Sąjungos energijos taupymo planą.

Įgyvendinant „REPowerEU“, ES reguliavimo sistemą reikia pritaikyti taip, kad ji būtų tinkama gerokai didesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai energijos rūšių derinyje, vadovaujantis ES plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais. Komisija taip pat įvertins galimybes optimizuoti elektros energijos rinkos modelį iki gegužės mėn. Šiame procese ji atsižvelgs į Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) galutinę ataskaitą dėl ES elektros energijos rinkos modelio privalumų ir trūkumų ir į kitus pasiūlymus dėl elektros energijos rinkos veikimo 10 .

Ilgainiui spartesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas, taip pat Europos dujų laikymo politika ir tiekimo diversifikavimas labiau koordinuotai bendraujant su patikimais tiekėjais bus struktūriniai sprendimai, kaip užtikrinti, kad energija būtų įperkama.

Šiame dokumente išdėstytomis galimybėmis ir pasiūlymais visos valstybės narės raginamos pasikliauti Europos didžiausia stiprybe – vienybe ir solidarumu.

2022 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje vadovai raginami nurodyti tolesnio darbo kryptį Komisijos ir teisėkūros lygmeniu, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas ir prieinamos energijos kainos dabar, kitą žiemą ir vėliau.

(1)

Komunikatas „Kylančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“, COM(2021) 660 final, 2021 m. spalio 13 d.

(2)

Komunikatas „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, COM(2022) 108 final, 2022 m. kovo 8 d.).

(3)

20220311-versailles-declaration-en.pdf  

(4)

COM(2021) 660 final, 2021 m. spalio 13 d.

(5)

Komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“, COM(2022) 1890 final, 2022 m. kovo 23 d.).

(6)

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(7)

Pagal jos 19 straipsnio 1 dalį.

(8)

Kai kurie (mažesnio nei ribinio pelno) elektros energijos gamintojai šiuo metu gauna pernelyg didelį pelną dėl labai aukštų elektros energijos kainų. Vadovaujantis Komisijos kovo 8 d. pateiktomis gairėmis (žr. COM(2022) 108 final, 2022 m. kovo 8 d.), šis pernelyg didelis pelnas gali būti apmokestinamas arba laikinai susigrąžinamas.

(9)

     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų (nauja redakcija), COM(2021) 804 final, (2021 m. gruodžio 15 d.).

(10)

. Kai kurie numatomų trumpalaikių intervencinių priemonių galimybių elementai, kaip antai naujo pajėgumo įsigijimas pagal abipusius susitarimus dėl skirtumų arba telkėjo modelio naudojimas, galėtų padėti paruošti dirvą būsimiems Europos ilgalaikio rinkos modelio pakeitimams, padėti apsaugoti vartotojus nuo didelio kainų svyravimo ateityje ir padidinti Europos energetikos rinkos atsparumą.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 03 23

COM(2022) 138 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Energijos tiekimo saugumas ir prieinamos kainos:




neatidėliotinų priemonių galimybės ir pasirengimas kitai žiemai

PRIEDAS

Galimybių apžvalga

Valstybės narės, suinteresuotieji subjektai ir akademinių diskusijų dalyviai pasiūlė kelias galimybes imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų apribotas didelių elektros energijos kainų poveikis. Jomis siekiama padėti galutiniams vartotojams, nenukrypstant nuo ilgesnio laikotarpio visa apimančių Žaliojo kurso tikslų, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Kad šios laikinos ir tikslinės išskirtinės galimybės būtų sėkmingos, jos turi būti fiskaliniu požiūriu kontroliuojamos ir neturėtų kelti pavojaus energijos tiekimo saugumui ir vienodoms sąlygoms vidaus rinkoje. Galimybių privalumų ir trūkumų mastas priklauso nuo tokių galimybių modelio ypatumų. I. Intervencinės priemonės elektros energijos rinkoje, susijusios su finansine kompensacija vartotojams

A.Intervencinės priemonės mažmeninėje rinkoje: tiesioginė parama vartotojams, skiriant kuponus, taikant mokesčių lengvatas arba telkėjo modelį 

Komunikate „REPowerEU“ paskelbta apie naują laikinąją valstybės pagalbos krizės sąlygomis sistemą. Pagal tą sistemą bus galima skirti ribotas tiesiogines dotacijas ir likvidumo paramą visoms įmonėms, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė Rusijos agresija prieš Ukrainą, nustatytos sankcijos arba atsakomosios priemonės, taip pat pagalbą įmonėms, visų pirma energijai imliems vartotojams, siekiant kompensuoti dalį jų energijos sąnaudų. Komunikate taip pat paaiškinta, kad dabartinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali reguliuoti mažmenines kainas visiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms.

Kitas būdas apsaugoti namų ūkių vartotojus, visų pirma neturtingus ir pažeidžiamus vartotojus (bet ir įmones), būtų galimybė valstybėms narėms taikyti telkėjo modelį, pagal kurį valstybės kontroliuojamas subjektas pirktų elektros energiją rinkoje ir tiektų ją tam tikrų kategorijų vartotojams (tiesiogiai arba per tiekėjus) mažesnėmis nei dabartinėmis rinkos kainomis, pavyzdžiui, vykdymo kaina. Siekiant išvengti bendrosios rinkos iškraipymo, reikėtų atidžiai įvertinti bet kokį šio požiūrio išplėtimą viršijant tai, kas numatyta galiojančiame Elektros energijos direktyvos 5 straipsnyje ir valstybės pagalbos taisyklėse.

Daugumos šių priemonių galima imtis nacionaliniu lygmeniu.

Nauda

Kadangi šios galimybės yra tiesiogiai skirtos vartotojams, jos yra ypač veiksmingos mažinant didelių kainų poveikį galutiniams naudotojams. Jomis valstybėms narėms paliekama lankstumo dėl remtinų namų ūkių ir verslo vartotojų kategorijų, nustatytinų atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir konkurencijos taisykles. Valstybės narės, norinčios sukurti telkėjo modelį, turėtų nuspręsti dėl jo ypatumų, įskaitant parduodamą kiekį, ir dėl to, kurių konkrečių kategorijų vartotojai ir (arba) tiekėjai šia galimybe galėtų pasinaudoti. Komisija galėtų pateikti gaires, kaip įgyvendinti tokį modelį, kad bendrojoje rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir sąžininga konkurencija.

Trūkumai

Ši galimybė galėtų apriboti konkurenciją mažmeninėse rinkose, todėl šį poveikį reikėtų sušvelninti užtikrinant sąžiningas ir nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams. . Prie komunikato „REPowerEU“ pridėtose gairėse dėl reguliuojamų kainų patariama, kaip tai būtų galima pasiekti taikant telkėjo modelį.

Jei didelė dalis vartotojų gautų paramą, kuri kompensuotų visą kainų padidėjimą, jie neturėtų didelio stimulo mažinti vartojimą. Kaip ir visos vartotojų išlaidas mažinančios galimybės, ši galimybė galėtų padidinti iškastinio kuro naudojimą ir ES priklausomybę nuo importo, be to padaugėtų energijos tiekimo saugumo problemų. Ar pasinaudoti šia galimybe, priklauso nuo valstybių narių biudžeto lėšų.

Išlaidos

Išlaidos ir jų padengimo būdas priklausytų nuo nacionalinių sprendimų dėl taikymo tam tikroms vartotojų kategorijoms aprėpties ir nuo to, kiek būtų sumažinta vartotojams tenkanti finansinė našta. Tokie sprendimai bus priimami atsižvelgiant ir į valstybių narių fiskalinio manevravimo galimybes.

II. Intervencinės priemonės didmeninėje elektros energijos rinkoje: kainų nustatymas kartu su finansine kompensacija gamintojams

B. Intervencinės priemonės didmeninėje rinkoje, susijusios su kuro kainomis elektros energijos gamintojams, naudojantiems iškastinį kurą

Pasirinkus šią galimybę būtų nustatyta kompensacija už kainą, kurią elektros energijos gamintojai, naudojantys iškastinį kurą, moka už savo kurą (anglį, dujas, naftą, dyzeliną). Kadangi tai apsaugotų elektros energijos gamintojus, naudojančius iškastinį kurą, nuo dabartinių kainų šuolių tarptautinėse prekių rinkose poveikio, jie galėtų siūlyti savo pagamintą elektros energiją mažesnėmis kainomis nei dabar. Ši galimybė būtų įgyvendinama sumokant elektros energijos gamintojams skirtumą tarp jų faktinių kuro (dujų ir anglių) tiekimo sąnaudų ir iš anksto nustatytos šių žaliavų referencinės kainos.

Nauda

Tikimasi, kad ši galimybė turės įtakos iškastinį kurą naudojančių elektrinių Europos Sąjungoje elgesiui teikiant pasiūlymus, o dėl to gali sumažėti šių elektrinių parduodamos elektros energijos kaina, taigi ir ribinė kaina didmeninėje rinkoje. Tai savo ruožtu turėtų lemti mažesnes mažmenines kainas.

Priklausomai nuo modelio ypatumų, tai neturėtų įtakos elektros energijos supirkimo iš elektrinių tvarkai, taigi ir netrukdytų rinkos veikimui.

Trūkumai

Jei ši galimybė būtų taikoma nacionaliniu lygmeniu, ji galėtų iškreipti elektros energijos srautą į kaimynines šalis (ES ir ES nepriklausančias šalis) ir paskatinti srautus iš šalių, kuriose yra nustatyta referencinė kaina, į šalis, kuriose jos nenustatyta, neatsižvelgiant į stygiaus aspektą, energijos tiekimo saugumą ar santykines sąnaudas.

Kaip ir visos galimybės, kurios daro poveikį santykiniam iškastinio kuro kainų konkurencingumui, ši galimybė galėtų menkinti pastangas mažinti iškastinio kuro naudojimą.

Išlaidos

Išlaidos ir jų padengimo būdas priklausytų nuo priimtų sprendimų. Išlaidos galėtų būti finansuojamos elektros energijos vartotojų įnašais. Nors šias išlaidas iš esmės galėtų kompensuoti dėl priemonės taikymo sumažėjusios didmeninės elektros energijos kainos, grynasis poveikis vartotojams priklausys nuo iškastinio kuro kainų pokyčių, importuojamo iškastinio kuro kiekio ir į kaimynines šalis eksportuojamos elektros energijos kiekio. Nustačius tokias priemones sumažėtų pajamos iš perviršinio pelno apmokestinimo.

C.Intervencinės priemonės, kuriomis didmeninėje elektros energijos rinkoje nustatoma viršutinė kainos riba

Pasirinkus šią galimybę būtų nustatytos tam tikro lygio elektros energijos viršutinės kainų ribos.

Tam, kad elektros energijos gamintojai, naudojantys kurą (pvz., dujas, anglis), dėl kurio šiuo metu patiria sąnaudų, trukdančių pelningai gaminti elektros energiją neviršijant viršutinės ribos, galėtų toliau veikti, reikėtų skirti finansinę kompensaciją skirtumui tarp pagamintos elektros energijos rinkos kainos ir iš anksto nustatytos viršutinės ribos padengti. Siekiant užtikrinti, kad elektros energijos gamybos pasiūlymai, viršijantys viršutinę ribą (pagal kurią nustatoma teisė gauti finansinę kompensaciją), būtų pagrįsti, gali prireikti griežto reguliavimo. Reguliavimo gali prireikti ir siekiant užtikrinti, kad elektros energijos gamintojai, kurių sąnaudos nesiekia viršutinės ribos, nesiūlytų didesnės kainos, nei viršutinė riba (norėdami gauti didesnę kainą). Dėl to galiausiai gali prireikti griežtai reguliuoti pasiūlymus, o tai gali būti sudėtinga.

Nauda 

Pasirinkus šią galimybę būtų nustatytos viršutinės didmeninių kainų ribos, o tai savo ruožtu turėtų lemti mažesnes mažmenines kainas. Dėl to sumažėtų elektros energijos gamintojų, kuriems viršutinė riba nedaro tiesioginio poveikio, mažesnis nei ribinis pelnas.

Trūkumai 

Pasirinkus šią galimybę reikia, kad administracija gerai išmanytų sąnaudų struktūrą ir atskirų elektrinių veikimo režimus.

Kalbant apie B galimybę, jei ji nebūtų nustatyta ES lygmeniu, ji galėtų iškreipti elektros energijos srautą vidaus rinkoje ir paskatinti srautus iš šalių, kurios taiko viršutinę ribą, į šalis, kurios šios ribos netaiko, neatsižvelgiant į stygiaus aspektą.

Kalbant apie B galimybę, ji būtų nepagrįstai naudinga ES kaimyninėms šalims, kurios gautų valstybių narių subsidijuojamą elektros energiją.

Galiausiai, dėl kainos signalo nebuvimo, ši galimybė galėtų iškreipti elektros energijos srautus vidaus rinkoje ir sukelti pavojų energijos tiekimo saugumui.

Kaip ir visos vartotojų išlaidas mažinančios galimybės, ši galimybė galėtų padidinti iškastinio kuro naudojimą ir ES priklausomybę nuo importo, be to padaugėtų energijos tiekimo saugumo problemų.

Išlaidos

Būtų reikalingas finansavimas rinkos kainos ir viršutinės kainos ribos skirtumui kompensuoti. Šias išlaidas būtų sunkiau padengti valstybėms narėms, turinčioms mažiau fiskalinio manevravimo galimybių.

Ilgainiui gali kilti pavojus energijos tiekimo saugumui, susijęs su diferencijuoto kainos signalo nebuvimu ir reguliavimo neapibrėžtumu. Be to, sumažėtų paskatos vykdyti nesubsidijuojamus atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus, nes rinkos pajamos būtų mažesnės (taip pat dėl to, kad vartotojai nebūtų linkę pasirašyti ilgalaikių elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pirkimo sutarčių, nes dėl viršutinės kainos ribos sumažėtų jų poreikis apsidrausti nuo didelių kainų).

D.Reguliavimo srities intervencinės priemonės elektros energijos rinkoje: tam tikrų rinkos dalyvių gaunamo pelno ribojimas

Didmeninėse elektros energijos rinkose kaina nustatoma pagal paskutinį šaltinį, reikalingą visai paklausai patenkinti. Elektros energijos gamintojai, naudojantys iškastinį kurą, šiuo metu susiduria su itin didelėmis iškastinio kuro sąnaudomis ir išaugusiomis kainomis už išskiriamą CO2. Tai reiškia, kad ribinės elektros energijos kainos yra didelės. Bazinės apkrovos elektros energijos gamintojai, kurie nėra priklausomi nuo iškastinio kuro, šioje situacijoje neturi panašios sąnaudų struktūros ir gauna gerokai didesnį pelną, nei tikėjosi, kai nusprendė investuoti.

Komunikato „REPowerEU“ 2 priede nustatyta, kad valstybės narės išimties tvarka gali nustatyti mokestines priemones, kuriomis būtų siekiama surinkti dalį tokio didelio pelno.

Tą patį tikslą, kurio siekiama tokiomis apmokestinimo priemonėmis, galima pasiekti ir reguliavimo srities intervencinėmis priemonėmis. Tai galima padaryti laikinai leidžiant valstybėms narėms nustatyti vykdymo kainą arba susigrąžinimo mechanizmą ir taip apriboti pernelyg didelį elektros energijos gamintojų pelną. Atitinkama vykdymo kaina gali skirtis, siekiant atsižvelgti į skirtingų rinkos dalyvių ypatumus, ir ją turėtų nustatyti nacionalinės reguliavimo institucijos. Iš tikrųjų ši galimybė veikia kaip vienpusis sandoris dėl kainų skirtumo, pagal kurį mokėjimai tampa mokėtini tik tada, kai referencinė kaina (rinkos kaina) yra didesnė už vykdymo kainą. Panašiai kaip ir komunikate „REPowerEU“ nurodyto perviršinio pelno mokesčio atveju, reikėtų sukurti atskirą mechanizmą, pagal kurį iš tokios reguliavimo srities intervencinės priemonės gautos pajamos būtų perskirstytos vartotojams.

Valstybės narės naujiems elektros energijos gamybos įrenginiams skirtas paramos schemas galėtų paversti abipusių sandorių dėl kainų skirtumo sistemomis. Šis mechanizmas, kuriuo elektros energijos gamintojų prašoma grąžinti paramą investicijoms, kai kainos yra didelės, užkirstų kelią padėčiai, kai šiuo metu pastatyti nauji elektros energijos gamybos įrenginiai ateityje galėtų pasinaudoti subsidijomis net ir tais atvejais, kai rinkos kainos būtų labai didelės ir svyruojančios.

Jei gamtinių dujų rinkų dalyviai dėl dabartinės krizės gauna pernelyg didelį pelną (pvz., dėl to, kad jie gali ilgalaikėse sutartyse numatytą kiekį parduoti gerokai didesnėmis kainomis neatidėliotinų sandorių rinkoje), tokiam pelnui galėtų būti taikomos panašios mokestinės intervencinės priemonės.

Nauda

Jei tokia galimybė yra gerai parengta, ji netrukdo kainodarai didmeninėse elektros energijos rinkose ir išsaugomi ES vidaus ir išorės prekybos signalai ir energijos tiekimo saugumas. Ji nedaro poveikio prekybai elektros energija Europos Sąjungoje.

Reformavus naujoms investicijoms skirtų paramos schemų modelį galėtų būti sudarytos sąlygos galbūt labiau ilgalaikiams rinkos modelio pokyčiams.

Trūkumai

Pasirinkus šią galimybę, vien dėl jos kainos vartotojams nesumažės, tačiau gautos pajamos gali būti naudojamos siekiant tiesiogiai padėti energijos vartotojams, labiausiai kenčiantiems nuo didelių kainų, pavyzdžiui, teikti kuponus namų ūkiams ir finansinę paramą įmonėms laikantis valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių.

Siekdamos tiksliai nustatyti, ar negaunamas pernelyg didelis mažesnis nei ribinis pelnas, nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti išsamią informaciją apie elektros energijos gamintojų sąnaudas, kuri joms gali būti neprieinama. Dėl greito įgyvendinimo gali kilti teisinių sunkumų, nes poveikis rinkos dalyviams bus skirtingas.

Konkurencijos klausimai turėtų būti atidžiai įvertinti ir išspręsti vadovaujantis Komisijos gairėmis dėl reguliuojamų mažmeninių kainų ir fiskalinių priemonių mažesniam nei ribiniam pelnui ir laikantis valstybės pagalbos taisyklių.

Tikėtina, kad nenumatyto pelno apmokestinimas turėtų įtakos investuotojų tikrumui, o tai gali reikšti, kad paramos gali prireikti visai būsimai elektros energijos gamybai. Ši reguliavimo rizika lems didesnę kapitalo kainą ir vangesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą.

III. Intervencinės priemonės dujų rinkose

E.Prekybos dujomis Europos Sąjungoje kainų ribos

Ši galimybė grindžiama didžiausios ES kainos, kuria visų ES valstybių narių operatoriai gali prekiauti dujomis, nustatymu arba kainų ribų, kurių neperžengiant gali kisti dujų kaina, nustatymu. Tokia viršutinė kainos riba ir (arba) intervalai apribotų pasiūlymus Europos biržose. Ilgalaikėse sutartyse ir išvestinių finansinių priemonių sandoriuose viršutinė dujų kaina taptų referencine kaina.

Kad ši galimybė būtų veiksminga, ją reikėtų įgyvendinti visose valstybėse narėse.

Nauda

Europoje nustačius viršutinę prekybos dujomis kainų ribą, sumažėtų pernelyg didelis svyravimas ir kartu dujų kainos. Tai savo ruožtu sumažintų dujomis kūrenamų elektrinių gaminamos elektros energijos sąnaudas ir dujų bei elektros energijos kainas vartotojams.

Trūkumai

Reikėtų nustatyti tinkamą viršutinės ribos dydį. Jei nustatyta viršutinė dujų kainos riba būtų per maža, būtų sunku pasiekti, kad į Europą būtų tiekiama daugiau dujų. Tai netgi galėtų paskatinti Europos įmones eksportuoti dujas į šalis, kuriose kainos yra didesnės. Mažesnė kaina paskatintų didesnį dujų vartojimą, taigi ir didesnę paklausą Europoje. Siekiant sumažinti šią riziką, kartu su šia galimybe turėtų būti taikomas griežtas paklausos valdymas. Kartu šie veiksniai gali lemti papildomą stygių dujų rinkoje ir kelti pavojų dujų tiekimo saugumui.

Jei visoje ES būtų taikoma ta pati viršutinė kainos riba, būtų sunku užtikrinti, kad dujos būtų tiekiamos ten, kur jų reikia, ir kad tinklas galėtų saugiai veikti išlaikant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

Vartotojai, kurie pirko dujas pagal ilgalaikes sutartis už kainą, viršijančią viršutinę ribą, naudos iš nustatytos viršutinės kainos ribos nepajustų, kol nesibaigtų jų sutartys.

Priklausomai nuo viršutinės ribos dydžio ir jos taikymo laikotarpio, gali išaugti tiekimo iš mūsų prekybos partnerių mastas. Tačiau jų reakcija į administracijos nustatytą kainą nėra aiški ir jos negalima numatyti. Jie gali ginčyti šią galimybę teismuose ir (arba) apriboti ar sustabdyti tiekimą. 

Išlaidos

Išlaidos yra susijusios su galimu tiekimo sutrikimu, kurį lemtų tiekėjų reakcija į viršutinę ribą.

F.Kiekis ir kaina, dėl kurių susitarta su tarptautiniais tiekėjais

Viena iš galimybių būtų nustatyti konkretesnius dujų kiekio ir kainų tikslus skirtingiems tiekimo maršrutams ir (arba) tiekėjams ir juos įgyvendinti remiantis bendra derybų su ES prekybos partneriais strategija, kuri būtų koordinuojama ES lygmeniu. Atitinkamos tikslinės kainos būtų susijusios su tiekimo sutartimis su trečiosiomis valstybėmis, tačiau nedarytų poveikio sandoriams, vykdomiems ES viduje (pvz., siekiant subalansuoti padėtį vidaus rinkoje).

Kad užsitikrintų SGD ir dujų importą už gerą kainą, ES turėtų orientuotis į ilgalaikę partnerystės su dujų tiekėjais perspektyvą ir išplėsti derybų apimtį siekdama užsitikrinti vandenilio importą ilguoju laikotarpiu.

Tokią partnerystę galėtų sudaryti:

·ilgalaikės sutartys dėl didesnio SGD ir dujų tiekimo dujotiekiais,

·ES investicijos į papildomus SGD importo pajėgumus, suderinamus su vandeniliu;

·5–10 metų trukmės partnerystė dėl vandenilio, kuria siekiama sukurti infrastruktūrą ir tvirtą investicijų sistemą bei partnerystę dėl investicijų (bendra sistema, kuri leistų užtikrinti investicijų ir paklausos nuspėjamumą ir stabilumą ES, taip pat stabilios investavimo sąlygos šalyse partnerėse).

Tokios derybų strategijos sėkmė priklausytų nuo bendro požiūrio Europos lygmeniu.

Nauda

Jei derybos dėl Europai taikomų mažesnių kainų ir sutarto importuojamų dujų kiekio būtų sėkmingos, gerokai sumažėtų dujų kainos. Tai savo ruožtu sumažintų dujomis kūrenamų elektrinių gaminamos elektros energijos sąnaudas ir dujų bei elektros energijos kainas vartotojams.

Kadangi ši galimybė būtų grindžiama derybomis ir nebūtų nustatoma jokių prekybos dujomis ES apribojimų (pvz., dėl balansavimo), būtų išvengta dujų srautų sutrikimo ES viduje.

Trūkumai

Šios galimybės sėkmė iš esmės priklauso nuo atitinkamų derybų su trečiųjų valstybių tiekėjais rezultatų.

Išlaidos

Sėkmingai įgyvendinus šią galimybę, ilgam sumažėtų gamtinių dujų tiekimo sąnaudos.