EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 17

COM(2021) 548 final

2021/0292(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1.žvejybos pastangų sistema, taikoma vakarų Viduržemio jūros demersinius išteklius žvejojantiems traleriams. Pagal 2019 m. liepos 16 d. įsigaliojusį daugiametį tos žvejybos planą, Taryba kasmet turi kiekvienai valstybei narei nustatyti didžiausias leidžiamas I priede nurodytų išteklių grupių žvejybos pastangas. Pirmaisiais žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimo pagal planą metais (2020 m.) jos sumažintos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), apskaičiuotu kiekvienai valstybei narei ir kiekvienai žvejybos pastangų grupei arba geografiniam parajoniui (GP), o antraisiais–penktaisiais metais jos pagal planą turi būti sumažintos ne daugiau kaip 30 %. 2021 metams Tarybos reglamentu (ES) 2021/90 nustatytas 7,5 % sumažinimas.

[Vieta tekstui dėl patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų] 2022 m. jos turėtų būti sumažintos pm %;

2.GFCM priemonės, taikomos Viduržemio jūroje, įskaitant:

2018 m. metiniame susitikime priimtas priemones:

2.1.draudimo žvejoti europinius upinius ungurius visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) laikotarpį ir jų laimikio limitus;

2.2.laivų, žvejojančių didžiąsias žvejojančių didžiąsias raudonąsias krevetes ir ilgaūses raudonąsias krevetes Jonijos (19–21 GP) ir Levanto (24–27 GP) jūrose, skaičiaus apribojimus;

2019 m. metiniame susitikime priimtas priemones:

2.3.demersinių išteklių Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) žvejybos pastangų apribojimus ir didžiausią žvejybos laivyno pajėgumą;

2.4.raudonųjų koralų rinkimo visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) apribojimus ir susijusių žvejybos leidimų skaičiaus apribojimus;

2.5.laivų, žvejojančių didžiąsias raudonąsias krevetes ir ilgaūses raudonąsias krevetes Sicilijos sąsiauryje (12–16 GP), skaičiaus apribojimus;

2.6.raudonpelekių pagelų Alborano jūroje (1–3 GP) laimikio limitus;

2.7.leidimų žvejoti didžiąsias auksines skumbres visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) skaičiaus apribojimai;

3.GFCM priemonės, taikomos Juodojoje jūroje, įskaitant:

3.1.autonominę atlantinių šprotų kvotą, pagrįstą mokslinėmis rekomendacijomis;

3.2.paprastųjų otų BLSK ir kvotų paskirstymą pagal daugiametį paprastųjų otų žvejybos valdymo planą, kuriuo įgyvendinama Rekomendacija GFCM/43/2019/3 (29 GP).

GFCM rekomendacijos įgyvendintos ES teisėje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1343/2011 1 , taip pat Komisija priėmė pasiūlymą 2 dėl 2018 ir 2019 m. GFCM priimtų rekomendacijų įgyvendinimo. Į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos funkciškai su žvejybos galimybėmis susijusios priemonės, pvz., žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai, nes be tokių draudimų laikotarpių (pvz., paprastųjų otų Juodojoje jūroje atveju) nebūtų galima nustatyti tokio paties lygio žvejybos galimybių. Draudimo laikotarpio trukmė gali svyruoti priklausomai nuo mokslinėse rekomendacijose įvertintos išteklių būklės.

2021/0292 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 6 straipsniu reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtas ataskaitas, taip pat patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, pateiktas rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas;

(2)priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tinkama, tam tikras su tuo funkciškai susietas sąlygas, turi patvirtinti Taryba. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;

(3)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyta, kad BŽP tikslas – kai įmanoma, iki 2015 m. ir palaipsniui, pakopomis, didinant mastą, kad būtų apimti visi ištekliai, ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį;

(4)todėl, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatomi remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles;

(6)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 4 buvo nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (toliau – planas), kuris įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY.

(7)Remiantis Reglamento (ES) 2019/1022 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. palaipsniui, pakopomis, būtų pasiektas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis ir nustatytos laikantis Reglamento (ES) 2019/1022 7 straipsnyje nustatytos žvejybos pastangų sistemos;

(8)Todėl 2022 m. didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos pm % palyginti su baziniu dydžiu, minėtą procentinį dydį atskaitant iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų 2021 m. Tarybos reglamentu (ES) 2021/90 5 ;

(9)savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) išteklių valdymo priemonės. Tarp tų priemonių numatyti laimikio limitai arba žvejybos pastangų apribojimai ir kasmetinis trijų mėnesių iš eilės draudimo žvejoti laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė turi nustatyti pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 6 nustatytus išsaugojimo tikslus, taip pat pagal nacionalinį (-ius) upinių ungurių išteklių valdymo planą (-us) ir upinių ungurių migracijos laiko modelius valstybėje narėje. Jei prieš įsigaliojant tai rekomendacijai buvo parengti nacionaliniai valdymo planai, pagal kuriuos pastangos ar laimikis sumažintas bent 30 %, jau nustatyti ir įgyvendinami laimikio limitai ar žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti neviršijami. Pagal tą rekomendaciją draudimas žvejoti turėtų būti taikomas visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, estuarijose, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Draudimo žvejoti laikotarpis yra funkciškai susietas su žvejybos galimybėmis, nes be jo laimikio arba žvejybos pastangų lygis turėtų būti sumažintas siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(10)[Vieta tekstui dėl Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių.]

(11)savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/3 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus), kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Levanto jūroje (GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(12)savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/4 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus), kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Jonijos jūroje (GFCM 19, 20 ir 21 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(13)savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/6 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus), kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Sicilijos sąsiauryje (GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(14)savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl daugiamečio tausios demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatyta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema ir viršutinė laivyno pajėgumo riba. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(15)atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jų poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių žuvų kiekį ir išnaudoti minimalią demersinių išteklių žvejybos pastangų kvotą;

(16)savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių ir raudonųjų koralų rinkimo apribojimai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(17)savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/2 dėl tausios raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) žvejybos Alborano jūroje (GFCM 1–3 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatyti laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai, pagrįsti vidurkiu, kuris buvo leistas ir kurio laikytasi 2010–2015 m.; Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(18)savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/1 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių rinkinio; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų, kaip tikslines rūšis žvejojančių didžiąsias auksines skumbres, skaičių. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(19)savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) ir jų kvotų paskirstymo sistema, taip pat papildomos išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Šios papildomos priemonės yra funkciškai susietos su žvejybos galimybėmis, nes be jų paprastųjų otų BLSK turėtų būti sumažintas siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(20)remiantis GFCM pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą;

(21)žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(22)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 7 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą pranešimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti Komisijai siųsdamos duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(23)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1343/2011 8 , kuriuo įgyvendinamos tam tikros žvejybos GFCM susitarimo rajone nuostatos;

(24)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 9 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ar 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(25)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(26)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2022 m. tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, kuriomis galima naudotis Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:

(a)europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), raudonuosius koralus (Corallium rubrun) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio b punkte;

(b)ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio c punkte;

(c)europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte;

(d)europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte;

(e)didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, kaip apibrėžta 4 straipsnio e punkte, Jonijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio f punkte, ir Levanto jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio g punkte;

(f)raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio h punkte;

(g)atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Scophthalmus maximus) Juodojoje jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio i punkte.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys 

Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

(a)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

(a)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo ar sporto tikslais;

(b)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK):

(i)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

(ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus;

(c)kvota – Sąjungai ar valstybei narei paskirta BLSK dalis;

(d)Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai paskirtas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;

(e)analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas;

(f)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris, atlikus mokslinę peržiūrą, pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimybių būsimų laimikių;

(g)žuvų suburiamasis įrenginys arba ŽSĮ – žuvims privilioti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamos žvejybos zonų apibrėžtys:

(a)GFCM geografiniai parajoniai – plotai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 10 I priede;

(b)Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(c)vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(d)Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(e)Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(f)Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(g)Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(h)Alborano jūra – GFCM 1–3 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(i)Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS
Viduržemio jūra

5 straipsnis
Europiniai upiniai unguriai

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), konkrečiai – tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse, įskaitant gėluosius vandenis ir tarpinius sūrokus vandenis, pavyzdžiui, lagūnas ir estuarijas.

2.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius Viduržemio jūros Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse trijų mėnesių iš eilės laikotarpį, kurį turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Draudimo žvejoti laikotarpis turi derėti su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, priimtais nacionaliniais valdymo planais ir europinių upinių ungurių migracijos laiko modeliais atitinkamose valstybėse narėse. Valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki draudimo įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d.

3.Valstybės narės neviršija europinių upinių ungurių didžiausio laimikio kiekio arba žvejybos pastangų lygio, nustatytų ir įgyvendinamų pagal jų nacionalinius valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 ir 4 straipsnius.

6 straipsnis
Raudonieji koralai

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant surenkami raudonieji koralai (Corallium rubrum), konkrečiai – tikslinei ir mėgėjų žvejybai Viduržemio jūroje.

2.Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai neturi viršyti I priede nustatytų skaičiaus ir kiekių.

3.Sąjungos žvejybos laivams, kuriems taikoma 2 dalis, draudžiama perkrauti raudonuosius koralus jūroje.

4.Mėgėjų žvejybos atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų raudonuosius koralus rinkti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.

7 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės

1.Šis straipsnis taikomas visai komercinei Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurios metu Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai.

2.Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius nustatytas II priede.

II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra

8 straipsnis
Demersiniai ištekliai

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersiniai ištekliai.

2.Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nustatytos šio reglamento III priede. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį.

9 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį.

Valstybės narės, teikdamos Komisijai žvejybos pastangų duomenis pagal šį straipsnį, naudoja III priede nustatytus pastangų grupių kodus.

III SKYRIUS
Adrijos jūra

10 straipsnis 
[Vieta tekstui dėl smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių]

11 straipsnis
Demersiniai ištekliai

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).

2.Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas vykdant žvejybą, kuriai taikomas šis straipsnis, nustatyti IV priede.

3.Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

12 straipsnis
Duomenų perdavimas

Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais sužvejotų išteklių kiekiais, jos naudoja IV priede nustatytus išteklių kodus.

IV SKYRIUS
Jonijos jūra, Levanto jūra ir Sicilijos sąsiauris

13 straipsnis

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).

2.Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, skaičius nustatytas V priede.

V SKYRIUS
Alborano jūra

14 straipsnis

1.Šis straipsnis taikomas Sąjungos žvejybos laivų vykdomai verslinei žvejybai ūdomis ir rankinėmis ūdomis, kurią vykdant Alborano jūroje sužvejojami raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo).

2.Didžiausias laimikio kiekis negali viršyti VI priede nustatytų kiekių.

VI SKYRIUS
Juodoji jūra

15 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).

2.Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.

16 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Scophthalmus maximus).

2.Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, tokio BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.

17 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 16 straipsnį, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus.

18 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis

Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirmąjį pardavimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.

19 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo

1.Šio reglamento 15 ir 16 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį ir

(c)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

2.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

20 straipsnis
Duomenų perdavimas

Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekiais, jos naudoja VII priede nustatytus išteklių kodus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(2)    COM(2018) 143 final.

(3)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).

(5)    2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/90, kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 31, 2021 1 29, p. 1–19).

(6)    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(7)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(8)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(9)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 17

COM(2021) 548 final

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl

TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose

I PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ

Šio priedo lentelėse nustatytas žvejybos leidimų didžiausias leidžiamas skaičius ir laimikio kiekis, taikomi renkant raudonuosius koralus Viduržemio jūroje.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

1 lentelė. Didžiausias žvejybos leidimų skaičius 1  

2 lentelė. Didžiausi surinkti kiekiai gyvojo svorio tonomis

II PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Viduržemio jūros tarptautinius vandenis.

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Didžiausias tarptautiniuose vandenyse žvejojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų skaičius 3

III PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Šio priedo lentelėse nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal išteklių grupes, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnyje, ir laivų, vakarų Viduržemio jūroje visų tipų tralais 41 žvejojančių demersinius išteklius, bendrąjį ilgį.

Visoms šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms taikomos Reglamente (ES) 2019/1022 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos žvejybos dienomis

a) Alborano jūra, Balearų salos, šiaurės Ispanija ir Liono įlanka (1–2–5–6–7 GP)

b) Korsikos sala, Ligūrijos jūra, Tirėnų jūra ir Sardinijos sala (8–9–10–11 GP)

IV PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ADRIJOS JŪROJE

Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklius arba laivų pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

1.[Vieta tekstui dėl smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių 17 ir 18 GP]

2.Demersiniai ištekliai (17 ir 18 GP)

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų, kuriais 17 ir 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojami demersinių žuvų ištekliai, tipą

(٭)  Su Slovėnijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, naudojantys OTB įrankius 17 GP, negali viršyti 3 000 žvejybos dienų per metus pastangų apribojimo. 

Didžiausias dugninės žvejybos tralerių ir sijiniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, laivyno pajėgumas

(*) Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 9 punkto c papunkčio ir 28 punkto nuostatos netaikomos nacionaliniams laivynams, kurie naudoja OTB įrankius ir 9 punkto c papunktyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu žvejoja mažiau nei 1 000 dienų. Aktyvią žvejybos veiklą vykdančio laivyno, naudojančio OTB įrankius, žvejybos pajėgumas per ataskaitinį laikotarpį negali padidėti daugiau kaip 50 %.

V PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JONIJOS JŪROJE, LEVANTO JŪROJE IR SICILIJOS SĄSIAURYJE

Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje, skaičius.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas     Triraidis kodas     Bendrinis pavadinimas

a) Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti dugniniais tralais Jonijos jūroje (19–20–21 GP), skaičius

b) Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Levanto jūroje (24–25–26–27 GP), skaičius

c) Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Sicilijos sąsiauryje (12–13–14–15–16 GP), skaičius

VI PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ALBORANO JŪROJE

Didžiausias ūdomis ir rankinėmis ūdomis sužvejojamo laimikio kiekis gyvojo svorio tonomis

VII PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JUODOJOJE JŪROJE

Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).

Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

(1)    Nurodant laivų ir (arba) narų skaičių arba vieno naro ir vieno laivo porą, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus.

(2)    Ispanijos vandenyse nustatytas draudimas laiko atžvilgiu rinkti raudonuosius koralus.

(3)    Pagal šią kvotą gali būti žvejojama tik 2022 m. rugpjūčio 15 d.–gruodžio 31 d., laikantis Reglamento (ES) 1343/2011.

(4) 1 TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP.