EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 08

COM(2021) 401 final

2021/0222(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 197 final}

2021/0222 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Kroatijos ekonomiką. 2019 m. Kroatijos vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP vienam gyventojui) sudarė 42,7 % Sąjungos vidurkio. Remiantis Komisijos 2021 m. pavasario prognoze, Kroatijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 8,0 % ir numatoma, kad 2020 ir 2021 m. kartu sudėjus jis sumažės 3,4 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgiau veikiančių veiksnių – sudėtinga verslo aplinka, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis bei darbo jėgos trūkumas ir mažos investicijos į MTP ir skaitmeninės infrastruktūros objektus – visa tai mažina augimo potencialą. Be to, Kroatijai reikia didinti savo viešojo administravimo veiksmingumą, kad būtų geriau formuojama, koordinuojama, įgyvendinama ir vertinama viešoji politika ir užtikrintas pajėgumas panaudoti Sąjungos lėšas, atsižvelgiant į tai, kad iki 2027 m. pabaigos galimi Sąjungos finansavimo srautai sudarys maždaug 40 % BVP;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Kroatijai pateikė rekomendacijų. Visų pirma, Taryba rekomendavo, laikantis Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas; kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas; sustiprinti biudžeto sistemą ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų stebėseną centriniu ir vietos lygmenimis; didinti sveikatos sistemos atsparumą; skatinti subalansuotą geografinį sveikatos priežiūros darbuotojų ir įstaigų pasiskirstymą, glaudesnį administravimo įstaigų bendradarbiavimą visais lygmenimis ir investicijas į e. sveikatą. Taryba taip pat rekomendavo sustiprinti darbo rinkos priemones bei institucijas ir gerinti jų ir socialinių tarnybų veiklos koordinavimą, taip pat konsoliduoti socialines išmokas ir didinti jų pajėgumą mažinti skurdą. Ji rekomendavo įgyvendinti švietimo reformą ir suteikti daugiau galimybių dalyvauti visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemoje bei pagerinti jos kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, kartu skatinant ugdyti įgūdžius. Taryba rekomendavo Kroatijai toliau taikyti likvidumo užtikrinimo MVĮ ir savarankiškai dirbantiems asmenims priemones; toliau mažinti parafiskalinius mokesčius ir prekių bei paslaugų rinkos reguliavimo apribojimus; gerinti valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą ir aktyviau užsiimti tokių įmonių ir negamybinio turto pardavimu. Taryba Kroatijai rekomendavo centriniu bei vietos lygmenimis didinti viešojo administravimo pajėgumus ir veiksmingumą rengiant ir įgyvendinant viešuosius projektus ir politikos priemones; mažinti viešojo administravimo teritorinį susiskaidymą ir racionalizuoti funkcinį kompetencijų pasiskirstymą; konsultuojantis su socialiniais partneriais įdiegti suderintas visų viešojo administravimo ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio nustatymo sistemas. Kroatijai taip pat rekomenduota paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką daugiausia dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, tvariam miesto ir geležinkelių transportui, švariai energijai, atsinaujinančiajai energijai ir aplinkos infrastruktūrai ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai, kartu atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Galiausiai Taryba rekomendavo stiprinti korupcijos prevenciją ir sankcijas už ją, visų pirma vietos lygmeniu, ir didinti teismų sistemos veiksmingumą. Įvertinusi pažangą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija mano, kad rekomendacija nedelsiant imtis fiskalinės politikos atsakomųjų priemonių siekiant veiksmingai įveikti pandemiją, palaikyti ekonomiką ir remti jos būsimą atsigavimą ir rekomendacija išlaikyti pakankamą MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų likvidumą yra visiškai įgyvendinta;

(3)2021 m. birželio 2 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 2 5 straipsnį dėl Kroatijos Komisija paskelbė nuodugnią apžvalgą. Atlikusi analizę Komisija padarė išvadą, kad Kroatijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, visų pirma siejamas su viešojo bei privačiojo sektorių ir išorės skola esant mažam potencialiam augimui;

(4)2021 m. gegužės 14 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Kroatija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra sėkmingo jo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Sąjungoje pagrindas. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(5)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 3 nustatytos ES ekonomikos gaivinimo priemonės bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių įgyvendinimo;

(6)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas bei tarpvalstybinius projektus, tos reformos ir investicijos vienos kitas papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas, prisidedant prie šešių ramsčių įgyvendinimo

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

(8)į planą įtrauktos priemonės, kuriomis prisidedama prie visų šešių ramsčių įgyvendinimo ir nemažai plano komponentų yra susiję su keliais ramsčiais. Toks požiūris padeda užtikrinti, kad kiekvienas ramstis būtų įgyvendinamas visapusiškai ir nuosekliai. Be to, atsižvelgiant į konkrečius Kroatijos uždavinius, laikoma, kad ypatingas dėmesys pažangiam, tvariam bei integraciniam augimui ir ekonomikos bei instituciniam atsparumui, kartu užtikrinant bendrą svorio pasiskirstymą per visus ramsčius, yra tinkamai subalansuotas;

(9)žaliasis plano aspektas apima atitinkamas priemones, kurios, kaip tikimasi, padės pasiekti klimato srities siektiną reikšmę ir prisidės prie aplinkos bei biologinės įvairovės išsaugojimo. Pagrindinius komponentus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai, sudaro investicijos į pastatų renovaciją, atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, atliekų ir vandens tvarkymą ir tvarų bei inovatyvų judumą. Be to, į planą įtrauktos investicijos į MTP ir inovacijas, biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimą ir perėjimą prie žaliųjų darbo vietų ir žiedinės ekonomikos. Daugiausia dėmesio akivaizdžiai skiriama Kroatijos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninei transformacijai, imantis įvairių priemonių, skirtų viešojo administravimo skaitmeninimui ir viešųjų paslaugų teikimui internetu remti. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investuoti į skaitmeninės infrastruktūros objektus atokiose kaimo vietovėse, atsiliekančiose gigabitinio ryšio paslaugų srityje, taip pat įtrauktos investicijos į fiksuotąjį ir belaidį skaitmeninį ryšį ir papildomos reformos pagal Sąjungos skaitmeninio junglumo pavyzdinę iniciatyvą ir bendrą Sąjungos junglumo priemonių rinkinį 4 ;

(10)planu prisidedant prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ramsčio įgyvendinimo daug dėmesio skiriama verslo aplinkos gerinimui, paramai MVĮ ir didelėms įmonėms, taip pat inovacijų ir MTP skatinimui. Šiomis priemonėmis siekiama toliau mažinti administracinę ir parafiskalinę įmonių naštą, liberalizuoti kelias reglamentuojamąsias profesijas, suteikti galimybę įmonėms gauti kapitalo, kad jų konkurencingumo lygis ir našumas būtų didesni, ir kartu pritaikyti jų veiklos procesus prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, be kita ko, didinant jų investicijas į žaliąsias technologijas. Be to, plane itin daug dėmesio skiriama skaitmeninių technologijų tvarumo ir naudojimo turizmo sektoriuje didinimui, visų pirma modernizuojant infrastruktūrą, kad būtų padidintas jos energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, ir skatinant priimti naujus žiedinės ekonomikos principus atitinkančius verslo planus. Socialinė sanglauda turėtų būti didinama daugiausia aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, kurios būtų skirtos ir pažeidžiamoms grupėms, švietimo srities priemonėmis, taip pat vykdant socialinę politiką, kuria siekiama mažinti skurdą. Be to, teritorinė sanglauda, visų pirma mažiau apgyvendintų vietovių ir salų prieinamumas ir junglumas, turėtų būti didinami išplečiant, modernizuojant ir tobulinant kelių, geležinkelių ir jūrų transporto infrastruktūros objektų valdymą, užtikrinant geresnį pietų ir šiaurės elektros energijos tinklo sujungimą ir modernizuojant viešuosius kanalizacijos ir vandentiekio tinklus;

(11)sveikatos priežiūros ramsčiui ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui naudingas sveikatos priežiūros sistemos tobulinimas, vykdant būtinas struktūrines reformas, taip pat gerinant infrastruktūros ir medicinos reikmenų reikalavimus, taip kartu didinant ekonominę, socialinę ir institucinę sanglaudą ir konvergenciją Kroatijoje ir Sąjungoje. Be to, priemonėmis numatoma pasiekti visišką teritorinę pirminės sveikatos priežiūros aprėptį ir užtikrinti vaistų prieinamumą, taigi ir padidinti sveikatos sistemos atsparumą ir pasirengimą, kartu gerinant gyvenimo kaimo bei atokiose vietovėse ir salose kokybę. Pagal planą ilgalaikė priežiūra remiama investicijomis, kuriomis siekiama pagerinti priežiūros namuose ir bendruomeninių priežiūros paslaugų, taip pat institucinės priežiūros, skirtos išimtinai žmonėms, kurie funkciškai visiškai nuo jos priklauso, paslaugų teikimą, prieinamumą ir kokybę, o keli jo komponentai yra skirti viešajam administravimui stiprinti ir instituciniam atsparumui didinti. Į planą įtraukta svarbių priemonių švietimo srityje, visų pirma investicijomis į infrastruktūrą didinamas dalyvavimas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje, suteikiama galimybė mokytis viena pamaina ir padidinamas privalomo mokymo valandų skaičius pradinėse mokyklose, peržiūrimos mokymo programos ir modernizuojamas aukštasis mokslas. Šiomis priemonėmis tikimasi akivaizdžiai pagerinti švietimo rezultatus. Numatoma, kad vykdant reformas bus sumažintas viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų susiskaidymas – bus pereinama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų, orientuotų į rezultatus, finansavimo, ir gerinama tyrimų srities karjeros raida, konkrečiai orientuojantis į mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos bei informatikos ir ryšių technologijų sritis;

Visų ar didelės dalies šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(12)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose Kroatijai, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(13)galima laikyti, kad rekomendacijos, susijusios su tiesioginiu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, nėra įtrauktos į Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, nepaisant to, kad 2020 ir 2021 m. Kroatija apskritai tinkamai ir pakankamai sureagavo į tiesioginį poreikį remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis, laikydamasi bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos nuostatų;

(14)plane pateikiamas išsamus viena kitą papildančių reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo padedama veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, išdėstytų per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą Tarybos Kroatijai pateiktose rekomendacijose, visų pirma viešojo administravimo, sveikatos sistemos atsparumo, užimtumo, švietimo ir įgūdžių, ypač pažeidžiamų grupių, klimato ir skaitmeninės pertvarkos srityse, taip pat verslo aplinkos ir teismų sistemos srityse;

(15)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama stiprinti biudžeto sistemą ir prisidedama prie Kroatijos viešojo administravimo uždavinių, įskaitant darbo užmokesčio nustatymo sistemą ir vietos valdžios susiskaidymą, sprendimo. Konkrečiomis priemonėmis siekiama didinti viešojo administravimo pajėgumus ir veiksmingumą kuriant ir įgyvendinant viešuosius projektus ir politiką. Kroatijos plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama padidinti teisingumo sistemos veiksmingumą, ir prisiimami konkretūs įsipareigojimai sutrumpinti bylų nagrinėjimo trukmę, sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir paspartinti teisingumo sistemos skaitmeninimą. Plane taip pat numatoma stiprinti korupcijos prevenciją ir sugriežtinti sankcijas už ją;

(16)plane atsižvelgiama į Tarybos rekomendaciją pertvarkyti švietimo sistemą imantis priemonių, kuriomis didinamas dalyvavimas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje, padidinamas privalomo mokymo valandų skaičius pradinėje mokykloje, atnaujinamos mokyklų programos, skatinami skaitmeniniai įgūdžiai ir modernizuojamas aukštasis mokslas. Tikslinėmis reformomis ir investicijomis turėtų būti tobulinami valstybinės užimtumo tarnybos procesai ir padedama didinti dalyvavimą darbo rinkoje priimant aktyvią darbo rinkos politiką, suteikiant mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų kuponus ir iš dalies keičiant darbo teisę. Su Kroatijos socialinės gerovės sistema susiję uždaviniai sprendžiami imantis priemonių, kuriomis būtų padidinta socialinių išmokų aprėptis, adekvatumas bei tikslingumas ir suteikiama galimybė plėtoti naujas socialines paslaugas;

(17)pagal Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą turėtų būti gerinama Kroatijos verslo aplinka ir šalinamos augimo ir investicijų kliūtys, kaip nustatyta kelis kartus pateiktose Tarybos rekomendacijose. Verslo aplinkai skirtu priemonių rinkiniu siekiama mažinti administracinę naštą ir parafiskalinius mokesčius, sušvelninti profesinėms paslaugoms keliamus reguliavimo reikalavimus ir suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis priemonėmis taip pat siekiama tobulinti valstybės valdomų įmonių valdymą ir intensyvinti tokių įmonių ir negamybinio turto pardavimą. Didelę investicijų dalį reikėtų sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis svarbiomis investicijomis siekiama įgyvendinti Tarybos rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos infrastruktūros bei veiksmingesnės transporto sistemos. Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatomos papildomos priemonės, kuriomis siekiama atsižvelgti ir į kitas Tarybos rekomendacijas Kroatijai, įskaitant rekomendacijas mokslinių tyrimų bei inovacijų ir sveikatos priežiūros srityse;

(18)sprendžiant pirmiau minėtus uždavinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu taip pat numatoma padėti panaikinti Kroatijos patiriamą disbalansą 5 , visų pirma siejamą su didele viešojo bei privačiojo sektorių ir išorės skola esant mažam potencialiam augimui;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(19)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(20)iš Komisijos atlikto modeliavimo matyti, kad pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Kroatijos BVP iki 2026 m. galima padidinti 2,9 % 6 . Plane numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimas turėtų padėti Kroatijai išspręsti su pagrindiniais ekonominiais trūkumais, pavyzdžiu, su palyginti mažu užimtumo ir augimo potencialu, susijusias problemas. Investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiama didinti Kroatijos konkurencingumą ir našumą, o tobulinant įgūdžius galėtų būti padidintas darbo jėgos konkurencingumas ir sumažintas įgūdžių trūkumas ir neatitiktis darbo rinkos poreikiams. Didelės investicijos į švietimą turėtų padėti pagerinti mokymosi rezultatus. Visomis šiomis priemonėmis turėtų būti didinamas žmogiškasis kapitalas ir darbo našumas, todėl darbo jėga turėtų labiau prisidėti prie potencialaus augimo;

(21)tolesnis paslaugų rinkos liberalizavimas, įskaitant kelias profesines paslaugas, turėtų būti naudingas vartotojams ir turėtų padidinti konkurenciją ir paskatinti kurti daugiau darbo vietų. Mažinant administracinę naštą ir parafiskalinius mokesčius, taip pat imantis administracinių priemonių, susijusių su valstybės valdomų įmonių ir viešųjų pirkimų valdymo tobulinimu, kova su korupcija ir kovos su pinigų plovimu pajėgumų stiprinimu, turėtų būti prisidedama prie Kroatijos įsipareigojimų įgyvendinimo jai prisijungus prie Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II). Šie veiksmai turės teigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui, todėl Kroatija taps patrauklesnė vieta užsienio investicijoms vykdyti ir praktinei patirčiai perduoti. Tos reformos bei investicijos į veiksmingesnę transporto sistemą, tolesnį pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos skatinimą turėtų padidinti konkurencingumą ir visos ekonomikos tvarumą;

(22)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama didinti pažeidžiamiausių asmenų įsidarbinamumą, taip mažinant socialinę atskirtį ir skurdą. Skurdo ir socialinės atskirties pavojus Kroatijoje yra glaudžiai susijęs su nedarbu ir neaktyvumu. Vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir asmenims, gyvenantiems namų ūkiuose, kuriuose nė vienas narys neturi darbo, skurdas gresia palyginti labiau, o nedarbo draudimo sistemos aprėptis ir adekvatumas tebėra maži. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu įsipareigojama padidinti garantuotos minimalios išmokos, kuri yra pagrindinė skurdui mažinti skirta išmoka, adekvatumą ir išplėsti jos aprėptį. Panašiai, turėtų būti padidinta nedarbo išmokos suma ir prailginta išmokos mokėjimo trukmė, taip pat turėtų būti padidintos minimalios pensijos. Be to, priemonėmis, susijusiomis su mokymu ir įgūdžių ugdymu turizmo sektoriuje ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos srityse, ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamiausioms grupėms;

(23)plane numatyta įvairių intervencinių priemonių, kuriomis siekiama prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio, siekiant, be kita ko, suteikti daugiau galimybių naudotis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis, kurti skaitmeninius sprendimus, kad būtų galima keistis duomenimis apie socialines išmokas, teikti socialinės mentorystės paslaugas, kad būtų skatinamas visų pirma jaunimo užimtumas ir socialinė įtrauktis;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(24)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 7 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(25)pagal Reglamentą (ES) 2021/241 ir Komisijos priimtas reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) Kroatija pateikė įrodymų ir patikinimų, kuriais įrodė, kad į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų įgyvendinimo priemonėmis neturėtų būti daroma reikšminga žala nė vienam iš šešių aplinkos tikslų, t. y. klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslams;

(26)renkantis priemones, kuriomis iš esmės prisidedama prie aplinkos tikslų arba kurios daro nereikšmingą numatomą poveikį aplinkos tikslams ar nedaro jiems jokio poveikio, tikimasi, kad daugelis plane numatytų priemonių, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo, darbo rinkos ir viešojo administravimo srityse, iš pat pradžių atitiks reikšmingos žalos nedarymo principą. Prireikus konkrečiomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis reikėtų užtikrinti, kad nebūtų daroma reikšmingos žalos. Visų pirma, investuojant į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą neturėtų būti perkama ar naudojama veiksmingesnės naftos gavybos įranga arba didinama naftos gavybos apimtis. Panašiai, investicijų į geoterminę energiją atveju tarpine reikšme ir siektina reikšme reikėtų užtikrinti, kad įgyvendinant projektus nebūtų vykdoma jokia naftos ar dujų žvalgymo ir gavybos veikla, kad tokiais tikslais nebūtų perkama jokia įranga, kad nebūtų išmetama metano ir kad geoterminiai gręžiniai nedarytų žalingo poveikio vandens trūkumui ir vandens kokybei. Investicijų į Zadaro oro uostą projekte ypatingas dėmesys skiriamas oro uosto elektrifikacijai ir fotovoltinės technologijos įrengimui, užtikrinant, kad pagal Reglamentą (ES) 2021/241 skiriama parama nebūtų naudojama oro uostui fiziškai plėsti. Tarpine reikšme investuojant į medicininių atliekų deginimo įrenginius Zagrebo miesto centre reikėtų užtikrinti, kad deginimo įrenginiuose būtų įrengtos neperdirbtinų pavojingųjų medicininių atliekų energijos regeneracijos linijos su dūmtakių dujų valymo sistema ir nuolatinės išmetamųjų teršalų stebėsenos sistema. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas horizontaliosioms sistemoms, kurių tarpinėmis reikšmėmis reikėtų užtikrinti, kad kuriant tokias sistemas būtų taikomi reikalavimai laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 40,3 % visų plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nurodytą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas dera su 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikta informacija;

(28)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta ilgalaikių reformų ir investicijų, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos. Tai investicijos į energijos vartojimo efektyvumą renovuojant viešuosius ir privačius pastatus, reformos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir investuoti į geoterminę energiją bei į elektros ir skirstomuosius tinklus, kad būtų lengviau integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Investuojant į anglies dioksido surinkimą ir geologinį saugojimą turėtų būti demonstruojamos novatoriškos technologijos, turinčios klimato kaitos švelninimo potencialą. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu skatinama naudoti pažangiuosius biodegalus, gaminti žaliąjį vandenilį ir diegti papildymo infrastruktūrą – visa tai paskatins tvarų judumą per ateinantį dešimtmetį. Juo skatinamas perėjimas nuo kelių transporto prie geležinkelių transporto, kartu investuojant į netaršias transporto priemones bei laivus ir remiant susijusią infrastruktūrą. Galiausiai, prie žaliųjų tikslų įgyvendinimo taip pat turėtų būti prisidedama investicijomis į žaliųjų įgūdžių ugdymą ir padedant MVĮ bei didelėms įmonėms investuoti į aplinką tausojančios gamybos procesus ir investicijomis į tvaresnį turizmą;

(29)apskritai reformos ir investicijos, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos, dera su esamais nacionaliniais planais. Kalbant apie aplinkos politiką, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie geresnio gamtos išteklių valdymo. Pagal planą numatoma investuoti į infrastruktūrą siekiant modernizuoti vandens ir nuotekų sistemas ir paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Skiriamas finansavimas naujai infrastruktūrai, kuria siekiama sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų kiekį, įskaitant perdirbimo įrenginius ir atliekų rūšiavimo centrus. Plane numatytos investicijos, kuriomis siekiama skatinti žiedinę ekonomiką žemės ūkio sektoriuje, kad būtų prisidedama prie maisto atliekų mažinimo. Taip pat nustatytos specialios biologinės įvairovės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, skirtos upėms ir salpoms atkurti ir invazinėms rūšims išnaikinti Neretvos deltos pažeidžiamoje zonoje. Šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis žaliajai pertvarkai, įskaitant poveikį biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugai;

(30)reformomis ir investicijomis turėtų būti iš esmės prisidedama prie Kroatijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir klimato srities tikslų įgyvendinimo pažangos, kaip numatyta Kroatijos 2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir ilgalaikėje priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijoje. kalbant apie Reglamente (ES) 2020/852 nustatytus aplinkos tikslus, plane numatytos paminėtinos klimato kaitos švelninimo priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma padidinant pastatų fondo energijos vartojimo efektyvumą, investuojant, kad būtų skatinamas atsinaujinančiosios energijos vartojimas energetikos ir transporto sektoriuose, ir naudojant novatoriškas technologijas. Plane numatyta svarbių priemonių, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos, įskaitant paramą tvariam vandens išteklių naudojimui, mažinant vandens nuostolius ir energijos suvartojimą vandentiekio tinkluose. Pagal planą taip pat numatoma nemažai investuoti į potvynių rizikos prevencijos priemones, skatinant naudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Kroatijos planu numatoma prisidėti prie 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų ir Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(31)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Skaitmeninių tikslų rėmimo priemonėms tenka suma, sudaranti 20,4 % visų plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nurodytą metodiką);

(32)veiksmai, kuriais siekiama remti skaitmeninę pertvarką, numatyti visame Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir atspindi bendrą ir visapusišką numatomų skaitmeninimo pastangų pobūdį. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane vienas komponentas yra skirtas tik Kroatijos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninei transformacijai, imantis nuoseklių priemonių, skirtų viešojo administravimo skaitmeninimui ir skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui remti. Jame taip pat numatomos investicijos į skaitmeninį junglumą, kuriomis siekiama tobulinti fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugų skaitmeninę infrastruktūrą atokiose kaimo vietovėse, atsiliekančiose pagal skaitmeninės įtraukties rodiklius;

(33)be to konkretaus skaitmeninei pertvarkai skirto komponento, dauguma kitų komponentų taip pat prisidedama prie Kroatijos skaitmeninės transformacijos. Plane numatytos svarbios priemonės, susijusios su transporto, energetikos, sveikatos priežiūros, teisingumo ir švietimo sektorių skaitmeninimu, konkrečiai investuojant į skaitmenines priemones aukštojo mokslo srityje. Numatoma, kad parengus išsamią strategiją bus nustatyta artimiausio dešimtmečio Kroatijos skaitmeninės transformacijos kryptis, apibrėžti strateginiai tikslai dėl ekonomikos, viešojo administravimo ir teisingumo skaitmeninės pertvarkos, skaitmeninio junglumo ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo;

(34)tikimasi, kad su skaitmeniniais aspektais susijusios reformos ir investicijos, remiamos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, turės ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, numatoma, kad dėl investicijų, kuriomis remiama Kroatijos viešojo administravimo skaitmeninė transformacija, atsiras sisteminių pokyčių plėtojant sąveikias sistemas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir priimant duomenimis pagrįstus viešojo administravimo sprendimus. Taip pat tikimasi, kad dėl jų pasikeis Kroatijos viešojo administravimo sąveika su naudotojais. Taip pat tikimasi, kad investicijos į junglumą padės sumažinti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninę takoskyrą, numatant kitų nacionalinių arba Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas papildomas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos gigabitinio ryšio tikslų įgyvendinimą;

Ilgalaikis poveikis

(35)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 skirsnį, iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti Kroatijai ilgalaikį poveikį;

(36)numatoma, kad vykdant reformas, kuriomis siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę ir finansinę naštą – sušvelninti griežtą reguliavimą ir sumažinti parafiskalinius mokesčius, padidės vertė privačiajame sektoriuje. Panašiai, kovos su korupcija ir pinigų plovimu priemonėmis, taip pat reformomis, kuriomis siekiama sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių ir paspartinti jų nagrinėjimą teisingumo sistemoje, turėtų būti sustiprintos institucijos ir padidintas investuotojų pasitikėjimas – tai padėtų Kroatijai pritraukti investicijų ir praktinės patirties. Vykdant reguliuojamųjų profesijų liberalizavimo reformas ekonomikoje turėtų padidėti konkurencija, kuri būtų naudinga vartotojams ir skatintų kurti darbo vietas. Tikimasi, kad reformos, kuriomis didinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos veiksmingumas ir efektyvumas, įskaitant patobulintą MTP mokesčių lengvatų sistemą ir inovacijų rėmimo programas, paskatins kompetencijos sričių plėtrą ir turės ilgalaikį teigiamą poveikį našumui ir visai ekonomikai. Valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimas ir aktyvesnis tokių įmonių ir negamybinio turto pardavimas turėtų turėti ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikos paskirstymo veiksmingumui. Taip pat numatyta svarbių iniciatyvų, kuriomis siekiama tobulinti viešojo administravimo procesus, pavyzdžiui, taikomus verslui registruoti ir mokesčiams mokėti, be kita ko, juos skaitmeninant, ir remti valstybės tarnautojų įgūdžių tobulinimą – tai turėtų turėti ilgalaikį teigiamą poveikį ir įmonėms, ir namų ūkiams teikiamų paslaugų kokybei;

(37)tikimasi, kad investicijos į švietimą, sveikatos priežiūrą ir darbo rinkos įgūdžius turės ilgalaikį teigiamą poveikį žmogiškajam kapitalui. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas turėtų padėti padidinti įmonių našumą ir konkurencingumą, o investuojant į švarią energiją, tvarų turizmą, transporto sistemos modernizavimą, skaitmeninę ir žaliąją pertvarką turėtų būti padidintas struktūrinis ekonomikos tvarumas ir ilgainiui pritraukta papildomų investicijų. Tikimasi, kad derinant energijos vartojimo efektyvumo ir seisminės pastatų renovacijos priemones taip pat bus padarytas ilgalaikis poveikis ir energijos suvartojimo mažinimui, ir saugos didinimui; 

(38)ilgalaikis plano poveikis taip pat gali būti padidintas užtikrinant plano ir kitų programų, finansuojamų iš sanglaudos politikos fondų, sąveiką, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant darnų vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(39)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(40)įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemones turėtų dalyvauti kelios valdžios institucijos. Centrinė koordinavimo įstaiga, kuri turi būti įsteigta prie Finansų ministerijos, būtų vadovaujančioji nacionalinė įstaiga, kuriai būtų pavestas bendras ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimas ir stebėsena, įskaitant aktyvią priemonių įgyvendinimo pažangos stebėseną, remiantis kiekvienam komponentui nustatytomis tarpinėmis reikšmėmis ir tikslinėmis reikšmėmis. Tiesioginė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformų ir investicijų įgyvendinimą teks kompetentingoms ministerijoms, o ministrų lygmens įgyvendinimo komitetas turėtų užtikrinti visų Sąjungos lėšų panaudojimo nuoseklumą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane apibrėžtos kiekvienos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos investicijos ir reformos tarpinės ir siektinos reikšmės. Tarpinių ir siektinų reikšmių skaičius yra proporcingas priemonių skaičiui ir su Kroatijos ekonomika susijusiam plano dydžiui. Tarpinėms ir siektinoms reikšmėms naudojami siūlomi kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra pakankamai aiškūs, realistiški ir išsamūs, kad būtų galima atsekti ir patikrinti jų įgyvendinimą. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sudaro išsamios koordinavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos priemonės, jo įgyvendinimas turėtų iš esmės priklausyti nuo įgyvendinimo institucijų (kai kurias iš jų dar reikia nustatyti ar įsteigti) administracinių ir įgyvendinimo pajėgumų. Taigi, ypatingą dėmesį reikia skirti įgyvendinimo ir koordinavimo struktūros sukūrimui. Numatoma, kad jos dalis – centrinė koordinavimo įstaiga – turi būti įsteigta iki 2021 m. pabaigos, kaip matyti iš atitinkamos tarpinės reikšmės;

(41)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal priemonę būtų pranešama ir ji būtų patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Pagal techninės paramos priemonę reikia prašyti techninės paramos siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti jų planus;

Išlaidų įvertinimas

(42)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas yra vidutiniškai (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(43)apskritai Kroatija pateikė išsamų kiekvienos priemonės išlaidų paskirstymą nurodydama panašius ankstesnius projektus arba atliktas studijas, kad pagrįstų išlaidas, ir tinkamus bendroms išlaidoms nustatyti naudojamos metodikos paaiškinimus. Dėl įvairių priemonių, kurių išlaidų negalima išsamiai nustatyti iš anksto, nes projektai bus atrenkami konkurso būdu, pavyzdžiui, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane paprastai pateikiamas ankstesne patirtimi pagrįstas pagrindimas, kad išlaidos nėra neproporcingos priemonės tikslams. Didelės priemonių daugumos išlaidų įverčiai laikomi pagrįstais ir tikėtinais. Nors Kroatija įdėjo nemažai pastangų, kad pateiktų reikiamą informaciją apie išlaidas, išlaidų nustatymo metodika ir pagrindimas neaprėpia nuosekliai visų priemonių elementų, o kai kuriais atvejais trūksta bendrų išlaidų dalių paaiškinimų. Kai kurių išlaidų įverčių atveju išlaidos vidutiniškai viršijo panašių projektų išlaidų intervalą. Kadangi šių išlaidų įverčių apskaičiavimo metodika nėra pakankamai gerai paaiškinta ir ryšys tarp pagrindimo ir pačių išlaidų kartais nėra visiškai aiškus, didesnio išlaidų nustatymo kriterijaus reitingo suteikti negalima. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Finansinių interesų apsauga

(44)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis Sąjungos teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 8 ;

(45)Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo sistema aprašyta tinkamai. Ji sukurta nuosekliai ir pagrįsta patvariais procesais ir struktūromis, visų pirma kontrolės ir audito subjektų funkcijos ir pareigos yra aiškios, atitinkamos kontrolės funkcijos yra tinkamai atskirtos ir užtikrinamas auditą atliekančių asmenų nepriklausomumas. Plano įgyvendinimą koordinuojanti įstaiga turėtų būti Finansų ministerijos Makroekonominės analizės direktoratas. Kiekvieno komponento ir pagalbinio komponento reformoms ir investicijoms įgyvendinti paskirta ministerijų ir centrinės valdžios lygmens kompetentinga institucija pagal Valstybės administravimo sistemos akte nustatytą sektorinę kompetenciją. Už mokėjimo prašymų rengimą patikrinus, kaip siekiama tarpinių ir siektinų reikšmių, ir teikimą Europos Komisijai kas pusmetį, kartu pateikiant valdymo deklaraciją ir atlikto audito santrauką, turėtų būti atsakingas Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. Audito institucijos užduotys pavestos Europos Sąjungos programų įgyvendinimo sistemos audito agentūrai (toliau – ARPA);

(46)apskritai Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Reglamentą (ES) 2021/241 skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui, įvertinta kaip tinkama. Su įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant planą ir vykdant kontrolę, teisinių įgaliojimų nustatymu, koordinavimo įstaiga ir IT sistemos modernizavimu susijusios tarpinės reikšmės turėtų būti pasiektos prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą. Be to, už kontrolės priemones atsakingi subjektai turėtų turėti teisinius įgaliojimus ir administracinius pajėgumus jų planuojamoms funkcijoms ir užduotims atlikti, su sąlyga, kad su darbo krūvio analize susijusios tarpinės reikšmės ir atitinkamos rekomendacijos bus įgyvendintos ne vėliau nei bus pateiktas pirmasis mokėjimo prašymas;

Plano darna

(47)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 skirsnį, į planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;

(48)Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sudaro penki komponentai ir viena iniciatyva, kurie yra darnūs ir atitinka bendrus tikslus skatinti Kroatijos ekonomikos atsigavimą ir sumažinti COVID-19 poveikį, prisidėti prie žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir integracinio augimo ir padidinti Kroatijos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Plano komponentais, ypač pastatų renovacijos iniciatyva turėtų būti prisidedama ir prie objektų, kuriuos nuniokojo du stiprūs žemės drebėjimai, 2020 m. įvykę centrinėje Kroatijoje ir turėję padarinių Zagrebe ir jo apylinkėse, taip pat Banovinos regione. Dėl kiekvienos iš penkių komponentų ir iniciatyvų yra sudarytas nuoseklus reformų ir investicijų rinkinys, numatant viena kitą sustiprinančias ir (arba) papildančias priemones. Užtikrinta įvairių komponentų ir iniciatyvų sąveika ir nė viena priemonė neprieštarauja ar nekenkia kitos veiksmingumui;

Lygybė

(49)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kurios galėtų padėti padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Numatoma, kad darbo rinkos reforma prisidės prie to tikslo, palengvins profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, netiesiogiai sumažins vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir didelį vyrų ir moterų pensijų skirtumą. Pagal planą turėtų būti finansuojami IRT projektai, kuriuose atsižvelgiama į lygybės aspektus. Jame numatyta švietimo sistemos reforma, kuria siekiama užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams, visų pirma padidinant dalyvavimą ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje ir mokymo valandų skaičių pradinėje mokykloje. Kroatija turėtų plėtoti socialinės mentorystės paslaugas, kuriomis turėtų būti remiamos sunkiai pasiekiamos gavėjų grupės, kaip antai neįgalieji, smurto aukos, benamiai, migrantai, romai ir jauni žmonės, nedalyvaujantys socialinės gerovės sistemoje, siekiant padėti jiems įsidarbinti. Plane numatytos kelios investicijos konkretiems neįgaliųjų poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti pastatų ir būsto aplinkos prieinamumą, teikti tinkamas judumo paslaugas, skatinti mišrią prieigą prie darbo vietos ir užtikrinti galimybę naudotis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis;

Saugumo įsivertinimas

(50)investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą atveju pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punktą pateiktas saugumo įsivertinimas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta, kaip nacionalinė reguliavimo institucija parengė įsakymo dėl ryšių tinklų ir paslaugų saugumo ir vientisumo apsaugos priemonių įgyvendinimo tvarkos ir laiko projektą, kuriame taip pat nustatyti reikalavimai užtikrinti 5G elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų saugumą remiantis rekomendacijomis, pateiktomis 2020 m. sausio 29 d. Europos Komisijos komunikate „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“ 9 ;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(51)Į planą įtraukti tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai trijose srityse. Pirma, numatytos priemonės, susijusios su informacinių sistemų sąveikumu pagal skaitmeninės pertvarkos komponentą, kuris apima pagrindinių registrų sukūrimą, atnaujinimą ir sujungimą ir centrinės sąveikumo sistemos sukūrimą pagal Europos sąveikumo sistemą. Antra, pagal švietimo komponentą, tikimasi, kad aukštojo mokslo skaitmeninė transformacija paskatins ir paspartins stipresnį aukštojo mokslo įstaigų dalyvavimą tarpvalstybiniuose ir daugiašaliuose projektuose, ypač tuose, kuriuose nustatyta būtina dalyvavimo sąlyga – skaitmeninė branda. Trečia, vandens ir atliekų tvarkymo komponento Viešųjų vandentiekio tinklų plėtros programa ir Viešųjų kanalizacijos tinklų plėtros programa turi teigiamą poveikį aplinkai, nes jomis mažinama aplinkos ir vandens išteklių tarša, prisidedama prie vandens telkinių išsaugojimo, todėl šia prasme jų poveikis yra tarpvalstybinis ir pasaulinis;

Konsultacijų procesas

(52)prieš pateikdama savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Kroatija vykdė konsultavimosi procesą, o 2020 m. gruodžio mėn. pateikusi plano projektą Komisijai surengė viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. 2021 m. sausio–gegužės mėn. valdžios institucijos surengė daugiau nei 15 teminių susitikimų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir jiems pristatė Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano galimybes konkrečiose srityse, plano struktūrą, kriterijus, procesą ir papildomumą su kitais Sąjungos fondais. Prieš priimant planą 2021 m. balandžio 1 d. plano santrauka buvo paskelbta ir pateikta žiniasklaidai. Vyriausybei priėmus planą jo santrauka buvo paskelbta Vyriausybės svetainėje ir 2021 m. balandžio 14 d. apsvarstyta Parlamente;

(53)Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nėra išdėstyti valdžios institucijų planai, kaip į plano įgyvendinimą įtraukti suinteresuotuosius subjektus. Siekiant užtikrinti susijusių subjektų atsakomybę, itin svarbu, kad teritorinio išteklių paskirstymo įgyvendinant į planą įtrauktas investicijas ir reformas stebėsenos procese dalyvautų visos atitinkamos regioninės ir vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

Teigiamas įvertinimas

(54)Komisijai teigiamai įvertinus Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, kaip numatyta to reglamento 20 straipsnio 2 dalyje, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(55)Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 6 393 794 220 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Kroatijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Kroatijai teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(56)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Kroatijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Kroatijai turėtų būti pateikta suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą;

(57)teiktina parama turi būti finansuojama Komisijai skolinantis Sąjungos vardu, remiantis Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 10 5 straipsniu. Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Kroatija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(58)Kroatija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo. Ta suma Kroatijai turėtų būti skiriama vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje;

(59)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Reglamentą (ES) 2021/241, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Kroatijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 6 295 431 146 EUR finansinį įnašą 11 . Dėl pateikiamos 4 631 762 551 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą gauta suma Kroatijai yra lygi šiai sumai arba už ją didesnė, dėl pateikiamos papildomos 1 663 668 594 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Kroatijai pateikia dalimis pagal priedą. 818 406 049 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Kroatija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Kroatijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(3)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(4)    Komisijos rekomendacija 2020/1307: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32020H1307.

(5)    Toks makroekonominis disbalansas yra susijęs su rekomendacijomis, pateiktomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį 2019 ir 2020 m.

(6)    Toks modeliavimas atspindi bendrą NGEU poveikį, kuris taip pat apima REACT-EU finansavimą ir didesnį finansavimą programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, TPF, kaimo plėtrai ir rezervui „rescEU“. Toks modeliavimas neapima galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio, kuris gali būti didelis.

(7)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(8)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).

(9)    COM/2020/50.

(10)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(11)    Ši suma atitinka finansinį asignavimą atskaičius Kroatijos proporcingą išlaidų dalį, nurodytą Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalyje, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje pateiktą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 08

COM(2021) 401 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 197 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

   A. 1.1 KOMPONENTAS. ATSPARI, ŽALIOJI IR SKAITMENINĖ EKONOMIKA

Šis Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima platų horizontalųjį požiūrį į kai kurių Kroatijos ekonomikos struktūrinių trūkumų šalinimą. Kroatijos ekonomikos augimui ir konvergencijai su likusia Sąjungos dalimi trukdo mažas našumas, palyginti mažos privačiojo sektoriaus investicijos, ribotos galimybės gauti finansavimą novatoriškiausioms bendrovėms ir apskritai verslo aplinka, kuriai būdinga palyginti didelė administracinė ir parafiskalinė našta ir pernelyg didelis profesijų reglamentavimas. Be to, pramonės gamybos dalis yra mažiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse, o Kroatija taip pat atsilieka nuo kitų šalių investicijomis į inovacijas, aukštesnio technologinio lygio produktus ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.

Komponento tikslai yra trejopi:

-gerinti verslo aplinką tęsiant reformas, kuriomis siekiama mažinti administracinę ir parafiskalinę naštą ir toliau liberalizuoti reglamentuojamąsias profesijas;

-geriau paskirstyti kapitalo išteklius ekonomikoje parengiant reguliavimo sistemos pakeitimus, kad būtų skatinamos privačiojo sektoriaus investicijos; dotacijomis ir lengvatinėmis finansinėmis priemonėmis remti produktyvias įmonių investicijas, ypač siekiant diegti ekologiškas technologijas; ir galimybių naudotis alternatyviais arba novatoriškais finansavimo būdais gerinimas;

-padėti įmonėms pritaikyti savo veiklą prie naujos skaitmeninės aplinkos, ypatingą dėmesį skiriant kultūros ir kūrybos sektoriams, kuriuos ypač paveikė izoliavimo priemonės, kuriomis ribojamos asmenų paslaugos.

Šiuo komponentu atsižvelgiama į šaliai skirtą rekomendaciją, užtikrinant mažųjų ir vidutinių įmonių likvidumą, mažinant parafiskalinius mokesčius ir prekių bei paslaugų rinkos reguliavimo apribojimus, skatinant privačias investicijas ir sutelkiant investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (3-ia šaliai skirta rekomendacija, 2020 m., 3 ŠSR 2020). Ji taip pat padeda įgyvendinti rekomendaciją sumažinti labiausiai apsunkinančius parafiskalinius mokesčius ir pernelyg didelį produktų ir paslaugų rinkos reguliavimą (4-a šaliai skirta rekomendacija, 2019 m., 4 ŠSR 2019).

Komponentą sudaro du subkomponentai: C1.1.1 (Konkurencingumo stiprinimas ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos) ir C.1.1.2 (Inovacijų skatinimas ir ekonomikos skaitmeninimas).

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.1.1 subkomponentas. Konkurencingumo stiprinimas ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Šio subkomponento tikslas – skatinti ekonominę veiklą, konkurencingumą ir investicijas toliau mažinant administracinę ir parafiskalinę naštą įmonėms, toliau liberalizuojant reglamentuojamąsias profesijas, didinant galimybes gauti kreditą dotacijomis, lengvatinėmis paskolomis ir nuosavo kapitalo priemonėmis, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir remiant kultūros ir kūrybos sektorių perėjimą prie skaitmeninių technologijų.

C1.1.1 R1 reforma. Tolesnė verslo ir reguliavimo aplinkos reforma.

Šios reformos tikslas – toliau gerinti Kroatijos verslo aplinką:

-skaitmeninti paslaugas, kurias valstybės ir viešojo administravimo institucijos teikia įmonėms,

-gerinti reglamentavimo sąlygas įmonėms ir toliau mažinti administracinę ir fiskalinę naštą,

-priimti ekonominio poveikio vertinimui gerinti skirtą strategiją ir veiksmų planą.

Reforma apima 5-ojo veiksmų plano dėl administracinės naštos ir parafiskalinių bei nemokestinių mokesčių mažinimo priėmimą, IT sistemos, skirtos stebėti priemonių įgyvendinimui ir atnaujinti bei suskaitmeninti Nemokestinių mokesčių registrui, sukūrimą.

Strategijos ir veiksmų plano, kuriais siekiama pagerinti viešojo administravimo sektoriuje taikomas ekonominio poveikio vertinimo procedūras, siekiant labiau remti inovacijas ir naujų verslo modelių priėmimą, priėmimas. Atsižvelgiant į tai, MVĮ poveikio vertinimo testas perkeliamas į skaitmeninę platformą, kad būtų palengvintas viešųjų administratorių bendradarbiavimas ir remiamas mokymas ir komunikacija internetu. Valstybės tarnautojų tęstinis mokymas konkrečiose srityse yra investicijų dalis. Investicijos priemonės apima „Reguliavimo langelio“ sistemos diegimą, kad būtų galima kontroliuoti naujų verslo modelių testavimą.

Ši reforma užbaigiama iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.1.1 R2 reforma. Tolesnė reglamentuojamųjų profesijų reforma

Reformos tikslas – toliau liberalizuojant paslaugų rinkas didinti Kroatijos ekonomikos našumą. Reforma apima ne mažiau kaip 50 reguliavimo reikalavimų, taikomų profesinėms paslaugoms, supaprastinimą arba visišką panaikinimą, remiantis antrojo ir trečiojo veiksmų planų dėl paslaugų rinkų liberalizavimo įgyvendinimu, įskaitant teisininkų, notarų, mokesčių konsultantų, auditorių, vaistininkų, fizioterapeutų, architektų, inžinierių ir gidų profesijas, taip pat atsižvelgiant į Pasaulio banko rekomendacijas dėl registracijos ir narystės profesiniuose rūmuose išlaidų, suskaidytas išimtines teises į individualias profesijas (pvz., architektų ir inžinierių), pouniversitetinių profesinių egzaminų (pvz., architektų ir inžinierių) rengimą ir mokesčių konsultantams taikomus nuosavybės ir valdymo apribojimus.

Reforma turi būti baigta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.1.1 R3 reforma. Privačių investicijų skatinimo strateginės programos tobulinimas

Reformos tikslas – padaryti Kroatiją patrauklia investicijų vieta, parengiant ir priimant Tiesioginių užsienio investicijų skatinimo ir palengvinimo strateginę programą. Reforma apima tris analitinius tyrimus: pateikti i) institucinės aplinkos apžvalgą, ii) tiesioginių užsienio investicijų poveikio vertinimą ir iii) rekomendacijas dėl reguliavimo, institucinių pokyčių ir mokesčių paskatų kūrimo; priimti strateginę programą, įskaitant veiksmų planą, ir sukurti skaitmeninę platformą siekiant palengvinti įgyvendinimą. Tikimasi, kad strategine programa bus užtikrintas įvairių ministerijų ir institucijų, atsakingų už investicijų skatinimą ir palengvinimą, politikos nuoseklumas ir koordinavimas, kuo didesnis investicijų poveikis našumui, darbo vietų kūrimui ir regionų vystymuisi, taip pat Kroatijos skaitmeninė ir klimato pertvarka.

Reforma turi būti baigta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.1.1 R6 reforma. Atsparių kultūros ir kūrybos sektorių kūrimas

Reforma apima Elektroninės žiniasklaidos ir Autorių teisių bei gretutinių teisių įstatymo pakeitimų, kuriais nustatoma veiksminga kūrybinio, kultūrinio ir žiniasklaidos turinio autorių teisinė apsauga internete, įsigaliojimą, atsižvelgiant į poreikį pašalinti kliūtis sėkmingam saugomo turinio komercializavimui internete. Tikimasi, kad naująja teisine sistema verslininkai bus skatinami pritaikyti savo verslo procesus prie bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikomų pramonės standartų, kurdami naujus ir novatoriškus internetinio verslo modelius ir naujus bei novatoriškus produktus ir paslaugas.

Tikimasi, kad pertvarkyta autorių teisių sistema paskatins kultūros ir kūrybos pramonę, nes bus sukurta stabili interneto platformų ir taikomųjų programų kūrimo teisinė sistema, palengvintas kūrybinio, kultūrinio ir žiniasklaidos turinio licencijavimas internetu ir taip skatinama kultūrų, kalbų ir žiniasklaidos įvairovė. Tikimasi, kad žiniasklaidos ir autorių teisių teisinės sistemos pakeitimai palengvins tarpvalstybinį televizijos ir radijo programų platinimą, nes bus nustatytos aiškios taisyklės dėl vadinamojo tiesioginio signalų platinimo ir viešojo turinio pakartotinio naudojimo kuriant naujus novatoriškus produktus ir paslaugas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Be to, teisėkūros reforma užtikrinamas skaidrumas skelbiant nuosavybės struktūras, susijusias su Tikrųjų savininkų registru, ir skelbiant šią informaciją teikėjo interneto svetainėje, taip pat užtikrinamas didesnis skaidrumas, susijęs su informacija apie finansavimo sumas ir šaltinius.

Reforma turi būti baigta iki 2022 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R1-I1 investicija. Valdžios sektoriaus ir viešojo administravimo paslaugų skaitmeninimas verslo sektoriuje (G2B)

Investicijų tikslas – pagerinti įmonėms teikiamų viešųjų paslaugų prieinamumą, skaidrumą ir veiksmingumą jas skaitmeninant pasirinktose prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, įmonių registravimo ir licencijavimo srityse. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas toliau integruoti informaciją apie Kroatijos patekimą į rinką ir investicijas, taip pagerinant duomenų tikslumą ir prieinamumą, taigi, ir politikos formavimą bei įgyvendinimą įvairiuose valdžios administravimo lygmenyse. Galiausiai siekiama pagerinti keitimąsi informacija ir duomenų konsolidavimą vyriausybės administracijose, kad būtų įgyvendintas vienkartinio duomenų pateikimo principas.

Investicijos apima šiuos veiksmus:

-Pirmasis veiksmas apima investicijas, kurios bus grindžiamos esama skaitmenine platforma START, skirta ribotos atsakomybės korporacijoms steigti ir naujoms korporacijoms registruoti internete. Šiuo veiksmu išplečiamos START platformos funkcijos, siekiant padidinti paslaugų apimtį, pagerinti prieigą prie sistemos ir jos prieinamumą bei užtikrinti, kad visi nauji verslo duomenys būtų integruoti į vieną duomenų bazę. Pagal šį veiksmą vykdomi trys investiciniai projektai. Pirma, siekiant padidinti START platformos naudojimą ir geriau integruoti procesus, kurie buvo inicijuoti per skaitmenines ir fizines platformas, sukuriama 20 naujų fizinės prieigos prie START platformos taškų, jie įdiegiami, įdiegiami ir pradedami veikti įvairiose finansų agentūros šakose. Antra, į START platformą įdiegiamos naujos funkcijos, ją modernizuojant ir susiejant su įvairiomis verslo registro duomenų bazėmis, kad taikant skaitmeninį tapatumo nustatymą būtų suteikta prieiga prie administracinės procedūros. Trečia, sukuriama skaitmeninė licencijavimo platforma („START Plus“), siekiant padidinti patekimo į rinką sąlygų skaidrumą ir verslo taisyklių skaidrumą.

-Antrasis veiksmas apima privalomų įmonių mokesčių mokėjimo konsolidavimą ir yra viena iš išankstinių sąlygų Kroatijai prisijungti prie II Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ir bankų sąjungos. Veiksmu sukuriama bendra skaitmeninė mokesčių platforma, kuri sudaro sąlygas įmonėms internetu sumokėti septynis dažniausius ir daugiausiai sąnaudų reikalaujančius privalomus mokesčius ir kuria prisidedama prie esamo administracinio proceso optimizavimo, užtikrinant šias funkcijas: i) nurodyti mokesčius, kuriuos turi sumokėti verslo subjektas, ii) išlaikyti mokėjimų kalendorių su atsiskaitymo terminais, iii) suteikti galimybę užpildyti ir kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis pateikti reikiamas formas, iv) suteikti galimybę tiesiogiai internetu sumokėti mokesčius ir v) apžvelgti sumokėtus mokesčius.

-Trečiuoju veiksmu supaprastinamos ir skaitmeninamos procedūros, susijusios su Strateginių investicinių projektų įstatymu, Investicijų skatinimo įstatymu ir Įstatymu dėl valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams; toliau plėtoti ir atnaujinti įmonių elektroninę duomenų bazę, sukurtą pagal Įmonių infrastruktūros gerinimo įstatymą. Norint suskaitmeninti pirmiau nurodytas procedūras, reikia įdiegti skaitmeninę platformą, skirtą teikti paraiškoms ir gauti prieigą prie jų.

Pirmasis ir trečiasis veiksmai turi būti baigti iki 2024 m. gruodžio 31 d., o antrasis – iki 2022 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R1-I2 investicija. Toliau mažinti administracinę ir fiskalinę naštą

Šios investicijos yra neatsiejama vykdomos verslo aplinkos reformos, kuria siekiama toliau mažinti įmonėms tenkančią administracinę ir fiskalinę naštą, dalis ir apima priemones keturiems veiksmų planams, kurie, kaip tikimasi, labai pagerins Kroatijos verslo aplinką, įgyvendinti.

Šios investicijos skirstomos į du veiksmų pogrupius:

-2017, 2018, 2019 ir 2020 m. veiksmų planų, kuriais siekiama mažinti administracinę naštą žuvininkystės, fitosanitarijos ir veterinarijos kontrolės, turizmo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų pramonės, atliekų tvarkymo, socialinės gerovės, mokslinės veiklos ir teismo procesų srityse optimizuojant ir skaitmeninant labiausiai apsunkinančius administracinius procesus, įgyvendinimas. Šiomis mažesnėmis investicijomis taip pat remiamas visiškas veiksmų plano, kuriuo siekiama sumažinti parafiskalinius mokesčius energetikos veiklos, žemės ūkio ir žemės kadastro srityse, įgyvendinimas.

-Įgyvendinti 5-ąjį veiksmų planą dėl administracinės naštos papildomo sumažinimo 265 445 617 EUR (2 000 000 000 HRK), parafiskalinių ir nemokestinių mokesčių sumažinimo 132 722 808 EUR (1 000 000 000 HRK) ir IT sistemos, skirtos stebėti priemonių įgyvendinimui ir atnaujinti bei suskaitmeninti Nemokestinių mokesčių registrui, sukūrimo.

Pirmasis veiksmų pogrupis turi būti baigtas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Antrasis veiksmų pogrupis turi būti baigtas iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.1.1 R4-I1 investicija. Parama įmonėms pereinant prie efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo ekonomikos

Investicijomis, skiriant dotacijas, finansuojamos produktyvios mažųjų, vidutinių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių investicijos į ekologiškas technologijas, kuriomis prisidedama prie efektyvaus energijos vartojimo ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos daug energijos suvartojančiose pramonės šakose, įskaitant metalo apdirbimo, tekstilės, maisto, chemijos, statybos ir medienos apdirbimo sektorius. Šiuose daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose dirba daug žmonių, o priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesui reikalingos ilgalaikės investicijos į neutralaus poveikio klimatui technologijas. Dotacijos skiriamos finansiškai perspektyvioms pirmiau nurodytų reikalavimus atitinkančių sektorių įmonėms tik tuo atveju, jei jos įrodo, kad planuojamomis investicijomis padedama siekti vieno ar kelių iš šių tikslų:

-skatinti žiedinę ekonomiką, užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą produktų gamybos cikle ir gyvavimo cikle, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą;

-energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, įskaitant novatoriškų mažataršių technologijų demonstravimą ir diegimą.

Indėlis siekiant pirmiau nurodytų tikslų įrodomas atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2021/241 VI ir VII prieduose nurodytas intervencijos sritis. Tikėtinas pagal šią priemonę finansuojamų investicijų poveikis – kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas bent 20 %, palyginti su investicijomis, kurios nėra skirtos energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui didinti, o perdirbtųjų ir perdirbamų medžiagų naudojimas turi sudaryti bent 20 % viso gamyboje naudojamų medžiagų kiekio.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), būsimų kvietimų teikti projektus techninėje užduotyje nustatyti tinkamumo kriterijai:

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos techninės gairės dėl „InvestEU“ fondo remiamų operacijų tvarumo patikrinimo 1 , ir

II.į šį sąrašą įtrauktą veiklą ir turtą laikyti neatitinkančiais reikalavimų: i) veiklą ir turtą, susijusius su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 2 ; ii) veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 3 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 4 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusią veiklą ir turtą 5 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

III.reikalauti patikrinti visų projektų, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionalinės aplinkos apsaugos teisės aktams.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.1.1 R4-I2 investicija. Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta finansinė priemonė

Investicijų tikslas – toliau skatinti investicinę veiklą Kroatijos rinkoje sudarant palankesnes MVĮ finansavimo sąlygas augimo ir plėtros etape (subjektai, turintys galimybę gauti finansavimą) ir remiant konkrečių tikslinių grupių, kurios paprastai tokios galimybės paprastai neturi (pvz., labai mažų verslininkų, pradedančiųjų įmonių, jaunų verslininkų, investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ekonominės veiklos vykdytojų, investuojančių į mažiau išsivysčiusias sritis), galimybes gauti finansavimą. Finansinės priemonės, kurias numatoma naudoti pagal šias investicijas, yra: i) Kroatijos MVĮ, inovacijų ir investicijų agentūros (HAMAG BICRO) ir Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko (HBOR) tiesioginės paskolos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dėl savo dydžio, verslo istorijos stokos ir apskritai didesnės finansavimo rizikos paprastai turi sunkumų arba neturi galimybės gauti banko kredito; ir ii) palūkanų subsidijos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms augimo ir plėtros etape, kurias įmonės HAMAG BICRO ir HBOR skiria pagal savo reguliarias garantijų ir paskolų programas ir kurios įgyvendinamos bendradarbiaujant su finansiniais tarpininkais arba tiesiogiai skolinant iš HBOR.

Investicijos apima šias finansines priemones:

-HAMAG BICRO mikrokreditus iki 100 000 EUR tiesiogiai teikia labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms dėl jų dydžio ir kredito dydžio iki dešimties metų paprastai sunkiau gauti finansavimą, taikant lengvatines palūkanų normas ir mažesnius paskolų užstato reikalavimus. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirta 39 816 843 EUR (300 000 000 HRK) lėšų. Ne mažiau kaip 7 608 756 EUR (57 328 173 HRK) turi būti skirta aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir išteklių naudojimo efektyvumui MVĮ gerinti, 6 327 139 EUR (47 671 827 HRK) turi būti skirta padėti MVĮ suskaitmeninti savo veiklą, o likusi 25 880 948 EUR (195 000 000 HRK) suma – investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą. Ši finansinė priemonė valdoma atskirai nuo kitų HAMAG BICRO priemonių siekiant užtikrinti, kad visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos iš šios priemonės, grąžinant kapitalą, būtų naudojamos panašiems tikslams ir tomis pačiomis tinkamumo finansuoti sąlygomis, kiek tai susiję su valstybės pagalba ir poveikiu aplinkai.

-HBOR tiesiogiai teikia daugiau nei 100 000 EUR paskolas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms dėl didesnės rizikos paprastai sunkiau gauti finansavimą, taikant lengvatines palūkanų normas ir mažesnius paskolų užstato reikalavimus. Tikimasi, kad šia priemone visų pirma bus siekiama finansuoti startuolių, jaunų verslininkų, moterų verslininkių projektus, investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, investicijas į ekonomiškai mažiau išsivysčiusias sritis. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirta 66 361 404 EUR (500 000 000 HRK) lėšų. Mažiausiai 12 681 260 EUR (95 546 955 HRK) turi būti skirta aplinką tausojantiems gamybos procesams remti ir išteklių naudojimo efektyvumui MVĮ gerinti, 10 545 231 EUR (79 453 045 HRK) turi būti skirta padėti MVĮ suskaitmeninti savo veiklą, o likusi 43 134 913 EUR (325 000 000 HRK) suma – investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti konkurencingumą ir atsparumą. Ši finansinė priemonė valdoma atskirai nuo kitų HBOR priemonių, siekiant užtikrinti, kad visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos iš šios priemonės, grąžinant kapitalą, būtų naudojamos panašiems tikslams ir tomis pačiomis tinkamumo sąlygomis, kiek tai susiję su valstybės pagalba ir poveikiu aplinkai.

-Įsteigti palūkanų subsidijų fondą, skirtą palengvinti banko paskolų, teikiamų pagal galiojančias HAMAG BICRO garantijų sistemas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skolinimo sąlygas. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirta 13 272 281 EUR (100 000 000 HRK) lėšų. Mažiausiai 2 536 252 EUR (19 109 391 HRK) turi būti skirta remti aplinką tausojantiems gamybos procesams ir gerinti išteklių naudojimo efektyvumą MVĮ, 2 109 046 EUR (15 890 609 HRK) turi būti skirta padėti MVĮ suskaitmeninti savo veiklą, o likusi 8 626 983 EUR (65 000 000 HRK) suma – investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą.

-Įsteigti palūkanų subsidijų fondą, skirtą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal HBOR kredito priemones teikiamų banko paskolų skolinimo sąlygoms palengvinti. Tikimasi, kad pagal šią finansinę priemonę bus skirta 26 544 562 mln. EUR (200 000 000 HRK) lėšų. Mažiausiai 5 072 504 EUR (38 218 782 HRK) turi būti skirta remti aplinką tausojantiems gamybos procesams ir gerinti išteklių naudojimo efektyvumą MVĮ, 4 218 093 mln. EUR (31 781 218 HRK) – padėti MVĮ suskaitmeninti savo veiklą, o likusi 17 253 965 mln. EUR suma (130 000 000 HRK) – investicijoms, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir atsparumą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos ir Kroatijos MVĮ, inovacijų ir investicijų agentūros (HAMAG BICRO) arba Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko (HBOR) teisinis susitarimas ir vėlesnė finansinės priemonės investavimo politika

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos techninės gairės dėl „InvestEU“ fondo remiamų operacijų tvarumo patikrinimo, ir

II.į šį sąrašą įtrauktą veiklą ir turtą laikyti neatitinkančiais reikalavimų: i) veiklą ir turtą, susijusius su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 6 ; ii) veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 7 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 8 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusią veiklą ir turtą 9 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

III.reikalauti, kad HAMAG BICRO, HBOR arba finansų tarpininkai tikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionalinės aplinkos apsaugos teisės aktams.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R4-I3 investicija. Vidutinės kapitalizacijos ir didelėms įmonėms skirta finansinė priemonė

Investicijų tikslas – skatinti vidutinės kapitalizacijos įmonių ir didelių įmonių konkurencingumą ir perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos suteikiant palankesnius finansavimo šaltinius, kaip pagrindinę investicijų augimo trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu sąlygą. Finansinės priemonės, kurias numatoma naudoti pagal šią investiciją, yra šios:

-Naujas bendrasis garantijų fondas, kurio tikslas – vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didelėms įmonėms suteikti individualias arba portfelio garantijas investicinėms paskoloms ir apyvartinio kapitalo paskoloms; planuojama skirti 79 633 685 EUR (600 000 000 HRK). Visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos, gautos kompensuojant kapitalą, naudojamos panašiems tikslams ir tomis pačiomis tinkamumo finansuoti sąlygomis, kiek tai susiję su valstybės pagalba ir poveikiu aplinkai;

-Ir palūkanų subsidijų fondas, siekiant sumažinti vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir stambiems subjektams suteiktų paskolų finansavimo išlaidas (pvz., palūkanų mokėjimus, mokesčius ir priemokas); planuojama skirti 26 544 562 EUR (200 000 000 HRK).

Finansinės priemonės naudojamos investicijoms į naujas, naujausias ir pažangias technologijas (mašinos ir įranga), verslo pajėgumų plėtrą ir stiprinimą (gamybos ir paslaugų įrenginių ir pajėgumų plėtimą), pirmenybę teikiant projektams, susijusiems su atsinaujinančiąja energija, energijos vartojimo efektyvumu, žiedine ekonomika, aplinkos apsauga, gamybos skaitmeninimu, viešaisiais pirkimais ir pardavimo procesais.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos ir Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko (HBOR) teisiniame susitarime ir vėlesnėje finansinės priemonės investavimo politikoje:

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos techninės gairės dėl „InvestEU“ fondo remiamų operacijų tvarumo patikrinimo, ir

II.į šį sąrašą įtrauktą veiklą ir turtą laikyti neatitinkančiais reikalavimų: i) veiklą ir turtą, susijusius su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 10 ; ii) veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 11 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusią veiklą ir turtą 13 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

III.reikalauti, kad HBOR arba finansų tarpininkai patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, projektų teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionalinės aplinkos apsaugos teisės aktams.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R4-I4 investicija. Viešojo sektoriaus subjektams skirta finansinė priemonė

Investicijų tikslas – teikti lengvatinį finansavimą viešiesiems subjektams ekonominės, savivaldybių, transporto ir socialinės infrastruktūros projektams, taip pat technologijų projektams, kuriais prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės viešojo sektoriaus pertvarkos, skiriant 26 544 562 EUR (200 000 000 HRK) lėšų. Tikimasi, kad ne mažiau kaip 30 proc. biudžeto arba 7 963 368 EUR (60 000 000 HRK) pagal šią investiciją bus skiriami aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui viešajame sektoriuje remti.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministerijos ir Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros banko (HBOR) teisinis susitarimas ir vėlesnė finansinės priemonės investavimo politika

I.reikalauti, kad būtų taikomos Komisijos techninės gairės dėl „InvestEU“ fondo remiamų operacijų tvarumo patikrinimo, ir

II.į šį sąrašą įtrauktą veiklą ir turtą laikyti neatitinkančiais reikalavimų: i) veiklą ir turtą, susijusius su iškastiniu kuru, įskaitant jų naudojimą vartotojų rinkoje 14 ; ii) veiklą ir turtą, kuriems taikoma ES ATLPS ir su kuriais susijęs prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 15 ; iii) su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais susijusią veiklą ir turtą 17 ; ir iv) veiklą ir turtą, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

III.reikalauti, kad HBOR arba finansų tarpininkai patikrintų visų sandorių, įskaitant tuos, kuriems netaikomas tvarumo patikrinimas, projektų teisinę atitiktį atitinkamiems ES ir nacionalinės aplinkos apsaugos teisės aktams.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R5-I1 investicija. Investicijos į nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo finansines priemones

Investicijų tikslas – užtikrinti spartesnį privačių įmonių, kurios negali gauti finansavimo iš tradicinių finansų įstaigų, plėtrą; planuojama skirti 29 862 632 EUR (225 000 000 HRK). Investicijos apima investavimą arba bendrą investavimą į i) veikiančius ar būsimus rizikos kapitalo fondus ir ii) privataus kapitalo fondus, ypač daug dėmesio skiriant novatoriškų ir veiklą plečiančių MVĮ steigimosi ir augimo etapų finansavimui. Šios investicijos lėšos apima profesionalių privačių investuotojų dalyvavimą, sudarantį bent 30 % numatomo kiekvieno fondo dydžio, ir tikimasi, kad jos bus plėtojami bendradarbiaujant su Europos investicijų fondu. Fondai taiko aplinkosaugos ir socialinio valdymo sistemą, kad užtikrintų jų naudojimą tik projektams, atitinkantiems Reikšmingos žalos nedarymo principą. Visos nepanaudotos lėšos arba grįžtamosios lėšos, gautos kompensuojant kapitalą, naudojamos panašiam tikslui ir tomis pačiomis tinkamumo finansuoti sąlygomis, kiek tai susiję su valstybės pagalba ir poveikiu aplinkai.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R6-I1 investicija. Kultūros ir kūrybos sektorių pertvarka ir konkurencingumo stiprinimas

Investicijomis teikiamas finansavimas dotacijomis, skirtas labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų, veikiančių kultūros ir kūrybos pramonės srityje (pavyzdžiui, architektų, garso ir vaizdo veiklos, žiniasklaidos, paveldo, dizaino, scenos meno, knygų ir leidybos, taikomųjų ir vaizdinių menų), gebėjimams prisitaikyti prie naujos bendrosios skaitmeninės rinkos reguliavimo ir teisės aktų sistemos.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.1 R6-I2 investicija. Žiniasklaidos faktų tikrinimo ir viešo informacijos atskleidimo sistemos sukūrimas

Investicijomis remiamas Elektroninės žiniasklaidos agentūros atliekamo faktų tikrinimo žiniasklaidos srityje sistemos sukūrimas, įskaitant procedūrų ir taisyklių rengimą, tikrųjų savininkų registro sukūrimą ir faktų tikrintojų skaitmeninių gebėjimų stiprinimą, taip pat technologinių programų, platformų ir žiniasklaidos komunikacijos sistemų plėtojimą ir duomenų bazės kūrimą. Investicijos apima:

-Dotaciją Elektroninės žiniasklaidos agentūrai siekiant sukurti faktų tikrinimo gebėjimų stiprinimo sistemą, be kita ko, faktų tikrinimo tikslais kuriant procedūras ir taisykles, registrus ir duomenų bazes, taip pat kuriant technologines programas ir platformas bei žiniasklaidos ryšių sistemas, stiprinant faktų tikrintojų skaitmeninius gebėjimus.

-Dotaciją duomenų bazei sukurti ir nuosavybinių duomenų ir finansavimo šaltinių skelbimo sistemai sukurti.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C.1.1.2. subkomponentas. Inovacijų skatinimas ir ekonomikos skaitmeninimas

Šio subkomponento tikslas – pagerinti Kroatijos ekonomikos padėtį vertės grandinėje skatinant inovacijas ir skaitmeninimą privačiajame sektoriuje. Šio subkomponento priemonės apima investicijoms palankesnės teisės aktų sistemos priėmimą, administracinės ir finansinės paramos teikimą jaunoms ir novatoriškoms įmonėms, kad būtų skatinamas inovacinių produktų kūrimas ir komercializacija, ir paramą įmonėms, kad jos galėtų pereiti prie skaitmeninių technologijų.

C1.1.2 R1 reforma. MTTP paskatų sistemos reforma

Reformos tikslas – padidinti investuojančių įmonių skaičių ir investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą dydį. Reformą sudaro esamos MTTP mokesčių paskatų sistemos analizė ir MTTP mokesčių paskatų teisinės sistemos pakeitimas ir papildymas, siekiant paskatinti privatųjį sektorių padidinti savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijų intensyvumą, padidinti MTTP mokesčių paskatų gavėjų skaičių, supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą, kartu didinant skaidrumą ir prieinamumą. Valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įstatymo pakeitimai grindžiami dabartinės mokesčių lengvatų sistemos tinkamumo ir veiksmingumo analize.

Reforma turi būti baigta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.1.2 R2-I2 investicija. Investavimas į mažųjų ir vidutinių įmonių valdymo pajėgumus

Investicijų tikslas – padėti įmonėms plėsti savo veiklą, didinti našumą ir kurti darbo vietas teikiant MVĮ verslo konsultavimo paramą, kad jos galėtų padidinti savo valdymo pajėgumus. Tikimasi, kad parama apims: i) verslo modelio vertinimą ir veiksmų plano sukūrimą, ii) kolektyvinį darbuotojų ir vadovų mokymą, iii) specialią konsultacinę paramą ir iv) į rezultatus orientuotą konsultuojamąjį ugdymą ir mentorystę.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.1.2 R2-I3 investicija. Veiklos pradžios dotacijų finansavimas

Šių investicijų tikslas – skatinti naujų aukštųjų technologijų ir žiniomis grindžiamų sektorių įmonių augimą ikiprekybiniame etape, remiant produktų kūrimą, didinant gamybos pajėgumus ir pasirengimą investicijoms.

Investicijomis numatomos dotacijos pradedančiosioms įmonėms pasirengti investicijoms į projektus, kurie yra parengti ne koncepcijos patvirtinimo etape, bet dar nėra parengti rinkai. Tai apima modernizavimą, projektavimą, veiklos rezultatų patvirtinimą, rinkos patvirtinimą, testavimą, bandomųjų linijų kūrimą, intelektinės nuosavybės apsaugą ir išorės paslaugas, kuriomis siekiama plėtoti novatorišką idėją, taip pat mokymus apie finansavimo poreikių mažinimą ir rizikos vertinimą. Finansuojama veikla taip pat gali apimti dalį sąnaudų, susijusių su prieiga prie pasaulinių verslo tinklų ar klasterių, naujų rinkodaros priemonių įdiegimu ir patekimu į naujas rinkas.

Reikalavimus atitinkantys pagalbos gavėjai apima novatoriškas MVĮ iki penkerių metų nuo registracijos, kurios nėra susijungusios ir patenka į novatoriškos MVĮ apibrėžtį pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR).

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. birželio 30 d.

C1.1.2 R2-I4 investicija. Veiklos spartinimas, stiprinimas ir skatinimas

Investicijomis teikiama finansinė parama ketverius metus, kad Kroatijoje būtų parengta paspartinimo programa. Pagal paspartinimo programą ne mažiau kaip 120 startuolių grupių mentorystė, parama pasirengimui investicijoms ir prieiga prie investuotojų tinklų teikiama per ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Tikimasi, kad parama pasirengimui investicijoms apims verslo vadovų ir verslininkų mentorystės ir konsultavimo galimybes, konsultacijas verslo ir produktų plėtros strategijų klausimais, prieigą prie technologijų specialistų, intelektinės nuosavybės specialistų, technologijų tiekėjų, prieigą prie potencialių klientų, pradinių investicijų veiklos gaires.

Tikimasi, kad investicijų naudos gavėjai apims: i) pradedančiąsias įmones, kurioms reikia paramos produktų kūrimo srityje, ir ii) brandesnes pradedančiąsias įmones, kurios yra geriau pasirengusios investicijoms. Pirmos grupės paramos gavėjams rengiami pagrindiniai pasirengimo investicijoms mokymai, daugiausia dėmesio skiriant pirmajam pristatymui, klientų poreikių supratimui; antrajai grupei priklausantys paramos gavėjai turi dalyvauti pažangesniuose mokymuose, pavyzdžiui, derybų, klientų paieškos srityse.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.2 R2-I5 investicija. Inovacijų projektų komercializavimas

Investicijų tikslas – skatinti inovacinių projektų, skirtų brandiems projektams, kurie netrukus gali patekti į rinką, komercializaciją ir didinti MVĮ novatoriškų produktų, paslaugų ar technologijų eksportą, remiant pardavimo ir platinimo kanalų kūrimą užsienio rinkose ir stiprinant mokslo įstaigų ir pramonės, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių bei didesnių įmonių ryšius. Tikimasi, kad investicijos suteiks MVĮ galimybių patekti į vertės grandinę platesniu mastu.

Investicijomis remiamas sukurto produkto ar paslaugos pritaikymas ir pasirengimas juos pateikti rinkai. Reikalavimus atitinkanti veikla, susijusi su sukurto produkto pritaikymu, apima papildomus bandymus ir bandymų rezultatų integravimą į galutinį produktą, konsultavimo paslaugas, gebėjimų stiprinimą, galimybių studijų auditus, produktų projektavimą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Produktų išleidimo į rinką reikalavimus atitinkanti veikla apima verslo plano arba rinkodaros plano rengimą ar peržiūrą, rinkos tyrimus ir bandymus, produktų bandymus su potencialiais klientais, gamybos parengimą ir investicijas į nulinės serijos produktus ir operacinę rinkodarą.

Investicijomis remiamos MVĮ, įgyvendinančios brandžius inovacijų projektus, kurie netrukus bus pateikti rinkai, ir tikimasi, kad pirmenybė bus teikiama pasiūlymams, kuriais prisidedama prie žaliosios pertvarkos.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.1.2 R3-I1 investicija. Strateginių dokumentų ekonomikos ir dirbtinio intelekto skaitmeninei transformacijai skatinti rengimas

Investicijų tikslas – padėti Kroatijos įmonėms savo veikloje diegti skaitmenines priemones, plėtoti skaitmeninio verslo modelius ir įgyti skaitmeninių įgūdžių. Investicijomis teikiama finansinė parama techninei pagalbai, skirtai Kroatijos ekonomikos skaitmeninės transformacijos nacionaliniam planui ir Kroatijos Respublikos nacionaliniam dirbtinio intelekto plėtros planui parengti, pirkti.

Investicija turi būti atlikta iki 2022 m. kovo 31 d.

C1.1.2 R3-I2 investicija. Skaitmeninimo čekiai

Investicijų tikslas – remti MVĮ, kad jos plėtotų skaitmeninio verslo modelį, stiprintų jų gebėjimą skaitmeninti arba pagerintų savo kibernetinį saugumą įdiegiant čekių sistemą. Tikimasi, kad čekių sistema apims mokymą ir paslaugas, skirtas skaitmeniniams įgūdžiams gerinti, įskaitant įgūdžius, susijusius su debesijos technologijomis, verslo modelių pritaikymą skaitmeninei transformacijai, skaitmeninei rinkodarai, kibernetiniam atsparumui ir sudėtingų skaitmeninių produktų ir paslaugų diegimui.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.2 R3-I3 investicija. Dotacijos skaitmeninimui

Investicijų tikslas – remti Kroatijos įmonių skaitmeninę transformaciją teikiant finansinę paramą skaitmeninių sprendimų diegimui jų verslo veikloje. Šiomis investicijomis teikiamos dotacijos skaitmeninėms priemonėms ir įrangai pirkti ir skaitmeniniams įgūdžiams, įskaitant su debesijos technologijomis susijusius įgūdžius, stiprinti, kad būtų kuriami ir diegiami nauji produktai, paslaugos ir procesai.

Reikalavimus atitinkanti veikla pagal investicijas apima naujo verslo modelio įdiegimą arba matomą naujų gamybos pajėgumų, pristatymo galimybių ar verslo praktikos pagerėjimą. Dotacijos skiriamos tik finansiškai perspektyvioms įmonėms, kurios įrodo, kad planuojamos investicijos atitinka Reikšmingos žalos nedarymo principą.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.1.2 R4-I1 investicija. Parama skaitmeninių inovacijų centrams

Investicijomis teikiama finansinė parama Europos skaitmeninių inovacijų centrų steigimui ir veiklai. Investicijos apima:

-Techninės pagalbos finansuojant nacionalinę skaitmeninių inovacijų centrų kūrimo ir stebėsenos sistemą Kroatijoje;

-Bent trijų nacionalinių Europos skaitmeninių inovacijų centrų kūrimo ir bent trejų metų veiklos nacionalinis bendras finansavimas ir

-Įsteigti nacionalinį informacijos centrą Europos inovacijų, pažangiųjų technologijų ir įgūdžių ugdymo centre ir sukurti nacionalinio skaitmeninių inovacijų centro ekosistemos plėtojimo ir stebėsenos mechanizmą.

Tikimasi, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrų veikla apims pasirengimo investicijoms testavimą, įgūdžių ugdymą ir mokymą, galimybes gauti finansavimą ir inovacijų tinklo plėtojimą.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

   B. 1.2 KOMPONENTAS. ENERGETIKOS PERTVARKA SIEKIANT TVARIOS EKONOMIKOS

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mažinti energetikos ir transporto sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, plėtoti naujoviškas technologijas, ir padėti pasiekti 2030 m. tikslą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarytų 36,6 proc., kaip nustatyta Kroatijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NECP), ir pasiekti Kroatijos įnašą siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo – 32,5 proc. iki 2030 m. Jomis taip pat siekiama iki 2030 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį transporto sektoriuje padidinti 14 %. Komponento reformas sudaro teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama i) pašalinti kliūtis ir administracines procedūras, trukdančias naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; ii) baigti rengti dujų perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimą; ir iii) skatinti alternatyviųjų degalų, įskaitant vandenilį, naudojimą transporto sektoriuje.

Tikimasi, kad komponento reformomis ir investicijomis bus prisidedama prie perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir prie klimato tikslo įgyvendinimo mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos ir transporto sektoriuose, kaip numatyta nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Šios investicijos ir reformos padeda įgyvendinti Kroatijai skirtas rekomendacijas dėl poreikio su investicijomis susijusią politiką orientuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius (3 ŠSR 2019) ir investicijas sutelkti į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (konkrečios šalies 2020 m. 3 rekomendacija).

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C.1.2 R1 reforma. Energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas energetikos ir transporto sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir remti nacionalinį indėlį siekiant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo. Reforma apima:

-Elektros energijos rinkos įstatymo ir didelio veiksmingumo kogeneracijos įstatymo teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti reguliavimo ir administracines kliūtis, trukdančias plėtoti atsinaujinančiosios energijos projektus, remiantis išsamia esamų kliūčių analize ir po viešų konsultacijų, taip pat įvestos aukščiausios paramos investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius sistemos.

-Įstatymo dėl valstybės turto pakeitimai siekiant užbaigti perdavimo veiklos atskyrimą dujų rinkoje. Pakeitimais valstybės valdomo dujų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) priežiūra atskiriama nuo valstybei priklausančios tiekimo ir gavybos veiklos, nes tai yra išankstinė sąlyga, kad nacionalinė energetikos reguliavimo institucija galėtų patvirtinti PSO.

-Priimti naują įstatymą dėl alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje, kad būtų sukurta alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje teisinė sistema ir skatinama pažangiųjų biodegalų ir vandenilio gamyba ir naudojimas transporto sektoriuje. Turi būti parengta vandenilio plėtros strategija, kurioje būtų apibrėžti 2030 m. ekologiško vandenilio gamybos Kroatijoje tikslai.

Reforma turi būti baigta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.2.R1-I1 investicija. Energetikos sistemos atgaivinimas, kūrimas ir skaitmeninimas bei energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo infrastruktūros rėmimas

Šių investicijų tikslas – remti energetikos sektoriaus elektrifikavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą modernizuojant ir skaitmeninant Kroatijos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklą. Tikimasi, kad taip bus galima sukurti naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus, geriau sujungti pietų-šiaurės elektros energijos tinklą, taip pat sujungti šešias salas su žemyninės dalies tinklu, kad būtų atvertas jų atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialas ir užtikrinta, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija galėtų būti tiekiama iš Kroatijos pietinės dalies, kur galima naudoti daugumą atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šiaurėje, kur suvartojama daugiausia elektros energijos. Numatoma, kad šia investicija bus tiesiogiai prisidedama prie perdavimo sistemos operatoriaus „Hrvatski operator prijenosnog sustava d.o.o.“ (HOPS) 10 metų investavimo plano įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems elementams, kad būtų užtikrintas sistemos stabilumas ir sukurtos išankstinės sąlygos atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumams plėtoti. Investicijos apima šią veiklą:

-Modernizuojant 550 km aukštosios įtampos tinklą (220/110 kV) suteikiama galimybė prie tinklo prijungti 1500 MW atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI).

-Modernizuoti povandeninius kabelius, jungiančius šešias dideles salas su žemynine dalimi (Krk, Cres, Lošinj, Brač, Hvar ir Korčula).

-Skirstymo sistemos modernizavimas, įskaitant 40 000 pažangiųjų skaitiklių įsigijimą ir diegimą ir pažangaus tinklo kūrimą.

-naujos energijos saugyklos statyba (20 MW).

Šias investicijas įgyvendina Kroatijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (HOPS) ir elektros energijos skirstymo sistemos operatorius (HEP-ODS).

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.2.R1-I2 investicija. Energijos vartojimo efektyvumo, šilumos ir atsinaujinančiosios energijos vartojimo skatinimas siekiant sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro

Šių investicijų tikslas – padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir pramoninės gamybos energijos vartojimo efektyvumą naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Šios investicijos apima dvi papriemones:

-Geoterminis centralizuotas šilumos tiekimas – ši papriemonė apima projekto dokumentų parengimą ir tiriamąjį gręžimą siekiant 6 savivaldybėse įdiegti geoterminį centralizuotą šilumos tiekimą. Pagal šią priemonę nenumatoma parama centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms, naudojančioms iškastinius energijos išteklius, ir investicijoms į įrenginius, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS).

-Paramos schemos, pagal kurią būtų teikiama investicinė parama mažosioms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą pramoninės gamybos procesuose energijai imlios gamybos pramonėje, įdiegimas. Tikimasi, kad šia parama pasinaudos daugiau kaip 50 įmonių.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus aprašyme pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Įgaliojimuose taip pat reikalaujama, kad būtų atrinkta tik veikla, atitinkanti atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus, daugiausia dėmesio skiriant paramai aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui mažosiose ir vidutinėse įmonėse (ir didelėse įmonėse).

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.2.R1-I3 investicija. Vandenilio naudojimas ir naujos technologijos

Šių investicijų tikslas – pagerinti vandenilio ir naujų technologijų naudojimą Kroatijoje, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį transporto sektoriuje ir pramonėje.

Šios investicijos apima tris atskiras veiklos rūšis:

-Iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto vandenilio gamyba statant ne mažesnės kaip 10 MW galios elektrolizerį. Šią investiciją įgyvendina „INA -Industrija nafte d.d.“ ir ji visiškai atitinka ES valstybės pagalbos taisykles.

-Atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros diegimas transporto sektoriuje įrengiant 6 vandenilio įkrovimo stoteles. Ši priemonė įgyvendinama konkurso būdu; jį numatoma paskelbti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

-Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginio, kurio saugojimo pajėgumas – 190 000 t CO2 per metus, statyba naudojant ES ATLPS cheminių medžiagų įrenginį „Petrokemija Kutina“.

Tikimasi, kad dėl šių investicijų naftos gavybos įrenginyje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus gerokai mažesnis už jam kaip ATLPS įrenginiui nustatytą santykinį taršos rodiklį. Neturi būti jokių technologinių taikmenų, nei jokių įrenginių ir įrangos, sukurtų siekiant pagerinti naftos surinkimą (EOR) ir padidinti naftos gamybą. Turi būti pasirūpinta, kad bet kokia galima naftos ar dujų gavyba atitiktų būtinuosius poreikius, susijusius su slėgio valdymu ir saugyklų saugos užtikrinimu, o tokia gavyba būtų vykdoma tik tuo atveju, jei tai būtina saugiam CO2 saugojimui užtikrinti. CO2 su bet kokia nafta ar dujomis, kurias galima išgauti, atskiriamas ir grąžinamas nuolatiniam saugojimui.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.2.R1-I4 investicija. Biologinis perdirbimas siekiant gaminti pažangiuosius biodegalus „Sisak“

Šių investicijų tikslas – padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį transporto sektoriuje ir remti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą kuriant pažangiųjų biodegalų gamybos pajėgumus.

Naftos bendrovės „INA d.d.“ investicijas sudaro biologinio perdirbimo įrenginio, kurio metinis gamybos pajėgumas – 55 000 tonų pažangiai gaminamo bioetanolio, statyba ir eksploatacijos pradžia, taip pat anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) įrenginio, kurio metinis saugojimo pajėgumas yra 52 000 tonų CO2, statyba.

Neturi būti jokių technologinių taikmenų, nei jokių įrenginių ir įrangos, sukurtų siekiant pagerinti naftos surinkimą (EOR) ir padidinti naftos gamybą. Turi būti pasirūpinta, kad bet kokia galima naftos ar dujų gavyba atitiktų būtinuosius poreikius, susijusius su slėgio valdymu ir saugyklų saugos užtikrinimu, o tokia gavyba būtų vykdoma tik tuo atveju, jei tai būtina saugiam CO2 saugojimui užtikrinti. CO2 su bet kokia nafta ar dujomis, kurias galima išgauti, atskiriamas ir grąžinamas nuolatiniam saugojimui.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

   C. 1.3 KOMPONENTAS. VANDENTVARKOS IR ATLIEKŲ TVARKYMO GERINIMAS

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, taip sudarant sąlygas stiprinti ekologinį, socialinį ir ekonominį atsparumą.

Planuojamomis investicijomis pagal 1.3 komponentą siekiama sumažinti investicijų trūkumą vandens ir atliekų tvarkymo sektoriuose, kurie sudaro beveik 7 % Kroatijos 2019 m. BVP. Investicijos remiamos reformomis, kuriomis siekiama konsoliduoti vandens sektorių ir pagerinti vandentvarką visoje Kroatijoje. Be to, turi būti priimti nauji atliekų teisės aktai ir atliekų tvarkymo planai, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką pagal naująjį ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

Šiomis investicijomis ir reformomis prisidedama prie 2019 ir 2020 m. Kroatijai skirtų rekomendacijų, susijusių su poreikiu investicijų politiką orientuoti į aplinkos infrastruktūrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (3 ŠSR 2019), ir investicijas sutelkti į žaliąją pertvarką, visų pirma į aplinkos infrastruktūrą (3 ŠSR 2020).

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.3 R1. reforma. Vandentvarkos programos įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – spręsti viešųjų vandens tiekėjų susiskaidymo Kroatijoje problemą. Ja siekiama konsoliduoti ir sumažinti vandens tiekėjų skaičių, kad būtų pagerintas jų efektyvumas ir valdymas. Šia reforma nustatoma vandens paslaugų teikėjų veiklos ir finansinės veiklos rezultatų stebėsenos ir ataskaitų teikimo lyginamosios analizės sistema ir prisidedama prie ilgalaikio investicijų į infrastruktūrą tvarumo didinimo.

Ši reforma įgyvendinama įsigaliojus keturių poįstatyminių teisės aktų pakeitimams:

-reglamento dėl paslaugų sričių,

-reglamento dėl vandens ūkio subjektų veiklos rezultatų vertinimo, įskaitant lyginamosios analizės sistemos sukūrimą,

-reglamento dėl vandens paslaugų kainų nustatymo metodikos ir

-reglamento dėl konkrečių vandens paslaugų teikimo sąlygų.

Reforma apima daugiametės investicijų į vandens ir nuotekų infrastruktūrą programos rengimą, siekiant užtikrinti nuoseklų investicijų C1.3 R1-I1 ir C1.3 R1-I2 įgyvendinimą, taip pat papildomumą su kitu ES finansavimu.

Reforma turi būti baigta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C.1.3 R1-I1 investicija. Viešoji nuotekų valymo plėtros programa

Šių investicijų tikslas – renovuoti ir rekonstruoti 775 km valstybinių kanalizacijos tinklų; 12 nuotekų valymo įrenginių statyba ir pradėjimas eksploatuoti, siekiant užtikrinti, kad dar 12 % gyventojų galėtų naudotis tinkamo nuotekų valymo paslaugomis.

Investicijomis finansuojamos šios dvi papriemonės:

-Viešosios kanalizacijos infrastruktūros tobulinimas, įskaitant įrangos pirkimą, kontrolės valdymo ir geografinių informacinių sistemų kūrimą bei darbų priežiūrą. Finansavimas teikiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su projekto naudos gavėjais, ministerija, nacionaline vandens bendrove „Kroatijos vandenys“.

-Tikslingų nuotekų sistemos dalių modernizavimas, įskaitant kanalizacijos tinklo dalių išplėtimą ir rekonstrukciją. –Dalis finansavimo skiriama konkrečiai kaimo vietovių, kuriose vandens tiekimo kokybė atsilieka nuo nacionalinio vidurkio, plėtrai. Finansavimas teikiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su paramos gavėju ir Kroatijos vandenimis.

Šios investicijos įgyvendinamos savivaldybėms skiriant dotacijas, pirmenybę teikiant brandiems projektams. Vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros investicijų programoje (C1.3 R1 reforma) nustatomi projektų prioritetai ir bet kokio kito finansavimo, įskaitant finansavimą iš Sąjungos programų, naudojimas.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C.1.3 R1-I2 investicija. Viešojo vandens tiekimo plėtros programa

Šių investicijų tikslas – Kroatijoje renovuoti ir rekonstruoti 956 km viešųjų vandens tiekimo tinklų, siekiant pagerinti aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir sumažinti vandens nuostolius. Investicijos apima 526 vandens gavybos vietų įrengimą, kad būtų galima užtikrinti vandens išteklių sekimą ir racionalų naudojimą. Šios investicijos numatytos siekiant užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens per patobulintas viešąsias vandens tiekimo sistemas maždaug 45 000 žmonių, kartu 25 proc. sumažinant vandens nuostolius viešosiose vandens tiekimo sistemose, remiamose pagal EGADP. Nacionaliniu lygmeniu vandens nuostoliai sumažinami 7 %.

Šią investiciją sudaro dvi papriemonės:

-Matavimo prietaisų vandens gavybai įsigijimas ir įrengimas. Finansavimas teikiamas pagal Atstatymo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su Kroatijos vandenimis.

-Vandens tiekimo plėtra Kroatijoje, įskaitant vandens tiekimo tinklų atkūrimą kaimo, kalnuotose ir demografinėse nepalankiose vietovėse. Finansavimas teikiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su paramos gavėju ir Kroatijos vandenimis.

Šios investicijos įgyvendinamos teikiant dotacijas savivaldybėms. Pertvarkoje C1.3 R1 apibrėžtoje vandens ir nuotekų infrastruktūros plėtros investicijų programoje nustatomi projektų prioritetai ir bet kokio kito finansavimo, įskaitant finansavimą iš Sąjungos programų, naudojimas.

Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemos, kurių vidutinis energijos suvartojimas yra ≤ 0,5 kWh, arba infrastruktūros nuotėkio rodiklis (angl. ILI) ≤ 1,5, ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį energijos suvartojimą sumažinti daugiau kaip 20 % arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 %.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C.1.3 R1-I3 investicija. Nelaimių rizikos mažinimo programa

Šių investicijų tikslas – pagerinti 20 000 Kroatijos gyventojų apsaugos nuo potvynių priemones, pirmenybę teikiant gamtiniams sprendimams atgaivinant vandentakius, sujungiant apleistus kanalus ir kuriant antrines šlapžemių buveines, taip pat pašalinant invazines rūšis.

Ši investicija apima dvi papriemones:

-Potvynių rizikos mažinimo programoje daugiausia dėmesio bus skiriama didžiausių Kroatijos Dunojaus upės upių potvynių rizikos mažinimui. Apsaugos nuo potvynių priemonės apims apsauginius pylimus ir plačias užtvindymo teritorijas palei vandentakius, atsižvelgiant į gamtinius sprendimus ir principą „suteikti erdvę upėms“.

-Atgaivinti gėlo vandens sistemas, įskaitant Mirnos upės teritorijos, Vransko ežero ir Trakoskan ežero atkūrimą ir apsaugą, taip pat invazinių rūšių pašalinimą saugomoje Neretva deltoje.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.3 R2 reforma. Tvaraus atliekų tvarkymo įgyvendinimas

Šios reformos tikslas – sukurti naują teisinę sistemą, kuri palengvintų atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Reforma apima naujojo Atliekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimą, siekiant sumažinti mišrių komunalinių atliekų dalį, ir ekologinio moduliavimo metodo taikymą didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms.

Ši reforma apima dviejų atliekų tvarkymo planų priėmimą 2017–2022 m. ir 2023–2029 m. laikotarpiais.

Reforma turi būti baigta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C1.3 R2-I1 investicija. Atliekų šalinimo mažinimo programa

Šių investicijų tikslas – sukurti būtiną infrastruktūrą sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiui mažinti ir antriniam perdirbimui skatinti, įskaitant atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginių statybą ir montavimą, atskirai surenkamų biologinių atliekų įrenginius, atliekų priėmimo aikštelių ir statybos atliekų perdirbimo aikštelių statybą ir pakartotinio naudojimo centrų steigimą. Tikimasi, kad šios investicijos iki 2026 m. birželio 30 d. 30 % sumažins į sąvartynus šalinamų komunalinių atliekų dalį.

Šios investicijos įgyvendinamos teikiant dotacijas savivaldybėms ir įmonėms pagal valstybės pagalbos taisykles skelbiant atvirą konkursą ir teikiant pirmenybę brandiems projektams. Pertvarkoje C1.3 R2 apibrėžtoje atskiro surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros investicijų programoje nustatomas bet kokio kito finansavimo, įskaitant iš Sąjungos programų, naudojimas. 

Konkursą valdys Ekonomikos ir tvaraus vystymosi ministerija, o finansavimas bus teikiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su paramą gaunančiomis savivaldybėmis.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C.1.3 R2-I2 investicija. Uždarytų sąvartynų ir vietovių, užterštų pavojingomis atliekomis, tvarkymo programa

Šių investicijų tikslas – sutvarkyti dešimt uždarytų sąvartynų Istrijos, Lika-Senj, Šibeniko-Knino ir Koprivnicos-Križevačkos apskrityse, siekiant užkirsti kelią tolesnei oro, dirvožemio ir vandens taršai. Į žalos ištaisymo programą įtraukiami atliekų šalinimo ir valymo bei dirvožemio valymo veiksmai, taip pat pavojingomis atliekomis užterštų vietų valymas, laikantis Direktyvoje 1999/31/EB nustatytų kriterijų,

Šios investicijos įgyvendinamos teikiant dotacijas savivaldybėms, kurios yra atsakingos už sąvartynų valdymą ir stebėseną paskelbus atvirą konkursą. Konkursą valdys Ekonomikos ir tvaraus vystymosi ministerija, o finansavimas bus teikiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su paramą gaunančiomis savivaldybėmis.

Ši investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

   D. 1.4 KOMPONENTAS. KONKURENCINGOS, ENERGIJĄ TAUSOJANČIOS IR EFEKTYVIOS TRANSPORTO SISTEMOS VYSTYMAS

Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių Kroatijos sektorių, kuriame išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD): 2018 m. jame išmetamas ŠESD kiekis sudarė 27 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio, kurio 71,6 proc. sudarė keleivinio kelių transporto, 24,7 proc. – krovinių vežimo keliais sektoriaus, 0,8 proc. – geležinkelių transporto, 2,4 proc. – jūrų ir upių transporto ir 0,5 proc. – vidaus oro transporto teršalai. Tikimasi, kad esamos transporto infrastruktūros modernizavimas investuojant į aplinkos atžvilgiu tvarias, veiksmingas, novatoriškas ir konkurencingas transporto rūšis atliks svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – sukurti vienodą transporto tinklą su išvystyta geležinkelių ir viešojo transporto infrastruktūra ir įvairių transporto rūšių intermodalumu, padidinti alternatyviaisiais degalais varomų keleivinių automobilių dalį, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir transporto sektoriaus aplinkosauginį pėdsaką, taip pat skatinti tvarų žmonių ir prekių judumą.

Šis komponentas apima reformas ir investicijas į visų rūšių transportą (geležinkelių, kelių, jūrų, oro, viešąjį miesto ir vidaus vandenų transportą) ir apima visus Kroatijos regionus.

Šiomis investicijomis ir reformomis prisidedama prie Kroatijai skirtos rekomendacijos dėl poreikio sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (3 ŠSR 2020) ir dėl tvaraus miesto ir geležinkelių transporto (3 ŠSR 2019) įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, tikėtina, kad jokia šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.4 R1 reforma. Kelių sektoriaus reforma

Reformos tikslas – sumažinti įmonių veiklos sąnaudas, suderinti finansinius įsipareigojimus su grynųjų pinigų srautais, padidinti kelių eismo saugumą ir taip sumažinti mirtingumą keliuose. Tikimasi, kad įdiegus naują kelių rinkliavos sistemą bus sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šalinant kliūtis ir pavojingas vietas keliuose. Įgyvendinant šią reformą, kelių sektorių reglamentuojantys teisės aktai atnaujinami įsigaliojus Kelių įstatymo pakeitimui.

Reforma turi būti baigta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I1 investicija. Elektroninė rinkliavų sistema

Investicijų tikslas – įdiegti naują elektroninę rinkliavos sistemą, kad būtų pagerinta Kroatijos greitkelių, kuriuos eksploatuoja Kroatijos greitkeliai, rinkliavų sistema. Naudotojams leidžiama keliauti be sustojimo rinkliavos punktuose, o tai, tikėtina, turės teigiamą poveikį grūstims keliuose, aplinkos apsaugai ir kelių eismo saugumui. Investicijos apima priemones, kuriomis siekiama spręsti technines problemas, kylančias dėl dabartinės rinkliavos sistemos senėjimo, ir užtikrinti, kad naujoji rinkliavų sistema būtų sąveiki su esamomis ES elektroninio rinkliavos apmokestinimo sistemomis.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I2 investicija. Neįgaliųjų naudojimosi teisėmis judumo srityje sistemos tobulinimas

Investicijomis siekiama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų greičiau ir lengviau naudotis savo teisėmis judumo srityje, sukuriant neįgaliesiems skirtą bendrąjį dokumentą, kad jie galėtų naudotis visomis judumo teisėmis, supaprastinti administracinę aplinką galutiniams skaitmeninių viešųjų paslaugų naudotojams judumo srityje ir pagerinti neįgaliųjų prieigą prie skaitmeninių viešųjų paslaugų. Investicijomis taip pat siekiama sustiprinti naudotojų asmens duomenų apsaugą ir suderinti sprendimų priėmimo praktiką, darančią poveikį neįgaliųjų teisėms judumo srityje. Tikimasi, kad investicijomis valstybės institucijoms bus sudarytos sąlygos lengviau ir visapusiškiau stebėti įgytas teises ir užtikrinti veiksmingą visuomenės prieigą prie visų duomenų. Tikimasi, kad dėl investicijų valstybės ir vietos paslaugų sektoriaus darbuotojų darbo sąnaudos sumažės 15–35 proc.

Investicija turi būti atlikta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I3 investicija. Nacionalinė elektroninė kelių transporto srities duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistema (NSCP)

Investicijų tikslas – sukurti Nacionalinę elektroninio kelių transporto srities duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemą (NSCP) ir įgyvendinti Reglamentą (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos („eFTI“ reglamentą), nes tikimasi gerokai sumažinti administracines išlaidas, pagerinti kompetentingų institucijų vykdymo užtikrinimo pajėgumus ir padidinti transporto veiksmingumą ir tvarumą. Pagal „eFTI“ reglamento nuostatas NSCP atitinkamai atnaujinamas, kai tik bus priimtos „eFTI“ techninės specifikacijos. Numatoma, kad investicijomis bus prisidedama prie veiksmingesnės kelių transporto stebėsenos, eismo spūsčių mažinimo, o tai turės teigiamą poveikį aplinkos veiksniams.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. gegužės 31 d.

C1.4 R1-I4 investicija. Informavimo apie keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu kontrolės sistema

Investicijų tikslas – padidinti kelių eismo saugumą sukuriant keleivių ir krovinių vežimo keliais funkcinę ataskaitų teikimo kontrolės sistemą. Ataskaitų teikimo kontrolės sistema susieja centrinės tachografo apdorojimo sistemos (SOTAH) duomenis su nacionaliniais tachografo kortelių įrašais ir susijusiais įrašais, už kuriuos atsako Kroatijos Respublikos jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija, ir prisideda prie Kroatijos transporto sektoriaus skaitmeninimo.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R1-I5 investicija. Pavojingų krovinių vežimo keliais stebėsena (e. ADR)

Investicijomis siekiama suteikti pagrindą pavojingų krovinių vežimo keliais sistemai (e. ADR) tobulinti ir plėtoti per jos skaitmeninimą. Investicijos apima IT sprendimo sukūrimą siekiant tikruoju laiku stebėti pavojingų krovinių vežimą, įvedant elektroninius vežimo leidimus ir elektroninius važtaraščius, taip pat naudojant stebėjimo ir sekimo technologijas. Investicijos atitinka visus atitinkamų nacionalinės ir ES teisės aktų, visų pirma Reglamento (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos („eFTI“) ir jo įgyvendinimo bei deleguotųjų aktų reikalavimus, ir į nacionalinę teisės aktų sistemą integruoja teisinį, organizacinį ir semantinį sąveikumą.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2 reforma. Geležinkelių sektoriaus reforma

Reforma siekiama didinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir veiksmingumą, kad keleiviams ir krovinių vežimo keleiviams būtų teikiamos geresnės paslaugos ir padidėtų Kroatijos ekonominis konkurencingumas. Siekdama paremti reformą, Kroatijos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 30 d. priima geležinkelių sektoriaus politikos raštą, kuriame pristatomi tolesni veiksmai pagrindinėse srityse, susijusiose su geležinkelių sektoriaus reforma ir modernizavimu, ir nustatomi įgyvendinimo planai Vyriausybei ir geležinkelio įmonėms, įskaitant išsamias priemones ir veiksmus, susijusius su:

·Sektoriaus valdymas;

·Geležinkelių įmonių ir veiklos valdymą;

·Sektorių investicijų ir finansavimo planavimas;

·Žinių, technologijų ir įgūdžių vystymas geležinkelių sektoriuje.

Reforma turi būti baigta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I1 investicija. Geležinkelio ruožo Dugo Selo-Novska dalies Kutina-Novska esamo bėgių kelio rekonstrukcija ir antrojo bėgių kelio statyba (D etapas)

Investicijų tikslas – modernizuoti ir renovuoti esamą geležinkelio ruožo Dugo Selo–Novska dalies Kutina–Novska bėgių kelią ir nutiesti antrąjį bendro 22 km ilgio bėgių kelią, siekiant nutiesti dvipusę elektrifikuotą liniją visame buvusiame Europos lygmens koridoriuje X (RH1), kuris taip pat yra TEN-T pagrindiniame tinkle ir Alpių–Vakarų Balkanų geležinkelių ir krovinių vežimo koridoriuje. Įgyvendinant šį projektą visoje per Kroatiją einančioje RH1 koridoriaus atkarpoje turi būti dvigubas bėgių kelias, ji turi būti elektrifikuota pagal transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) geležinkelių sistemos techninius sąveikos standartus.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.4 R2-I2 investicija. Geležinkelio linijos M604 Oštarije–Knin–Split modernizavimas

Investicijų tikslas – atstatyti stotis ir įrengti elektroninius signalizavimo saugos įtaisus geležinkelio linijoje Oštarije–Knin–Split, Knin (neįskaitant) – Split (įskaitant), kad būtų galima sukurti vadinamąją tarpusavio priklausomybę ir centralizuotą eismo valdymą, o tai savo ruožtu padidintų pajėgumą ir eksploatavimo greitį. Ši linija yra TEN-T visuotinio tinklo dalis.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I3 investicija. Kliūčių geležinkelio infrastruktūroje šalinimas

Investicijų tikslas – šalinti kliūtis Kroatijos geležinkelių tinkle, kuris, kaip tikimasi, padidins eksploatavimo greitį ir geležinkelių saugą ir pagerins geležinkelių tinklus. Priemonę sudaro Kroatijos geležinkelių tinklo tiltų, viadukų, pralaidų ir iškasų statyba, rekonstrukcija ir renovacija. Taip bus pašalintos kliūtys, atsirandančios dėl 50–77 metų senumo įrenginių. Dauguma su šiomis investicijomis susijusių linijų yra TEN-T visuotinio tinklo dalis.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I4 investicija. Geležinkelio ruožo Zagreb Kustošija–Zagreb ZK–Zagreb GK modernizavimas

Investicijų tikslas – modernizuoti geležinkelio ruožą Zagreb Kustošija–Zagreb ZK–Zagreb GK, pagerinti vietos ir regioninio keleivinio geležinkelių transporto kokybę ir prieinamumą, geriau integruoti geležinkelius į Zagrebo miesto viešojo transporto sistemą, taip pat padidinti geležinkelių ir vietos viešojo transporto dalį platesnėje Zagrebo miesto teritorijoje. Projektu padedama siekti tikslo iki 2030 m. gruodžio 31 d. baigti kurti pagrindinį TEN-T tinklą.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I5 investicija. Prekinių vagonų stabdžių trinkelių pakeitimas siekiant sumažinti triukšmą

Investicijų tikslas – pagerinti krovinių vežimo įmonių ir vagonų savininkų, naudojančių Kroatijos geležinkelių tinklą, esamus riedmenis, kad galutiniam naudotojui būtų teikiamos geresnės paslaugos ir sumažintas triukšmo poveikis. Tikimasi, kad tai prisidės prie greitesnės krovininio geležinkelių transporto plėtros ir netiesiogiai prie greitesnio perėjimo nuo kelių transporto prie geležinkelių transporto. Investicijomis numatoma įsigyti ir įrengti triukšmą mažinančius elementus, pavyzdžiui, modernias kompozitines stabdžių trinkeles, pasirengti įrengimo išlaidoms, įskaitant, kai taikoma, išmontavimo išlaidas ir administracines išlaidas, susijusias su modifikavimu.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. gegužės 31 d.

C1.4 R2-I6 investicija. Žaliųjų technologijų naudojimas keleiviniam geležinkelių transportui

Investicijų tikslas – dviejų traukinių (baterijomis ir elektros varikliu varomo traukinio (BEMV) ir baterijomis ir varikliu varomo traukinio (BMV)) prototipų pirkimas, nes tai gali padėti išvengti brangių investicijų į geležinkelio linijų elektrifikavimą ir orinės kontaktinės linijos priežiūrą. Prototipų kūrimas sudaro sąlygas organizuoti keleivių vežimą geležinkeliais neelektrifikuotomis linijomis naudojant modernius elektrinius traukinius, mažinant dyzelino energijos sąnaudas, mažinant triukšmą ir taršos poveikį, saugant aplinką, mažinant transporto priemonių eksploatavimo sąnaudas ir gerinant susisiekimą miestuose ir regionuose.

Investicijos apima kūrimą, gamybą, tipo bandymą ir leidimo eksploatuoti nurodytus BEMV ir BMV prototipus gavimą, taip pat šešis stabilius baterijų kroviklius nustatytose stotyse, kurios yra neatskiriama investicijos dalis. Tikimasi, kad įrengus naujus baterinius keleivinius traukinius neelektrifikuotose geležinkelio linijose bus galima palaipsniui pakeisti 60 dyzelinu varomų keleivinių riedmenų vienetų, kurie senesni nei 40 metų, ir taip sumažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R2-I7 investicija. IT bei pardavimo sistemos ir traukinių modernizavimas naudojant IT sistemą

Investicijomis siekiama gerinti geležinkelio paslaugų kokybę skatinant ir stiprinant pardavimo internetu kanalus, diegiant belaidžio interneto paslaugą traukiniuose, modernizuojant mobiliuosius terminalus, modernizuojant HŽ keleivinio transporto riedmenis įrengiant GPS sistemą, užtikrinant, kad būtų laikomasi IT ir kibernetinio saugumo standartų, modernizuojant pardavimo sistemų duomenų centrą ir atnaujinant bilietų pardavimo sistemas bei keleivių informavimą.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R3 reforma. Jūrų ir vidaus vandenų laivybos reforma

Reformos tikslas – plėtoti tvarų ir veiksmingą jūrų ir vidaus vandenų transportą, kuris padėtų didinti laivybos saugą, užtikrinti vidaus vandenų kelių atgaivinimą, pagerinti salų transporto jungtis ir pagerinti uostų infrastruktūrą, kad būtų sumažintas neigiamas transporto sektoriaus poveikis aplinkai. Vykdant šią reformą įsigalioja naujas reguliariojo ir sezoninio pakrančių transporto įstatymas, naujasis Jūrų ir jūrų uostų įstatymas ir naujasis vidaus vandenų laivybos ir uostų įstatymas.

Reforma turi būti baigta iki 2022 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R3-I1 investicija. Viešajam eismui atvirų uostų modernizavimo programa

Investicijomis siekiama modernizuoti uostų infrastruktūrą, kuri gerina viešojo jūrų transporto kokybę, reguliariojo jūrų transporto laivų priėmimo pajėgumus, didina keleivių saugą, didina judumą, gerina bendrą gyvenimo kokybę ir užtikrina tvarų judumą. Investicijos įgyvendinamos vadovaujantis Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerijos parengtais nacionaliniais planais, skirtais apskričių ir valstybinių uostų plėtrai ir modernizavimui, ir reguliariu pakrantės keleivių vežimo planu. Pagal šias investicijas numatyti projektai yra naujas Splito miesto uosto keleivių terminalas ir Bol-Brač uosto modernizavimas.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R3-I2 investicija. Įprastiniam pakrančių transportui naudojamų keleivinių laivų pirkimas / statyba

Investicijų tikslas – įsigyti arba pastatyti alternatyviaisiais degalais varomus keleivinius laivus, siekiant užtikrinti kokybišką, tvarų transportą ir pagerinti salų gyventojų pasiekiamumą, taip pat užtikrinti, kad neigiamas poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Šios investicijos apima šešių alternatyviaisiais degalais varomų teršalų neišmetančių laivų – trijų keleivinių laivų ir trijų greitaeigių keleivinių laivų (katamaranų), varomų iš saulės energijos pagaminta elektros energija, pirkimą.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.4 R3-I3 investicija. Naujo kabelinio kelto „Križnica“ Piktomačos savivaldybėje statyba

Investicijų tikslas – Piktomačos savivaldybėje per Dravos upę pastatyti naują kabelinį keltą „Križnica“, siekiant užtikrinti transporto jungtis ir skatinti mažiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Investicijos apima naują saulės energija varomą elektros kabelių keltą, kuriuo didinamas transporto pajėgumas ir prisidedama prie ekologiškesnio transporto sektoriaus.

Investicija turi būti atlikta iki 2022 m. spalio 30 d.

C1.4 R3-I4 investicija. Uostų ir prieplaukų aprūpinimas atliekų tvarkymo infrastruktūra

Investicijų tikslai – didinti vidaus vandenų uostų konkurencingumą, kurti ekologiškus uostus ir užtikrinti, kad Kroatijos transporto sistema būtų ekologiškai tvari, tarptautinės svarbos vidaus vandenų uostus aprūpinant laivuose surinktų atliekų perdirbimo įrenginiais. Investicijos apima atliekų priėmimo stočių statybą Slavonski Brod, Osijek ir Vukovar uostuose komercinėms atliekoms tvarkyti.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.4 R4-I1 investicija. Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, skirtų viešajam reguliariajam miesto ir priemiesčių susisiekimui užtikrinti, viešieji pirkimai

Investicijų tikslas – modernizuoti reguliarų viešąjį miesto ir priemiesčių keleivių vežimą perkant 70 naujų transporto priemonių (elektrinių ir varomų vandeniliu) ir įrengiant reikiamą infrastruktūrą, kad būtų skatinama naudoti mažiau CO2 išmetančias transporto priemones. Investicijos apima reguliariam miesto ir priemiesčių keleiviniam transportui skirtų transporto priemonių pirkimą ir prisideda prie ekologiškesnio transporto priemonių (autobusų) parko ir susijusios infrastruktūros kūrimo.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R4-I2 investicija. Tramvajų transporto priemonių parko modernizavimas

Investicijomis siekiama modernizuoti tramvajų parką Osijeko ir Zagrebo miestuose, siekiant teikti geresnes ir greitesnes miesto viešojo transporto paslaugas ir padidinti keleivių, besinaudojančių miesto viešuoju transportu, skaičių, o tai padės sumažinti transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį. Investicijos apima tramvajų transporto modernizavimą Zagrebo ir Osijeko miestuose įsigyjant ne mažiau kaip 30 modernių žemagrindžių arba pusiau žemagrindžių iki 27 metrų ilgio tramvajų.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.4 R5-I1 investicija. Zadaro oro uosto antžeminių paslaugų ir elektros energijos tiekimo sistemos elektrifikavimas ir ekologizavimas

Investicijų tikslas – užtikrinti aplinką tausojančią orlaivių antžeminių paslaugų ir energijos tiekimo sistemą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Investicijos apima šią veiklą:

·Stacionariųjų jungčių, skirtų elektros energijai nejudantiems orlaiviams tiekti su būtinomis projektavimo ir saugos adaptacijomis, įrengimas (nedidinant perono pajėgumo);

·Dyzelinu varomos mobiliosios antžeminių paslaugų įrangos pakeitimas elektra varomais įrenginiais;

·610 kW fotovoltinės elektrinės statyba ir sujungimas su stacionaria elektros energijos tiekimo sistema ir elektra varomos mobiliosios antžeminės įrangos įkrovimo stotelės.

Tikimasi, kad investicijos padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taršą ir triukšmą, taip pat padidinti operacijų saugą ir veiksmingumą.

Investicija turi būti atlikta iki 2024 m. spalio 31 d.

C1.4 R5-I2 investicija. Naujam judumui skirtų transporto priemonių moksliniai tyrimai, plėtra ir gamyba bei parama infrastruktūrai

Investicijų tikslas – parengti ir įgyvendinti naują judumo mieste ekosistemos projektą. Investicijomis remiama projekto mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros dalis, t. y. etapas, apimantis visiškai autonominės elektrinės transporto priemonės pirminio prototipo užbaigimą ir patikros prototipų kūrimo darbų pradžią. Naująją judumo mieste ekosistemą sudaro trys pagrindiniai komponentai: visiškai autonominės elektrinės transporto priemonės, galinčios atlikti visas dinaminio vairavimo funkcijas be vairuotojo pagalbos naudojant dirbtinį intelektą, ii) su viešuoju miesto transportu integruotos autonominėms ir elektrinėms transporto priemonėms skirtos specializuotos infrastruktūros kūrimas ir statyba ir iii) programinės įrangos platformos, skirtos visai sistemai eksploatuoti, kūrimas.

Tikimasi, kad projekto įgyvendinimas Zagrebo mieste labai padidins transporto saugą, kartu padidins efektyvumą ir sumažins spūstis. Be to, tikimasi, kad projektu bus padarytas didelis teigiamas poveikis aplinkai, nes bus sumažintas bendras variklinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis, vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus, perduodant technologijas ir bendradarbiaujant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos įmonėms. Projektas taip pat apima skaitmeninės netaršių, savivarčių transporto priemonių ir skaitmeninės įkrovimo infrastruktūros sistemos sukūrimą. Susitarus su Zagrebo miestu ir viešojo transporto operatoriumi, 50 000 čekių už keliones visiškai autonominėmis transporto priemonėmis skiriami neįgaliesiems ir (arba) asmenims, patiriantiems sunkumų naudojantis kitomis viešojo transporto priemonėmis.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. kovo 31 d.

C1.4 R5-I3 investicija. Naujų alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimo ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros kelių transporte plėtros bendro finansavimo programa

Investicijų tikslas – didinti kelių transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vykdant veiklą pagal šią investiciją daugiausia dėmesio skiriama Kroatijoje registruotų alternatyviaisiais degalais (elektra arba vandeniliu) varomų transporto priemonių skaičiaus didinimui ir alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių elektrinių įkrovimo punktų tinklo kūrimui. Šia veikla bus prisidedama prie bendro išmetamo CO2 ir kitų kenksmingų dujų kiekio mažinimo, kuriamos naujos darbo vietos gaminant ir montuojant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir didinama Kroatijos ekonomikos plėtra ir konkurencingumas. Priemonę sudaro dvi papriemonės: ne mažiau kaip 2 000 naujų alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių pirkimo ir ii) alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros (1 300 įkrovimo stotelių) bendras finansavimas.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. 1.5 KOMPONENTAS. GERESNIS GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR MAISTO TIEKIMO GRANDINĖS STIPRINIMAS

Šia Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi siekiama didinti apsirūpinimo maistu saugumą ir Kroatijos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą.

Komponentą sudaro: i) logistikos infrastruktūros tinklo sukūrimas siekiant sustiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos rinkos grandinę; ii) žemės ūkio paskirties žemės restruktūrizavimo ir konsolidavimo sistemos sukūrimas; iii) skaitmeninių sprendimų kūrimas žemės ūkio sektoriuje; ir iv) maisto dovanojimo sistemų tobulinimas.

Komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtą rekomendaciją dėl būtinybės imtis visų būtinų priemonių ir veiksmingai reaguoti į pandemiją, palaikyti ekonomiką ir remti ekonomikos atsigavimą (1 ŠSR 2020), rekomendaciją dėl poreikio didinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų (2 ŠSR 2020) ir dėl viešųjų ir galimų viešojo ir privačiojo sektorių investicinių projektų įgyvendinimo ir finansavimo prioritetų nustatymo siekiant paremti ekonomikos atgaivinimą (3 ŠSR 2020).

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.5 R1 reforma. Logistikos infrastruktūros tinklo sukūrimas siekiant sustiprinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamybos rinkos grandinę

Reformos tikslas – organizuoti ir susieti mažų ūkių tiekimą per gamintojų organizacijas, siekiant skatinti telkimą, bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir žiniomis. Tikimasi, kad reforma pagerins ūkininkų padėtį tiekimo grandinėse, ypač vaisių ir daržovių sektoriuje, ir prisidės prie didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų kūrimo. Reforma apima Kroatijos Vyriausybės priimtą 2021–2026 m. vaisių ir daržovių sektoriaus rinkos pajėgumų stiprinimo veiksmų programą.

Reforma užbaigiama iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.5 R1-I1 investicija. Vaisių ir daržovių logistikos ir paskirstymo centrų statyba ir įrengimas

Investicijos tikslas – didinti konkurenciją sektoriuje statant ir įrengiant vaisių ir daržovių logistikos ir paskirstymo infrastruktūrą. Skirstymo centre turi būti ne mažesnės kaip 3 000 tonų talpos sandėliavimo patalpų ir pritaikyta logistikos erdvė, bet ne didesnės kaip 12 000 tonų talpos saugyklos ir pritaikytos logistikos patalpos. Pastatyti logistikos centrai naudoja atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir padeda mažinti maisto nuostolius ir švaistymą.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.5 R1-I2 investicija. Gamintojų padėties ir matomumo maisto tiekimo grandinėje stiprinimas

Investicijomis siekiama pagerinti gamintojų organizacijų valdymą ir finansinį tvarumą ir sudaryti sąlygas gamintojams atlikti svarbesnį vaidmenį logistikos ir platinimo centrų valdymo ir nuosavybės struktūroje. Investicijos apima gamintojų organizacijų švietimą ir mokymą valdymo ir finansų srityje. Investicijos taip pat apima vaisių ir daržovių ženklinimo sistemą, siekiant suteikti didesnį pripažinimą vietos ir regionų gamintojams ir geriau laiduoti žemės ūkio maisto produktų kokybę.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.5 R2 reforma. Žemės ūkio paskirties žemės restruktūrizavimo ir konsolidavimo sistemų tobulinimas

Reformos tikslas – palengvinti žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos procedūras ir nuolatinę stebėseną, nes tai yra išankstinės šiuolaikinių ūkininkavimo metodų taikymo, infrastruktūros (pvz., lauko kelių tinklo ir judėjimo kanalų) kūrimo ir teisinių turtinių santykių žemės ūkio paskirties žemėje valdymo sąlygos. Reforma prisidedama prie veiksmingesnio žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkyje, didinant žemės ūkio gamybos našumą ir tvarumą, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos išsaugojimui ir gyvenimo kaimo vietovėse gerinimui. Vykdant reformą įsigalioja naujas Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo įstatymas.

Reforma turi būti baigta iki 2026 m. kovo 31 d.

C1.5 R2-I1 investicija. Žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimas

Investicijų tikslas – sukurti išankstines sąlygas šiuolaikinių ūkininkavimo metodų taikymui konsoliduojant žemės ūkio paskirties žemę – tai leistų lengviau ir veiksmingiau naudotis žeme statant infrastruktūrą (pvz., lauko kelių tinklą ir melioracijos kanalus).

Investicijomis prisidedama prie geresnės vandentvarkos ir vandens išsaugojimo, dirvožemio erozijos ir rūgštėjimo prevencijos, oro apsaugos, bendrojo planavimo ir kraštovaizdžio apsaugos, taip pat didinamas užimtumas, darant tiesioginį ir netiesioginį poveikį kaimo vietovių atkūrimui.

Investicija turi būti atlikta iki 2026 m. kovo 31 d.

C1.5 R2-I2 investicija. Žemės ūkio paskirties žemės stebėsenos programa

Investicijomis siekiama užtikrinti sąlygas veiksmingai žemės ūkio paskirties žemės apsaugai, nuolatinį duomenų, reikalingų dirvožemio būklei įvertinti, prieinamumą ir tvaraus valdymo politikos įgyvendinimą, atliekant mokslinius tyrimus vietoje ir diegiant Geografinę informacinę sistemą (GIS). Investicijos apima nuolatinės žemės ūkio paskirties žemės būklės stebėsenos programos sukūrimą ir įgyvendinimą, siekiant remti sistemingą ir planuojamą šių išteklių valdymą. Programos rezultatai taip pat suteikia galimybę nustatyti krizės zonas, kuriose dirvožemiui kyla grėsmė, kaip apibrėžta Komisijos Dirvožemio apsaugos teminėje strategijoje, ir jais remiantis kuriama veiksmingesnė dirvožemio apsaugos politika, taip pat tvari žemės ūkio ir kaimo plėtros politika.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. birželio 30 d.

C1.5 R3 reforma. Žemės ūkio skaitmeninė transformacija

Reformos tikslas – padaryti žemės ūkio sektoriaus viešąsias paslaugas prieinamesnes ūkininkams skaitmeninant šias paslaugas ir kartu mažinant administracinę naštą. Reforma apima koordinavimo padalinio, kuris planuotų ir stebėtų visų investicijų įgyvendinimą ir užtikrintų, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai, įsteigimą: skaitmeninės viešosios paslaugos, pažangiojo žemės ūkio veiklos platforma ir viešai prieinama atsekamumo informacinė sistema.

Tikimasi, kad reforma padės didinti žemės ūkio produktų gamybą, užtikrinti žemės ūkio produktų kokybę ir atsekamumą ir užtikrinti, kad būtų taikoma ilgalaikėje perspektyvoje klimatui ir aplinkai tvari agronominė praktika.

Reforma turi būti baigta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R3-I1 investicija. Skaitmeninių viešųjų paslaugų diegimas

Šių investicijų tikslas – skaitmeninė bent 30 žemės ūkio viešųjų paslaugų transformacija. Investicijos apima, inter alia, skaitmeninės transformacijos veiksmų plano, kuriuo remiantis registruojamos visos skaitmeninamos žemės ūkio paslaugos, rengimą. Bent 30 viešųjų paslaugų, kurios turi būti registruojamos veiksmų plane, suskaitmeninamos ir teikiamos paramos gavėjams. Investicijomis mažinamas asmeninių paslaugų poreikis ir padedama kurti skaitmenines viešąsias paslaugas ūkininkams.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

C1.5 R3-I2 investicija. Pažangus žemės ūkis

Investicijų tikslas – remti skaitmeninę Kroatijos žemės ūkio sektoriaus transformaciją sukuriant žemės ūkio gamybos valdymo sistemą. Pažangiojo žemės ūkio platforma, teikianti naujausią, struktūrizuotą ir savalaikę informaciją tiesiogiai iš laukų ir ūkių ir gavusi tinkamą ekspertų paramą bei taikydama tvarios gamybos principą, yra priemonė siekti būsimoje bendroje žemės ūkio politikoje nustatytų tikslų. Investicijos turi padėti naudotojams lengviau ir atspariau vykdyti veiklą, gerinti Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų programų ir projektų prieinamumą, matomumą ir skaidrumą, taip pat gerinti Žemės ūkio ministerijos teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir profesionalią paramą.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R3-I3 investicija. Atsekamumo sistema

Investicijų tikslai – toliau skatinti tvarų ūkininkavimą, ypač smulkių vietos gamintojų, ir toliau informuoti vartotojus apie tvariai gautų produktų svarbą ir prieinamumą vietos lygmeniu visoje Kroatijoje. Tikimasi, kad investicijos turės teigiamą poveikį kaimo plėtrai daugelyje vietos bendruomenių ir padės didinti vartotojų pasitikėjimą vietoje pagamintais ir tvariais maisto produktais. Investicijos apima nacionalinės atsekamumo informacinės sistemos, kuri turi būti prieinama visuomenei, sukūrimą.

Investicija turi būti atlikta iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

C1.5 R4 reforma. Maisto dovanojimo sistemų tobulinimas

Reformos tikslas – skatinti žiedinę ekonomiką žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, mažinti maisto švaistymą ir didinti neturtingų žmonių aprūpinimą maistu gerinant maisto dovanojimo sistemą. Reforma apima maisto banko įsteigimą, maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūros pajėgumų stiprinimą, maisto švaistymo prevencijai skirtos internetinės platformos sukūrimą, maisto dovanojimo IT sistemos atnaujinimą, savanoriškų maisto atliekų prevencijos susitarimų tarp atitinkamų valdžios institucijų ir maisto tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų, akademinės bendruomenės, mokslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų sudarymą, taip pat informavimo ir švietimo kampanijos maisto švaistymo prevencijos ir maisto dovanojimo klausimais įgyvendinimą.

Reforma turi būti baigta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.5 R4-I1 investicija. Maisto banko ir maisto dovanojimo grandinės tarpininkų infrastruktūrinė įranga

Investicijų tikslas – stiprinti maisto dovanojimo grandinės tarpininkų ir maisto banko infrastruktūros pajėgumus, kad būtų sukurtos pagrindinės sąlygos didinti dovanojamo maisto kiekį, tokiu būdu prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir didinant neturtingesnių gyventojų grupių aprūpinimą maistu. Investicijos apima paramos schemų, skirtų maisto bankams ir tarpininkams maisto dovanojimo grandinėje aprūpinti infrastruktūra, įgyvendinimą, kurias parengė Žemės ūkio ministerija ir patvirtino Kroatijos Vyriausybė.

Investicija turi būti atlikta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

   F. 1.6 KOMPONENTAS. TVARAUS, NOVATORIŠKO IR ATSPARAUS TURIZMO VYSTYMAS

COVID-19 pandemija padarė labai neigiamą poveikį turizmo sektoriui tiek visame pasaulyje, tiek Kroatijoje. Turizmas, kaip strateginė veikla Kroatijoje, sudaro 11,4 proc. tiesioginės BVP dalies, o nakvynių skaičius 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 55 proc. Atsižvelgiant į šį krizės poveikį ir kintančius paklausos lūkesčius, šio Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – pertvarkyti ir modernizuoti turizmo sektorių, kartu didinant jo konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą, pasiekiant šiuos bendruosius tikslus:

-Didinti turizmo sektoriaus atsparumą ir tvarumą remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

-Prisidėti prie turizmo sektoriaus atsigavimo po COVID-19 krizės gerinant apgyvendinimo pajėgumus ir socialinę bei teritorinę sanglaudą.

-Stiprinti žiedinę ekonomiką turizmo srityje ir skatinti atsakingą vartojimą, taip pat didinti netiesioginį turizmo poveikį susijusiai veiklai.

Šis komponentas padeda spręsti    šaliai skirta rekomendacija sumažinti labiausiai apsunkinančius parafiskalinius mokesčius (4 ŠSR, 2019), imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija (1 ŠSR, 2020), ir paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektus, taip pat skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui skatinti (3 ŠSR, 2020).

Šis komponentas taip pat padeda siekti tikslų, nustatytų kituose šio plano subkomponentuose, visų pirma C1.5 (Geresnis gamtos išteklių naudojimas ir maisto tiekimo grandinės stiprinimas) ir C2.3. (Visuomenės ir viešojo administravimo skaitmeninė transformacija).

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.6.R1 Turizmo sektoriaus atsparumo ir tvarumo didinimas

Reforma siekiama sukurti veiksmingą organizacinę ir teisinę tvaraus turizmo plėtros valdymo sistemą, parengiant Turizmo įstatymą, 2030 m. darnaus turizmo plėtros strategiją, Nacionalinį darnaus turizmo plėtros planą iki 2027 m. ir strateginį aplinkos vertinimą.

Reforma apima:

-tolesnė administracinė ir parafiskalinė pagalba turizmo sektoriui;

-toliau keisti teisės aktų sistemą, kad būtų galima geriau valdyti turizmo plėtrą ir kartu skatinti verslo investicijas į inovacijas;

-kurti naują turizmo modelį, kuris siūlytų įvairesnius turizmo produktus, padėtų turizmo verslo atstovams pereiti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos ir užtikrintų žiedinės ekonomikos principų laikymąsi;

-sumažinti veiklos procedūrų, kurios padės lengviau, greičiau ir pigiau pradėti turizmo verslą, skaičių.

Turizmo valdymo sistemos reformos įgyvendinimas taip pat numatytas atliekant C.2.3.R3–I15 investiciją „Turizmo taikomųjų programų sprendimų kūrimas siekiant administraciniu požiūriu palengvinti naštą verslininkams ir pertvarkyti turizmo modelį, kad jis taptų tvaresnis“. Reforma bus įgyvendinama laikantis viešų konsultacijų principo, įtraukiant įvairius visos turizmo ekosistemos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant verslininkus, pramonės asociacijas ir mokslininkus.

Reforma turi būti baigta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C1.6.R1-I1 investicija. Kroatijos turizmo regioninė diversifikacija ir specializavimas investuojant į didelės pridėtinės vertės turizmo produktų kūrimą

Šios investicijos apima finansinę paramą dotacijomis, kuriomis siekiama plėtoti, pritaikyti ir modernizuoti viešąją turizmo infrastruktūrą visoje Kroatijoje, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu skatinant turizmo produktus, kurie gali sukurti didesnę pridėtinę vertę laikantis žiedinės ekonomikos principų.

Kitas šių investicijų tikslas – sumažinti pernelyg didelį turizmą labiausiai išsivysčiusiose turistinėse vietovėse didinant mažiau išsivysčiusių turizmo vietovių patrauklumą, gerinant lankytinų vietų kokybę ir sudarant sąlygas ilgesniems sezonams, skatinant tvarias turizmo formas ir plėtojant turizmo infrastruktūrą.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.6.R1-I2 investicija. Verslininkų konkurencingumo didinimas ir turizmo sektoriaus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos skatinimas

Šios investicijos tikslas – prisidėti prie darnaus turizmo plėtojimo pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos įgyvendinant žaliuosius projektus, pavyzdžiui, didinti energijos vartojimo efektyvumą, naudoti atsinaujinančiuosius išteklius ir žiedinę ekonomiką, diegti inovacijas ir skaitmenines technologijas, kurti aplinkai nekenksmingus turizmo produktus ir efektyvų išteklių naudojimą.

Finansavimas skiriamas remiantis Kroatijos turizmo plėtros indeksu, pagal kurį pirmenybė teikiama investicijoms į mažiau išsivysčiusias turizmo vietoves. Be to, tikimasi, kad šios investicijos padidins turizmo socialinį tvarumą skatinant privačias investicijas, kuriomis prisidedama prie didesnio užimtumo vietos bendruomenėse.

Investicija bus atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.6.R1-I3 investicija. Sistemos pajėgumo stiprinimas atspariam ir tvariam turizmui

Investicijos tikslas – didinti viso turizmo sektoriaus žmogiškojo kapitalo atsparumą įgyvendinant specialiai darbo rinkos poreikiams pritaikytas švietimo programas, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams, ekologiškiems ir valdymo įgūdžiams.

Pagrindinė investavimo veikla apima švietimo programų, kuriomis atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, rengimą, specialų darbdavių mokymą, studentų ir bedarbių mokymą ir valstybės administracijos bei apskričių turizmo tarybų darbuotojų mokymą, siekiant geriau valdyti tvarų turizmą.

Investicija turi būti atlikta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis