EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 08 20

COM(2021) 486 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2019 ir 2020 m.

SANTRAUKA

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) buvo įsteigtas 2007 m. siekiant paremti darbuotojus, praradusius darbą dėl globalizacijos ir besikeičiančių prekybos modelių. Vėliau Fondas buvo pritaikytas tam, kad būtų galima paremti darbuotojus, praradusius darbą dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės.

Fondo tikslas – geriau paskirstyti globalizacijos teikiamą naudą padedant atleistiems darbuotojams, kurie sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu patiria sunkumų, pritaikyti savo įgūdžius ir susirasti naują darbą. Regionuose, kuriuose yra aukštas jaunimo nedarbo lygis, EGF teikia paramą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui (toliau – NEET jaunimas).

Iš EGF bendrai finansuojama iki 60 proc. priemonių, kurias siūlo valstybės narės, pateikusios paraiškas dėl EGF paramos, išlaidų. Priemones sudarė pagal individualius poreikius pritaikyta pagalba ir konsultacijos ieškant darbo, įvairūs specialiai pritaikyti mokymai ir kvalifikacijos kėlimo galimybės, verslumo ir verslo kūrimo rėmimas, taip pat laikinos finansinės paskatos ir išmokos.

Šioje ataskaitoje apžvelgiami 2019 ir 2020 m. EGF veikla ir rezultatai.

Ø Per šį laikotarpį 6 valstybės narės pateikė 8 paraiškas, iš kurių viena vėliau buvo atsiimta. Pagal šias 8 paraiškas prašyta skirti iš viso 34,6 mln. EUR (nacionalinių lėšų ir EGF paramos) 10 505 darbuotojams ir 330 nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių. Daugiausiai darbuotojų priklausė oro transporto sektoriui, po jo rikiavosi sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos ir variklinių transporto priemonių gamybos sektoriai.

Ø Europos Parlamentas ir Taryba priėmė vieną sprendimą 1 sutelkti EGF lėšas ir skirti iš viso 2 mln. EUR paramą 500 paramos gavėjų.

Ø Valstybės narės pateikė ataskaitas dėl 16 EGF paramos teikimo atvejų, patvirtintų 2016–2018 m. Iš rezultatų matyti, kad vidutiniškai 56 proc. darbuotojų, kurie dalyvavo priemonėse, rado naują darbą iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Ypač aukštas grįžimo į darbo rinką lygis buvo užfiksuotas šiais paramos teikimo atvejais: „Microsoft“ (Suomija) – 92 proc., „Retail“ (Suomija) – 84 proc., „Financial service activities“ (Nyderlandai) – 78 proc. ir „Norte Centro Lisboa wearing apparel“ (Portugalija) – 77 proc.

2020 m. pabaigoje sudarytas politinis susitarimas dėl 2021–2027 m. EGF reglamento. Reglamentas įsigaliojo 2021 m. pavasarį 2 . Pagal jį galimybės naudotis Fondu išplėstos, tad dabar Fondo lėšomis galima veiksmingiau paremti daugiau darbą praradusių darbuotojų. Iš EGF parama darbuotojams bus teikiama ne tik įvykus globalizacijos sukeltiems esminiams pasaulio prekybos struktūriniams pokyčiams ir iškilus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei, bet ir kitais atvejais, pavyzdžiui, dėl automatizacijos, skaitmeninimo ar perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Taip bus atsižvelgiama į naujus kintančioje darbo rinkoje iškylančius sunkumus.

TURINYS    

1. Įžanga    

2. 2019 ir 2020 m. EGF veiklos analizė    

2.1. Pateiktos paraiškos    

2.1.1. Pateiktos paraiškos pagal atleidimo priežastį ir intervencijos kriterijų    

2.1.2. Pateiktos paraiškos pagal sektorius (NACE 2 red.)    

2.1.3. Pateiktos paraiškos pagal tikslinių paramos gavėjų skaičių    

2.1.4. Pateiktos paraiškos pagal prašytos paramos dydį    

2.1.5. Pateiktos paraiškos pagal prašytos sumos dydį vienam paramos gavėjui    

2.2. Priimti sprendimai ir skirta parama    

2.2.1. EGF lėšomis finansuoti veiksmai    

2.2.2. Papildomumas su Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamais veiksmais    

2.3. Nepatvirtintos paraiškos    

2.4. EGF paramos rezultatai    

2.4.1. 2019 ir 2020 m. pateiktų rezultatų santrauka    

2.4.2. Pagalbą gavusių paramos gavėjų grįžimas į darbo rinką    

2.4.3. 2019 ir 2020 m. pateiktų galutinių ataskaitų kokybinis vertinimas    

2.5. Finansinis vykdymas    

2.5.1. EGF parama    

2.5.2. Techninė pagalba    

2.5.3. Pažeidimai, apie kuriuos pranešta    

2.5.4. EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas    

2.6. Komisijos teikiama techninė pagalba    

2.6.1. Informavimas ir viešinimas. Interneto svetainė    

2.6.2. Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotaisiais subjektais    

2.6.3. Elektroninio keitimosi duomenimis sistema (SFC2014)    

2.6.4. 2014–2020 m. EGF ex post vertinimas    

3. 2021–2027 m. EGF reglamentas    

1. Įžanga

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) 3 yra ES solidarumo su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos struktūrinių pokyčių arba pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, ir paramos tokiems darbuotojams priemonė.

Siekiant padėti atleistiems darbuotojams susirasti naują darbą, EGF lėšomis bendrai finansuojamos valstybių narių įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. EGF papildo nacionalines priemones, kurios yra vykdomos netikėto kolektyvinio atleidimo iš darbo dėl pirmiau minėtų priežasčių atveju, suteikdamas galimybę teikti pagal individualius poreikius labiau pritaikytą ir konkretesnę paramą labiausiai pažeidžiamiems atleistiems darbuotojams.

Remdamasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) 4 19 straipsniu, Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šią ataskaitą, kurioje išdėstytas kiekybinis ir kokybinis praėjusių dvejų metų EGF veiklos įvertinimas.

Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama EGF pasiektiems rezultatams ir visų pirma pateikiama informacija, susijusi su:

·pateiktomis paraiškomis,

·priimtais sprendimais,

·finansuotais veiksmais, įskaitant jų ir iš kitų Sąjungos fondų, pirmiausia – Europos socialinio fondo (toliau – ESF), lėšomis finansuotų veiksmų tarpusavio papildomumą,

·paramos gavėjų grįžimo į darbo rinką kiekvienoje valstybėje rodiklių statistiniais duomenimis,

·baigimu naudoti skirtą finansinę paramą ir

·paraiškomis, kurios buvo atmestos dėl neatitikties kriterijams.

Ataskaitos pabaigoje pateikiami pagrindiniai per tyrimą, pagal kurį atliktas 2014–2020 m. ex post vertinimas, nustatyti faktai ir aptariami pagrindiniai pakeisto 2021–2027 m. EGF reglamento aspektai.

2. 2019 ir 2020 m. EGF veiklos analizė

2.1. Pateiktos paraiškos

2019 ir 2020 m. Komisija gavo 8 paraiškas iš šių 6 valstybių narių 5 : Belgijos, Ispanijos, Estijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Suomijos. Pagal šias 8 paraiškas prašyta skirti iš viso 34,6 mln. EUR (nacionalinių lėšų ir EGF paramos) 10 505 darbuotojams ir 330 nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių. Visi jie jau buvo kreipęsi dėl EGF finansavimo. Išsami informacija apie šias paraiškas pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. 2019 ir 2020 m. pateiktos paraiškos

5 iš šių 8 paraiškų valstybės narės pateikė pačioje 2020 m. pabaigoje, prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį, labai stipriai paveikusį valstybių narių ekonomiką. 4 valstybės narės (Estija, Belgija, Suomija ir Nyderlandai) 6 pateikė paraiškas dėl atleistų darbuotojų, dirbusių trijuose per COVID-19 pandemijos protrūkį ypač nukentėjusiuose sektoriuose: oro transporto ir su turizmu susijusios veiklos sektoriuose. Ispanija pateikė paraišką pagal su prekyba susijusios globalizacijos kriterijų (EGF/2020/006 ES/Cataluña automotive). Tačiau Ispanija savo paraišką 2021 m. gegužės 4 d. atsiėmė ir ji į pateiktą analizę neįtraukta.

2.1.1. Pateiktos paraiškos pagal atleidimo priežastį ir intervencijos kriterijų

7 paraiškos, pateiktos 2019 ir 2020 m., pateko į Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 taikymo sritį; šis reglamentas taikomas, kai darbuotojai atleidžiami dėl

vglobalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos struktūrinių pokyčių

3 paraiškos pateiktos pagal prekybos kriterijų, 1 paraiška (EGF/2020/001 ES/Galicia shipbuilding ancilliary sectors) pateikta motyvuojant išskirtinėmis aplinkybėmis 7 .

vpasaulinės ekonomikos krizės padarinių

4 paraiškos pateiktos dėl pasaulinės ekonomikos krizės, 1 iš jų (EGF/2020/002 EE/Estonian tourism industry) taip pat išdėstyti su išskirtinėmis aplinkybėmis susiję motyvai  8 .

2.1.2. Pateiktos paraiškos pagal sektorius (NACE 2 red.) 9

7 pateiktos paraiškos buvo pateiktos dėl darbuotojų atleidimo iš darbo 22 sektoriuose.

3 paraiškos (jas pateikė Belgija, Estija ir Ispanija) buvo priskirtos daugiau negu vienam veiklos sektoriui.

Sektoriai, dėl kurių teiktos paraiškos:

1)pagrindinių metalų gamyba (2 paraiškos),

2)metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba,

3)kitos, niekur kitur nepriskirtos, transporto įrangos gamyba,

4)kita gamyba,

5)mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas,

6)specializuota statybos veikla,

7)variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas,

8)mažmeninė prekyba,

9)sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais,

10)vandens transportas,

11)oro transportas (trys paraiškos),

12)sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla (dvi paraiškos),

13)apgyvendinimo veikla,

14)maitinimo ir gėrimų teikimo veikla,

15)kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla,

16)nuoma ir išperkamoji nuoma,

17)kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, kitų išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla,

18)pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas,

19)kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla,

20)bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla,

21)azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veikla,

22)sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

Pirmą kartą nuo EGF veiklos pradžios paraiškos buvo pateiktos šiuose sektoriuose (sektoriaus numeris pagal NACE nurodytas skliaustuose):

·variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas (45),

·vandens transportas (50),

·sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla (52),

·apgyvendinimo veikla (55),

·kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla (74),

·kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, kitų išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla (79),

·pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas (81),

·kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla (90),

·bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla (91),

·azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veikla (92),

·sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla (93).

Daugiausia tikslinių darbuotojų dirbo oro transporto sektoriuje (1 715), taip pat sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos sektoriuje (1 340) ir apgyvendinimo veiklos sektoriuje (775) (žr. toliau pateiktą 1 diagramą).

1 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2019–2020 m.

*4 sektoriai (77 10 , 91, 92 ir 93) į diagramą neįtraukti, nes tuose sektoriuose atleistų darbuotojų skaičius (parama Estijoje) paraiškų teikimo etapu dar nebuvo žinomas. Dviem atvejais, kai parama apėmė kelis sektorius (parama Estijoje ir Ispanijoje), tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorius buvo įvertintas pagal atleistų darbuotojų skaičių.

2.1.3. Pateiktos paraiškos pagal tikslinių paramos gavėjų skaičių

7 paraiškose, pateiktose 2019 ir 2020 m., paramos prašyta 16 387 atleistiems darbuotojams. EGF paramą numatyta skirti iš viso 9 935 paramos gavėjams (darbuotojams ir NEET jaunimui). Iš 9 935 tikslinių paramos gavėjų 9 605 buvo atleisti darbuotojai, o 330 – NEET jaunimas. (Žr. 1 lentelę) Didžiausiam darbuotojų skaičiui (5 060) EGF paramos prašė Estija, po jos – Belgija (1 868) ir Nyderlandai (1 201). Belgijos paraiškoje paramos taip pat prašyta 330 NEET jaunuolių. Pagal vieną paraišką paramos prašyta vidutiniškai 1 419 tikslinių paramos gavėjų (žr. 2 diagramą).

2 diagrama. Tikslinių paramos gavėjų skaičius 2019–2020 m. pagal valstybes nares

Pateiktų paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

*2 Belgijos paraiškos: EG/2019/001 BE/Carrefour ir EGF/2020/005 BE/Swissport

Bendras tikslinių paramos gavėjų skaičius:        9 935

Vidutinis tikslinių paramos gavėjų skaičius:        1 419

Iš tikslinių darbuotojų 55 proc. sudarė vyrai, 62 proc. sudarė 25–54 m. amžiaus asmenys, 88 proc. – ES piliečiai. Tačiau darbuotojų profilis pagal lytis įvairiais paramos teikimo atvejais yra labai skirtingas. Belgijos paraiškoje moterims prašyta parama (mažmeninės prekybos sektorius) sudarė 71 proc., Estijos paraiškoje (turizmo sektorius) – 61 proc. Vokietijos ir Ispanijos paraiškose prašyta parama moterims atitinkamai sudarė 4 ir 6 proc. Paraiškos teiktos dėl gamybos sektorių (metalas ir transporto priemonės), kuriuose tradiciškai daugiausiai dirba vyrai.

Atleistų darbuotojų skaičius ir darbuotojų, kuriems prašyta skirti EGF paramą, skaičius gali skirtis, nes paraišką teikianti valstybė gali nuspręsti remti tik tam tikrų grupių asmenis, pavyzdžiui, labiausiai pažeidžiamus darbuotojus, kuriems itin sudėtinga išlikti darbo rinkoje ir (arba) kuriems pagalba reikalinga labiausiai. Kad atleisti darbuotojai galėtų greitai grįžti į darbo rinką, vienais atvejais gali pakakti valstybėse narėse jiems teikiamos standartinės paramos, kitais atvejais darbuotojai gali nuspręsti anksčiau išeiti į pensiją.

3 diagrama. Tikslinių darbuotojų profilis pagal lytis ir pagal paraiškas

4 diagrama. Tikslinių darbuotojų profilis pagal lytis

5 diagrama. Tikslinių darbuotojų profilis pagal pilietybę

6 diagrama. Tikslinių darbuotojų profilis pagal amžių

2.1.4. Pateiktos paraiškos pagal prašytos paramos dydį

EGF parama papildo valstybių narių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vykdomas priemones. Paraišką pateikusi valstybė narė turi užtikrinti, kad konkrečiai priemonei, kuriai skiriama EGF finansinė parama, iš ES biudžeto nebūtų teikiama kita finansinė parama ir kad priemonė atitiktų valstybės pagalbos taisykles. Iš EGF remiamos priemonės nėra vykdomos vietoj priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus yra atsakingos įmonės.

Kiekviena EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą geriausiai tikslinių paramos gavėjų profilį atitinkančių priemonių paketą ir nuspręsti, kokio dydžio paramos prašyti iš EGF. Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 nustatyta, kad didžiausia galima EGF bendro finansavimo norma yra 60 proc.

Pagal 7 paraiškas iš EGF prašytos paramos suma iš viso sudarė 19 733 416 EUR. Didžiausios sumos prašė Belgija (5 351 252 EUR, 2 paraiškos), po jos rikiuojasi Nyderlandai (5 019 218 EUR, 1 paraiška) ir Estija (4 474 480 EUR, 1 paraiška). Prašytos EGF paramos suma svyravo nuo 1 081 706 EUR iki 5 019 218 EUR; viena valstybė narė vidutiniškai prašė skirti 3 288 903 EUR, pagal vieną paraišką vidutiniškai prašyta skirti 2 819 059 EUR.

7 diagrama. Bendra iš EGF prašytos paramos suma (EUR) 2019–2020 m. pagal valstybes nares

Pateiktų paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Bendra iš EGF prašyta suma:            19 733 416 EUR

Vidutinė vienos valstybės narės iš EGF prašyta suma:    3 288 903 EUR

2.1.5. Pateiktos paraiškos pagal prašytos sumos dydį vienam paramos gavėjui

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 bendra prašoma suma neribojama. Vienam tiksliniam paramos gavėjui tenkanti prašoma suma gali skirtis, priklausomai nuo padėties atitinkamoje darbo rinkoje, tikslinių paramos gavėjų asmeninių aplinkybių, valstybės narės jau taikomų priemonių ir paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje išlaidų.

Todėl vienam paramos gavėjui siūlytos EGF paramos suma 2019 m. ir 2020 m. svyravo nuo 884 EUR iki 4 179 EUR, o vidutiniškai sudarė 1 986 EUR. Didžiausios vidutinės sumos vienam paramos gavėjui prašė Nyderlandai (4 179 EUR), mažiausios – Estija (884 EUR).

8 diagrama. Iš EGF 2019–2020 m. prašyta suma (EUR) vienam paramos gavėjui, pagal valstybes nares

Pateiktų paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Vidutinė iš EGF prašyta suma vienam paramos gavėjui:        1 986 EUR

2.2. Priimti sprendimai ir skirta parama

2019–2020 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė vieną sprendimą sutelkti EGF finansavimą. Ispanijoje tiksliniams darbuotojams, dirbusiems pagalbiniuose su laivų statyba susijusiuose sektoriuose skirtas EFG bendrasis finansavimas iš viso sudarė 2 054 400 EUR. Pateikta paraiška dėl 960 darbuotojų, dirbusių šešiuose sektoriuose ir atleistų iš 38 NUTS 2 lygio Galicijos regiono įmonių. Iš 500 tikslinių darbuotojų, kurie turėjo dalyvauti priemonėse (52 proc. atleistų darbuotojų), 94 proc. sudarė vyrai, 78 proc. buvo 30–54 m. amžiaus asmenys, 97 proc. buvo ES piliečiai.

2.2.1. EGF lėšomis finansuoti veiksmai

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnį EGF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame pagal individualius poreikius pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, kuriomis tiksliniams paramos gavėjams, pirmiausia – palankių sąlygų neturintiems, vyresnio amžiaus ir jauniems bedarbiams, padedama grįžti į darbo rinką arba pradėti dirbti savarankiškai.

2020 m. patvirtintas aktyvias užimtumo priemones, kurioms prašyta EGF paramos, daugiausia sudarė:

·profesinis orientavimas

·intensyvi, pagal individualius poreikius pritaikyta darbo paieškos pagalba ir darbo pagal įgūdžius parinkimas;

·įvairių sričių perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir profesinis mokymas; horizontaliųjų ir socialinių emocinių įgūdžių ugdymas ir verslumo mokymas;

·konsultavimas ir mentorystė siekiant padėti vėl įsidarbinti, taip pat mentorystė pradiniu darbo naujoje darbo vietoje etapu;

·perdarbinimo paskatos; ir

·išmokos (darbo paieškos, mokymo išmokos) ir parama (važinėjimui į darbą, išlaikomus asmenis prižiūrintiems asmenims).

Planuodamos paramos paketus valstybės narės atsižvelgė į atskirų paramos gavėjų kilmę, patirtį, išsilavinimą, judumo galimybes ir esamas ar numatomas darbo atitinkamuose regionuose galimybes.

2.2.2. Papildomumas su Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamais veiksmais

EGF tikslas – didinti įsidarbinimo galimybes ir užtikrinti greitą tikslinių paramos gavėjų grąžinimą į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones. Taip Fondo lėšomis papildoma ESF, pagrindinės ES užimtumo skatinimo priemonės, parama.

Abu Fondai papildo vienas kitą, suteikdami galimybę minėtus klausimus spręsti skirtingais laiko momentais. EGF lėšomis parama teikiama atleistiems darbuotojams ar savarankiškai dirbantiems asmenims konkrečiu atveju, kai per trumpą laiką darbuotojai yra masiškai atleidžiami iš darbo. Tai – konkreti Europos parama atsidūrus krizinėje padėtyje.

Naudodamosi EGF lėšomis valstybės narės gali pasiūlyti tiksliniams paramos gavėjams tikslesnę specialiai pritaikytą ir visapusiškesnę pagalbą, įskaitant priemones, kuriomis jie paprastai negalėtų pasinaudoti (pvz., antrosios ar trečiosios pakopos išsilavinimą). EGF suteikia galimybę teikti pagal individualius atleistų darbuotojų poreikius pritaikytas paslaugas, ne vien galimybę dalyvauti standartiniuose kursuose ir veiksmuose. ESF parama – priešingai – paprastai būna skiriama platesniam gyventojų ratui (tiek darbuotojams, tiek bedarbiams).

Taip pat įvertinta, kad daugiausiai paramos iš EGF gavo darbuotojai, priklausantys labiausiai pažeidžiamų nukentėjusių darbuotojų grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus, menkų įgūdžių darbuotojus, iš kitų šalių migravusius darbuotojus ir moteris (ypač vienišas motinas). EGF suteikia galimybę valstybės narėms užtikrinti geresnį konsultantų ir paramos gavėjų santykį ir paramą teikti ilgesnį laiką. Tai suteikia paramos gavėjams daugiau galimybių pagerinti savo padėtį.

Teikiant ESF paramą dėmesys sutelkiamas į ateitį ir yra siekiama daugiametėse programose nustatomų strateginių ir ilgalaikių tikslų (pvz., žmogiškojo kapitalo didinimo ir pokyčių valdymo).

Kartais valstybės narės naudojasi EGF ir ESF priemonėmis taip, kad jos papildytų viena kitą ir būtų galima įgyvendinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius sprendimus. Konkrečiais paramos teikimo atvejais EGF lėšos paprastai skiriamos jau vykdomoms nacionalinėms arba ESF priemonėms ir jas papildo arba įgyvendinamos atskiros, papildomos priemonės. Svarbiausias kriterijus – galimybė padėti tiksliniams paramos gavėjams turimomis priemonėmis, o pasirinkti ir suplanuoti priemones ir veiksmus, kurie labiausiai tiktų norimiems tikslams pasiekti, turi valstybės narės.

Laikantis subsidiarumo principo, sprendimas, ar kreiptis dėl ESF, ar dėl EGF finansavimo, priimamas valstybės narės lygmeniu. Valstybės narės, atsižvelgdamos į to meto vietos sąlygas, pačios sprendžia, kaip geriausia išnaudoti abiejų Fondų tarpusavio papildomumą.

Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 9 straipsnio 5 dalyje, visos valstybės narės privalo įdiegti reikiamus mechanizmus siekdamos išvengti rizikos, kad parama nesidubliuotų su kitų ES finansinių priemonių finansavimu. Daugumoje valstybių narių ESF vadovaujančioji institucija taip pat yra atsakinga už EGF paramos įgyvendinimą. Taip valstybėms narėms suteikiama galimybė užtikrinti įvairių intervencinių priemonių papildomumą.

2.3. Nepatvirtintos paraiškos

2019–2020 m. laikotarpiu viena Belgijos pateikta paraiška (EGF/2019/001 BE/Carrefour) buvo atmesta, nes Taryba 11 padarė išvadą, kad ryšys tarp darbuotojų atleidimo ir globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos struktūrinių pokyčių, kurio reikalaujama Reglamento Nr. 1309/2013 2 straipsnio a punkte, nebuvo pakankamai įrodytas. Europos Parlamentas visiškai pritarė Komisijos pasiūlymui, tačiau biudžeto valdymo institucija šiuo atveju susitarimo nepasiekė.

2.4. EGF paramos rezultatai

Pagrindinis informacijos apie EGF paramos rezultatus šaltinis yra valstybių narių galutinės ataskaitos, kurios turi būti pateiktos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Šis informacijos šaltinis papildomas informacija, kuria valstybės narės dalijasi palaikydamos tiesioginius ryšius su Komisija per posėdžius, konferencijas ir atliekant auditą. Pagrindiniai valstybių narių 2019 ir 2020 m. pateikti rezultatai ir duomenys apibendrinami šiame skirsnyje ir 2 lentelėje.

2.4.1. 2019 ir 2020 m. pateiktų rezultatų santrauka

2019 ir 2020 m. Komisija gavo 16 galutinių ataskaitų apie EGF bendrai finansuotą paramą, kurią 11 valstybių narių įgyvendino nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn. Visi šie paramos teikimo atvejai buvo įvertinti atliekant ex post vertinimą 12 .

Iš šių galutinių ataskaitų matyti, kad 6 235 darbuotojai (56 proc. pagalbos gavusių darbuotojų) ir 112 NEET jaunuolių, taigi 55 proc. iš 11 511 EGF paramos gavėjų, rado naują darbą iki EGF paramos įgyvendinimo laikotarpio pabaigos (5 695 kaip samdomi darbuotojai, 652 kaip savarankiškai dirbantys asmenys). Maždaug 5 proc. paramos gavėjų dar studijavo arba mokėsi, 27 proc. dėl įvairių priežasčių nedirbo arba buvo neaktyvūs, o 13 proc. paramos gavėjų užimtumo statusas buvo nežinomas. Vidutinis paramos gavėjų pasiekiamumo lygis (t. y. pagalbos iš EGF gavusių paramos gavėjų ir paramos gavėjų, kuriems pagalbą pagal priemones iš pradžių norėta suteikti, santykis) sudarė 74 proc. ir buvo labai skirtingas – svyravo nuo 9 iki 100 proc.

Valstybių narių galutinėse ataskaitose paaiškinama, kaip atleistiems darbuotojams taikomos pagal individualius poreikius ir specialiai pritaikytos priemones, padedančios jiems pasinaudoti alternatyviais užimtumo būdais. Galutinėse ataskaitose taip pat patvirtinta, kad EGF sukuriama papildomos vertės, palyginti su tuo, ko valstybės narės būtų pajėgios pasiekti stengdamosi padėti tiksliniams paramos gavėjams rasti naują darbo vietą ir sugrįžti į darbo rinką.

2 lentelė 2019 ir 2020 m. gautos galutinės ataskaitos

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.
**„Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.
**„Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją.

2.4.2. Pagalbą gavusių paramos gavėjų grįžimas į darbo rinką

Remiantis 2019 ir 2020 m. pateiktomis galutinėmis ataskaitomis, vidutiniškai 55 proc. paramos gavėjų susirado naują darbą per šešis mėnesius nuo EGF intervencinės priemonės įgyvendinimo pabaigos. Tačiau pagalbą gavusių darbuotojų grįžimo į darbo rinką rodiklis svyravo nuo 28 proc. (Prancūzijoje) iki 92 proc. (Suomijoje). Žr. 2 lentelę.

Remiantis galutinėmis ataskaitomis, EGF paramos gavėjai dažnai būna įgiję žemesnį negu vidutinį išsilavinimą, taigi turi mažiau universaliųjų įgūdžių. Dėl šios priežasties įprastomis aplinkybėmis jų įsidarbinimo galimybės sumažėja ir jie darbo rinkoje tampa labiau pažeidžiami. Be to, EGF paramą pirmiausia siekiama teikti tiems regionams, kuriuos restruktūrizavimo procesai paveikė ypač stipriai. Todėl tai, kad į darbo rinką iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos grįžo vidutiniškai 56 proc. pagalbą gavusių darbuotojų (ankstesniu laikotarpiu šis rodiklis buvo 47 proc.), yra puikus rezultatas. Tačiau šiuos geresnius rezultatus reikia vertinti atsargiai, nes 2014–2020 m. įgyvendinimo laikotarpį (jis truko 24 mėnesius arba ilgiau, jeigu įgyvendinimas pradėtas anksčiau) su ankstesniu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu galima palyginti tik iš dalies 13 .

Iš 2019 ir 2020 m. pateiktose galutinėse ataskaitose aprašytų paramos teikimo atvejų parama NEET jaunimui teikta tik trimis atvejais. Iki to laiko, kai buvo pateiktos ataskaitos, 29 proc. iš EGF paramą gavusių NEET jaunuolių įsidarbino samdomaisiais darbuotojais arba pradėjo dirbti savarankiškai, o 11 proc. nusprendė toliau mokytis.

Per laikotarpio vidurio vertinimą 14 nustatyta, kad tarp vienam paramos teikimo atvejui tenkančių išlaidų ir pakartotinio įsidarbinimo lygio koreliacijos nėra. Remiantis valstybių narių galutinėse ataskaitose pateiktomis pastabomis, grįžimui į darbo rinką įtakos turėjo šie veiksniai:

Øekonominė gerovė ir vietos bei regiono darbo rinkų pajėgumas priimti naujus darbuotojus. Taigi grįžimo į darbo rinką rodiklis gali labai skirtis, priklausomai nuo ekonomikos sektoriaus ir atitinkamos vietovės;

Øatleistų darbuotojų išsilavinimas ir įgūdžiai;

Øtai, kiek priemonės atitinka atleistų darbuotojų poreikius;

Øtai, kiek paramos gavėjai arba jų atstovai dalyvauja nuo pat pradžių planuojant ir įgyvendinant EGF paramą;

Øvalstybių narių institucijų gebėjimai ir patirtis teikiant paramą restruktūrizavimo atvejais.

Taip pat pažymėtina, kad grįžimo į darbo rinką rodiklis yra skaičiuojamas įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje. Taigi, jis parodo paramos gavėjų užimtumo padėtį duomenų rinkimo momentu.

Pirmiau išvardyti veiksniai daro didelę įtaką tam, kiek paramos gavėjų susiranda darbą iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Todėl EGF sėkmę reikėtų vertinti ne tik pagal tai, kiek darbuotojų grįžo į darbo rinką, bet ir pagal poveikį ilgesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, pagal dalyvaujant EGF priemonėse įgytus naujus įgūdžius, kvalifikacijas, pasitikėjimą savimi, įgalėjimo jausmą ir socialinius ryšius. Remiantis iš valstybių narių gauta informacija, grįžimo į darbo rinką rodiklis šešis mėnesius po priemonių įgyvendinimo laikotarpio pabaigos paprastai didėja ir vidutinės trukmės laikotarpiu (18 mėnesių nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos) toliau didėja. Ši tendencija parodo, kad ilgalaikis EGF priemonių poveikis pasireiškia tuo, kad darbo imama ieškoti aktyviau.

Be to, patirtimi, įgyta nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendinant priemones, pasinaudojama tobulinant paramą darbuotojams, kuri bus teikiama ateityje.

9 diagrama. Paramos gavėjų grįžimo į darbo rinką rodiklis 15 pagal valstybes nares

EGF paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

2.4.3. 2019 ir 2020 m. pateiktų galutinių ataskaitų kokybinis vertinimas

Į valstybių narių paramos paketus, skirtus tiksliniams paramos gavėjams, įtrauktos įvairios pagal individualius poreikius pritaikytos darbo paieškos, perdarbinimo ir (per)kvalifikavimo priemonės. Didžiausios sumos išleistos trijose kategorijose:

·Pagalba ieškant darbo ir paramos valdymas: 12,3 mln. EUR (28 proc. visų pagal individualius poreikius pritaikytų paslaugų).

Tai viena iš dažniausiai siūlytų priemonių. Darbuotojams ir NEET jaunimui siūlytos bendros informavimo paslaugos, profesinio orientavimo, konsultavimo, mentorystės paslaugos, perdarbinimo pagalba, rengiami asmeniniai pokalbiai su paramos gavėjais siekiant parinkti jiems specialiai pritaikytus grįžimo į darbo rinką būdus arba įvertinti jų įgūdžius, organizuojami seminarai, kaip parengti CV, padidinti pasitikėjimą savimi, teikiamos psichologų konsultacijos, kviečiama dalyvauti panašioje padėtyje atsidūrusių asmenų grupėse, teikiama pagalba pereinant į naują darbo vietą. Ši priemonė siūlyta 15 022 paramos gavėjų 18 iš 19 paramos teikimo atvejų.

·Mokymas ir perkvalifikavimas: 12,4 mln. EUR (28 proc. visų pagal individualius poreikius pritaikytų paslaugų).

Kaip ir pirmiau nurodyta priemonė, ši priemonė taip pat buvo siūloma dažnai – pasiūlyta 5 525 paramos gavėjams visais į ataskaitas įtrauktais paramos teikimo atvejais. Ši priemonė specialiai pritaikyta pagal tikslinių EGF paramos gavėjų poreikius ir norus, kartu atsižvelgiant į vietos arba regiono darbo rinkų reikalavimus ir į tai, kuriuose sektoriuose gali būti sukuriama daugiausiai darbo vietų. Siūlomas mokymas dažnai rengiamas platesniu mastu, negu paprastai tai daroma nacionaliniu lygmeniu. Organizuojamas įvairus mokymas: nuo profesinio mokymo iki universitetinio išsilavinimo laipsnį suteikiančių studijų, kalbų kursų ir pan.

·Verslumo skatinimas: 8,7 mln. EUR (20 proc. visų pagal individualius poreikius pritaikytų paslaugų).

Tai trečia pagal dažnumą priemonė, siūlyta 16 paramos teikimo atvejų. Pagal ją parama suteikta 1 020 paramos gavėjų. Teikta pagalba steigiant įmones, rengti mokomieji susitikimai, vykdyta mentorystės veikla, teiktos finansinės paskatos, kurias sudarė dotacijos verslo įmonei steigti.

Didelius paramos gavėjų pasiekiamumo lygio skirtumus (nuo 9 iki 100 proc.) įvairiais paramos teikimo atvejais daugiausia lėmė asmeninės priežastys (paramos gavėjų nenoras dalyvauti) ir susiklosčiusios aplinkybės (padėtis darbo rinkoje). Tačiau įtakos galėjo turėti ir tai, kaip priemonės buvo suplanuotos ir įgyvendintos.

Pavyzdžiui, paramos Švedijos įmonei „Ericsson“ atveju padėtis darbo rinkoje buvo tvirtesnė, negu numatyta tuo metu, kai buvo rengiama paraiška, todėl EGF paramos poreikis buvo mažesnis, nes daug darbuotojų rado darbus savarankiškai. Estijoje (parama benzino ir cheminių medžiagų sektoriui) dėl palankios padėties darbo rinkoje bei dėl to, kad keletas siūlytų priemonių buvo panašios į nacionaliniu lygmeniu siūlytas priemones, EGF paramos poreikis sumažėjo. Ispanijoje dalyvavimo lygis buvo mažesnis dėl nacionalinių procedūrų, dėl kurių įgyvendinimas užtruko (parama pagal Comunidad Valenciana automobilių sektoriui), ir apskritai dėl nepakankamo pasitikėjimo, motyvacijos ir žemos savivertės, susiformavusios per ilgą laikotarpį be paramos (parama Galicijos aprangos sektoriui).

Kalbant apie veiklos veiksmingumą, Suomijoje įgyvendinta EGF parama („Microsoft 2“) gali būti vertinama kaip labai sėkmingos geriausios praktikos pavyzdys. Iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos vėl įsidarbino 92 proc. darbuotojų. Lėšų panaudojimo rodiklis 16 taip pat buvo aukštas: panaudota 83 proc. EGF lėšų. Svarbūs pagrindiniai veiksniai, padėję pasiekti tokių gerų rezultatų:

1)greita reakcija į darbuotojų atleidimą ir ankstyva priemonių įgyvendinimo pradžia panaudojant nacionalines lėšas;

2)glaudus bendradarbiavimas tarp buvusio darbdavio, regioninių ir nacionalinių institucijų, valstybės užimtumo tarnybų (VUT) ir paslaugų teikėjų;

3)esamų projektų valdymo grupių ir EGF ekspertų tinklų sukaupta patirtis įgyvendinant ankstesnius EGF projektus 17 ir

4)mokymo pritaikymas pagal individualius kiekvieno paramos gavėjo poreikius.

Iš galutinių ataskaitų matyti, kad EGF parama padeda:

1)padidinti siūlomų paslaugų skaičių ir įvairovę;

2)suteikti pagalbą didesniam skaičiui darbuotojų;

3)eksperimentuoti įgyvendinant novatoriškas priemones ir

4)stiprinti suinteresuotųjų subjektų (pvz., valdžios institucijų ir darbuotojų organizacijų arba mokymo paslaugų teikėjų) partnerystę.

EGF skatina naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis – remiami specialiai pritaikyti įgūdžių tobulinimo ir atnaujinimo mokymai. EGF finansavimas taip pat gali būti skiriamas ilgalaikėms švietimo programoms. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje EGF paramos gavėjai galėjo rinktis iš plataus švietimo priemonių portfelio: nuo vienkartinių mokymo kursų iki universitetinį laipsnį suteikiančių studijų. EGF finansavimas suteikė galimybę įsigyti priemonių, kurių nusipirkti per valstybines užimtumo tarnybas nebūtų pavykę.

Vokietijoje (parama „Goodyear“) nepalankioje padėtyje esančių ir pažeidžiamų asmenų grupėms buvo pasiūlytos papildomos, pagal individualius poreikius labai tiksliai pritaikytos priemonės, įskaitant psichologinę pagalbą, streso valdymą, konsultacijas dėl tokių asmeninių problemų, kaip skolos ir priklausomybė, kalbos ir suaugusiųjų raštingumo kursai ir pan. Be EGF paramos šių priemonių nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti. 60 metų amžiaus ir vyresniems darbuotojams buvo pasiūlyta dalyvauti įvairiose panašioje padėtyje esančių asmenų grupėse siekiant paskatinti savanorišką darbą, socialinio bendravimo galimybes. Šios priemonės įvertintos labai palankiai. 

Pagal EGF priemones yra atsižvelgiama į socialines ir ekonomines aplinkybes, paramos gavėjai gali dalyvauti priemonėse pasinaudodami judumo išmokomis arba parama vaikų priežiūrai. Tokios priemonės buvo įgyvendinamos Ispanijoje: buvo padengtos mokymo veikloje dalyvavusių darbuotojų vaikų priežiūros išlaidos.

Parama Italijos įmonei „Almaviva“ yra puikus pavyzdys, kaip EGF suteikė galimybę eksperimentuoti įgyvendinant novatoriškas priemones, pavyzdžiui, buvo naudojami pagalbos įsidarbinant čekiai – darbo ieškantys asmenys galėjo jais mokėti tiek valstybinėms, tiek privačioms užimtumo agentūroms, pirkti intensyvios pagalbos ieškant darbo paslaugas.

Belgijoje įgyvendinant EGF paramą buvo išbandyta keletas naujovių. Ypač daug įvairių sprendimų darbuotojams pasiūlyta paramos įmonei „Caterpillar“ atveju. Pati novatoriškiausia priemonė buvo tai, kad skirta nemažai žmogiškųjų ir finansinių išteklių verslumui skatinti. Pagal ją įgyvendinta 117 projektų. Įvairių naujovių taip pat įtraukta į standartinį atleistiems darbuotojams siūlomų priemonių paketą, ypač daug dėmesio skirta psichologiniams ir emociniams veiksniams, taip pat įtrauktas NEET jaunimui skirtas projektas Coup de Boost.

2.5. Finansinis vykdymas

2.5.1. EGF parama

Kaip nurodyta Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa 18 , 12 straipsnyje, EGF per metus negali viršyti didžiausios galimos 150 mln. EUR (2011 m. kainomis) sumos.

EGF parama valstybei narei išmokama viena dalimi, per 15 dienų nuo tada, kai biudžeto valdymo institucija patvirtina sprendimą sutelkti EGF lėšas. 100 proc. lėšų skiriamos kaip išankstinis finansavimas.

Per ataskaitinį laikotarpį biudžeto valdymo institucija patvirtino vieną EGF paramos išmoką, kurią sudarė iš viso 2 054 400 EUR 19 . Įvertintas pagal individualius poreikius pritaikytų paslaugų 20 išlaidas sudarė: 8 proc. – parengiamiesiems seminarams, 8 proc. – profesiniam orientavimui, 52 proc. – mokymui, 12 proc. – intensyviai pagalbai ieškant darbo, 18 proc. – išmokoms ir paskatoms ir 2 proc. mokymui grįžus į darbo rinką.

2.5.2. Techninė pagalba

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 11 straipsnio 1 dalį Komisijos iniciatyva iki 0,5 proc. atitinkamų metų EGF finansinių išteklių gali būti panaudota techninei pagalbai. Ši suma turi būti naudojama EGF reglamentui įgyvendinti būtinai veiklai, pavyzdžiui, pasirengimui, stebėsenai, duomenų rinkimui, duomenų bazės kūrimui, administracinei ir techninei pagalbai, informavimo ir komunikacijos veiklai, taip pat auditui, kontrolei ir vertinimui, finansuoti.

Biudžeto valdymo institucija techninei pagalbai 2019 m. skyrė 610 000 EUR, 2020 m. – 345 000 EUR.

3.1 lentelė. Techninės pagalbos išlaidos 2019 m.

3.2 lentelė. Techninės pagalbos išlaidos 2020 m.

2.5.3. Pažeidimai, apie kuriuos pranešta

2019 ir 2020 m. Komisijai apie pažeidimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 nepranešta.

2.5.4. EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

EGF finansinės paramos teikimo užbaigimo procedūros nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 18 straipsnyje. EGF parama laikoma baigta teikti, kai Komisijai nusiunčiama galutinė ataskaita su visa reikalinga informacija, grąžinamos visos negrąžintos sumos ir nei valstybei narei, nei Komisijai nebereikia atlikti jokių veiksmų. Pareiga saugoti visus patvirtinamuosius dokumentus, jei jų paprašytų Komisija arba Audito Rūmai, dar galioja trejus metus (Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 21 straipsnio 5 dalis).

2019 ir 2020 m. paramą baigta teikti pagal 19 paraiškų, pagal kurias parama teikta nuo 2012 kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. Vidutinis lėšų panaudojimo rodiklis sudarė 58 proc.: mažiausias rodiklis buvo 20 proc., didžiausias – 85 proc. Komisijai grąžinta iš viso 26 512 409 EUR nepanaudotų lėšų, t. y. 42 proc. skirtos EGF paramos. Išsami informacija apie šiuos paramos teikimo atvejus pateikta 4 lentelėje.

EGF finansinės paramos panaudojimo rodiklis įvairiose valstybėse narėse buvo labai skirtingas (žr. 10 diagramą). Mažiausias vidutinis lėšų panaudojimo rodiklis užregistruotas Italijoje (24 proc.), Graikijoje (28 proc.) ir Ispanijoje (30 proc.), o didžiausias – Suomijoje (84 proc.), Prancūzijoje (74 proc.) ir Airijoje (72 proc.).

10 diagrama. Vidutinis lėšų panaudojimo rodiklis pagal valstybes nares (skirtos EGF paramos proc. dalis)

EGF paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Valstybės narės dalies skirtų lėšų nepanaudojo dėl įvairių priežasčių. Nors valstybės narės yra raginamos rengti realistiškas biudžeto sąmatas pagal individualius poreikius pritaikytų paslaugų paketui įgyvendinti, paraiškų metu veiklą tiksliai suplanuoti įmanoma ne visada. Dažnai suplanuojamas pernelyg didelis biudžetas, prie pradinių apskaičiuotų sumų pridedama didelė lėšų atsarga, taip siekiant sumažinti išlaidų viršijimo riziką arba taip atsitinka dėl to, kad teikiant parašką būna daug nežinomųjų, pvz. nežinomi galimų paramos gavėjų profilis ir poreikiai.

Planavimo etapu dažnai būna numatomas pernelyg didelis skaičius darbuotojų, kurie norės dalyvauti siūlomose priemonėse. Mažesnį, negu tikėtasi, dalyvavimo aktyvumą gali lemti nenumatyti asmeniniai veiksniai, pvz., darbuotojai randa darbą savarankiškai, jiems trūksta motyvacijos arba jie pasirenka anksčiau išeiti į pensiją. Be to, kai kurie darbuotojai kartais renkasi pigesnes, o ne brangesnes arba trumpalaikes, o ne ilgalaikes priemones.

Kitos priežastys, dėl kurių panaudota nedaug lėšų, buvo vėlesnė priemonių įgyvendinimo pradžia, tinkamų darbuotojų trūkumas priemonėms įgyvendinti, nepakankamai išnaudotos galimybės lanksčiai perskirstyti lėšas tarp biudžeto straipsnių arba valstybei narei skirtas finansavimas buvo didesnis, negu numatyta iš pradžių.

Komisija paraiškų teikimo etapu toliau teikia pagalbą valstybėms narėms skatindama jas optimaliai valdyti lėšas ir gerinti įgyvendinimo tempą. Tikimasi, kad įgyjant vis daugiau patirties, priemonių išlaidų sąmatos ir prognozės, kiek darbuotojų dalyvaus priemonėse per 24 mėnesius, bus vis tikslesnės. Komisija taip pat pastebi, kad gerėja įvairių koordinavimo ir įgyvendinimo struktūrų gebėjimai ir nacionalinių bei regionų ir (arba) vietos lygmens komunikacinės veiklos kokybė.

4 lentelė. 2019 ir 2020 m. užbaigta teikti parama

2.6. Komisijos teikiama techninė pagalba

2.6.1. Informavimas ir viešinimas. Interneto svetainė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 12 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija sukurtų, prižiūrėtų ir atnaujintų visomis ES kalbomis veikiančią interneto svetainę.

2019 ir 2020 m. Komisijos EGF interneto svetainė 21 buvo reguliariai papildoma aktualia informacija. Joje skelbiamos paraiškų teikimo gairės, informaciją apie priimtas ir atmestas paraiškas, pagrindiniai faktai ir skaičiai, susiję su ankstesnėmis EGF paraiškomis. Naudotojai taip pat gali rasti informacijos apie valstybių narių EGF asmenis ryšiams, nuorodų į leidinius, naujienų ir informacijos apie su EGF susijusius Komisijos ir valstybių narių organizuojamus renginius.

2.6.2. Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotaisiais subjektais

2019 m. kovo mėn. (Atėnuose) ir 2019 m. spalio mėn. (Briuselyje) surengti 23-iasis ir 24-asis EGF asmenų ryšiams 22 susitikimai. Per šiuos susitikimus aptarta įgyvendinama parama, planuojamos teikti EGF paraiškos, Europos Sąjungos lėšų valdymo sistema (SFC2014), EGF 2014–2020 m. laikotarpio ex post vertinimas, teisiniai ir audito klausimai, duomenų apsauga, supaprastintas išlaidų apmokėjimas, Komisijos pasiūlymas dėl reglamentavimo po 2020 m., dalytasi geriausios EGF paramos patirties pavyzdžiais ir aptarti kiti svarbūs klausimai.

Tuo pačiu metu kaip asmenų ryšiams susitikimai įvyko du EGF tinklaveikos seminarai. Jie buvo skirti EGF po 2020 m. stebėsenai ir vertinimui, žaliosioms darbo vietoms ir EGF aptarti.

Be seminaro Atėnuose taip pat rengti vizitai į projektų vietas, per kuriuos buvo galima pasidalyti patirtimi su kolegomis ir susitikti su paramos gavėjais. Abiejuose seminaruose gausiai dalyvavo valstybių narių atstovai, suinteresuotieji subjektai ir EGF įgyvendinančiosios institucijos.

2020 m. kovo ir spalio mėn. turėję vykti EGF renginiai buvo atšaukti dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau 2020 m. kovo 17 d. įvyko susitikimas internetu, per kurį buvo aptartas ex post vertinimas.

2.6.3. Elektroninio keitimosi duomenimis sistema (SFC2014)

2014 m. Komisija stengėsi dar labiau supaprastinti procedūras ir įtraukti EGF į Europos Sąjungos fondų valdymo sistemą (SFC2014), t. y. elektroninio keitimosi duomenimis su valstybėmis narėmis sistemą. Nuo 2015 m. balandžio mėn. valstybės narės teikia EGF paraiškas internetu pagal parengtas paraiškų pildymo instrukcijas, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. SFC2014 sistemoje jos teikia ir galutines EGF ataskaitas. EGF paraiškas teikiant per SFC2014, pateiktos paraiškos buvo tikslesnės ir išsamesnės. Taip buvo lengviau rinkti bei tvarkyti duomenis ir buvo galima greičiau pranešti EGF rezultatus. Paraiškų dėl EGF paramos teikimo per SFC2014 tvarka padėjo sutrumpinti laiką nuo valstybės narės paraiškos pateikimo iki Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinamas Komisijos pasiūlymas, priėmimo.

2.6.4. 2014–2020 m. EGF ex post vertinimas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 20 straipsnį Komisija atlieka EGF ex post vertinimą. Vertinimo tikslas – įvertinti EGF veiksmingumą, tvarumą, efektyvumą, nuoseklumą, aktualumą ir Europos pridėtinę vertę. Į vertinimą įtraukti visa EGF parama, kurios paraiškos gautos nuo 2014 iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2019 m. Komisija atrinko išorės paslaugų teikėją, 2020 m. turėjusį atlikti tyrimą, pagal kurį būtų atliktas vertinimas, ir pateikti ataskaitą, kurioje būtų atsakyta į vertinimo klausimus, būtų išdėstyti nustatyti faktai, padarytos išvados ir pateiktos rekomendacijos. Duomenys buvo renkami nagrinėjant dokumentus, vykdant tikslines apklausas, nuodugnius pokalbius su ES ir nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais bei EGF paramos gavėjais, taip pat per internete paskelbtą viešą konsultaciją. Dėl visų vertintų paramos teikimo atvejų parengtos ir kartu su ataskaita pateiktos atskiros tų atvejų analizės 23 . Komisija priėmė rangovo ataskaitą 2020 m. gruodžio mėn. Ji padės atlikti vertinimą, o pati vertinimo ataskaita bus paskelbta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD) iki 2021 m. pabaigos.

Iš nustatytų ir išorės tyrimo ataskaitoje išdėstytų faktų 24 matyti, kad (kaip ir 2014–2020 m. laikotarpio vidurio vertinimo atveju) EGF parama darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenis ir (kai kuriais atvejais) jaunimui, nukentėjusiam nuo esminių restruktūrizavimo procesų, apskritai buvo sėkminga ir ja išreikštas solidarumas su tais asmenimis.

EGF kūrė tikrą Europos pridėtinę vertę: padidėjo ne tik atleistiems darbuotojams siūlomų paslaugų skaičius ir įvairovė, bet ir jų intensyvumas. Suteikta pagalba padėjo sustiprinti paramos gavėjų pasitikėjimą savimi ir jie ėmė ieškoti darbo aktyviau. Vertinant EGF veiksmingumą tyrimo ataskaitoje nurodytas svarbus faktas, kad vidutinis vėl įsidarbinusių ir į darbo rinką grįžusių atleistų darbuotojų skaičius išaugo. Tokių darbuotojų padaugėjo nuo 49 proc. (2007–2013 m.) iki maždaug 60 proc. (2014–2020 m.), tačiau įvairiais paramos teikimo atvejais svyravo nuo vos 18 proc. iki net 94 proc. Be to, Fondas tebėra aktualus ir naudingas, tačiau dar būtų galima persvarstyti jo panaudojimo galimybes, t. y. kam ir kokiomis aplinkybėmis skirti jo lėšas, supaprastinti ir sutrumpinti administracines procedūras, užtikrinti rezultatų matomumą, geriau stebėti EGF intervencijų rezultatus.

3. 2021–2027 m. EGF reglamentas 25

2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2021–2027 m. laikotarpio EGF reglamentą, kuris pradedamas taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Fondo pavadinimas dabar yra Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams. Taip pabrėžiamas pagrindinis EGD tikslas, t. y. išreikšti ES solidarumą su darbą praradusiais darbuotojais padedant jiems prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių.

Kadangi EGF tikslas yra suteikti finansinę paramą, kai ji yra skubiai reikalinga, ir ypatingomis nenumatytomis aplinkybėmis, Fondas ir toliau bus speciali priemonė, kuriai daugiametės finansinės programos biudžeto viršutinės ribos nebus taikomos. Todėl metinio EGF biudžeto nėra, tačiau nustatoma didžiausia metinė lėšų, kurias prireikus galima sutelkti, riba. Didžiausia suma, kurią iš EGF bus galima panaudoti 2021–2027 m. laikotarpiu, yra 1,467 mlrd. EUR (einamosiomis kainomis), vidutiniškai 209,6 mln. EUR (einamosiomis kainomis) per metus.

Siekiant užtikrinti, kad EGF intervencijos būtų veiksmingesnės, įtraukesnės ir padėtų lanksčiau atremti esamus ir būsimus ekonominius sunkumus bei darbo rinkos pokyčius, 2021–2027 m. reglamente nustatyti šie patobulinimai:

§išplėsta taikymo sritis – įtraukti atleisti darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko dėl bet kokios esminės restruktūrizacijos, kurią sukėlė ne tik su globalizacija susiję sunkumai, finansų ar ekonomikos krizės, bet ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, skaitmeninimas, automatizacija ir t. t.

§žemesnė darbuotojų riba – 200 26 atleistų darbuotojų arba savarankiškai dirbančių asmenų bus pagrindas sutelkti Fondo lėšas. Ši riba geriau atitinka vidutinį dabartinių įmonių dydį ir tai, kad daugelyje valstybių narių dauguma darbuotojų dirba mažosiose ir vidutinėse įmonėse. 200 darbuotojų atleidimas daro reikšmingą poveikį darbo rinkai daugelyje regionų;

§konkrečiai valstybei narei skiriamo EGF bendro finansavimo dalis suderinta su didžiausia ESF+ 27 bendro finansavimo dalimi – tai skatins šalis teikti paraiškas dėl finansavimo veiksmingiausiu būdu;

§spartesnis paraiškų teikimo procesas ir lėšų sutelkimo procedūra – supaprastinus paraiškų teikimo tvarką, sumažės valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

COVID-19 krizė parodė, kad dėl nenumatytų įvykių daug žmonių gali prarasti darbą, ir dar kartą patvirtino, kaip svarbu, kad ES gebėtų reaguoti sparčiai ir lanksčiai. EGF, kaip neatidėliotinos paramos fondo, tikslas – greitai suteikti ES paramą, kai nenumatytai masiškai atleidžiami darbuotojai, o nacionalinėms valdžios institucijoms būtų itin sunku tvarkytis susiklosčius tokiai padėčiai.

2021–2027 m. laikotarpiu naujosios EGF taisyklės leis didesniam skaičiui darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pasinaudoti Fondo parama, Fondo lėšomis bus dengiama didesnė išlaidų dalis. EGF ir toliau kurs Europos pridėtinę vertę, nes gerės Europos darbo jėgos įgūdžiai, įsidarbinimo galimybės, tad darbo santykių kokybė bus aukštesnė, stiprės regionų ir valstybių narių socialinė ir ekonominė sanglauda.

(1)

2019 m. Komisijai pateikta viena EGF paraiška ((EGF/2019/001 BE/Carrefour), bet Taryba ją atmetė. 2020 m. pateiktos 7 EGF paraiškos (žr. 1 lentelę), iš jų 6 pateiktos pačioje 2020 m. pabaigoje. Iš šių 7 paraiškų tik viena patvirtinta 2020 m, 5 iš 6 paraiškų, pateiktų 2020 m. pabaigoje, Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino 2021 m., vieną paraišką Ispanija atsiėmė 2021 m. (EGF/2020/006 ES/Cataluña automotive)).

(2)

  https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/691 .

(3)

Įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiančiu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, iš dalies pakeistu 2006 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 855– 864.

(5)

Šešios valstybės narės išvardytos pagal paraiškų pateikimo laiką.

(6)

Šios 4 valstybės narės išvardytos pagal paraiškų pateikimo laiką.

(7)

Pagal EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujama, kad per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, kurios visos veikia tam pačiam NACE 2 red. skyriui priskirtame ekonomikos sektoriuje, viename arba dviejuose gretimuose valstybės narės NUTS 2 lygio regionuose, būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų. Pagal EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalį paraiška gali nukrypti nuo šio kriterijaus dėl išskirtinių aplinkybių ir dėl to, kad darbuotojai buvo atleisti mažoje darbo rinkoje.

(8)

Žr. ankstesnę išnašą.

(9)

NACE 2 red. – Europos bendrijos statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-manuals-and-guidelines/-/KS-RA-07-015 .

(10)

Pagal NACE 2 red. prie 77 sektoriaus priskirta nuoma ir išperkamoji nuoma.

(11)

Daugiau žr. https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13418-2019-INIT/en/pdf .

(12)

https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8371&furtherPubs=yes .

(13)

2009–2011 m. įgyvendinimo laikotarpis truko 12 mėnesių, 2012–2023 m. – 24 mėnesius.

(14)

SWD(2018) 192, paskelbta https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1562591970533&uri=CELEX:52018SC0192 .

(15)

Grįžimo į darbo rinką rodikliu parodoma užimtumo padėtis praėjus šešiems mėnesiams po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

(16)

Lėšų panaudojimo rodiklis – EGF finansinės paramos, kurią valstybė narė panaudojo per paraiškoje nurodytą įgyvendinimo laikotarpį, procentinė dalis.

(17)

Daugelis iš jų anksčiau yra buvę EGF paramos gavėjais, o dabar dirba VUT ir privačiose paslaugų teikėjų įmonėse.

(18)

2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1311/2013, OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(19)

Į šią sumą neįtraukti Komisijos iniciatyva priimti sprendimai dėl techninės pagalbos.

(20)

Veiksmai pagal EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus).

(21)

  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=326&langId=lt

(22)

Asmenis ryšiams skiria valstybių narių institucijos, atsakingos už Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Dėl to, kas joms atstovaus, sprendžia kiekvienos valstybės narės institucijos.

(23)

Atskirų paramos teikimo atvejų analizės ataskaitos nebuvo ir nebus skelbiamos.

(24)

  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8371&furtherPubs=yes

(25)

2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013.

(26)

Nuo šios nuostatos galima nukrypti mažose darbo rinkose ir išskirtinėmis aplinkybėmis.

(27)

Europos socialinis fondas +.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 08 20

COM(2021) 486 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) veiklos 2019 ir 2020 m.

TURINYS

1. Suvestiniai dabartinio programavimo laikotarpio (2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.)duomenys

1 diagrama. 2014–2020 m. pateiktų paraiškų skaičius    

2 diagrama. Paraiškų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2014–2020 m.    

3 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2014–2020 m.    

4 diagrama. Tikslinių paramos gavėjų skaičius pagal valstybes nares 2014–2020 m.    

5 diagrama. Atleistų, tikslinių ir pagalbą gavusių* darbuotojų skaičius 2014–2020 m.    

6 diagrama. Atleistų, tikslinių ir pagalbą gavusių* darbuotojų skaičius pagal valstybes nares    

2014–2020 m.    

7 diagrama. Iš EGF prašytos paramos suma (EUR) pagal valstybes nares 2014–2020 m.    

8 diagrama. Vidutinė vienos valstybės narės vienam paramos gavėjui iš EGF prašytos paramos suma (EUR) 2014–2020 m.    

1 lentelė. 2014–2020 m. pateiktos galutinės ataskaitos    

2. Suvestiniai 2007–2020 m. duomenys

9 diagrama. 2007–2020 m. pateiktų paraiškų skaičius    

10 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal valstybes nares 2007–2020 m.    

11 diagrama. Iš EGF prašytos paramos suma (EUR) pagal valstybes nares 2007–2020 m.    

12 diagrama. Vidutinė vienam paramos gavėjui iš EGF prašytos paramos suma (EUR) pagal valstybes nares    

2 lentelė Iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateiktos EGF paraiškos (išskyrus atmestas ir atsiimtas paraiškas)    

3 lentelė. EGF paraiškos pagal sektorius, pateiktos iki 2020 m. gruodžio 31 d.    

13 diagrama. Tikslinių paramos gavėjų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2007–2020 m.    

1. Suvestiniai dabartinio programavimo laikotarpio
(2014 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.)duomenys

Kasmet surenkama vis daugiau duomenų, kuriais remiantis galima nustatyti paraiškų teikimo tendencijas ir apžvelgti fondo veiklos kryptį. Diagramose (1–8 diagramose) ir 1 lentelėje duomenys pateikti pagal 54 paraiškas 1 , kurias valstybės narės pateikė 2014–2020 m. pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006. Priemonėms, pagal kurias ketinta suteikti pagalbą 58 267 tiksliniams paramos gavėjams, iš EGF prašyta skirti iš viso 173 400 703 EUR 2 .

1 diagrama. 2014–2020 m. pateiktų paraiškų skaičius

2014–2020 m. Komisija gavo 23 su krize susijusias paraiškas ir 31 su prekyba susijusią paraišką. Bendras per metus gaunamų paraiškų skaičius svyruoja – per metus gaunama vidutiniškai apie 8 paraiškas. 2 lentelėje parodyta, kad per šį programavimo laikotarpį daugiausiai paraiškų pateikė Graikija ir Suomija (po 8 paraiškas), po jų rikiuojasi Belgija (7 paraiškos) ir Ispanija (6 paraiškos).

2 diagrama. Paraiškų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2014–2020 m.

*Keturios paraiškos priskirtinos daugiau nei vienam veiklos sektoriui, todėl įskaičiuotos kelis kartus.

Bendras sektorių skaičius:    40

2014–2020 m. Komisija gavo 54 paraiškas, susijusias su labai įvairiais sektoriais (40). Daugiausia paraiškų buvo susijusios su mažmeninės prekybos sektoriumi (6 paraiškos), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriumi (5 paraiškos) ir oro transporto sektoriumi (5 paraiškos).

3 lentelėje pateikti pagal sektorius suskirstytų paraiškų duomenys.

3 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2014–2020 m.

* Tais keturiais atvejais, kai paraiška buvo susijusi su keliais sektoriais 3 tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorius buvo įvertintas pagal atleistų darbuotojų skaičių. 

Bendras tikslinių darbuotojų skaičius:    54 168

2014–2020 m. Komisija gavo 12 valstybių narių pateiktas EGF paraiškas dėl 40 sektorių 4 atleistų 54 168 darbuotojų. Daugiausia tikslinių darbuotojų dirbo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje (10 299), mažmeninės prekybos sektoriuje (4 943), sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriuje (4 676).

Bendras tikslinių nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET jaunuolių) skaičius: 4 099

2014–2020 m. penkios valstybės narės pateikė 12 paraiškų dėl 4 099 NEET jaunuolių. Paraiškas dėl paramos NEET jaunimui pateikė šios valstybės narės: Graikija (4 paraiškos dėl 2 098 NEET jaunuolių), Belgija (3 paraiškos dėl 700 NEET jaunuolių), Airija (3 paraiškos dėl 446 NEET jaunuolių), Portugalija (1 paraiška dėl 730 NEET jaunuolių) ir Ispanija (1 paraiška dėl 125 NEET jaunuolių).

4 diagrama. Tikslinių paramos gavėjų skaičius pagal valstybes nares 2014–2020 m.

Paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Bendras tikslinių paramos gavėjų skaičius:                58 267

Vidutinis vienos valstybės narės tikslinių paramos gavėjų skaičius:        4 856

2014–2020 m. 12 valstybių narių pateikė paraiškas dėl 58 267 tikslinių paramos gavėjų (darbuotojų ir NEET jaunuolių)). Didžiausiam paramos gavėjų skaičiui (11 393) paramos prašė Belgija, po jos rikiuojasi Prancūzija (9 620) ir Suomija (7 527).

Į tikslinių paramos gavėjų skaičių įtraukti darbuotojai ir NEET jaunuoliai. 2 lentelėje pateikti pagal metus ir valstybes nares suskirstytų paraiškų duomenys.

5 diagrama. Atleistų, tikslinių ir pagalbą gavusių* darbuotojų skaičius 2014–2020 m.

*Aštuoniais atvejais galutinės ataskaitos nebuvo pateiktos iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl duomenys apie 2018 m. pagalbą gavusius darbuotojus turimi ne visi, o 2020 m. duomenų neturima.

Bendras atleistų darbuotojų skaičius:        75 021

Bendras tikslinių darbuotojų skaičius:        54 168

Bendras pagalbą gavusių* darbuotojų skaičius:        34 940

2014–2020 m. pateiktos 54 paraiškos dėl EGF paramos iš viso 54 168 tiksliniams darbuotojams (iš jų 36 521 vyrui ir 17 647 moterims), kurie sudarė 72 proc. visų 75 021 atleistų darbuotojų.

6 diagrama. Atleistų, tikslinių ir pagalbą gavusių* darbuotojų skaičius pagal valstybes nares

2014–2020 m.

*Žvaigždute pažymėtose valstybėse narėse dalis EGF paramos nebaigta teikti, todėl bendras pagalbą gavusių darbuotojų skaičius nėra galutinis.

Bendras atleistų darbuotojų skaičius:        75 021

Bendras tikslinių darbuotojų skaičius:        54 168

Bendras pagalbą gavusių* darbuotojų skaičius:        34 940

2014–2020 m. didžiausiam tikslinių darbuotojų skaičiui (10 693, t. y. 89 proc. atleistų darbuotojų) paramos prašė Belgija, po jos – Prancūzija (9 620, t. y. 71 proc. atleistų darbuotojų) ir Suomija (7 527, t. y. 81 proc. atleistų darbuotojų).

7 diagrama. Iš EGF prašytos paramos suma (EUR) pagal valstybes nares 2014–2020 m.

Paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Bendra iš EGF prašytos paramos suma:            173 400 703 EUR

Vidutinė kiekvienos valstybės narės iš EGF prašytos paramos suma:    14 450 059 EUR 

2014–2020 m. 12 valstybių narių iš EGF iš viso prašė skirti 173 400 703 EUR. Didžiausios sumos prašė Graikija (40 349 250 EUR, 8 paraiškos), po jos – Prancūzija (34 716 088 EUR, 5 paraiškos) ir Suomija (21 192 607 EUR, 8 paraiškos).

2 lentelėje pateikti pagal metus ir valstybes nares suskirstytų paraiškų duomenys.

8 diagrama. Vidutinė vienos valstybės narės vienam paramos gavėjui iš EGF prašytos paramos suma (EUR) 2014–2020 m.

Paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Vidutinė vienam paramos gavėjui prašytos EGF paramos suma :     2 976 EUR

2014–2020 m. paraiškas EGF paramai gauti pateikusios 12 valstybių narių vienam tiksliniam paramos gavėjui vidutiniškai prašė po 2 976 EUR. Didžiausios vidutinės sumos vienam paramos gavėjui prašė Graikija (5 429 EUR), po jos – Airija (4 707 EUR) ir Prancūzija (3 609 EUR).

1 lentelė. 2014–2020 m. pateiktos galutinės ataskaitos

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.

**„Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją.

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.

**„Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją.

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.

**“Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją.

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.

**„Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją.

* Šioje lentelėje nurodytas paramos gavėjų statusas darbo rinkoje iš esmės atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje.

**„Neaktyvus“ reiškia, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., išėjimo į pensiją.

2. Suvestiniai 2007–2020 m. duomenys

9 diagrama. 2007–2020 m. pateiktų paraiškų skaičius

2007–2020 m. Komisija gavo 85 su krize susijusias paraiškas ir 81 su prekyba susijusią paraišką. Bendras per metus gaunamų paraiškų skaičius svyruoja – per metus gaunama vidutiniškai apie 12 paraiškų.

10 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal valstybes nares 2007–2020 m.

Paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Bendras tikslinių darbuotojų skaičius:                159 198

Vidutinis tikslinių darbuotojų skaičius vienoje valstybėje narėje:     7 960

2007–2020 m. 20 valstybių narių pateikė 166 paraiškas (išskyrus atsiimtas arba atmestas paraiškas) dėl 159 198 darbuotojų. Didžiausiam darbuotojų skaičiui (19 444, 9 paraiškos) paramos prašė Prancūzija, po jos – Belgija (17 915, 14 paraiškų) ir Vokietija (15 639, 11 paraiškų).

11 diagrama. Iš EGF prašytos paramos suma (EUR) pagal valstybes nares 2007–2020 m.

Paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Bendra iš EGF prašytos paramos suma:        652 002 420 EUR

Vidutinė iš EGF prašytos paramos suma:        32 600 121 EUR 

2007–2020 m. 20 valstybių narių iš EGF iš viso prašė skirti 652 002 420 EUR. Didžiausios EGF bendro finansavimo sumos prašė Prancūzija (99 655 342 EUR, 9 paraiškos), po jos – Airija (67 720 204 EUR, 10 paraiškų) ir Italija (63 885 181 EUR, 14 paraiškų).

12 diagrama. Vidutinė vienam paramos gavėjui iš EGF prašytos paramos suma (EUR) pagal valstybes nares

2007–2020 m.

Paraiškų skaičius nurodytas skliaustuose.

Vidutinė iš EGF prašytos paramos suma vienam paramos gavėjui:     3 993 EUR

2007–2020 m. paraiškas EGF paramai gauti pateikusios 20 valstybių narių vienam tiksliniam paramos gavėjui vidutiniškai prašė po 3 993 EUR. Didžiausios vidutinės sumos vienam paramos gavėjui prašė Austrija (14 343 EUR; 6 paraiškos ir 1 952 paramos gavėjai), po jos – Danija (10 215 EUR, 10 paraiškų ir 6 234 paramos gavėjai) ir Airija (6 042 EUR, 10 paraiškų ir 10 763 paramos gavėjai).

2 lentelė Iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateiktos EGF paraiškos (išskyrus atmestas ir atsiimtas paraiškas)

3 lentelė. EGF paraiškos pagal sektorius, pateiktos iki 2020 m. gruodžio 31 d.

* Paraiškos susijusios su daugiau negu viename sektoriuje atleistais darbuotojais, todėl lentelėje nurodytos kelis kartus.

4 lentelė. Paraiškų skaičius pagal sektorius (NACE 2 red.) 2007–2020 m.

 *Keturios paraiškos priskirtos daugiau nei vienam veiklos sektoriui, todėl įskaičiuotos kelis kartus.

2007–2020 m. Komisija gavo 166 EGF paraiškas, susijusias su labai įvairiais sektoriais (49). Daugiausia paraiškų gauta dėl variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriaus (23), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus (17) ir mašinų bei įrangos gamybos sektoriaus (15).

13 diagrama. Tikslinių paramos gavėjų skaičius pagal sektorius* (NACE 2 red.) 2007–2020 m.

* Tais keturiais atvejais, kai paraiška buvo susijusi su keliais sektoriais 5 tikslinių paramos gavėjų skaičius pagal sektorius buvo įvertintas pagal atleistų darbuotojų skaičių. 

6 Keturi sektoriai (77, 91, 92 ir 93) į diagramą neįtraukti, nes tuose sektoriuose atleistų darbuotojų skaičius paraiškų teikimo etape dar nebuvo žinomas.

Bendras tikslinių paramos gavėjų skaičius 49 sektoriuose:    163 297

2007–2020 m. Komisija gavo 20 valstybių narių pateiktas EGF paraiškas dėl 163 297 atleistų darbuotojų ir NEET jaunuolių. Daugiausia tikslinių darbuotojų dirbo motorinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos sektoriuje (33 202), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje (21 263) ir mašinų bei įrangos gamybos sektoriuje (11 657).

(1)

Pridėjus keturias atsiimtas paraiškas ir vieną atmestą paraišką, šis skaičius padidėtų iki 59. Tačiau atsiimtos ir atmestos paraiškos į statistinius duomenis neįtrauktos.

(2)

 Valstybių narių apskaičiuotas tikslinių paramos gavėjų skaičius paraiškų teikimo etape.

(3)

 EGF/2016/003 EE/petroleum and chemicals, EGF/2020/001 ES/ Galicia shipbuilding ancillary sectors, EGF/2020/005 EE/ Estonia tourism.

(4)

 Keturi sektoriai (77, 91, 92 ir 93) į diagramą neįtraukti, nes tuose sektoriuose atleistų darbuotojų skaičius paraiškų teikimo etape dar nebuvo žinomas (EGF/2020/005 EE/ Estonia tourism).

(5)

 EGF/2016/003 EE/ Petroleum and chemicals, EGF/2020/001 ES/ Galicia shipbuilding ancillary sectors, EGF/2020/005 EE/ Estonia tourism, EGF/2020/005 BE/ Swissport.

(6)

 EGF/2020/005 EE/ Estonia tourism.