Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021AE2564

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninimo ekonominių ir socialinių galimybių išnaudojimas ir ekonomikos, visų pirma MVĮ, skaitmeninės transformacijos gerinimas, daugiausia dėmesio skiriant į žmogų orientuotiems dirbtiniam intelektui ir duomenims“ (tiriamoji nuomonė)

    EESC 2021/02564

    OL C 374, 2021 9 16, p. 6–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2021 9 16   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 374/6

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninimo ekonominių ir socialinių galimybių išnaudojimas ir ekonomikos, visų pirma MVĮ, skaitmeninės transformacijos gerinimas, daugiausia dėmesio skiriant į žmogų orientuotiems dirbtiniam intelektui ir duomenims“

    (tiriamoji nuomonė)

    (2021/C 374/02)

    Pranešėja

    Antje GERSTEIN

    Konsultavimasis

    ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija, 2021 3 19

    Teisinis pagrindas

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

    Atsakingas skyrius

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

    Priimta skyriuje

    2021 6 15

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2021 7 7

    Plenarinė sesija Nr.

    562

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    217 / 0 / 1

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1.

    		 Nors dabar vykstančios pandemijos metu supratome, kad nuotolinis darbas, namų biurai ir lankstaus darbo schemos bent tam tikru lygiu išliks „nauja norma“, taip pat turime suprasti, kad skaitmeniniai verslo modeliai vis stipriau formuos mūsų darbo pasaulį. Šie modeliai turi būti kuriami orientuojantis į žmogų ir vertybes. Platesne visuomenine prasme, uždavinys yra garantuoti ypač pažeidžiamų grupių skaitmeninę įtrauktį.

    1.2.

    		 Numatoma, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką prie ES ekonominių rezultatų kasmet būtų prisidedama 415 mlrd. EUR. Nors skaitmeninė transformacija suteikia daug galimybių įmonėms visoje ES, daugelis įmonių vykdydamos tarpvalstybinę veiklą susiduria ne tik su didžiuliu teisiniu netikrumu, bet ir su didele rizika atsilikti dėl nepakankamos prieigos ar investicinių išteklių bei įgūdžių trūkumo, kuris paprastai būdingas daugeliui MVĮ ir ypač veikia labai mažas įmones.

    1.3.

    		 Viena iš Europos bendrosios skaitmeninės rinkos sėkmės priežasčių bus atvirumas technologijoms, reguliuojant naujus skaitmeninius verslo modelius ir taikomąsias programas, tokias kaip dirbtinis intelektas (DI), ir galimybė gauti finansavimą inovacijoms, kad MVĮ galėtų pasinaudoti naujų skaitmeninių taikomųjų programų teikiama nauda. EESRK atliko dirbtinio intelekto mažosiose ir vidutinėms įmonėse tyrimą, kuriame galima rasti naudingų įžvalgų (1).

    1.4.

    		 EESRK buvo diskusijų dėl dirbtinio intelekto centre nuo tada, kai 2017 m. paskelbė pirmąją savo nuomonę dėl dirbtinio intelekto, ir per pastaruosius porą metų paskelbė dar keletą nuomonių šia tema. EESRK šiuo metu rengia oficialią nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Dirbtinio intelekto akto („DIA pasiūlymas“). Ši nuomonė rugsėjo mėn. bus pristatyta EESRK plenarinio posėdžio metu ir, be kitų temų, joje konkrečiai bus nagrinėjama DI apibrėžtis, nes tai yra svarbi DIA pasiūlymo dalis.

    2.   Įžanga

    2.1.

    		 Atsižvelgdama į numatomus savo kaip pirmininkausiančios valstybės narės prioritetus, ES Tarybai pirmininkausianti Slovėnija parengė pasiūlymus, dėl kurių 2021 m. kovo 18 d. laišku paprašė Komiteto pateikti tiriamąsias nuomones. Šios ES politikos sritys yra ypač svarbios pirmininkausiančiai valstybei narei.

    2.2.

    		 Taigi ši nuomonė yra atsakas į ES Tarybai pirmininkausiančios Slovėnijos prašymą parengti tiriamąją nuomonę dėl ekonominių ir socialinių skaitmeninimo galimybių.

    2.3.

    		 Šioje tiriamojoje nuomonėje apibendrinamos kelios su skaitmeninimu susijusios temos, nagrinėtos neseniai parengtose ar rengiamose EESRK nuomonėse. Joje atsakoma į keturis pirmininkausiančios valstybės narės pateiktus klausimus, susijusius su Duomenų valdymo aktu, Skaitmeninių paslaugų aktu ir Dirbtinio intelekto aktu. Visą kitą reikalingą informaciją šiomis temomis galima rasti atitinkamose EESRK nuomonėse (2).

    3.   Bendrosios pastabos

    3.1.

    		 COVID-19 krizės metu išryškėjo ne tik tai, kad ES atsilieka skaitmeninimo srityje, bet ir tai, kad ji turi didžiulį potencialą. Dabar labiau nei bet kada turime suprasti, kad ES reikia stiprios bendrosios skaitmeninės rinkos. Tai apima pajėgumų tokiose srityse kaip debesijos kompiuterija, 5G ir saugus duomenų naudojimas stiprinimą. Norint neatsilikti nuo pasaulinio lygio veikėjų JAV ir Kinijos, būtina investuoti į stiprią skaitmeninę Europą.

    3.2.

    		 Numatoma, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką prie ES ekonominių rezultatų kasmet būtų prisidedama 415 mlrd. EUR. Prognozuojamoji priežiūra, skaitmeninės platformos ir kvantinė kompiuterija yra tik trys pavyzdžiai, kokiais būdais skaitmeninės technologijos turės reikšmingos įtakos Europos ekonomikos skaitmeninimui. Nors skaitmeninė transformacija suteikia daug galimybių įmonėms visoje ES, daugelis įmonių vykdydamos tarpvalstybinę veiklą susiduria ne tik su didžiuliu teisiniu netikrumu, bet ir su didele rizika atsilikti dėl nepakankamos prieigos ar investicinių išteklių bei įgūdžių trūkumo, kuris paprastai būdingas daugeliui MVĮ ir ypač veikia labai mažas įmones.

    3.3.

    		 Nors dabar vykstančios pandemijos metu supratome, kad nuotolinis darbas, namų biurai ir lankstaus darbo schemos bent tam tikru lygiu išliks „nauja norma“, taip pat turime suprasti, kad skaitmeniniai verslo modeliai vis stipriau formuos mūsų darbo pasaulį. Šie modeliai turi būti sukurti orientuojantis į žmogų ir vertę.

    3.4.

    		 Turime užtikrinti, kad ekonomikoje po pandemijos mažosios ir vidutinės įmonės tam tikruose ypač nukentėjusiuose sektoriuose (paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ir turizmo) neprarastų savo pozicijų, nes investicijų poreikiai yra per dideli (o santaupos per daugiau nei metus trunkantį pandemijos laikotarpį buvo išnaudotos). Šių įmonių skaitmeninei transformacijai ir tolesnei verslo modelių plėtrai reikia specialios paramos, kuri turi būti įtraukta ir į nacionalines ekonomikos gaivinimo programas, susijusias su ES Ekonomikos gaivinimo fondu. Europos Komisija turi imtis koordinatoriaus vaidmens, kad būtų išvengta įvairių Europos fondų susiskaidymo ir užtikrinta, kad veikla ir projektai šioje konkrečioje srityje (MVĮ skaitmeninė transformacija) būtų racionalizuoti.

    3.5.

    		 Norint užtikrinti, kad MVĮ galėtų pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis, politinė sistema turi būti tinkama. Reguliavimas turėtų būti svarstomas tik tais atvejais, kai galima aiškiai numatyti nepageidaujamą pokytį. Reikia užtikrinti tam tikrą erdvę inovacijoms ir naujiems verslo modeliams plėtoti. Dėl per greitai priimamų ar griežtų Europos reglamentų Europos įmonės, ypač MVĮ, atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su tarptautiniu mastu pasaulyje veikiančiomis korporacijomis.

    3.6.

    		 Tačiau tam tikrose šakose, ypač paslaugų sektoriuje (pvz., mažmeninės prekybos, turizmo, maitinimo), reikia skubiai sukurti reguliavimo sistemą, kuri padėtų kovoti su dezinformacija skaitmeninėje erdvėje ir leistų imtis veiksmų, pavyzdžiui, prieš suklastotus atsiliepimus, kurie gali stipriai pakenkti verslams. EESRK išsamiai aptarė šias problemas, ypač paplitusias skaitmeninėse platformose (3), savo naujausioje nuomonėje dėl Skaitmeninių paslaugų akto.

    3.7.

    		 Pažanga technikos raidos srityje ir skaitmeninė ekonomikos transformacija taip pat kelia tam tikrų pavojų, kurių nereikėtų pamiršti, norint visapusiškai išnaudoti jų potencialą. Todėl būtina užtikrinti, kad kartu su technologine pažanga ir skaitmenizacija, būtų užtikrinami ir mechanizmai, padedantys kovoti su ypač pažeidžiamų grupių skaitmenine atskirtimi.

    3.8.

    		 EESRK buvo diskusijų dėl dirbtinio intelekto centre nuo tada, kai 2017 m. paskelbė pirmąją savo nuomonę dėl dirbtinio intelekto (4), ir per pastaruosius porą metų paskelbė dar keletą nuomonių šia tema (5). EESRK pasisako už žmogaus atliekamą DI procesų valdymą, kurį vykdant žmonės ne tik toliau valdo DI technine prasme, bet ir išlaiko galimybę nuspręsti, ar, kada ir kaip jį apskritai naudoti mūsų visuomenėje. EESRK palankiai vertino 2018 m. paskelbtą Europos dirbtinio intelekto strategiją, Komisijos komunikatą dėl patikimo dirbtinio intelekto etikos gairių ir septynių patikimam DI keliamų reikalavimų patvirtinimą. Be to, EESRK atkreipė dėmesį į DI poveikį darbo vietoms, į tai, kaip svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp reguliavimo, savireguliacijos ir etikos gairių, ir be kitų elementų, į DI poveikį vartotojams.

    3.9.

    		 EESRK šiuo metu rengia oficialią nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Dirbtinio intelekto akto („DIA pasiūlymas“) (6); ši nuomonė bus pristatyta EESRK plenariniame posėdyje rugsėjo mėn. EESRK kol kas negali pateikti savo oficialios pozicijos dėl DIA, bet gali pateikti tam tikrų svarstymų atsakydamas į ES Tarybai pirmininkausiančios Slovėnijos pateiktą klausimą apie DIA pasiūlyme nurodytą DI apibrėžtį.

    3.10.

    		 Kalbant apie darbo vietą, visiems darbuotojams, kaip pagrindinis skaitmeninimo amžiaus principas, turi būti užtikrintas deramas darbas. Įmonėse darbuotojai ir jų atstovai turi būti įtraukti į dirbtinio intelekto (DI), kuris tiesiogiai veikia darbuotojus, diegimo proceso ankstyvąjį etapą ir dalyvauti nustatant, kaip DI bus naudojamas. Darbuotojai naujoms darbo vietoms skaitmeniniame darbo pasaulyje turi būti rengiami iš anksto ir laiku.

    4.   Konkrečios pastabos

    4.1.

    		 Pirmininkausianti valstybė narė mano, kad dirbtinis intelektas yra svarbiausias skaitmeninimo aspektas. Kiti labai svarbūs klausimai yra pažangiųjų technologijų integravimas į visuomenę ir perėjimas prie gigabitinės visuomenės. Besiformuojant tokioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas ir duomenų ekonomika, ES gali greitai atsigauti po krizės ir tapti pirmaujančia pasaulio skaitmenine visuomene.

    4.2.

    		 Pirmininkausianti valstybė narė paprašė EESRK atsakyti į keturis konkrečius klausimus:

    —

    Duomenų valdymo aktu nustatomi nauji verslo modeliai, tokie kaip dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjai, kurie paskatins naudoti duomenis. Koks EESRK požiūris į tokių paslaugų ekonominį poveikį?

    —

    Duomenų valdymo akte nurodomos duomenų altruizmo organizacijos, kurios palengvins pakartotinį fizinių ir juridinių asmenų pateiktų duomenų naudojimą. Tai taip pat leis teikti naujas paslaugas, įskaitant fizinių asmenų pateiktų duomenų rinkimą visuotinės svarbos tikslais. Kokia EESRK nuomonė šiuo klausimu?

    —

    Kokia yra EESRK pozicija dėl pasiūlymo dėl tinkamos dirbtinio intelekto apibrėžties (įtrauktos į 2021 m. balandžio mėn. priimtą Dirbtinio intelekto aktą)?

    —

    Kokia EESRK nuomonė apie Skaitmeninių paslaugų aktą?

    4.3.

    		 Duomenų valdymo aktas nustato naujus verslo modelius, tokius kaip dalijimosi duomenimis paslaugų teikėjai, kurie paskatins naudoti duomenis. Koks EESRK požiūris į tokių paslaugų ekonominį poveikį? (7)

    4.3.1.

    		 EESRK mano, kad Duomenų valdymo aktas yra tinkamas ir būtinas, atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninių duomenų tvarkymas, saugojimas ir dalijimasis jais tampa vis svarbesnis dėl ekonominių ir socialinių bei pilietinių priežasčių – asmenims, administracijoms ir įmonėms taikoma sudėtinga, tarpusavyje susijusi reguliavimo sistema.

    4.3.2.

    		 EESRK svarsto galimybę pripažinti kooperatinio modelio naudingumą nustatant duomenų tvarkymą ir keitimąsi jais ir vertina jį kaip labai naudingą neutralaus bendro duomenų tvarkymo priemonę. Šiuo požiūriu jis ragina Komisiją ir valstybes nares remti MVĮ, kad jos galėtų imtis iniciatyvų kurti savitarpio pagalbos tvarkant duomenis ir jais kečiantis struktūras.

    4.3.3.

    		 Atrodo, kad kooperatyvai ir kitos bendradarbiavimu grindžiamos struktūros būtų ypač tinkamos valdyti tarpininkavimo veiklą ir keitimąsi ar dalijimąsi duomenimis tarp piliečių (darbuotojų, vartotojų, verslininkų) ir įmonių. Būtent kooperatyvai leistų suderinti duomenų subjektų ir kooperatyvo duomenų turėtojo, kuris šiuo atveju priklausytų tiems patiems duomenų subjektams, duomenų valdymo interesus, todėl šios struktūros galėtų užtikrinti piliečių, įmonių ir verslininkų, kurie ir teiktų duomenis, ir jais naudotųsi, bendrą dalyvaujamąjį valdymą. Šis mechanizmas galėtų sustiprinti pasitikėjimo ir atvirumo atmosferą, kuri yra būtina gero duomenų valdymo Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sąlyga.

    4.4.

    		 Duomenų valdymo akte nurodomos duomenų altruizmo organizacijos, kurios palengvins pakartotinį fizinių ir juridinių asmenų pateiktų duomenų naudojimą. Tai taip pat leis teikti naujas paslaugas, įskaitant fizinių asmenų pateiktų duomenų rinkimą visuotinės svarbos tikslais. Kokia EESRK nuomonė šiuo klausimu? (8)

    4.4.1.

    		 EESRK palankiai vertina pasiūlymą priimti reglamentą organizacijoms, užsiimančioms „altruistiniu duomenų valdymu“. Jis pritaria pasiūlymo nuostatai, kad šios organizacijos turėtų būti juridiniai asmenys, veikiantys nesiekdami pelno ir dėl bendro intereso, ir, visų pirma, kad jos turėtų būti autonomiškos ir nepriklausomos, ypač nuo kitų organizacijų, siekiančių komercinių tikslų ar pelno duomenų valdymo sumetimais.

    4.4.2.

    		 Šios nuostatos ir specialaus viešo altruistinių duomenų organizacijų registro sukūrimas tinkamai patenkintų poreikį užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti piliečių ir įmonių, kurie siejami su altruistiniu keitimusi duomenimis, teises ir interesus. Taip būtų sustiprintas visų suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimas.

    4.5.

    		 Kokia yra EESRK pozicija dėl pasiūlymo dėl tinkamos dirbtinio intelekto apibrėžties (įtrauktos į 2021 m. balandžio mėn. priimtą Dirbtinio intelekto aktą)?

    4.5.1.

    		 EESRK palankiai vertina aiškią žinią, kurią Europos Komisija neseniai išdėstė pateiktame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dirbtinio intelekto, kad pagrindinės teisės ir europinės vertybės sudaro Europos požiūrio į DI pagrindą. Į šį pasiūlymą buvo įtraukta daug per paskutinius porą metų pateiktų EESRK rekomendacijų.

    4.5.2.

    		 Reaguodamas į pasiūlymą, EESRK šiuo metu rengia atskirą nuomonę, kurioje, visų pirma, bus nagrinėjama pasiūlyme pateikta DI apibrėžtis, nes tai svarbus DIA pasiūlymo elementas.

    4.5.3.

    		 Pirmiausia EESRK pabrėžia, kad DI iš esmės išlieka ginčijama sąvoka, nes nėra visuotinai priimtos apibrėžties. Vienas apsunkinantis veiksnys yra tai, kad teisinės apibrėžtys skiriasi nuo grynai mokslinių apibrėžčių, nes jos turėtų atitikti daugelį reikalavimų, įskaitant įtraukumą, tikslumą, išsamumą, praktiškumą ir pastovumą, kai kurie iš jų yra teisiškai privalomi, o kai kurie laikomi gera reglamentavimo praktika.

    4.5.4.

    		 Viena vertus, DIA pasiūlymas apima ne tik pačią technologiją, bet ir kam ir kaip ji naudojama. Antra vertus, jame pateikiama konkreti DI apibrėžtis, apimanti DI metodų, patenkančių į reglamento taikymo sritį, sąrašą. Toks DIA pasiūlymas paremtas dvejomis idėjomis. Ar šis šiek tiek dviprasmiškas požiūris bus tinkamas reikiamai spręsti konkrečius su DI susijusius sunkumus ir skatinti jo galimybes, išsamiau bus aptariama būsimoje EESRK nuomonėje dėl DIA pasiūlymo.

    4.6.

    		 Kokia EESRK nuomonė apie Skaitmeninių paslaugų aktą? (9)

    4.6.1.

    		 EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų bendrosios rinkos tokiu metu, kai atsirado naujų ir novatoriškų informacinės visuomenės skaitmeninių paslaugų, kurios keičia kasdienį ES piliečių gyvenimą, formuodamos ir keisdamos tai, kaip jie bendrauja, palaiko ryšį, vartoja ir vykdo verslo veiklą.

    4.6.2.

    		 EESRK remia Komisijos pastangas užkirsti kelią vidaus rinkos susiskaidymui dėl gausių nacionalinių taisyklių ir reglamentų bei ragina aiškiai išdėstyti išsamų Skaitmeninių paslaugų akto pobūdį. Tai yra galimybė skaitmeninėms rinkoms nustatyti visuotinius standartus, pagal kuriuos Europa galėtų žengti į šią naują erą, užtikrindama aukšto lygio vartotojų saugą ir apsaugą internetinėje erdvėje.

    4.6.3.

    		 EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamą diskusijų ir įtraukių viešųjų konsultacijų inicijavimo ir reglamento bei strategijos įgyvendinimo tvarkaraštį. Labai svarbu, kad šiame procese dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, siekiant visiems dalyviams sudaryti vienodas sąlygas.

    4.6.4.

    		 EESRK palankiai vertina didesnį rekomendavimo sistemų ir reklamos skaidrumą, užtikrinant, kad visi vartotojai matytų tik tas reklamas, kurias nori matyti.

    4.6.5.

    		 EESRK pažymi, kad kilmės šalies principas turi daug trūkumų ir ragina atidžiai išnagrinėti alternatyvius metodus, pavyzdžiui, paskirties šalies principą, visų pirma mokesčių, darbo ir vartotojų klausimų atžvilgiu, nebent ES lygmeniu būtų priimtas griežtesnis reglamentas, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir aukščiausią galimą vartotojų apsaugos lygį.

    4.6.6.

    		 EESRK ragina sukurti tinkamą sistemą, kad įmonės galėtų užtikrinti savo dirbtinio intelekto sistemų sąžiningumą, patikimumą ir saugumą, atsižvelgdamos į kuo aukštesnį vartotojų ir darbuotojų apsaugos lygį.

    4.6.7.

    		 Atleidimas nuo atsakomybės už prieglobos paslaugas turėtų būti nebetaikomas tik tuo atveju, kai turinys yra akivaizdžiai neteisėtas arba teismo sprendimu pripažintas neteisėtu. EESRK rekomenduoja tam tikromis aplinkybėmis nustatyti pozityvią atsakomybės tvarką elektroninėms prekyvietėms.

    4.6.8.

    		 Komitetas atkreipia dėmesį į didžiulę užduotį užtikrinti tinkamą visų susijusių priemonių ir iniciatyvų koordinavimą laikantis platesnio reguliavimo požiūrio į platformų ekonomiką. Reikalinga tinkama apžvalga, kaip galima integruoti šiuos Skaitmeninių paslaugų aktui poveikio turinčius skirtingus aspektus.

    4.6.9.

    		 EESRK nuomone, apmokestinimas (10), duomenų valdymas, užimtumo statusas, darbo sąlygos ir vartotojų apsauga yra veiksniai, ženkliai prisidedantys prie kai kuriais atvejais nesąžiningos konkurencijos skaitmeninėje ekonomikoje, o tam derėtų skirti ypatingą dėmesį.

    Briuselis, 2021 m. liepos 7 d.

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

    Christa SCHWENG

    (1)  Tyrimas „Dirbtinio intelekto naudojimo Europos labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse skatinimas“.

    (2)  Duomenų valdymo aktas (OL C 286, 2021 7 16, p. 38); Skaitmeninių paslaugų aktas (OL C 286, 2021 7 16, p. 70); Dirbtinio intelekto aktas.

    (3)  Skaitmeninių paslaugų aktas.

    (4)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

    (5)  OL C 440, 2018 12 6, p. 1, OL C 440, 2018 12 6, p. 51, OL C 240, 2019 7 16, p. 51, OL C 47, 2020 2 11, p. 64; OL C 364, 2020 10 28, p. 87.

    (6)  Dirbtinio intelekto aktas.

    (7)  Duomenų valdymo aktas.

    (8)  Duomenų valdymo aktas.

    (9)  Skaitmeninių paslaugų aktas.

    (10)  OL C 367, 2018 10 10, p. 73.

    Top