EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2021 m. rugsėjo 7 d.

dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (CON/2021/27)

(2021/C 446/02)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2021 m. birželio 29 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, priklausančių ECB kompetencijai, įskaitant, visų pirma, pinigų politikos įgyvendinimą pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką ir 282 straipsnio 1 dalį, rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų priežiūrą pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ir indėlį į sklandų kompetentingų institucijų vykdomos politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymą pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1

ECB palankiai vertina pasiūlytos direktyvos tikslą gerinti informacijos apie tvarumą kiekį, kokybę ir prieinamumą, o tai yra platesnės Europos Komisijos tvaraus finansavimo darbotvarkės dalis (2) ir atitinka Europos žaliojo kurso tikslus (3). ECB taip pat palankiai vertina pasiūlytoje direktyvoje nustatytą tvarkaraštį, visų pirma, tai, kad iki 2022 m. spalio mėn. būtų priimti pirmieji informacijos apie tvarumą teikimo standartai.

1.2

Dabartinė Europos Sąjungos (ES) įmonių informacijos apie tvarumą atskleidimo tvarka neužtikrina pakankamos, nuoseklios ir palyginamos informacijos privačiajam sektoriui ar valdžios institucijoms. Suinteresuotosios šalys negali įvertinti, kokį poveikį įmonės daro tvarumui, ypač klimato kaitai. Geriau atskleidus į ateitį orientuotus rodiklius, suinteresuotieji subjektai ne tik galėtų stebėti, kokią pažangą įmonės yra padarę derindamos savo verslo modelius ir veiklą su trajektorijomis, atitinkančiomis mažo anglies dioksido kiekio, o vėliau – nulinio anglies dioksido kiekio ekonomiką, kaip numatyta Europos žaliajame kurse, bet taip pat padėtų įvertinti riziką, kylančią įmonėms dėl galimo turto perkainojimo nesuderintų trajektorijų atveju. Todėl pasiūlyta direktyva remia ir papildo informaciją, kurią įmonės turės atskleisti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (4) (toliau – Taksonomijos reglamentas), ir priartina ES ekonomiką prie Europos žaliojo kurso tikslų.

1.3

Šiuo metu finansų rinkose vyraujančių informacijos apie tvarumą atskleidimo standartų nepakanka užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai tinkamai suprastų su tvarumu susijusią finansinę riziką ir ją visiškai įkainotų. Dėl ribotos įmonių lygmens informacijos apie tvarumą kokybės ir kiekybės ribojama investuotojams ir finansų rinkų dalyviams prieinama informacija. Dėl to mažėja skaidrumas, didėja informacijos asimetrija, kenkiama palyginamumui ir apskritai trukdoma plėtoti tvarų finansavimą ir priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus. Be to, kaip nurodyta pasiūlytos direktyvos konstatuojamosiose dalyse, įvairūs investavimo sprendimai, kuriuose tinkamai neatsižvelgiama į su tvarumu susijusią riziką, gali sukelti bendrą ir stipresnį poveikį, kuris gali sukelti sisteminę riziką, keliančią grėsmę finansiniam stabilumui (5). Be to, prasta įmonių atskleidžiamos informacijos apie tvarumą būklė trukdo reguliavimo institucijoms, priežiūros institucijoms, finansinio stabilumo institucijoms ir centriniams bankams tinkamai įvertinti tvarumo riziką ir, visų pirma, su klimatu susijusią riziką įmonėms ir kredito bei finansų įstaigoms, kurios, priimdamos finansavimo sprendimus, naudojasi įmonių atskleidžiama informacija. Todėl ECB mano, kad pasiūlyta direktyva yra būtinas žingsnis siekiant pašalinti duomenų trūkumą, kuris šiuo metu trukdo kurti tinkamą finansų sektoriaus tvarumo politiką, rizikos vertinimo ir rizikos stebėsenos sistemas (6).

1.4

ECB mano, kad pasiūlyta direktyva yra svarbus žingsnis siekiant baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą, ypač kuriant integruotas, dideles ir brandžias ES žaliojo kapitalo rinkas, peržengiančias nacionalines sienas (7). Žaliojo kapitalo rinkų sąjunga dar labiau sustiprintų ES vaidmenį žaliojo kapitalo rinkose visame pasaulyje (8) ir taip sustiprintų euro, kaip pasaulinės valiutos, vaidmenį. Sukūrus bendrus žaliojo ES kapitalo rinkų standartus ir infrastruktūrą, minėta sąjunga galėtų veikti kaip visos ES kapitalo rinkos integracijos katalizatorius (9). Visų pirma, standartizuotas ir patikimas atskleidimas (apie tvarumą) yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad investuotojai turėtų patikimus ir palyginamus duomenis, kuriais remdamiesi jie galėtų priimti investicinius sprendimus, todėl labai svarbus siekiant palengvinti kapitalo paskirstymą labiausiai pageidaujamiems projektams visoje ES, atsižvelgiant į bendrosios rinkos tikslus. Dėl to pagerėjęs kapitalo paskirstymas gali padėti pagerinti dalijimąsi rizika privačiajame sektoriuje tarpvalstybiniu mastu ir ES ekonomikos atsparumą (10). Šiuo atžvilgiu ECB taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlytoje direktyvoje numatoma, jog įmonių atskleidžiama informacija apie tvarumą turi būti įtraukta į būsimą Europos bendrą prieigos punktą (11). Į finansinius duomenis integravus atskleidimą apie tvarumą, būtų sukurta „vieno langelio“ sistema, skirta visai svarbiai informacijai apie įmonę, įskaitant jos žaliuosius kredencialus, o tai būtų naudinga ne tik investuotojams, bet ir visiems privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotiesiems subjektams, kuriems aktualus informacijos apie finansus ir tvarumą teikimas.

1.5

ECB remia siūlomus reikalavimus didžiosioms ES įmonėms ir į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms, įskaitant kredito įstaigas, atskleisti įvairius tvarumo tikslus ir pažangą siekiant jų. Reputacijos rizika, su kuria susiduria įmonės, nesilaikančios savo įsipareigojimų laikytis Paryžiaus susitarimo, padės skatinti rinkos drausmę ir bus svarbus indėlis į kredito įstaigų rizikos valdymo ir suderinimo strategijas.

1.6

Siekdamas padidinti skaidrumą ir skatinti tinkamą priežiūros stebėseną, visų pirma, su klimatu ir aplinka susijusios rizikos priežiūrą, ECB taip pat mano, kad, kaip siūloma naujoje Komisijos tvaraus finansavimo strategijoje (12), finansų įstaigos turėtų atskleisti savo perėjimo prie tvaraus vystymosi ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus, įskaitant tarpinius ir ilgalaikius tikslus ir informaciją apie tai, kaip jos planuoja sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką. Tai gali būti laikoma galinga priemone, padedančia finansų sistemai laikytis aiškių orientyrų, siekiant suderinamumo su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, kaip numato Paryžiaus susitarimas. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteiktos priemonės, skirtos rizikai, kylančiai dėl kredito įstaigų portfelių nesuderinamumo su pereinamojo laikotarpio tikslais, stebėti ir į ją reaguoti.

2.   Pasiūlytos direktyvos svarba ECB ir Eurosistemos tikslams ir uždaviniams

2.1

Su tvarumu susiję klausimai, visų pirma, klimato kaita, gali turėti įtakos tam, kaip centriniai bankai vykdo savo įgaliojimus, kaip nurodyta toliau (13). Vykdydamas rizikos ribojimo priežiūros užduotis ir prisidėdamas prie finansinio stabilumo, ECB remia ES politikos pastangas, kuriomis siekiama pagerinti su tvarumu susijusios finansinės rizikos nustatymą ir valdymą, kad būtų padidintas kredito įstaigų saugumas ir patikimumas bei finansų sistemos stabilumas. Šiomis aplinkybėmis pakankamai išsamus ir detalus informacijos apie riziką aplinkai atskleidimas taip pat palengvins susijusios rizikos rinkos kainodarą pagal atviros rinkos ekonomikos principą (14). Be to, tokia informacijos atskleidimo praktika taip pat sustiprintų Eurosistemos gebėjimą stebėti ir vertinti klimato kaitos poveikį pinigų politikos perdavimui.

2.2   Aktualumas pinigų politikai

2.2.1

Klimato kaita ir perėjimas prie tvaresnės ekonomikos daro poveikį kainų stabilumo prognozei – pagrindiniam ECBS tikslui – dėl jų poveikio makroekonominiams rodikliams, kaip antai, infliacijai, produkcijai, užimtumui, palūkanų normoms, investicijoms ir našumui, finansiniam stabilumui ir pinigų politikos perdavimui (15). Su klimato kaita susijusios fizinė ir pereinamojo laikotarpio rizika, be kita ko, gali turėti įtakos įmonių vertinimui ir kreditingumui, o tai turi grandininį poveikį kredito įstaigoms ir finansų sistemai (16). Nors metodikos, skirtos su klimatu susijusios rizikos bankams ir finansiniam stabilumui įvertinti, vis dar yra kuriamos, pagal turimas prognozes tikėtina, jog šios rizikos poveikis bus didelis (17). Tai savo ruožtu galėtų turėti įtakos pinigų politikos perdavimui, pavyzdžiui, dėl neišnaudojamu tampančio turto ir staigaus su klimatu susijusios finansinės rizikos perkainojimo. Be to, bankų sektoriuje gali sumažėti įkaito vertė ir gali kilti kredito nuostolių, galinčių pakenkti kredito įstaigų ir kitų finansinių tarpininkų kapitalo ir likvidumo padėčiai, taip susilpninant jų galimybes nukreipti lėšas realiajai ekonomikai. Todėl Centrinių bankų ir finansų sistemos žalinimo priežiūros institucijų tinklas (angl. Network of Central Banks and Supervisors for Greening the Financial System (NGFS)) rekomenduoja centriniams bankams apsvarstyti galimą klimato kaitos poveikį ekonomikai. NGFS teigia, kad šis poveikis gali būti svarbus pinigų politikai, net jei jis pasireiškia tik pasibaigus įprastam pinigų politikos vidutinės trukmės laikotarpiui (18).

2.2.2

Be to, siekdama kainų stabilumo tikslo, Eurosistema turi užtikrinti tinkamą savo balanso rizikos apsaugą, naudodama savo rizikos kontrolės sistemą. Todėl Eurosistema turi nustatyti, stebėti ir mažinti riziką, susijusią su kitomis sandorių šalimis, įkaitu, kurį ji priima vykdydama refinansavimo operacijas, ir turimu turtu, atsirandančiu dėl vienakrypčių sandorių, įskaitant nepiniginės politikos portfelį.

2.2.3

Šiuo atžvilgiu geresnė su tvarumu susijusios įmonių informacijos atskleidimo praktika labai padidintų Eurosistemos gebėjimą stebėti ir vertinti klimato kaitos poveikį pinigų politikos perdavimui, spręsti su klimatu susijusios finansinės rizikos, kurią ji jau turi savo balanse, problemą ir užtikrinti tinkamą Eurosistemos balanso rizikos apsaugą.

2.2.4

Be to, kaip paskelbta jos veiksmų plane, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją (19), Eurosistema nustatys atskleidimo reikalavimus privačiojo sektoriaus turtui kaip naują tinkamumo kriterijų arba kaip pagrindą diferencijuotai traktuoti įkaito ir turto pirkimo tikslais. Tokiuose reikalavimuose bus atsižvelgiama į ES politiką ir iniciatyvas, įskaitant pasiūlytą direktyvą, ir taip bus skatinama nuosekli informacijos atskleidimo praktika rinkoje.

2.3   Svarba finansiniam stabilumui

2.3.1

Pasiūlytos direktyvos tikslas užtikrinti patikimą, nuoseklią ir palyginamą informaciją apie įvairių sektorių įmonių patiriamą su klimato kaita susijusią riziką yra būtina sąlyga norint tiksliai įvertinti dėl klimato kaitos kylančią finansinę riziką (20). Geriau atskleidžiant su tvarumu susijusią informaciją, pagrįstą suvienodintais informacijos teikimo standartais ir pateikiamą automatizuotai nuskaitoma forma, labai padidėtų ECB gebėjimas stebėti klimato kaitos poveikį finansiniam stabilumui ir spręsti su juo susijusius klausimus.

2.4   Svarba prudencinei kredito įstaigų priežiūrai

2.4.1

Svarbios įstaigos, kurias tiesiogiai prižiūri ECB, turi atskleisti su klimatu susijusią reikšmingą riziką (21). Visų pirma, jos atskleis visos grupės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant galutinės grandies išmetamus teršalus, taip pat pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir pagrindinius rizikos rodiklius, kuriuos jos naudoja strategijos nustatymo ir rizikos valdymo tikslais (22). Be to, ECB yra įsipareigojęs parengti naujus rodiklius, kurie padėtų įvertinti kredito įstaigų anglies pėdsaką (23).

2.4.2

Be to, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (24) (toliau – Kapitalo reikalavimų reglamentas arba KRR) 449a straipsnyje nustatytų reikalavimų, Europos bankininkystės institucija (EBI) 2021 m. kovo mėn. paskelbė techninių įgyvendinimo standartų (ITS) projektus (25), kuriuose siūloma tam tikroms kredito įstaigoms taikyti panašius kiekybinius informacijos apie su klimato kaita susijusią pertvarką ir fizinę riziką atskleidimus, įskaitant informaciją apie su anglies dioksidu susijusio turto ir turto, kuriam būdingi lėtiniai ir ūmūs klimato kaitos įvykiai, pozicijas.

2.4.3

Todėl patikimi ir palyginami su klimatu ir aplinka susiję įmonių duomenys yra labai svarbūs, kad finansų įstaigos, įskaitant kredito įstaigas, galėtų tinkamai apskaičiuoti ir vėliau atskleisti klimato ir aplinkos rodiklius, įskaitant pagal prudencinę sistemą svarbią informaciją. Pasiūlymu išplėsti dabartinę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/95/ES (26) (toliau – Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva arba NFRD) taikymo sritį visoms didžiosioms įmonėms bus remiamos įstaigų pastangos rinkti atitinkamus duomenis. Išsamesni pasiūlytos direktyvos reikalavimai ir siūlomas prašomų duomenų skaitmeninimas palengvins nuoseklų jų rinkimą.

2.5   Svarba renkant statistinę informaciją

2.5.1

Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsniu ECB suteikiami įgaliojimai, padedant nacionaliniams centriniams bankams, rinkti statistinę informaciją, būtiną Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti ir prisidėti prie taisyklių ir praktikos, reglamentuojančių statistikos rinkimą, rengimą ir platinimą jo kompetencijos srityse, suderinimo. Vykdydamas savo uždavinius ir veiklą, ECB kiek įmanoma remiasi turimais duomenimis, kad apribotų atskaitingiesiems agentams tenkančią naštą. Kaip jau minėta, galimybė gauti aukštos kokybės su tvarumu susijusią išsamią ir apibendrintą informaciją yra būtina priimant informacija pagrįstus sprendimus, susijusius su pinigų politikos įgyvendinimu, rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir indėliu į sklandų kompetentingų institucijų vykdomos politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymą. Šiomis aplinkybėmis parengus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kuriuose būtų nurodyta, kokią informaciją įmonės turi atskleisti apie tvarumo veiksnius, ECB taip pat galėtų geriau atlikti savo funkcijas rengdamas statistinius rodiklius, susijusius su tvariu finansavimu (27). Tai savo ruožtu leistų ECB geriau rinkti statistinę informaciją, kad būtų galima atsižvelgti į aplinkos tvarumo veiksnius ir į juos sutelkti dėmesį.

2.5.2

Dėl šių priežasčių ECB palankiai vertina tai, kad pagal pasiūlytą direktyvą įmonės teiks informaciją apie tvarumą vienu elektroniniu (XHTML) formatu (28). Daugybė duomenų, kurie bus gauti įgyvendinant pasiūlytą direktyvą, turėtų atitikti ES duomenų strategijos ir Skaitmeninių finansų strategijos tikslus (29), visų pirma, tikslą sukurti bendrąją rinką, kurioje duomenys galėtų būti perduodami ES viduje ir tarp sektorių, kad būtų išnaudotas naujos kartos duomenų potencialas viešojo intereso labui ir skatinamas duomenimis grindžiamas finansavimas. Šių tikslų įgyvendinimas padėtų oficialiems statistikos specialistams pagerinti jų duomenų ir metaduomenų reikšmingumą, savalaikiškumą ir gylį.

2.5.3

Šiuo tikslu ECB tvirtai remia tai, kad informaciją teikiantys subjektai naudotų tarptautiniu mastu sutartus standartus, pvz., pasaulinį juridinio asmens identifikatorių, kaip 2020 m. rekomendavo Europos sisteminės rizikos valdyba (30), arba kitus suderintus standartus kaip unikalius identifikatorius informacijos teikimo reikalavimams įvykdyti. ECB mano, kad šių identifikatorių naudojimas, kai įmanoma, informacijos teikimo standartuose, kurie turi būti parengti, padidins statistinės informacijos patikimumą ir jos apimtį, leisdama įmonių tvarumo duomenis susieti su kitais ECBS renkamos statistinės informacijos šaltiniais (pvz., atskirų balanso duomenimis ir (arba) „AnaCredit“ atskirų bankų paskolų duomenimis), taip palengvindamas analitinį darbą ir remdamas politikos formavimą.

2.6   Su pinigų politika nesusiję portfeliai

2.6.1

Patikimi duomenys tvarumo klausimais taip pat bus labai svarbūs tvarioms investicijoms į su pinigų politika nesusijusius portfelius. Eurosistema neseniai susitarė dėl bendros pozicijos dėl su klimato kaita susijusių tvarių ir atsakingų investicijų į eurais išreikštus su pinigų politika nesusijusius portfelius, siekdama šių rūšių portfelių atveju per dvejus metus pradėti su klimatu susijusios informacijos atskleidimą (31).

3.   Pasiūlytos direktyvos taikymas centriniams bankams

3.1

Pasiūlytoje direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti netaikyti įpareigojimo atskleisti su tvarumu susijusią informaciją tam tikroms įmonėms, kurioms netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (32) (toliau – Kapitalo reikalavimų direktyva), įskaitant centrinius bankus (33). Kadangi tam tikri centriniai bankai iš tiesų gali būti laikomi įmonėmis pagal Apskaitos direktyvą (34) ir todėl iš esmės patektų į pasiūlytos direktyvos taikymo sritį, palankiai vertintina tai, kad atitinkamoms valstybėms narėms suteikiama galimybė neįtraukti centrinių bankų į šią taikymo sritį.

3.2

Nors ECB pasiūlyta direktyva netaikytina, jo paties atskleidžiamai informacijai pagal pasiūlytą direktyvą galėtų būti taikomi bendri informacijos teikimo standartai tiek, kiek jie gali būti pritaikyti konkretiems ECB tikslams. Pavyzdžiui, 2021 m. ECB, atsižvelgdamas į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (35) reikalavimus, jau pradėjo plėsti savo esamą aplinkosaugos ataskaitų teikimo sistemą, kad į ją būtų įtraukti ekonominiai, valdymo ir socialiniai klausimai. ECB siekia tvarumo ataskaitas pradėti skelbti 2022 m. (pirmoji ataskaita būtų apie 2021 m. ECB veiklos rezultatus) (36).

3.3

Be to, kaip nurodyta pirmiau, Eurosistema įsipareigojo per ateinančius dvejus metus pradėti atskleisti su klimato kaita susijusią informaciją apie savo nepiniginės politikos portfelius, išreikštus eurais (37), ir nuo 2023 m. pirmojo ketvirčio atskleis su klimato kaita susijusią informaciją apie turtą, įsigytą pagal pinigų politikos bendrovių sektoriaus pirkimo programą. Be to, neseniai ECB pateikto veiksmų plano įtraukti klimato kaitos aspektus į savo pinigų politikos strategiją įgyvendinimas bent jau atitiks pažangą, padarytą įgyvendinant ES politiką ir iniciatyvas aplinkos tvarumo informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo srityje, įskaitant pasiūlytą direktyvą (38). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu trūksta aukštos kokybės duomenų, Eurosistemos atskleidžiamai tvarumo informacijai būtų labai naudingas informacijos apie įmones, patenkančias į pasiūlytos direktyvos taikymo sritį, atskleidimas, kai tik tokia informacija yra prieinama. Taigi, remiant su klimato kaita susijusios informacijos teikimo standartizavimą, pasiūlytoje direktyvoje nustatyti informacijos atskleidimo standartai savo ruožtu galėtų palengvinti būsimą pačios Eurosistemos su klimatu susijusios informacijos atskleidimą. ECB apsvarstys, ar bendri informacijos teikimo standartai ar jų dalys ateityje galėtų būti naudojami kaip pagrindas atskleisti su klimatu susijusią informaciją, kartu atsižvelgdamas į ECB uždavinių ir tikslų specifiką.

4.   Pasiūlytos direktyvos taikymo sritis

4.1

Pagal pasiūlytą direktyvą nuo 2023 m. sausio 1 d. visoms didžiosioms įmonėms ir nuo 2026 m. sausio 1 d. visoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, būtų privaloma atskleisti su tvarumu susijusią informaciją (39). ECB palankiai vertina išplėstą pasiūlytos direktyvos taikymo sritį visoms didžiosioms įmonėms, kaip apibrėžta Apskaitos direktyvoje, palyginti su siauresne NFRD taikymo sritimi, pagal kurią reikalaujama, kad informaciją privalo atskleisti tik didelės viešojo intereso įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 500 darbuotojų (40). ECB taip pat pritaria pasiūlytos direktyvos išplėtimui įtraukiant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios įtrauktos į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus. Būtina išplėsti įmonių atskleidžiamos informacijos apimtį, kad finansų įstaigos, visų pirma, kredito įstaigos, galėtų geriau įvykdyti savo tvarumo informacijos atskleidimo reikalavimus ir galėtų valdyti savo tvarumo, ypač su klimatu susijusios, rizikos pozicijas. MVĮ vaidina centrinį vaidmenį Europos ekonomikoje ir joms ne tik pačioms kyla su klimatu susijusi rizika, bet jos vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant ES perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Todėl iš MVĮ gauti patikimą, nuoseklią ir palyginamą su tvarumu susijusią informaciją yra svarbu visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant, kaip jau minėta, finansų įstaigas, kurioms reikia atitinkamos patikimos informacijos apie jų partnerius, kad galėtų sustiprinti savo pačių rizikos valdymą ir priimti informacija pagrįstus finansavimo sprendimus, susijusius su MVĮ.

4.2

Kartu ECB pripažįsta, kad su papildomais informacijos teikimo reikalavimais susijusi administracinė našta gali turėti neproporcingą poveikį mažesnėms įmonėms, ir pabrėžia, kad svarbu išvengti pernelyg didelės administracinės naštos MVĮ. Šiuo atžvilgiu ECB palankiai vertina tai, kad pasiūlyta direktyva siekiama sumažinti papildomą atskaitomybės naštą mažesnėms įmonėms, numatant laipsniško įvedimo metodą ir supaprastintus informacijos teikimo standartus biržinėms MVĮ, kuriuos turi parengti Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG) (41). Šis proporcingas metodas taip pat turėtų užtikrinti, kad papildomi kredito įstaigų informacijos teikimo reikalavimai, susiję su jų sandorio šalimis, nedarytų neigiamo poveikio MVĮ galimybėms gauti finansavimą.

4.3

Nors dėl pirmiau nurodytų priežasčių ECB iš esmės pritaria proporcingam požiūriui į MVĮ, ECB laikosi nuomonės, kad supaprastintų informacijos teikimo standartų taikymo tvarkaraštis galėtų būti paankstintas, palyginti su tuo, kas šiuo metu numatyta pasiūlytoje direktyvoje. Be to, bus svarbu, kad siūlomais MVĮ taikytinais supaprastintais informacijos teikimo standartais būtų užtikrintas pakankamas palyginamos ir nuoseklios informacijos lygis, kad būtų galima tinkamai įvertinti su tvarumu susijusią riziką ir suderinti atitinkamas MVĮ su perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

4.4

ECB pažymi, kad dauguma pasiūlytos direktyvos dalių taip pat būtų taikomos kredito įstaigoms. Visų pirma, pagal pasiūlytą direktyvą kredito įstaigos turės atskleisti su tvarumu susijusią informaciją. Tačiau iš dabartinės redakcijos neaišku, ar pasiūlytą direktyvą ketinama taikyti visoms kredito įstaigoms, neatsižvelgiant į jų dydį, ar tik kredito įstaigoms, kurios laikomos didžiosiomis įmonėmis arba įmonėmis, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose. Pasiūlytos direktyvos konstatuojamosiose dalyse (42) teigiama, kad informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi kredito įstaigoms, jei jos atitinka tam tikrus dydžio kriterijus. Tačiau šis taikymo kredito įstaigoms apribojimas, pagrįstas tam tikrais dydžio kriterijais, aiškiai neišplaukia iš pasiūlytos direktyvos straipsnių (43). Veikiau atitinkamas nuostatas taip pat būtų galima suprasti kaip numatančias, kad koordinavimo priemonės būtų taikomos kredito įstaigoms, neatsižvelgiant į jų dydį. Atsižvelgdamas į pasiūlytos direktyvos konstatuojamosiose dalyse išreikštą teisėkūros tikslą, ECB siūlo patikslinti šį aspektą, numatant, kad informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai būtų taikomi tik toms kredito įstaigoms, kurios taip pat atitinka dydžio kriterijus (44). Be to, reikėtų užtikrinti minimalų suderinimą su informacijos apie aplinkos, socialinę ir valdymo riziką atskleidimo apimtimi pagal KRR, visų pirma, pagal to reglamento 449a straipsnį, pagal kurį vertinant, ar kredito įstaiga laikoma didele, atsižvelgiama į dydžio ir sudėtingumo kriterijus.

5.   Privalomi bendri informacijos teikimo standartai

5.1

Pasiūlyta direktyva bus nustatyti privalomi bendri informacijos teikimo standartai, kuriuos Komisija priims kaip deleguotuosius aktus (45). Bendri pakankamos kokybės informacijos teikimo standartai, kuriais grindžiamas palyginamas, skaidrus ir patikimas su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas, yra labai svarbūs kuriant labiau palyginamus ir patikimesnius tvarumo rodiklius, teisingą su tvarumu susijusios (finansinės ir nefinansinės) rizikos vertinimą, taigi ir turto kainodarą bei rizikos kontrolės priemonių kalibravimą. Tai būtų naudinga kredito įstaigoms valdant riziką, teikiant vidaus ataskaitas ir viešai atskleidžiant informaciją apie aplinkos, socialinę ir valdymo (ASV) riziką ir, kaip jau minėta, centriniams bankams ir priežiūros institucijoms, kai jie atlieka analizę ir vykdydami savo įgaliojimus įtraukia su klimatu susijusius aspektus (46).

5.2

Atsižvelgiant į pasiūlytos direktyvos turinį, bendri informacijos teikimo standartai, kuriuos reikia priimti, taip pat turėtų apimti dvigubo reikšmingumo perspektyvą, daugiausia dėmesio skiriant klausimams, kurie daro įtaką bendrovių veiklos rezultatams, padėčiai ir raidai (finansinis reikšmingumas), taip pat informacijai apie platesnį įmonių poveikį aplinkai ir socialinį poveikį (toliau – aplinkosauginis ir socialinis reikšmingumas). Bendri informacijos teikimo standartai turėtų apimti bent jau standartizuotus ir palyginamus duomenų straipsnius, kurie yra svarbūs analizuojant su klimatu susijusią finansinę riziką (tiek pereinamojo laikotarpio, tiek fizinę) (47). Tai apima, pavyzdžiui, turto ir (arba) įrenginių geografinę vietą ir verslo veiklą bei su tuo susijusį poveikį aplinkai, įmonių klasifikaciją pagal sektorius ir atitinkamą finansinių pozicijų sutelkimą pagal sektorius, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (1-3 taikymo sritis) (48) ir anglies dioksido intensyvumą. Bendruose informacijos teikimo standartuose turėtų būti pateiktos aiškios gairės dėl metodikos, naudojamos su klimato kaita susijusios rizikos finansiniam poveikiui atskleidžiančiai įmonei kiekybiškai įvertinti. ECB taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlytoje direktyvoje numatyta priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodyta informacija, kurią įmonės turi pateikti ir kuri yra būdinga tam sektoriui, kuriame jos veikia (49). Atsižvelgiant į pasiūlytos direktyvos turinį, bendruose informacijos teikimo standartuose taip pat turėtų būti numatyta išsamios ir palyginamos informacijos apie politiką, kurią įmonės vykdo siekdamos pašalinti ir valdyti galimą tos rizikos poveikį, atskleidimas (50). Tokiame kontekste į informacijos teikimo standartus turėtų būti įtraukti kiekybiniai rodikliai, kurie apima daugiau nei iš esmės kokybinį esamos informacijos atskleidimo pobūdį ir kurie palengvintų su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo naudojimo galimybes ir palyginamumą.

5.3

Šiuo atžvilgiu ECB taip pat pritaria tam, kad į pasiūlymą būtų įtraukti į ateitį orientuoti tikslai. Šiuo metu NFRD trūksta į ateitį orientuotų tvarumo rodiklių, kurie vis dėlto yra labai svarbūs ankstyvam rizikos nustatymui ir aktyviam rizikos mažinimo priemonių formulavimui. Tai yra būtina nustatant tikslus ir analizuojant scenarijus. Todėl ECB tvirtai remia pasiūlytos direktyvos nuostatą, kad į teiktiną informaciją turėtų būti įtraukti „planai, <...> kuriais užtikrinama, kad įmonės verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C“ (51). Tokia į ateitį orientuota informacija turėtų būti išreikšta standartinėmis ir lengvai palyginamomis sąlygomis, pagrįsta suderinta metodika ir ją turėtų patikrinti išorės trečiosios šalys, kaip numatyta pasiūlytoje direktyvoje, kad būtų užtikrintas jos pasitikėjimas ja ir jos patikimumas.

5.4

Pasiūlytoje direktyvoje numatyta, kad su ECB turi būti konsultuojamasi dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų, ir nurodoma, kad ECB, nusprendęs pateikti savo nuomonę dėl tokių standartų, turėtų ją pateikti per du mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija kreipėsi į jį dėl konsultacijos (52). ECB yra pasirengęs pateikti tokią nuomonę per siūlomą dviejų mėnesių laikotarpį. Be to, ECB palankiai vertina tai, kad viešosioms institucijoms ir Europos institucijoms numatomas labai svarbus vaidmuo deleguotųjų aktų teisėkūros procese (53), ir sieks bendradarbiauti su jomis.

6.   Suderinimas su kitais ES teisės aktais

6.1

ECB tvirtai remia pasiūlytoje direktyvoje nurodytą tikslą užtikrinti informacijos apie tvarumą teikimo standartų ir kituose ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų nuoseklumą (54). Standartai, visų pirma, turėtų būti suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (55) nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais ir jais turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinius rodiklius ir metodikas, nustatytus įvairiuose deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Taksonomijos reglamentą, lyginamųjų indeksų administratoriams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 (56) taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalius standartus, taip pat į bet kokį EBI atliktą darbą įgyvendinant KRR (57) III ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimus. ECB remia iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklumą ir kuo labiau sumažinti informacijos teikimo įsipareigojimų, kylančių iš skirtingų teisės aktų tekstų, sudėtingumą. Dėl įpareigojimų dubliavimosi ir dėl taikomų reikalavimų apibrėžčių, taikymo srities ir tikslų nenuoseklumo įmonėms kyla nereikalingų sunkumų ir dviprasmiškumo (58) ir apskritai mažėja ES reguliavimo sistemos skaidrumas ir tarptautinis patrauklumas. Tais atvejais, kai tokių pasikartojimų ir neatitikimų negalima suderinti apibendrinus juos ES informacijos apie tvarumą teikimo standarte, kaip antai, tais atvejais, kai jie kyla iš teisės aktų, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę atlikti bendrą tvaraus finansavimo teisės aktų sistemos peržiūrą, įskaitant galimus tikslinius teisės aktų pakeitimus, kad būtų racionalizuota ir supaprastinta teisinė aplinka.

6.2

ECB pabrėžia, kad pasiūlyta direktyva turėtų būti siekiama visiško suderinimo su kitais ES teisės aktais ir turėtų būti kuo labiau sumažinta ir idealiu atveju pašalinta esamų ar būsimų neatitikimų, kurie gali atsirasti dinamiškai, rizika, nes įvairios teisėkūros priemonės laikui bėgant lygiagrečiai kinta. Kadangi visi minėti teisės aktai yra tarpusavyje susiję ir priklauso nuo tinkamai veikiančių kiekviename iš jų nustatytų informacijos teikimo reikalavimų, atskirus komponentus pakeitus nekoordinuotai, sistema gali tapti neatspari. Visų pirma, pasiūlytoje direktyvoje numatyta kas trejus metus peržiūrėti informacijos apie tvarumą teikimo standartus (59), tuo tarpu kiti teisės aktai išliks statiški. Dėl to ilgainiui gali kilti neatitikimų rizika. ECB remia holistines visos tvaraus finansavimo sistemos peržiūras, o ne lygiagrečias ir nekoordinuotas kiekvieno atskiro teisės akto peržiūras.

6.3

Atsižvelgiant į Taksonomijos reglamento svarbą ES tvarių finansų darbotvarkėje, pagal pasiūlytą direktyvą dėl įmonių informacijos apie tvarumą atskleidimo atskleidžiama informacija turėtų atitikti Taksonomijos reglamente nustatytus informacinius reikalavimus ir leisti bendrovėms ir kitiems agentams, kuriems taikomos Taksonomijos reglamente nustatytos taksonomijos prievolės, gauti visą svarbią informaciją, kurios jiems reikia, kad jie galėtų laikytis Taksonomijos reglamente nustatytų įpareigojimų atskleisti informaciją apie produktus ir įmonių lygmeniu.

7.   Suderinimas su tarptautinėmis iniciatyvomis

7.1

ECB taip pat palankiai vertina tai, kad pagal pasiūlytą direktyvą ES informacijos apie tvarumą teikimo standartai turėtų remtis tarptautinėmis informacijos apie tvarumą teikimo iniciatyvomis ir prie jų prisidėtų (60). Dėl to, kad nėra visuotinai standartizuotos informacijos atskleidimo sistemos, skirtingų jurisdikcijų palyginamumas ir nuoseklumas yra nepakankamas, gali atsirasti nereikalingų kliūčių tarptautiniams tvarių finansų srautams, tai gali lemti nevienodas veiklos sąlygas skirtingose jurisdikcijose, o tai gali turėti neigiamą poveikį ES įmonėms, be to, ES įmonėms ir finansų įstaigoms gali išaugti kaštai. Todėl ECB remia pasauliniu mastu koordinuojamas pastangas, kuriomis siekiama suvienodinti bendrus skaidrumo ir informacijos atskleidimo standartus pasauliniu lygmeniu, visų pirma, Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondo (angl. International Financial Reporting Standards (IFRS) Foundation) pasiūlymą įsteigti naują Tvarumo standartų tarybą ir parengti su klimatu susijusios informacijos teikimo ir kitų tvarumo sričių standartus. IFRS fondas turėtų parengti tokį standartą kartu su Europos finansinės atskaitomybės patariamąja grupe (EFRAG), kad užtikrintų IFRS ir ES standartų suderinimą ir tarpusavio suderinamumą. Bet koks tarptautinis standartas turėtų atitikti pasaulinę geriausiąją praktiką ir idealiu atveju turėtų apimti visus tvarumo aspektus, atitinkančius pasiūlytos direktyvos turinį. Pagal šį standartą bendrovės turėtų atskleistų ne tik informaciją, turinčią įtakos įmonės vertei, bet ir informaciją apie platesnį įmonės poveikį aplinkai ir socialinį poveikį („dvejopas požiūris į reikšmingumą“). Iniciatyvos, kurių imamasi regioniniu ar pasauliniu lygmeniu, neturėtų trukdyti ES imtis tolesnių veiksmų pritaikant savo informacijos apie tvarumą teikimo standartus pagal pasiūlytą direktyvą, atsižvelgiant į pačios ES užmojus ir teisinę sistemą, kartu užtikrinant suderinimą ir nuoseklumą su tarptautinėmis iniciatyvomis.

8.   Nuostatos dėl audito

8.1

ECB pritaria tam, kad būtų sukurtas įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą tikrinimo procesas, įvedant privalomą auditą (61). Svarbu, kad privalomas auditas apimtų ne tik retrospektyvią, bet ir į ateitį orientuotą informaciją, taip suteikiant tikrumo visiems suinteresuotiesiems subjektams ir užtikrinant informacijos atskleidimo ir įsipareigojimų patikimumą. Didesnis pateiktos informacijos patikimumas padės plėtoti ir vėliau gilinti finansų rinkas ne tik atsižvelgiant į būtiną pereinamojo laikotarpio finansavimą, bet ir siekiant apsidrausti nuo su tvarumu susijusios rizikos. Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM (2021) 189 final.

(2)  Žr. dokumentą „Tvarių finansų apžvalga“, paskelbtą Komisijos interneto svetainėje www.ec.europa.eu.

(3)  2019 m. gruodžio 11 d. Komisija paskelbė komunikatą „Europos žaliasis kursas“; žr. COM(2019) 640 final.

(4)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(5)  Žr. 12 konstatuojamąją dalį. Taip pat žr. „Su klimato kaita susijusi rizika finansiniam stabilumui“, Specialioji ECB finansinio stabilumo apžvalgos funkcija, 2021 m. gegužės mėn., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(6)  Žr. Eurosistemos atsakymo į Europos Komisijos viešas konsultacijas dėl atnaujintos tvarių finansų strategijos ir Nefinansinės informacijos teikimo direktyvos peržiūros 24 ir paskesnius punktus, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(7)  Žr. Christine Lagarde kalbą „Kuriant Europos žaliųjų kapitalo rinkų sąjungą“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(8)  Pavyzdžiui, apie 60 proc. visų 2020 m. pasaulyje išleistų žaliųjų pirmaeilių neužtikrintų obligacijų yra ES kilmės. Investicijos į aplinkos apsaugą, socialinės investicijos ir investicijos į įmonių valdymą taip pat yra sutelktos Europoje – daugiau kaip pusė obligacijų fondų yra euro zonoje. Be to, 2020 m. maždaug pusė pasaulyje išleistų žaliųjų obligacijų buvo obligacijos eurais.

(9)  Žr. Christine Lagarde kalbas „Kuriant Europos žaliųjų kapitalo rinkų sąjungą“ ir „Ekologiško ir skaitmeninio ekonomikos atsigavimo finansavimas“, paskelbtas ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(10)  Žaliųjų obligacijų rinkoje jau yra beveik du kartus daugiau tarptautinio turto nei likusiose Europos obligacijų rinkose. Tai rodo, kad toliau plėtojant žaliųjų obligacijų rinką būtų stiprinama ES finansinė integracija. Žr. 2020 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo peržiūros 5 skyrių, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(11)  Žr. pasiūlytos direktyvos 48 konstatuojamąją dalį.

(12)  Žr. 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija, COM(2021) 390 final.

(13)  Žr. Nuomonės CON/2021/12 2.4 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“.

(14)  Žr. 6 išnašoje nurodyto Eurosistemos atsakymo p. 2.

(15)  Žr. 2021 m. liepos 8 d. pranešimą spaudai „ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(16)  Taip pat žr. „Su klimato kaita susijusi rizika finansiniam stabilumui“, Specialioji ECB finansinio stabilumo apžvalgos funkcija, 2021 m. gegužės mėn., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(17)  Žr. Nuomonės CON/2021/12 2.4 dalį; Nuomonės CON/2021/22 2.2 dalį; Isabel Schnabel, „Niekada neiššvaistykite krizės: COVID-19, klimato kaita ir pinigų politika“, virtuali apskritojo stalo diskusija „Tvarus atsakas į krizes Europoje“, INSPIRE mokslinių tyrimų tinklas, 2020 m. liepos 17 d., paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(18)  Žr. Nuomonės CON/2021/12 2.4 dalį; „Klimato kaita ir pinigų politika: Pradinės įžvalgos“, 2020 m. birželio mėn., paskelbta Finansų sistemos žalinimo centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklo interneto svetainėje www.ngfs.net, p. 3.

(19)  Žr. 2021 m. liepos 8 d. pranešimą spaudai „ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(20)  Žr. ECB ir ESRV projektų grupę klimato rizikos modeliavimo klausimais, „Su klimato kaita susijusi rizika ir finansinis stabilumas“, 2021 m. liepos mėn., p. 9, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(21)  Žr. 2020 m. gegužės mėn. ECB Bankų priežiūros tarnybos gaires „Guide on Climate-related and environmental Risk“, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(22)  Žr. 2020 m. gegužės mėn. ECB Bankų priežiūros tarnybos gaires „Guide on Climate-related and environmental Risk“, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(23)  Žr. 2021 m. liepos 8 d. pranešimą spaudai „ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(24)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(25)  Žr. „Techniniai įgyvendinimo standartai (ITS) dėl prudencinės informacijos apie ASV riziką pagal KRR 449a straipsnį“, paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu.

(26)  Žr. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(27)  Taip pat žr. 2021 m. liepos 8 d. pranešimą spaudai „ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu, kuriame patvirtinama, kad ECB sukurs rodiklius, apimančius atitinkamas žaliąsias finansines priemones, finansų įstaigų dėl jų portfelių patiriamą fizinę su klimatu susijusią riziką ir finansų įstaigų anglies dioksido išmetimo rodiklį.

(28)  Žr. pasiūlytos direktyvos 48 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19) (toliau – Apskaitos direktyva) įtraukiamas naujas 19d straipsnis.

(29)  Žr. pasiūlytos direktyvos 48 konstatuojamąją dalį.

(30)  Žr. 2020 m. rugsėjo 24 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendaciją dėl juridinių asmenų identifikavimo (ESRV/2020/12).

(31)  Žr. 2021 m. vasario 4 d. pranešimą spaudai apie tai, kad Eurosistema pritaria bendrai pozicijai dėl kitais nei pinigų politikos tikslais laikomų portfelių investicijų, tvarių klimato kaitos atžvilgiu, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(32)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(33)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kurioje daroma nuoroda į Kapitalo reikalavimų direktyvos 2 straipsnio 5 dalies 2-23 punktus.

(34)  Žr. Apskaitos direktyvos I ir II priedus.

(35)  Žr. Grįžtamąjį ryšį dėl atsakymo į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2019 m. metinės ataskaitos, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(36)  Žr. Grįžtamąjį ryšį dėl atsakymo į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2019 m. metinės ataskaitos, paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(37)  Žr. 2021 m. vasario 4 d. pranešimą spaudai apie tai, kad Eurosistema pritaria bendrai pozicijai dėl kitais nei pinigų politikos tikslais laikomų portfelių investicijų, tvarių klimato kaitos atžvilgiu, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(38)  Žr. 2021 m. liepos 8 d. pranešimą spaudai „ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(39)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 3 punktą, kuriuo pakeičiamas Apskaitos direktyvos 19a straipsnis.

(40)  Apskaitos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje didžiosios įmonės apibrėžiamos kaip įmonės, kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių balanso datą viršija šias ribas: a) bendra balanso suma: 20 000 000 EUR; b) grynosios pajamos: 40 000 000 EUR; c) vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250. NFRD, priešingai, taikoma tik didžiosioms įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų ir kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta Apskaitos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje (dabartinė Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 1 dalis).

(41)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į Apskaitos direktyvą įtraukiamas 19c straipsnis dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų MVĮ.

(42)  Žr. pasiūlytos direktyvos 23 konstatuojamąją dalį.

(43)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 1 ir 3 punktus, kuriais atitinkamai iš dalies keičiamas Apskaitos direktyvos 1 straipsnis ir pakeičiamas 19a straipsnis.

(44)  Kaip siūloma pridedamame techniniame priede.

(45)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į Apskaitos direktyvą įtraukiamas 19b straipsnis.

(46)  Žr. 6 išnašoje nurodyto Eurosistemos atsakymo p. 26.

(47)  Taip pat žr. 2020 m. gegužės mėn. ECB Bankų priežiūros tarnybos dokumentą „Guide on Climate-related and environmental risks“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(48)  Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokole išskiriamas tiesioginis bendrovių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iš nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų šaltinių (1 taikymo sritis), netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis perkant elektros energiją, garą, šildymą ar vėsinimą (2 taikymo sritis) ir visas kitas netiesioginis išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant visų pirma įmonių vertės grandinėje tiek tiekėjų, tiek vartotojų grandyje (3 taikymo sritis).

(49)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į Apskaitos direktyvą įterpiamas 19b straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis.

(50)  Taip pat žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 3 punktą, kuriame pakeičiamas Apskaitos direktyvos 19a straipsnis ir į to straipsnio 2 dalį įtraukiamas naujas d punktas.

(51)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 3 punktą, kuriuo pakeičiama Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 2 dalis.

(52)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 11 punktą, kuriuo iš dalies keičiamas Apskaitos direktyvos 49 straipsnis.

(53)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 11 punktą, kuriuo iš dalies keičiamas Apskaitos direktyvos 49 straipsnis.

(54)  Žr. pasiūlytos direktyvos 35 konstatuojamąją dalį.

(55)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(56)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

(57)  Žr. pasiūlytos direktyvos 35 konstatuojamąją dalį.

(58)  Žr. 6 išnašoje nurodyto Eurosistemos atsakymo p. 29.

(59)  Žr. pasiūlytos direktyvos 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į Apskaitos direktyvą įtraukiama 19b straipsnio 1 dalis.

(60)  Žr. pasiūlytos direktyvos 37 konstatuojamąją dalį.

(61)  Žr. pasiūlytos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87), 3 straipsnį.