EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 27

COM(2020) 668 final

2020/0308(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Visais žvejybos galimybių reglamentais žuvų išteklių žvejybos mastas turi būti ribojamas tiek, kad atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bendruosius tikslus. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (pagrindiniu reglamentu) nustatomi laimikio ir žvejybos pastangų ribojimo metinių pasiūlymų tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Sąjungos žuvininkystė būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai darni.

Žvejybos galimybės nustatomos per kasmetinį valdymo ciklą (giliavandenių žuvų išteklių atveju – kas dvejus metus). Tačiau tai netrukdo diegti ilgalaikių išteklių valdymo strategijų. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Šiaurės jūros 1 ir vakarų vandenų 2 daugiamečius planus, jie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis pasiūlymas apima tiek žvejybos galimybes, kurias Sąjunga nustato autonomiškai, Be to, jame minimos ir žvejybos galimybės, skiriamos atsižvelgiant į daugiašales arba dvišales konsultacijas dėl žvejybos. Konsultacijų rezultatai įgyvendinami žvejybos galimybes paskirstant valstybėms narėms, remiantis santykinio stabilumo principu.

Taigi šis pasiūlymas, be autonominių Sąjungos išteklių, taikomas ir:

·bendriems ištekliams, t. y. ištekliams, kurie Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų vandenyse turi būti valdomi bendrai su Jungtine Karalyste, o Šiaurės jūroje ir Skagerake – bendrai su Norvegija, arba ištekliams, dėl kurių konsultuojasi Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) pakrantės valstybės;

·žvejybos galimybėms, nustatytoms regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) sudarytais susitarimais.

Kai kurios žvejybos galimybės šiame pasiūlyme pažymėtos pm (pro memoria). Taip yra dėl to, kad:

–priimant pasiūlymą dar neturima rekomendacijų dėl kai kurių išteklių arba

–atitinkamų RŽVO nustatytų laimikio limitų ir kitų rekomendacijų dar laukiama, nes dar nebuvo šių organizacijų metinių susitikimų, arba

–kai kurių Grenlandijos vandenų išteklių, bendrų išteklių arba žvejybos galimybių, kuriomis keičiamasi su trečiosiomis valstybėmis, duomenų dar nėra, nes nebaigtos konsultacijos su Grenlandija ir tomis trečiosiomis valstybėmis.

ES ir Jungtinės Karalystės susitarime dėl išstojimo nustatytas pereinamasis laikotarpis baigiasi 2020 m. pabaigoje, nes Jungtinė Karalystė pareiškė, kad nėra suinteresuota jo pratęsti. Todėl prie išteklių, dėl kurių 2021 ir 2022 m. žvejybos galimybių kvotų dalių Komisijai reikės konsultuotis su Jungtine Karalyste, pažymima pro memoria, kol paaiškės vykstančių derybų dėl bendradarbiavimo dėl šių išteklių, įskaitant žvejybos galimybes, kvotų dalis ir prieigą prie Jungtinės Karalystės vandenų, rezultatai.

Žvejybos galimybių nustatymo principas

Kaip paprastai, savo metiniame Komunikate „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020) 248, toliau – komunikatas) Komisija apžvelgė padėtį, į kurią privaloma atsižvelgti rengiant žvejybos galimybių pasiūlymus. Remiantis turimų mokslinių rekomendacijų išvadomis Komunikate apžvelgiama išteklių būklė ir paaiškinamas žvejybos galimybių nustatymo procesas.

Reaguodama į Komisijos prašymą, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2020 m. birželio 30 d. pateikė kasmetinę rekomendaciją dėl dalies į šį pasiūlymą įtrauktų žuvų išteklių.

ICES pateiktos mokslinės rekomendacijos yra išsamiai grindžiamos turimais duomenimis – visiškai įvertinti gali būti tik tie ištekliai, apie kuriuos surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad būtų galima apytiksliai apskaičiuoti išteklių dydį ir prognozuoti, kaip jie reaguos į įvairius naudojimo scenarijus (tai vadinama laimikio variantų lentele, angl. catch scenario table). Jei mokslo įstaigos turi pakankamai duomenų, jos gali pateikti apytikslius žvejybos galimybių koregavimo, kuriuo užtikrinamas ištekliaus didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (angl. santr. MSY), vertinimus. Tokiu atveju rekomendacija vadinama MSY rekomendacija. Kitais atvejais mokslo įstaigos, rengdamos rekomendacijas dėl žvejybos galimybių lygio, kliaunasi atsargumo principu. ICES tuo tikslu taikoma metodika pateikiama jos paskelbtoje medžiagoje apie rekomendacijų dėl išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, įgyvendinimą 3 .

Visos siūlomos žvejybos galimybės atitinka Komisijos gautas mokslines rekomendacijas dėl išteklių būklės, kuriomis pasinaudota taip, kaip išdėstyta komunikate.

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 įvestas įpareigojimas iškrauti laimikį

Pagrindiniu BŽP reglamentu nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį palaipsniui įvestas 2015–2019 m. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį galioja visiems ištekliams, kuriems taikomi laimikio limitai. Gali būti taikomos tam tikros pagrindiniame reglamente numatyto įpareigojimo iškrauti laimikį išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis Komisija priėmė deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatomi konkretūs išmetimo į jūrą mažinimo planai, pagal kuriuos, remiantis de minimis išimtimis arba dideliu išgyvenamumu grindžiamomis išimtimis, leidžiama į jūrą išmesti ribotą laimikio kiekį.

Pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti laimikį, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalimi, siūlomos žvejybos galimybės turi atspindėti pokytį, kad skaičiuojamas nebe iškraunamas, o sužvejotas kiekis, nes nebeleidžiama išmesti žuvų į jūrą. Tai grindžiama gautomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl žuvų išteklių, žvejojamų vykdant žvejybą, nurodytą pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 1 dalyje. Žvejybos galimybes taip pat reikėtų nustatyti vadovaujantis kitomis susijusiomis nuostatomis, t. y. 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės).

Todėl siekdama atsižvelgti į tai, kad įpareigojimas iškrauti laimikį jau taikomas visapusiškai, Komisija BLSK siūlo remdamasi nebe iškrovimo rekomendacijomis, kaip anksčiau, o laimikio rekomendacijomis. Siūlant Sąjungos kvotas atsižvelgiama į tai, kad taikant įvestas išimtis tam tikri riboti laimikio kiekiai visgi bus išmetami į jūrą, taigi nebus iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas. Todėl tie kiekiai išskaičiuojami iš Sąjungos kvotų.

Metų sandūros lankstumo priemonės

Galiausiai reikia atsižvelgti į pagrindinio BŽP reglamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 sąsajas. Pastarajame nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas, skirtas atitinkamai ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, ir ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikomi. Neseniai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą ir trukdytų siekti BŽP tikslų, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai negali būti taikomi kartu su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytos metų sandūros lankstumo priemonės neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai jų taikymas trukdytų pasiekti BŽP tikslus, ypač dėl išteklių, kurių neršiančių žuvų biomasė nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim).

Europinių upinių ungurių ištekliams taikomos priemonės

Komisija siūlo toliau taikyti europinių upinių ungurių ištekliams skirtą priemonių rinkinį.

Paprastųjų vilkešerių ištekliams taikomos priemonės

Paprastųjų vilkešerių ištekliams taikomos priemonės bus nustatytos pagal ICES mokslinę rekomendaciją, išsamiai ją išnagrinėjus.

Siūlomi BLSK ir paaiškinimai

Kai buvo priimtas vakarų vandenų daugiametis planas, Komisija pateikė pareiškimą, kad tie atvejai, kai ji pasiūlys anksčiau nustatytą BLSK padidinti arba sumažinti daugiau kaip 20 proc., bus nurodyti Komisijos pasiūlymo aiškinamajame memorandume, prireikus pateikiant nurodytus BLSK skirtumus pagrindžiančias priežastis. Komisija nusprendė pateikti visų į jos pasiūlymą įtrauktų BLSK apžvalgą. Kitaip nei ankstesniais metais, 2021 metams siūlomi išteklių, kurie nėra bendrai valdomi su trečiosiomis valstybėmis, BLSK nustatomi remiantis ta pačia metodika kaip ir bendrų išteklių BLSK – de minimis kiekis išskaičiuojamas ne iš BLSK, bet tuomet, kai nustatoma Sąjungos kvota. Siekiant užtikrinti tikslų palyginimą su 2020 m., su tais ištekliais susijęs Sąjungos kvotos dydžiu grindžiamas pokytis yra nurodytas stulpelyje „Siūlomo BLSK pokytis nuo 2020 m.“

* BLSK, iš kurių išskaitytas de minimis kiekis, palyginami remiantis Sąjungos kvotomis.

•Nepakankamai išnaudojamų ribojamojo poveikio neturinčių BLSK panaikinimas

Kai kurių išteklių BLSK jau metų metus neturėjo ribojamojo poveikio, nes pasikeitė žvejybos modeliai. Tais atvejais, kai tikimasi, jog šie modeliai išsilaikys, ir kai rizika, kad panaikinus BLSK žvejyba pernelyg suintensyvės, yra maža, Komisija siūlo BLSK tokiems ištekliams ir rajonams nenustatyti.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės yra suderinamos su kitomis Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis.

Sąjungos prisiimti tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo įsipareigojimai yra susiję su pagrindinio BŽP reglamento 2 straipsnyje nustatytais įpareigojimais.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties: BŽP yra bendroji politika. Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.

Siūlomu Tarybos reglamentu valstybėms narėms paskirstomos žvejybos galimybės. Tuomet atsižvelgdamos į pagrindinio reglamento 16 ir 17 straipsnius valstybės narės tas galimybes paskirsto regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip mano esant tinkama. Taigi valstybės narės turi daug laisvės priimdamos sprendimus dėl pasirenkamo socialinio ir (arba) ekonominio paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelio.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet, todėl viešosios bei privačiosios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

a)Konsultavimosi būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Remdamasi komunikatu „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamosiose tarybose, ir valstybėmis narėmis dėl savo siūlomo įvairių žvejybos galimybių pasiūlymų rengimo metodo.

Be to, Komisija vadovavosi gairėmis, apibrėžtomis jos Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM(2006) 246 galutinis), kuriame nustatyti vadinamojo pirminio aptarimo proceso principai.

b)Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Atsakymai į minėtą Komisijos komunikatą atskleidžia suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie Komisijos atliktą išteklių būklės vertinimą ir būdus, kaip į jį tinkamai atsižvelgti valdant išteklius. Rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgė į tuos būdus.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kalbant apie naudojamą metodiką, Komisija, kaip minėta, konsultavosi su ICES. ICES rekomendacijos grindžiamos jos ekspertų grupių ir sprendžiamųjų organų sukurta rekomendacijų sistema, kuri įdiegta atsižvelgiant į susitarimo memorandumą, dėl kurio susitarta su Komisija.

Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių lygį, kuris užtikrintų MSY. Šis tikslas aiškiai išdėstytas pagrindiniame BŽP reglamente, visų pirma jo 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje teigiama, kad jis „turi būti pasiektas, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. ir (...) vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Jis atspindi įsipareigojimą, kurį Sąjunga prisiėmė atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir susijusį įgyvendinimo planą. Kaip jau pažymėta, informacija apie kai kurių išteklių MSY lygį iš tiesų jau prieinama. Tarp jų yra ir pagal laimikio dydį ir komercinę vertę labai svarbių išteklių, kaip antai europinės jūrinės lydekos, atlantinės menkės, velniažuvinės, jūrų liežuviai, megrimai, juodadėmės menkės ir norveginiai omarai.

Šiaurės jūros ir vakarų vandenų tikslinių išteklių žvejybos galimybės turi būti nustatomos remiantis atitinkamais daugiamečiais planais, kuriuose nustatyti Fmsy atitinkančio mirtingumo intervalai ir todėl tam tikromis sąlygomis esama tam tikro lankstumo. ICES paprašyta pateikti rekomendaciją, kuria remiantis būtų galima įvertinti poreikį ir galimybę pasinaudoti tuo lankstumu. Viršutine Fmsy intervalo dalimi grindžiami BLSK siūlomi tik tuo atveju, jei, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, žvejybos galimybes nustatyti laikantis Fmsy intervalų būtina tam, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų galima pasiekti atitinkamame DMP nustatytus tikslus, kad būtų išvengta didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba tam, kad būtų galima sumažinti didelius kasmetinius svyravimus. Jei išteklių biomasės dydis nesiekia plane nurodytų atskaitos taškų, žvejybos galimybių lygis turi būti nustatomas atsižvelgiant į mirtingumą dėl žvejybos, o šis proporcingai mažinamas atsižvelgiant į išteklių biomasės mažėjimą.

Norint pasiekti MSY tikslą, tam tikrais atvejais gali reikėti sumažinti žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ir (arba) laimikį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šis pasiūlymas, kai įmanoma, grindžiamas MSY rekomendacija. Laikantis BŽP tikslų, kai BLSK siūlomi remiantis MSY rekomendacija, jie atitinka lygį, kuris, kaip pažymima toje rekomendacijoje, užtikrintų MSY tikslo įgyvendinimą 2021 m. Tai atitinka Komunikate „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ išdėstytus principus.

Išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, atveju patariamosios mokslo įstaigos paskelbia rekomendacijas, kuriose nurodo laimikį sumažinti, stabilizuoti arba leisti jam padidėti. Daugeliu atveju ICES rekomendacijose pateikiamos kiekybinės tokių svyravimų gairės. Šiomis gairėmis pasinaudota nustatant siūlomus BLSK.

•Poveikio vertinimas

Žvejybos galimybių reglamento taikymo sritis apribota Sutarties 43 straipsnio 3 dalimi.

Pasiūlymu siekiama išvengti trumpalaikių strategijų ir ieškoti ilgalaikio tvarumo sprendimų, todėl jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų ir patariamųjų tarybų iniciatyvas, kurioms pritarė ICES ir (arba) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Be to, Komisijos pasiūlymas dėl BŽP reformos buvo parengtas deramai atsižvelgiant į poveikio vertinimą (SEC(2011) 891), kurį rengiant išnagrinėtas MSY tikslas. Poveikio vertinimo išvadose šis tikslas nurodomas kaip būtina ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo sąlyga.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta supaprastinti Sąjungos arba nacionalinių institucijų administracinę tvarką, ypač su žvejybos pastangų valdymu susijusius reikalavimus.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2020/0308 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 4 reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(3)Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu;

(4)todėl bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant sąžiningas sąlygas žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį įpareigojimas iškrauti laimikį visapusiškai taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. ir visos sužvejotos rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvys turėtų būti iškraunamos. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tam tikrų žuvų išteklių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškraunamą kiekį prie žvejybos galimybių nustatymo pagal laimikį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu Komisija priėmė deleguotųjų reglamentų, kuriuose išdėstytos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos nustatant konkrečius išmetimo į jūrą mažinimo planus;

(6)nustatant rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl žvejybos galimybės turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamu bendro laimikio kiekiu (o ne rekomenduojamu pageidaujamo laimikio kiekiu). Kiekiai, kurie išimties tvarka ir toliau gali būti išmetami į jūrą net ir vykdant įpareigojimą iškrauti laimikį, turėtų būti išskaičiuojami iš to rekomenduojamo bendro laimikio kiekio;

(7)yra tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES yra paskelbusi mokslines rekomendacijas nustatyti nulinį laimikį. Jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis tose mokslinėse rekomendacijose nurodyto dydžio, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti užtikrinant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad būtų sumažintas tų išteklių mirtingumas ir būtų suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti priegaudos.

(8)siekiant sumažinti išteklių, kuriems nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio. Taip pat turėtų būti nustatytos su žvejybos galimybėmis neatsiejamai susijusios techninės ir kontrolės priemonės, kuriomis užkardomas neteisėtas žuvų išmetimas į jūrą;

(9)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/472 5 nustatytą vakarų vandenų daugiametį planą tikslinis to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus, turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose, laikantis to reglamento 4 straipsnio. Todėl bendras paprastųjų vilkešerių ICES 8a ir 8b kvadratuose mirtingumas dėl žvejybos turėtų būti nustatytas pagal MSY, atsižvelgiant į verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikius ir įtraukiant į jūrą išmetamą kiekį (iš viso 3 108 tonos pagal ICES rekomendacijas). Valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad jų laivynų ir žvejų mėgėjų nulemtas žuvų mirtingumas dėl žvejybos neviršytų FMSY taško vertės, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2019/472 4 straipsnio 3 dalį;

(10)atsižvelgiant į didelį mėgėjų žvejybos poveikį paprastųjų vilkešerių ištekliams, turėtų būti toliau taikomos ir mėgėjų vykdomai šios rūšies išteklių žvejybai nustatytos priemonės. Neviršijant mokslinėmis rekomendacijomis nustatytų limitų, turėtų būti toliau taikoma sužvejotų žuvų riba vienam asmeniui. Atsižvelgiant į nepakankamą selektyvumą ir tikimybę, kad bus sužvejota daugiau žuvų egzempliorių nei nustatyta apribojimais, turėtų būti draudžiama naudoti statomuosius tinklus. Įvertinus aplinkos, socialines ir ekonomines aplinkybes, o ypač atsižvelgiant į verslinę žvejybą vykdančių žvejų priklausomybę nuo paprastųjų vilkešerių išteklių pakrančių bendruomenėse, tomis šios rūšies ištekliams nustatytomis priemonėmis turėtų būti užtikrinta tinkama verslinę žvejybą vykdančių žvejų ir žvejų mėgėjų interesų pusiausvyra. Konkrečiai tomis priemonėmis būtų leidžiama žvejams mėgėjams vykdyti žvejybos veiklą atsižvelgiant į jos poveikį tiems ištekliams;

(11)kalbant apie europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), ICES rekomendavo visą mirtingumą dėl antropogeninės veiklos, be kita ko, siejamą su mėgėjų ir versline žvejyba, sumažinti iki nulio arba užtikrinti, kad jis būtų kuo artimesnis nuliui. Be to, Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių išteklių valdymo Viduržemio jūroje priemonės. Tikslinga išlaikyti vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, taigi, trijų mėnesių ištisinį laikotarpį, per kurį europinių upinių ungurių bet kokia žvejyba visais jų gyvenimo etapais būtų draudžiama, reikėtų palikti ir ICES rajono Sąjungos vandenyse, taip pat sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Kadangi draudimo žvejoti laikotarpis turėtų būti suderintas su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 6 nustatytais apsaugos tikslais, taip pat su europinių upinių ungurių migracijos modeliais laiko atžvilgiu, ICES rajono Sąjungos vandenyse tikslinga tą laikotarpį nustatyti nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.;

(12)kelerius metus tam tikriems plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) ištekliams buvo nustatomi nuliniai BLSK, o pagal susijusią nuostatą įpareigojama nedelsiant paleisti atsitiktinį laimikį. Tokių specialių priemonių taikymo priežastis buvo prasta tų išteklių išsaugojimo būklė ir prielaida, kad išmetimas į jūrą dėl didelio tų žuvų išgyvenamumo nepadidintų mirtingumo dėl žvejybos ir būtų naudingas tų rūšių išteklių išsaugojimui. Tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. tų rūšių žuvų laimikis turi būti iškrautas, nebent būtų taikoma viena iš nukrypti nuo įpareigojimo iškrauti laimikį leidžiančių nuostatų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje. Pagal to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a punktą tokios nukrypti leidžiančios nuostatos yra numatytos žuvų rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios kaipo tokios yra nurodytos Sąjungos teisės akte, priimtame BŽP srityje. Todėl tikslinga uždrausti žvejoti tų rūšių žuvis atitinkamuose rajonuose;

(13)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles;

(14)Šiaurės jūros daugiametis planas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/973 7 ir įsigaliojo 2018 m. Vakarų vandenų daugiametis planas įsigaliojo 2019 m. Tų planų 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tuose planuose numatytus tikslus (FMSY intervalus) ir apsaugos priemones, laikantis ten pat nustatytų sąlygų. FMSY intervalai buvo nustatyti atitinkamose ICES rekomendacijose. Jei pakankamos mokslinės informacijos nėra, kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta daugiamečiuose planuose.

(15)remiantis vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsniu, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors to plano 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim, privaloma imtis papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali būti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymas ir atitinkamas tų išteklių ir (arba) kitų per tą pačią žvejybą žvejojamų išteklių žvejybos galimybių sumažinimas;

(16)rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių BLSK turėtų būti nustatomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1627 8 nustatytas taisykles;

(17)2018 m. gruodžio 17 d. ICES paskelbė mokslinę rekomendaciją dėl tarprajoninio lankstumo priemonės taikymo paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) laimikiui ICES 8c ir 9a kvadratuose. ICES rekomendavo, kad tų dviejų išteklių laimikiui taikomas tarprajoninis lankstumas neviršytų Fp.05 mirtingumą dėl žvejybos atitinkančio laimikio ir nustatyto BLSK skirtumo. Be to, BLSK negalėtų būti perkeltas ištekliams, kurių neršiančių žuvų biomasė nesiekia ribinio atskaitos taško (Blim). Atsižvelgiant į toje mokslinėje rekomendacijoje išdėstytas sąlygas, paprastųjų stauridžių laimikiui ICES 9 parajonyje ir 8c kvadrate taikomas tarprajoninis lankstumas (specialioji sąlyga) 2021 m. turėtų būti [10 %];

(18)tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir todėl išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK dydžiai turėtų būti grindžiami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, kartu atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, įskaitant visų pirma turimą informaciją apie išteklių būklės kitimo tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(19)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 9 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. 2014 m. visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(20)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytos metų sandūros lankstumo priemonės neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai jų taikymas trukdytų pasiekti BŽP tikslus, ypač dėl išteklių, kurių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Blim;

(21)tuo atveju, kai su ištekliais siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė veiktų visapusiškai laikydamasi BŽP principų bei taisyklių;

(22)būtina nustatyti 2021 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (ES) 2016/1627 5, 6, 7 bei 9 straipsnius ir I priedą;

(23)siekiant užtikrinti sąlygas visapusiškai pasinaudoti žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti įgyvendinti lankstumo tam tikruose BLSK rajonuose tvarką, kai tai susiję su tais pačiais biologiniais ištekliais;

(24)kalbant apie tam tikras rūšis, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklius, netgi ribota žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(25)2017 m. spalio 23–28 d. Maniloje vykusiame 12-ajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos susitikime į tos Konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos papildomos rūšys. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kiek tai susiję su visuose vandenyse žvejojančiais Sąjungos žvejybos laivais ir Sąjungos vandenyse žvejojančiais ne Sąjungos žvejybos laivais;

(26)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 10 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(27)atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, tikslinga toliau taikyti specialią sistemą, pagal kurią ICES 2a ir 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse valdomi paprastųjų tobių ištekliai ir susijusi priegauda. Atsižvelgiant į tai, kad ICES mokslinės rekomendacijos tikimasi tik 2021 m. vasario mėn., tiems ištekliams, kol ta rekomendacija bus paskelbta, tikslinga laikinai nustatyti nulinius BLSK ir kvotas;

(28)[laikydamasi tvarkos, numatytos su Norvegija 11 ir Farerų Salomis 12 sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos srities santykių, Sąjunga konsultavosi su tomis partnerėmis dėl žvejybos teisių. Laikydamasis tvarkos, numatytos su Grenlandija 13 sudarytame susitarime ir protokole dėl žvejybos srities santykių, Jungtinis komitetas nustatė 2021 m. Sąjungai prieinamas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. Todėl būtina tas žvejybos galimybes įtraukti į šį reglamentą; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po atitinkamų tarptautinių konsultacijų.]

(29)Sąjungai nustatytas juodųjų paltusų BLSK ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse nedaro poveikio Sąjungos pozicijai dėl atitinkamos Sąjungos dalies šios žvejybos atveju;

(30)[2019 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijai (NEAFC) nepavyko patvirtinti dviejų paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Irmingerio jūroje išsaugojimo priemonių. Atsižvelgiant į Sąjungos pozicijas, pareikštas Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (NEAFC), turėtų būti nustatyti atitinkami tų išteklių BLSK; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po NEAFC metinio susitikimo.]

(31)[2017 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) sutiko, kad 2018 m. ir 2019 m. ICCAT galėtų paskirstyti nepaskirstytus paprastųjų tunų rezervus 2019 ir 2020 metams, visų pirma atsižvelgiant į pakrantės besivystančių ICCAT susitariančiųjų šalių ir bendradarbiaujančiųjų šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektų ar žvejybos organizacijų poreikius smulkiosios žvejybos srityje. Dėl to paskirstymo susitarta tarp sesijų surengtame ICCAT 2 komisijos posėdyje (2018 m. kovo mėn., Madridas), o sprendžiant Sąjungai skirtos dalies klausimą buvo remiamasi trijų valstybių narių – Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos – pateikta informacija. Taip Sąjungai buvo suteiktos konkrečios papildomos žvejybos galimybės – 87 tonos 2019 metams ir 100 tonų 2020 metams; jas tam tikruose Sąjungos regionuose galės panaudoti Sąjungos smulkiosios žvejybos laivynai. Tokį žvejybos galimybių paskirstymą Sąjungai ICCAT patvirtino savo 2018 m. ir 2019 m. metiniuose susitikimuose. Tarybos nustatyti 2019 metais taikomi paskirstymo rakto Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai nustatymo parametrai lieka galioti ir 2020 m.; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(32)[ICCAT rekomendacija Nr. 16-05, kuria 2020 m. sumažinamas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių BLSK, turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje. Kaip ir paprastųjų tunų išteklių atveju rytinėje Atlanto vandenyno dalyje bei Viduržemio jūroje, visų kitų ICCAT valdomų išteklių mėgėjų žvejybai taip pat turėtų būti taikomi ICCAT priimti laimikio limitai; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(33)[2019 m. metiniame susitikime ICCAT pirmą kartą susitarė dėl šiaurės Atlanto melsvųjų ryklių, sužvejojamų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, BLSK ir dėl paskirstymo rakto. Todėl valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos tų išteklių žvejybos galimybės. ICCAT taip pat susitarė dėl pietų Atlanto melsvųjų ryklių, sužvejojamų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, nepaskirstyto BLSK. Be to, susitariančiosioms šalims buvo paskirstyti metiniai atlantinių marlinų ir atlantinių baltųjų marlinų /durklasnukių išteklių Atlanto vandenyne iškrovimo limitai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teise; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po ICCAT metinio susitikimo.]

(34)[2019 m. metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) šalys patvirtino 2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Nustatant 2020 m. žvejybos galimybes turėtų būti atsižvelgta į kvotų panaudojimą 2019 m.; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po CCAMLR metinio susitikimo.]

(35)[2019 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) patvirtino naujus gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) laimikio limitus; jie nedaro poveikio Sąjungos laimikio limitams IOTC sistemoje. Tačiau tai sumažino galimybes naudoti žuvų suburiamuosius įrenginius (ŽSĮ) ir naudotis aprūpinimo laivais. Buvo priimtos priemonės dėl raguotųjų rajų pasilikimo. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po CCAMLR metinio susitikimo.]

(36)2021 m. sausio 25–29 d. įvyks Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas. Dabartinės SPRFMO konvencijos rajone taikomos priemonės turėtų likti laikinai galioti iki to metinio susitikimo;

(37)[2017 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) priėmė gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių išsaugojimo 2018–2020 m. laikotarpiu priemonę. 2019 m. metiniame susitikime ji nebuvo persvarstyta ir todėl turėtų būti toliau įgyvendinama Sąjungos teisėje; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po IATTC metinio susitikimo.]

(38)[2019 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos komisija (CCSBT) patvirtino 2018–2020 m. australinių tunų BLSK, priimtus 2016 m. metiniame susitikime. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po IATTC metinio susitikimo.]

(39)[2019 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) patvirtino jos kompetencijai priklausančių pagrindinių rūšių BLSK. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po SEAFO metinio susitikimo.]

(40)[2019 m. metiniame susitikime Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (toliau – WCPFC) paliko galioti anksčiau priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės turėtų būti toliau įgyvendinamos Sąjungos teisėje; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po WCPFC metinio susitikimo.]

(41)2020 m. vykusiame 42-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes 2021 metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(42)[2019 m. vykusiame 6-ajame Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime priimtos išteklių, kuriems taikomas tas susitarimas, išsaugojimo ir valdymo priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos bus atnaujintos po SIOFA metinio susitikimo.]

(43)kalbant apie snieginių krabų išteklių aplink Svalbardo rajoną žvejybos galimybes, paminėtina, kad 1920 m. Paryžiaus sutartimi visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė prieiga prie tų išteklių, be kita ko, kiek tai susiję su žvejyba. Sąjungos nuomonė dėl tos prieigos, kiek tai susiję su snieginių krabų žvejyba kontinentiniame šelfe aplink Svalbardą, išdėstyta dviejose – 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. vasario 24 d. – verbalinėse notose Norvegijai. Siekiant užtikrinti, kad snieginių krabų išteklių naudojimas Svalbardo rajone atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal minėtoje sutartyje nustatytus apribojimus, gali nustatyti, tikslinga nustatyti laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2021 m. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(44)remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje 14 , būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(45)atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turi būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo 2021 m. pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos 2022 m. žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių turėtų būti toliau taikomos 2022 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2022 m. žvejybos galimybės;

(46)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti atskiroms valstybėms narėms valdyti paskirstytas žvejybos pastangas pagal kilovatdienių sistemą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 15 ;

(47)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį, taip pat įgaliojimai nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(48)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2021 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurioms turėtų būti nustatoma konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(49)kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priima metų pabaigoje ir jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, būtų taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d., todėl tam tikros žvejybos CCAMLR rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda nuo 2020 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

(50)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)2021 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2022 m. laimikio limitus;

b)2021 metams nustatytus žvejybos pastangų apribojimus (išskyrus II priede nustatytus žvejybos pastangų apribojimus), kurie bus taikomi 2021 m. vasario 1 d. – 2022 m. sausio 31 d. laikotarpiu;

c)2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes;

d)tam tikrų žuvų išteklių žvejybos 30 straipsnyje nustatytame IATTC konvencijos rajone galimybes tame straipsnyje nurodytais 2020 m. ir 2021 m. laikotarpiais.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)Sąjungos žvejybos laivams;

b)trečiųjų valstybių laivams Sąjungos vandenyse.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei tokia žvejyba aiškiai minima atitinkamose šio reglamento nuostatose.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)trečiosios valstybės laivas – su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantis ir trečiojoje valstybėje registruotas žvejybos laivas;

b)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

c)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių ir kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

e)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

f)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

g)tinklo akių dydis – žvejybos tinklo akių dydis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/1241 16 6 straipsnio 34 punkte;

h)Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas;

j)prietaisinis plūduras – plūduras, kuris yra aiškiai pažymėtas unikaliu identifikavimo numeriu, pagal kurį galima nustatyti, kas yra jo savininkas, ir kuriame įrengta palydovinio sekimo sistema jo koordinatėms stebėti;

k)eksploatuojamas plūduras – prietaisinis plūduras, anksčiau aktyvuotas, įjungtas ir naudojamas jūroje ant dreifuojančiojo ŽSĮ arba rąsto, perduodantis koordinates ir visą kitą turimą informaciją, pavyzdžiui, echoloto įverčius.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 218/2009 17 III priede;

b)Skagerakas – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)Kategatas – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir nuo to taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)ICES 7 parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–53 ° 30' šiaurės platumos, 15 ° 00' vakarų ilgumos

–53 ° 30' šiaurės platumos, 11 ° 00' vakarų ilgumos

–51 ° 30' šiaurės platumos, 11 ° 00' vakarų ilgumos

–51 ° 30' šiaurės platumos, 13 ° 00' vakarų ilgumos

–51 ° 00' šiaurės platumos, 13 ° 00' vakarų ilgumos

–51°00' šiaurės platumos 15°00' vakarų ilgumos;

e)ICES 8c kvadrato 25 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43°00' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

–43°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

–43°30' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

–43°30' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

–44°00' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

–44°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos,

–43°30′ šiaurės platumos 8°00′ vakarų ilgumos;

f)ICES 9a kvadrato 26 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos,

–43°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

–42°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

–42°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos;

g)ICES 9a kvadrato 27 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–42°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos;

–42°00' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

–38°30' šiaurės platumos 10°00' vakarų ilgumos,

–38°30' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

–40°00' šiaurės platumos 9°00' vakarų ilgumos,

–40°00' šiaurės platumos 8°00' vakarų ilgumos;

h)ICES 9a kvadrato 30 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, priklausantis Ispanijos jurisdikcijai Kadiso įlankoje ir gretimuose 9a kvadrato vandenyse;

i)ICES 8c kvadrato 31 funkcinis vienetas – geografinis jūros rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43°30' šiaurės platumos 6°00' vakarų ilgumos,

–44°00' šiaurės platumos 6°00' vakarų ilgumos,

–44°00' šiaurės platumos 2°00' vakarų ilgumos,

–43°30′ šiaurės platumos 2°00′ vakarų ilgumos;

j)Kadiso įlanka – ICES 9a kvadrato geografinis rajonas į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

k)CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 18 2 straipsnio a punkte;

l)CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 19 II priede;

m)IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo 20 ;

n)ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos 21 ;

o)IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją 22 ;

p)NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) rajonai – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 23 III priede;

q)SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne 24 ;

r)SIOFA susitarimo (Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje) rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje 25 ;

s)SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo 26 ;

t)WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse 27 ;

u)Beringo jūros tarptautiniai vandenys – Beringo jūros tarptautinių vandenų geografinis rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

v)IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

–150º vakarų ilgumos,

–130º vakarų ilgumos,

–4º pietų platumos,

–50º pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I skyrius
Bendrosios nuostatos

5 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas

1.Sąjungos vandenyse arba tam tikruose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, šių BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, kai tinkama, yra nustatyti I priede.

2.Sąjungos žvejybos laivams leidžiama žvejoti, neviršijant šio reglamento I priede nurodytų BLSK, Farerų Salų, Grenlandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis šio reglamento 14 straipsnyje ir V priedo A dalyje, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 28 ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis
Valstybių narių nustatytini BLSK

1.Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai yra nurodyti I priede.

2.Valstybių narių nustatytini BLSK:

a)turi atitikti BŽP principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir ir

b)jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)jei yra analitinis įvertinimas, naudojant išteklius pagal MSY, būtų išlaikyta kuo didesnė MSY tikimybė arba

ii)jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus, ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3.Ne vėliau kaip 2021 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)patvirtintus BLSK;

b)atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK;

c)išsamius duomenis, įrodančius, kad patvirtinti BLSK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.Laimikis, kuriam netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, paliekamas laive arba iškraunamas tik tuo atveju, jeigu:

a)jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)jis yra įskaičiuojamas į Sąjungos kvotą, kuri yra nepaskirstyta kvotomis valstybėms narėms ir kuri nėra išnaudota.

2.Netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede, kad jiems būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame straipsnyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai ICES 7e kvadrate

1.Kalbant apie 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus laikotarpius, su II priede išdėstytu europinių jūrų liežuvių išteklių valdymu ICES 7e kvadrate susijusių teisių ir pareigų techniniai aspektai yra nustatyti II priede.

2.Valstybei narei pateikus prašymą pagal II priedo 7.4 punktą, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali tai valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų jūroje skaičiaus pridėti papildomų dienų, kurias valstybė narė gali leisti su savo vėliava plaukiojančiam laivui būti ICES 7e kvadrate, kai tame laive yra reglamentuojamas žvejybos įrankis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo procedūros.

3.Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali prašymą pateikusiai valstybei narei prie II priedo 5 punkte nurodyto dienų skaičiaus 2020 m. vasario 1 d.–2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu pridėti ne daugiau kaip tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti ICES 7e kvadrate pagal išplėstos aprėpties mokslinio stebėjimo programą, kaip nurodyta II priedo 8.1 punkte. Tos dienos pridedamos remiantis valstybės narės pagal II priedo 8.3 punktą pateiktu aprašymu ir pasikonsultavus su ŽMTEK. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis
Mėgėjų vykdomai paprastųjų vilkešerių žvejybai Biskajos įlankoje taikomos priemonės

Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant žvejybą nuo kranto, ICES 8a ir 8b kvadratuose vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du paprastųjų vilkešerių egzempliorius per dieną. Ši dalis netaikoma statomiesiems tinklams; jais paprastieji vilkešeriai negali būti žvejojami ir jais sužvejoti paprastieji vilkešeriai negali būti pasiliekami. Ši dalis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms dėl mėgėjų žvejybos.

10 straipsnis
Europinių upinių ungurių žvejybai ICES rajono Sąjungos vandenyse taikomos priemonės

Trijų mėnesių ištisiniu laikotarpiu (jį turi nustatyti kiekviena atitinkama valstybė narė) tarp 2021 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. vasario 28 d. draudžiama bet kokia europinių upinių ungurių tikslinė, atsitiktinė ir mėgėjų žvejyba ICES rajono Sąjungos vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė.

11 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1.Šiuo reglamentu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)žvejybos galimybių perskirstymui pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 12 ir 47 straipsnius;

d)papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)kvotų perleidimui arba kvotų mainams pagal šio reglamento 16 straipsnį.

2.Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.

3.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

12 straipsnis
Atlantinių menkių ištekliams Kategate taikomos taisomosios priemonės

1.Sąjungos laivai, Kategate žvejojantys dugniniais tralais (žvejybos įrankių kodai: OTB, OTT, OT, TBN, TBS, TB, TX ir PTB), kurių tinklo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm, naudoja vieną iš šių selektyviosios žvejybos įrankių:

a)rūšiuojamąsias grotas su ne didesniais kaip  35 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga žuvims išplaukti;

b)rūšiuojamąsias grotas, atskiriančias plekšniažuves nuo apvaliųjų žuvų, su ne didesniais kaip 50 mm tarpais tarp strypų bei neužblokuota anga apvaliosioms žuvims išplaukti;

c)sekciją „Seltra“, kurios tinklo akių dydis 300 mm;

d)reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia atlantinių menkių laimikį sumažinti iki mažiau kaip 1,5 %, jei tai vienintelis laive esantis žvejybos įrankis.

2.Sąjungos laivai, dalyvaujantys atitinkamos valstybės narės projekte ir turintys veikiančią įrangą visapusiškai dokumentais pagrįstai žvejybai vykdyti, žvejybos įrankį gali naudoti kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1241 V priedo B dalyje. Atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai tų laivų sąrašą.

13 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti šių rūšių žuvis:

(a)žvaigždėtąsias rajas (Raja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

(b)paprastuosius beriksus (Beryx splendens) NAFO 6 parajonyje.

(c)pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

(d)portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

(e)šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

(f)paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

(g)švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

(h)didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

(i)paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES 1, 5, 6, 7, 8, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

(j)atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse;

(k)dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

(l)marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

(m)bangininius ryklius (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

(n)paprastąsias gitaržuves (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

(o)paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse, išskyrus IA priede išdėstytas vengimo programas.

2.Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų negalima sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai perduodamos duomenis apie iškrauto laimikio kiekius pagal išteklius ir žvejybos pastangas, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

II skyrius
Žvejybos trečiųjų valstybių vandenyse leidimai

15 straipsnis
Žvejybos leidimai

1.Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti Sąjungos žvejybos laivams trečiųjų valstybių vandenyse, skaičius nustatytas V priedo A dalyje.

2.Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento V priedo A dalyje nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (kvotų mainai), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento V priedo A dalyje.

III skyrius
Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

16 straipsnis
Kvotų perleidimas ir mainai

1.Tuo atveju, kai pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama viena kita perleisti kvotas ir jomis mainytis, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali dalyvauti diskusijose su RŽVO susitariančiąja šalimi ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą.

2.Atitinkama valstybė narė kvotų perleidimo ar kvotų mainų planą, kurį aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi, pateikia Komisijai ir ši gali jį patvirtinti. Po to Komisija nepagrįstai nedelsdama pareiškia sutikimą būti saistoma tokio kvotų perleidimo atitinkamai RŽVO susitariančiajai šaliai ar kvotų mainų. Komisija praneša apie sutartą kvotų perleidimą arba kvotų mainus RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba kvotų mainus.

4.Perleidžiant kvotas arba jomis keičiantis, iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies gautos arba jai perleistos žvejybos galimybės laikomos atitinkamai valstybei narei skirtomis arba iš jos žvejybos galimybių išskaičiuotomis kvotomis nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba kvotų mainai įsigalioja pagal susitarimo su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sąlygas arba pagal atitinkamos RŽVO taisykles (priklausomai nuo to, kas taikoma). Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo raktas, taikomas paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.Kalbant apie RŽVO susitariančiosios šalies kvotų perleidimą Sąjungai ir jų tolesnį paskirstymą valstybėms narėms, šis straipsnis taikomas iki 2022 m. sausio 31 d.

[2-10 skirsniai bus atnaujinti po atitinkamų metinių RŽVO susitikimų.]

2 skirsnis
ICCAT konvencijos rajonas

17 straipsnis
Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.Smulkiąją priekrantės žvejybą vykdančių Sąjungos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms vykdyti ne mažesnių kaip 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių kaip 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius negali viršyti VI priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.Žvejybos laivų, kuriems leidžiama rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius negali viršyti VI priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus.

5.Gaudyklių, naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, skaičius negali viršyti VI priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.Paprastųjų tunų bendras auginimo ir tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sugautų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytų Atlante ir Viduržemio jūroje esančius ūkius, kiekis negali viršyti VI priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 520/2007 29 12 straipsnį leidžiama kaip tikslinę rūšį žvejoti ilgapelekius tunus, skaičius negali viršyti šio reglamento VI priedo 7 punkte nustatyto skaičiaus.

8.Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis ne mažesnis kaip 20 metrų, didžiausias skaičius negali viršyti VI priedo 8 punkte nustatyto skaičiaus.

18 straipsnis
Mėgėjų žvejyba

Kai tinkama, valstybės narės iš joms pagal ID priedą paskirtų kvotų konkrečią dalį skiria mėgėjų žvejybai.

19 straipsnis
Rykliai

1.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Draudžiama vykdyti specializuotąją Alopias genties jūrų lapių žvejybą.

3.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant žvejybą ICCAT konvencijos rajone, skerdenas arba skerdenų dalis.

4.Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybą.

3 skirsnis
CCAMLR konvencijos rajonas

20 straipsnis
Pranešimai apie tiriamąją nototeninių dančių žvejybą

2020 m. valstybės narės gali dalyvauti tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose teritorijose. Jeigu valstybė narė ketina dalyvauti tokioje tiriamojoje žvejyboje, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių ne vėliau kaip 2020 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

21 straipsnis
Nototeninių dančių tiriamosios žvejybos apribojimai

1.Žvejoti nototeninius dančius 2019–2020 m. žvejybos sezonu leidžiama tik VII priedo A lentelėje nustatytoms valstybėms narėms, toje lentelėje nustatytuose parajoniuose ir nurodytam laivų skaičiui, žvejojant to priedo B lentelėje nurodytas rūšis ir laikantis joje nustatytų BLSK ir priegaudos apribojimų.

2.Specializuotoji ryklių rūšių žvejyba kitais nei mokslinių tyrimų tikslais draudžiama. Visi nototeninių dančių žvejybos metu kaip priegauda atsitiktinai sužvejoti rykliai, ypač jaunikliai ir ikringos patelės, paleidžiami gyvi.

3.Kai taikytina, žvejyba bet kokiame mažame tiriamajame plote (MTP) nutraukiama, kai užregistruotas laimikis pasiekia nustatytą BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusią sezono dalį.

4.Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad laimikis bei žvejybos pastangos nebūtų sutelkti vienoje vietoje. Tačiau žvejyba FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose, jei yra leidžiama pagal 20 straipsnį, yra draudžiama mažesniame nei 550 metrų gylyje.

22 straipsnis
Antarktinių krilvėžių žvejyba 2020–2021 m. žvejybos sezonu

1.Jei valstybė narė ketina 2020–2021 m. žvejybos sezonu žvejoti antarktinius krilvėžius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie šį savo ketinimą, naudodama šio reglamento VII priedo priedėlio B dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje.

3.Valstybė narė, ketinanti žvejoti antarktinius krilvėžius CCAMLR konvencijos rajone, į pranešimą apie savo ketinimą taip daryti įtraukia tik tuos leidimą turinčius laivus, kurie pranešimo perdavimo metu plaukioja su jos vėliava, arba su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava plaukiojančius laivus, kurie, tikimasi, žvejybos metu plaukios su tos valstybės narės vėliava.

4.Jei leidimą turintis laivas negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl pagrįstų operacinių priežasčių arba dėl force majeure aplinkybių, valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti antarktinių krilvėžių žvejyboje ir tiems laivams, apie kuriuos CCAMLR sekretoriatui pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo praneša. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį (-čius) laivą (-us), įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nurodytą informaciją;

b)išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5.Valstybės narės antarktinių krilvėžių žvejyboje neleidžia dalyvauti laivams, įtrauktiems į kurį nors CCAMLR sudarytą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

4 skirsnis
IOTC kompetencijos rajonas

23 straipsnis
IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumo ribojimas

1.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 1 punkte.

2.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkamas pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, yra nustatyti VIII priedo 2 punkte.

3.Laivus, skirtus 1 arba 2 dalyje nurodytai žvejybai vykdyti, valstybės narės gali perskirti kitoje iš tų dalių nurodytai žvejybai vykdyti, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio perskyrimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumą, laivai, kurie bus perskirti, būtų įregistruoti IOTC leidimus turinčių laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos valdymo organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perskirti laivų, įtrauktų į kurios nors RŽVO sudarytą NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5.Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumą viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas viršutines ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

24 straipsnis
Dreifuojantieji ŽSĮ ir aprūpinimo laivai

1.Dreifuojančiuosiuose ŽSĮ turi būti įtaisyti prietaisiniai plūdurai. Bet kokius kitus plūdurus, pavyzdžiui, radijo plūdurus, naudoti draudžiama.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu negali sekti daugiau kaip 300 eksploatuojamų plūdurų.

3.Kiekvienam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui kasmet leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 500 prietaisinių plūdurų. Joks gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas bet kuriuo metu negali turėti daugiau kaip 500 prietaisinių plūdurų (sandėliuojamų ir eksploatuojamų).

4.Didžiausias aprūpinimo laivų skaičius yra du aprūpinimo laivai ne mažiau kaip penkiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurių visi turi plaukioti su valstybės narės vėliava. Ši nuostata netaikoma tik vieną aprūpinimo laivą naudojančioms valstybėms narėms.

5.Vieną gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą bet kuriuo metu turi aptarnauti ne daugiau kaip vienas su valstybės narės vėliava plaukiojantis aprūpinimo laivas.

6.Sąjunga naujų arba papildomų aprūpinimo laivų IOTC leidimus turinčių laivų registre neregistruoja.

25 straipsnis
Rykliai

1.Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti visų Alopiidae šeimai priklausančių rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.Vykdant bet kokią žvejybą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis; šis reikalavimas netaikomas laivams, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejybos operacijas vykdo tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik vietos vartojimo reikmėms.

3.Atsitiktinai sužvejotų 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų negalima sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

26 straipsnis
Raguotosios rajos

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, kuri apima Manta ir Mobula gentis) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis, išskyrus žvejybos laivų, vykdančių natūrinę žvejybą (kai sužvejotos žuvys tiesiogiai suvartojamos žvejų šeimose), atveju.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, smulkiosios žvejybos (žvejyba, kita nei žvejyba ūdomis ar paviršinė žvejyba, t. y. žvejyba gaubiamaisiais tinklais, kartinėmis ūdomis, žiauniniais tinklais, rankinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais, įregistruotais IOTC leidimą turinčių laivų registre) metu atsitiktinai sužvejotos raguotosios rajos gali būti iškraunamos tik vietos vartojimo reikmėms.

2.Vos pastebėję raguotųjų rajų tinkle, ant kabliuko ar denyje, visi žvejybos laivai, išskyrus natūrinę žvejybą vykdančius žvejybos laivus, nedelsdami jas paleidžia gyvas ir nesužalotas, kiek tai praktiškai įmanoma, tai padarydami tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala sugautoms žuvims.

5 skirsnis
SPRFMO konvencijos rajonas

27 straipsnis
Pelaginių žuvų žvejyba

1.Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IH priede nustatytų BLSK.

2.1 dalyje nurodytos valstybės narės 2020 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos suminį dydį tiek, kad jis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto dydžio – 78 600 GT.

3.IH priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos nusiunčia Komisijai SPRFMO konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdančių ar perkrovimo operacijose dalyvaujančių laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos įrašus, mėnesines laimikio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, siekiant tą informaciją perduoti SPRFMO sekretoriatui.

28 straipsnis
Dugninė žvejyba

1.2020 m. valstybės narės SPRFMO konvencijos rajone riboja savo dugninės žvejybos laimikį arba pastangas – t. y. dugninė žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose ji vykdyta 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinių vidutinių laimikio dydžių ar žvejybos pastangų parametrų. Jos gali žvejoti viršydamos užregistruotą laimikį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą laimikį.

2.Valstybės narės, neturinčios istorinių duomenų apie SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdytos dugninės žvejybos laimikį arba pastangas, tokios žvejybos vykdyti negali, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti neturint istorinių duomenų.

29 straipsnis
Tiriamoji žvejyba

1.2020 m. tiriamojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis SPRFMO konvencijos rajone valstybės narės gali dalyvauti tik tuo atveju, jei SPRFMO yra patvirtinusi jų paraišką tokiai žvejybai vykdyti, kuri apima žvejybos veiklos planą ir įsipareigojimą įgyvendinti duomenų rinkimo planą.

2.Žvejyba vykdoma tik tyrimų blokuose, nurodytuose SPRFMO. Draudžiama žvejoti mažesniame nei 750 metrų gylyje ir didesniame nei 2 000 metrų gylyje.

3.BLSK yra toks, kaip nustatyta IH priede. Žvejyba ribojama: leidžiama įvykdyti tik vieną reisą, ne ilgesnį kaip 21 diena iš eilės, vienu užmetimu naudojant ne daugiau kaip 5 000 kabliukų ir viename tyrimų bloke padarant ne daugiau kaip 20 užmetimų. Žvejyba baigiama, kai pasiekiamas BLSK arba jei įrankiai buvo užmesti ir ištraukti 100 kartų, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau.

6 skirsnis
IATTC konvencijos rajonas

30 straipsnis 
Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

a)nuo 2020 m. liepos 29 d. 00.00 val. iki 2020 m. spalio 8 d. 24.00 val. arba nuo 2020 m. lapkričio 9 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir šiais taškais:

–Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

–150º vakarų ilgumos,

–40° šiaurės platumos,

–40° pietų platumos;

b)nuo 2020 m. spalio 9 d. 00.00 val. iki 2020 m. lapkričio 8 d. 24.00 val. rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

–96º vakarų ilgumos,

–110º vakarų ilgumos,

–4º šiaurės platumos,

–3º pietų platumos.

2.Atitinkamos valstybės narės anksčiau nei 2020 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai kiekvienam iš jų laivų parinktą 1 dalies a punkte nurodytą žvejybos draudimo laikotarpį. Visi atitinkamų valstybių gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai parinktu laikotarpiu sustabdo žvejybą tais tinklais 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose.

3.Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, turi palikti laive ir tada iškrauti arba perkrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

b)per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei gali nebeužtekti vietos visiems per tą užmetimą sužvejotiems tunams laikyti.

31 straipsnis
Dreifuojantieji ŽSĮ

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas vienu metu IATTC konvencijos rajone negali turėti daugiau kaip 450 aktyvių ŽSĮ. ŽSĮ laikomas aktyviu, kai jis pastatytas ir naudojamas jūroje, pradeda siųsti savo buvimo vietos pranešimus ir yra stebimas laivo, jo savininko arba operatoriaus. ŽSĮ gali būti aktyvuotas tik gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive.

2.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas negali statyti ir naudoti ŽĮS 15 dienų iki pasirinkto 29 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios ir per tas 15 dienų iki žvejybos draudimo laikotarpio pradžios jis turi susirinkti tokį patį skaičių prieš tai pastatytų ir naudotų ŽSĮ.

3.Valstybės narės kas mėnesį Komisijai pateikia kiekvienos dienos informaciją apie visus aktyvius ŽSĮ, kaip reikalauja IATTC. Ataskaitos pateikiamos ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų, bet ne vėliau kaip praėjus 75 dienoms. Komisija nedelsdama perduoda tą informaciją IATTC sekretoriatui.

32 straipsnis
Didžiaakių tunų žvejybos ūdomis laimikio limitai

Didžiaakių tunų bendri metiniai laimikiai, taikomi IATTC konvencijos rajone ūdomis žvejojantiems kiekvienos valstybės narės laivams, nustatyti IL priede.

33 straipsnis
Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų negalima sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3.Laivo operatoriai:

a)užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos);

b)a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės ne vėliau kaip sausio 31 d. Komisijai perduoda prieš tai ėjusiais metais surinktą informaciją.

34 straipsnis
Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami jas paleidžia, kai įmanoma, gyvas ir nesužalotas.

7 skirsnis
SEAFO konvencijos rajonas

35 straipsnis
Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

a)katryklių pamėklių (Apristurus manis),

b)Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

c)trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

d)didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

e)mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

f)rombinių rajų (Rajidae),

g)baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

h)Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

i)paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

8 skirsnis
WCPFC konvencijos rajonas

36 straipsnis
Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų, skirtų laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, skaičius neviršytų 403 dienų.

2.Sąjungos žvejybos laivams negalima tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos.

3.Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) laimikis 2020 m. neviršytų 2 000 tonų.

37 straipsnis
Žvejybos naudojant ŽSĮ valdymas

1.WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama statyti ir naudoti ŽSĮ, juos tvarkyti arba užmesti tinklus prie ŽSĮ nuo 2020 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val.

2.Be 1 dalyje nustatyto draudimo, draudžiama WCPFC konvencijos rajono atvirojoje jūroje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos užmesti tinklus prie ŽSĮ dar du mėnesius: arba nuo 2020 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. gegužės 31 d. 24.00 val., arba nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24.00 val.

3.2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)per paskutinį reiso tinklo užmetimą, jei laive nebeužtenka vietos visoms žuvims laikyti;

b)jei žuvys yra netinkamos žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

c)jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

4.Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas iš jų gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų vienu metu jūroje būtų pastatęs ir naudotų ne daugiau kaip 350 ŽSĮ su aktyvuotais prietaisiniais plūdurais. Plūduras aktyvuojamas tik laive.

5.Visų 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti visi didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai turi būti laikomi laive, perkraunami ir iškraunami.

38 straipsnis
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastąsias durklažuves, skaičiaus ribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti paprastąsias durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas IX priede.

39 straipsnis
Paprastųjų durklažuvių žvejybos ūdomis į pietus nuo 20° pietų platumos laimikio limitai

Valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) laimikis, ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotas į pietus nuo 20° pietų platumos, 2020 m. neviršytų IG priede nustatyto limito. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad dėl tos priemonės paprastųjų durklažuvių žvejybos pastangos nepasislinktų į rajoną, esantį į šiaurę nuo 20° pietų platumos.

40 straipsnis
Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti, iškrauti ar sandėliuoti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

a)floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis);

b)ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2.Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų negalima sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

41 straipsnis
IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1.Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones, kai jais žvejojama 4 straipsnio v punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone.

2.Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, taiko 30 straipsnio 1 dalies a punkte, 2, 3 bei 4 dalyse ir 31, 32 bei 33 straipsniuose nustatytas priemones, kai jais žvejojama 4 straipsnio v punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone.

9 skirsnis
Beringo jūra

42 straipsnis
Draudimas žvejoti Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse

Beringo jūros tarptautiniuose vandenyse draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Gadus chalcogrammus).

10 skirsnis
SIOFA SUSITARIMO RAJONAS

43 straipsnis
Dugninės žvejybos apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys SIOFA susitarimo rajone:

a)apribotų savo metines dugninės žvejybos pastangas ir laimikį iki tų metų, kuriais jų laivai vykdė žvejybos veiklą SIOFA susitarimo rajone, vidutinio metinio lygio reprezentatyviu laikotarpiu, kurio duomenys yra pateikti Komisijai;

(a)neplėstų dugninės žvejybos (išskyrus žvejybą naudojant ūdas ir gaudykles) pastangų teritorinio paskirstymo, t. y. neviršytų tų rajonų, kuriuose jie žvejojo pastaraisiais metais, ribų;

(b)neturėtų leidimo žvejoti laikinosiose saugomose teritorijose Atlantis Bank, Coral, Fools Flat, Middle of What ir Walter’s Shoal, kaip apibrėžta IK priede, išskyrus atvejus, kai žvejojama naudojant ūdas ir gaudykles ir su sąlyga, kad žvejojant tuose rajonuose laive visada būtų mokslinis stebėtojas.]

III ANTRAŠTINĖ DALIS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

44 straipsnis
Su Norvegijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir Farerų Salose registruoti žvejybos laivai

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų.

45 straipsnis
Su Venesuelos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai

Su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikomos šiame reglamente bei Reglamento (ES) 2017/2403 III antraštinėje dalyje nustatytos sąlygos.

46 straipsnis
Žvejybos leidimai

Didžiausias Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų valstybių laivams skiriamų žvejybos leidimų skaičius nustatytas V priedo B dalyje.

47 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Trečiųjų valstybių laivų, žvejojančių pagal 46 straipsnyje numatytus leidimus, laimikiui ir priegaudai taikomos 7 straipsnyje nurodytos sąlygos.

48 straipsnis
Žvejoti draudžiamos rūšys

1.Trečiųjų valstybių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti toliau išvardytų rūšių žuvis, kai jų aptinkama Sąjungos vandenyse:

a)žvaigždėtąsias rajas (Raja radiata) ICES 2a, 3a bei 7d kvadratų ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse;

b)švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupės žuvis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES 2a kvadrato ir ICES 3, 4, 6, 7, 8, 9 bei 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

c)paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4, 5, 6, 7, 8, 12 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

d)šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ir portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES 2a kvadrato ir ICES 1, 4 bei 14 parajonių Sąjungos vandenyse;

e)atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) Sąjungos vandenyse;

f)dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES 3a kvadrato Sąjungos vandenyse;

g)marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES 6, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse;

h)paprastąsias gitaržuves (Rhinobatos rhinobatos) Viduržemio jūroje;

i)bangininius ryklius (Rhincodon typus) visuose vandenyse;

j)paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias) ICES 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 parajonių Sąjungos vandenyse.

2.Atsitiktinai sužvejotų 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų negalima sužaloti. Jos turi būti nedelsiant paleidžiamos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis
Komiteto procedūra

Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

50 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata

9, 12, 13, 19, 25, 26, 33, 34, 35, 40, 42 bei 48 straipsniai mutatis mutandis toliau taikomi 2022 m. tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2022 m. žvejybos galimybės.

51 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. 20, 21 ir 22 straipsnių ir VII priedo nuostatos dėl tame priede nurodytų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

II priedo nuostatos dėl žvejybos pastangų apribojimų taikomos nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(2)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(3)    Visų pirma žr. dokumentą „ICES rekomendacijų bendrosios aplinkybės“, paskelbtą http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2018/2018/Introduction_to_advice_2018.pdf

(4)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019 3 25, p. 1).

(6)    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(7)    2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(8)     2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(9)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(10)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(11)    Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(12)    Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(13)    Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(14)     2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 19, p. 55).

(15)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(16)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(17)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(18)    2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(19)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(20)    Sudaryta 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimu 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(21)    Sąjunga prisijungė 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(22)    Sąjunga prisijungė 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(23)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(24)    Sudaryta 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/738/EB dėl Europos bendrijos Konvencijos dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(25)    Sąjunga prisijungė 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(26)    Sąjunga prisijungė 2011 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimu 2012/130/ES dėl Konvencijos dėl pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 67, 2012 3 6, p. 1).

(27)    Sąjunga prisijungė 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimu 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(28)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(29)    2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 27

COM(2020) 668 final

PRIEDAS

prie Pasiūlymo dėl

TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo 2021 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS […]

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Šio priedo lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir, kai tikslinga, su jais funkciškai susijusios sąlygos.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik lotyniški rūšių pavadinimai; bendriniai pavadinimai pateikiami, nes juos paprasčiau vartoti tekste.

Šiame reglamente pateikiama tokia mokslinių ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Ši bendrinių ir mokslinių pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik paaiškinimo tikslais:

IA PRIEDAS

SKAGERAKAS, KATEGATAS, ICES 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 IR 14 PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS