Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020PC0409

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė

COM/2020/409 final

Briuselis, 2020 05 28

COM(2020) 409 final

2020/0103(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio pasikeitė daugelio metų Sąjungos ir viso pasaulio ekonominės perspektyvos. Trumpalaikis COVID-19 krizės poveikis atskirose valstybėse narėse priklausys nuo izoliavimo priemonių trukmės ir griežtumo, gamybos struktūros ir ekonominės politikos priemonių, kurių imamasi siekiant sušvelninti tiesioginį krizės poveikį. Vidutinės trukmės ir ilgalaikis krizės poveikis priklausys nuo jų ekonomikos atsparumo. Atsižvelgiant į skirtingą trumpalaikį poveikį ekonomikai ir turimą veikimo laisvę kyla realus pavojus, kad, jeigu nebus imamasi ryžtingų politikos veiksmų, dėl COVID-19 krizės skirtumai Sąjungoje dar labiau didės.

Laipsniškai atšaukiant izoliacijos priemones, reikia strategiškai planuoti atsigavimą, ekonomikos gaivinimą ir grįžimą į tvaraus augimo kelią. Tam reikia remti viešąsias ir privačias investicijas, tačiau taip pat reikia stiprinti valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama šalinti jų ekonomikos pagrindinius socialinius ir ekonominius trūkumus, didinti atsparumą ir padėti sugrįžti prie tvaraus augimo. Šiuo požiūriu itin svarbu toliau remti valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas ir skirti joms svarią techninę paramą, kad padidėtų jų administraciniai gebėjimai rengti ir įgyvendinti reformas, kuriomis bus skatinamas atsparumas ir kurios lems atsigavimą.

Šiuo reglamentu siūloma nustatyti atskirą techninės paramos priemonę, kuria galėtų naudotis visos valstybės narės ir kuri pakeistų Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) 1 . Techninės paramos priemone bus užtikrinama, kad Komisija galėtų ir toliau dalytis vietos sąlygoms pritaikyta patirtimi siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamus institucinius ir administracinius gebėjimus kurti ir įgyvendinti augimą skatinančias reformas ir galėtų didinti Europos ekonomikos atsparumą pasitelkdamos veiksmingas ir gerai veikiančias administracines struktūras. Tuo tikslu, kaip ir pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą, ji sieks lydėti prašančiųjų valstybių narių nacionalines valdžios institucijas visuose ar tam tikruose reformų proceso etapuose.

Praktiniais sumetimais ir siekiant, kad teisėkūros institucijos kuo greičiau pasiektų susitarimą, šis reglamento pasiūlymas grindžiamas naujausiu techninės paramos priemonės tekstu, įtrauktu į Komisijos pasiūlymą dėl Reformų rėmimo programos (RRP) 2 ir kurį pastaraisiais mėnesiais nagrinėjo abi teisėkūros institucijos. Pasiūlymas dėl Reformų rėmimo programos yra atsiimtas.

Reformų rėmimo programą Komisija pasiūlė 2018 m. gegužės 31 d. teikdama pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) sektorių programų. Į tą pasiūlymą buvo įtraukta techninės paramos priemonė, kurios tikslas – remti valstybių narių pastangas geriau įgyvendinti struktūrines reformas pagal Europos semestro ciklą. Pasiūlymo tekstas buvo svarstomas Taryboje, kai pirmininkavo Suomija ir Kroatija, o Taryba iš esmės pritarė priemonei. Tuo pat metu darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl Reformų rėmimo programos, atliko Europos Parlamentas ir 2020 m. balandžio 20 d. jis pateikė savo pranešimo projektą.

Kartu su šiuo pasiūlymu, siekdama reaguoti į naujus COVID-19 krizės keliamus iššūkius, Komisija taip pat pasiūlė reglamentą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės 3 , kurią taikant bus skiriama didelė finansinė parama viešosioms investicijoms ir reformoms, kurias įgyvendinus valstybių narių ekonomika bus atsparesnė ir jos bus geriau pasiruošusios ateičiai. Techninės paramos priemonė gali būti taikoma siekiant padėti valstybėms narėms parengti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Techninės paramos priemonė leidžia Komisijai remti valstybių narių valdžios institucijų pastangas rengti reformas pagal savo prioritetus ir didinti jų gebėjimus formuoti ir įgyvendinti reformų politiką ir strategijas, tuo pačiu pasinaudojant geriausia patirtimi ir viena kitos pavyzdžiais. Po krizės techninė parama bus ypač reikalinga. Tad šiuo pasiūlymu tinkamai papildomi Komisijos pasiūlyti priemonių rinkiniai, kuriais siekiama įveikti COVID-19 pandemijos padarinius ekonomikai, t. y. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, REACT EU 4 , įgyvendinama struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis, iš dalies pakeisti pasiūlymai dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir „InvestEU“, taip pat įvairios priemonės, sukurtos reaguojant į dabartinę COVID-19 pandemiją, kaip antai Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva 5 .

Techninės paramos priemonė kuriama atsižvelgiant į SRRP sėkmę; apie tą programą nuolat palankiai atsiliepė valstybės narės naudos gavėjos ir paskutiniuose atrankos etapuose buvo itin didelė biudžeto lėšų paklausa (pvz., 2019 m. iš 508 pateiktų prašymų, kurių bendra vertė sudarė 194 mln. EUR, buvo galima atrinkti 263, kurių vertė buvo 79,3 mln. EUR; 2020 m. iš 609 pateiktų prašymų, kurių vertė sudarė 250 mln. EUR, buvo galima atrinkti 228, kurių vertė buvo 84,7 mln. EUR). Techninės paramos priemonė sukurta kaip dabartinės SRRP tęsinys ir yra suderinta, aiški ir papildo esamus išteklius gebėjimams stiprinti ir techninei pagalbai teikti, kurie yra prieinami pagal kitas Sąjungos finansavimo programas. Pagal sanglaudos politikos skiriamos techninės pagalbos tikslas – padėti suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinti Sąjungos finansuojamas programas ir projektus Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo lėšomis skiriant finansinę paramą jiems rengti, valdyti, vertinti, stebėti, tikrinti ir kontroliuoti. Taigi tokios techninės pagalbos tikslas – padidinti pajėgumus administruoti Sąjungos lėšas ir remti Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimą, taip padedant tas lėšas įsisavinti. Pagrindinis pagal programą „InvestEU“ sukurto techninės pagalbos centro tikslas – rengti didelio masto (privačių) investicijų projektus, o struktūrinės reformos į jo veiklos sritį nepatenka. Kita vertus, techninės paramos priemone siekiama remti administracinius gebėjimus ir ilgalaikes struktūrines reformas, taip tinkamai papildant esamą pagalbą, skiriamą pagal įvairių sektorių Sąjungos programas, ir Sąjungos fondų lėšomis vykdomus veiksmus ir didinant jų vertę.

Be to, ši priemonė dera su Europos semestro procese pateiktomis politikos gairėmis, nes techninė parama skiriama siekiant padėti įgyvendinti konkrečioms valstybėms narėms skirtas šios srities rekomendacijas.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas atitinka kitų sričių Sąjungos politiką, ją papildo ir su ja dera.

Pasiūlymo, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, tikslas – skirti finansinę paramą viešosioms investicijoms ir reformoms (visų pirma, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse), kurias įgyvendinus ekonomika taps atsparesnė ir šalys bus geriau pasiruošusios ateičiai.

Techninės paramos priemonė papildys pasiūlymą, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, nes ją taikant bus skiriama parama, skirta stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus ir atitinkamai padėti joms parengti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose yra nustatomos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuotinos reformos ir investicijos, ir apskritai taip pat numatyti paramą nacionaliniams reformavimo veiksmams, susijusiems su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsniu (trečia pastraipa) ir 197 straipsnio 2 dalimi.

SESV 175 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta, kad jei pasirodytų, kad reikia imtis konkrečių veiksmų, nesusijusių su fondais ir nepakenkiančių priemonėms, kurių yra imtasi kitų Sąjungos politikos sričių sistemoje, tokių veiksmų Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

SESV 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais, be kita ko, gali būti keitimosi informacija ir valstybės tarnautojų mainų lengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Nė viena valstybė narė neprivalo pasinaudoti šia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina šiam tikslui reikalingas priemones, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

Atsižvelgiant į SESV 175 ir 197 straipsnius reglamentu siekiama padidinti sanglaudą taikant priemones, kuriomis užtikrinamas atitinkamų valstybių narių atsigavimas, atsparumas ir konvergencija.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Siūlomų veiksmų finansavimas pagal numatomą reglamentą atitinka Europos pridėtinės vertės ir subsidiarumo principus. Didžiausias Sąjungos biudžeto finansavimas skiriamas veiklai, kurios tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali pakankamai pasiekti („būtinumo testas“) ir kurioje Sąjungos intervencinėmis priemonėmis galima suteikti papildomos naudos, palyginti su pavieniais valstybių narių veiksmais.

Reglamento tikslas – skatinti sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos norint užtikrinti ekonomikos ir socialinį atsigavimą, atsparumą ir konvergenciją, taip pat remti valstybių narių pastangas stiprinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, atsižvelgiant į institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančius uždavinius.

Reglamente pirmiausia vadovaujamasi logika, kad techninė parama skiriama atsiliepiant į savanoriškai teikiamą atitinkamos valstybės narės prašymą. Todėl kiekviena valstybė narė nusprendžia, ar būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu atsižvelgdama į nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu turimas galimybes. Techninės paramos priemonių, susijusių su ekonomikos ir socialiniu atsigavimu, atsparumu ir konvergencija bei valstybių narių administracinių gebėjimų įgyvendinti Sąjungos teisę stiprinimu, įgyvendinimas yra bendro Sąjungos intereso dalykas.

Techninės paramos priemone pakeičiama dabartinė SRRP; be to, ši priemonė yra įtraukta į Komisijos iniciatyvas, kuriomis reaguojama į COVID-19 pandemijos protrūkį, siekiant padėti valstybėms narėms įveikti didžiulius ekonominius ir socialinius padarinius. Todėl, norint užtikrinti spartų ir patikimą Sąjungos ekonomikos atsigavimą, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Valstybės narės pačios negali tinkamai įgyvendinti šio tikslo, o Sąjungos intervencija gali sukurti pridėtinę vertę, jeigu būtų parengtas reglamentas, kuriame būtų įtvirtinta sustiprintos techninės paramos priemonė, susijusi su labai reikalingų struktūrinių reformų kūrimu ir įgyvendinimu. Tokia parama taip pat padėtų sumažinti dabartinės COVID-19 krizės poveikį visuomenei.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo neviršijama to, kas būtina Europos lygmeniu siekiant nustatyto tikslo ir ko reikia šiam tikslui pasiekti. Techninės paramos priemonės savanoriškumas ir bendru susitarimu grindžiamo bendradarbiavimo pobūdis viso proceso metu yra papildoma proporcingumo principo laikymosi ir valstybių narių bei Komisijos abipusio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo plėtros garantija.

Priemonės pasirinkimas

Pirmiau pateiktuose skyriuose apibūdinti tikslai negali būti pasiekti derinant teisės aktus ar valstybių narių savanoriškais veiksmais. Šių tikslų būtų galima pasiekti tik priėmus reglamentą. Visoms valstybėms narėms taikytinas reglamentas taip pat yra tinkamiausia teisinė priemonė organizuoti techninės paramos teikimą siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į valstybes nares.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Techninės paramos priemone tęsiama dabartinė 2017–2020 m. SRRP, grindžiama Reglamentu (ES) 2017/825 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1671 6 . SRRP įgyvendinimas prasidėjo 2017 m. rugsėjo mėn., patvirtinus 2017 m. metinę darbo programą 7 , ir buvo tęsiamas patvirtinus paskesnes metines darbo programas 8 . Remdamasi SRRP reglamento 16 straipsniu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metines Programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas 9 ir nepriklausomo vidurio laikotarpio ir ex post vertinimo ataskaitą.

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, teikiamame kartu su nepriklausoma laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita, kurią Komisija netrukus patvirtins, nagrinėjami SRRP rezultatai remiantis vertinimo kriterijais (reikalingumas, veiksmingumas, efektyvumas, suderinamumas ir ES pridėtinė vertė) ir daromos kelios išvados. Nors programa buvo patvirtinta neseniai ir daugelis techninės paramos projektų tik pradedama įgyvendinti, iš nustatytų faktų matyti, jog įgyvendinant SRRP tikslus daroma gera pažanga. Konkrečiai iš vertinimo matyti, kad SRRP struktūra puikiai dera su faktiniais valstybių narių poreikiais ir yra tinkama priemonė remti valstybes nares stiprinant jų administracinius ir institucinius gebėjimus. Dėl didelio lankstumo ir bendro finansavimo reikalavimų nebuvimo valstybių narių poreikius galima paversti veiksmais, kuriuos galima įgyvendinti per realistišką laikotarpį, ir pateisinti valstybės narės lūkesčius. Taip pat prieita prie išvados, kad didelę pridėtinę vertę turi valstybių narių keitimasis gerąja patirtimi. Be to, SRRP yra sklandžiai integruota į Sąjungos ekonomikos valdymo procesą. Metiniai SRRP ir Europos semestro ciklai tinkamai vienas kitą papildo, tad pavyksta laikytis išsamaus ir koordinuoto požiūrio į struktūrines reformas valstybėse narėse. Didelis visų suinteresuotųjų subjektų ryžtas, labai patyrę techninės paramos teikėjai ir palankios politinės aplinkybės yra laikomi veiksniais, darančiais teigiamą poveikį SRRP projekto rezultatų įgyvendinimui. Kita vertus, manoma, kad neigiamą poveikį sėkmingam techninės paramos projektų įgyvendinimui daro nepakankamas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir kintančios ar neaiškios politinės aplinkybės.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Kadangi pasiūlymą reikėjo parengti skubiai, kad abi teisėkūros institucijos spėtų laiku jį priimti, surengti oficialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo įmanoma. Į suinteresuotųjų šalių nuomones buvo atsižvelgta ir vykstant teisėkūros procesui dėl pasiūlymo dėl Reformų rėmimo programos.

Poveikio vertinimas

Kadangi pasiūlymas yra skubus, naujas poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Šis reglamento pasiūlymas bet kuriuo atveju grindžiamas naujausiu turimu RRP pasiūlymo tekstu dėl techninės paramos priemonės, kurį parengė Tarybos darbo grupė, ir dera su bendro Europos Parlamento Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimo dėl RRP pasiūlyme numatytų techninės paramos priemonių projektu, kuris buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 20 d. Šiuo pasiūlymu iš dalies pakeičiamas pirminis Komisijos pasiūlymas dėl RRP (COD...), pagrįstas poveikio vertinimu, kurio pagrindinės išvados ir toliau galioja mutatis mutandis.

Pagrindinės teisės

Pasiūlymas turi teigiamos įtakos Sąjungos pagrindinių teisių apsaugai ir plėtrai, darant prielaidą, kad valstybės narės prašys paramos susijusiose srityse ir ją gaus. Pavyzdžiui, parama tokiose srityse kaip darbo rinkos ir socialinis draudimas, sveikatos priežiūra, švietimas, aplinka, nuosavybė, viešasis administravimas ir teismų sistema gali padėti puoselėti tokias Sąjungos pagrindines teises kaip orumas, laisvė, lygybė, solidarumas, piliečių teisės ir teisingumas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Finansinis paketas techninės paramos priemonei įgyvendinti laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. yra 864 406 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Reikiami paaiškinimai dėl finansinio paketo pateikiami finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Tam, kad būtų galima stebėti šio reglamento vykdymą siekiant techninės paramos priemonės tikslų, buvo nustatyti kai kurie pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir jie bus periodiškai renkami. Bus apibrėžti konkretūs rezultato ir poveikio rodikliai, susiję su konkrečiais projektais, įskaitant pagrindinius kriterijus ir siektinas reikšmes, kad būtų galima stebėti pažangą, padarytą siekiant galutinių siektinų reikšmių, ir įvertinti įgyvendintų reformų poveikį.

Bus atliktas laikotarpio vidurio vertinimas ir ex post vertinimas siekiant įvertinti priemonės veiksmingumą, efektyvumą, reikalingumą ir suderinamumą. Vertinimai bus atlikti remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu 10 . Vertinimuose bus pateikiama patirtis, įgyta siekiant nustatyti bet kokius trūkumus ir (arba) problemas, arba galimybė toliau tobulinti veiksmus ar jų rezultatus ir padėti kuo geriau išnaudoti jų galimybes ir poveikį.

Reglamento laikotarpio vidurio vertinimas bus atliekamas, surinkus pakankamai informacijos apie jo įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo įgyvendinimo pradžios. Ne vėliau nei praėjus trejiems metams nuo reglamento taikymo laikotarpio pabaigos Komisija atliks galutinį ex post vertinimą. Komisija vertinimų išvadas ir savo pastabas pateiks Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Reglamentu nustatoma techninės paramos priemonė, padėsianti valstybėms narėms techninėmis priemonėmis įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias bei atsparumą didinančias struktūrines reformas (1 straipsnis).

Techninės paramos priemonės bendrasis tikslas – skatinti sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos norint užtikrinti ekonomikos ir socialinį atsigavimą, atsparumą ir konvergenciją, taip pat remti valstybių narių pastangas stiprinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, atsižvelgiant į institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančius uždavinius (3 straipsnis).

Nustatomi tokie konkretūs priemonės tikslai (4 straipsnis): padėti nacionalinėms valdžios institucijoms gerinti jų gebėjimus rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas, be kita ko, keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais, taikant tinkamus procesus ir metodiką ir efektyviau bei veiksmingiau valdant žmogiškuosius išteklius. Jų reikia siekti glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Taikymo sritis apima platų politikos sričių spektrą, įskaitant sritis, susijusias su valstybės finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, verslo aplinka, produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, darniu vystymusi, visuomenės sveikata, švietimu ir finansų sektoriumi (5 straipsnis). Ypatingas dėmesys skiriamas veiksmams, kuriais skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka.

Bendras finansinis paketas priemonei įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpiu bus 864 406 000 EUR dabartinėmis kainomis (6 straipsnis). Be šio finansinio paketo, pagal reglamento [pakeičiančio BNR] 11 21 straipsnį valstybės narės pasidalijamojo valdymo programų techninės pagalbos išteklius gali savanoriškai perkelti techninės paramos priemonei. Perkelti ištekliai naudojami pagal šios priemonės taisykles ir vien tik atitinkamos valstybės narės naudai (6 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnis).

Komisijos pasiūlymuose dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos numatytas platesnio užmojo klimato aspekto integravimo į visas ES programas tikslas – kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama 25 proc. ES išlaidų. Priemonės vaidmuo siekiant šio bendrojo tikslo bus stebimas taikant ES klimato srities rodiklių sistemą (tinkamu suskirstymo lygmeniu), taip pat ketinama naudoti tikslesnes metodikas, jei jų bus (10 konstatuojamoji dalis).

Įgyvendinant techninės paramos priemonę turėtų būti remiamas valstybių narių iniciatyva vykdomų augimą skatinančių ir atsparumą didinančių reformų, ekonomikos valdymo procesų arba su Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos prioritetų įgyvendinimu susijusių veiksmų kontekste vykdomų reformų ir su ekonominio koregavimo programomis susijusių reformų įgyvendinimas. Pagal šią priemonę taip pat turėtų būti teikiama techninė parama rengiant ir įgyvendinant reformas, kurių reikia imtis pagal naująją ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (8 straipsnis).

Komisija nagrinės paramos prašymus, atsižvelgdama į nustatytų problemų skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius atitinkamose politikos srityse, socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir bendrus valstybės narės administracinius gebėjimus. Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš kitų Sąjungos fondų arba pagal kitas Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir veiklą, Komisija su atitinkama valstybe nare susitars dėl paramos prioritetinių sričių, tikslų, orientacinio tvarkaraščio, teiktinų paramos priemonių aprėpties ir numatomo bendro finansinio įnašo, kurie būtų nustatyti bendradarbiavimo ir paramos plane (8 straipsnis).

Pagal techninės paramos priemonę tinkami finansuoti veiksmai, be kita ko, yra ekspertinės žinios, susijusios su politinėmis rekomendacijomis ir (arba) politikos pokyčiais, strategijų ir reformos veiksmų planų formulavimu, taip pat su teisinėmis, institucinėmis, struktūrinėmis ir administracinėmis reformomis; ekspertų, įskaitant vietos ekspertus, skyrimas; visų valdymo lygmenų gebėjimų stiprinimas ir susiję rėmimo veiksmai, taip pat prisidedantys prie pilietinės visuomenės įgalinimo (7 straipsnis). Pagal techninės paramos priemonę finansuojami veiksmai gali būti remiami pagal kitas Sąjungos programas, priemones ar iš Sąjungos biudžeto fondų su sąlyga, kad tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti (11 straipsnis).

Siekdama įgyvendinti techninės paramos priemonę, Komisija patvirtins darbo programas priimdama įgyvendinimo aktus, nustatydama techninės paramos teikimo priemones ir visus pagal Finansinį reglamentą 12 reikalaujamus elementus (12 straipsnis).

Išdėstomos nuostatos dėl komunikacijos veiklos Europos Parlamento ir Tarybos atžvilgiu ir plačiosios visuomenės atžvilgiu (9 ir 17 straipsniais), taip pat nuostatos dėl papildomumo (13 straipsnis), stebėsenos (14 straipsnis), metinių ataskaitų (15 straipsnis) ir vertinimo (16 straipsnis).

2020/0103 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą ir 197 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. Pagal Sutarties 148 straipsnį valstybės narės įgyvendina užimtumo politiką, kurioje atsižvelgiama į užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(2)Sutarties 175 straipsnyje numatoma, inter alia, kad valstybės narės savo ekonominę politiką turėtų koordinuoti taip, kad būtų siekiama 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

(3)dėl COVID-19 pandemijos protrūkio 2020 m. pradžioje pasikeitė daugelio metų ES ir viso pasaulio ekonominės perspektyvos. Sąjungoje atsirado naujų su krize susijusių prioritetų ir daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui. Dėl jų Sąjungos atsakas turi būti skubus ir koordinuotas, kad valstybės narės galėtų įveikti ekonomines pasekmes ir sumažinti socialinius ir ekonominius padarinius. Dabartinė COVID-19 pandemijos sukelta krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimą ir atsparią ekonomiką ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali efektyviau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. Todėl tam, kad ekonomika ir visuomenė grįžtų į darnaus atsigavimo kelią ir atsikratytų ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų Sąjungoje, reikalingos augimą skatinančios reformos ir investicijos, skirtos spręsti struktūrines ekonomikos problemas ir didinti jos atsparumą;

(4)Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetų, kurie bus remiami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Jos taip pat turėtų padėti darniai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti programų, kurias Sąjunga visų pirma remia struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis, bei kitų programų teikiamos finansinės paramos pridėtinę vertę;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/825 15 buvo sudaryta 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programa (SRRP), kurios biudžetas – 142 800 000 EUR. SRRP buvo nustatyta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Techninę paramą pagal tą programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali apimti daug įvairių politikos sričių. Šiuo reglamentu siekiama tęsti tą valstybių narių palankiai įvertintą programą;

(6)anksčiau valstybės narės vis aktyviau naudojosi technine parama pagal SRRP, todėl norint toliau remti valstybes nares įgyvendinant reformas šiuo reglamentu reikėtų sukurti techninės paramos priemonę;

(7)atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris yra Europos augimo strategija, ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, techninės paramos priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti priemonės rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros procedūras jie turėtų būti pakartotinai įvertinti. Tai taip pat turėtų padėti Sąjungoje spręsti bendresnes aplinkos ir socialines problemas, įskaitant gamtinio kapitalo apsaugą ir žiedinės ekonomikos rėmimą, laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.;

(8)bendrasis techninės paramos priemonės tikslas turėtų būti skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos ekonominiam ir socialiniam atsigavimui, atsparumui ir konvergencijai pasiekti. Tuo tikslu ji turėtų padėti stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiais uždaviniais;

(9)techninės paramos priemonės konkretūs tikslai turėtų būti: padėti nacionalinėms valdžios institucijoms rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas, be kita ko, keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais, taikant tinkamus procesus ir metodiką ir efektyviau bei veiksmingiau valdant žmogiškuosius išteklius;

(10)siekdama padėti valstybėms narėms patenkinti su reformomis susijusius poreikius visose pagrindinėse ekonomikos ir socialinėse srityse, Komisija, valstybei narei paprašius, turėtų toliau teikti techninę paramą daugelyje įvairių politikos sričių, įskaitant sritis, susijusias su viešųjų finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, verslo aplinka, finansų sektoriumi, produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, darniu vystymusi, visuomenės sveikata ir socialine gerove. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka;

(11)šiame reglamente nustatomas techninės paramos priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 16 ;

(12)siekdamos patenkinti papildomus poreikius pagal techninės paramos priemonę, valstybės narės turėtų turėti galimybę perkelti į tos priemonės biudžetą išteklius, numatytus Sąjungos fondams taikant pasidalijamojo valdymo principą, pagal tiems fondams nustatytą tvarką. Perkelti ištekliai turėtų būti naudojami pagal tos priemonės taisykles ir naudojami tik atitinkamos valstybės narės naudai. Komisija atitinkamai valstybei narei turėtų teikti grįžtamąją informaciją apie papildomų savanoriškų įnašų naudojimą;

(13)pagal techninės paramos priemonę paprašius turėtų būti remiamas valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų, ekonomikos valdymo procesų arba su Sąjungos teisės įgyvendinimu susijusių veiksmų kontekste vykdomų reformų ir su ekonominio koregavimo programomis susijusių reformų įgyvendinimas. Pagal ją taip pat turėtų būti teikiama techninė parama rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planus, kurių reikia imtis pagal Reglamentą (ES) Nr. YYY/XX;

(14)atsižvelgiant į pagal ankstesnę programą – SRRP – jau galiojančias taisykles ir praktiką, turėtų būti nustatytas nesudėtingas techninės paramos prašymų pateikimo procesas. Todėl savo prašymus valstybės narės turėtų pateikti ne vėliau kaip kalendorinių metų spalio 31 d. Laikantis visa apimančio vienodo požiūrio, patikimo finansų valdymo ir skaidrumo principo, turėtų būti nustatyti tinkami valstybių narių pateiktų prašymų nagrinėjimo kriterijai. Šie kriterijai turėtų būti grindžiami problemų skubumu, rimtumu ir mastu, taip pat paramos poreikiais, nustatytais tose politikos srityse, kuriose numatoma teikti techninę paramą;

(15)be to, reikėtų patikslinti bendradarbiavimo ir paramos planų turinį, išsamiai išdėstant techninės paramos teikimo valstybėms narėms priemones. Šiuo tikslu numatant techninės paramos priemones ir apskaičiuojant susijusį bendrą finansinį įnašą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos fondų ar pagal Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir veiklą;

(16)atskaitomybės, skaidrumo tikslais ir siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų matomumą, laikantis tam tikrų neskelbtinos informacijos apsaugos sąlygų, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikiami bendradarbiavimo ir paramos planai, ir Komisija turėtų atitinkamai vykdyti komunikacijos veiklą;

(17)turėtų būti išdėstytos techninės paramos priemonės įgyvendinimo nuostatos, visų pirma valdymo būdai, techninės paramos priemonių finansavimo formos ir darbo programų turinys, ir jos turėtų būti priimtos įgyvendinimo aktais. Atsižvelgiant į valstybių narių pastangų vykdant ir įgyvendinant reformas rėmimo svarbą, būtina leisti, kad dotacijų bendro finansavimo norma siektų iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kad būtų galima greitai sutelkti techninę paramą skubos atveju, turėtų būti numatyta nuostata dėl specialių priemonių priėmimo ribotam laikotarpiui. Šiuo tikslu tam tikra techninės paramos priemonės darbo programos biudžeto suma turėtų būti atidėta specialioms priemonėms;

(18)siekiant užtikrinti efektyvų ir darnų lėšų iš Sąjungos biudžeto paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių, įskaitant techninę paramą, nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sinergija;

(19)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, pagal šį reglamentą nustatytą priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Kai tinkama, šie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonės poveikį vietoje;

(20)Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo metinę ataskaitą. Turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos priemonės tikslai, ar efektyviai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonės poveikis;

(21)reikėtų sukurti techninės paramos įgyvendinimo darbo programas. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinis reglamentas) 17 ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(22)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 18 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 19 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 20 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 21 Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, darančios poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 22 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams;

(23)kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)šis reglamentas neturėtų turėti įtakos tolesniam paramos priemonių, kurias Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (ES) 2017/825 arba bet kokiu kitu Sąjungos teisės aktu, kuris taikomas tai paramai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., teikimui arba keitimui. Todėl pagal Reglamentą (ES) 2017/825 patvirtintos priemonės turėtų likti galioti. Šiuo tikslu taip pat reikėtų nustatyti pereinamąją nuostatą;

(25)siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma techninės paramos priemonė (toliau – priemonė).

Jame nustatomi priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)techninė parama – priemonės, padedančios valstybėms narėms vykdyti institucines, administracines, augimą skatinančias ir atsparumą didinančias reformas;

(2)nacionalinė valdžios institucija – viena ar daugiau valdžios lygmens valdžios institucijų, įskaitant regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacijos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 42 punkte, bendradarbiaujančios kaip partnerės pagal valstybės narės institucinę ir teisinę sistemą;

(3)Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) YYY/XX [pakeitęs BNR] 23 ;

(4)tarptautinė organizacija – organizacija, kaip ji suprantama pagal Finansinio reglamento 156 straipsnį, ir pagal tą straipsnį tokiai tarptautinei organizacijai prilyginamos organizacijos.

3 straipsnis
Bendrasis tikslas

Priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos norint užtikrinti ekonomikos ir socialinį atsigavimą, atsparumą ir į pažangą orientuotą ekonominę ir socialinę konvergenciją, taip pat remti valstybių narių pastangas stiprinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, atsižvelgiant į institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančius uždavinius.

4 straipsnis
Konkretūs tikslai

Kad būtų pasiektas 3 straipsnyje nurodytas bendrasis tikslas, pagal priemonės konkrečius tikslus nacionalinėms valdžios institucijoms padedama gerinti jų gebėjimus rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas, be kita ko, keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais, taikant tinkamus procesus ir metodiką ir efektyviau bei veiksmingiau valdant žmogiškuosius išteklius. Šių konkrečių tikslų siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

5 straipsnis
Taikymo sritis

4 straipsnyje nustatyti konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, susijusioms su sanglauda, konkurencingumu, švietimu, našumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, sąžiningu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, ypač orientuojantis į veiksmus, kuriais skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

(a)viešųjų finansų ir turto valdymas, biudžeto sudarymo procesas, makrofiskalinė sistema, skolų ir pinigų valdymas, išlaidų ir mokesčių politika, mokestinių prievolių vykdymas, agresyvus mokesčių planavimas, mokesčių slėpimas bei vengimas ir pajamų administravimas bei muitų sąjunga;

(b)institucinė reforma ir efektyvus į paslaugas orientuotas viešojo administravimo ir e. valdžios veikimas, be kita ko, kai tikslinga, supaprastinant taisykles, veiksminga teisinė valstybė, teisingumo sistemų reforma ir kovos su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu stiprinimas;

(c)verslo aplinka, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių bei socialinės ekonomikos įmonių verslo aplinką, reindustrializacija, privačiojo sektoriaus plėtra, produktų ir paslaugų rinkos, investavimas, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacijos procesai, prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos, konkurencija ir viešieji pirkimai, tvarus sektorių vystymasis, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų bei skaitmeninimo rėmimas;

(d)švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, įskaitant socialinį dialogą, siekiant kurti darbo vietas, tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti, visų pirma didinti skaitmeninius įgūdžius, gebėjimą naudotis medijomis, aktyvų pilietiškumą, kovoti su skurdu ir pernelyg didele pajamų nelygybe, užtikrinti lyčių lygybę, skatinti socialinę įtrauktį, tinkamas ir įtraukias socialinės apsaugos ir socialinės gerovės sistemas, prieinamas ir įperkamas visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemas, taip pat sanglaudos, prieglobsčio, migracijos ir sienų politika;

(e)skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos įgyvendinimo politika, e. valdžios sprendimai, e. viešasis pirkimas, junglumas, prieiga prie duomenų ir jų valdymas, e. mokymasis, dirbtinio intelekto sprendimų naudojimas, darnaus vystymosi aplinkosaugos ramstis ir aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmai, judumas, skatinama žiedinė ekonomika, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai, užtikrintas energijos šaltinių įvairinimas ir energetinis saugumas, taip pat žemės ūkio sektoriaus, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugos, žuvininkystės ir tvarios kaimo vietovių plėtros politika, ir

(f)finansų sektoriaus politika, įskaitant: finansinio raštingumo skatinimą, finansinį stabilumą, galimybes gauti finansavimą ir skolinimą realiajai ekonomikai, ir duomenų bei statistikos rengimas, teikimas ir kokybės stebėsena.

6 straipsnis
Biudžetas

1.Finansinis paketas priemonei įgyvendinti  2021–2027 m. laikotarpiu yra 864 406 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Iš priemonei skirto finansinio paketo taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina priemonei valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, techninės paramos projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų struktūrinių reformų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

3.Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perkelti priemonei. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to straipsnio c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

II SKYRIUS

Techninė parama

7 straipsnis
Reikalavimus techninei paramai gauti atitinkantys veiksmai

Pagal 3 ir 4 straipsniuose nustatytus tikslus techninės paramos priemone visų pirma finansuojami šių rūšių veiksmai:

(a)ekspertinės žinios, susijusios su politinėmis rekomendacijomis, politikos pokyčiais, strategijų ir reformos veiksmų planų formulavimu, taip pat su teisinėmis, institucinėmis, struktūrinėmis ir administracinėmis reformomis;

(b)trumpalaikis arba ilgalaikis ekspertų, įskaitant vietos ekspertus, skyrimas atlikti konkrečių sričių užduotis arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, kai reikia, kartu teikiant vertimo žodžiu, vertimo raštu ir bendradarbiavimo rėmimo, administracinės pagalbos paslaugas ir galimybę naudotis infrastruktūra bei įranga;

(c)visų valdymo lygmenų institucinių, administracinių ar sektorių gebėjimų stiprinimas ir susiję rėmimo veiksmai, taip pat atitinkamai prisidedantys prie pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, įgalinimo, visų pirma:

i)seminarai, konferencijos ir pratybos;

ii)darbo vizitai į atitinkamas valstybes nares arba trečiąsias šalis, kad pareigūnai įgytų patirties arba ekspertinių žinių atitinkamose srityse ar jas pagilintų;

iii)mokymo veiksmai ir internetinių ar kitokių mokymo modulių kūrimas, siekiant palaikyti reikiamus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su atitinkamomis reformomis;

(d)statistinių ir kitų duomenų rinkimas; bendros metodikos ir atitinkamais atvejais – rodiklių arba gairių rengimas;

(e)vietos operatyvinės paramos tokiose srityse, kaip prieglobstis, migracija ir sienų kontrolė, organizavimas;

(f)IT pajėgumų didinimas, įskaitant ekspertines žinias, susijusias su atitinkamoms reformoms vykdyti reikalingos IT infrastruktūros ir taikomųjų programų kūrimu, priežiūra, valdymu ir jų kokybės kontrole, kibernetinis saugumas, taip pat ekspertinės žinios, susijusios su viešųjų paslaugų skaitmeninimui skirtomis programomis;

(g)studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos, poveikio ir kiti vertinimai ir vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas;

(h)komunikacijos projektai, skirti mokymosi, įskaitant e. mokymąsi, bendradarbiavimo, informuotumo didinimo bei sklaidos veiklai ir keitimuisi gerąja praktika; informuotumo didinimo ir informacinių kampanijų, žiniasklaidos kampanijų ir renginių, įskaitant institucinę komunikaciją ir, kai tikslinga, komunikaciją per socialinius tinklus, organizavimas;

(i)informacijai ir pagal priemonę teikiamos techninės paramos rezultatams skleisti skirtos medžiagos rinkimas ir skelbimas, be kita ko, kuriant, valdant ir prižiūrint sistemas ir priemones naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, ir

(j)visi kiti susiję veiksmai, kuriais remiami 3 ir 4 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai.

8 straipsnis
Techninės paramos prašymas

1.Valstybė narė, norinti gauti techninę paramą pagal priemonę, pateikia techninės paramos prašymą Komisijai, nurodydama remtinas politikos sritis ir prioritetus, patenkančius į 5 straipsnyje nustatytą taikymo sritį. Šie prašymai pateikiami ne vėliau kaip kalendorinių metų spalio 31 d. Komisija gali parengti gaires dėl pagrindinių elementų, įtrauktinų į paramos prašymą.

2.Valstybės narės gali pateikti techninės paramos prašymą esant toliau nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su:

(a)valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų, ypač skirtų ekonomikos atsigavimui [pagal Reglamentą (ES) Nr. YYY/XX], tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei atsparumo didinimui užtikrinti, įgyvendinimu;

(b)ekonominio koregavimo programų, skirtų valstybėms narėms, kurios gauna Sąjungos finansinę paramą, teikiamą pagal esamas priemones, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 24 , skirtą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 25 , skirtą valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, įgyvendinimu;

(c)augimą skatinančių ir atsparumą didinančių reformų, vykdomų pagal ekonomikos valdymo procesus, visų pirma įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą, ar atitinkamus veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės įgyvendinimu, įgyvendinimu;

(d)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimu pagal Reglamentą (ES) Nr. YYY/XX ir jų įgyvendinimu valstybėse narėse.

3.Laikydamasi skaidrumo, vienodo požiūrio ir patikimo finansų valdymo principų, po dialogo su valstybe nare, be kita ko, per Europos semestrą, Komisija nagrinėja 1 dalyje nurodytą paramos prašymą, atsižvelgdama į nurodytų problemų skubumą, mastą ir rimtumą, paramos poreikius, susijusius su atitinkamomis politikos sritimis, valstybės narės socialinių ir ekonominių rodiklių analizę ir bendruosius administracinius valstybės narės gebėjimus.

Remdamasi ta analize ir atsižvelgdama į šiuo metu iš Sąjungos fondų arba pagal kitas Sąjungos programas finansuojamus veiksmus ir priemones, Komisija susitaria su atitinkama valstybe nare dėl prioritetinių remtinų sričių, tikslų, orientacinio tvarkaraščio, teiktinų paramos priemonių aprėpties ir numatomo bendro finansinio įnašo į tokios techninės paramos biudžetą, kurie nurodomi bendradarbiavimo ir paramos plane.

4.3 dalyje nurodytame bendradarbiavimo ir paramos plane atskirai nuo kitos techninės paramos nurodomos priemonės, susijusios su valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais pagal Reglamentą (ES) Nr. YYY/XX.

9 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos informavimas ir komunikacija apie bendradarbiavimo ir paramos planus

1.Atitinkamai valstybei narei sutikus, Komisija bendradarbiavimo ir paramos planą nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. Atitinkama valstybė narė gali atsisakyti duoti tokį sutikimą, jeigu kalbama apie neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.

2.Nepaisant 1 dalies nuostatų, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendradarbiavimo ir paramos planą šiomis aplinkybėmis:

(a)kai tik atitinkama valstybė narė redaguodama pašalino visą neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams;

(b)praėjus pagrįstam laikotarpiui, kai susijusios informacijos atskleidimas nedarytų neigiamo poveikio paramos priemonių įgyvendinimui, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams po tokių priemonių įgyvendinimo pagal bendradarbiavimo ir paramos planą.

3.Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų bendradarbiavimo ir paramos planuose numatytoms paramos priemonėms teikiamo Sąjungos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis.

10 straipsnis
Išteklių perkėlimas priemonei

1.Be 6 straipsnio 1 dalyje numatyto finansinio paketo, techninės paramos biudžetas gali būti finansuojamas iš savanoriškų valstybių narių išteklių perkėlimų pagal reglamento [pakeitusio BNR] 21 straipsnį ir laikantis tame straipsnyje nustatytos tvarkos, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje.

2.Pagal 1 dalį valstybės narės atliktas perkėlimas naudojamas tik toje valstybėje narėje.

11 straipsnis
Papildomas finansavimas

Pagal priemonę finansuojami veiksmai gali būti remiami pagal kitas Sąjungos programas, priemones ar iš Sąjungos biudžeto fondų su sąlyga, kad tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

12 straipsnis
Techninės paramos įgyvendinimas

1.Komisija priemonę įgyvendina vadovaudamasi Finansiniu reglamentu.

2.Priemonės priemones gali tiesiogiai įgyvendinti Komisija, o netiesiogiai – kiti nei valstybės narės subjektai ir asmenys, kaip numatyta Finansinio reglamento XX straipsnyje. Visų pirma Sąjungos parama veiksmams pagal 7 straipsnį teikiama kaip:

(a)dotacijos;

(b)viešojo pirkimo sutartys;

(c)išorės ekspertų, įskaitant paramą teikiančių arba gaunančių valstybių narių nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų ekspertus, patirtų išlaidų padengimas;

(d)įnašai į tarptautinių organizacijų įsteigtus patikos fondus ir

(e)pagal netiesioginio valdymo principą vykdomi veiksmai.

3.Dotacijos gali būti skiriamos valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, Europos investicijų banko grupei, tarptautinėms organizacijoms, viešosioms arba privačiosioms įstaigoms ir subjektams, teisiškai įsteigtiems:

(a)valstybėse narėse;

(b)Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas.

Bendro dotacijų finansavimo dalis negali viršyti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

4.Techninės paramos priemonės gali būti teikiamos bendradarbiaujant su kitų valstybių narių subjektais ir tarptautinėmis organizacijomis.

5.Techninę paramą taip pat gali teikti individualūs ekspertai – jie gali būti kviečiami prisidėti prie atrinktos organizuojamos veiklos, jei tai būtina siekiant įgyvendinti 4 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus.

6.Siekdama įgyvendinti techninę paramą, Komisija įgyvendinimo aktais priima darbo programas ir apie jas informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

Darbo programose nurodomas priemonės skyrimo procesas. Jose taip pat nustatomos joms įgyvendinti reikalingos priemonės pagal 3 ir 4 straipsniuose išdėstytus bendruosius ir konkrečius tikslus, dotacijų atrankos ir skyrimo kriterijai ir visi elementai, kurių reikalaujama pagal Finansinį reglamentą.

7.Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, ribotoje darbo programos dalyje numatytos specialios priemonės, taikomos iškilus nenumatytoms ir deramai pagrįstoms priežastims, dėl kurių būtina nedelsiant imtis veiksmų, be kita ko, atsiradus dideliems ekonomikos sutrikimams arba susiklosčius svarbioms aplinkybėms, turinčioms didelės įtakos ekonominėms arba socialinėms sąlygoms valstybėje narėje, kurios nepriklauso nuo jos valios.

Techninę paramą siekiančios gauti valstybės narės prašymu Komisija, atsižvelgdama į priemonėje apibrėžtus tikslus ir veiksmus, gali imtis specialių priemonių, kad suteiktų nacionalinėms valdžios institucijoms techninę paramą neatidėliotiniems poreikiams patenkinti. Tokios specialios priemonės yra laikino pobūdžio ir siejamos su 8 straipsnio 2 dalyje nustatytomis aplinkybėmis. Specialių priemonių taikymas trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir jas galima pakeisti techninės paramos priemonėmis pagal 8 straipsnyje nurodytas sąlygas.

III SKYRIUS

Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

13 straipsnis
Koordinavimas ir papildomumas

1.Komisija ir atitinkamos valstybės narės, taikydamos priemonę, atitinkančią jų atitinkamos atsakomybės ribas, skatina techninės paramos priemonės sinergiją su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

(a)užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sinergiją, suderinamumą ir nuoseklumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tikslinga, regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

(b)optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo, ir

(c)užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tikslinga, regionų lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad paramos veiksmai pagal priemonę būtų darnūs ir sklandūs.

2.Komisija siekia užtikrinti papildomumą ir sinergiją su kitų susijusių tarptautinių organizacijų teikiama parama.

14 straipsnis
Įgyvendinimo stebėsena

1.Komisija stebi priemonės įgyvendinimą ir įvertina, ar pasiekti 3 ir 4 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai. Rodikliai, naudotini šio reglamento įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat stebėsenos ir vertinimo tikslais, nustatyti priede. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal priemonę vykdomai veiklai.

2.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami efektyviai, veiksmingai ir laiku. Todėl Sąjungos finansavimo gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis
Metinė ataskaita

1.Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šio reglamento įgyvendinimo metinę ataskaitą.

2.Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

(a)paramos prašymus, valstybių narių pateiktus pagal 8 straipsnio 1 dalį;

(b)8 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, naudotų valstybių narių pateiktiems paramos prašymams analizuoti, taikymo analizę;

(c)bendradarbiavimo ir paramos planus, nurodytus 8 straipsnio 3 dalyje;

(d)specialias priemones, priimtas pagal 12 straipsnio 7 dalį, ir

(e)paramos priemonių įgyvendinimą. 

16 straipsnis
Laikotarpio vidurio vertinimas ir ex post vertinimas

1.Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia šio reglamento įgyvendinimo nepriklausomą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą. Ne vėliau nei praėjus trejiems metams nuo 1 straipsnyje nustatyto laikotarpio pabaigos Komisija toms institucijoms taip pat pateikia nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.

2.Laikotarpio vidurio ataskaitoje visų pirma vertinama, kiek yra įgyvendinti 3 ir 4 straipsniuose nurodyti priemonės tikslai, išteklių panaudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

3.Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šio reglamento įgyvendinimo vertinimas ir joje pateikiama informacija apie reglamento ilgalaikį poveikį.

IV SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

17 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami suderintą, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 3 ir 4 straipsniuose nurodytais tikslais.

18 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata

1.Techninės paramos veiksmus ir veiklą, pradėtus 2020 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau pagal Reglamentą (ES) 2017/825, iki jų užbaigimo ir toliau reglamentuoja tas reglamentas.

2.6 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės pagalbos, įskaitant stebėseną, komunikaciją ir vertinimą, reikalaujamus pagal Reglamentą (ES) 2017/825 ir neužbaigtus iki 2020 m. gruodžio 31 d., išlaidos.

3.Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. siekiant padengti 6 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas, susijusias su iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtų veiksmų valdymu.

19 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 26  

Sanglauda;

Ekonomikos ir finansų reikalai

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauju veiksmu 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 27  

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su veiksmu, nukreiptu į naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Priemonės tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos norint užtikrinti ekonomikos ir socialinį atsigavimą, atsparumą ir konvergenciją, taip pat remti valstybių narių pastangas stiprinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, atsižvelgiant į institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančius uždavinius.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas

Techninės paramos priemone, valstybių narių prašymu, nacionalinėms valdžios institucijoms bus padedama gerinti jų gebėjimus rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas, be kita ko, keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais, taikant tinkamus procesus ir metodiką ir efektyviau bei veiksmingiau valdant žmogiškuosius išteklius. 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasinaudojus technine parama turėtų būti pagerinti valstybių narių administraciniai gebėjimai įgyvendinti prioritetines reformas siekiant ekonomikos ir socialinio atsigavimo, atsparumo ir konvergencijos bei įgyvendinti Sąjungos teisę atitinkamose politikos srityse, kuriose tokia parama yra teikiama (paprašius), konkrečiai šiose srityse: viešųjų finansų ir turto valdymas; biudžeto procesas; skolų valdymas ir pajamų administravimas; kova su mokesčių slėpimu; institucinė reforma, viešasis administravimas ir e. valdžia; verslo aplinka; švietimas ir mokymas; sveikata; darbo rinka; skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos bei finansų sektoriaus politikos įgyvendinimas.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Rezultatų rodikliais bus vertinami suteiktos techninės paramos veiklos rezultatai, pvz., strategijos priėmimas, naujo įstatymo / akto priėmimas arba esamo pakeitimas, reformų įgyvendinimui gerinti skirtų (naujų) procedūrų ir veiksmų priėmimas.

Poveikio rodikliais bus vertinami bendradarbiavimo ir paramos planuose nustatyti tikslai, kurie pasiekti dėl, inter alia, gautos techninės paramos.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Struktūrinės reformos yra pokyčiai, ilgam keičiantys ekonomikos struktūrą ar institucinę bei reguliavimo sistemą, pagal kurią dirba įmonės ir žmonės. Tinkamai parinktos ir įgyvendintos struktūrinės reformos gali būti naudingos valstybėms narėms vykdant strateginį planavimą ekonomikos ir socialinio atsigavimo, atsparumo didinimo ir konvergencijos srityse. Manoma, kad tai leis sklandžiai užtikrinti patikimą atsigavimą ir skatinti tvarų augimą valstybėse narėse.

Taigi techninės paramos priemone siekiama teikti paramą valstybių narių vyriausybėms ir kitoms institucijoms, gavus jų prašymą, joms rengiant ir įgyvendinant atsigavimą skatinančias struktūrines reformas. Priemone siekiama padėti įgyvendinti bendrąjį sanglaudos didinimo, ekonomikos ir socialinio atsigavimo, atsparumo didinimo ir konvergencijos tikslą.

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

Atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį valstybėms narėms reikia kurti strateginius ekonomikos gaivinimo planus ir tam reikia toliau remti jų reformų vykdymo pastangas teikiant svarią techninę paramą, kuria siekiama sustiprinti jų administracinius gebėjimus rengti ir įgyvendinti reformas, kuriomis bus skatinamas atsparumas ir remiamas socialinis ir ekonomikos atsigavimas.

Atsižvelgiant į tai, pridėtinė vertė sukuriama Sąjungos lygmens priemone, kurią taikant dėmesys bus sutelkiamas į konkretiems poreikiams pritaikytos ekspertinės paramos teikimą visoms valstybėms narėms, kurios prašo paramos. Esant tokiai pridėtinei vertei taip pat sukuriami būtini instituciniai ir administraciniai gebėjimai įgyvendinti reformas ir užtikrinama, kad valstybės narės galėtų patikimai atsigauti.

Be to, techninės paramos priemone bus skatinamas valstybių narių ir Komisijos tarpusavio pasitikėjimas ir tolesnis jų bendradarbiavimas visuomenei patiriant COVID-19 krizės poveikį.

Numatoma Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

Nors struktūrinių reformų įgyvendinimas valstybėse narėse ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai, dėl dabartinės COVID-19 krizės poveikio ekonomikai ir visuomenei išryškėjo stiprūs valstybių narių ekonomikos ryšiai. Todėl pastangos įgyvendinti atsigavimą po krizės skatinančias reformas negali būti vien nacionalinis klausimas. Ekonominės politikos koordinavimas atsigaunant po šios krizės bus nagrinėjamas Europos semestro procese. Techninės paramos priemone bus siekiama padėti prašančiosios valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms visuose ar tam tikruose reformų proceso etapuose, be kita ko, skiriant papildomą paramą per Europos semestrą nustatytoms reformoms įgyvendinti. Taip bus prisidėta prie valstybių narių atsparumo, konvergencijos ir ekonominio ir socialinio atsigavimo. Todėl poveikis bus juntamas ne tik nacionaliniu lygmeniu – teigiamas šalutinis poveikis bus daromas ir visos Sąjungos atsigavimui.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Techninės paramos priemonė yra galiojančios 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP), kuri įsigaliojo 2017 m. gegužės 20 d., tęsinys.

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, teikiamame kartu su nepriklausoma laikotarpio vidurio SRRP vertinimo ataskaita, kurią Komisija netrukus patvirtins, nagrinėjami jos rezultatai remiantis vertinimo kriterijais (reikalingumas, veiksmingumas, efektyvumas, suderinamumas ir ES pridėtinė vertė) ir daromos kelios išvados:

– SRRP struktūra puikiai dera su faktiniais valstybių narių poreikiais ir yra tinkama priemonė remti valstybes nares stiprinant jų administracinius ir institucinius gebėjimus;

– dėl didelio lankstumo ir bendro finansavimo reikalavimų nebuvimo valstybių narių poreikius galima paversti veiksmais, kuriuos galima įgyvendinti per realistišką laikotarpį, ir pateisinti valstybės narės lūkesčius;

– taip pat prieita prie išvados, kad didelę pridėtinę vertę turi valstybių narių keitimasis gerąja patirtimi. Be to, SRRP yra sklandžiai integruota į ES ekonomikos valdymo procesą;

– metiniai SRRP ir Europos semestro ciklai tinkamai vienas kitą papildo, tad pavyksta laikytis išsamaus ir koordinuoto požiūrio į struktūrines reformas valstybėse narėse;

– didelis visų suinteresuotųjų subjektų ryžtas, labai patyręs techninės paramos teikėjas ir palankios politinės aplinkybės yra laikomi veiksniais, darančiais teigiamą poveikį SRRP projekto rezultatų įgyvendinimui ir

– manoma, kad neigiamą poveikį sėkmingam techninės paramos projektų įgyvendinimui daro nepakankamas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir kintančios ar neaiškios politinės aplinkybės.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymas atitinka kitų sričių Sąjungos politiką, ją papildo ir su ja dera.

Pasiūlymo dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymo tikslas – skirti finansinę paramą viešosioms investicijoms ir reformoms. Techninės paramos priemone bus užtikrinama sinergija su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone remiant planų rengimą ir įgyvendinimą bei reformas jų rengimo ir įgyvendinimo metu. Techninės paramos priemonė yra suderinama su pagal sanglaudos politiką teikiama technine pagalba, nes tokia techninė pagalba skiriama pirmiausia tam, kad padėtų suinteresuotiesiems subjektams didinti pajėgumus administruoti Sąjungos fondus ir skatintų Sąjungos fondų lėšomis bendrai finansuojamų projektų įgyvendinimą. Be to, pagrindinis pagal programą „InvestEU“ sukurto techninės pagalbos centro tikslas – rengti didelio masto (privačių) investicijų projektus, o struktūrinės reformos į jo veiklos sritį nepatenka. Kita vertus, techninės paramos priemonės tikslas – skirti paramą ilgalaikėms struktūrinėms reformoms.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

   pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM iki MMMM

   finansinis poveikis nuo 2021 iki 2027 m.

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 28

  Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

 padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

   vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

 EIB ir Europos investicijų fondui;

Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytiems organams;

 viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

 įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Netaikoma

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasiūlyme nustatytos stebėjimo ir vertinimo pareigos. Pasiekimai, susiję su konkrečiais tikslais, bus stebimi remiantis pasiūlyme pateiktais rodikliais; Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pateiks reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pateiks tarpinę vertinimo ataskaitą ir ex post vertinimo ataskaitą.

Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje bus pateikta informacija apie reglamento tikslų pasiekimą, veiksmingumą, efektyvumą, reikalingumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę. Taip pat bus išsiaiškinta, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs. Ex post vertinimo ataskaitą sudarys reglamento vertinimas ir joje bus pateikta informacija apie reglamento ilgalaikį poveikį.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Rizika, susijusi su partnerių (pvz., tarptautinių finansinių institucijų (TFI) ir paramos gavėjų) atranka, sutarčių sudarymo etapu (perkeliant Komisijos reikalavimus į sutartinius dokumentus), stebėjimu ir finansiniais sandoriais (Komisijos nustatytų procesų nesilaikymas) ir veiklos rezultatų vertinimu (iš anksto nustatytų siektinų reikšmių / tikslų neįvykdymas).

Priemonės, kurių bus imtasi siekiant sumažinti riziką, yra šios:

– nustatyto sprendimų priėmimo proceso laikymasis prieš priimant sprendimą dėl sutarties skyrimo;

– programos valdymo tarnybos atliekama ex ante patikra ir finansinio tikrinimo tarnybos atliekama finansinė patikra;

– hierarchinė operacijų patikra taikant atitinkamas grandines;

– įgaliotojo subjekto ex ante vertinimas (ramsčių vertinimas) ir

ex post kontrolė siekiant pašalinti sisteminius ex ante kontrolės trūkumus ir susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Priemonę gali tiesiogiai įgyvendinti Komisija arba ji gali būti įgyvendinama netiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą. Priemonė grindžiama SRRP, kuriai taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas ir kuri patraukli savo administraciniu paprastumu, patirtimi. Siekiant užtikrinti tęstinumą ir išlaikyti sistemos suderinamumą, tinkamiausias pasirinkimas yra tiesioginis valdymas (ir, kai tikslinga, – netiesioginis valdymas). Kai tinkama, remiantis politikos tikslais ir atsižvelgiant į kontrolės tikslus, bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis taip pat bus naudojamas netiesioginis valdymas. Kontrolės strategija laikoma tinkama ir subalansuota siekiant pašalinti tradicinę riziką, susijusią su tiesioginiu ir netiesioginiu valdymu (viešieji pirkimai, dotacijos ir susitarimai dėl įnašo, kaip paaiškinta 2.2.1 punkte).

2.2.3.Kontrolės išlaidų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Remiantis naujausia informacija (paskelbta 2018 m. Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos (dabar – REFORM GD) valdymo plane ir metinėje veiklos ataskaitoje), kontrolės priemonių ekonominio efektyvumo rodiklis nesiekia 5 proc.

Darbuotojų sąnaudos apskaičiuojamos naudojant apytikslius skaičiavimus, pagrįstus organizacinės struktūros ir pareigybių aprašymų analize, o išorinės kontrolės sąnaudos grindžiamos atitinkamų sutarčių ir susijusių mokėjimų verte.

Atsižvelgiant į siūlomą valdymo būdą, rizikos įvertinimą ir siūlomas rizikos mažinimo priemones, numatomas klaidų lygis bus žemas.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams, pagal priemonę diegiamos įvairios priemonės.

Įgyvendinant Komisijos priimtą Kovos su sukčiavimu strategiją, kuri apima visą išlaidų ciklą, REFORM GD bus parengtas specialus kovos su sukčiavimu veiksmų planas šioms išlaidoms padengti atsižvelgiant į įgyvendinamų priemonių proporcingumą ir ekonominę naudą. Jis bus grindžiamas patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę REFORM GD kovos su sukčiavimu strategiją.

Tinkami vidaus kontrolės procesai taikomi visais valdymo lygmenimis ir bus parengti siekiant pagrįstai įsitikinti, kad bus pasiekti šie tikslai: operacijų veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo; ataskaitų teikimo patikimumo; turto ir informacijos apsaugos; tinkamai valdoma rizika, susijusi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, vykdoma sukčiavimo ir pažeidimų prevencija, nustatymas, ištaisymas ir tolesnė su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusi veikla.

Kovos su sukčiavimu veiksmų plane bus aprašyta ex ante ir ex post kontrolės sistema, pagrįsta raudonų vėliavėlių sistema, ir jame konkrečiai nurodytos procedūros, kuriomis turi vadovautis darbuotojai, nustatę sukčiavimo atvejį arba pažeidimus. Jame taip pat pateikiama informacija apie darbo su OLAF tvarką.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų  
rūšis

Įnašas

Numeris  
2 išlaidų kategorija: Sanglauda ir vertybės

DA / NDA 29

ELPA šalių 30

valstybių kandidačių 31

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

2

 06.01 04 01 (Techninės paramos priemonės (TPP) rėmimo išlaidos)

DA / NDA

NE

NE

NE

NE

2

06.02.02 (TPP – veiklos techninė parama)

DA

NE

NE

NE

NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

2

Sanglauda ir vertybės

REFORM GD

2021
metai

2022
metai

2023
metai

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

Po 2027 metų

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

06.02.02 (TPP – veiklos techninė parama)

Įsipareigojimai

(1)

114,364

116,692

119,065

121,486

123,956

126,476

128,367

850,406

Mokėjimai

(2)

56,382

84,658

97,685

102,053

104,886

107,981

107,853

188,908

850,406

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 32  

06.04 04 01 (Techninės paramos priemonės (TPP) rėmimo išlaidos)

(3)

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

14,000

IŠ VISO asignavimų 
REFORM GD

Įsipareigojimai

= 1 + 1a +3

116,364

118,692

121,065

123,486

125,956

128,476

130,367

864,406

Mokėjimai

= 2 + 2a

+3

58,382

86,658

99,685

104,053

106,886

109,981

109,853

188,908

864,406



Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

5

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2021
metai

2022
metai

2023
metai

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

IŠ VISO

GD REFORM

• Žmogiškieji ištekliai

29,890

31,945

31,945

31,945

31,945

31,945

31,945

221,560

• Kitos administracinės išlaidos

1,400

1,655

1,695

1,695

1,695

1,695

1,695

11,530

IŠ VISO REFORM GD

Asignavimai

31,290

33,600

33,640

33,640

33,640

33,640

33,640

233,090

IŠ VISO asignavimų 
pagal daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

31,290

33,600

33,640

33,640

33,640

33,640

33,640

233,090

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2021
metai

2022
metai

2023
metai

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

Po 2027 metų

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų 
pagal daugiametės finansinės programos
1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

154,720

157,030

157,070

157,070

157,070

157,070

156,060

0,000

1096,090

Mokėjimai

75,791

126,065

150,999

157,070

157,070

157,070

157,070

114,955

1096,090

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.2.1.Santrauka

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2021 33
metai

2022
metai

2023
metai

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

29,890

31,945

31,945

31,945

31,945

31,945

31,945

221,560

Kitos administracinės išlaidos

1,400

1,655

1,695

1,695

1,695

1,695

1,695

11,530

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

31,290

33,600

33,640

33,640

33,640

33,640

33,640

233,090

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 34

Žmogiškieji ištekliai

Kitos administracinio  
pobūdžio išlaidos

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

14,000

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

2,000

14,000

IŠ VISO

33,290

35,600

35,640

35,640

35,640

35,640

35,640

247,090

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

162

173

173

173

173

173

173

XX 01 01 02 (Delegacijos)

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Išorės darbuotojai (etatų vienetais ) 35

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

69

74

74

74

74

74

74

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED atstovybėse)

XX 01 04 yy  36

– būstinėje

– delegacijose

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

231

247

247

247

247

247

247

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Išorės darbuotojai

3.2.3.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

   Pasiūlymas (iniciatyva) suderinamas (-a) su dabartine daugiamete finansine programa.

   Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

   Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.4.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlymu (iniciatyva) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

Pasiūlymu (iniciatyva) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

   nuosaviems ištekliams

   įvairioms pajamoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 37

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

…………. straipsnis

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1–16).
(2)    2018/0213 (COD), Briuselis, 2018 05 31 COM(2018) 391 final.
(3)    [COD…]
(4)    OL…
(5)    OL…
(6)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1–16) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1671 (OL L 284, 2018 11 12, p. 3–5) (SRRP reglamentas).
(7)    Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl 2017 m. darbo programos priėmimo ir Struktūrinių reformų rėmimo programos finansavimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas C(2017)3093, 2017, C(2017) 5780 final, priedas.
(8)     https://ec.europa.eu/info/publications/structural-reform-support-programme-financing-decisions-and-annual-work-programmes_lt
(9)     https://ec.europa.eu/info/publications/annual-monitoring-reports_lt
(10)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14).
(11)    OL C , , p. .
(12)    OL C , , p. .
(13)    OL C , , p. .
(14)    OL C , , p. .
(15)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1).
(16)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14).
(17)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(18)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(19)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(20)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(21)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(22)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(23)    OL C , , p. .
(24)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).
(25)    2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).
(26)    VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.
(27)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(28)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .
(29)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(30)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(31)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(32)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(33)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.
(34)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(35)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Experts in Delegations“).
(36)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(37)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo sąnaudų.
Top

Briuselis, 2020 05 28

COM(2020) 409 final

PRIEDAS

prie

PASIŪLYMO DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė


PRIEDAS

Rodikliai

Siekiant įvertinti, kiek pasiekti 3 ir 4 straipsniuose nurodyti tikslai, naudojami toliau nurodyti rodikliai, suskirstyti pagal valstybes nares ir pagal intervencinių veiksmų sritį.

Rodikliai naudojami pagal turimus duomenis ir informaciją, įskaitant kiekybinius ir (arba) kokybinius duomenis.

   Produkto rodikliai:

(a)sudarytų bendradarbiavimo ir paramos planų skaičius;

(b)vykdomų techninės paramos veiksmų skaičius;

(c)techninės paramos veiklos rezultatai, pvz., veiksmų planai, veiksmų gairės, gairės, vadovai ir rekomendacijos;

   Rezultato rodikliai:

(d)suteiktos techninės paramos veiklos rezultatai, pvz., strategijos priėmimas, naujo įstatymo / akto priėmimas arba esamo pakeitimas, reformų įgyvendinimui gerinti skirtų (naujų) procedūrų ir veiksmų priėmimas;

Poveikio rodikliai:

(e)bendradarbiavimo ir paramos planuose nustatyti tikslai, kurie pasiekti dėl, inter alia, gautos techninės paramos.

Komisija vykdo 16 straipsnyje nurodytą ex post vertinimą taip pat siekdama nustatyti skirtos techninės paramos ir konkrečių priemonių, kuriomis atitinkamoje valstybėje narėje siekiama didinti atsparumą, darnų augimą, darbo vietų kūrimą ir sanglaudą, įgyvendinimo ryšius.

Top