EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 08 17

COM(2020) 377 final

2020/0178(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1.žvejybos pastangų sistemą, taikomą vakarų Viduržemio jūros demersinius išteklius žvejojantiems traleriams. Daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Pagal šio plano nuostatas Taryba kiekvienais metais turi nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei pagal valstybes nares ir plano I priede nurodytoms išteklių grupėms. Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos sumažintos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), kurį kiekviena valstybė narė apskaičiuoja kiekvienai žvejybos pastangų grupei arba geografiniam parajoniui (GP), o antraisiais–penktaisiais metais jos pagal planą turi būti sumažintos ne daugiau kaip 30 %.

[Turi būti įrašyta išsami pastraipa apie patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, kai tik jos bus parengtos, nes tiksli procentinė dalis turi atitikti mokslinius duomenis.]

2021 m. jos turėtų būti sumažintos pm %;

2.2018 ir 2019 m. GFCM priimtas ir Viduržemio jūroje taikomas priemones. Šios priemonės apima: draudimo žvejoti europinius upinius ungurius visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) laikotarpį ir jų laimikio limitus, smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) laimikio limitus ir žvejybos pastangų apribojimus, taip pat žvejybos laivų, žvejojančių didžiąsias raudonąsias krevetes ir ilgaūses raudonąsias krevetes Jonijos (19–21 GP) ir Levanto (24–27 GP) jūrose, skaičiaus apribojimus. Šios priemonės priimtos per 2018 m. GFCM metinę sesiją. Be to, į pasiūlymą įtrauktos per 2019 m. GFCM metinę sesiją priimtos priemonės: demersinių išteklių Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) žvejybos pastangų apribojimai, raudonųjų koralų žvejybos (rinkimo) visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) apribojimai ir susijusių žvejybos leidimų skaičiaus apribojimai, žvejybos laivų, žvejojančių didžiąsias raudonąsias krevetes ir ilgaūses raudonąsias krevetes Sicilijos sąsiauryje (12–16 GP), skaičiaus apribojimai, raudonpelekių pagelų Alborano jūroje (1–3 GP) laimikio limitai ir leidimų žvejoti didžiąsias auksines skumbres visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) skaičiaus apribojimai;

3.GFCM priimtas ir Juodojoje jūroje taikomas priemones. Šios priemonės apima: a) autonominę atlantinių šprotų kvotą, pagrįstą moksliniais duomenimis; b) paprastųjų otų BLSK ir kvotų paskirstymą pagal daugiametį paprastųjų otų žvejybos valdymo planą, kuriuo įgyvendinamos Rekomendacijos GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (29 GP) valdymo plano, nuostatos.

2020/0178 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)SESV 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 1 reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas;

(3)priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, prireikus įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, turi patvirtinti Taryba. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;

(4)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 2 nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Remiantis to reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. palaipsniui, pakopomis, būtų pasiektas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis ir nustatytos laikantis Reglamento (ES) 2019/1022 7 straipsnyje nustatytos žvejybos pastangų sistemos;

(6)[Turi būti įrašyta išsami konstatuojamoji dalis, kurioje paaiškinamos geriausios turimos mokslinės rekomendacijos, kai tik jos bus parengtos, nes tiksli procentinė dalis turi atitikti mokslinius duomenis]. Taigi 2021 m. didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos pm %, palyginti su 2020 m. didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis, nustatytomis Tarybos reglamentu (ES) 2019/2236 3 ;

(7)2018 m. 42-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) išteklių valdymo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) priemonės. Tarp tų priemonių numatyti laimikio limitai ir kasmetinis trijų mėnesių iš eilės draudimo žvejoti laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė turi nustatyti pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 4 nustatytus išsaugojimo tikslus, taip pat pagal nacionalinį (-ius) upinių ungurių išteklių valdymo planą (-us) ir upinių ungurių migracijos laiko modelius valstybėje narėje. Rekomendacijoje nustatyta, kad draudimas žvejoti taikomas visuose Viduržemio jūros vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, estuarijose, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(8)2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/8 dėl 2019–2021 m. papildomų neatidėliotinų priemonių, skirtų 2019, 2020 ir 2021 metams smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose). Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais. Didžiausi laimikio limitai nustatomi tik vieniems metams, nedarant poveikio nei kitoms ateityje priimsimoms priemonėms, nei galimai paskirstymo valstybėms narėms sistemai;

(9)2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/3 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos tralais Levanto jūroje (GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(10)2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/4 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos tralais Jonijos jūroje (GFCM 19, 20 ir 21 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(11)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/6 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos tralais Sicilijos sąsiauryje (GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(12)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl daugiamečio tausios demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatyta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(13)atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių žuvų kiekį ir išnaudoti minimalią demersinių išteklių žvejybos pastangų kvotą;

(14)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir raudonųjų koralų rinkimo apribojimai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(15)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė rekomendaciją GFCM/43/2019/2 dėl tausios raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) žvejybos Alborano jūroje (GFCM 1–3 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatyti laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai, pagrįsti vidurkiu, kuris buvo leistas ir kurio laikytasi 2010–2015 m. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(16)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė rekomendaciją GFCM/43/2019/1 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių rinkinio; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų, žvejojančių didžiąsias auksines skumbres, skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(17)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir jų kvotų skyrimo sistema, taip pat papildomos šio ištekliaus išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(18)remiantis GFCM pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą;

(19)žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams;

(20)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 5 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(21)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 6 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(22)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(23)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:

(a)europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), raudonuosius koralus (Corallium rubrum) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio b punkte;

(b)ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio c punkte;

(c)europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio d punkte;

(d)europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio d punkte;

(e)didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, apibrėžtame 4 straipsnio e punkte, Jonijos jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio f punkte, ir Levanto jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio g punkte;

(f)raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio h punkte;

(g)atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Psetta maxima) Juodojoje jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio i punkte.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai paminėta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys 

Šiame reglamente vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje apibrėžti terminai. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

(b)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

(c)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

(i)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais,

(ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus;

(d)kvota – Sąjungai ar valstybei narei skirta BLSK dalis;

(e)Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai nustatytas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;

(f)analitiniu vertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas;

(g)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių;

(h)žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – žuvims pritraukti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

(a)GFCM geografiniai parajoniai – rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 7 I priede;

(b)Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(c)vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(d)Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(e)Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(f)Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(g)Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(h)Alborano jūra – GFCM 1–3 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;

(i)Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, apibrėžto Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS
Viduržemio jūra

5 straipsnis
Europiniai upiniai unguriai 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), konkrečiai – tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai visuose Viduržemio jūros vandenyse, įskaitant gėluosius vandenis ir tarpinius sūrokus vandenis, pavyzdžiui, lagūnas ir estuarijas.

2.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius Viduržemio jūros Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse trijų mėnesių iš eilės laikotarpį, kurį turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Draudimo žvejoti laikotarpis turi būti suderintas su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, galiojančiais nacionaliniais valdymo planais ir europinių ungurių migracijos laiko modeliais atitinkamose valstybėse narėse. Valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki draudimo įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2021 m. sausio 31 d.

3.Europinių upinių ungurių, Sąjungos žvejybos laivais sužvejotų Viduržemio jūroje, laimikis negali viršyti šio reglamento I priede nustatytų kiekių.

6 straipsnis
Raudonieji koralai

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant surenkami raudonieji koralai (Corallium rubrum), konkrečiai – tikslinei ir mėgėjų žvejybai Viduržemio jūroje.

2.Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai neturi viršyti šio reglamento II priede nustatytų kiekių.

3.Sąjungos žvejybos laivams, kuriems taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiama perkrauti raudonuosius koralus jūroje.

4.Mėgėjų žvejybos atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų raudonuosius koralus rinkti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.

7 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės

1.Šis straipsnis taikomas visai komercinei Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, per kurią Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai.

2.Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius nustatytas šio reglamento III priede.

II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra

8 straipsnis
Demersiniai ištekliai 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersiniai ištekliai.

2.Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nustatytos šio reglamento IV priede. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį.

9 straipsnis
Duomenų perdavimas 

Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį.

Valstybės narės, teikdamos Komisijai žvejybos pastangų duomenis pagal šį straipsnį, naudoja šio reglamento IV priede nustatytus žvejybos pastangų grupių kodus.

III SKYRIUS
Adrijos jūra

10 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai  

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės sardinės (Sardina pilchardus) ir europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus).

2.Didžiausias sužvejojamas laimikis negali viršyti šio reglamento V priede nustatytų kiekių.

3.Adrijos jūroje europines sardines ir europinius ančiuvius žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus. Iš tų 180 žvejybos dienų ne daugiau kaip 144 žvejybos dienos gali būti skirtos tikslinei europinių sardinių žvejybai ir ne daugiau kaip 144 dienos – tikslinei europinių ančiuvių žvejybai.

4.Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius nustatytas šio reglamento V priede.

11 straipsnis
Demersiniai ištekliai  

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).

2.Didžiausios leidžiamos demersinių išteklių, kuriems taikomas šis straipsnis, žvejybos pastangos nustatytos šio reglamento V priede.

3.Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

12 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikdamos duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius naudoja šio reglamento II priede nustatytus išteklių kodus.

IV SKYRIUS
Jonijos jūra, Levanto jūra ir Sicilijos sąsiauris

13 straipsnis

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).

2.Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, skaičius nustatytas šio reglamento VI priede.

V SKYRIUS
Alborano jūra

14 straipsnis

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Alborano jūroje sužvejojami raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo).

2.Didžiausias sužvejojamas laimikis negali viršyti šio reglamento VII priede nustatytų kiekių.

VI SKYRIUS
Juodoji jūra

15 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas 

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).

2.Sąjungos autonominė atlantinių šprotų kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti šio reglamento VIII priede.

16 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas  

1.Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Psetta maxima).

2.Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, jo paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti šio reglamento VIII priede.

17 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 16 straipsnį, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio.

18 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis

Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirminį pardavimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.

19 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo

1.Šio reglamento 15 ir 16 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)pasikeitimui žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį,

(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį ir

(c)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

2.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

20 straipsnis
Duomenų perdavimas 

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikdamos duomenis apie iškrautų atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekius, naudoja šio reglamento III priede nustatytus išteklių kodus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).

(3)    2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2236, kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 336, 2019 12 30, p. 14).

(4)    2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).

(5)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(6)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(7)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 08 17

COM(2020) 377 final

PRIEDAI

prie pasiūlymo dėl

Tarybos reglamento

kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose

I PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ EUROPINIŲ UPINIŲ UNGURIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ

Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias leidžiamas europinių upinių ungurių laimikio kiekis, taikomas laivams, žvejojantiems europinius upinius ungurius Viduržemio jūroje.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (GP).

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių žuvų išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Anguilla anguilla ELE Europiniai upiniai unguriai

Didžiausias leidžiamas laimikio kiekis gyvojo svorio tonomis

II PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ 

Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos leidimų skaičius ir laimikio kiekis, taikomi renkant raudonuosius koralus Viduržemio jūroje.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (GP).

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

 Corallium rubrum COL Raudonieji koralai

1 lentelė. Didžiausias leidžiamas žvejybos leidimų skaičius

2 lentelė. Didžiausi leidžiami surinkti kiekiai gyvojo svorio tonomis

III PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Viduržemio jūros tarptautinius vandenis.

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių žuvų išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Didžiausias leidžiamas tarptautiniuose vandenyse žvejojančių laivų skaičius

IV PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ

Šio priedo lentelėse nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal išteklių grupes, nustatytas Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnyje, ir laivų, vakarų Viduržemio jūroje visų tipų tralais 1* žvejojančių demersinius išteklius, bendrąjį ilgį.

Visoms šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms taikomos Reglamente (ES) 2019/1022 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (GP).

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių žuvų išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos žvejybos dienomis

a) Alborano jūra, Balearų salos, šiaurės Ispanija ir Liono įlanka (1–2–5–6–7 GP)

b) Korsikos sala, Ligūrijos jūra, Tirėnų jūra ir Sardinijos sala (8–9–10–11 GP)

V PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ADRIJOS JŪROJE GALIMYBĖS

Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklius arba laivų pastangų grupes ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, taip pat didžiausias žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (GP).

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

1.Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)

Didžiausias leidžiamas laimikio kiekis gyvojo svorio tonomis

Didžiausias žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius

2.Demersiniai ištekliai (17 ir 18 GP)

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų, kuriais 17 bei 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojami demersinių žuvų ištekliai, tipą

(*1)  Su Slovėnijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, naudojantys OTB įrankius 17 GP, negali viršyti 3 000 žvejybos dienų per metus pastangų apribojimo.

VI PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS JONIJOS JŪROJE, LEVANTO JŪROJE IR SICILIJOS SĄSIAURYJE GALIMYBĖS

Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje, skaičius.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (GP).

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių žuvų išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas     Triraidis kodas     Bendrinis pavadinimas

a) Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti Jonijos jūroje (19–20–21 GP), skaičius

b) Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti Levanto jūroje (24–25–26–27 GP), skaičius

c) Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti Sicilijos sąsiauryje (12–13–14–15–16 GP), skaičius

VII PRIEDAS


SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ALBORANO JŪROJE GALIMYBĖS

Didžiausias leidžiamas laimikio kiekis gyvojo svorio tonomis

VIII PRIEDAS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS JUODOJOJE JŪROJE GALIMYBĖS

Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (GP).

Šiame priede pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

(1) *    TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP.