EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 04 06

COM(2020) 136 final

2020/0052(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu Lisabonos sąjungos asamblėjoje

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi metinėje Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Lisabonos sąjungos asamblėjoje, visų pirma, dėl numatomo sprendimo dėl Susitariančiųjų Šalių specialiųjų įmokų priėmimo pagal Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktas

2015 m. Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų (toliau – Susitarimas) Ženevos aktu siekiama užtikrinti visapusišką ir veiksmingą produktų, kurių kokybė siejama su jų kilme, pavadinimų tarptautinę apsaugą. Juo atnaujinama ir tobulinama esama tarptautinės registracijos sistema, kuria saugomi pavadinimai, pagal kuriuos atpažįstama geografinė produktų kilmė: 1958 m. Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos. Susitarimas įsigaliojo 2020 m. vasario 26 d.

Europos Sąjunga yra Susitarimo šalis 1 .

2.2.Lisabonos sąjungos asamblėja

Lisabonos sąjunga yra specialioji sąjunga, kurią administruoja PINO. Ją sudaro Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Ženevos aktas) Susitariančiosios Šalys ir 1958 m. Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos arba 1967 m. akto (Lisabonos susitarimo su pakeitimais, padarytais 1967 m. liepos 14 d. Stokholme) šalys. Lisabonos sąjungos asamblėja susitinka kasmet per Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) generalinę asamblėją. Jos funkcijos nustatytos Ženevos akto 22 straipsnio 2 dalyje. Visų pirma ji atlieka šias funkcijas: nagrinėja visus klausimus, susijusius su specialiosios sąjungos veikimu bei plėtra ir Ženevos akto įgyvendinimu; keičia taisykles, kuriomis nustatoma Ženevos akto įgyvendinimo tvarka; priima specialiosios sąjungos finansinius reglamentus ir Ženevos akto pakeitimus, susijusius su specialiosios sąjungos asamblėjos straipsniais (22 straipsnis), PINO Tarptautiniu biuru (23 straipsnis) ir finansais (24 straipsnis), taip pat šių straipsnių pakeitimo procedūros (27 straipsnis) pakeitimais. Kalbant konkrečiau apie finansus, ji gali nuspręsti, kada ir kiek iš specialiosios sąjungos finansavimo šaltinių gaunamų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, dėl ko Susitariančiosios Šalys privalo mokėti specialiąsias įmokas pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą. Šis Komisijos pasiūlymas susijęs tik su sprendimais pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą. Asamblėja stengiasi sprendimus priimti bendrai pasiektu sutarimu. Jei sprendimo dėl svarstomo klausimo nepavyksta priimti bendrai pasiektu sutarimu, jis priimamas balsuojant. Tokiu atveju kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra valstybė, turi po vieną balsą ir balsuoja tik savo vardu. Bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali balsuoti vietoj savo valstybių narių ir turi tiek balsų, kiek yra šio Akto šalimis esančių jos valstybių narių. 2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimo (ES) 2019/1754 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjunga balsuoja specialiosios sąjungos asamblėjoje, o valstybės narės, kurios ratifikavo Ženevos aktą arba prie jo prisijungė, savo balsavimo teise nesinaudoja.

2.3.Numatomas Lisabonos sąjungos asamblėjos aktas  

Metiniuose posėdžiuose, vykstančiuose per PINO Generalinę Asamblėją, Lisabonos sąjungos asamblėja gali priimti sprendimus dėl to, kiek pajamų iš specialiosios sąjungos pajamų šaltinių nepakanka išlaidoms padengti, dėl ko Susitariančiosios Šalys privalo mokėti specialiąsias įmokas pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą (toliau – numatomas aktas).

Numatomo akto tikslas – sukurti Ženevos akto Susitariančiųjų Šalių specialiųjų įmokų mokėjimo pagrindą siekiant padengti specialiosios sąjungos išlaidas.

Numatomas aktas taps šalims privalomas pagal Susitarimo 24 straipsnio 2 dalies v punktą, kuriame nustatyta: „(2) [Biudžeto finansavimo šaltiniai] specialioji sąjunga pajamas gauna iš šių šaltinių: [...] v) Susitariančiųjų Šalių specialiųjų įmokų arba bet kokių kitų iš Susitariančiųjų Šalių ar naudos gavėjų gauto alternatyvių finansavimo šaltinių, arba abiejų, jei ir tiek, kiek iš i–iv punktuose nurodytų šaltinių gaunamų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, Asamblėjai priėmus atitinkamą sprendimą.“.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Siūloma pozicija – prisijungti prie galimo bendrai pasiekto sutarimo dėl Lisabonos sąjungos asamblėjos sprendimo dėl to, kiek pajamų iš Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies i-iv punktuose nurodytų pajamų šaltinių nepakanka išlaidoms padengti. Tokiu atveju Lisabonos sąjungos pajamos būtų gaunamos iš specialių Susitariančiųjų Šalių įnašų arba iš bet kokio kito Susitariančiųjų Šalių arba naudos gavėjų šaltinio, arba iš šių abiejų šaltinių.

Siūlomu Tarybos sprendimu būtų sudarytos sąlygos ES, atsižvelgiant į tam tikslui iš Sąjungos metinio biudžeto skirtas priemones, prisijungti prie bendrai pasiekto sutarimo dėl Asamblėjos sprendimo pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą.

Remiantis Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktu, 2020 m. ES biudžete pagal 05.06.01 biudžeto eilutę numatytas 1 mln. EUR ES įnašas, skirtas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Lisabonos sąjungos veikimui. ES turėtų turėti galimybę prisijungti prie bendrai pasiekto sutarimo dėl Lisabonos sąjungos asamblėjos sprendimo pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą. Toks sprendimas reikalingas, kad Sąjunga galėtų atlikti mokėjimą pagal pagrindinį teisės aktą, kuriuo nustatomas į biudžetą įtrauktų išlaidų įgyvendinimo teisinis pagrindas 2 . Šiame pagrindiniame teisės akte numatyta: „Jei specialiosios sąjungos pajamos gaunamos iš Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punkte nurodytų šaltinių, Sąjunga gali mokėti specialų įnašą neviršydama šiam tikslui metiniame Sąjungos biudžete numatytų lėšų.“

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 3 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Lisabonos sąjungos asamblėja yra susitarimu, būtent Ženevos aktu, įsteigtas organas.

Aktas, kurį Lisabonos Sąjungos asamblėja raginama priimti, yra teisinę galią turintis aktas. Vadovaujantis Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktu, numatomas aktas šalims bus privalomas pagal tarptautinę teisę.

Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su bendra prekybos politika.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 207 straipsnis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

2020/0052 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu Lisabonos sąjungos asamblėjoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/1754 4 Europos Sąjunga prisijungė prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Susitarimas). Susitarimas įsigaliojo 2020 m. vasario 26 d.;

(2)pagal Susitarimo 22 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį Lisabonos sąjungos asamblėja gali priimti sprendimus dėl specialiosios sąjungos išlaikymo bei plėtros ir Susitarimo įgyvendinimo;

(3)Lisabonos sąjungos asamblėja savo metiniame susitikime per 2020 m. rugsėjo 21–29 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) asamblėją gali priimti sprendimą dėl to, kada ir kiek iš specialiosios sąjungos finansavimo šaltinių gaunamų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, dėl ko Susitariančiosios Šalys privalo mokėti specialiąsias įmokas pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą;

(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi tame Lisabonos sąjungos asamblėjos susitikime, nes sprendimas Sąjungai bus privalomas;

(5)Sąjunga turėtų turėti galimybę, neviršydama turimų biudžeto išteklių, prisijungti prie bendrai pasiekto susitarimo dėl Lisabonos sąjungos asamblėjos sprendimo pagal Susitarimo 24 straipsnio 2 dalies v punktą. Toks sprendimas reikalingas, kad Sąjunga galėtų atlikti mokėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/1753 5 14 straipsnį,  

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Lisabonos sąjungos asamblėjos susitikime, vyksiančiame per 2020 m. rugsėjo 21–29 d. PINO Generalinę Asamblėją, dėl specialiosios įmokos pagal Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą, yra tokia:

Sąjunga gali prisijungti prie bendrai pasiekto susitarimo dėl sprendimo dėl to, kada ir kiek iš specialiosios sąjungos finansavimo šaltinių gaunamų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, dėl ko Susitariančiosios Šalys privalo mokėti specialiąsias įmokas pagal Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punktą. Didžiausia Sąjungos specialioji įmoka 2020 m. neturi viršyti bendrajame biudžete numatytų asignavimų.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ PAŽYMA

(1)    2019 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/1754 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (OL L 271/2019, p. 12–14).

(2)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1753 dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto 14 straipsnis (Specialus finansinis įnašas)

(3)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(4)    OL L 271, 2019 10 24, p. 12.

(5)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1753 dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (OL L 271, 2019 10 24, p. 1).