Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020AE2886

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020) 456 final), Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020) 442 final), pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 pandemijos paremti (COM(2020) 441 final/2 – 2020/0111 (NLE)), pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2020) 443 final – 2018/0166 (APP)), pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2020) 445 final – 2018/0135 (CNS)), pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, EURATOMAS) Nr.°1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2020) 446 final – 2020/0109 (APP)), pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD)

    EESC 2020/02886

    OL C 364, 2020 10 28, p. 124–131 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    28.10.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 364/124

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“

    (COM(2020) 456 final)

    Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“

    (COM(2020) 442 final)

    pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 pandemijos paremti

    (COM(2020) 441 final/2 – 2020/0111 (NLE))

    pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

    (COM(2020) 443 final – 2018/0166 (APP))

    pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

    (COM(2020) 445 final – 2018/0135 (CNS))

    pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES, EURATOMAS) Nr.o1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa

    (COM(2020) 446 final – 2020/0109 (APP))

    pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013

    (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD)

    (2020/C 364/17)

    Pagrindinis pranešėjas

    Petru Sorin DANDEA

    Pagrindinis pranešėjas

    Tommaso DI FAZIO

    Pagrindinis pranešėjas

    Petr ZAHRADNÍK

    Konsultavimasis

    Europos Parlamentas, 2020 6 17 (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD)

    Europos Sąjungos Taryba, 2020 6 10 (COM(2020) 459 final – 2018/0224 COD)

    Europos Komisija, 2020 6 17:

    COM(2020) 441 final/2 – 2020/0111 (NLE)

    COM(2020) 442 final

    COM(2020) 443 final – 2018/0166 (APP)

    Europos Komisija, 2020 7 2:

    COM(2020) 445 final – 2018/0135 (CNS)

    COM(2020) 446 final – 2020/0109 (APP)

    COM(2020) 456 final

    Teisinis pagrindas

    SESV 43 straipsnio 2 dalis, 173 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis 188 ir 304 straipsniai

    Atsakingas skyrius

    Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

    Biuro sprendimas

    2020 6 9

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2020 7 16

    Plenarinė sesija Nr.

    553

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    206/4/5

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1.

    		 EESRK žino apie sunkias COVID-19 pandemijos ekonomines ir socialines pasekmes visoms valstybėms narėms. Todėl jis tvirtai remia Komisijos pasiūlymą dėl „Next Generation EU“ kaip konkrečią spartaus ir veiksmingo ekonomikos atgaivinimo priemonę. Komisija atsižvelgė į ekonominius ir socialinius skirtumus, kuriuos lėmė po 2008 m. krizės patvirtintos priemonės, ir savo veiksmus grindė visų šalių solidarumo principu, nepaliekant nė vienos nuošalyje. Ji grįžta prie pamatinių Europos Sąjungos vertybių, išdėstytų steigiamojoje sutartyje, kurią ji ryžtingai įgyvendina.

    1.2.

    		 EESRK puikiai supranta dėl pandemijos susidariusią ypatingą ir rimtą ekonominę padėtį ir pritaria priemonėms, kurių imtasi siekiant sušvelninti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams. Poveikis buvo įvairus, įskaitant ne tik beprecedentį paklausos šoką ir likvidumo sumažėjimą, bet ir tiekimo grandinių sustabdymą bei rimtas tiekimo problemas, kai tiekimo grandinės buvo suardytos ir daugelis bendrovių susidūrė su problemomis dėl sudedamųjų dalių, darbo, žaliavų ir pan., todėl turėjo nutraukti savo gamybos procesus. Šiuo požiūriu numatytos priemonės taip pat turi būti išskirtinės ir EESRK prašo, kad jos būtų labai visapusiškos.

    1.3.

    		 Todėl EESRK palankiai vertina sprendimą parengti Sąjungai svarbią finansinę priemonę, leidžiančią visų valstybių narių ekonomikai ir visuomenei sparčiai ir veiksmingai atsigauti. EESRK taip pat teigiamai vertina Komisijos sprendimą specialų ekonomikos gaivinimo fondą aprūpinti viskuo, ko reikia Sąjungos ekonomikai atgaivinti, ir, be to, dar kartą patvirtinti jos konkurencinę padėtį pasauliniu lygmeniu, taip pat socialinius laimėjimus, kurie yra Europos Sąjungos ypatumai ir turi išlikti esminiu tikslu.

    1.4.

    		 EESRK labai teigiamai vertina du pagrindinius Komisijos sprendimus. Pirmasis – į daugiametę finansinę programą įtraukti specialią finansinio gaivinimo priemonę. DFP yra priemonė, kurios procedūrines taisykles pripažįsta visos valstybės narės ir kuri ilgą laiką veikia tinkamai, todėl yra visiškai funkcionali. Antras svarbus sprendimas – sutelkti bendrą skolą, kuri bus grąžinta per ilgą laikotarpį, ir užkirsti kelią tam, kad ypatinga finansinė našta trumpuoju laikotarpiu tiesiogiai tektų valstybėms narėms, kurios visos (be jokios išimties) daugiau ar mažiau patiria neigiamą ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį.

    1.5.

    		 Antruoju sprendimu Komisija paprašė leidimo pasinaudoti aukštu Europos Sąjungos kredito reitingu finansų rinkoje, kad, mokant atskiromis dalimis, visoms valstybėms narėms būtų suteiktos labai ilgalaikės bendros Europos paskolos su mažomis palūkanų normomis. Finansiniai veiksmai turi padėti kuo greičiau atgaivinti Europos ekonomiką, atkurti pasitikėjimą ir sukurti tvaresnę ir teisingesnę Sąjungą.

    1.6.

    		 EESRK palankiai vertina du pagrindinius priimtus sprendimus, nes, kaip ne kartą nurodyta pateiktuose teisėkūros ir ne teisėkūros dokumentuose, valstybių narių ekonomika nebegali viena atsispirti neigiamam krizės poveikiui, kadangi jos visos yra labai priklausomos viena nuo kitos dėl daugelį metų trukusio bendrosios rinkos konsolidavimo, kuris turėjo teigiamo poveikio, kurio ir siekė ES steigėjai ir steigiamosios sutartys.

    1.7.

    		 Apskritai, atsižvelgiant į platesnį visos DFP kontekstą, priemonė „Next Generation EU“ rodo, kaip galima sutelkti ir panaudoti bendrus ES finansinius išteklius ateityje. Be to, bendra 750 mlrd. EUR suma gali atrodyti didžiulė, tačiau ji tikrai neviršija ES ekonominių galimybių (2019 m. ji tesudarė tik 4,1 proc. ES BVP) ir gali būti visiškai grąžinta iki 2058 m.

    1.8.

    		 EESRK palankiai vertina novatorišką ir originalų požiūrį, kurio laikosi Europos Komisija siekdama padidinti ES fiskalinę bazę nuo 1,1 proc. ES BVP iki maždaug 1,7 proc. palyginamąja išraiška arba dar daugiau, jei ateityje to prireiks. EESRK mano, kad šis atsakas yra ženklas, kaip šiuolaikiškai ateityje sutelkti ir panaudoti bendrus ES finansinius išteklius.

    1.9.

    		 EESRK labai palankiai vertina tai, kad naujai pasiūlyta priemonė turėtų būti glaudžiai derinama su Europos semestro procesu, kurio perspektyvumas jau pasitvirtino, ir remia pasiūlymą valstybėms narėms nurodyti savo poreikius nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

    1.10.

    		 EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES biudžeto, kuriuo ketinama sukurti papildomus tikruosius nuosavus išteklius, pagrįstus skirtingais mokesčiais (pajamomis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, skaitmeninio sektoriaus mokesčiais, didelių įmonių pajamomis). EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad didelė finansinė parama, kurios reikia ES valstybėms narėms ekonomikos krizei įveikti, turėtų būti teikiama kartu vykdant platesnio užmojo fiskalinės reformos projektą – fiskalinę sąjungą; projekto tikslas – nustatyti mokesčių režimą, grindžiamą sąžiningos konkurencijos ir solidarumo principais, ir išvengti ES šalyse egzistuojančių iškraipymų ir diskriminacijos, kurie lėmė oportunistinį tiek valstybių narių, tiek pavienių mokesčių mokėtojų elgesį ir pakenkė bendrosios rinkos vieningumui.

    1.11.

    		 EESRK ragina Europos Komisiją parengti tvirtai remiamą ir bendru sutarimu pagrįstą informacinį dokumentą dėl ES nuosavų finansinių išteklių; EESRK supranta, kad priemonės „Next Generation EU“ lėšų grąžinimo laikotarpis yra ilgas, tačiau galutinis sprendimas dėl nuosavų išteklių turi būti priimtas gerokai anksčiau.

    1.12.

    		 EESRK primygtinai ragina kuo greičiau pradėti taikyti Komisijos pasiūlytas priemones, nes laiko veiksnys yra itin svarbus. Todėl jis ragina Tarybą nedelsiant pasiekti bendrą sutarimą įtikinant tas valstybes nares, kurios šiuo sunkiu metu nepritaria vienybės ir sanglaudos vertybės planui, primenant joms, kad visos šalys be išimčių yra ekonomiškai ir socialiai priklausomos viena nuo kitos.

    1.13.

    		 Galiausiai EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad krizė dar kartą pabrėžė būtinybę paspartinti euro zonai skirtas reformas ir įveikti apribojimus, vis dar trukdančius tikrai ekonominei, socialinei, fiskalinei ir politinei integracijai. Tai EESRK jau pabrėžė per ankstesnę 2008 m. užklupusią finansų krizę.

    2.   Komisijos pasiūlymo santrauka

    2.1.

    		 Reaguodama į COVID-19 pandemiją ir jos tiesioginius ekonominius ir socialinius padarinius, 2020 m. birželio 27 d. Europos Komisija pasiūlė laikiną 750 mlrd. EUR vertės gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuria siekiama padidinti ES biudžeto finansinį pajėgumą.

    2.2.

    		 Ekonomikos gaivinimo priemonė įtvirtinta sustiprintoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, siekiant investicijas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, sustiprinti bendrąją rinką, suintensyvinti bendradarbiavimą tokiose srityse kaip sveikata ir krizių valdymas, taip pat aprūpinti Sąjungą ilgalaikiu biudžetu, kad ji galėtų skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kurti teisingesnę ir atsparesnę ekonomiką.

    2.3.

    		 Gaivinimo planą sudaro 440 mlrd. EUR subsidijos dalis, kuri bus paskirstyta visoms biudžeto išlaidų kategorijoms. Be to, 60 mlrd. EUR bus suteikta garantijomis. Valstybėms narėms paskolomis bus suteikta apie 250 mlrd. EUR.

    2.4.

    		 Siūlomoms ekonomikos gaivinimo priemonėms finansuoti Komisija Sąjungos vardu finansų rinkose skolinsis iki 750 mlrd. EUR ekonomikos gaivinimo priemonėms 2021–2024 m. laikotarpiu.

    2.5.

    		 Kad tai taptų įmanoma, Komisija pasinaudos manevringumo marža – skirtumu tarp ilgalaikio biudžeto nuosavų išteklių viršutinės ribos (didžiausios lėšų sumos, kurios Sąjunga gali prašyti iš valstybių narių savo finansiniams įsipareigojimams įvykdyti) ir faktinių išlaidų viršutinės ribos (DFP mokėjimų viršutinės ribos).

    2.6.

    		 Nuosavų išteklių viršutinė riba išimties tvarka ir laikinai padidinama 0,6 procentiniais punktais. Šis padidinimas papildys nuolatinę nuosavų išteklių viršutinę ribą – 1,4 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, kuri siūloma atsižvelgiant į ekonominį netikrumą ir „Brexit’ą“. 0,6 procentinių punktų padidinimas nustos galioti, kai bus grąžintos visos lėšos ir nustos egzistuoti visi įsipareigojimai.

    2.7.

    		 Kadangi ES biudžeto manevringumo marža yra garantija, ES galės išleisti skolos vertybinius popierius gana palankiomis sąlygomis, palyginti su daugeliu pavienių valstybių narių. Surinktos lėšos bus grąžintos iš būsimų ES biudžetų nuo 2027 m. iki vėliausiai 2058 m. Paskolas grąžins besiskolinančios valstybės narės.

    2.8.

    		 Kadangi paskolos dalis yra 250 mlrd. EUR, ES turės kolektyviai grąžinti 500 mlrd. EUR per nuosavų išteklių mechanizmą (tačiau ES taip pat būtų atsakinga už valstybių narių neįvykdytus likusius 250 mlrd. EUR paskolų įsipareigojimus).

    2.9.

    		 Siekdama palengvinti pritrauktų rinkos lėšų grąžinimą ir toliau padėti mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams, Komisija vėlesniame 2021–2027 m. finansinio laikotarpio etape pasiūlys papildomų naujų nuosavų išteklių (be jau pasiūlytų išteklių). Jie bus glaudžiai susiję su ES prioritetais (klimato kaita, žiedine ekonomika ir sąžiningu apmokestinimu).

    2.10.

    		 Lėšų, gautų iš ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio, panaudojimas grindžiamas trimis ramsčiais.

    2.10.1.

    		 1 RAMSTIS. Parama valstybėms narėms, kad jos atsigautų, atitaisytų žalą ir išeitų iš krizės sustiprėjusios; tai apima įvairias priemones investicijoms ir reformoms remti valstybėse narėse, kuriose krizės poveikis ir atsparumo poreikiai yra didžiausi:

    —

    nauja 560 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuri bus naudojama investicijoms ir reformoms, skirtoms ekonomikos atgaivinimui ir atsparumui užtikrinti;

    —

    pagal iniciatyvą „REACT-EU“ iki 2022 m. bus skirta 55 mlrd. EUR papildomų sanglaudos politikos lėšų;

    —

    „Europos socialinio fondo+“ pakeitimai;

    —

    pasiūlymas padidinti Teisingos pertvarkos fondą iki 40 mlrd. EUR;

    —

    pasiūlymas padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai biudžetą 15 mlrd. EUR.

    2.10.2.

    		 2 RAMSTIS. Postūmis ekonomikai ir pagalba siekiant atgaivinti privačiojo sektoriaus investavimą:

    —

    nauja Mokumo palaikymo priemonė panaudos ES biudžeto garantiją siekiant sutelkti privačių išteklių skubiai paramai teikti gyvybingoms Europos įmonėms iš visų ekonomikos sektorių;

    —

    sustiprinta programa „InvestEU“ itin gerai tinka investicijoms sutelkti ir Sąjungos politikai remti atsigaunant po gilios ekonomikos krizės tokiose srityse kaip tvari infrastruktūra, inovacijos ir skaitmeninimas;

    —

    pagal programą „InvestEU“ Komisija siūlo sukurti strateginių investicijų priemonę, kuria būtų didinamas Europos atsparumas stiprinant strateginį savarankiškumą gyvybiškai svarbiose tiekimo grandinėse Europos lygmeniu.

    2.10.3.

    		 3 RAMSTIS. Mokymasis iš krizės patirties ir Europos strateginių uždavinių sprendimas:

    —

    nauja 9,4 mlrd. EUR vertės sveikatos programa „EU4Health“ siekiama užtikrinti, kad Sąjunga turėtų ypatingos svarbos pajėgumų sparčiai reaguoti į būsimas krizes;

    —

    papildomi 2 mlrd. EUR Sąjungos civilinės saugos mechanizmui „rescEU“;

    —

    programos „Europos horizontas“ padidinimas iki 94,4 mlrd. EUR;

    —

    EUR Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, susietos su nauja „Išorės veiksmų garantija“, padidinimas iki 86 mlrd. EUR ir papildomas 1 mlrd. EUR Europos darnaus vystymosi fondui;

    —

    5 mlrd. EUR papildymas Humanitarinės pagalbos priemonei.

    2.11.

    		 Be padidintų lėšų pagal priemonę „Next Generation EU“, Komisija siūlo stiprinti kitas programas, kad jos galėtų svariai prisidėti didinant Sąjungos atsparumą ir sprendžiant su pandemija ir jos pasekmėmis susijusias problemas:

    Skaitmeninės Europos programa; Europos infrastruktūros tinklų priemonė; bendrosios rinkos programa ir bendradarbiavimo mokesčių ir muitų srityse remiančios programos; programa „Erasmus+“; programa „Kūrybiška Europa“; bendra žemės ūkio politika ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas; prieglobsčio ir migracijos fondo ir Integruoto sienų valdymo fondas; vidaus saugumo fondas; Sąjungos pasirengimo narystei pagalba.

    2.12.

    		 Ekonomikos gaivinimo fondas įtrauktas į ES biudžeto struktūrą. Todėl paramos mokėjimui reikės programavimo ir jis yra susijęs su Europos semestru (taigi ir makroekonominėmis sąlygomis). Paramos mokėjimas taip pat susijęs su Europos Komisijos biudžeto valdymo ir kontrolės sistemomis ir jam taikoma Europos Parlamento biudžeto kontrolė.

    2.13.

    		 Siekdama pratęsti pereinamąjį laikotarpį iki iš dalies pakeisto Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikavimo ir jau 2020 m. skirti labai reikalingą finansavimą darbuotojams, įmonėms ir valstybėms narėms, Komisija taip pat siūlo pakoreguoti dabartinį 2014–2020 m. ilgalaikį biudžetą, kad dar 2020 m. būtų galima skirti daugiau lėšų.

    2.14.

    		 ES ekonomikos augimo strategija, Europos žaliasis kursas, įskaitant sausio mėn. pasiūlytą Teisingos pertvarkos mechanizmą, ir Sąjungos skaitmeninės ir pramonės strategijos yra gyvybiškai svarbios tvariam ES atsigavimui ir tebėra Komisijos pasiūlymų pagrindas, nes visos šios priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti mūsų ekonomikos pažangą ir ateitį būsimai kartai. Todėl investicijos ir reformos, kuriomis siekiama pažangos, turės būti įtrauktos į visus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

    2.15.

    		 Nors 2018 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė panaikinti visus su pajamomis susijusius koregavimus (lengvatas), atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį, dabar Komisija laikosi pozicijos, kad laipsniškas lengvatų panaikinimas ir ekonomikos atgaivinimo planas gali neproporcingai padidinti tam tikrų valstybių narių įnašus kitame ilgalaikiame biudžete. Siekdama to išvengti, Komisija siūlo dabartines lengvatas laipsniškai naikinti per kur kas ilgesnį laikotarpį.

    2.16.

    		 Svarbiu ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinio elementu išlieka Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl ES biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų.

    3.   Bendrosios pastabos

    3.1.

    		 Kalbant apie Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen 2020 m. gegužės 27 d. Europos Parlamentui pristatytą ekonomikos gaivinimo planą, EESRK ypač palankiai vertina ir pritaria svarbiems argumentams, paskatinusiems parengti priemonę „Next Generation EU“. Ši priemonė yra teisingas kartų paktas, kuriuo bus sukurta stipresnė ir į ateitį orientuota Europos Sąjunga. Bus numatytos tinkamos priemonės, kad Europos Sąjunga taptų stipresnė ir darnesnė, kad ateities kartos iš to gautų daug naudos, o ne tik prisiimtų su dabartine ilgalaike skola susijusią naštą.

    3.2.

    		 EESRK visų pirma nurodo šias priežastis, kodėl pasiūlymas yra neeilinis ir net revoliucinis:

    —

    pirmą kartą ES biudžeto ištekliai turi būti naudojami su netiesiogine skola, kuri bus grąžinama per ateinančius 30 metų;

    —

    pirmą kartą ištekliai bus pasiskolinti finansų rinkose, o sprendimas – išbandytas rinkos sąlygomis; per šį laikotarpį visą sumą garantuotų visa ES;

    —

    priėmus šį sprendimą ateityje galėtų padidėti ES nuosavi ištekliai ir atitinkamai sumažėti jos tiesioginė priklausomybė nuo valstybių narių įnašų;

    —

    jis taip pat padidintų Sąjungos finansinę bazę nuo 1,1 proc. ES BVP, kaip yra dabar, iki maždaug 1,7 proc. palyginamąja išraiška;

    —

    šis sprendimas yra labai palankus ne tik tiems, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo pandemijos, bet ir tiems, kuriems reikia pagalbos struktūrinėms reformoms vykdyti;

    —

    pasiūlymas labai priklauso nuo finansinių priemonių naudojimo, kuris užtikrins veiksmingesnį išteklių perskirstymą.

    3.3.

    		 Šiame etape būtina vengti abipusio neigiamo poveikio, parodant solidarumą su šalimis, kurios labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir (arba) kurių ekonomika silpnesnė dėl dabartinio euro zonos disbalanso ir apribojimų.

    3.4.

    		 EESRK vertina pranešimą apie priemonę „Next Generation EU“ ir pasiūlymą, pateiktą pakeistame pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP padidinti ES fiskalinę (biudžeto) bazę ir pritaikyti ją prie dabartinių skubių poreikių. Siūlomos fiskalinės priemonės taip pat papildo veiksmus, kurių jau imtasi įgyvendinant pinigų ir struktūrinę politiką bei reguliavimo sistemas.

    3.5.

    		 Daugelyje ankstesnių nuomonių, ypač 2018 m. nuomonėje dėl 2021–2027 m. DFP, EESRK ragino parengti tvirtą ES biudžetą ir ES aprūpinti finansiniais ištekliais, kad ji galėtų patikimai įgyvendinti savo politinę darbotvarkę (1).

    3.6.

    		 Kalbant apie ES biudžeto finansavimą, EESRK ir Europos Parlamentas jau seniai ragina sukurti pakankamai daug savarankiškų, skaidrių ir sąžiningų nuosavų išteklių ir atsisakyti BNP pagrįstų įnašų dominavimo. EESRK pritaria Mario Monti vadovaujamos Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais išvadoms (2). Pajamų didinimo metodai turėtų papildyti ir sustiprinti ES politikos tikslus. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl papildomų tikrųjų nuosavų išteklių (3).

    3.7.

    		 EESRK ragina Europos Komisiją parengti politikos aplinkybių dokumentą ir atlikti nuosavų finansinių išteklių galimybių tyrimą. EESRK supranta, kad prireiks šiek tiek laiko galutiniam sprendimui priimti. Tačiau būtų labai gerai pašalinti dabartinį netikrumą dėl ES biudžeto finansavimo būdo. Nesant sprendimo, visa ši koncepcija yra labai trapi.

    3.8.

    		 EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą, susijusį su ekonomikos gaivinimo planu, per ilgesnį laikotarpį nei pasiūlyta 2018 m., palaipsniui panaikinti dabartines lengvatas tam tikroms valstybėms narėms neto mokėtojoms. Tačiau EESRK ir toliau laikosi pozicijos, kurią jis išdėstė savo neseniai priimtose nuomonėse, kuriose jis galiausiai ragina panaikinti visas lengvatas (4).

    3.9.

    		 Kadangi priemonė „Next Generation EU“ buvo įtraukta į ES biudžetą, tai apims ir sąsają su Europos semestru (sąlygų požiūriu) ir su Komisijos valdymo ir kontrolės sistema, kurią taip pat kontroliuoja Europos Parlamentas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl galimų prieštaravimų tarp valstybių narių ir Komisijos arba tarp Komisijos ir Europos Parlamento gali būti labai vėluojama išmokėti lėšas.

    3.10.

    		 EESRK mano, kad valstybės narės turi gerokai pagerinti savo programavimo gebėjimus, kad per pirmuosius trejus naujosios finansinės programos metus būtų paskirstyta ir veiksmingai panaudota papildoma 165 mlrd. EUR suma. Komitetas taip pat rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad taisyklės taptų lankstesnės ir būtų galima padėti valstybėms narėms papildomam programavimui atlikti.

    3.11.

    		 EESRK palankiai vertina pagrindinių Europos Parlamento frakcijų pirmininkų raštą, kuriame jie ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą sparčiai pasiekti susitarimą remiantis Komisijos pasiūlymu. EESRK taip pat palankiai vertina 2020 m. gegužės 15 d. Parlamento rezoliucijai, kurioje Parlamentas pritaria 2 trln. EUR vertės ekonomikos gaivinimo priemonių rinkiniui COVID-19 padariniams pašalinti (5).

    3.12.

    		 EESRK pripažįsta, kad priemonių rinkinys, skirtas ekonomikos gaivinimo priemonei sukurti ir 2021–2027 m. DFP pritaikyti prie laikotarpio po COVID-19 poreikių, laikomas neeiliniu ES finansavimo žingsniu, tačiau jis taip pat yra būtinas ir skubus. Dabartinėmis aplinkybėmis ES biudžeto politika būtų buvusi tiesiog nepakankamai lanksti ir negalėtų remti jokių veiksmų, kurie galėtų akivaizdžiai padėti išspręsti krizinę padėtį.

    3.13.

    		 EESRK taip pat supranta, kad pasiūlymas yra geriausias, kokį galima pateikti dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis.

    4.   Konkrečios pastabos

    4.1.

    		 Kalbant apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, EESRK labai palankiai vertina siūlomą sąsają su Europos semestro procesu ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kurie gali būti finansavimo pagrindas ir kriterijus.

    4.2.

    		 Kalbant apie iniciatyvą „REACT-EU“, EESRK palankiai vertina ne tik gana tvirtą sanglaudos politikos bazės padidinimą, bet ir išskirtines lankstumo taisykles, skirtas paremti sritis, kurioms reikia pagalbos, ir neatidėliotinus prioritetus.

    4.3.

    		 EESRK taip pat tvirtai pritaria tam, kad būtų gerokai padidinti Teisingos pertvarkos fondo asignavimai ir siūlomi veiksmai pagal kitus Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius. Sukurta schema dabar gali lengviau ir tvirčiau remti struktūrinį pokytį pereinant prie naujos ir įvairesnės ekonominės veiklos, kuri yra labai svarbi ES žaliojo kurso dalis.

    4.4.

    		 Siekiant sugrįžti į iki krizės buvusią ekonominę padėtį, labai svarbu sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms. EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti Mokumo palaikymo priemonę, kuri turėtų padėti nuo pandemijos nukentėjusioms klestinčioms įmonėms.

    4.5.

    		 EESRK palankiai vertina priemonės „Next Generation EU“ antrojo ramsčio turinį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama investicinės veiklos, kuri bus remiama naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, atgaivinimui.

    4.6.

    		 EESRK palankiai vertina priemonės „Next Generation EU“ trečiojo ramsčio turinį, kuriame nagrinėjami klausimai, už kuriuos iki šiol daugiausia būdavo atsakingos valstybės narės.

    4.7.

    		 EESRK mano, kad priemonės „Next Generation EU“ struktūra yra tinkamai subalansuota ir ja atsižvelgiama į poreikius, kurie turi būti patenkinti bendrais ES ištekliais, kartu laikantis subsidiarumo principo.

    2020 m. liepos 16 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Luca JAHIER

    (1)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106, OL C 81, 2018 3 2, p. 131, OL C 75, 2017 3 10, p. 63 ir OL C 34, 2017 2 2, p. 1.

    (2)  FUTURE FINANCING: Final report and recommendations of the High-Level Group on Own Resources December 2016 https://ec.europa.eu/budget/mff/hlgor/library/reports-communication/hlgor-report_20170104.pdf

    (3)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106 ir OL C 81, 2018 3 2, p. 131.

    (4)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

    (5)  https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0124_LT.html

    Top