This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52019PC0564
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL amending Regulation (EU) 2016/1139 as regards the introduction of capacity limits for Eastern Baltic cod, data collection and control measures in the Baltic Sea, and Regulation (EU) No 508/2014 as regards permanent cessation for fleets fishing for Eastern Baltic cod
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014
COM/2019/564 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 10 31
COM(2019) 564 final
2019/0246(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Baltijos jūros ekosistemos būklė jau ne vieną dešimtmetį yra nestabili. Tačiau tik 2019 m. mokslininkai įspėjo, kad aplinkos sąlygų poveikis rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliams yra kur kas didesnis nei vertinta iki šiol. Dėl šios padėties rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai sparčiai nyksta. Šis atvejis neturi precedento dar ir dėl to, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai yra vieninteliai Europos vandenų ištekliai, kurių natūralus mirtingumas dėl aplinkos poveikio, ICES duomenimis, yra maždaug tris kartus didesnis nei mirtingumas dėl žvejybos. Tokioje padėtyje dar nėra atsidūrę nė vieni Europos vandenų žuvų ištekliai. Manoma, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, net jei visai nebus žvejojami, neatsikurs iki pat 2024 m.
Todėl atsižvelgdama į aprašytą padėtį 2019 m. liepos mėn. Komisija, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir laikydamasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir Baltijos jūros daugiamečio plano, priėmė pirmąsias neatidėliotinas priemones, kuriomis iki metų galo uždraudžiama žvejoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius. Be to, 2019 m. spalio mėn. Taryba nusprendė įvesti būtinus precedento neturinčius žvejybos 2020 m. apribojimus. Nepaisant to, kelerius ateinančius metus šių išteklių būklės pagerėjimo nesitikima. Todėl dėl šių išskirtinių priemonių susidarys laivynų pajėgumų perteklius, o atitinkamos pakrantės bendruomenės ir žvejybos įmonės patirs didelių neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių. Žvejybos sektorius yra labai svarbi daugelio Baltijos jūros pakrantės regionų ekonominio gyvenimo dalis. Tačiau paminėtina, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių kvotos panaudojimas jau daugelį metų nebuvo didelis (mažiau nei 60 proc.), 2018 m. panaudota tik 40 proc. kvotos, o 2019 m. iki liepos vidurio (kada įvestos Komisijos neatidėliotinos priemonės) – dar mažiau, tik 19 proc. Santykinai mažas kvotos panaudojimas 2018 m. jau galėjo būti pirmasis signalas, kad aplinkos būklė prasta ir smarkiai atsiliepia rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliams.
Komisijos analizė rodo, kad labiausiai nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos priklausomus laivyno segmentus sudaro daugiau kaip 300 laivų, daugiausia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (ir keli Danijos) traleriai ir tinklais žvejojantys laivai. Iš jų tik mažumą galima laikyti pakankamai atspariais, kad atlaikytų trumpalaikį (bet ne vidutinės ar ilgos trukmės) žvejybos draudimą. Likusieji arba jau dabar kenčia dėl prastos padėties, kurią žvejybos draudimas tik pablogins, arba netrukus visiškai praras pelną. Minėti laivyno segmentai pasižymi didele socialine ir ekonomine svarba, jie sudaro apytikriai 20–50 proc. atitinkamų nacionalinių Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos laivynų etato ekvivalentų. Maža to, kad nuspręsta visiškai uždrausti visą tikslinę rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybą, bet 2019 m. spalio 14–15 d. Tarybos posėdyje sutarta ir dar smarkiai sumažinti kitų Baltijos jūros išteklių žvejybą, labiausiai tikslinės rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos draudimo paveikti laivai ir laivyno segmentai nebegalės savo žvejybos veiklos nukreipti į kitų rūšių išteklius. Draudimas turės reikšmingą poveikį rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivynams ir didelių neigiamų padarinių tam tikriems regionams ir pakrančių bendruomenėms. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į šiuo metu palaikomą dialogą su valstybėmis narėmis dėl didelio neigiamo šios padėties poveikio žvejybos sektoriui ir į tai, kad suinteresuotieji subjektai patys neigiamų padarinių sušvelninti negali, Komisija nusprendė, kad žvejybos sektoriui būtina pritaikyti nenumatytų atvejų priemones. Tos priemonės – tai viršutinės pajėgumų ribos įvedimas Baltijos jūroje žvejojančioms valstybėms narėms, kurių laivynams poveikį daro sudėtinga rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių padėtis, ir pajėgumų šalinimo tvarkos taikymas iki šiol rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius žvejojusiems laivynams.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 įsteigtas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) yra 2014–2020 m. ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politikos fondas. Jis yra vienas iš penkių vienas kitą papildančių Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, kurių tikslas – skatinti ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu grindžiamą Europos atsigavimą. Fondas padeda žvejams pereiti prie tausiosios žvejybos, remia pakrančių bendruomenių pastangas įvairinti savo ekonominę veiklą ir finansuoja projektus, kuriais kuriamos naujos darbo vietos ir gerinama gyvenimo kokybė Europos pakrantėse.
Taigi išskirtinės rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių padėties paveiktoms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė iš šio fondo lėšų skirti finansinę paramą laivynų pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrai pasiekti ir išlaikyti, nustatant, kad EJRŽF 2014–2020 m. laikotarpiu finansinė parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui laivus atiduodant į metalo laužą yra tinkama finansuoti. Ši parama jau buvo teikiama iki 2017 m. galo (ir buvo neseniai numatyta pagal vakarų Viduržemio jūros daugiametį planą). Vėl įvedama parama už laivų eksploatavimo nutraukimą atiduodant juos į metalo laužą yra nenumatyta priemonė, kurios imamasi dėl išskirtinės rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių padėties. Todėl fondas šiomis išimtinėmis aplinkybėmis turėtų numatyti papildomą lankstumo nuostatą, pagal kurią atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama savo finansinio paketo asignavimus, numatytus paramai sandėliavimui ir integruotai jūrų politikai, perskirti paramai už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, kuri sukurtų paskatą atiduoti laivus į metalo laužą ir sykiu padėtų išvengti trukdžių siekti kitų BŽP tikslų ir įgyvendinti EJRŽF programą. Taigi šiuo pasiūlymu siekiama tvaresnio Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo mažinant rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivynų pajėgumų perteklių.
Be to, valstybės narės pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia imtis skubių veiksmų pamatinėms šios kritinės aplinkos ir socialinės padėties priežastims šalinti. Tai reiškia, kad reikia ryžtingiau spręsti pagrindines Baltijos jūros regiono aplinkos problemas, trukdančias atsikurti rytinės šios jūros dalies menkių ištekliams, ir mažinti struktūrinį laivynų, kurie iki šiol žvejojo tuos išteklius, pajėgumų disbalansą. Todėl šiuo pasiūlymu sudaroma galimybė žvejams ir veiklos vykdytojams, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos ir bus paveikti tos žvejybos draudimo, gauti viešąją paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui laivus atiduodant į metalo laužą.
Siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros laivynų struktūrinė pertvarka derėtų su daugiamečiame valdymo plane nustatytais išsaugojimo tikslais, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant į metalo laužą žvejybos laivus, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, gali būti skiriama tik laikantis griežtų sąlygų ir atsižvelgiant į pažangą, daromą įgyvendinant reguliavimo tikslus ir priemones, apibrėžtus išbalansuotiems segmentams skirtuose veiksmų planuose.
Taip pat reikėtų įvesti papildomų kontrolės priemonių ir pagerinti atitinkamų duomenų rinkimą.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymas dera su Komisijos pasiūlymu dėl kito EJRŽF laikotarpio ir naujausiu daugiamečiu planu.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pagal dabartinį EJRŽF reglamentą parama už Baltijos jūroje žvejojančių laivų atidavimą į metalo laužą šiuo metu nėra tinkama bendrai finansuoti, tačiau ji reikalinga siekiant veiksmingai įgyvendinti naujausią daugiametį planą.
Taip pat paminėtina, kad parama iš EJRŽF lėšų už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą jau buvo skiriama iki 2017 m. pabaigos. Neseniai ji įvesta taikyti vakarų Viduržemio jūros regione (Reglamentu 2019/1022). Be to, Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. EJRŽF programos parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą vėl numatyta.
Ir galiausiai, remiantis dabartiniu reglamentu (C(2019)6496) pagal EJRŽF veiksmų programas jau teikiama parama už laikiną žvejybos veiklos Baltijos jūroje nutraukimą.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 2 dalis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.
Bendra žuvininkystės politika yra bendra politika. Vienas iš jos tikslų yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų aplinkosaugos požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu, ir taip pat sukurti ekonominės ir socialinės naudos bei naujų darbo vietų. Remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis Sąjunga nusprendė įvesti precedento neturinčius, bet būtinus žvejybos apribojimus. Dėl jų susidarys laivynų pajėgumų perteklius, o atitinkamos pakrantės bendruomenės ir žvejybos įmonės patirs didelių neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių. Galimybė prašyti finansinės paramos už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui laivus atiduodant į metalo laužą padės sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius ir sykiu sumažinti laivynų pajėgumus ir susijusį rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos intensyvumą.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – reglamento dalinis keitimas.
Tai žvejybos valdymo pasiūlymas, parengtas remiantis SESV 43 straipsnio 2 dalimi.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma dėl klausimo, kuriam spręsti skirtas šis pasiūlymas, išskirtinumo.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Rengiant atitinkamą reglamentą ir vykstant su juo susijusioms deryboms, dėl 2020 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių konsultuotasi su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma Baltijos jūros patariamąja taryba. Įvairūs suinteresuotieji žvejybos sektoriaus subjektai ir valstybės narės minėjo laivynų pajėgumų pertekliaus keliamas problemas ir didelius neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius atitinkamoms pakrantės bendruomenėms ir žvejybos įmonėms. Visi veiklos vykdytojai, suinteresuotieji subjektai ir atitinkamos valstybės narės pabrėžė, kad laivynų pajėgumų pertekliaus klausimą būtina spręsti struktūriškai, t. y. skiriant finansinę paramą, kuri padėtų atkurti ir išlaikyti laivynų pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą. Šiuo tikslu jie prašo nustatyti, kad Europos Sąjungos finansinė parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui laivus atiduodant į metalo laužą 2014–2020 m. EJRŽF laikotarpiu būtų tinkama finansuoti.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Sąjunga kasmet prašo Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių būklės. Iš ICES rekomendacijų akivaizdu, kad staigus rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklės blogėjimas išliks problema ir ateinančius kelerius metus.
•Poveikio vertinimas
Buvo atliktas Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. EJRŽF laikotarpio poveikio vertinimas. Jame nurodyti ir paaiškinti pagrindiniai uždaviniai ir problemos, kuriuos remiantis ankstesniųjų programavimo laikotarpių išvadomis ir vertinimais reikės spręsti įgyvendinant būsimąją programą, taip pat nauji politiniai prioritetai ir naujos problemos, dėl kurių reikia imtis Sąjungos lygmens veiksmų. Poveikio vertinime padaryta išvada, kad politika turėtų būti kryptingesnė ir tiksliau orientuojama siekiant geriau spręsti perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo problemas vis dar netausiai žvejojančiuose ES žvejybos laivyno segmentuose. Todėl Komisija siūlo kitu EJRŽF programavimo laikotarpiu leisti skirti paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, laikantis griežtų sąlygų, užtikrinančių, kad ta parama būtų siekiama būtent sukurti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Šį pasiūlymą šiuo metu svarsto teisėkūros institucijos. Kadangi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių ir jų žvejybos subjektų padėtis yra išimtinio pobūdžio, politinis sprendimas dėl žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą yra tinkamiausia išeitis. Iš esmės ir teisiškai besiskiriančių politikos galimybių, išskyrus pasiūlytąją, nėra.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Šis pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Remiantis šiuo pasiūlymu, dabartiniu EJRŽF laikotarpiu parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą vėl bus tinkama finansuoti. Atitinkamos ES lėšos bus skiriamos laikantis 2014–2020 m. EJRŽF veiksmų programų ir jose numatyto EJRŽF lėšų paskirstymo valstybėms narėms.
Dėl siūlomo pakeitimo nereikia daryti jokių daugiametės finansinės programos, metinių viršutinių ribų ar Reglamento (ES) Nr. 1311/2013 1 I priede nurodytų įsipareigojimų ir mokėjimų pakeitimų. Gali būti siūloma mokėjimų asignavimus sutelkti laikotarpio pradžioje, bet tai poveikio viso programavimo laikotarpio biudžetui nedaro.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Netaikoma.
2019/0246 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų apribojimo, duomenų rinkimo ir kontrolės priemonių įvedimo Baltijos jūroje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 ir dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
pasikonsultavę su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu 2 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 3 3 straipsnio 3 dalimi įsipareigojama įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 4 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę;
(2)Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) atlikto mokslinio vertinimo duomenimis, daugelio Baltijos jūros rūšių ir buveinių būklė nėra gera. Metinis maistinių medžiagų kiekis vis dar viršija regioniniu lygmeniu sutartus tikslinius rodiklius centrinėje Baltijos jūroje dalyje, Archipelago jūroje ir Suomijos įlankoje. Maistinių medžiagų koncentracija vis dar santykinai didelė, nemažėja ir bendras giliųjų vandenų, kuriuose deguonies kiekis per mažas ar jo visai nėra, plotas. Teršalų kiekis šioje jūroje tebėra didesnis nei daugumoje kitų Europos jūrų. Tokia bendra aplinkos būklė trukdo tinkamai veikti maisto grandinei, mažina atsikūrimo galimybes ir atsparumą tolesniems aplinkos pokyčiams, taip pat riboja socialinio ir ekonominio naudingumo perspektyvas, įskaitant susijusias su žvejybos galimybėmis;
(3)nustatyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių būklė prastėja būtent dėl šios padėties. ICES duomenimis, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasės netvarumą lemia kelių priežasčių derinys – mažėjantis išteklių pasipildymas, aplinkos veiksniai ir ekosistemos pokyčiai, lėmę didelį natūralų mirtingumą (jis maždaug tris kartus didesnis už mirtingumą dėl žvejybos), ir mirtingumas dėl žvejybos, kuris esant tokiai išteklių būklei yra per didelis. Verslinio dydžio menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia užregistruota nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu (iki 2024 m.) neršiančių žuvų biomasė išliks žemiau tvarumo atskaitos taško, net jei ištekliai bus visiškai nežvejojami. Todėl ICES savo 2020 metams skirtose rekomendacijoje rekomenduoja nulinį šių išteklių laimikį;
(4)Baltijos jūros daugiamečiame plane nustatyta, kad kai mokslinėse rekomendacijose įspėjama, jog ištekliams iškilo pavojus, turi būti imtasi apsaugos priemonių, įskaitant žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, ir kad greta tų priemonių dar turėtų būti imtasi ir visų kitų atitinkamų priemonių. Taisomosios priemonės gali apimti tikslinės išteklių žvejybos sustabdymą ir atitinkamą žvejybos galimybių sumažinimą. Remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 4 dalimi, priemonės pasirenkamos pagal padėties pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių;
(5)remdamasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklės vertinimu Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1248 5 , kuriuo iki 2019 m. gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti menkes ICES 24–26 pakvadračiuose;
(6)2019 m. spalio 15 d. Taryba priėmė politinį susitarimą dėl 2020 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Tame susitarime numatytas būtinas precedento neturintis žingsnis – 2020 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos galimybes sumažinti 92 proc., palyginti su 2019 m., ir šių išteklių BLSK naudoti tik priegaudai. Taigi tikslinė šių išteklių žvejyba nebus leidžiama. Kadangi ICES 24 pakvadratyje vyrauja rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių BLSK tame pakvadratyje irgi turi būti naudojamas tik rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudai;
(7)žvejybos laivynai, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, alternatyvos žvejoti kitus išteklius neturi. Nustatyta, kad norint kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos uždraudimo, kaip alternatyva žvejojamų rūšių papildomas laimikis turėtų sudaryti apie 20 000 tonų. Tačiau Taryba taip pat susitarė smarkiai sumažinti ir kitų išteklių žvejybą: vakarinės Baltijos jūros dalies silkių – 65 proc., vakarinės Baltijos jūros dalies menkių – 60 proc., jūrinių plekšnių – 32 proc., Botnijos įlankos silkių – 27 proc. ir šprotų – 22 proc.;
(8)Komisijos analizė rodo, kad labiausiai nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių priklausomus laivynų segmentus sudaro daugiau kaip 300 laivų, daugiausia Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (ir keli Danijos) traleriai ir tinklais žvejojantys laivai. Minėti laivyno segmentai pasižymi didele socialine ir ekonomine svarba, jie sudaro apytikriai 20–50 proc. atitinkamų nacionalinių Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos laivynų etato ekvivalentų. Iš jų tik mažumą galima laikyti pakankamai atspariais, kad atlaikytų trumpalaikį (bet ne vidutinės ar ilgos trukmės) žvejybos draudimą. Likusieji arba jau dabar kenčia dėl prastos padėties, kurią žvejybos draudimas tik pablogins, arba netrukus visiškai praras pelną. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių kvotos panaudojimas iš tiesų jau daugelį metų nesiekė 60 proc., 2018 m. nukrito iki 40 proc., o 2019 m. iki liepos vidurio (kada įvestos Komisijos neatidėliotinos priemonės) buvo dar mažesnis, tik 19 proc.; ši tendencija rodo, kad minėta žvejyba susidūrė su biologine problema. Kadangi rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai net per vidutinės trukmės laikotarpį atsikurti greičiausiai nespės, juos žvejojantys laivynų segmentai bus nuolat struktūriškai išbalansuoti, todėl juos reikia pertvarkyti;
(9)laivyno pertvarkymas turi būti atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 6 22 straipsnio, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į tendencijas ir remdamosi patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, ilgainiui nustatytų priemones savo laivynų žvejybos pajėgumams reguliuoti pagal savo žvejybos galimybes, kad būtų pasiekta stabili ir tvari jų pusiausvyra. Kad pasiektų šį tikslą, valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 31 d. turi nusiųsti Komisijai ataskaitą apie savo laivynų žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą. Jei atlikus įvertinimą aiškiai matyti, kad žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra nėra veiksmingai užtikrinta, valstybė narė turi parengti laivyno segmentams, kuriuose nustatytas struktūrinių pajėgumų perteklius, skirtą veiksmų planą ir jį įtraukti į savo ataskaitą. Kadangi ICES rekomendacija, patvirtinanti, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklė blogėja, paskelbta 2019 m. gegužės 29 d., šiuo metu turimose žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros ataskaitose dar negalėjo būti atsižvelgta į joje išdėstytą naują informaciją apie kritinę tų išteklių būklę ir dėl jos susidariusį iki šiol tuos išteklius žvejojusių laivynų pajėgumų perteklių. Valstybės narės turėtų kuo skubiau ir ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 31 d. pateikti naujas laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros ataskaitas, kuriose pateiktų sprendimų dėl minėto pajėgumų pertekliaus;
(10)2019 m. spalio 15 d. politiniame pareiškime atitinkamos valstybės narės pažymėjo, kad jei joms prireiks mažinti laivyno pajėgumus neigiamiems socialiniams ir ekonominiams padariniams sušvelninti, jos Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį pateiks atitinkamą veiksmų planą. Valstybės narės taip pat pripažįsta, kad dėl būtinybės mažinti laivynų pajėgumus svarbu vengti viešosios pagalbos investicijoms į papildomus žvejybos pajėgumus;
(11)remiantis 2019 m. gegužės 29 d. paskelbta ICES rekomendacija, apie 70 proc. iškrauto 24–28 pakvadračiuose sužvejotų menkių laimikio buvo sužvejota tralerių, naudojančių tralus, kurių maišas turi 120 mm akių BACOMA išplaukimo langą arba yra iš T90 tipo tinklinio audeklo, o 15 proc. iškrauto menkių laimikio sužvejota laivų, žvejojančių 110–156 mm akių žiauniniais tinklaičiais. Šių specializacijų laivai paprastai žvejoja menkes ir mažiausi jų tinklų akių dydžiai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1241 7 . Kiekvienos kitos specializacijos, patenkančios į specializacijų, kurių laivai iškrauna daugiausia menkių, penkioliktuką, laivai iškrovė mažiau kaip 5 proc. bendro iškrauto menkių laimikio. Svarbu užtikrinti, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius žvejojančių laivynų pajėgumai nedidėtų ir viešosiomis lėšomis remiamas žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui duotų laukiamų laivynų pajėgumų mažinimo rezultatų. Siekiant atkurti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, šių dviejų kiekvienos atitinkamos valstybės narės laivyno segmentų pajėgumai turėtų apimti tik tuos laivus, kurie žvejojo pastaruosius kelerius metus iki pat neatidėliotinų priemonių priėmimo (2017 ir 2018 m.), ir turėtų būti mažinami nutraukiant laivų eksploataciją ir už tai gaunant viešąją pagalbą;
(12)konkrečiai su rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliais susijusios viršutinės pajėgumų ribos turėtų papildyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje nustatytas priemones. Tos ribos turėtų užtikrinti, kad bendri pajėgumai neviršytų pastaruoju metu vykdytos šiuo metu aktyvių laivų žvejybos veiklos lygio, išskaičius tuos laivus, kurių eksploatacija buvo nutraukta keleriais ankstesniais metais be jokios viešosios pagalbos. Be to, jomis turėtų būti užtikrinta, kad į rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius žvejojantį laivyno segmentą nebūtų galima perkelti laivų iš kitų laivyno segmentų. Siekiant užtikrinti viršutinės pajėgumų ribos laikymąsi valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie pradinę ribą ir visus jos pokyčius;
(13)kadangi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių padėtis sunki, žvejybos, kurios metu sužvejojamos tų išteklių žuvys, kontrolei užtikrinti turėtų būti įvesta papildomų priemonių. Slenkstinis kiekis, nuo kurio žvejybos laivas laimikį turi iškrauti tam tikroje vietoje, turėtų būti sumažintas iki 250 kg. Be to, žvejybos laivų, kuriems skirtos menkių žvejybos kvotos ir kurie žvejoja tuose rajonuose, kuriuose yra rytinės Baltijos jūros dalies menkių, kapitonai turi užtikrinti, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti nacionalinės kompetentingos institucijos;
(14)ICES paskelbė analitinį rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimą, tačiau dėl reikalingų duomenų stokos negalėjo nurodyti mirtingumo dėl žvejybos intervalų ir įvairių atitinkamų atskaitos taškų. Todėl turėtų būti gerinamas duomenų rinkimas užtikrinant, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius sužvejojančių laivų stebėjimo jūroje aprėptis būtų bent 20 proc.;
(15)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 8 įsteigtas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) iki 2017 m. gruodžio 31 d. teikė paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui – tai buvo priemonė mažinti nustatytą struktūrinį pajėgumų perteklių. Nustačiusi, kad jos laivyne atsirado struktūrinis disbalansas, valstybė narė pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį parengdavo atitinkamą veiksmų planą, kurio tikslams pasiekti ji galėdavo naudoti paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui;
(16)siekiant sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius, kuriuos sąlygojo įsisenėjusi išskirtinė Baltijos jūros aplinkos būklė ir dėl to smarkiai sumažintos žvejybos galimybės, ir atsižvelgiant į Baltijos jūros daugiamečiame plane numatytas konkrečias priemones, valstybėms narėms turėtų būti leista skirti viešąją paramą už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui žvejybos laivus atiduodant į metalo laužą, kad jos galėtų pasiekti pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį parengtų savo veiksmų planų tikslus ir sumažinti bet kokį struktūrinį žvejybos segmentų, kuriems taikomas Baltijos jūros daugiametis planas, disbalansą. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas vėl įvedant galimybę skirti paramą už laivų, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, veiklos nutraukimą visam laikui;
(17)siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros laivynų struktūrinė pertvarka derėtų su daugiamečiame valdymo plane nustatytais išsaugojimo tikslais, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui atiduodant į metalo laužą žvejybos laivus, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, gali būti skiriama tik laikantis griežtų sąlygų ir atsižvelgiant į pažangą, daromą įgyvendinant reguliavimo tikslus ir priemones, apibrėžtus išbalansuotiems segmentams skirtuose veiksmų planuose;
(18)kadangi Baltijos jūros ekosistemos būklė nestabili, parama už žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui neturėtų būti skiriama žvejybos laivams modifikuoti, kad jie galėtų vykdyti ne verslinę, o, pvz., mėgėjų žvejybą, nes tai gali pridaryti žalos ekosistemai. Tokia parama turėtų būti skiriama tik už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą;
(19)parama už laivų atidavimą į metalo laužą yra nenumatyta priemonė, kurios imamasi dėl išskirtinės padėties. Komisija negali žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui skirti daugiau viešųjų lėšų nei numatyta kiekvienos valstybės narės EJRŽF finansiniam paketui. Tačiau Baltijos jūros regiono valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui kaip priemone sumažinti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius žvejojančių savo laivynų struktūrinį pajėgumų perteklių, galės neviršydamos joms skirtų EJRŽF finansinių paketų pasinaudoti papildoma lankstumo priemone ir taip suvaldyti šią išskirtinę padėtį nepažeisdamos kitų svarbių EJRŽF prioritetų, visų pirma susijusių su Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnio 2 dalyje nurodytu tvariu žvejybos, akvakultūros ir žuvininkystės regionų plėtojimu. Biudžeto išteklių perkėlimas iš Reglamento (ES) Nr. 508/2014 13 straipsnio 16 ir 17 dalyse nurodytų kategorijų į žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui laikomas veiksmingu tokio lankstumo suteikimo būdu;
(20)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad žvejybos pajėgumai, atitinkantys žvejybos laivų, iš laivyno pašalintų gaunant viešąją pagalbą, žvejybos pajėgumus, neturi būti pakeičiami kitais. Be to, remiantis to reglamento 23 straipsnio 1 dalimi, naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną negaunant viešosios pagalbos turi būti kompensuojamas prieš tai atliktu bent tokios pat apimties pajėgumų pašalinimu iš laivyno be viešosios pagalbos;
(21)atsižvelgiant į Sąjungos žvejybos laivų, kurie smarkiai priklauso nuo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos, prastą ekonominę padėtį ir būtinybę užtikrinti galimybę gauti EJRŽF paramą už tokių laivų žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui, manoma, kad tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) 2016/1139 pakeitimas
Reglamentas (ES) 2016/1139 iš dalies keičiamas taip:
1.Įterpiamas VIA skyrius:
„VIA SKYRIUS
VIRŠUTINĖS PAJĖGUMŲ RIBOS
8a straipsnis
Rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumų mažinimas
1.Bendri kiekvienos valstybės narės laivų, žvejojančių ICES 24–32 pakvadračiuose 2 dalyje išvardytų kategorijų žvejybos įrankiais, pajėgumai neviršija [...] 9 Sąjungos žvejybos laivyno registre esančių tos valstybės narės laivų, kurie tuose pakvadračiuose vykdė veiklą 2017 ir 2018 m., bendrų pajėgumų. Valstybės narės ne vėliau kaip [...] 10 Komisijai praneša pajėgumų lygius ir jų skaičiavimo duomenis.
2.1 dalis taikoma laivams, turintiems šių kategorijų žvejybos įrankius:
(a)velkamuosius įrankius, kurių tinklo akys T90 tipo ir ne mažesnės kaip 120 mm arba kurių tinklo akys ne mažesnės kaip 105 mm, su įtaisytu 120 mm akių BACOMA išplaukimo langu;
(b)statomuosius tinklus, kurių akys ne mažesnės kaip 110 mm ir ne didesnės kaip 156 mm.
3.Bendri valstybės narės, kuri įgyvendina žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 34 straipsnio 4 dalies b punktą, žvejybos pajėgumai sumažinami tiek, kiek pajėgumų iš viso sudaro laivai, kurių eksploatacija nutraukta pasinaudojus viešąja pagalba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą.
4.Valstybės narės apie visus bendrų pajėgumų sumažinimus Komisijai praneša pagal to reglamento 22 straipsnio 4 dalį teikiamose ataskaitose.“
2.14 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
„a) 250 kilogramų menkių;“.
3.Pridedamas 14a straipsnis:
„14a straipsnis
Menkių laimikio kontrolė
Žvejybos laivų, kuriems skirta menkių žvejybos Baltijos jūroje galimybių ir kurie žvejoja už šešių jūrmylių nuo bazinių linijų esančiuose ICES 24 pakvadračio rajonuose arba 25–32 pakvadračiuose, kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos. Tuo tikslu tuose žvejybos laivuose įrengiama laivų stebėjimo sistema (LSS) arba kita lygiavertė kontrolės institucijos patvirtinta elektroninė stebėjimo sistema.“
4.Įterpiamas šis skyrius:
„VIIIA SKYRIUS
DUOMENŲ RINKIMAS
14b straipsnis
Stebėjimo aprėptis
Sąjungos laivams, kuriems skirta menkių žvejybos ICES 24–32 pakvadračiuose galimybių, taikomas ne mažesnės kaip 20 proc. aprėpties stebėjimas jūroje.“
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 508/2014 pakeitimas
Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 iš dalies keičiamas taip:
1.13 straipsnis papildomas šia dalimi:
„10. Valstybėms narėms suteikiama galimybė viršyti 2 dalyje nustatytą sumą ir neišnaudoti visų 6 ir 7 dalyse nustatytų sumų, kad iš jų galėtų paremti 34 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytas priemones.“
2.34 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai siekiant įgyvendinti toliau nurodytų daugiamečių planų tikslus priimamos žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonės:
(a)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 nustatyto daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo plano*;
(b)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 nustatyto daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano*, kalbant apie laivus, kuriems taikomas bendro rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos pajėgumo apribojimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1139 8a straipsnio 2 dalyje.“
_______________________________________________________________
* 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).
* 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).
3.34 straipsnio 4a dalis pakeičiama taip:
„4a. Su žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonėmis, priimtomis siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2019/1022 tikslus, susijusios išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo 2019 m. liepos 16 d.
Su žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonėmis, priimtomis siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2016/1139, visų pirma jo 8a straipsnio, tikslus, susijusios išlaidos yra tinkamos finansuoti EJRŽF lėšomis nuo [...] 11 .“
4.34 straipsnis papildomas šiomis dalimis:
„4b. Parama pagal 4 dalies b punktą neskiriama, jeigu laivyno segmento, kuriam priklauso atitinkami laivai, žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas, pateiktas naujausioje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje, nebuvo parengtas remiantis tame reglamente nurodytose bendrosiose gairėse nustatytais biologiniais, ekonominiais ir laivo naudojimo rodikliais.
4c. Parama pagal 4 dalies b punktą skiriama tik jei laivyno segmentams, kuriems priklauso Reglamento (ES) 2016/1139 8a straipsnio 2 dalyje nurodyti laivai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalį yra nustatyti reguliavimo tikslai ir priemonės, susiję su žvejybos pajėgumų pašalinimu visam laikui.“
5.34 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„6. Nukrypstant nuo 1 dalies, parama gali būti skiriama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui laivų neišmontuojant, su sąlyga, kad jie pritaikomi kitai veiklai nei verslinė žvejyba. Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma pagal 4 dalies b punktą skiriamai paramai.“
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas