EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2019 04 16

JOIN(2019) 6 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos Sąjunga, Lotynų Amerika ir Karibai: bendros ateities kūrimo pastangos

Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai
Europos Sąjunga, Lotynų Amerika ir Karibai: bendros ateities kūrimo pastangos

Platesniame Atlanto regione Sąjunga dar labiau plėtos bendromis vertybėmis ir interesais grindžiamą bendradarbiavimą ir kurs tvirtesnę partnerystę su Lotynų Amerika ir Karibais. 

Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija 1

1. Įvadas

Susieti istorijos ir daugelio bendrų vertybių Europos Sąjunga (ES) ir Lotynų Amerika ir Karibai (toliau – LAK) užmezgė sėkmingą ilgalaikę partnerystę. Nuo 1999 m. ES ir LAK sieja strateginė partnerystė, grindžiama įsipareigojimu užtikrinti pagrindines laisves, darnų vystymąsi ir tvirtos taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos veikimą. Daugiau nei dvidešimt metų tokia partnerystė buvo abipusiai naudingo bendradarbiavimo ir pokyčių varomoji jėga bei naujų idėjų inkubatorius.

Pastaraisiais dešimtmečiais ES ir LAK pasiekė precedento neturintį integracijos lygį. ES pasirašė asociacijos, laisvosios prekybos ar politinius ir bendradarbiavimo susitarimus su 27 iš 33 LAK šalių 2 . ES ir LAK šalys dažnai laikosi vienodos pozicijos Jungtinių Tautų Organizacijoje; jos glaudžiai bendradarbiavo derantis dėl Paryžiaus susitarimo 3 ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m 4 . Beveik šeši milijonai ES ir LAK piliečių gyvena abipus Atlanto 5 , o daugiau kaip trečdalis užsienyje studijuojančių LAK studentų nusprendė mokytis ES.

Šalių ekonomika yra glaudžiai tarpusavyje susijusi. ES yra trečia pagal dydį LAK prekybos partnerė; bendra prekyba prekėmis padidėjo nuo 185,5 mlrd. EUR 2008 m. iki 225,4 mlrd. EUR 2018 m., o prekyba paslaugomis 2017 m. siekė beveik 102 mlrd. EUR. ES yra pirmoji investuotoja LAK – jos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2017 m. siekė 784,6 mlrd. EUR, o LAK šalių TUI srautas ES pastaraisiais metais gerokai padidėjo – iki 273 mlrd. EUR 2017 m. 6

ES yra didžiausia paramos teikėja LAK šalims vystomojo bendradarbiavimo srityje: 2014–2020 m. dvišalėms ir regioninėms programoms skirta 3,6 mlrd. EUR 7 , o per pastaruosius 20 metų skirta daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos nuo žmogaus sukeltų krizių ir gaivalinių nelaimių nukentėjusiems asmenims. Europos investicijų bankas (EIB) investuoja, kad LAK šalyse būtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslai, visų pirma susiję su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos (2014–2018 m. iš viso paskolinta 3,4 mlrd. EUR 8 ).

Atsižvelgiant į tai, Komunikate siūloma stiprinti ES politinę partnerystę su LAK ir pateikiama vizija dėl stipresnės ir modernesnės abiejų regionų partnerystės, užmegztos atsižvelgiant į kintančias pasaulines ir regionines realijas. Jame siekiama nustatyti strateginę ES išorės veiksmų LAK šalyse kryptį, laikantis principų, išdėstytų Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje, Europos konsensuse dėl vystymosi 9 , Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Komunikate „Prekyba visiems“ ir derybiniuose nurodymuose dėl ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo 10 .

Greitai besikeičianti geopolitinė aplinka lemia naujus iššūkius ir atveria partnerystės galimybes, todėl yra itin svarbu siekti veiksmingo regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo ir modernesnės partnerystės, kad ji būtų orientuota į prekybą, investicijas ir sektorių bendradarbiavimą. Šie visuotiniai pokyčiai abiejuose regionuose verčia laikytis plataus užmojo ir novatoriško požiūrio, atsisakant tradicinių paramos teikėjo ir gavėjo santykių ir siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų. Nuo 2000 m. Kinijos ir LAK prekyba padidėjo nuo 10 mlrd. USD iki 244 mlrd. USD 2017 m. Kinija kaip Lotynų Amerikos prekybos partnerė varžosi su ES dėl antros vietos ir apskritai jai tenka vis didesnis šio regiono partnerės vaidmuo. Tradicinis Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo ir įtaka regione ilgainiui taip pat pasikeitė.

Be to, LAK susiduria su nauja dinamika, kaip antai būtinybe reaguoti į skaitmeninės ir integruotos pasaulio ekonomikos poreikius, saugoti aplinką ir skatinti augimą, drauge užtikrinant socialiniu požiūriu teisingus rezultatus, taip pat užtikrinti, kad būtų tęsiama ilgalaikė demokratinio konsolidavimo ir darnaus vystymosi tendencija.

ES, sukūrusi regioninės ekonominės integracijos ir junglumo modelį, gali būti svarbi LAK partnerė, padėsianti šiuos uždavinius spręsti. ES teikia visapusišką diplomatinę, humanitarinę ir ekonominę paramą besitęsiančiai krizei tam tikrose LAK šalyse spręsti; palaikydama santykius su LAK ji toliau skatins laikytis demokratijos principų ir puoselėti pagarbą žmogaus teisėms. Žvelgiant plačiau, ES ir LAK turėtų kartu siekti išlaikyti daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, suvienyti jėgas ir įgyvendinti plataus užmojo darbotvarkes.

Ši partnerystė turėtų būti grindžiama visų pirma keturiais vienas kitą papildančiais prioritetais: gerove, demokratija, atsparumu ir veiksmingu pasauliniu valdymu. Pagal kiekvieną iš šių prioritetų Komunikate siūloma keletas sričių ir konkrečių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama pažangos įgyvendinant šią darbotvarkę, užtikrinant labiau strateginį ir tikslingesnį ES bendradarbiavimą su šiuo regionu.

2. Bendrų vertybių ir interesų gynimas

2.1 Partnerystė siekiant gerovės

Norint atgaivinti ekonomiką ir paskatinti ekonomikos augimą, reikės imtis tikslingų ir ryžtingų veiksmų. ES turėtų toliau plėtoti partnerystę su LAK, kad būtų sprendžiami ilgalaikiai makroekonominiai uždaviniai šiame regione, drauge įvairinant ir modernizuojant skirtingus ekonomikos modelius, siekiant juos pritaikyti globalizacijai. Siekiant rezultatų tvarumo taip pat reikia suvienyti jėgas ir mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę, sukurti deramas darbo vietas, užtikrinti, kad globalizacija būtų naudinga visiems, ir pereiti prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos.

Laikydamasi šių principų, ES turėtų aktyviau bendradarbiauti su LAK partnerėmis, siekdama:

sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir investicijoms regione ir tarp regionų. ES visų pirma turėtų bendradarbiauti, kad užbaigtų derybas ir užtikrintų greitą asociacijos, prekybos ir ekonominės partnerystės susitarimų ratifikavimą ir visapusišką jų įgyvendinimą. Reikėtų imtis būtinųjų priemonių verslo ir investicijų aplinkai regione pagerinti. Turėtų būti išnaudojamos susitarimų teikiamos galimybės – veiksmingesni viešieji pirkimai, geresnės galimybės patekti į rinką, inovacijos ir konkurencingumas, prekyba regione ir integracija į pasaulines tiekimo grandines. Veiksminga ir suderinta intelektinės nuosavybės teisių apsauga didina bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje galimybes ir skatina konkurencingumą bei inovacijas. Be to, prekybos susitarimai turėtų užtikrinti tolesnį tvarų vystymąsi, žmogaus teises ir gerą valdymą: ES turėtų bendradarbiauti su LAK, siekdama stiprinti socialinių, darbo ir aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą esamuose susitarimuose, laikantis bendro įsipareigojimo įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ir skatinti atsakingą pasaulinių tiekimo grandinių valdymą.

Siekdamos sukurti geresnes sąlygas toliau plėtoti ES ir LAK prekybos ir investicijų darbotvarkę, ES ir LAK turėtų kartu siekti didesnio skaidrumo, visų pirma derantis dėl naujų ar peržiūrėtų prekybos susitarimų, ir skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant susitarimus.

Susitarimais taip pat reikėtų paskatinti reguliavimo konvergenciją sanitarijos ir fitosanitarijos srityje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos LAK ir ES keistis prekėmis ir palaikyti aukštus maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir augalų sveikatos standartus. Kalbant apie kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) pagal bendros sveikatos koncepciją, bus teikiama nuolatinė parama LAK šalims, kad jos parengtų ir įgyvendintų nacionalinius kovos su AAM veiksmų planus.

Kad būtų skatinama prekyba regione ir sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms, ES turėtų remti LAK šalių integracijos pastangas, pavyzdžiui, į Ramiojo vandenyno aljansą, be kita ko, dalydamasi savo patirtimi sprendžiant netarifinių prekybos kliūčių klausimą ir propaguodama reguliavimo konvergenciją ir derinimą. Turėtų būti toliau siekiama reformuoti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijoje, kad būtų įsteigtas nuolatinis daugiašalis investicinių ginčų teismas. ES taip pat gali apsvarstyti galimybę sudaryti investicijų apsaugos susitarimus su pagrindiniais partneriais. ES turėtų paraginti ratifikuoti ir įgyvendinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prekybos lengvinimo susitarimą kaip tarpvalstybinės prekybos skatinimo priemonę. ES taip pat turėtų paraginti partneres prisijungti prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų;

skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Regionai turėtų pirmauti siekdami tvaresnės gamybos ir vartojimo. Ypač daug vilčių teikia bendradarbiavimas ir tarpusavio mokymasis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo bei žiedinės ekonomikos srityse. ES moksliniai tyrimai, technologijos ir praktinė patirtis, įskaitant privataus finansavimo skyrimą tvariam augimui 11 , galėtų padėti LAK atskleisti visas tvarios vandens, vėjo, saulės, vandenynų ir geoterminės energijos galimybes, drauge didinant energetinį atsparumą ir kuriant darbo vietas bei verslo galimybes. Bendradarbiaujant itin našaus skaičiavimo srityje būtų galima prisidėti prie energetikos pramonės modernizavimo. Atsižvelgdama į ypatingą Karibų salų pažeidžiamumą, ES turėtų propaguoti iniciatyvos „Švari energija ES saloms“ 12 išorės aspektą ir remti bei skatinti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą. Europos investicijų bankas galėtų prisidėti prie tokio perėjimo teikdamas ilgalaikį finansavimą ir atitinkamas technines ekspertines žinias;

propaguoti mėlynąją ekonomiką. Glaudesnis bendradarbiavimas mėlynosios ekonomikos ir tausaus jūrų išteklių naudojimo srityje, be kita ko, nustatant saugomas Antarkties vandenyno jūrų teritorijas, sudarytų palankias sąlygas augimui, ypač pakrančių ir salų bendruomenėse, ir padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti. Bendri standartai ir atvira prieiga prie vandenynų duomenų yra itin svarbūs siekiant plėtoti mėlynąją ekonomiką ir gerinti vandenynų valdymą;

palengvinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Tvirta ir įrodymais grindžiama aplinkos politika ir standartai yra pagrindinės tvaraus ekonomikos augimo skatinimo priemonės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas plastikams, į jūrą išmestoms šiukšlėms ir tvariam cheminių medžiagų bei atliekų tvarkymui. Užtikrinant tvarų gamtos išteklių valdymą galima užtikrinti ilgalaikį regionų gyvybingumą ir klestėjimą. Abiem šalims būtų naudinga tęsti dialogą ir bendradarbiavimą žaliavų klausimais, kad būtų galima tvariai spręsti didėjančios šių medžiagų paklausos problemą. Šio bendradarbiavimo pagrindas – 2017 m. pradėta skaitmeninė naudingųjų iškasenų plėtros platforma. Abu regionai galėtų suvienyti jėgas ir skatinti atsakingas pramonės vertės grandines, kad padėtų įmonėms laikytis atsakingo verslo elgesio standartų, kuriais prisidedama prie tvaraus vystymosi;

propaguoti tvarius ir pažangiuosius miestus. Kadangi didžioji dauguma abiejų regionų gyventojų gyvena miestuose 13 , vis dar svarbu skatinti kurti tvarius miestus ir imtis veiksmų vietos lygmeniu. ES ir LAK gali pasinaudoti keitimusi mokslinių tyrimų duomenimis ir patirtimi tvarios urbanizacijos srityje, pavyzdžiui, gamtos procesais grindžiamų sprendimų, mažataršio judumo sprendimų ar miesto ekosistemų atkūrimo srityse. Būtų galima išplėsti sėkmingo miestų tarpusavio bendradarbiavimo tvarios miestų plėtros srityje, pvz., Visuotinio merų pakto, mastą;

propaguoti deramą darbą ir konkurencingą bei atsakingą verslą. Bendradarbiaujant prioritetu ir toliau turi būti deramo darbo propagavimas, pagarba darbo jėgai, aplinkos apsaugos standartų laikymasis ir, visų pirma, atitiktis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms. Abu regionai prisidėjo priimant tarptautinius darbo standartus ir dabar turėtų kartu siekti juos įgyvendinti, be kita ko, asociacijų laisvės ir vaikų darbo panaikinimo srityse. Keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais galėtų būti dalijamasi sėkminga ES patirtimi, įgyta palaikant dialogą su socialiniais partneriais. Perėjimas prie oficialios ekonomikos yra svarbus LAK uždavinys – neoficialus užimtumas sudaro daugiau kaip 40 proc. viso užimtumo ne žemės ūkio srityje 14 .

Glaudžiau bendradarbiaujant turėtų padidėti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) našumas. Konkretūs veiksmai šioje srityje, užtikrinantys naudą abiejų šalių vartotojams ir gamintojams, be kita ko, apima visapusišką ES ir LAK asociacijos, prekybos ir ekonominės partnerystės susitarimų nuostatų taikymą. Turėtų būti tęsiamas bendras darbas siekiant skatinti regionus taikyti tarptautiniu mastu sutartus standartus dėl įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo įmonių elgesio, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus.

Bendradarbiaujant šioje srityje bus atsižvelgiama į sėkmingai tebevykdomas programas, remiančias abiejų regionų verslo duomenų analizę, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių tinklus ir pradedančiąsias įmones. ES taip pat turėtų skatinti LAK labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir Europos įmonių tinklą bendradarbiauti. LAK verslo branduoliai ir tinklai galėtų pasinaudoti Europos klasterių bendradarbiavimo platforma;

investuoti į žinias, inovacijas ir žmogiškąjį kapitalą. Abu regionai turėtų pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ ir siūlomos būsimos programos „Europos horizontas“ galimybėmis skatinti mokslo darbuotojų judumą, mokymą ir karjeros raidą pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir mokslinę kompetenciją, taip pat skatinti imtis bendro pasaulinių uždavinių sprendimo bendroje mokslinių tyrimų erdvėje. ES galėtų toliau dalytis savo patirtimi mokslo priartinimo prie privačiojo sektoriaus, technologijų ir idėjų perkėlimo iš mokslinių tyrimų bazės į pradedančiąsias įmones ir pramonę ir pažangiosios specializacijos ir inovacijų skatinimo regionų lygmeniu srityse.

ES yra pasirengusi imtis bendrų veiksmų, kad būtų sukurtas žmogiškasis kapitalas, kurio reikia sparčiai kintančių technologijų, skaitmeninimo ir verslininkystės poreikiams tenkinti. Abu regionai turėtų toliau bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje ir remtis programa „Erasmus +“, vykdyti intensyvesnius mainus švietimo srityje ir gebėjimų stiprinimą ir stiprinti akademinės bendruomenės ir politikos formuotojų regioninį dialogą. Jie galėtų plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje, kad būtų reaguojama į kintančios pasaulio ekonomikos įgūdžių poreikius, ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti deramą užimtumą ir strateginių ekonomikos sektorių įvairinimą ir konkurencingumą;

skatinti skaitmeninę ekonomiką. Skaitmeninis bendradarbiavimas turėtų būti svarbiausias santykių aspektas, padedantis abiejų regionų ekonomikai pasinaudoti naujų technologijų privalumais, drauge skatinant inovacijas ir skaitmeninimą.

Remiantis ilgalaike LAK bendrosios skaitmeninės rinkos vizija, teisės aktai turėtų būti derinami, be kita ko, 5G, daiktų interneto, dirbtinio intelekto, skaitmeninės transformacijos technologijų standartizavimo, Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų ir „Copernicus“ bei jų taikymo pramonės sektoriuose ir investicijų į didelės spartos duomenų infrastruktūrą srityse. LAK regionui galėtų būti naudingi ES bendrosios skaitmeninės rinkos modeliai, be kita ko, susiję su duomenų saugumu ir elektronine atpažintimi. Kitos perspektyvios bendradarbiavimo sritys – kibernetinis saugumas, e. valdžia, e. prekyba, interneto platformos, tarpvalstybiniai mokėjimai ir interneto valdymas. Be to, svarbu didinti ES ir LAK konvergenciją asmens duomenų apsaugos srityje, nes tai padėtų sudaryti dar palankesnes sąlygas duomenų srautams ir atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimui.

Pasitelkus ES ir privačių investuotojų paramą sukurtas naujas povandeninis optinis skaidulinis kabelis Lotynų Ameriką sujungs su Europa ir užtikrins spartų plačiajuostį ryšį, o tai paskatins abiejų regionų verslo, mokslo ir švietimo mainus. Reikėtų apsvarstyti galimybę gerinti sujungiamumą Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regione;

gerinti aviacijos ir kitų transporto rūšių jungtis. Naujais visapusiškais oro transporto susitarimais ne tik atsirastų daugiau galimybių patekti į rinką, bet ir susidarytų naujos verslo galimybės ir būtų užtikrintos sąžiningos ir skaidrios rinkos sąlygos, grindžiamos aiškia reguliavimo sistema. Be to, sudarius tokius susitarimus atsirastų daugiau jungčių, sumažėtų bilietų kaina keleiviams ir būtų paprasčiau tęsti bendradarbiavimą aviacijos saugos, aviacijos saugumo, socialiniais ir aplinkosaugos klausimais. Būtų galima apsvarstyti galimybę bendradarbiauti kitų transporto rūšių, pavyzdžiui, geležinkelių, jūrų transporto ir tvarių bei pažangių judumo mieste sistemų srityse;

naudoti kosminę technologiją. Kosmosas – besiplečianti bendradarbiavimo sritis, kurioje vis dar išnaudojamos ne visos galimybės. Šiandien Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos – GALILEO ir EGNOS – jau yra tapusios realybe. Šių sistemų vertės grandinė leidžia keistis pažangiausiomis žiniomis, praktine patirtimi ir technologijomis. ES Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ taip pat gali padėti spręsti visuomenės uždavinius įvairiose srityse – nuo aplinkos apsaugos ir klimato kaitos iki žemės ūkio ir miestų plėtros. Remiantis abipusiškumo principu, būtų galima visapusiškai pasinaudoti „Copernicus“ bendradarbiavimo susitarimais 15 , kuriais užtikrinama nemokama, visapusiška ir laisva prieiga prie duomenų.

2.2. Partnerystė siekiant demokratijos

Demokratija ir žmogaus teisės yra ES ir LAK partnerystės pagrindas. Palaikydama santykius su LAK, ES toliau gins ir propaguos demokratijos ir teisinės valstybės principus. Plėtojant ES ir LAK partnerystę reikėtų remtis vertybėmis ir atsižvelgti į piliečių lūkesčius dėl veiksmingesnio gero valdymo. Demokratinių politinių sistemų, kuriomis užtikrinama piliečių gerovė, skatinimas ir toliau išliks ES išorės politikos prioritetu. Valdymo, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės sričių trūkumai, neužtikrinama lyčių lygybė, korupcija ar mažėjančios visuomenės dalyvavimo ir pilietinės visuomenės aktyvumo galimybės yra pagrindinės problemos, trukdančios užtikrinti bet kokių visuomenės vystymosi srityje dedamų pastangų veiksmingumą. Abu regionai kartu siekia stiprinti demokratines institucijas, įtvirtinti teisinę valstybę, didinti viešųjų institucijų skaidrumą ir atskaitomybę ir geriau apsaugoti žmogaus teises.

Todėl ES, palaikydama santykius su LAK, turėtų visų pirma siekti:

didinti pagarbą žmogaus teisėms, ypatingą dėmesį skiriant: saviraiškos ir asociacijos laisvei; lyčių lygybei ir mergaičių ir moterų įgalėjimui; mažumų, pvz., lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų, čiabuvių tautų ir neįgaliųjų nediskriminavimui; vaikams ir jaunimui, ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, įskaitant teises į žemę, vandenį ir sanitarines sąlygas, būstą ir darbo teises; teismų nešališkumui ir teisingumo sistemų veiksmingumui; kankinimų ir mirties bausmės panaikinimui. Todėl ES turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis Amerikos valstybių organizacijos įstaigomis ir LAK šalimis, kad būtų sustiprintas tarptautinis žmogaus teisių režimas;

suteikti galių pilietinei visuomenei, kuri yra bet kurios demokratinės sistemos kertinis akmuo, ir pašalinti apribojimus bei grėsmes pilietinės visuomenės veiklos laisvei, žmogaus teisėms ir aplinkos apsaugos gynėjams, žurnalistams bei profesinių sąjungų atstovams; be kita ko, skatinant sukurti palankią teisinę ir politinę aplinką, kuri leistų jiems laisvai ir saugiai veikti ir plėsti galimybes prasmingai dalyvauti priimant sprendimus ir suteiktų teisę kreiptis į teismą ir teisę gauti informaciją;

skatinti lyčių lygybę ir suteikti galių visoms moterims ir mergaitėms, įskaitant moterų politinių, socialinių ir ekonominių teisių apsaugą, naudojimąsi jomis ir jų skatinimą, ir integruoti lyčių lygybės aspektą į visas ES ir LAK bendradarbiavimo sritis. Mezgant partnerystę pirmenybė turėtų būti teikiama nerimą keliančio smurto dėl lyties lygio mažinimui, remiantis, be kita ko, patirtimi, įgyta ES ir Jungtinių Tautų 2018 m. pradėta iniciatyva „Spotlight“;

užtikrinti patikimas, skaidrias ir įtraukias demokratines institucijas ir rinkimų procesus. ES turėtų toliau telkti rinkimų stebėjimo ir ekspertų vizitus; bendradarbiaudama su Amerikos valstybių organizacija, kai bus paprašyta, ji rems partnerių rinkimų sistemų stiprinimą. ES ir LAK turėtų plėtoti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi visose šiose srityse, įskaitant kovą su dezinformacijos pavojais;

įtvirtinti teisinę valstybę ir kovoti su korupcija, pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Siekiant atnaujinti ir modernizuoti teisės aktus bei stiprinti priežiūros institucijas gali būti suteikta žinių ir skirta techninių pajėgumų. ES turėtų bendradarbiauti su LAK partnerėmis, kad paskatintų ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius susitarimus. Korupcija – bendras ES ir LAK rūpestis, o plataus užmojo skaidrumo ir kovos su korupcija nuostatos yra asociacijos susitarimų su Čile ir Meksika modernizavimo ir derybų su MERCOSUR šalimis dalis;

remti veiksmingas viešąsias institucijas, kartu dedant pastangas didinti viešųjų institucijų veiksmingumą, skatinti vidaus pajamų sutelkimą, vykdyti fiskalines reformas ir užtikrinti nuopelnais grindžiamą valstybės tarnybą. Prioritetinės sritys turėtų būti vietos valdžios institucijų įgalinimas, administracijų modernizavimas ir paslaugų teikimo gerinimas.

2.3. Partnerystė siekiant atsparumo

Globalizacijos, socialinės nelygybės, sparčios urbanizacijos, klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo, pasikartojančių ir intensyvėjančių nelaimių, migracijos srautų ir priverstinio perkėlimo kontekste socialinei sanglaudai nuolat daromas spaudimas. Dėl visų šių problemų pažeidžiamiausios LAK šalys patiria ypatingų sunkumų, todėl jiems įveikti abu regionai galėtų keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

Kad būtų galima išlaikyti pažangos ir vystymosi trajektorijas, ES siūlo laikytis daugialypio pritaikyto požiūrio dėl valstybės, visuomenės ir ekosistemų atsparumo stiprinimo abiejų regionų santykiuose. Atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, ES bendradarbiavimas su LAK turėtų būti visų pirma grindžiamas:

atsparumo klimato kaitai darbotvarke, siekiant valdyti klimato riziką, visų pirma mažose besivystančiose Karibų jūros regiono salų valstybėse, ir skatinti laikytis ekosistema grindžiamo požiūrio, kuriuo remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Būsimas bendradarbiavimas gali būti grindžiamas programa EUROCLIMA + 16 ir EIB skiriamu finansavimu investiciniams projektams, kuriais prisidedama prie klimato politikos veiksmų ir aplinkos apsaugos.

Abiem regionams turėtų būti naudinga, kad finansiniai srautai būtų suderinami su siekiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vystyti atsparumą klimato kaitos poveikiui, pavyzdžiui, sukuriant investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijas sistemas.

Labai svarbu bendradarbiauti kuriant tvarias maisto sistemas. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo priemonių konsolidavimas žemės ūkio sektoriuje turėtų išlikti prioritetinis.

Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ir Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras gali papildyti LAK nelaimių rizikos mažinimo veiksmus, be kita ko, paspartinant 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos įgyvendinimą;

aplinka ir biologine įvairove. LAK šalyse yra 40 proc. pasaulio biologinės įvairovės ir 7 iš 25 pasaulio biologinės įvairovės centrų 17 . Biologinės įvairovės nykimas, netvari gavyba, gamtos išteklių valdymas ir žemės, miškų, vandens bei pakrančių aplinkos būklės blogėjimas yra didžiausios aplinkosaugos problemos, darančios didelį poveikį ekosistemų funkcijoms ir pažeidžiamų grupių, įskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenes, gerovei. Pasaulinė prekių paklausa didina spaudimą gamtos ištekliams, lemia didelį miškų naikinimą ir aplinkos būklės blogėjimą ir daro poveikį pragyvenimui ir vystymuisi. Partneryste turėtų būti toliau skatinamas tvarus gamtos išteklių valdymas regionuose, įskaitant žemę, miškus ir vandenį, ekosistemų apsaugą ir tvarias žemės ūkio tiekimo grandines. Turėtų būti toliau įgyvendinamas pagal Biologinės įvairovės konvenciją (1992 m.) priimtas trumpalaikis ekosistemų atkūrimo veiksmų planas, 2011–2020 m. strateginis biologinės įvairovės planas ir Biologinės įvairovės konvencija po 2020 m., taip pat kiti tarptautiniai įsipareigojimai ir daugiašaliai aplinkos apsaugos susitarimai;

kova su nelygybe. Dėl išliekančios nelygybės sunku užtikrinti socialinę sanglaudą, todėl prarandamos galimybės ir ribojamas ekonomikos augimas, didėja nusikalstamumas ir smurtas, mažėja pasitikėjimas institucijomis ir galiausiai silpnėja demokratija ir teisinė valstybė. Gini indeksas Lotynų Amerikoje sumažėjo nuo 0,543 (2002 m.) iki 0,466 (2017 m.), tačiau pastaraisiais metais mažėjimas sulėtėjo 18 . 2017 m. skurde gyvenančių žmonių skaičius pasiekė 184 mln. (30,2 proc. gyventojų), o ypač dideliame skurde gyvenančių žmonių skaičius toliau augo (62 mln., t. y., 10,2 % gyventojų – didžiausias lygis nuo 2008 m.) 19 . Artimiausiais metais bendras įsipareigojimas siekti socialinės sanglaudos turėtų virsti glaudesniu dialogu, apimančiu keitimąsi geriausia patirtimi šioje srityje.

Abu regionai turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad užtikrintų sąžiningas ir veiksmingas mokesčių sistemas bei socialinę apsaugą, nes tai yra pagrindinis būdas integraciniam ekonomikos augimui skatinti ir nelygybei mažinti. Tai būtų grindžiama besiformuojančiu bendradarbiavimu gero mokesčių valdymo srityje ir tvirtu įsipareigojimu kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu. Vykdydamos tokias programas kaip „EuroSOCIAL“, abi pusės galėtų keistis patirtimi mokesčių, perskirstymo politikos ir socialinių paslaugų teikimo srityse, be kita ko, naudodamosi inovatyviomis LAK šalyse taikomomis mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo priemonėmis. Turėtų būti pradėtas dvišalis regionų dialogas dėl socialinės sanglaudos. Abu regionai turėtų ir toliau bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad ateityje būtų įgyvendinami besikeičiantys pasauliniai skaidrumo ir keitimosi informacija, sąžiningo apmokestinimo standartai, taip pat būtiniausi kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu standartai 20 ;

piliečių saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu. Abu regionai turėtų stiprinti dvišalį regionų dialogą piliečių saugumo, be kita ko, organizuoto nusikalstamumo humanitarinių pasekmių klausimais 21 , kuris sudarytų sąlygas keistis patirtimi ir nustatyti tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Tai galėtų būti grindžiama ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) seminarais piliečių saugumo klausimais ir konstruktyviomis dvišalėmis ir regioninėmis kovos su narkotikais bendradarbiavimo programomis (pvz., Bendradarbiavimo narkotikų politikos srityje programa COPOLAD, „Kokaino maršruto“ programa) ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu (pvz., EL PAcCTO). Be to, atsižvelgiant į uždavinio mastą, reikėtų pradėti praktinį abiejų regionų teisėsaugos institucijų ir tokių agentūrų, kaip Europolas, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Amerikos žemynų policijos bendruomenė (AMERIPOL) ir Karibų bendrijos (CARICOM) Kovos su nusikalstamumu ir saugumo įgyvendinimo agentūra (IMPACS), bendradarbiavimą. Be to, turėtų būti toliau bendradarbiaujama siekiant panaikinti tokius nusikalstamumą skatinančius veiksnius kaip skurdas, socialinė atskirtis ir netinkamas gamtos išteklių valdymas;

migracija ir judumu. ES ir LAK gyventojai palaiko glaudžius ryšius. Tuo pačiu, abu regionai susidūrė su migracijos problemomis, todėl jiems būtų naudinga keistis patirtimi ir gerąja praktika. Dėl krizės Venesueloje kilo pastarųjų metų didžiausias gyventojų judėjimas Lotynų Amerikoje – šiuo metu užsienyje gyvena daugiau nei trys milijonai venesueliečių 22 , kurie papildo tradicines migracijos tendencijas žemyne.

ES turėtų siekti stiprinti abiejų regionų dialogą ir bendradarbiavimą migracijos ir judumo klausimais, visų pirma, siekdama užkirsti kelią neteisėtai migracijai, prekybai žmonėmis, didinti grąžinimą ir readmisiją, stiprinti sienų valdymą, dokumentų saugumą, migrantų integraciją į darbo rinkas ir visuomenę bei žmonių, kuriems reikia pagalbos, apsaugą. Dvišalis regionų bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas keitimusi atitinkama praktine patirtimi ir daugiašaliu migracijos ir judumo valdymu, be kita ko, Jungtinių Tautų sistemoje;

institucijų atsparumas yra būtinas norint užtikrinti gerą politinį ir ekonominį valdymą ir pagarbą teisinės valstybės principams. Atsparumą reikia didinti visais lygmenimis: valstybės, visuomenės ir bendruomenės. Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė dažnai yra pagrindas, kuriuo remiantis atsparumą galima įtvirtinti ir didinti bendruomenės lygmeniu. ES turėtų stiprinti sektorių politinį dialogą su LAK šalimis, pasinaudodama geriausia ES patirtimi atsparumo skatinimo srityje;

bendradarbiavimas kultūros klausimais gali padėti pasiekti, kad ES ir LAK bendra kultūros įvairovė ir turtingas paveldas taptų žmogaus socialinės raidos ir ekonomikos augimo šaltiniu. ES siūlo laikytis žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamos kultūros politikos, kuri būtų skirta kultūros veiklos vykdytojams ir skatintų megzti partnerystę, imtis bendros gamybos projektų ir vykdyti mainus siekiant trijų tikslų: i) remti kultūrą, kaip socialinio ir ekonominio vystymosi varomąją jėgą; ii) skatinti kultūrą ir kultūrų dialogą siekiant taikių bendruomeninių santykių ir iii) stiprinti bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje. Taip bus galima pasinaudoti didžiulėmis regionų galimybėmis kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant dizaino, skaitmeninių paslaugų, mados, muzikos ir garso ir vaizdo menų sektorius.

2.4. Partnerystė siekiant veiksmingo pasaulinio valdymo

Pagrindinis ES ir LAK partnerystės tikslas turėtų būti išlaikyti, reformuoti ir stiprinti veiksmingą daugiašališkumą. Abu regionai kartu sudaro maždaug trečdalį JT narių, daug Didžiojo dvidešimtuko (G 20) narių ir du trečdalius EBPO narių.

Kad prisidėtų prie veiksmingo pasaulinio valdymo ir toliau formuotų tarptautinę darbotvarkę bei siektų pažangos ją įgyvendinant, ES ir LAK gali suvienyti jėgas daugiašaliu lygmeniu, siekdamos:

stiprinti daugiašalę sistemą. ES ir LAK turėtų toliau remti JT Generalinio Sekretoriaus pastangas visapusiškai reformuoti JT sistemą, įskaitant Saugumo Tarybą, taip pat atgaivinti Generalinę Asamblėją ir Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą. Toliau turėtų būti teikiama pirmenybė paramai Tarptautiniam baudžiamajam teismui;

stiprinti bendradarbiavimą taikos ir saugumo srityse. Yra suprantama, kodėl praeityje įveikusi tarpvalstybinius konfliktus ES būtų LAK partnerė, skatinanti taikiai spręsti ginčus; jos kartu gali remti tarpininkavimo ir susitaikymo procesus. ES turėtų ir toliau bendradarbiauti, kad būtų įgyvendintas taikos susitarimas Kolumbijoje.

LAK šalys taip pat aktyviai prisidėjo sudarant susitarimus dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų, kad galėtų dalyvauti ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijose (Čilėje ir Kolumbijoje) ir prie kai kurių operacijų prisidėti (Brazilijoje, Argentinoje ir Dominikos Respublikoje).

Taip pat reikėtų stiprinti bendradarbiavimą įvairiais su saugumu susijusiais klausimais, įskaitant hibridines grėsmes, kibernetinį saugumą, saugumo sektoriaus reformą, sienų apsaugą, prekybą žmonėmis, organizuotą nusikalstamumą ir neteisėtą prekybą ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais, taip pat kovą su radikalizacija ir terorizmu. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendinti 2016 m. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos dėl pasaulinės narkotikų problemos rezultatai.

Tai, kad LAK šalys nusprendė tapti zona be branduolinių ginklų 23 , rodo, kad regionas yra svarbiausias partneris siekiant įgyvendinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties tikslus ir ratifikuoti ir įgyvendinti Sutartį dėl prekybos ginklais;

gerinti daugiašalį klimato ir aplinkos valdymą. ES ir LAK ėmėsi pagrindinio vaidmens priimant Paryžiaus susitarimą 2015 m., o dabar reikia bendrų pastangų, kad būtų užtikrintas veiksmingas jo įgyvendinimas ir visuotinis perėjimas prie švarios energijos. Regionai turėtų sutelkti partnerius, kad šie spręstų biologinės įvairovės krizės problemą, ir bendradarbiauti siekiant veiksmingiau įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, įskaitant Aičio biologinės įvairovės tikslus, Strateginį biologinės įvairovės planą ir tvirtą biologinės įvairovės sistemą po 2020 m. Būsimas tarptautinis bendradarbiavimas gali būti grindžiamas patirtimi, įgyta įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas 24 ir ES strateginės partnerystės įgyvendinant Paryžiaus susitarimą 25 ;

stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą. Glaudesnis bendradarbiavimas siekiant veiksmingai įgyvendinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir jo įgyvendinimo susitarimus sudarytų sąlygas tvariam vandenynų valdymui ir mėlynajai ekonomikai. Bus svarbu bendradarbiauti rengiant tarptautinę teisiškai privalomą priemonę pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose ir dėl kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Reikia aktyviau bendradarbiauti regioninėse ir daugiašalėse organizacijose, susijusiose su vandenynais, įskaitant žuvininkystę, ir remti mokslo žinių ir rekomendacijų plėtojimą;

įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ES ir LAK teko labai svarbus vaidmuo rengiant šį daugiašalį manifestą dėl tvaraus vystymosi, todėl jos turėtų skatinti jį įgyvendinti. Kaip nustatyta Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje, siekiant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, turi būti visapusiškai panaudotos visos turimos įgyvendinimo priemonės, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių vidaus investicijų srautus;

reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją. Atsižvelgiant į tarptautines apsaugos tendencijas, reikėtų padvigubinti bendras pastangas išsaugoti atvirą, nediskriminacinę ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, kurios pagrindas būtų tvirta ir gerai veikianti PPO, drauge reformuojant Organizacijos taisyklių nustatymo, stebėsenos ir ginčų sprendimo funkcijas;

stiprinti pasaulinį makroekonominį atsparumą. Siekiant užtikrinti tvirtą, tvarų, subalansuotą ir įtraukų pasaulinį ekonomikos augimą, būtina aktyviau keistis informacija apie makroekonominius pokyčius ir kurti atitinkamas politikos strategijas visame pasaulyje ir abiejuose regionuose.

3. Perėjimas nuo vizijos prie veiksmų

Norint pereiti nuo vizijos prie veiksmų, kad būtų veiksmingai įgyvendinta pirmiau išdėstyta darbotvarkė, reikės, kad ES ir LAK plėtotų naujas bendradarbiavimo formas. Ateinančiais metais, remdamasi šiame komunikate išdėstytais prioritetais, ES sieks laikytis labiau strateginio požiūrio dėl LAK ir, pasitelkdama savo prekybos ir investicijų bei bendradarbiavimo priemones, stiprins politinį bendradarbiavimą su regionu.

3.1. Labiau strateginis dalyvavimas politikoje

Europos išorės veiksmai LAK šalyse turėtų būti grindžiami principiniu pragmatiškumu. Vienas visiems atvejams pritaikytas požiūris į partnerystę neatitinka daugybės įvairių LAK šalių realijų – šalių partnerių politikos prioritetai, poreikiai ir ištekliai skiriasi. Išlaikydama esamus dalyvavimo lygius – daugiašalį, dvišalį regionų, subregioninį ir dvišalį – ES turėtų siekti stiprinti asociaciją su suinteresuotomis regioninėmis grupėmis ir šalimis, kurios nori ir gali aktyviau dalyvauti siekiant bendrų tikslų.

ES ir LAK santykiai ir toliau turėtų būti grindžiami ES politiniais dialogais su įvairiomis LAK šalimis ir regioninėmis grupėmis. Šie dialogai turėtų padėti nustatyti bendrus prioritetus, interesus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Asociacijos susitarimais, sudarytais su keliomis šalimis arba dėl kurių vyksta derybos 26 , ir 2016 m. pasirašytu Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu su Kuba buvo sukurti politiniai dialogai įvairiose srityse ir sudarytas tinkamas institucinis pagrindas bendradarbiavimui dvišaliais ir regioniniais klausimais stiprinti.

Atsižvelgiant į įsitikinimą ir patirtį, rodančią, kad regioninė integracija užtikrina didesnį saugumą, ekonominę ir socialinę naudą, ES santykių su LAK šalimis prioritetas ir toliau turėtų būti regioninė integracija. Tai, be kita ko, yra tarpregioniniai mechanizmai, kaip antai CELAC, ir į subregionus orientuotos pastangos, kaip antai Ramiojo vandenyno aljansas, MERCOSUR, Centrinės Amerikos integracijos sistema (SICA) ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių Karibų grupės forumas (CARIFORUM) / Karibų bendrija (CARICOM).

ES ir LAK partnerystė turėtų tapti labiau pastebima pasauliniu lygmeniu ir turėtų geriau užtikrinti visuotinių viešųjų gėrybių teikimą, be kita ko, bendrose daugiašalių forumų pozicijose. Reikėtų aktyviau rengti neoficialias ES ir LAK šalių konsultacijas prieš pradedant svarbias tarptautines konferencijas. Daugiašalis bendradarbiavimas visais lygmenimis turėtų tapti nuolatiniu dialogu su LAK partnerėmis.

Šių dviejų regionų politinis dalyvavimas ir bendro požiūrio plėtojimas taip pat yra būdas demokratijai, taikai ir saugumui skatinti ir krizei įveikti. 80-ąjį dešimtmetį Lotynų Amerika ir Europa suvienijo jėgas Kontadoros grupėje, kad paskatintų taiką Centrinėje Amerikoje, ir taip padėjo pagrindą Eskipulo taikos susitarimams. Tarptautinė kontaktinė grupė (ICG) Venesuelos klausimu yra dar viena iniciatyva, subūrusi šių dviejų regionų narius ir skatinanti imtis politinių, demokratinių ir taikių šios šalies krizės sprendimų, kurios poveikis jaučiamas ir už Venesuelos sienų. ICG yra grindžiama bendromis ES ir LAK vertybėmis ir poreikiu regione puoselėti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Ji įkūnija bendradarbiavimu ir taisyklėmis grindžiamą požiūrį, kuris yra ES užsienio politikos pagrindas. Bendradarbiaudama su regioniniais ir tarptautiniais partneriais, grupė siekia sudaryti sąlygas ieškoti politinio sprendimo rengiant laisvus ir sąžiningus rinkimus ir teikiant humanitarinę pagalbą. ES taip pat yra pasirengusi prisidėti prie tarptautinių pastangų atkurti šalies institucijas ir ekonomiką, kai tik bus atkurta demokratija. Siekiant spręsti krizės keliamas problemas, mūsų regionų dvišalių santykių lygmeniu reikėtų imtis bendrų diplomatinių veiksmų, grindžiamų daugiašalėmis ir įtraukiomis sistemomis.

Suprasdama, kad šiandieniniame pasaulyje įvairūs tarptautiniai veikėjai konkuruoja dėl įtakos, ekonominio aktyvumo ar net politinių ir visuomeninių modelių, ES turėtų remtis savo vertybėmis grindžiama politika ir skatinti vadovautis papildomumo ir abipusės naudos principu. Antikonkurenciniai tarptautiniai santykiai, kai vienos šalies pelnas reiškia kitos šalies nuostolius, yra žalingi abiem regionams. Todėl ES LAK šalims siūlo atviru regionalizmu ir abiem šalims naudingais sprendimais grindžiamą partnerystę.

Be to, palaikydama santykius su LAK, ES turėtų vykdyti atsakingą prekybos ir investicijų politiką, remdamasi savo prekybos susitarimais, kad būtų propaguojami ES ekonominiai interesai ir tarptautinės vertybės, kuriomis grindžiama ES ir LAK partnerystė, ir siekiant pažangos demokratijos, gerovės ir atsparumo srityse bei formuojant įtraukesnę ir tvaresnę globalizaciją.

3.2 Bendradarbiavimas siekiant didelio poveikio

Kad bendri tikslai virstų veiksmais ir būtų išnaudotos ES ir LAK partnerystės galimybės, ES turėtų bendradarbiauti su LAK partnerėmis siekdama įgyvendinti šią pasiūlytą išsamią bendradarbiavimo sistemą. Sistema turėtų būti grindžiama pirmiau nurodytais keturiais prioritetiniais principais – gerovės, demokratijos, atsparumo ir veiksmingo pasaulinio valdymo, – pripažįstant, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų bendrų interesų labui ir užtikrinti, kad regionai bendradarbiautų kaip lygūs partneriai.

Ši nauja visapusiška sistema turėtų būti:

·pritaikyta konkretiems poreikiams, atsižvelgiant į įvairias regionų ypatybes;

·pritaikyta pagal politinius prioritetus, kurioje būtų siekiama bendrų ES ir LAK partnerystės (-ių) tikslų ir interesų, nustatytų įvairiais ES ir LAK santykių lygmenimis vykstančiuose politiniuose dialoguose, taip pat konsultuojantis su privačiuoju sektoriumi ir pilietinės visuomenės grupėmis;

·visapusiška, apimanti įvairias politikos sritis ir priemones, siekiant reaguoti į didėjančią partnerystės darbotvarkę ir spręsti vis sudėtingesnes problemas;

·nuosekli, užtikrinanti, kad įvairios ES išorės veiksmų politikos priemonės padėtų siekti platesnių ES ir LAK partnerystės tikslų.

Bendradarbiavimas, siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus bendrus tarptautinius įsipareigojimus, bus pagrindinė naujosios sistemos sudėtinė dalis. Dalyvavimas vyks vietos, šalies, regiono ir pasaulio lygmenimis, taip pat dalyvaujant pilietinei visuomenei. Geras šio įsipareigojimo pavyzdys – tvaraus vystymosi dialogai, nustatyti su keliomis šalimis sudarytais susitarimais.

Atsižvelgdama į Europos konsensusą dėl vystymosi, ES turėtų ir toliau įvairiais vystymosi lygmenimis bendradarbiauti su LAK šalimis vis įvairesnėmis ir labiau pritaikytomis priemonėmis, visų pirma skirtomis šalims, kurių poreikiai yra didžiausi, kurios yra mažiausiai išsivysčiusios ir kuriose vyrauja nestabilumas ir konfliktai, todėl jos turi mažiausiai galimybių pritraukti finansavimą.

Pripažindama, kad daugelis vidutines pajamas gaunančių šalių vis dar yra pažeidžiamos ir patiria struktūrinių suvaržymų siekdamos tvaraus vystymosi, ES turėtų stengtis pasinaudoti abipuse bendradarbiavimo ir bendros gerovės teikiama nauda. Prireikus ES turėtų toliau vykdyti tikslinį vystomąjį bendradarbiavimą ir toliau vesti politinį dialogą bei dalytis patirtimi ir žiniomis tokiais klausimais kaip skurdo panaikinimas, valdymas, pabėgėlių krizė ir kiti bendri interesai.

Vykdant dialogus ir bendradarbiavimo iniciatyvas viešosios politikos ir reformų srityse bus atsižvelgta į šalių partnerių įvairovę, skatinama paisyti abipusių interesų ir nustatyti bendri prioritetai bei uždaviniai. ES taip pat pripažįsta svarbų labiau pažengusių besivystančių LAK šalių bendradarbiavimo su kitomis besivystančiomis šalimis vaidmenį ir jų daromą poveikį visuotinėms viešosioms gėrybėms ir uždaviniams. Kadangi šioms šalims reikia mažiau paramos lengvatinėmis sąlygomis arba jos visai nereikia, ES turėtų kartu su jomis susitarti dėl novatoriškų veiksmų, kuriais būtų paskatintas visuotinis Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas.

Siekdama paremti naują bendradarbiavimo sistemą, ES turėtų visapusiškai ir papildomai panaudoti įvairias priemones ir programas ir kartu sukurti novatoriškas priemones, kuriomis būtų toliau plėtojami ES ir LAK partnerystės tikslai. Visų pirma reikėtų:

·rengti politinius dialogus, siekiant nustatyti ir valdyti abipusius ES ir LAK vidaus reformų ir dvišalio, regioninio ir daugiašalio bendradarbiavimo lūkesčius;

·dalytis žiniomis ir patirtimi abipusiškai svarbiais klausimais, įskaitant viešąją politiką, institucijų stiprinimą ir reglamentavimo aplinką;

·skatinti pasitelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekiant pritraukti investicijas, turinčias didelę ekonominę, aplinkos ir socialinę grąžą, be kita ko, teikiant mišrų finansavimą ir paramą investicijoms, taip pat vykdant struktūrinį dialogą investicijų aplinkai gerinti, daugiausia dėmesio skiriant šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai;

·vykdyti trišalį bendradarbiavimą, kuris padeda sutelkti ir didinti bendradarbiavimo pajėgumus, be kita ko, siekiant įgyvendinti DVT.

Atsižvelgiant į tai, kad oficiali parama vystymuisi sumažėjo, Europos investicijų bankas ir valstybių narių plėtros finansų įstaigos atlieka svarbų LAK tvaraus vystymosi finansavimo vaidmenį.

Galiausiai, ES ir LAK bendradarbiaujant būtų naudinga patobulinti savo priemones pagal supaprastintą išorės finansavimo priemonių struktūrą ir lanksčiau spręsti uždavinius bei kuo labiau išnaudoti abiejų regionų partnerystės teikiamas galimybes.

3.3. Mūsų visuomenės vairuotojo kėdėje

ES turėtų toliau skatinti glaudų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, ekspertų grupėmis, vietos valdžios institucijomis, verslo sektoriumi, darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, kultūros organizacijomis, akademine bendruomene ir jaunimu. Vykdant šį bendradarbiavimą reikėtų toliau teikti informaciją ES ir LAK plėtojant politiką ir politinius dialogus, siekiant užtikrinti, kad jos atsižvelgtų į abiejų regionų piliečiams rūpimus klausimus. Imantis bendradarbiavimo iniciatyvų reikėtų nuolat siekti, kad pilietinė visuomenė sugebėtų veiksmingai vykdyti rėmimo veiklą ir skatinti valdžios sektoriaus atskaitomybę bei skaidrumą. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atlieka ir ES ir LAK fondas.

Parlamentinis aspektas – esminė ES ir LAK politinio dalyvavimo dalis. Europos Parlamentas ir kiti abiejų regionų partnerystės parlamento organai turėtų toliau imtis konstruktyvaus ir aktyvaus vaidmens.

ES turėtų toliau glaudžiai bendradarbiauti su regioninėmis ir abiejų regionų organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisija (ECLAC), Amerikos valstybių organizacija, Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos šalių generaliniu sekretoriatu, Italijos ir Lotynų Amerikos institutu, Amerikos valstybių plėtros banku arba Lotynų Amerikos plėtros banku.

4. Siekiant bendros darbotvarkės

Šiame komunikate pateikiama keletas pasiūlymų, kaip sustiprinti Europos Sąjungos ir LAK partnerystę. Tai rodo, kad ES labai suinteresuota stiprinti santykius su LAK šalimis ir regioninėmis grupėmis ir išlikti stabilia ir patikima regiono partnere.

ES mano, kad mezgant partnerystę reikėtų aktyviau ginti vertybes ir gyvybiškai svarbius interesus – gerovę, demokratiją, atsparumą ir veiksmingą pasaulinį valdymą, – taip pat geriau bei tikslingiau panaudoti įvairius ES ir LAR santykių aspektus. ES sieks labiau strateginio dalyvavimo politikoje ir glaudžiau bendradarbiaus su tomis šalimis ar regioninėmis grupėmis, kurios bus pasirengusios dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti bendri tikslai. Ji sieks plėtoti taisyklėmis grindžiamą ir pažangią prekybos ir investicijų politiką, drauge bendradarbiaudama su LAK, kad išsaugotų ir pertvarkytų tvirtą daugiašalę prekybos sistemą. Ji bendradarbiaus vykdant veiksmus, kurie turės didelį poveikį siekiant įgyvendinti bendrus prioritetus ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

Tačiau ES ir LAK partnerystė toli gražu neapsiriboja valdžios sektoriumi. Šiandien bendražmogiški ryšiai regionuose yra kaip niekad dinamiški. Būtent piliečiai sujungia regionus, vykdo mokslinius tyrimus ir diegia inovacijas, kuria naujas darbo vietas ir siekia sprendimus priimančių asmenų atskaitomybės. Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant padėti jiems išnaudoti savo potencialą.

Visa tai turėtų padėti imtis labiau suderintų ir nuoseklesnių ES išorės veiksmų LAK bei sutelkti stipriąsias puses ir išteklius. Šis komunikatas bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, kurių įvairūs ryšiai su LAK regionu užtikrina unikalų ES ir LAK partnerystės pobūdį. Jei įmanoma, reikėtų apsvarstyti galimybę vykdyti bendrą programavimą ir imtis bendrų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama, kad Europos išorės veiksmai būtų efektyvesni.

Tai yra ES vizija dėl ES ir LAK partnerystės ateities. Plėtojant dialogą su LAK partnerėmis bus galima suvienyti jėgas ir kurti bendrą ateitį.

Santrumpos (abėcėlės tvarka)

(1)

„Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“ (2016 m.)

(2)

Visos LAK šalys, išskyrus Argentiną, Boliviją, Braziliją, Paragvajų, Urugvajų ir Venesuelą. Svarbiausi iš jų – asociacijos susitarimai su Meksika, Čile ir Centrine Amerika, ekonominės partnerystės susitarimas su Karibų forumu (CARIFORUM) ir laisvosios prekybos susitarimai su Kolumbija, Peru ir Ekvadoru.

(3)

Paryžiaus susitarimas (2015 m.).

(4)

Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (2015 m.).

(5)

2017 m. Jungtinių Tautų tarptautinės migracijos ataskaita.

(6)

2019 m. Eurostato duomenys. ES LAK šalyse investicijos pranoksta kartu sudėjus ES TUI srautus Kinijoje (176,1 mlrd. EUR, išskyrus Honkongą), Indijoje (76,7 mlrd. EUR) ir Rusijoje (216,1 mlrd. EUR).

(7)

Daugiausia dėmesio skiriama tokioms itin svarbioms sritims, kaip saugumas ir teisinės valstybės principas, aplinkos tvarumas ir klimato kaita, žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas, integracinis ekonomikos augimas, susijęs su darbo vietų kūrimu, viešųjų finansų valdymo reforma, viešojo sektoriaus modernizavimas ir regioninė integracija.

(8)

EIB metines ataskaitas galima rasti http://www.eib.org/en/infocentre/publications/all/index.htm .

(9)

 Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi. „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, OL 2017/C 210/01.

(10)

Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“, COM(2015) 0497. Derybiniai nurodymai dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo, TARYBA (2018) 8094/18/ADD1. Šis komunikatas taip pat turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į susitarimus, dėl kurių ES ir atskiros LAK šalys ar subregionai derasi arba kurie jau yra sudaryti, nes susitarimai, apimantys beveik visą regioną, yra svarbi šiame komunikate išdėstytos vizijos įgyvendinimo varomoji jėga.

(11)

Pagal Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą. „Veiksmų planas. Tvaraus augimo finansavimas“, COM (2018) 97.

(12)

Iniciatyvoje sukurta ilgalaikė programa, kuria siekiama padėti saloms kurti savo tvarią ir nebrangi energiją.

(13)

2018 m. 81 proc. LAK šalių gyventojų ir 74 proc. Europos gyventojų gyveno miestuose. JT ekonomikos ir socialinių reikalų departamento peržiūrėtos Pasaulio urbanizacijos perspektyvos (2018 m.).

(14)

TDO duomenimis, 2014 m. neoficialus užimtumas sudarė 46,8 proc. viso užimtumo ne žemės ūkio srityje. 2012 m. ES-27 neoficiali ekonomika sudarė 18,4 proc. Europos Komisijos ir EBPO politinis informacinis pranešimas apie neoficialią verslininkystę (Policy Brief on Informal Entrepreneurship) (2017 m.).

(15)

Susitarimai jau pasirašyti su Brazilija, Čile ir Kolumbija.

(16)

Programa EUROCLIMA + yra ES finansuojama programa, kuria remiamas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas, http://euroclimaplus.org/.  

(17)

Amerikos valstybių plėtros bankas „Galimybės siekiant tvaraus augimo: IDB biologinės įvairovės platforma Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui“ (2012 m.)

(18)

ECLAC „Socialinė Lotynų Amerikos panorama“ (2018 m.).

(19)

ECLAC „Socialinė Lotynų Amerikos panorama“ (2018 m.).

(20)

 Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas reiškia mokesčių vengimo strategijas, pagal kurias pasinaudojama mokesčių taisyklių spragomis ir neatitikimais, siekiant dirbtinai perkelti pelną į mažų mokesčių šalis ar teritorijas arba mokesčių netaikančias šalis ar teritorijas (EBPO).

(21)

Atsižvelgiant į 2018 m. liepos mėn. II CELAC ir ES užsienio reikalų ministrų susitikimo deklaraciją ir 2014 m. Piliečių saugumo strategiją.

(22)

UNHCR (2019 m.).

(23)

Nuo 1968 m. galiojanti Sutartis dėl branduolinių ginklų uždraudimo (Tlatelolko sutartis).

(24)

Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas – tai ES iniciatyva, kuria siekiama padėti labiausiai pažeidžiamoms pasaulio šalims, įskaitant mažas besivystančias salų valstybes ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, spręsti klimato kaitos uždavinius.

(25)

Šia programa stiprinamas Europos klimato politikos bendradarbiavimas su stipriausiomis pasaulio šalimis, daugiausia dėmesio skiriant G 20, visų pirma, toliau įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.

(26)

Meksika, Čilė, Centrinė Amerika, MERCOSUR.