(1)

Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusia ▌energetikos politika bei teisės aktais buvo labai pagerinta aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra neišspręstų didelių aplinkos ir klimato uždavinių, ir, jeigu jie nebus išspręsti, tai turės didžiulių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 (4) nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš pastaruosius 25 metus vykdomų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas, programa. Ši programa buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą (5) ir laikoma veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nustatytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE) turėtų būti nustatyta ir laikotarpiui nuo 2021 m.;

(3)

kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais atitinkamais energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, programa LIFE turėtų būti padedama teisingai pereiti prie tvarios , žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais pagrįstos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, ir sveikatos kokybės ir sveikatos apsaugos, atstatymo bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą ir jo valdymą, ir sprendžiant ekosistemų nykimo klausimą , ir imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką. LIFE programa turėtų būti remiamas bendrųjų veiksmų programų, priimtų vadovaujantis SESV 192 straipsnio 3 dalimi ir pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą  (6) , įgyvendinimas.

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusiškų veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Atsižvelgiant į tai, programoje LIFE turėtų atsispindėti solidarumo principai, ir ja turi būti iš esmės skatinama ir ekonominė plėtra, ir socialinė sanglauda;

(4a)

siekiant skatinti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Todėl reikėtų skatinti sąveiką ir papildomumą su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, taip pat supaprastinti veiklos, kuria papildomi strateginiai integruotieji projektai ir strateginiai gamtos projektai ir remiamas pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymas ir pakartojimas, finansavimą. Koordinavimas yra būtinas, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo administravimo dubliavimosi ir administracinės naštos, kylančios dėl ataskaitų teikimo pareigų pagal skirtingas finansines priemones;

(5)

Programa LIFE turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų ▌ energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. (7), Biologinės įvairovės konvencijos (8), Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (9) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos) ir taip pat UNECE Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais („Orhuso konvencija“), UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, JT Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, JT Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje ir JT Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų tikslų ir siekinių;

▌

(6a)

Sąjunga teikia didelę reikšmę LIFE projektų rezultatų ilgalaikiam tvarumui, taigi ir gebėjimui juos užtikrinti ir išlaikyti po projekto įgyvendinimo, įskaitant projekto tęsimą, pakartojimą ir (arba) perdavimą.

(7)

siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti tvaria, žiedine , energiją efektyviai vartojančia, atsinaujinančiąja energija grindžiama, neutralaus poveikio klimatui ir atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija ir kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, galiosiančią iki amžiaus vidurio, vadovaujantis Paryžiaus susitarimo ilgalaikiais tikslais. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į programą LIFE turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7a)

projektais pagal naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimą ir žinių, įgūdžių, inovacinių metodų ir sprendimų sklaidai, kad būtų pasiekti Sąjungos teisės aktų ir politikos perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo srityse tikslai. Tai paprastai aukšto lygio ES pridėtinės vertės koordinavimo ir paramos veiksmai, kuriais siekiama panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias socialiniam ir ekonominiam perėjimui prie tvarios energijos, paprastai įtraukiant mažas ir vidutinio dydžio suinteresuotąsias šalis, įvairius subjektus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas ir ne pelno siekiančias organizacijas. Šie veiksmai teikia daug bendros naudos, kaip antai sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, gerinant patalpų oro kokybę, mažinant vietos teršalų kiekį, visa tai pasiekiant patobulinus energijos vartojimo efektyvumą ir padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymą, taip pat jais prisidedant prie teigiamo vietos ekonomikos poveikio ir didesnio socialiniu požiūriu integracinio augimo;

(8)

siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia paspartinti energetikos sektoriaus pertvarką. Į  naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiami energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija , iki 2020 m. finansuojami pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ (10), nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sričių technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Į programą LIFE turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir sektoriai, susiję su perėjimu prie švarios energijos. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į programą LIFE , atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(9)

▌Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos  (11) dalinio pakeitimo poveikio vertinimuose nustatyta , kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš paprogramės „Perėjimas prie švarios energijos“, apimančios greitą atsinaujinančiosios energijos diegimą ir energijos vartojimo efektyvumą , tikslų yra stiprinti tokių projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į  atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą , taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

( 9a)

programa LIFE yra vienintelė programa, skirta konkretiems aplinkos ir klimato srities veiksmams, ir todėl ji atlieka svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą šiose srityse;

(10)

sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti sudaromos palankios sąlygos , kad, vykstant programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo procesui būtų atpažintas ir nustatytas poreikis moksliniais tyrimais ir inovacijomis ES spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius. Programa LIFE toliau turėtų teikti postūmį įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energijos politiką ir teisės aktus, be kita ko, perimant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus ir, kai jais galima padėti spręsti aplinkos, klimato arba ▌energetikos pertvarkos klausimus, padedant juos diegti platesniu mastu. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializaciją. Panašiai, reikėtų atsižvelgti į sinergiją su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu.

(11)

veiksmui, kuriam skirtas programos LIFE įnašas, taip pat gali būti skirtas bet kurios kitos Sąjungos programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turėtų būti tikrinami atliekant tik vien auditą, apimantį visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikymo taisykles;

(12)

▌ naujausiame Komisijos komunikate dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (12) nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti integravimą ir aplinkos klimato tikslų įtraukimą į kitų sričių politiką. Todėl programa LIFE turėtų paskatinti spręsti horizontaliuosius, sisteminius uždavinius, taip pat šalinti pagrindines įgyvendinimo trūkumų priežastis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje, ir reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; gerinant valdymą aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir susijusio perėjimo prie švarios energijos srityse, be kita ko, didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visuose lygiuose, gebėjimų stiprinimą, komunikaciją ir informuotumą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(13)

siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, ekosistemų, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (13), Tarybos direktyvą 92/43/EEB (14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 (16), plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus, pvz., efektyvų valdymą, nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydamos Biologinės įvairovės konvencija nustatytas savo ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga ir valstybės narės turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Su biologine įvairove susijusios išlaidos bus stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį  (17).

(14)

iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas. Sąjungos pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, įskaitant [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima papildomai labai padėti patenkinti šiuos poreikius. Programa LIFE tokio integravimo veiksmingumas gali būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos valstybėse narėse, kad atitinkami gamtos ir biologinės įvairovės tikslai būtų integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų. Valstybės narės savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(15)

savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. 2011 m. patvirtinus parengiamosios veiklos iniciatyvą BEST, o vėliau – programą BEST 2.0 ir projektą BEST RUP , BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą ir esminį vaidmenį siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Komisijos mano, kad finansinės paramos šiose teritorijose vykdomiems vietos lygmens veiksmams poreikiai yra 8 mln. eurų per metus. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl tinkama, kad pagal programą LIFE būtų finansuojamos mažos dotacijos, skirtos biologinei įvairovei, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir paspartinančiuosius veiksmus, tiek atokiausiuose regionuose, tiek užjūrio šalyse bei teritorijose;

(16)

kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą turi keistis ▌būdai, kaip mes projektuojame, gaminame, vartojame, taisome, pakartotinai naudojame, perdirbame ir šaliname medžiagas ir produktus, įskaitant plastiką, aprėpiant visą produktų gyvavimo ciklą. Programa LIFE turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų hierarchijos taikymą ir atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Padedant įgyvendinti 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ , gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

(16a)

aukštas aplinkos apsaugos lygis yra labai svarbus Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Programa turėtų būti remiamas Sąjungos tikslas gaminti ir naudoti chemines medžiagas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai bei aplinkai, siekiant ES įgyvendinti netoksiškos aplinkos strategijos tikslą. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama supaprastinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB  (18) įgyvendinimą ir užtikrinti tokį triukšmo lygį, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir ja rizikuojama;

(17)

Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu stiprinant oro kokybės gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąveiką. Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų, y pač tose srityse, kuriose gyventojai ir ekosistemos susiduria su dideliu oro teršalų kiekiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 (19) pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(18)

Direktyva 2000/60/EB (20) nustatoma Sąjungos paviršinio vandens, pakrančių vandens, tarpinio vandens ir požeminio vandens apsaugos sistema. Tos direktyvos tikslai remiami pagal ▌vandens politikos tikslus reikia geriau įgyvendinti ir integruoti į kitas politikos sritis. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, kuriais padedama veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/60/EB ir kitus atitinkamus Sąjungos vandens srities teisės aktus, kuriais padedama pasiekti, kad Sąjungos vandens telkinių būklė būtų gera, – tam taikoma, plėtojama ir kartojama geriausioji patirtis, taip pat telkiami papildomi veiksmai pagal kitas Sąjungos programas arba finansinius šaltinius;

(19)

jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą LIFE turėtų būti remiami šie veiksmai: biologinės įvairovės ir vandenų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB; geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (21); švarių ir sveikų jūrų skatinimas; Komisijos komunikato dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą; taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos LIFE strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti jūrų aplinką;

(20)

siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie ▌ energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įskaitant komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujus žiniasklaidos ir socialinius tinklus, vartotojų dalyvavimą ir didinti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, visuose lygiuose dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką . Todėl reikėtų užtikrinti, kad pagal Programą būtų remiamos įvairios NVO ir ne pelno subjektų tinklai, kurie siekia visuotinės svarbos Sąjungos tikslo ir kurie pirmiausia aktyviai veikia aplinkos apsaugos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai teikiant dotacijas veiklai siekiant padėti tokioms NVO, tinklams ir subjektams veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ir kurti bei stiprinti jų pajėgumus, kad jie taptų veiksmingesniais partneriais ;

(21)

nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų programos LIFE paprogramių tikslas, pagal programą LIFE turėtų būti remiamas aplinkos ir klimato acquis, visų pirma horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (22), plėtojimas, įgyvendinimas i r vykdymo užtikrinimas ir laikymasis .

(22)

įgyvendinant programą LIFE turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie tvarios , žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22a)

pagal Programą remiami parodomieji projektai, metodai ir geriausia praktika, kuriuos galima atkartoti ir įgyvendinti didesniu mastu. Novatoriški sprendimai padėtų gerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir tvarumą, visų pirma plėtojant tvarią ūkininkavimo praktiką srityse, susijusiose su klimatu, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekomis. Todėl reikėtų pabrėžti sąveiką su kitomis programomis ir politika, pavyzdžiui, Europos inovacijų partneryste žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema;

(23)

Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas (tai vadinama integravimu). Todėl būtina stiprinti integravimo pastangas, užtikrinti kitų Sąjungos finansavimo programų tvarumą, biologinę įvairovę ir atsparumo klimato kaitai didinimą, taip pat į visas ES priemones įtraukti tvarumo apsaugos garantijas. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal programą LIFE , tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(23a)

strateginių gamtos projektų ir strateginių integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių subjektų, kuriems aktualūs Programos tikslai, bendradarbiavimo. Taigi turėtų būti vadovaujamasi sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėjimu, skaidrumo ir atskleidimo principais, visų pirma integravimo atveju arba tuomet, kai naudojamasi įvairiais finansavimo šaltiniais;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu koordinuotai ir plačiai spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, programa LIFE bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad ne mažiau kaip 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet vėliausiai 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 procentų. Tikimasi, kad pagal programą LIFE 61 proc. viso programai LIFE skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti programą LIFE rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(25)

įgyvendinant programą LIFE deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai (23), atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(26)

remdama programos LIFE įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su programos LIFE nacionalinių informacijos centrų (NIC) tinklu, siekdama skatinti bendradarbiavimą, kad NIC paslaugos ES mastu būtų patobulintos ir teikiamos daug veiksmingiau, taip pat pagerinti bendrą pateikiamų pasiūlymų kokybę, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal programą LIFE finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, pavyzdžiui žiniasklaidos kampanijų , siekiant geriau informuoti apie projektų rezultatus ir palengvinti keitimąsi patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat skatinant projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, kartu skatinant bendradarbiavimą ir ryšius. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas . Labai svarbu, kad palaikant tokius ryšius ir bendradarbiaujant dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai;

(26a)

kokybė – svarbiausias kriterijus, kuriuo programos LIFE kontekste būtų vadovaujamasi projekto vertinimo ir skyrimo proceso metu; Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti programos LIFE tikslus visoje Sąjungoje ir skatinti teikti kokybiškus projektų pasiūlymus, turėtų būti skiriamas finansavimas techninės pagalbos projektams, kuriais būtų skatinama veiksmingai dalyvauti programoje LIFE. Komisija turėtų siekti veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę, stiprinant gebėjimus. Žemas veiksmingo dalyvavimo ir finansuoti tinkamos veiklos lygio apibrėžimas ir skyrimo kriterijai pagal programą LIFE bus nustatyti daugiametėje darbo programoje, vadovaujantis pareiškėjų iš atitinkamų valstybių narių dalyvavimo ir sėkmingų rezultatų lygiais, be kita ko, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, bendrą tinklo „Natura 2000“ teritorijų kiekvienoje valstybėje narėje plotą, išreikštą visų tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykine dalimi ir valstybės narės teritorijos bei joje esančių tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykiu. Tinkami finansuoti veiksmai turėtų būti tokio pobūdžio, kad jais būtų siekiama pagerinti projektų paraiškų kokybę;

(27)

siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir atlikti unikalų vaidmenį užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimą, buvo sukurtas Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL), Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE) ir Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE (24)). Tuo svariai prisidedama užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo nuoseklumą visoje Sąjungoje, išvengiant konkurencijos iškraipymo, padedama gerinti aplinkosauginio tikrinimo ir įstatymų vykdymo užtikrinimo mechanizmų kokybę tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu taikant tinklų sistemą, ir suteikiama galimybė keistis informacija ir patirtimi įvairiais administraciniais lygmenimis, be kita ko, rengiant mokymus ir išsamias diskusijas aplinkos klausimais ir vykdymo užtikrinimo aspektais, įskaitant stebėsenos ir leidimų suteikimo procesus. Atsižvelgiant į jų indėlį siekiant programos LIFE tikslų, tinkama leisti dotacijas IMPEL, ENPE ir EUFJE skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų galima ir toliau remti šių asociacijų veiklą. Be to, kitais atvejais kvietimo gali nereikėti, atsižvelgiant į bendruosius Finansinio reglamento reikalavimus, pvz., valstybių narių paskirtoms įstaigoms, veikiančioms valstybėms narėms prisiimant atsakomybę, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte tos valstybės narės nurodomos kaip dotacijos gavėjos;

(28)

tinkama nustatyti programos LIFE finansinį paketą, kuriame būtų nustatyta vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai Europos Parlamentui ir Tarybai svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (25) 17 punkte;

(28a)

turėtų būti nustatytas tokio dydžio maksimalus bendras finansavimas, koks būtinas veiksmingam pagal programą teikiamos paramos lygiui išlaikyti. Siekiant atsižvelgti į būtiną poreikį prisitaikyti, kad būtų galima reaguoti į esamą veiksmų ir subjektų spektrą, konkrečios bendro finansavimo normos padės užtikrinti tikrumą, išlaikant tam tikrą lankstumą, kuris suteikiamas pagal konkrečius poreikius ar reikalavimus. Konkrečioms bendro finansavimo normoms visada turėtų būti taikomos nustatytos didžiausios bendro finansavimo normos;

(29)

šiam reglamentui taikomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešuoju pirkimu, apdovanojimais, netiesioginiu įgyvendinimu procedūra, taip pat nustatoma, kad turi būti vykdoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį patvirtintos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(30)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046  (26) (Finansinis reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 883/2013 (27), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (28), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (29) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (30), Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra (EPPO) gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas , kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (31). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūra prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atveju) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(31)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius. Komisija turėtų užtikrinti aiškų įgyvendinimą ir skatinti tikrą supaprastinimą projektų rengėjams;

(32)

kai tikslinga , programos LIFE politikos tikslų turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, numatytomis ▌ fonde „InvestEU“, įskaitant iš programos LIFE paskirtą sumą, nurodytą programos LIFE daugiametėse darbo programose;

(33)

pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES (32) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos LIFE taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Šių subjektų dalyvavimas įgyvendinant programą LIFE pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

(34)

Programa turėtų būti atvira trečiosioms valstybėms, laikantis Sąjungos ir tų valstybių susitarimų, nustatant konkrečias jų dalyvavimo sąlygas.

(35)

trečiosios valstybės, esančios Europos ekonominės erdvės narėmis, gali dalyvauti įgyvendinant Sąjungos programas, vykstant bendradarbiavimui pagal EEE susitarimą – jame nustatyta, kad programos gali būti įgyvendinamos priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti pagal kitas teisines priemones. Šiame reglamente turėtų būti konkrečiai nustatyta, kad turi būti suteikiamos būtinos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas;

(36)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis būtina programą LIFE vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu. Į šiuos reikalavimus prireikus gali būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos LIFE poveikis vietoje; Visas programos LIFE poveikis susikaupia dėl netiesioginio, ilgalaikio ir sunkiai išmatuojamo indėlio siekiant įvairiausių Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų. Programai LIFE stebėti, šiame reglamente nustatyti tiesioginiai gavinių rodikliai ir stebėjimo reikalavimai turėtų būti papildyti specialių projekto lygmens rodiklių rinkiniu – šie rodikliai turės būti apibūdinti daugiametėse darbo programose arba kvietimuose teikti pasiūlymus ir būti susiję su, inter alia, „Natura 2000“ ir išmetamu tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų kiekiu;

(36a)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su daugiamečių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011  (33) . Jei programos LIFE komitetas nepateikia nuomonės dėl įgyvendinimo akto projekto, pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Komisija turėtų nepriimti įgyvendinimo akto projekto;

(37)

siekiant užtikrinti, kad parama pagal Programą ir Programos įgyvendinimas atitiktų Sąjungos politiką ir prioritetus , Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti rodikliai ar rodiklių atžvilgiu papildytas šis reglamentas , ir nustatyta stebėsenos ir vertinimo sistema . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(38)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y.  padėti užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir plačių užmojų klimato srities veiksmus su tinkamu valdymu ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiu požiūriu, darnų vystymąsi ir pasiekti Sąjungos aplinkos, biologinės įvairovės , klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 turėtų būti panaikintas,