(1)

2 140 muitinės įstaigų (3), veikiančių prie Europos Sąjungos išorės sienų, turi būti apsirūpinusios tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir naudingas muitų sąjungos veikimas. Adekvatus ir ekvivalentiškas muitinis tikrinimas vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos surinkti pajamas, bet ir dėl būtinybės stiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę saugos ir saugumo sumetimais. Kita vertus, ta prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o greičiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis , laikantis saugos ir saugumo reikalavimų ; [1 pakeit.]

(1a)

muitų sąjunga yra Europos Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo ir ji neatsiejama nuo tinkamo bendrosios rinkos veikimo tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje  (4) pareiškė esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje, kuris lemia ženklų Sąjungos biudžeto pajamų praradimą. Europos Parlamentas pakartojo, kad stipresnė ir daugiau siekianti Europa galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, ir todėl paragino teikti nuolatinę paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai, skirti didesnius išteklius Sąjungos pavyzdinėms programoms, o numačius daugiau atsakomybės atitinkamai skirti daugiau lėšų; [2 pakeit.]

(2)

šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Tuos skirtumus lemia tiek geografiniai valstybių narių skirtumai, tiek jų turimi pajėgumai ir ištekliai bei standartizuoto muitinio tikrinimo nebuvimas . Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolatinės verslo modelių ir tiekimo grandinių kaitos keliamus sunkumus priklauso ne tik nuo žmogiškųjų veiksnių, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos tinkamai veikiančios muitinio tikrinimo įrangos. Geriau veikiančių muitinės procedūrų poreikis didės ir dėl kitų iššūkių, pvz., e. prekybos suklestėjimo, kontrolės ir patikros įrašų skaitmeninimo, būtinybės užtikrinti atsparumą kibernetinių išpuolių, sabotažo, pramoninio šnipinėjimo ir piktnaudžiavimo duomenimis atvejais. Kad būtų pašalinti esami skirtumai, labai svarbu turėti ekvivalentišką muitinio tikrinimo įrangą. Tai padės užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą valstybėse narėse ir taip išvengti prekių srautų nukreipimo per silpniausias vietas . Visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos prekės turi būti atidžiai patikrinamos, kad muitų klastotojai neturėtų galimybės rinktis palankiausias sąlygas taikančių įvežimo vietų. Norint užtikrinti, kad padidėtų bendras valstybių narių vykdomų muitinio tikrinimo procedūrų tvirtumas ir konvergencija, būtina aiški strategija didžiausiems trūkumams šalinti; [3 pakeit.]

(3)

valstybės narės keletas valstybių narių ne kartą išsakė finansinės paramos poreikį ir paprašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Tarybos išvadose (5) dėl muitinių finansavimo Komisija paraginta „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius […] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir […] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“; [4 pakeit.]

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (6) muitinis tikrinimas suprantamas kaip konkretūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi ne tik muitų teisės aktų, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už šios teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką. Šiais kitais teisės aktais muitinėms suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečias tikrinimo užduotis yra susiję su nuostatomis dėl apmokestinimo, visų pirma akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat dėl vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių, visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir Sąjungos ir jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugos;

(5)

parėmus prie Sąjungos išorės sienų atliekamo adekvataus ir ekvivalentiško muitinio tikrinimo lygio užtikrinimą, muitų sąjunga duotų maksimalią naudą. Tikslinė muitinio tikrinimo įrangai skirta Sąjungos intervencinė priemonė, kuria šalinami skirtumai, padėtų didinti bendrą valstybių narių sanglaudą. Turėti modernią ir patikimą tikrinimo įrangą prie išorės sienų yra būtina siekiant atremti pasaulinius iššūkius, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius interesus ir kartu palengvinti teisėtą prekybą;

(6)

todėl tikslinga sukurti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę , kurią taikant būtų užtikrintas, pvz., prekių klastojimo ir kitos neteisėtos komercinės praktikos išaiškinimas. Turėtų būti svarstomos jau esamos finansinės paramos formulės ; [5 pakeit.]

(7)

valstybių narių muitinių atsakomybė vis didėja – dažnai jos atsakingos ir už saugumą prie išorės sienų, o sienų kontrolės vykdymo ir prie išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo ekvivalentiškumo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas teikiant valstybėms narėms adekvačią finansinę Sąjungos paramą. Taip pat svarbu skatinti tarpžinybinį kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir kitas pasienyje vykdomas užduotis, bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių kontrole ir asmenų tikrinimu , kartu skiriant dėmesio kibernetiniam saugumui ; [6 pakeit.]

(8)

todėl būtina įsteigti Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(9)

dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir dėl skirtingo teisinio pagrindo, taikomo išorės sienų politikai ir muitiniam tikrinimui, teisiškai neįmanoma Fondo įsteigti kaip vienos priemonės;

(10)

todėl Fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo srityje sistemą, apimančią muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę (toliau – Priemonė), sukuriamą šiuo reglamentu, ir sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę, sukuriamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) …/… (7);

(11)

šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (8) 17 punkte . Siekiant užtikrinti biudžetinę drausmę, sąlygos, susijusios su tuo, kurioms dotacijoms bus teikiamas prioritetas, turėtų būti aiškios, apibrėžtos ir pagrįstos įvardytais poreikiais, susijusiais su muitinės punktų vykdomomis užduotimis ; [7 pakeit.]

(12)

Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/XXXX (9) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis;

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [2018/XXX] (10) sudaroma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“, skirta muitų sąjungai ir muitinėms paremti. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį. Todėl Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas tik finansuoti tinkamos muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o pagal bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ turėtų būti remiami susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas siekiant įvertinti poreikius arba rengti su atitinkama įranga susijusius mokymus;

(13a)

muitinio tikrinimo įranga, finansuojama pagal šią Priemonę, turėtų atitikti optimalius saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, saugos, aplinkos apsaugos ir sveikatos standartus; [8 pakeit.]

(13b)

duomenys, parengiami naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prieinami ir tvarkomi tik deramai įgalioto institucijų personalo, be to, šie duomenys turėtų būti tinkamai saugomi nuo neteisėtos prieigos arba paskelbimo. Valstybės narės turėtų visapusiškai kontroliuoti šiuos duomenis; [9 pakeit.]

(13c)

naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prisidėta prie optimalaus muitinės rizikos valdymo užtikrinimo; [10 pakeit.]

(13d)

kai sena muitinio tikrinimo įranga keičiama nauja taikant šią Priemonę, valstybės narės turėtų būti atsakingos už aplinkai nežalingą senos muitinio tikrinimo įrangos pašalinimą; [11 pakeit.]

(14)

be to, kai tikslinga, Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas arba modernizavimas naujiems įrangos vienetams ar naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis prieš valstybėms narėms perkant didelį kiekį tokios naujos įrangos. Bandymai eksploatavimo sąlygomis turėtų visų pirma remtis mokslinių muitinio tikrinimo įrangos tyrimų, finansuojamų pagal Reglamentą (ES) [2018/XXX] (11), rezultatais;

(15)

didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, Reglamentu (ES) [2018/XXX] (12) sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, šiuo reglamentu sukurtos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624 (13) 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą . Siekiant užtikrinti, kad bet kuri fondo finansuojama priemonė ar įranga nuolat būtų paskirtajame muitinės punkte, kuriam priklauso įranga, muitinių ir sienos apsaugos institucijų dalijimosi ir sąveikumo veiksmai turėtų būti apibrėžti kaip nesistemingi ir nereguliarūs ; [12 pakeit.]

(16)

nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis, siekiant sudaryti sąlygas ir, kai tinkama, paremti kelias sritis apimantį bendradarbiavimą ir sąveiką. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais negali būti dengiamos tos pačios išlaidos . Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, šis įnašas ar parama turėtų būti nurodomi paraiškoje ; [13 pakeit.]

(16a)

Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą; [14 pakeit.]

(17)

atsižvelgiant į tai, kad muitinių prioritetai, grėsmės ir technologijos sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgo laikotarpio. Be to, dėl būtinybės sudaryti metines darbo programas didėja administracinė našta Komisija ir valstybėms narėms, nors to ir nereikia Priemonei įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, iš principo darbo programos turėtų apimti daugiau nei vienus biudžetinius metus . Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas Sąjungos strateginių interesų neliečiamumas, valstybės narės raginamos ypač didelį dėmesį skirti kibernetiniam saugumui ir galimo neskelbtinų duomenų atskleidimo už Sąjungos ribų rizikai vykstant konkursams dėl naujos muitinio tikrinimo įrangos ; [15 pakeit.]

(18)

siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14); [16 pakeit.]

(19)

nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas siekiant konkretaus tikslo užtikrinti ekvivalentišką muitinį tikrinimą, dėl techninio Priemonės pobūdžio reikia atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas atskirais nuo nacionalinės kompetencijos ir patirties priklausančių poreikių vertinimais, į kuriuos įsitrauktų valstybių narių muitinių administracijos. Šie poreikių vertinimai turėtų būti grindžiami aiškia metodika, įskaitant būtiną etapų skaičių, užtikrinantį reikiamos informacijos surinkimą; [17 pakeit.]

(20)

siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant priemonę pasiektų rezultatų ir vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Valstybės narės turėtų užtikrinti skaidrią ir aiškią viešųjų pirkimų procedūrą. Į ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų būti įtraukta išsami informacija apie muitinio tikrinimo įrangą ir viešųjų pirkimų procedūrą , viršijančias tam tikrą kainos ribą , bei išlaidų pagrindimas ; [18 pakeit.]

(21)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (15) 22 ir 23 punktais, Priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas Priemonės poveikis vietoje;

(22)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus šiam reglamentui iš dalies pakeisti, siekiant nustatyti darbo programas, priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami muitinio tikrinimo tikslai, susiję su Priemonės lėšomis tinkamais finansuoti veiksmais, ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [19 pakeit.]

(23)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (17), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir Reglamentą (ES) 2017/1939 (19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(24)

šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente išdėstytomis taisyklės visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, apimanti dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą, ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų . Finansavimas pagal šią Priemonę turėtų atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ; [20 pakeit.]

(25)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje . Įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti siekiama pagal Priemonę numatytų tikslų, kartu užtikrinant optimalų finansinių išteklių panaudojimą ; [21 pakeit.]

(26)

kadangi šio reglamento, kuriuo siekiama sukurti priemonę muitų sąjungai ir muitinėms paremti, tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti dėl objektyvių skirtumų, kuriuos lemia geografinės aplinkybės, ir jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu taikant koordinuotą požiūrį ir centralizuotą finansavimą, padėsiantį užtikrinti ekvivalentišką muitinio tikrinimo lygį ir kokybę, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,