(1)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;

(1)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. SESV 8 straipsnyje taip pat teigiama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga, rengdama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, siekia pašalinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir JT neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;

(1a)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius įgyvendinant visus Teisingumo programos veiksmus turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, įskaitant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir nediskriminavimo tikslų integravimas;

(2)

šios teisės ir vertybės turi būti toliau skatinamos ir įgyvendinamos , jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti Europos visuomenių pagrindas. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenes drasko ekstremizmas, radikalizmas ir susiskaldymas, kaip niekada svarbu skleisti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę . Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Įgyvendinant naująjį fondą, Teisių ir vertybių programa sujungs 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (10), ir programą „Europa piliečiams“, įsteigtą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/2014 (11). Teisingumo programos (toliau – Programa) lėšomis bus toliau remiama Europos integruotos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, užtikrinant tęstinumą su 2014–2020 m. Teisingumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (12) (toliau – ankstesnė programa);

(2)

Sąjunga ir kiekviena valstybė narė vykdydamos visą savo politiką turi toliau nuosekliai aktyviai kultivuoti šias teises ir vertybes , jas saugoti ir skatinti, piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje turi jas įgyvendinti ir jomis dalytis ir jos turi būti Europos visuomenių pagrindas. Be to, siekiant, kad vidaus rinka klestėtų, ir norint puoselėti bendras Sąjungos vertybes, būtina tinkamai veikianti Europos teisingumo ir veiksmingų, nepriklausomų ir kokybiškų nacionalinių teisės sistemų erdvė, taip pat didesnis tarpusavio pasitikėjimas. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenes drasko ekstremizmas, radikalizmas , poliarizacija ir susiskaldymas ir vyksta procedūros pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl sistemingų teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat pažeidimo nagrinėjimo procedūros dėl problemų, susijusių su teisinės valstybės principais valstybėse narėse , kaip niekada svarbu skleisti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises ir pagrindines teises , pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimą ir teisinės valstybės principus, nes šių teisių ir vertybių padėties pablogėjimas kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai . Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Įgyvendinant naująjį fondą, Teisių ir vertybių programa sujungs 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (10), ir programą „Europa piliečiams“, įsteigtą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/2014 (11). Teisingumo programos (toliau – Programa) lėšomis bus toliau remiama Europos integruotos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, užtikrinant tęstinumą su 2014–2020 m. Teisingumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1381/2013 (12) (toliau – ankstesnė programa);

(3)

Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti mūsų teisėmis grindžiamą, lygią, įtraukią ir demokratinę visuomenę . Tai , be kita ko , apima dinamišką pilietinę visuomenę , skatinančią žmonių demokratinį , pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, taip pat grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. ES sutarties 11 straipsnyje taip pat nurodyta , kad institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;

(3)

Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią , atvirą , įtraukią ir demokratinę visuomenę , visų pirma finansuojant veiklą , kuria skatinama dinamiška, gerai išsivysčiusi , atspari ir turinti galių pilietinė visuomenė , sudaranti sąlygas žmonių demokratiniam , pilietiniam ir socialiniam dalyvavimui, ir tinkamą žmogaus ir pagrindinių teisių taikymą ir įgyvendinimą, puoselėjant turtingą Europos visuomenės įvairovę, taip pat grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. ES sutarties 11 straipsnyje reikalaujama , kad institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis . Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad daugelyje valstybių narių lieka vis mažiau erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei;

(4)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, kad sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę turi būti užtikrinta, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų ir vertybių, pavyzdžiui, nediskriminavimo, lyčių lygybės , visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės ir tinkamai veikiančios teismų  sistemos ;

(4)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, kad sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. Teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir demokratijos Sąjungoje paisymas ir skatinimas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos ir visų Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo, taip pat žmonių pasitikėjimo Sąjunga užtikrinimo sąlyga. Tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas valstybėje narėje, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybių narių ir jų teisinių sistemų tarpusavio pasitikėjimą. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose ir baudžiamosiose ir, kai taikytina, administracinėse bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje , visų pirma skirdama dėmesį sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, fiskaliniams nusikaltimams, nusikaltimams aplinkai, terorizmui bei pagrindinių teisių pažeidimams, kaip antai prekyba žmonėmis, ir pažeidimams aukų teisių apsaugos srityje . Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti užtikrinta, kad būtų gerbiamos žmogaus ir pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų ir vertybių, pavyzdžiui, nediskriminavimo, solidarumo, vienodo požiūrio visais Chartijos 21 straipsnyje išvardytais pagrindais , visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės bei demokratijos principų, ir turėtų būti užtikrinta ir remiama tinkamai veikianti teismų sistema ;

(4a)

SESV 81 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Sąjunga gali priimti teisės aktus dėl valstybių narių įstatymų derinimo. Remiantis Sutartimi, tokie aktai gali būti priimami, inter alia, dėl teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo valstybėse narėse; teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo kitoje valstybėje; valstybėse narėse taikomų tarptautinės privatinės teisės normų, susijusių su įstatymų ir jurisdikcijos kolizija, suderinamumo; bendradarbiavimo renkant įrodymus; veiksmingos teisės į teisingumą; tinkamo civilinių, baudžiamųjų ir administracinių procesų veikimo kliūčių šalinimo, kuris gali padėti labiau suderinti nacionalinių teismų procesus; alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) plėtros ir teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo rėmimo;

(5)

finansavimas turėtų išlikti viena iš svarbių priemonių siekiant sėkmingai įgyvendinti Sutartyse nustatytus plataus užmojo tikslus. Jie turėtų būti pasiekti, be kita ko, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą, kuri turėtų padėti planuoti ir įgyvendinti šiuos tikslus;

(5)

finansavimas yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant sėkmingai įgyvendinti Sutartyse nustatytus plataus užmojo tikslus. Jie turėtų būti pasiekti, be kita ko, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą, kuri turėtų padėti planuoti ir įgyvendinti šiuos tikslus , atsižvelgiant į tai, kuri veikla užtikrina didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę, kai tinkama, taikant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ;

(5a)

pagal Programą turėtų būti siekiama padidinti jos lėšų skyrimo lankstumą ir prieinamumą, taip pat sudaryti vienodas finansavimo galimybes ir sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms tiek ES šalyse, tiek Sąjungai nepriklausančiose šalyse;

(6)

siekdama palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir pagrįstas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu, kuris nuo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos laikomas kertiniu teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje akmeniu. Tarpusavio pripažinimo principas reikalauja, kad tarp valstybių narių būtų pasiektas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis. Siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, priimtos valstybių narių įstatymų derinimo keliose srityse priemonės. Be to, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, būtina gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje būtų panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys;

(6)

siekdama palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę visiems , Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir pagrįstas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu, kuris nuo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos laikomas kertiniu teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje akmeniu. Tarpusavio pripažinimo principas reikalauja, kad tarp valstybių narių būtų pasiektas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis. Siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, priimtos valstybių narių įstatymų derinimo keliose srityse priemonės. Be to, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir tolesnę integraciją , būtina gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje būtų panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys;

(6a)

kaip priminė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo teismų praktikoje  (1bis) , teisėjų nepriklausomumas – esminė pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis ir yra abipusio pasitikėjimo bei abipusio pripažinimo pagrindas;

(6b)

teisę kreiptis į teismą turėtų sudaryti, be kita ko, teisė kreiptis į teismus, teisė naudotis alternatyviais ginčų sprendimo metodais, taip pat teisė kreiptis į valstybės tarnautojus, kurie teisės aktais yra įpareigoti teikti šalims nepriklausomas ir nešališkas teisines konsultacijas;

(6c)

siekiant, kad toliau būtų plėtojama Europos teisingumo erdvė, lyčių aspekto integravimas į teisingumo sistemas turėtų būti laikomas svarbiu uždaviniu. Tarpsektorinė diskriminacija teisingumo sistemoje vis dar yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti lygias moterų teises kreiptis į teismą. Todėl įgyvendinant Programą turėtų būti aktyviai padedama naikinti bet kokią diskriminaciją ir kliūtis, kylančias mažumoms, neįgaliesiems, migrantams, prieglobsčio prašytojams, vyresnio amžiaus žmonėms, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims ar bet kurioms pažeidžiamoms grupėms, galinčioms susidurti su teisės kreiptis į teismą ribojimais, ir remiamos procedūros bei sprendimai teismų sistemose, kurie yra palankūs aukoms ir kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą;

(7)

teisinės valstybės principo laikymasis yra labai svarbus siekiant užtikrinti tvirtą abipusį pasitikėjimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, o ypač tarpusavio pripažinimu pagrįstą veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisinė valstybė yra viena iš ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, o ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytas veiksmingos teisminės apsaugos principas yra konkreti teisinės valstybės išraiška. Teisinės valstybės skatinimas remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą didina tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

(7)

visiškas teisinės valstybės principo laikymasis ir jo skatinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvirtą abipusį pasitikėjimą laisvės, saugumo bei teisingumo ir vidaus reikalų srityje, o ypač tarpusavio pripažinimu pagrįstą veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisinė valstybė yra viena iš ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, o ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytas veiksmingos teisminės apsaugos principas yra konkreti teisinės valstybės išraiška. Teisinės valstybės skatinimas remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, skaidrumą, atsakomybę, kokybę ir veiksmingumą didina tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

(7a)

svarbu priminti, kad teisingumas užtikrina teisinę valstybę visuomenėje ir visiems užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme siekiant apsaugoti Europos vertybes;

(8)

vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktu ir 82 straipsnio 1 dalies c punktu, Sąjunga remia teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą kaip priemonę, kuria siekiama gerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, grindžiamą nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Teisingumo srities specialistų mokymas yra svarbi priemonė, padedanti plėtoti bendrą supratimą, kaip geriausia puoselėti teisinę valstybę. Ja prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, sukuriant bendrą valstybių narių teisingumo srities specialistų teisminę kultūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad teisė Sąjungoje būtų taikoma teisingai ir nuosekliai, o teisingumo srities specialistų tarpusavio pasitikėjimas tarpvalstybinėse bylose būtų abipusis. Pagal Programą remiama mokymo veikla turėtų būti grindžiama patikimu mokymo poreikių vertinimu, moderniausių mokymo metodų taikymu, taip pat apimti skirtingų valstybių narių teisingumo srities specialistų tarpvalstybinio pobūdžio renginius, aktyvų mokymąsi bei tinklų kūrimo elementus ir būti tvari;

(8)

vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktu ir 82 straipsnio 1 dalies c punktu, Sąjunga remia teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą kaip priemonę, kuria siekiama gerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir, kai taikoma, administracinėse bylose , grindžiamą nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Teisingumo srities specialistų mokymas yra svarbi priemonė, padedanti plėtoti bendrą supratimą, kaip geriausia įgyvendinti ir puoselėti teisinę valstybę ir pagrindines teises . Ja prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, sukuriant bendrą valstybių narių teisingumo srities specialistų teisminę kultūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad teisė Sąjungoje būtų taikoma nediskriminuojant, teisingai ir nuosekliai, o teisingumo srities specialistų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas tarpvalstybinėse bylose būtų abipusis. Pagal Programą remiama mokymo veikla turėtų būti grindžiama patikimu mokymo poreikių vertinimu, moderniausių mokymo metodų taikymu, taip pat apimti skirtingų valstybių narių teisingumo srities specialistų , įskaitant dirbančius pilietinės visuomenės organizacijose, tarpvalstybinio pobūdžio renginius, aktyvų mokymąsi bei tinklų kūrimo elementus ir būti tvari . Ji turėtų apimti teisėjams, advokatams, prokurorams ir policijos pareigūnams skirtus mokymus apie problemas ir kliūtis, su kuriais susiduria pažeidžiamoje padėtyje esantys žmonės, įskaitant vaikus, etnines mažumas, LGBTI asmenis, neįgaliuosius, smurto dėl lyties ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukas, prekybos žmonėmis aukas, ir apie tai, kaip užtikrinti, kad nusikaltimų aukos būtų tinkamai apsaugotos. Šie mokymai turėtų būti rengiami tiesiogiai įtraukiant tokius asmenis ir organizacijas, kurios jiems atstovauja ir (arba) padeda;

(8a)

pagrįsta procesinių veiksmų trukmė padeda užtikrinti teisinį tikrumą, kuris yra pagrindinis teisinės valstybės principas;

(8b)

vadovaujantis 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimu (ES) 2017/865 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimais, ir remiantis atitinkamu sprendimu, susijusiu su prieglobsčiu ir negrąžinimo principu, pagal Programą turėtų būti remiamas teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymas, siekiant didinti informuotumą ir skatinti Konvencijos praktinį taikymą šioje srityje, kad būtų geriau apsaugomos prieš moteris ir mergaites nukreipto smurto aukos visoje Sąjungoje;

(9)

teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl jiems galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose metinėse darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų;

(9)

teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai , taip pat susijusios pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant tas, kurios teikia atstovaujamuosius ieškiniu . Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl jiems galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose metinėse darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų . Be to, pagrindinių teisių srityse veikiančios organizacijos ir specialistai, dirbantys su smurto aukomis, taip pat specializuotos akademinės įstaigos taip pat galėtų prisidėti prie tokių mokymo programų, todėl prireikus reikėtų užtikrinti jų dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad moterų teisėjų aukščiausiuose postuose yra mažuma, teisėjos, prokurorės ir kitos teisės specialistės turėtų būti skatinamos dalyvauti mokymuose;

(9a)

valstybės narės turėtų daugiau investuoti į teisėjų mokymo plėtojimą ir nuolatinį teisėjų švietimą, nes tokia veikla sudaro veiksmingos, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos pagrindą;

(10a)

pagal Programą taip pat turėtų būti remiamas gerosios praktikos skatinimas teismuose, kurie konkrečiai nagrinėja smurto dėl lyties atvejus, ir teisėjų, prokurorų, teisininkų, policijos pareigūnų ir kitų specialistų, kurie susiduria su smurto dėl lyties aukomis, keitimasis bendrais ištekliais bei mokymo medžiaga apie smurtą dėl lyties;

(11)

Programos priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis teismo sprendimų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimas ir būtinas teisės aktų derinimas, kuris palengvins visų atitinkamų institucijų, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, bendradarbiavimą ir teisminę asmens teisių civilinėse ir komercinėse bylose apsaugą. Be to, Programa turėtų paskatinti priimti su tarpvalstybiniais atvejais susijusius procesinius teisės aktus ir didesnę civilinės teisės konvergenciją, kuri padės pašalinti kliūtis geram ir veiksmingam teisminių ir neteisminių procedūrų veikimui, naudingam visoms civilinio ginčo šalims. Galiausiai, siekiant prisidėti prie veiksmingo Sąjungos teisės aktų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vykdymo užtikrinimo ir praktinio taikymo, Programa turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas;

(11)

Programos priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis teismo sprendimų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimas , valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir būtinas teisės aktų derinimas, kuris palengvins visų atitinkamų institucijų, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, bendradarbiavimą ir teisminę asmens teisių civilinėse ir komercinėse bylose apsaugą. Be to, Programa turėtų paskatinti priimti su tarpvalstybiniais atvejais , įskaitant tarpininkavimo procedūras, susijusius procesinius teisės aktus , visų pirma skirtus pagerinti galimybes visiems be diskriminacijos kreiptis į teismą, ir didesnę civilinės teisės konvergenciją, kuri padės pašalinti kliūtis geram ir veiksmingam teisminių ir neteisminių procedūrų veikimui, naudingam visoms civilinio ginčo šalims. Galiausiai, siekiant prisidėti prie veiksmingo Sąjungos teisės aktų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vykdymo užtikrinimo ir praktinio taikymo, Programa turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas;

(12)

pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Programa turėtų remti vaiko teisių apsaugą ir turėtų integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus savo veiksmus;

(12)

pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Programa turėtų remti vaiko teisių apsaugą ir turėtų integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus savo veiksmus . Šiuo tikslu ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams, kurių imamasi siekiant apsaugoti vaikų teises civilinėje ir baudžiamojoje teisenoje, įskaitant kartu su tėvais įkalinimo įstaigoje esančių vaikų ir įkalintų tėvų vaikų apsaugą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę deramai remti mokymų veiklą, skirtą tinkamai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji;

(12a)

pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 23 straipsnį ir Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), pagal Programą turėtų būti remiama moterų teisių apsauga ir turėtų būti integruotas su lytimis susijusių klausimų propagavimas įgyvendinant visus jos veiksmus. Siekdamos užtikrinti ir sustiprinti moterų bei mergaičių teisę kreiptis į teismą smurto dėl lyties atvejais, valstybės narės turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją ir priimti išsamius kovos su smurtu dėl lyties Sąjungoje teisės aktus;

(12b)

pagal 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, programa turėtų būti remiama asmenų, priklausančių rasinėms ar etninėms mažumoms, pavyzdžiui, romų, apsauga, ir į visų jos veiksmų įgyvendinimą turėtų būti integruotas jų teisių skatinimas, visų pirma stiprinant kovos su diskriminacija priemones;

(13)

2014–2020 m. Programa sudarė galimybę organizuoti mokymo veiklą Sąjungos teisės klausimais, visų pirma susijusią su Chartijos taikymo sritimi ir taikymu, skirtą teisėjams ir kitiems praktikuojantiems teisininkams. 2017 m. spalio 12 d. išvadose dėl Chartijos taikymo 2016 m. Taryba priminė, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartijos taikymą, įskaitant politikos formuotojų, praktikuojančių teisininkų ir pačių teisių turėtojų informuotumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl, siekiant nuosekliai integruoti pagrindines teises, būtina teikti finansinę paramą informuotumui didinti kitoms valdžios institucijoms nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai;

(13)

2014–2020 m. Programa sudarė galimybę organizuoti mokymo veiklą Sąjungos teisės klausimais, visų pirma susijusią su Chartijos taikymo sritimi ir taikymu, skirtą teisėjams ir kitiems praktikuojantiems teisininkams. 2017 m. spalio 12 d. išvadose dėl Chartijos taikymo 2016 m. Taryba priminė, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartijos taikymą, įskaitant politikos formuotojų, praktikuojančių teisininkų ir pačių teisių turėtojų informuotumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl, siekiant nuosekliai integruoti pagrindines teises, būtina teikti finansinę paramą informuotumui didinti kitoms valdžios institucijoms nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai , taip pat ir NVO, kurios irgi imasi šios užduoties ;

(14)

pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, o tai padeda užtikrinti teisė kreiptis į teismą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas geram laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui, būtina teikti finansinę paramą kitų institucijų nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, padedančių siekti šių tikslų, veiklai;

(14)

pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, o tai padeda užtikrinti visų asmenų teisė kreiptis į teismą nepatiriant diskriminacijos . Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas geram laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui, būtina nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis teikti finansinę paramą kitų institucijų nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant atstovaujančias nusikaltimų aukų teisėms, padedančių siekti šių tikslų, veiklai . Siekiant visiems užtikrinti teisę kreiptis į teismą, reikėtų visų pirma remti veiksmus, kuriais pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams, etninėms mažumoms, LGBTI asmenims, neįgaliesiems, neįgaliesiems, smurto dėl lyties aukoms ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukoms ir prekybos žmonėmis aukoms bei migrantams, sudaromos sąlygos veiksmingai ir lygiomis teisėmis kreiptis į teismą, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą;

(15)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius įgyvendinant visus Programos veiksmus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybės aspektą ir kovos su diskriminacija tikslus ;

(15)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius įgyvendinant visus Programos veiksmus turėtų būti taikomas horizontalus požiūris, siekiant skatinti lyčių lygybę, ir remiamas lyčių aspekto ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip programos veikloje siekiama tų tikslų, reikėtų užtikrinti nuolatinę stebėseną ir vertinimą;

(16)

veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų prisidėti prie bendro Sąjungos vertybių supratimo, teisinės valstybės, geresnių žinių apie Sąjungos teisę ir politiką, padėti dalytis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi naudojant visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisminio bendradarbiavimo priemones, taip pat padėti kurti sąveikius skaitmeninius sprendimus, prisidedančius prie sklandaus ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir turėtų suteikti tvirtą analitinį pagrindą Sąjungos teisės ir politikos kūrimui, vykdymui ir tinkamam įgyvendinimui remti. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi;

(16)

veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo, teisinės sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo , valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimo rėmimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Sąjungos teisės aktų dėl lygybės taikymui ir geresniam įvairių Sąjungos aukų apsaugos priemonių įgyvendinimui ir koordinavimui. Finansavimo veikla taip pat turėtų prisidėti prie bendro Sąjungos vertybių supratimo, teisinės valstybės, geresnių žinių apie Sąjungos teisę ir politiką, padėti dalytis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi naudojant visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisminio bendradarbiavimo priemones, taip pat padėti kurti ir skatinti sąveikius skaitmeninius sprendimus, prisidedančius prie sklandaus ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir turėtų suteikti tvirtą analitinį pagrindą Sąjungos teisės ir politikos kūrimui, vykdymui ir tinkamam supratimui ir įgyvendinimui remti. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais ;

(16a)

įgyvendinant Programą taip pat turėtų būti prisidedama prie bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo tais atvejais, kai Sąjungos teisė turi ekstrateritorinį taikymą, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir padėti spręsti teismines ir procedūrines problemas, visų pirma prekybos žmonėmis, klimato kaitos ir įmonių verslo atsakomybės atvejais;

(16b)

kaip pabrėžiama Europos Parlamento pranešime dėl Europos Komisijos parengtos 2017 m. teisingumo rezultatų suvestinės, lyčių pusiausvyros trūkumai, kalbant apie valstybių narių teisėjus ir teisminių institucijų darbuotojus, vis dar yra dideli ir yra visų pirma (bet ne tik) susiję su šiais aspektais: teisėjų moterų procentine dalimi aukštesnio lygmens teisminėse institucijose, asmenų skyrimo į pareigas skaidrumu, darbo ir su darbu nesusijusių pareigų derinimu ir mentorystės praktika. Todėl Programa turėtų remti mokymo veiklą, kuria būtų siekiama pašalinti šiuos trūkumus. Ši veikla, pavyzdžiui, gali būti pritaikyta moterims specialistėms, kurios yra valstybių narių teisėjos ir teisminių institucijų darbuotojos, arba, jei tinkama, moteriškos ir vyriškosios lyties specialistams, siekiant didinti visų susijusių darbuotojų informuotumą;

(16c)

Sąjungos teisingumo sistema neužtikrina tinkamo teisingumo ir apsaugos moterims ir mergaitėms, taigi smurto dėl lyties aukoms nėra teikiama būtina parama. Tinkama apsauga ir parama taip pat neužtikrinama prekybos žmonėmis seksualinėms paslaugoms teikti aukoms, moterims pabėgėlėms ir migrantėms, LGBTIQ asmenims ir neįgaliesiems;

(17)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, „eu-LISA“ ir Europos prokuratūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;

(17)

Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, FRA, OLAF, „eu-LISA“ ir Europos prokuratūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa , ir, prireikus, rekomenduojamus patobulinimus ;

(18)

būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos Europos pridėtinę vertę , jų papildomumą valstybių narių veiklai ir jų derėjimą su kita Sąjungos veikla. Siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo programų, taigi kartu su Teisių ir vertybių programa , taip pat tarp Programos ir Bendrosios rinkos programos, Sienų valdymo ir Saugumo , visų pirma Prieglobsčio ir migracijos (PMIF) ir Vidaus saugumo fondų, Strateginės infrastruktūros , visų pirma Skaitmeninės Europos programos, programos „Erasmus +“, Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir LIFE reglamento (13);

(18)

būtina užtikrinti visų pagal Teisingumo programą vykdomų veiksmų ir veiklos perspektyvumą ir matomumą, pagrindinį Europos pridėtinės vertės ir patikimo finansų valdymo principą juos įgyvendinant , jų papildomumą valstybių narių veiklai ir jų derėjimą su kita Sąjungos veikla. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir veiklos rezultatais pagrįstą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo – taigi ir Teisių ir vertybių programos – aprėptyje , taip pat šios Programos ir Bendrosios rinkos programos, politikos sričių „Sienų valdymas“ ir „Saugumas“ , visų pirma Prieglobsčio ir migracijos (PMIF) ir Vidaus saugumo fondų, politikos srities „Strateginė infrastruktūra“ , visų pirma Skaitmeninės Europos programos , „Europos socialinio fondo +“ , programos „Erasmus +“, Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir LIFE reglamento (13) nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos. Teisingumo programa turėtų nedaryti poveikio Sąjungos teisės aktams ir politikos priemonėms, susijusiems su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, ir šie aktai ir priemonės turėtų papildyti Teisingumo programos įgyvendinimą ;

(19a)

mechanizmai, kuriais užtikrinamas Sąjungos finansavimo politikos ir Sąjungos vertybių ryšys, turėtų būti dar labiau patobulinti, kad Komisija galėtų pasiūlyti Tarybai pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybei narei skirtus išteklius perskirti Programai, kai tai valstybei narei taikomos procedūros, susijusios su Sąjungos vertybėmis. Visapusiškas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas turėtų užtikrinti nuolatinę ir vienodą visų valstybių narių peržiūrą, kad būtų gauta informacija, kurios reikia siekiant aktyvuoti priemones, susijusias su visuotiniais Sąjungos vertybių laikymosi trūkumais tose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus rezultatyviems veiksmams užtikrinti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;

(19b)

svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Programos finansų valdymas ir kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu, tuo pačiu metu užtikrinant teisinį tikrumą ir programos prieinamumą visiems dalyviams;

(19c)

geresnis įgyvendinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama šios Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;

(20)

šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(20)

šiai Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis , ir reikalaujama visiško išteklių naudojimo skaidrumo, patikimo finansų valdymo ir apdairaus išteklių naudojimo. Įgyvendinant šią Programą visų pirma turėtų būti diegiamos ir toliau stiprinamos taisyklės dėl galimybės skirti finansavimą vietos, regioninėms, nacionalinėms ir tarpvalstybinėms pilietinės visuomenės organizacijoms suteikiant daugiametes dotacijas veiklai ir pakopines dotacijas, taikant nuostatas, kuriomis užtikrinamos greitos ir lanksčios dotacijų skyrimo procedūros, pvz., dvietapė paraiškų teikimo procedūra, patogias naudoti paraiškų ir ataskaitų teikimo procedūras. Bendro finansavimo kriterijai turėtų apimti savanorišką darbą;

(21)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius , taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(21)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti norimų rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą , atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir tikslinių paramos gavėjų dydį bei pajėgumus ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas , vieneto įkainius ir pakopines dotacijas , taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(22)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (17) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(22)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (17) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant visišką Programos finansavimo ir atrankos procedūrų skaidrumą, pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turėtų atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turėtų tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(23)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;

(23)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, žmogaus teisių įstaigoms ir tinklams, įskaitant nacionalines institucijas, atsakingas už žmogaus teisių apsaugą kiekvienoje valstybėje narėje, įstaigoms ir tinklams, atsakingiems už nediskriminavimo ir lygybės politiką, ombudsmenams, Europos pagrindinių teisių agentūrai (FRA), Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus ir stiprinti savo sąveiką ir bendradarbiavimą , turėtų būti įtraukta konkreti nuostata. Joje taip pat turėtų būti leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, ypač kai jų dalyvavimas padeda siekti Programos tikslų, atkreipiant dėmesį į tai, ar laikomasi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

(24a)

pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų siekiama parengti Sąjungą, kad ji galėtų geriau apsaugoti savo biudžetą, kai teisinės valstybės principo trūkumai kenkia ar gali pakenkti patikimam finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams. Jis turėtų papildyti Teisingumo programą, kurios vaidmuo yra kitoks, t. y. toliau remti Europos teisingumo erdvės, kuri grindžiama teisinės valstybės principu ir tarpusavio pasitikėjimu, kūrimą ir užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis savo teisėmis;

(25)

pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES (1) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(25)

pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES (1) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Programa labai svarbu užtikrinti, kad tokie asmenys ir subjektai būtų pakankamai informuoti apie jų teisę gauti finansavimą;

(25a)

Programa turėtų būti prisidedama prie Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimo siekti darnaus vystymosi tikslų įvykdymo, atsižvelgiant į jų svarbą ir aktualumą;

(27)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms . Šie reikalavimai , prireikus , kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;

(27)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma Programos paramos gavėjams . Į šiuos reikalavimus , kai įmanoma , turėtų būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos poveikis vietoje,

1.

teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai – teisėjai, prokurorai ir teismų darbuotojai, taip pat kiti su teismų sistema susiję teisingumo srities specialistai, pavyzdžiui, advokatai, notarai, antstoliai ar vykdymą užtikrinantys pareigūnai, nemokumo specialistai, tarpininkai, teismo vertėjai žodžiu ir raštu, teismo ekspertai, kalėjimų darbuotojai ir probuotojai.

1.

teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai – teisėjai, prokurorai ir teismų darbuotojai, taip pat kiti su teismų sistema susiję teisingumo srities specialistai, pavyzdžiui, advokatai, prokuratūros teisininkai, notarai, antstoliai ar vykdymą užtikrinantys pareigūnai, nemokumo specialistai, tarpininkai, teismo vertėjai žodžiu ir raštu, teismo ekspertai, kalėjimų darbuotojai ir probuotojai.

a)

palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatinti teisinę valstybę , be kita ko, remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą ir užtikrinti sprendimų vykdymą;

a)

laikantis demokratijos principų ir paisant pagrindinių teisių, palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose , įskaitant bendradarbiavimą už Sąjungos ribų eksteritorialaus Sąjungos teisės taikymo atvejais, geriau užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų teisę kreiptis į teismą ir puoselėti teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principus , be kita ko, remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą , tinkamą teismo sprendimų vykdymą ir nukentėjusiųjų apsaugą ;

b)

remti ir skatinti teisėjų mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinę, teisminę ir teisinės valstybės kultūrą;

b)

remti ir skatinti nacionalinius ir tarptautinius teisėjų mokymus, įskaitant teisinės terminologijos mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinę, teisminę ir teisinės valstybės kultūrą , taip pat nuoseklų ir veiksmingą Sąjungos teisinių priemonių tarpusavio pripažinimo ir procedūrinių garantijų srityse įgyvendinimą. Rengiant tokius mokymus atsižvelgiama į lyčių aspektą, į vaikų ir neįgaliųjų poreikius, atitinkamais atvejais orientuojamasi į nukentėjusiuosius ir, jei taikytina, atsižvelgiama į civilinę ir baudžiamąją teisę ir, kai taikytina, į administracinę teisę, pagrindines teises, taip pat į kovą su terorizmu ir radikalėjimu ;

c)

sudaryti palankesnes sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą teisių gynimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, skatinant veiksmingas civilines ir baudžiamąsias procedūras bei skatinant ir remiant nusikaltimų aukų teises, taip pat procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose.

c)

sudaryti palankesnes ir nediskriminacines sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą , pabrėžiant nelygybę ir diskriminaciją bet kokiu pagrindu, pvz., Chartijos 21 straipsnyje nurodytais pagrindais, ir užtikrinti veiksmingą teisių gynimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis (e. teisingumas) , skatinant veiksmingas civilines , baudžiamąsias ir , kai taikytina, administracines procedūras bei skatinant ir remiant visų nusikaltimų aukų teises, taip pat procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose , ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir moterims .

ca)

skatinti su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų praktinį taikymą, remti pilietinės visuomenės organizacijas, plėsti šios srities žinių bazę ir kurti naujoviškus būdus, kaip kovoti su naujų psichoaktyviųjų medžiagų plitimo ir neteisėtos prekybos žmonėmis ir prekėmis reiškiniais.

1)

2)

3)

4)

5)

6)

7)

8)

9)

10)

11)

12)

13)

14)

a)

jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

a)

jie buvo tinkamai įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

a)

nustatytas Programos poveikis galimybėms pasinaudoti teise kreiptis į teismą, grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, surinktais Europos lygiu;

b)

priemonių, parengtų pasitelkiant pagal Programą finansuotus veiksmus, skaičius ir kokybė;

c)

Programos Europos pridėtinė vertė;

d)

finansavimo dydis palyginti su pasiektais rezultatais;

e)

galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam Programos įgyvendinimui.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

i)

dalyvavo tarpusavio mokymosi veikloje ir keitėsi gerosios patirties pavyzdžiais,

i)

dalyvavo tarpusavio mokymosi veikloje ir keitėsi gerosios patirties pavyzdžiais,

ii)

dalyvavo informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veikloje

ii)

dalyvavo informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veikloje,

iia)

dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijoms skirtoje gebėjimų stiprinimo veikloje,

iib)

dalyvavo veikloje, susijusioje su žmonių informavimu apie teisę kreiptis į teismą,

iic)

dalyvavo teisėjams skirtoje veikloje, susijusioje su ginčų nagrinėjimo problemomis ir tuo, kaip taikyti tarptautinę privatinę teisę ir Sąjungos teisę tarpvalstybinėse ir (arba) daugiadisciplinėse bylose,

iid)

dalyvavo pagal Programą finansuotoje informuotumo didinimo veikloje.