EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 08 31

COM(2018) 608 final

2018/0320(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) gyvieji jūrų biologiniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad žvejojamų rūšių atkurtų ir išlaikytų populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY). Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos.

2016 m. liepos 6 d. Reglamente (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas, konkrečiau nustatytos intervalais išreikštos mirtingumo dėl žvejybos vertės; jos naudojamos šiame pasiūlyme, kad būtų pasiekti BŽP tikslai, visų pirma pasiektas ir išlaikytas MSY.

Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms nustatyti komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2019 metams. Siekiant supaprastinti su metiniais BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie būtų aiškesni, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės atitinka bendros žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Bendra žuvininkystės politika yra bendra politika. Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

Šiuo Tarybos reglamentu valstybėms narėms skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės gali savo nuožiūra paskirstyti tokias galimybes regionams arba veiklos vykdytojams laikydamosi minėtuose straipsniuose nustatytų kriterijų. Taigi valstybės narės turi daug laisvės priimdamos sprendimus dėl pasirenkamo socialinio ir (arba) ekonominio paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelio.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet, viešos ir privačios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

Tai žvejybos valdymo pasiūlymas, parengtas remiantis SESV 43 straipsnio 3 dalimi.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Remiantis Komisijos komunikatu dėl konsultacijų dėl 2019 m. žvejybos galimybių pagal bendrą žuvininkystės politiką (COM(2018) 452 final) konsultuotasi su Baltijos jūros patariamąja taryba (BJPT). Mokslinį pagrindą pasiūlymui pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Pasiūlyme išsamiai apsvarstytos pareikštos preliminarios nuomonės dėl visų susijusių žuvų išteklių ir į jas kiek įmanoma atsižvelgta, nepažeidžiant galiojančios politikos ar nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.

Mokslinės rekomendacijos dėl laimikio apribojimo ir išteklių būklė su valstybėmis narėmis aptartos ir 2018 m. birželio mėn. vykusiame regioniniame forume BALTFISH.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Konsultuotasi su moksline organizacija ICES.

Sąjunga kasmet prašo ICES pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Pateiktos rekomendacijos apima visus Baltijos jūros žuvų išteklius, o komerciniu požiūriu svarbiausiems siūlomi BLSK.

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymas yra ilgalaikės strategijos, pagal kurią žvejybos mastas koreguojamas taip, kad būtų užtikrintas ir išlaikomas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis. Ją taikant žvejybos intensyvumas bus stabilus, kvotos didesnės, taigi žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų. Manoma, kad didesnis iškraunamų žuvų kiekis bus naudingas žvejybos sektoriui, vartotojams, perdirbimo ir mažmeninės prekybos pramonei, taip pat visai likusiai su versline ir mėgėjų žvejyba susijusiai pagalbinei pramonei.

Dėl per pastaruosius metus priimtų sprendimų dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių jau pavyko sumažinti visų rūšių išteklių, išskyrus vienos, mirtingumą dėl žvejybos taikant MSY ir atkurti išteklius bei iš naujo subalansuoti žvejybos pajėgumą ir žvejybos galimybes. Tačiau vis dar reikia tolesnės pažangos atkuriant visų žuvų išteklius (kai kurių jų biomasė nesiekia saugių ribų) ir pasiekti, kad visi ištekliai atitiktų MSY. Atsižvelgiant į tai, pagal Komisijos pasiūlymą būtų sumažintos šių išteklių žvejybos galimybės:

vakarinės Baltijos jūros dalies silkių – 63 proc., centrinės Baltijos jūros dalies silkių – 26 proc., Botnijos įlankos silkių – 7 proc., rytinės Baltijos jūros dalies menkių – 15 proc. ir Suomijos įlankos lašišų – 1 proc. Pagal Komisijos pasiūlymą būtų padidintos šių išteklių žvejybos galimybės: Rygos įlankos silkių – 7 proc., šprotų – 3 proc., jūrinių plekšnių – 43 proc., vakarinės dalies menkių – 31 proc. ir pagrindinio baseino lašišų – 15 proc.

Taigi pasiūlymų 2019 metams poveikis bus labai skirtingas ir priklausys nuo žvejybos rūšies. Vertinant apskritai, pagal Komisijos pasiūlymą [žvejybos Baltijos jūroje galimybės sudarytų apie 609 tūkst. tonų – 9,7 proc. mažiau nei 2018 m.].

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagal pasiūlymą ir toliau lanksčiai taikomas keitimosi kvotomis mechanizmas, įvestas ankstesniųjų metų reglamentais dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Jokių naujų valdžios institucijoms (ES arba nacionalinėms) skirtų elementų arba administracinių procedūrų, kurios galėtų padidinti administracinę naštą, įvesti nesiūloma.

Pasiūlymas teikiamas dėl 2019 m. metinio reglamento, todėl jame nuostatos dėl peržiūros nėra.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu Baltijos jūroje žvejojančioms valstybėms narėms nustatomos tam tikrų žuvų išteklių arba išteklių grupių žvejybos 2019 m. galimybės.

Žvejybos galimybės

Naujas daugiametis žvejybos Baltijos jūroje planas 1 įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d. Pagal jo nuostatas žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į plano tikslus ir atitinka jame nustatytus tikslinio žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Jei išteklių biomasės dydis nesiekia plane nustatytų atskaitos taškų, žvejybos galimybių lygis nustatomas atsižvelgiant į mirtingumą dėl žvejybos, o šis proporcingai mažinamas atsižvelgiant į išteklių biomasės mažėjimą.

Žvejybos galimybės siūlomos vadovaujantis 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės).

Kai reikėjo nustatyti bendrai su Rusijos Federacija naudojamų išteklių ES kvotas, atitinkami šių išteklių kiekiai buvo išskaičiuoti iš BLSK, kuriuos rekomendavo ICES. Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos pateikti reglamento priede.

Siūlomi Rygos ir Botnijos įlankų silkių išteklių BLSK, taip pat siūlomi šprotų, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir pagrindinio baseino lašišų BLSK atitinka Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 2 dalyje ir I priedo A skiltyje nurodyto MSY grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos intervalą. Siekiant apriboti kelerių metų iš eilės žvejybos galimybių svyravimus, centrinės Baltijos jūros dalies silkių BLSK nustatytas tokio lygio, kad atitiktų to reglamento 4 straipsnio 4 dalyje ir I priedo B skiltyje nurodytą mirtingumo dėl žvejybos intervalą. Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliaus dydis pagal ICES skaičiavimus nesiekia minimalaus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško (MSY Btrigger), nustatyto Reglamento (ES) 2016/1139 II priedo A skiltyje. Be to, ICES atlikus pakartotinį atitinkamų atskaitos taškų perskaičiavimą, remiantis naujausia ICES rekomendacija 2 , ištekliaus dydis nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim).

Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį tokiais atvejais, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad ištekliaus dydis nesiekia šio reglamento II priedo A skiltyje nustatyto minimalaus ištekliaus neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkamo ištekliaus dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Kad būtų pasiektas toks ištekliaus dydis, nustatomos tokio lygio atitinkamo ištekliaus žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už Reglamento (ES) 2016/1139 I priedo B skiltyje nustatytą intervalą. Atsižvelgdama į vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasės sumažėjimą, Komisija siūlo pasinaudoti Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti žemesnio lygio BSLK, nei nustatyta I priedo A skiltyje. Siekiant spartesnio ištekliaus atsikūrimo, šis lygis turėtų atitikti 6 404 tonų BSLK (−63 proc.), nes, kaip nurodo ICES, toks BSLK lygis sudaro galimybę iki 2019 m. biomasei padidėti 9,3 proc.

Komisija mano, kad Reglamento (ES) 2016/1139 I priede nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai ir II priede nustatyti išsaugojimo lygio atskaitos taškai nebeatspindi patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Komisijos pasiūlymo COM(2018) 149 3 17 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti, kad Reglamentas (ES) 2016/1139 būtų suderintas su naujausia moksline informacija.

Jūrinių plekšnių BLSK atitinka ir MSY rekomendaciją dėl išteklių 21–23 pakvadračiuose, ir ICES metodą, taikytiną ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų, šiuo atveju – 24–32 pakvadračių ištekliams. Suomijos įlankos lašišų ir rytinės dalies menkių BLSK atitinka ICES sukurtą metodą, kuris taikomas ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas, skirtas atitinkamai ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, ir ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba sprendžia, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikomi. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti lankstumo mechanizmas. Todėl siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pažeistų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą ir kliudytų pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi tik jei valstybė narė nesinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

2018/0320 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 6 straipsnyje reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, į visas patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas būtų priimtos išteklių išsaugojimo priemonės;

(2)Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, prireikus įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje numatytas BŽP tikslas – didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, iki 2015 m. ir ne vėliau kaip 2020 m.;

(4)todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 5 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti palaipsniui pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2019 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio apribojimus nustatyti taip, kad jie atitiktų plano tikslus;

(6)Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė 20–24 pakvadračiuose yra mažesnė nei Reglamento (ES) 2016/1139 II priedo A skiltyje nustatyti išteklių neršiančių žuvų biomasės išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Pagal to reglamento 5 straipsnio 2 dalį priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama, kad atitinkamų išteklių dydis greitai atsikurtų iki dydžio, kurį pasiekus galima užtikrinti MSY. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į bendrų BŽP tikslų ir konkrečių plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių imamasi, poveikį, tačiau tuo pat metu nepamirštant ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 3 dalį, tikslinga nustatyti tokias vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes, kurios nesiektų to reglamento I priedo A skiltyje nurodyto mirtingumo dėl žvejybos intervalo, kadangi nustatant tokį lygį būtų atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą;

(7)mokslinėse rekomendacijose dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliaus nurodoma, kad vykdant mėgėjų žvejybą reikšmingai prisidedama prie bendro šio ištekliaus mirtingumo dėl žvejybos. Atsižvelgiant į dabartinę šio ištekliaus būklę, tikslinga ir toliau taikyti per dieną sužvejojamo kiekio ribą vienam žvejui. Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai;

(8)dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biologinių požymių pokyčių ICES kol kas negalėjo nustatyti biologinių atskaitos taškų. Todėl, siekiant padėti įgyvendinti plano tikslus, tikslinga rytinės Baltijos jūros dalies menkėms nustatyti atsargumo principu grindžiamą BLSK, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje;

(9)šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės yra naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 6 , ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu, užtikrinant duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimą Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(10)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 7 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįstų BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįstų BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(11)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje.

2. Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitos vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)pakvadratis – Baltijos jūros ICES pakvadratis, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 8 I priede;

(2)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvieno ištekliaus kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus;

(3)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

(4)mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir funkciškai su jais susietos sąlygos, jei yra, išdėstytos priede.

5 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)pasikeitimui žvejybos galimybėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

(b)išskaitytiems ir perskirstytiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

(c)papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

(d)pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį neišnaudotiems kiekiams arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį perkeltiems kiekiams;

(e)pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius išskaitytiems kiekiams.

6 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, ir kuriems galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo įpareigojimo įskaičiuoti laimikį į atitinkamas kvotas, yra nurodyti priede.

7 straipsnis

Priemonės dėl menkių mėgėjų žvejybos 22–24 pakvadračiuose

1. Vykdant mėgėjų žvejybą 22–24 pakvadračiuose vienam žvejui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip penkias menkes per dieną.

2. 1 dalis neturi poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Duomenų perdavimas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius siųsdamos Komisijai duomenis apie sužvejotus arba iškrautus išteklių kiekius, valstybės narės naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

9 straipsnis

Lankstumas

1. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.

2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1–15).

(2)    http://ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2018/2018/her.27.20-24.pdf

(3)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008.

(4)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(6)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 ( OL L 343, 2009 12 22, p. 1 ).

(7)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(8)    2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose ( OL L 349, 2005 12 31, p. 1 ).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 08 31

COM(2018) 608 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė: