EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 07 27

COM(2018) 365 final

2018/0189(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas yra susijęs su Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Ženevos aktas).

Šio Komisijos pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad Sąjunga, tapusi Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi, turėtų teisinį pagrindą veiksmingam dalyvavimui Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Lisabonos sąjungoje.

Ženevos akto 9 straipsnyje nustatytas įpareigojimas kiekvienai Susitariančiajai Šaliai savo teritorijoje pagal savo teisinę sistemą ir praktiką, tačiau laikantis to Akto nuostatų, saugoti registruotas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, atsižvelgiant į bet kokį jos teritorijoje galintį įsigalioti atsisakymą užtikrinti apsaugą, savanorišką kilmės Susitariančiosios Šalies apsaugos atsisakymą, pripažinimą negaliojančia arba panaikinimą. Ženevos akto 6 straipsnio 5 dalies a punkte numatyta, kad registruota kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda kiekvienoje Susitariančioje Šalyje, kuri nėra pagal 15 straipsnį atsisakiusi taikyti apsaugos arba kuri yra nusiuntusi Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui pranešimą apie apsaugos suteikimą pagal 18 straipsnį, saugoma nuo tarptautinės registracijos dienos. Pagal Lisabonos susitarimo ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą parengtų Bendrųjų taisyklių (toliau – Bendrosios taisyklės) 9 taisyklės 1 dalies b punkte patikslinama, kad apie atsisakymą suteikti apsaugą pranešama per vienų metų laikotarpį nuo pranešimo apie tarptautinę registraciją pagal 6 straipsnio 4 dalį gavimo. Jei taikoma 29 straipsnio 4 dalis, šis terminas gali būti pratęstas dar vieniems metams.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, tapusi Ženevos akto Susitariančiąja Šalimi Sąjunga turėtų pateikti remiantis ES geografinių nuorodų registrais parengtą ir su ES valstybėmis narėmis suderintą ES geografinių nuorodų, kurioms turėtų būti suteikiama apsauga pagal Lisabonos sistemą, sąrašą. Šis sąrašas turėtų būti parengtas glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis, laikantis tos pačios nustatytos praktikos ir metodikos, kurią ES taikė sudarydama kai kuriuos dvišalius tarptautinius susitarimus dėl geografinių nuorodų (atsižvelgiama į gamybos vertę ir eksporto vertę, pagal kitus susitarimus suteikiamą apsaugą, dabartinį arba galimą piktnaudžiavimą atitinkamose trečiosiose šalyse ir į pusiausvyrą tarp valstybių narių), atsižvelgiant į trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos susitarimo narės, registruotų geografinių nuorodų taikymo sritį. Sąjungai prisijungus prie Lisabonos sąjungos, papildomų geografinių nuorodų, kurios yra saugomos ir registruotos Sąjungoje, tarptautinės registracijos paraiškas turėtų būti galima pateikti Komisijos iniciatyva arba valstybės narės arba gamintojų interesų grupės prašymu.

Reikėtų nustatyti atitinkamas Komisijos vykdomo kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, kurios yra trečiosios Susitariančiosios Šalies kilmės ir registruotos Tarptautiniame registre, vertinimo procedūras ir susijusią prieštaravimo pateikimo procedūrą, atsižvelgiant į Ženevos akto ypatumus.

Trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, kurios yra registruotos Tarptautiniame registre, apsaugos užtikrinimą Sąjunga suteikia pagal Ženevos akto III skyrių. Visų pirma, Ženevos akto 14 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis numatytų veiksmingas registruotų kilmės vietos nuorodų ir registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrintų, kad, atsižvelgiant į teisinę sistemą ir praktiką, valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų. Ankstesnių prekių ženklų ir kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų, registruotų Tarptautiniame registre, kurioms suteikta apsauga, arba kurios yra naudojamos Sąjungoje, sambūvis yra įmanomas, jei mutatis mutandis tenkinamos 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Septynios valstybės narės yra Lisabonos sąjungos narės ir pagal šią narystę įsipareigojo saugoti trečiųjų šalių pavadinimus. Siekiant suteikti joms priemones vykdyti iki Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos sąjungos prisiimtas tarptautines prievoles, turėtų būti nustatyta tik nacionaliniu lygmeniu veiksminga ir jokio poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai neturinti pereinamojo laikotarpio tvarka.

Būtų teisinga, kad mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos aktą ir Bendrąsias taisykles, dėl Tarptautiniam biurui pateikiamos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraiškos ir mokesčius, mokėtinus dėl kitų įrašų Tarptautiniame registre ir dėl išrašų, pažymų ar kitos informacijos, susijusios su šios tarptautinės registracijos turiniu, pateikimo padengtų kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos kilmės valstybė narė.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

ES nustatė vienodas ir išsamias Žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas: 1970 m. – vynų, 1989 m. – spiritinių gėrimų, 1991 m. – aromatizuotų vynų, 1992 m. – kitų žemės ūkio produktų ir maisto produktų. Produktų, kurie yra įtraukti į šias sistemas, saugomiems pavadinimams taikoma plataus masto apsauga visoje ES remiantis bendrosios paraiškos procedūra. Šiuo metu pagrindinės su vynais susijusios nuostatos yra nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamente (ES) Nr. 1308/2013, su aromatizuotais vynais – 2014 m. vasario 26 d. reglamente (ES) Nr. 251/2014, su spiritiniais gėrimais – 2008 m. sausio 15 d. reglamente (EB) Nr. 110/2008, o su žemės ūkio produktais ir maisto produktais – 2012 m. lapkričio 21 d. reglamente (ES) Nr. 1151/2012.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas dera su ES bendrąja geografinių nuorodų apsaugos skatinimo ir stiprinimo sudarant dvišalius, regioninius ir daugiašalius susitarimus, politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Atsižvelgiant į Sutarties dalyką, Reglamentas turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsniu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Sąjunga turi išimtinę kompetenciją prisijungti prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto. Ji suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu byloje C-389/15, Europos Komisija / Europos Sąjungos Taryba, kuriame išaiškinta, kad patikslintas Lisabonos susitarimo projektas, t. y. Ženevos aktas, yra iš esmės skirtas Sąjungos ir trečiųjų valstybių tarpusavio prekybai palengvinti ir reglamentuoti ir, antra, jis gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šiai prekybai, nes derybos dėl jo yra išimtinė Sąjungos kompetencija, pagal SESV 3 straipsnio 1 dalį suteikta jai bendros prekybos politikos srityje, nurodytoje SESV 207 straipsnio 1 dalyje. 

Pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalį subsidiarumo principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją.

•Proporcingumo principas

Siūlomomis priemonėmis neviršijama to, kas būtina siekiant tikslo leisti Sąjungai dalyvauti Lisabonos sąjungoje taip, kad būtų užtikrinta veiksminga ES geografinių nuorodų apsauga.

•Priemonės pasirinkimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas yra tinkama teisinė priemonė Europos Sąjungos narystei Lisabonos sąjungoje įgyvendinti, nes ji užtikrina abiejų institucijų teisėkūros prerogatyvas.

3.EX POST VERTINIMŲ, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimai / tinkamumo patikrinimai

Netaikoma

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

ES prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto veiksmų gairės buvo paskelbtos 2017 m. gruodžio 21 d., nurodant terminą suinteresuotosioms šalims pateikti pastabas iki 2018 m. sausio 18 d. Iki nustatyto termino gautos 8 pastabos. Visos pastabos dėl iniciatyvos, išskyrus vieną, iš esmės buvo teigiamos, jose pritariama ES prisijungimui prie Akto. Trijose pastabose išreikštas požiūris, kad ES turėtų tęsti diskusijas dėl ne žemės ūkio geografinių nuorodų pripažinimo ir apsaugos. Dvejose pastabose buvo prieštaraujama galutinio sąrašo sudarymui, nes apsauga pagal Ženevos aktą turėtų būti suteikiama visoms Sąjungos geografinėms nuorodoms.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2012 m. spalio mėn. „AND International“ atliktame tyrime „Value of production of agricultural products and foodstuffs, wines, aromatised wines and spirits protected by a geographical indication (GI)“ („Geografine nuoroda (GN) saugomų žemės ūkio ir maisto produktų, vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų gamybos vertė“), paskelbtame (http://ec.europa.eu/agriculture/external-studies/value-gi_en), nustatyta įvairiopa ES geografinių nuorodų politikos nauda: vartotojams (kokybės užtikrinimas), gamintojams (lygios galimybės naudotis sistema visiems, kurie laikosi kokybės reikalavimų, sąžininga konkurencija, didesnė kaina, veiksminga apsauga), plačiajai visuomenei (vertingų produktų ryšys su kaimo vietovėmis, tradicijų išsaugojimas, gamintojų ir vartotojų ryšio atkūrimas), aplinkai (tradicinių produktų susiejimas su kraštovaizdžiu ir ūkininkavimo sistemomis). Tyrime atskirai įvertinus kiekvieną iš 2 768 geografinių nuorodų, kurios 2005–2010 m. laikotarpiu buvo registruotos 27 valstybių narių Europos Sąjungoje, visų pirma nustatyta, kad produkto su geografine nuoroda kaina yra vidutiniškai 2,23 karto didesnė nei panašaus produkto be geografinės nuorodos. 2010 m. visų sektorių produktų su geografine nuoroda pardavimo vertė Europos Sąjungoje buvo 54,3 mlrd. EUR (5,7 % visos ES maisto ir gėrimų sektoriaus pardavimų vertės); apskaičiuota ES produktų su geografine nuoroda eksporto vertė yra 11,5 mlrd. EUR (15 % viso ES maisto ir gėrimų pramonės eksporto vertės). 

•Poveikio vertinimas

Su iniciatyva susijusiuose geresnio reglamentavimo reikalavimuose nenumatytas nei poveikio vertinimas, nei įgyvendinimo planas, nei viešosios konsultacijos.

Geresnio reglamentavimo gairėse išaiškinta, kad poveikio vertinimas turi būti atliekamas tik tada, kai jis yra naudingas – tai nustatoma kiekvienu atveju atskirai. Iš esmės tais atvejais, kai Komisija turi tik nedideles pasirinkimo galimybes arba jų visai neturi, poveikio vertinimas nėra reikalingas. Šis atvejis toks ir yra: teisė prisijungti prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto yra suteikta remiantis Sąjungos išimtine kompetencija Ženevos aktu reglamentuojamais klausimais, nes šis veiksmas taip pat būtų logiškas užbaigimas po Lisabonos sistemos peržiūros proceso, kuriame dalyvauja ES. Šiame reglamento projekte siūlomos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga tinkamai taikytų Ženevos aktą.

Prisijungusi prie Ženevos akto ES įgytų keletą pranašumų. Tokia narystė užtikrintų, kad dabartinėms ir būsimoms geografinėms nuorodoms, kurios yra registruotos ES lygmeniu, tačiau neregistruotos septynių Lisabonos sąjungos ES valstybių narių, būtų suteikta apsauga pagal Lisabonos sistemą. ES geografinės nuorodos galėtų iš esmės gauti greitą, aukšto lygio ir neterminuotą visų dabartinių ir būsimų Ženevos akto narių apsaugą. Kadangi Ženevos aktu suteikiama geografine prasme plati apsauga, parengtas daugiašalis registras pagerintų Europos geografinių nuorodų gerą vardą. Tikimasi, kad dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto pagerėjusi geografinių nuorodų apsauga padės konsoliduoti ir, galbūt, per teigiamą geografinių nuorodų apsaugos poveikį pagerinti integracinį augimą ir užimtumą žemės ūkio didelės pridėtinės vertės produkcijos sektoriuje, taip pat pagerinti prekybą ir investicijų srautus, įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą, vidaus rinkos veikimą ir konkurenciją bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Ūkininkų ir maisto gamintojų intelektinė nuosavybė, susijusi su jų produktais, kurie saugomi geografine nuoroda, gali būti lengvai išnaudojama ir tapti nuostolinga, ypač pasaulinėse rinkose. Europos Sąjungai prisijungus prie Lisabonos sistemos, kaimo suinteresuotiesiems subjektams taps lengviau pasauliniu lygiu apsaugoti vertingus vietos produktus ir pasipriešinti įprastai pasaulinei vienodų prekių standartų ir žemės ūkio produktų kainų mažinimo tendencijai. Dabartinėje politiškai ir ekonomiškai neaiškioje situacijoje tai bus aiškus įrodymas kaimo bendruomenei, kad ES imasi veiksmų siekdama apginti ir apsaugoti jos interesus visame pasaulyje. Kadangi Ženevos aktas iš esmės atitinka ES teisės aktus dėl žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos, nemanoma, kad Europos Sąjungai prisijungus prie Akto reikės iš esmės derinti šių teisės aktų turinį.

Administracine prasme Ženevos aktu pateikiamas bendras taisyklių dėl apsaugos suteikimo visose prie Akto prisijungusiose šalyse rinkinys. Toks mechanizmas yra paprastesnis ir veiksmingesnis nei dabartinė ES praktika, kai vietos procedūrų įvairovė yra derinama sudarant dvišalius susitarimus. Prekybos politikos srityje prisijungimu prie akto bus įrodyta, kad ES imasi atsakingo lyderystės vaidmens skatinant daugiašališkumą. Dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto nei ES veiklos vykdytojai, nei geografinės nuorodos apsaugą pagal Lisabonos sistemą pageidaujančios įgyti ES valstybės narės neturėtų patirti didesnių nei status quo sąnaudų ar naštos. Priešingai, tikimasi, kad šios administracinės išlaidos ir našta bus tolygiai sumažintos.

Įmonėms dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie akto nereikės atlikti jokių papildomų derinimų, jos nepatirs jokių atitikties ar sandorio sąnaudų, nei papildomos administracinės naštos, išskyrus galimai Lisabonos sistemos narių taikomus individualius nagrinėjimo mokesčius, kurie bus iš dalies kompensuoti sutaupant lėšų dėl tarptautinės procedūros taikymo.

ES gali jungtis prie Ženevos akto kartu su savo valstybėmis narėmis. Tačiau, atsižvelgiant į vienodą ir išsamų ES žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemos pobūdį, bet kuri kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, dėl kurios apsaugos kreipiasi septynios ES valstybės narės, priklausančios Lisabonos sistemai (dabar sistemoje registruota apie 800 nuorodų), ir kuriai gali būti suteikiama apsauga pagal ES teisės aktus, turėtų būti saugoma ne nacionaliniais teisės aktais, o tik ES teisės aktais. Ta pati tvarka galios ir trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, kilmės geografinėms nuorodoms, kurių apsaugos paprašė tos šalys. Atitinkamai, Europos Sąjungai prisijungus prie akto, sumažės ES valstybių narių dalyvavimo Lisabonos sistemoje administracinė našta.

Konkrečiai, Europos Sąjungai prisijungus prie akto, bus galima naudotis Lisabonos sistemos registru, o nederėtis dėl išsamios geografinių nuorodų dvišalės apsaugos. Tai derėtų su kitose intelektinės nuosavybės teisių srityse taikoma praktika, kai ES įpareigoja savo partnerius jungtis prie intelektinės nuosavybės teisių tarptautinių susitarimų, konkrečiai, Berno konvencijos dėl autorių teisių ir Madrido protokolo dėl prekių ženklų, ir jų laikytis, o ne kurti įvairių organizacijų, kurios gali klaidinti suinteresuotuosius subjektus, tinklą.

Gali būti, kad ES prisijungimas prie Akto paskatins daugiau trečiųjų šalių tapti Lisabonos sistemos dalimi, nes prisijungusios jos galėtų gauti apsaugą visoje Lisabonos sąjungoje, ir tuo atveju, jei jų ir ES sistemos yra panašios, galėtų pasinaudoti veiksminga atskirų geografinių nuorodų nagrinėjimo procedūra.

ES prisijungimas prie Akto gali turėti ypač teigiamą poveikį besivystančioms šalims, svarstančioms, ar vertėtų prisijungti prie Ženevos akto, – joms prisijungus, jų geografinėms nuorodoms apsauga Europos Sąjungoje galėtų būti suteikiama per Lisabonos sistemą. 17 narių turinti Afrikos intelektinės nuosavybės tarnyba OAPI domisi naryste Lisabonos sąjungoje ir tai rodo, kad ši geografinių nuorodų apsaugos priemonė yra patraukli siekiant apsaugoti besivystančių šalių ūkininkų teises ir tradicines vertybes.

Galimi trūkumai būtų tokie: vis dar nedidelis Lisabonos sistemos narių skaičius, nerimas, kad Pasaulinėje prekybos organizacijoje gali būti sunkiau padaryti pažangą geografinių nuorodų srityje; kai kurių ES valstybių narių skeptiškas požiūris į ES prisijungimą prie Akto ir abejonės dėl finansinio poveikio. Tačiau pagal Ženevos aktą taikoma modernizuota sistema turėtų būti patrauklesnė galimiems naujiems nariams; pažanga Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje gali netgi turėti teigiamą poveikį PPO diskusijoms dėl geografinių nuorodų, nes būtų sukuriama tinkama sinergija, o peržiūrėtas Lisabonos susitarimas būtų labiau suderintas su PPO procesu; Lisabonos sistema abejojančios ES valstybės narės neprivalės jungtis prie jos; Lisabonos sistemos narėms pavyko pagerinti Lisabonos sistemos finansinį tvarumą.

Apibendrinant, Europos Sąjungos prisijungimas prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto turi daugiau pranašumų nei trūkumų. Kad ES galėtų prisijungti prie Lisabonos sistemos, Komisija turės parengti pasiūlymą dėl teisės aktų, kurie yra reikalingi siekiant Europos Sąjungai prisijungti prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto ir jo įgyvendinimo.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma

•Pagrindinės teisės

Sąjunga dalyvaus Lisabonos Sąjungoje kaip Ženevos akto Susitariančioji Šalis pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad intelektinė nuosavybė turi būti saugoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Žr. pridėtą finansinę pažymą.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Netaikoma

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Netaikoma

2018/0189 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 1 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)kad Sąjunga galėtų visapusiškai pasinaudoti bendros prekybos politikos srityje jai suteikta išimtine kompetencija, ji taps Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Ženevos aktas) 2 susitariančiąja šalimi pagal Tarybos sprendimą (ES) …/… 3 . Ženevos akto susitariančiosios šalys yra Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos sukurtos specialiosios sąjungos (toliau – specialioji sąjunga) 4 narės. Remiantis Sprendimo (ES).../... 3 straipsniu, Sąjungai specialiojoje sąjungoje atstovauja Komisija;

(2)reikėtų nustatyti taisykles, suteikiančias teisę Sąjungai visapusiškai naudotis visomis savo teisėmis ir prievolėmis, kylančiomis dėl jos prisijungimo prie Ženevos akto;

(3)Ženevos aktu saugomos kilmės vietos nuorodos, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 5 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 6 apibrėžtas kilmės vietos nuorodas, taip pat geografines nuorodas, kurios čia ir toliau kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis;

(4)Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto, Komisija pirmiausia Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (toliau – Tarptautinis biuras) pateikia paraišką įtraukti Sąjungos kilmės ir jos teritorijoje saugomų geografinių nuorodų sąrašą į jo tvarkomą registrą (toliau – Tarptautinis registras). Tokio sąrašo sudarymo kriterijuose, kaip ir kai kurių Sąjungos dvišalių ir regioninių susitarimų dėl geografinių nuorodų apsaugos atveju, visų pirma, atsižvelgiama į gamybos vertę ir eksporto vertę, kitais susitarimais suteikiamą apsaugą, taip pat esamą ar galimą piktnaudžiavimą susijusiose trečiosiose šalyse;

(5)siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje saugomos ir registruotos papildomos geografinės nuorodos būtų registruotos Tarptautiniame registre, reikėtų leisti Komisijai vėlesniame etape savo iniciatyva arba valstybės narės arba gamintojų interesų grupės prašymu arba, išimtiniais atvejais, atskiro gamintojo prašymu, pateikti paraišką dėl tokių papildomų geografinių nuorodų registracijos Tarptautiniame registre;

(6)siekiant nustatyti Sąjungos apsaugos suteikimo ir, prireikus, tokios apsaugos panaikinimo procedūrą, reikėtų nustatyti atitinkamas procedūras, leidžiančias Komisijai įvertinti Ženevos akto susitariančiųjų šalių, kurios nėra valstybės narės (trečiosios Susitariančiosios Šalys), geografines nuorodas, registruotas Tarptautiniame registre;

(7)su trečiųjų Susitariančiųjų Šalių kilmės geografinių nuorodų, kurios yra registruotos Tarptautiniame registre, susijusią apsaugą Sąjunga užtikrina pagal Ženevos akto III skyrių, visų pirma Ženevos akto 14 straipsnį, kuriuo reikalaujama, kad kiekviena Susitariančioji Šalis numatytų veiksmingas registruotų kilmės vietos nuorodų ir registruotų geografinių nuorodų apsaugai užtikrinti skirtas teisių gynimo priemones ir užtikrintų, kad, atsižvelgiant į teisinę sistemą ir praktiką, valdžios institucijos arba bet kuri suinteresuotoji šalis (viešasis arba privatus fizinis arba juridinis asmuo) galėtų imtis nuorodų apsaugai užtikrinti reikalingų teisinių veiksmų. Siekiant užtikrinti kartu su geografinėmis nuorodomis naudojamų prekių ženklų apsaugą, atsižvelgiant į prekių ženklų ankstesnių teisių apsaugą, kaip išdėstyta Ženevos akto 13 straipsnio 1 dalyje, ankstesnių prekių ženklų ir Tarptautiniame registre registruotų geografinių nuorodų, kurioms suteikta Sąjungos apsauga arba kurios yra joje naudojamos, sambūvis turėtų būti apsaugotas;

(8)septynios valstybės narės yra specialiosios sąjungos narės ir pagal šią narystę įsipareigojo saugoti trečiųjų Susitariančiųjų Šalių geografines nuorodas. Siekiant suteikti joms priemones vykdyti iki Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto prisiimtas tarptautines prievoles, turėtų būti nustatyta tik nacionaliniu lygmeniu veiksminga ir jokio poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai neturinti pereinamojo laikotarpio tvarka;

(9)būtų teisinga, kad mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos aktą ir Bendrąsias taisykles, parengtas remiantis Lisabonos susitarimu ir Ženevos aktu, dėl Tarptautiniam biurui pateikiamos geografinės nuorodos tarptautinės registracijos paraiškos, ir mokesčius, mokėtinus dėl kitų įrašų Tarptautiniame registre ir dėl išrašų, pažymų ar kitos informacijos, susijusios su tos tarptautinės registracijos turiniu, pateikimo mokėtų geografinės nuorodos kilmės valstybė narė. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybei narei priimti sprendimo siekti, kad tuos mokesčius kompensuotų geografine nuoroda, kurios tarptautinės registracijos prašomą, besinaudojanti gamintojų grupė arba atskiras gamintojas;

(10)siekdama padengti specialiosios sąjungos veiklos biudžeto trūkumą, Sąjungai turėtų būti suteikta galimybė mokėti specialų įnašą, neviršijant Sąjungos metiniame biudžete šiam tikslui numatytų priemonių;

(11)siekiant užtikrinti vienodas Sąjungos narystės įgyvendinimo specialiojoje sąjungoje sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti geografinių nuorodų sąrašą, naudojamą pateikiant jų tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure po prisijungimo prie Ženevos akto paraišką, pateikiant vėlesnę geografinės nuorodos tarptautinės registracijos Tarptautiniame biure paraišką, atmetant prieštaravimo pareiškimą, priimant sprendimą dėl apsaugos suteikimo arba nesuteikimo Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai arba panaikinant Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsaugą Sąjungoje. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 7 ,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Sąjungos teisių ir prievolių įgyvendinimo jai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (toliau – Ženevos aktas) taisyklės.

Šio reglamento tikslu kilmės vietos nuorodos, įskaitant Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 apibrėžtas kilmės vietos nuorodas, ir geografinės nuorodos čia ir toliau kartu vadinamos geografinėmis nuorodomis.

2 straipsnis
Geografinių nuorodų tarptautinė registracija prisijungus prie Akto

Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto, remdamasi Ženevos akto 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis Komisija Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautiniam biurui (toliau – Tarptautinis biuras) pateikia pagal Sąjungos teisę saugomų ir registruotų Sąjungos kilmės produktų geografinių nuorodų tarptautinės registracijos paraiškas.

Laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo sudaromas pirmoje pastraipoje nurodytas geografinių nuorodų sąrašas.

Siekdama sudaryti antroje pastraipoje nurodytą sąrašą, Komisija visų pirma atsižvelgia į:

(a)geografine nuoroda žymimo produkto gamybos vertę;

(b)geografine nuoroda žymimo produkto eksporto vertę;

(c)pagal kitus tarptautinius susitarimus suteikiamą geografinės nuorodos apsaugą;

(d)dabartinį arba galimą piktnaudžiavimą geografine nuoroda kitose specialiosios sąjungos valstybėse narėse;

(e)geografinių nuorodų, kurių kilmės vieta – kitų specialiosios sąjungos narių teritorijos ir kurios registruotos Tarptautinio biuro registre (toliau – Tarptautinis registras), bendrą skaičių. 

3 straipsnis
Vėlesnė Sąjungos geografinių nuorodų tarptautinė registracija

Sąjungai prisijungus prie Ženevos akto, Komisija gali savo iniciatyva arba valstybės narės ar suinteresuotos gamintojų grupės ar atskiro gamintojo, naudojančio Sąjungoje saugomą ir registruotą geografinę nuorodą, prašymu priimti įgyvendinimo aktus, kad būtų galima pateikti pagal Sąjungos teisę saugomo ir registruoto Sąjungos kilmės produkto geografinės nuorodos registracijos Tarptautiniame biure paraišką.

Siekdama įvertinti, ar reikėtų pateikti tarptautinės registracijos paraišką, Komisija atsižvelgia į 2 straipsnio trečioje pastraipoje išdėstytus kriterijus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4 straipsnis
Tarptautiniame registre registruotų trečiosios šalies geografinių nuorodų įvertinimas

(1)Komisija įvertina Tarptautinio biuro pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį paskelbtą pranešimą apie Tarptautiniame registre įregistruotų geografinių nuorodų, kurių kilmės Susitariančioji Šalis, kaip apibrėžta Ženevos akto 1 straipsnio xv punkte, nėra valstybė narė, siekdama nustatyti, ar jame pateikti pagal Lisabonos susitarimą ir Ženevos aktą parengtų Bendrųjų taisyklių (toliau – Bendrosios taisyklės) 8 , 5 taisyklės 2 dalyje nustatyti privalomi elementai ir duomenys apie kokybę, gerą vardą ir savybes, kaip nustatyta tų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje, taip pat įvertinti, ar paskelbimas yra susijęs su produktu, kuriam Sąjungoje šiuo metu suteikta geografinės nuorodos apsauga. Toks įvertinimas turi būti atliktas per ne ilgiau kaip keturis mėnesius ir neturi apimti kitų specialiųjų Sąjungos nuostatų dėl produktų pateikimo į rinką, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos standartų, prekybos standartų ir maisto ženklinimo standartų laikymosi įvertinimo.

(2)Jei remdamasi pagal 1 dalį atliktu vertinimu Komisija laikosi nuomonės, kad toje dalyje nustatytos sąlygos yra prima facie įvykdytos, ji Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbia geografinę nuorodą, kuriai siūloma suteikti Sąjungos apsaugą, nurodydama produkto tipą ir kilmės šalį.

(3)Jei remdamasi pagal 1 dalį atliktu vertinimu Komisija laikosi nuomonės, kad toje dalyje nustatytos sąlygos nėra įvykdytos, ji priima sprendimą nesuteikti apsaugos geografinei nuorodai ir paskelbia įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jei produktai nepatenka į 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų kompetencijos sritį, Komisija, netaikydama 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima sprendimą dėl geografinių nuorodų.

Remdamasi Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalimi, Komisija per vienų metų laikotarpį nuo pranešimo apie tarptautinę registraciją pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį gavimo Tarptautiniam biurui praneša apie atsisakymą pripažinti atitinkamą registraciją Sąjungos teritorijoje.

5 straipsnis
Prieštaravimo procedūra dėl Tarptautiniame registre registruotų trečiosios šalies geografinių nuorodų

(1)Per du mėnesius nuo geografinės nuorodos pavadinimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės arba trečiosios šalies, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, valdžios institucijos arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs Sąjungoje ar trečiojoje šalyje, išskyrus kilmės Susitariančiąją Šalį, gali viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų pateikti prieštaravimą Komisijai.

(2)Toks prieštaravimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei jis yra pateiktas per 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir jei jame prieštaraujama dėl vieno ar daugiau iš šių dalykų:

(a)Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra panaši į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės;

(b)Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda visiškai arba iš dalies sutampa su Sąjungoje jau saugoma geografine nuoroda ir faktiškai negalima aiškiai atskirti geografinės nuorodos, kurią siūloma saugoti, ir geografinės nuorodos, kuri jau yra saugoma Sąjungoje, vietinio ir tradicinio naudojimo ir pateikimo sąlygų, atsižvelgiant į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir neklaidinti vartotojų;

(c)Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsauga Sąjungoje pažeistų ankstesnę prekių ženklo teisę;

(d)siūloma geografinės nuorodos apsauga keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo teisės išimtiniam pobūdžiui arba produktų, kurie buvo teisėtai tiekiami rinkai ne mažiau kaip penkerius metus iki geografinės nuorodos pavadinimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 4 straipsnio 2 dalį, ekonominei vertei;

(e)Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda yra susijusi su produktu, kuriam ES šiuo metu neteikia geografinių nuorodų apsaugos;

(f)pavadinimas, kurį prašoma registruoti, Sąjungos teritorijoje yra bendrinis pavadinimas.

(3)2 dalyje nurodytas prieštaravimo priežastis įvertina Komisija, atsižvelgdama į jų poveikį Sąjungos teritorijai ar jos daliai.

6 straipsnis
Sprendimas suteikti Sąjungos apsaugą Tarptautiniame registre registruotoms trečiosios šalies geografinėms nuorodoms

(1)Jei Komisija prieštaravimo negauna arba jis yra nepriimtinas, jei reikia, ji atmeta gautus nepriimtinus prieštaravimus ir priima sprendimą suteikti apsaugą geografinei nuorodai, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

(2)Jei Komisija gauna priimtiną prieštaravimą, kaip nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, ji priima sprendimą dėl to, ar vertėtų suteikti apsaugą Tarptautiniame registre registruotai geografinei nuorodai priimdama įgyvendinimo aktą pagal 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jei produktai nepatenka į 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų kompetencijos sritį, Komisija, netaikydama 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima sprendimą dėl geografinių nuorodų.

(3)Sprendime suteikti apsaugą geografinei nuorodai, laikantis 1 ir 2 dalies nuostatų, nurodoma suteiktos apsaugos taikymo sritis ir pasirinktinai su Ženevos aktu suderintos sąlygos, ir, visų pirma, suteikiamas konkretus pereinamasis laikotarpis, kaip nurodyta Ženevos akto 17 straipsnyje ir Bendrųjų taisyklių 14 taisyklėje.

(4)Remdamasi Ženevos akto 15 straipsnio 1 dalimi, Komisija per vienerių metų laikotarpį nuo tarptautinės registracijos pagal Ženevos akto 6 straipsnio 4 dalį gavimo praneša Tarptautiniam biurui apie atsisakymą pripažinti atitinkamą tarptautinę registraciją Sąjungos teritorijoje.

7 straipsnis
Geografinių nuorodų naudojimas

(1)Remiantis 6 straipsniu Komisijos priimti įgyvendinimo aktai taikomi nepažeidžiant kitų specialių Sąjungos nuostatų, susijusių su produktų pateikimu rinkai, visų pirma nuostatų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo, sanitarijos ir fitosanitarijos standartų ir maisto produktų ženklinimo. Prisijungdama prie Ženevos akto Komisija Tarptautiniam biurui atitinkamai praneša apie šias naudojimo sąlygas.

(2)Atsižvelgiant į 1 dalį, pagal šį reglamentą saugomas geografinės nuorodas gali naudoti bet kuris ūkio subjektas, kuris parduodantis produktą laikydamasis tarptautinės registracijos reikalavimų.

8 straipsnis
Trečiosios šalies geografinės nuorodos, registruotos Tarptautiniame registre, panaikinimas

Komisija gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios šalies ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu gali priimti įgyvendinimo aktus dėl Tarptautiniame registre registruotos geografinės nuorodos apsaugos Sąjungoje panaikinimo, kai nustatoma viena ar kelios iš šių aplinkybių:

(a)geografinei nuorodai nebesuteikiama apsauga kilmės Susitariančiojoje Šalyje;

(b)geografinė nuoroda nebėra registruota Tarptautiniame registre;

(c)nebeužtikrinama atitiktis Bendrųjų taisyklių 5 taisyklės 2 punkte nustatytiems privalomiems elementams arba tų taisyklių 5 taisyklės 3 dalyje nustatytiems duomenims dėl kokybės, gero vardo arba savybių.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija nedelsdama praneša Tarptautiniam biurui apie geografinės nuorodos tarptautinės registracijos, kuri buvo panaikinta laikantis pirmos dalies nuostatų, pripažinimą negaliojančia Sąjungos teritorijoje.

9 straipsnis
Santykis su prekių ženklais

(1)Geografinės nuorodos apsauga nedaro poveikio ankstesnio prekių ženklo, kurį prašoma registruoti arba kuris yra sąžiningai registruotas, arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant Sąjungos teritorijoje, galiojimui.

(2)Tarptautiniame registre registruota geografinė nuoroda nesaugoma Sąjungos teritorijoje, jei atsižvelgiant į prekių ženklo gerą vardą ir žinomumą bei jo naudojimo trukmę minėtos geografinės nuorodos apsauga Sąjungos teritorijoje galėtų klaidinti vartotoją dėl tikrojo produkto tapatumo.

(3)Nepažeidžiant 2 dalies, ankstesnis prekių ženklas, kurį prašoma registruoti arba kuris yra sąžiningai registruotas, arba įsigaliojo sąžiningai jį naudojant Sąjungos teritorijoje, jei jo naudojimas pažeistų geografinės nuorodos apsaugą, gali būti toliau naudojamas ir jo naudojimas atitinkamam produktui pratęstas, nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, su sąlyga, kad nenustatyta jokių jo negaliojimo ar panaikinimo priežasčių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1001 9 . Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir geografinę nuorodą, ir atitinkamą prekių ženklą.

10 straipsnis
Apsauga pereinamuoju laikotarpiu

(1)Valstybės narės, kurios specialiosios sąjungos narėmis tapo dar iki Sąjungos prisijungimo prie Ženevos akto, gali suteikti geografinių nuorodų apsaugą trečiajai šaliai, kuri yra 1958 m. Lisabonos susitarimo arba to susitarimo, peržiūrėto 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir iš dalies pakeisto 1979 m. rugsėjo 28 d., susitariančioji šalis, per nacionalinę apsaugos sistemą nuo Sąjungos tapimo Ženevos akto susitariančiąja šalimi datos, jei geografinės nuorodos tą datą yra registruotos Specialiosios sąjungos sistemoje arba nuo datos, kurią Komisija praneša valstybei narei apie geografinės nuorodos tarptautinę registraciją Tarptautiniame registre.

Tokios nacionalinės apsaugos sistemos nustoja galioti sprendimo dėl apsaugos suteikimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną arba tarptautinės registracijos galiojimo pabaigos dieną.

(2)Jei trečiosios šalies nuoroda nėra registruota pagal šį reglamentą, visa atsakomybė už tokios nacionalinės apsaugos pasekmes tenka atitinkamai valstybei narei.

(3)Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal 1 dalį, daro poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

11 straipsnis
Mokesčiai

Mokesčius, mokėtinus pagal Ženevos akto 7 straipsnį, kaip nurodyta Bendrosiose taisyklėse, dėl Tarptautiniam biurui pateikiamos geografinės nuorodos tarptautinės registracijos Tarptautiniame registre paraiškos ir mokesčius už išrašų ar pažymų išdavimą arba kitos informacijos apie tarptautinės registracijos turinį pateikimą moka geografinės nuorodos kilmės valstybė narė.

Tai neužkerta kelio valstybei narei priimti sprendimo siekti, kad pirmoje pastraipoje nurodytas sumas kompensuotų geografine nuoroda, kurios tarptautinės registracijos prašoma, besinaudojanti gamintojų grupė arba atskiras gamintojas.

12 straipsnis
Specialus finansinis įnašas

Jei specialiosios sąjungos pajamos gaunamos iš Ženevos akto 24 straipsnio 2 dalies v punkte nurodytų šaltinių, Sąjunga gali mokėti specialų įnašą neviršydama šiam tikslui metiniame Sąjungos biudžete numatytų priemonių.

13 straipsnis
Komitetų procedūra

(1)Kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011, Komisijai dėl toliau nurodytų produktų padeda atitinkami komitetai:

(a)vyno sektoriaus produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 92 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, – to reglamento 229 straipsniu įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas;

(b)aromatizuotų vyno produktų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 251/2014 10 3 straipsnyje, – to reglamento 34 straipsniu įsteigtas Aromatizuotų vyno produktų komitetas;

(c)spiritinių gėrimų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 11 2 straipsnyje, – to reglamento 25 straipsniu įsteigtas Spiritinių gėrimų komitetas;

(d)produktų, patenkančių į Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 2 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, – to reglamento 57 straipsniu įsteigtas Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas.

(2)Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

14 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

(1)    OL C […], […], p. […].

(2)     http://www.wipo.int/edocs/lexdocs/treaties/en/lisbon/trt_lisbon_009en.pdf .

(3)    OL L […], […], p. […].

(4)     http://www.wipo.int/export/sites/www/lisbon/en/legal_texts/lisbon_agreement.pdf .

(5)    2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(6)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(7)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8)    Pagal Lisabonos susitarimą ir Lisabonos susitarimo Ženevos aktą parengtos Bendrosios taisykles, kurias 2017 m. spalio 11 d. priėmė Lisabonos sąjungos asamblėja, http://www.wipo.int/meetings/en/doc_details.jsp?doc_id=376416 , Doc. WIPO A/57/11, 2017 m. spalio 11 d.

(9)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017 07 16, p. 1).

(10)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

(11)    2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).