EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 04 24

COM(2018) 229 final

2018/0109(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

a) Nuostata, kuria nukrypstama nuo įpareigojimo iškrauti laimikį

b) 2017 ir 2018 m. žvejybos galimybių perkėlimas

Tarybos reglamentu (ES) 2018/120 15 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127. Remiantis ICCAT rekomendacijos 16-05 4 punktu, BLSK sumažintas 3 %, palyginti su 2017 m. patvirtintu BLSK.

c) Deleguotieji įgaliojimai

Šio reglamento 34 straipsnyje nustatytas išsamus atvejų, kuriems prašoma suteikti deleguotuosius įgaliojimus, kad būtų galima atsižvelgti į dažnus ICCAT priimtų rekomendacijų pokyčius, sąrašas. Pagrindinius veiksnius, kuriais remiantis galima paaiškinti tame sąraše nurodytus atvejus, kuriems prašoma suteikti deleguotuosius įgaliojimus, galima apibendrinti taip:

a) plano trukmė – 15 metų, tačiau tai nereiškia, kad susitariančiosios šalys nesieks kuo greičiau atkurti biomasės ir užtikrinti, kad ištekliai atitiktų saugias biologines ribas, stengdamosi biologinius plano tikslus pasiekti kuo greičiau. Iš atitinkamos patirties matyti, kad priimtas priemones, visų pirma technines ir kontrolės priemones, po kelerių metų reikia sugriežtinti, ypač tuo atveju, kai tendencijos rodo, kad nėra artėjama prie išteklių atkūrimo tikslų ir kad ištekliai neatsikuria numatytu tempu. Todėl gali reikėti trumpuoju laikotarpiu įgyvendinti konkrečius bei reguliarius pakeitimus ir paprašyti juos priimti skubos tvarka;

b) patirtis įgyvendinant tiek ICCAT, tiek kitų organizacijų priimtus išteklių atkūrimo planus, rodo, kad tų planų tekstas keičiamas gana dažnai ir kad tokiais atvejais būtina, jog taisyklės visiškai įsigaliotų pakankamai skubiai. Pavyzdžiui, 2006 m. ICCAT rekomenduoto paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano tekstas pakeistas 6 kartus (2006, 2008, 2010, 2012, 2014 ir 2017 m.).

2018/0109 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 16 , yra garantuoti, kad jūrų gyvieji biologiniai ištekliai būtų naudojami užtikrinant tvarias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas;

(2)Sąjunga yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) šalis;

(3)2016 m. Vilamoroje (Portugalija) vykusiame metiniame susirinkime ICCAT susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai (toliau – KSŠ) pripažino, kad būtina ištaisyti nerimą keliančią Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) padėtį. Tuo tikslu ICCAT, atsižvelgdama į tai, kad dėl dabartinės Viduržemio jūroje esančių paprastųjų durklažuvių išteklių populiacijos biologinių charakteristikų, struktūros ir dinamikos jų biomasė, net jei būtų priimtos radikalios ir skubios valdymo priemonės (visiškas žvejybos draudimas), trumpuoju laikotarpiu nepasiektų dydžio, galinčio užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY), priėmė išteklių atkūrimo planą, galiojantį nuo 2017 iki 2031 m. Išanalizavusi Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto (toliau – SCRS) pateiktas mokslines rekomendacijas, 20-ajame neeiliniame susirinkime ICCAT priėmė rekomendaciją dėl išteklių atkūrimo plano. Ta rekomendacija 16-05 17 įsigaliojo 2017 m. birželio 12 d. ir yra privaloma Sąjungai;

(4)Sąjunga 2016 m. gruodžio mėn. raštu pranešė ICCAT sekretoriatui, kad tam tikros Rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės, visų pirma susijusios su žvejybos draudimo laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos kvotų paskirstymu, įsigalios 2017 m. sausio mėn. Visos kitos Rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės turėtų būti įtrauktos į Sąjungos priimsimą išteklių atkūrimo planą;

(5)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 straipsnio 2 dalimi, Sąjungos pozicija regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiama patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (net jei nustatytas terminas – 2031 m.), ir tikslo sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai, kartu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 29 bei 33 straipsnius skatinant sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams;

(6)išteklių atkūrimo plane atsižvelgiama į įvairių žvejybos įrankių tipų ir žvejybos būdų ypatumus. Įgyvendindamos išteklių atkūrimo planą, Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti skatinti priekrantės žvejybos veiklą ir mažesnį poveikį aplinkai darančių selektyviosios žvejybos įrankių ir būdų, įskaitant tradicinės ir smulkiosios žvejybos įrankius ir būdus, naudojimą, tokiu būdu prisidėdamos prie deramo vietos ekonomikos dalyvių gyvenimo lygio užtikrinimo;

(7)Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 apibrėžtas terminas „mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis“. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, Sąjungos teisėje vartojamo termino „mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis“ sąvoka turėtų atitikti ICCAT vartojamo termino „mažiausias dydis“ sąvoką;

(8)sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, pagal ICCAT rekomendacijos 16-05 17 punktą turės būti išmetamos į jūrą, išskyrus atvejus, kai neviršijamas valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatytas priegaudos limitas. Kad Sąjunga galėtų laikytis ICCAT nustatytų tarptautinių įsipareigojimų, Deleguotajame reglamente (ES) 2018/191 numatytos nuostatos, kuriomis leidžiama, sužvejojus Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių, nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/191 įgyvendinamos tam tikros ICCAT rekomendacijos 16-05, kuria nustatomas įpareigojimas išmesti į jūrą paprastąsias durklažuves, laikomas paskirtą kvotą ir (arba) didžiausią leidžiamos priegaudos kiekį viršijusiuose laivuose, nuostatos. Į to deleguotojo reglamento taikymo sritį patenka ir mėgėjų žvejybą vykdantys laivai;

(9)atsižvelgiant į tai, kad išteklių atkūrimo planu bus įgyvendinta ICCAT rekomendacija 16-05, Reglamento (ES) 2017/2107 nuostatos dėl Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių turėtų būti išbrauktos;

(10)žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais veikla praeityje sparčiai plėtėsi – didėjo žvejybos pastangos, nebuvo užtikrinamas pakankamas selektyvumas. Nekontroliuojama šios veiklos plėtra kėlė rimtą pavojų tikslinėms rūšims, todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/98 18 uždrausta tokiu būdu žvejoti toli migruojančių rūšių žuvis, įskaitant paprastąsias durklažuves;

(11)siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi, buvo priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN žvejyba). Visų pirma Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 19 nustatyta Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 20 nustatytos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 21 nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Į tuos reglamentus jau įtraukta nemažai ICCAT rekomendacijoje 16-05 nustatytų priemonių. Todėl tų nuostatų į šį reglamentą įtraukti nebūtina;

(12)frachtavimo susitarimuose savininko, frachtuotojo ir vėliavos valstybės santykiai dažnai nėra aiškiai nustatyti, todėl kai kurie NNN žvejybą vykdantys žvejybos laivai piktnaudžiauja žvejybos laivų frachtavimo susitarimais, kad išvengtų kontrolės. Frachtavimas draudžiamas Reglamentu (ES) 2016/1627 22 , kuriuo nustatomas daugiametis paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje atkūrimo planas. Todėl siekiant nustatyti prevencinę atkuriamų išteklių apsaugos priemonę ir užtikrinti derėjimą su Sąjungos teise, panašų draudimą tikslinga nustatyti ir daugiamečiame Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plane;

(13)siekiant sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių žvejams ir užtikrinti, kad taisyklės būtų visiems priimtinos, ICCAT rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos Sąjungos teisės aktais;

(14)siekiant Sąjungos teisės aktais skubiai įgyvendinti būsimus ICCAT rekomendacijų pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais keičiami šio reglamento priedai ir šio reglamento 34 straipsnio 1 dalyje išvardytos nuostatos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 23 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(15)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su valstybių narių teikiama metine šio reglamento įgyvendinimo ataskaita. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 24 ;

(16)šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai nedaro poveikio būsimų ICCAT rekomendacijų įgyvendinimui Sąjungos teisės aktais, taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

(17)Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 25 II priede leidžiama iš paprastąsias durklažuves žvejojančių laivų užmesti arba juose laikyti ne daugiau kaip 3 500 kabliukų, o ICCAT rekomendacijoje 16-05 – ne daugiau kaip 2 500 kabliukų. Kad ta rekomendacija būtų tinkamai įgyvendinta Sąjungos teisės aktais, būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006;

(18)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107 26 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytos tam tikros Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms taikomos techninės ir kontrolės priemonės. Šiuo reglamentu perkeliamos ICCAT priimtos Rekomendacijoje 16-05 nustatytos priemonės yra griežtesnės arba konkretesnės, todėl labiau padeda atkurti šiuos išteklius. Todėl Reglamento (ES) 2017/2107 III skyriaus 2 skirsnis turėtų būti išbrauktas ir pakeistas šiame reglamente nustatytomis priemonėmis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga 2017–2031 m. įgyvendina Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomenduotą daugiametį Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių (Xiphias gladius) išteklių atkūrimo planą (toliau – išteklių atkūrimo planas).

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)    Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems Sąjungos laivams, kurie:

i)vykdo paprastųjų durklažuvių žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone Viduržemio jūroje arba

ii)perkrauna (ir už ICCAT konvencijos rajono ribų) Viduržemio jūroje sužvejotas paprastąsias durklažuves; 

b)    trečiųjų valstybių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems trečiųjų valstybių laivams, kurie vykdo paprastųjų durklažuvių žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse Viduržemio jūroje;

c)    trečiųjų valstybių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kuriuose laikomos Viduržemio jūroje sužvejotos paprastosios durklažuvės ar iš tų durklažuvių pagaminti žvejybos produktai, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose.

3 straipsnis
Tikslas

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalies, šio reglamento tikslas – garantuoti, kad Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių biomasė ne vėliau kaip 2031 m. pasiektų tokį lygį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, o tikimybė pasiekti tą tikslą būtų ne mažesnė nei 60 %.

4 straipsnis
Ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais

Šio reglamento nuostatos papildo toliau nurodytų reglamentų nuostatas arba, jei taip numatyta tuose reglamentuose, šio reglamento nuostatomis nuo jų nukrypstama:

(1)Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 27 , nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 28 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107 29 , kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone.

5 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą;

(2)Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

(3)ICCAT konvencijos rajonas – visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys;

(4)Viduržemio jūra – Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos;

(5)KSŠ – ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, bendradarbiaujantys subjektai arba žvejybos subjektai;

(6)žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

(7)specialusis žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone ar pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis konkrečiais įrankiais vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

(8)žvejybos galimybė – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė žvejoti, išreikšta laimikiu ir (arba) žvejybos pastangomis;

(9)ištekliai – jūrų biologiniai ištekliai konkrečiame valdymo rajone;

(10)žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, arba iš jų gauti produktai;

(11)išmetamas į jūrą laimikis – sužvejotas laimikis, kuris išmetamas atgal į jūrą;

(12)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

(13)laivų stebėjimo sistemos duomenys – žvejybos laivo identifikavimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai perduoda vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui;

(14)iškrovimas – bet kokio žvejybos produktų kiekio pirminis iškrovimas iš žvejybos laivo į krantą;

(15)perkrovimas – visų ar dalies laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą laivą;

(16)frachtavimas – susitarimas, pagal kurį su valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu apibrėžtą laiką, nekeičiant vėliavos, gali naudotis veiklos vykdytojas kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje;

(17)didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

(18)ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinės žuvų rūšies, pritvirtintais kabliukais;

(19)kabliukas – lenktas aštrus plieninės vielos elementas;

(20)meškerė – žvejų naudojamas meškerykotis su valu, suvyniotu ant tam skirto sukamojo įtaiso (ritės).

II ANTRAŠTINĖ DALIS
VALDYMO, TECHNINĖS IŠSAUGOJIMO IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS
Valdymo priemonės

6 straipsnis
Žvejybos pastangos

1.Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos pastangos atitiktų jos turimas Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybos galimybes.

2.Nepanaudotas kvotas perkelti draudžiama.

7 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas

1.Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį paskirstydamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams, atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą, ir stengiasi teikti paskatas Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems selektyviosios žvejybos įrankius arba taikantiems žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai.

2.Kiekviena valstybė narė numato, kokią jos paprastųjų durklažuvių kvotos dalį bus galima sužvejoti kaip priegaudą, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos žuvys.

8 straipsnis
Pajėgumo apribojimai

1.Per visą išteklių atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį žvejybos laivams taikomi pajėgumo apribojimai pagal žvejybos įrankių tipą. Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių pagal žvejybos įrankių tipą, pasirinkdamos vieną iš šių rodiklių (atsižvelgiant į tai, kurią priemonę taikant gaunamas mažesnis skaičius):

(a)vidutinį metinį savo laivų, kurie 2013–2016 m. laikotarpiu žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo arba iškrovė Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių arba

(b)savo žvejybos laivų, kurie 2016 m. žvejojo, laikė laive, perkrovė, transportavo arba iškrovė Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skaičių.

2.Valstybės narės 2018–2019 m. gali taikyti 5 % nuokrypį nuo 1 dalyje nurodyto pajėgumo limito.

3.Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos apriboti su jų vėliava plaukiojančių ir leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčių žvejybos laivų skaičių.

9 straipsnis
Metiniai žvejybos planai

1.Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai savo žvejybos planus. Tokie planai parengiami pagal ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gaires ir juose pateikiama išsami informacija apie Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, paskirtą pagal žvejybos įrankių tipą, įskaitant, kai taikoma, vykdant mėgėjų žvejybą sužvejojamų durklažuvių ir durklažuvių priegaudos kvotas.

2.Komisija surenka 1 dalyje nurodytus planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. Komisija Sąjungos žvejybos planą perduoda ICCAT sekretoriatui.

2 SKYRIUS
Techninės išsaugojimo priemonės

1 skirsnis
Žvejybos sezonas

10 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.    Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės nei kaip tikslinė rūšis, nei kaip priegauda negali būti žvejojamos, laikomos laive, perkraunamos ir iškraunamos kasmet nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.

2.Siekiant apsaugoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kasmet nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. žvejybos draudimo laikotarpis taikomas Viduržemio jūros ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) ūdomis žvejojantiems laivams.

3.Valstybės narės stebi, ar 1 ir 2 dalyse nurodyti žvejybos draudimai yra veiksmingi, ir kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo pateikia Komisijai visą susijusią informaciją apie atitinkamas kontrolės priemones, kurių buvo imtasi praėjusiais metais, ir atitinkamus inspektavimus, kurie praėjusiais metais buvo atlikti, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tose dalyse nustatytų draudimų. Kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 skirsnis
Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, atsitiktinis laimikis, priegauda

11 straipsnis
Mažiausias Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, draudžiama kaip tikslinę rūšį arba kaip priegaudą žvejoti (įskaitant mėgėjų žvejybą), laikyti laive, perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti paprastąsias durklažuves, kurių: 

(a)ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 100 cm arba

(b)gyvasis svoris mažesnis nei 11,4 kg, o be žiaunų ir išdarinėtų durklažuvių svoris – mažesnis nei 10,2 kg.

2.Leidžiama laikyti laive, iškrauti, perkrauti arba pirmoje transporto priemonėje po iškrovimo vežti tik neapdorotus paprastųjų durklažuvių egzempliorius (nepašalinus jokios išorinės dalies) arba egzempliorius be žiaunų ir išdarinėtus.

12 straipsnis
Paprastųjų durklažuvių, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, atsitiktinė priegauda

Nepaisant 11 straipsnio 1 dalies, paprastųjų durklažuvių žvejybos veiklą vykdantiems žūklės laivams galima laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti atsitiktinai sužvejotas paprastąsias durklažuves, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, jei jų kiekis (pagal svorį arba žuvų vienetais) sudaro ne daugiau kaip 5 % bendro tų laivų paprastųjų durklažuvių laimikio.  

13 straipsnis
Priegauda

1.Paprastųjų durklažuvių priegauda bet kuriuo metu po žvejybos operacijos negali viršyti bendro laive laikomo ūdomis sužvejotų paprastųjų durklažuvių laimikio (pagal svorį arba žuvų vienetais).

2.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, paprastųjų durklažuvių žvejybos veiklos nevykdančiuose žūklės laivuose laikomų paprastųjų durklažuvių kiekis (pagal svorį arba žuvų vienetais) negali viršyti valstybių narių metiniuose žvejybos planuose nustatytos bendro laive laikomo laimikio dalies, kurią gali sudaryti priegauda.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną paprastąją durklažuvę. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos gyvos paprastosios durklažuvės būtų paleidžiamos ir kad tam būtų sudarytos palankesnės sąlygos. 

4.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, jei vėliavos valstybei narei skirta kvota yra išnaudota, visos sužvejotos gyvos paprastosios durklažuvės paleidžiamos. 

5.Jei vėliavos valstybei narei skirta kvota yra išnaudota, negyvos paprastosios durklažuvės yra iškraunamos neapdorotos ir neperdirbtos, jos yra konfiskuojamos ir dėl jų imamasi atitinkamų tolesnių veiksmų. Pagal 21 straipsnį valstybės narės Komisijai kasmet teikia informaciją apie tokių negyvų paprastųjų durklažuvių kiekį, o Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

3 skirsnis
Techninės žvejybos įrankių charakteristikos

14 straipsnis
Techninės žvejybos įrankių charakteristikos

1.Didžiausias kabliukų, kuriuos gali užmesti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantys žvejybos laivai arba kuriuos galima laikyti tokiuose laivuose, skaičius yra 2 500.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivuose, kurių reisai trunka ilgiau nei 2 dienas, leidžiama laikyti papildomus 2 500 neparuoštų naudoti atsarginių kabliukų.

3.Kabliukas turi būti bent 7 cm ilgio.

4.Pelaginės ūdos negali būti ilgesnės nei 30 jūrmylių (55,56 km).

3 SKYRIUS
Kontrolės priemonės

1 skirsnis
Laivų registras

15 straipsnis
Žvejybos leidimai

1.Valstybės narės, laikydamosi Reglamento (ES) 2017/2403 nuostatų, išduoda leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves šiems su jų vėliava plaukiojantiems laivams:

(a)Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves žvejojantiems žvejybos laivams,

(b)Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves kaip priegaudą sužvejojantiems žvejybos laivams ir

(c)mėgėjų žvejybą vykdantiems laivams.

2.Valstybės narės specialųjį žvejybos leidimą išduoda Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves harpūnais ar pelaginėmis ūdomis žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

3.Tik laikantis 16 ir 17 straipsniuose nustatytos procedūros į laivų ICCAT registrą įtrauktiems Sąjungos laivams leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves.

4.Kad galėtų gauti ICCAT leidimą žvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, valstybių narių suteiktą leidimą turintys dideli žvejybos laivai privalo būti įregistruoti žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra didesnis nei 20 metrų, ICCAT registre.

16 straipsnis
Informacija apie laivus, turinčius leidimą einamaisiais metais žvejoti paprastąsias durklažuves ir ilgapelekius tunus

1.Valstybės narės kasmet elektroniniu būdu pateikia Komisijai ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu šią informaciją:

a)ne vėliau kaip sausio 1 d. – informaciją apie žūklės laivus, plaukiojančius su jų vėliava ir turinčius leidimą sužvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, įskaitant kaip priegaudą ir kaip mėgėjų žvejybos laimikį. Kasmet ne vėliau kaip sausio 15 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui;

b)ne vėliau kaip kovo 1 d. – informaciją apie žūklės laivus, plaukiojančius su jų vėliava ir turinčius leidimą žvejoti Viduržemio jūros ilgapelekius tunus. Kasmet ne vėliau kaip kovo 15 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2.1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija apie žūklės laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 30 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro I priede.

3.Be 2 dalyje nurodytos informacijos, valstybės narės ne vėliau kaip per 30 dienų papildomai praneša Komisijai apie visus 1 dalyje nurodytos informacijos apie žūklės laivus papildymo, išbraukimo ar pakeitimo atvejus. Komisija ne vėliau kaip per 45 dienas nuo informacijos apie tuos žūklės laivus papildymo, išbraukimo ar pakeitimo datos apie tai informuoja ICCAT sekretoriatą.

4.Pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį Komisija prireikus per metus keičia 1 dalyje nurodytą informaciją apie žūklės laivus – atnaujintą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui.

17 straipsnis
Mokslinė informacija apie laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais harpūnais arba pelaginėmis ūdomis žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves

1.Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės elektroniniu būdu pateikia Komisijai šią informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius žūklės laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

(a)laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, nurodomas registracijos numeris be valstybės inicialų);

(b)Sąjungos laivyno registro numerį, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 I priede;

(c)numerį ICCAT registre.

2.1 dalyje nurodyta informacija pateikiama naujausios redakcijos ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

3.Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 skirsnis
Stebėjimas ir priežiūra

18 straipsnis
Laivų stebėjimo sistema

1.Sąjungos žvejybos laivuose, įtrauktuose į laivų ICCAT registrą ir turinčiuose leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, ir trečiųjų valstybių laivuose, turinčiuose leidimą Sąjungos vandenyse žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 12 metrų, turi būti įrengtas visiškai veikiantis įtaisas, reguliariais intervalais perduodantis geografinių koordinačių duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnį ir taip leidžiantis laivų stebėjimo sistemai (LSS) automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti.

2.Kontrolės tikslais žūklės laivų, turinčių leidimus žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, LSS duomenų perdavimas nenutraukiamas ir laivams esant uoste.

3.Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai tikruoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai perduotų LSS pranešimus, gaunamus iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų. Komisija tuos pranešimus elektroniniu būdu persiunčia ICCAT sekretoriatui.

4.Valstybės narės užtikrina, kad:

(a)LSS pranešimai, gaunami iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, Komisijai būtų perduodami bent kas dvi valandas;

(b)techninio LSS sutrikimo atveju alternatyvūs pranešimai, gaunami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnio 1 dalį iš su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, Komisijai būtų perduodami per 24 valandas nuo tada, kai tuos pranešimus gauna jų žvejybos stebėjimo centrai;

(c)Komisijai perduodami pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalųjį identifikatorių), siekiant išvengti pakartotinio siuntimo;

(d)Komisijai perduodami pranešimai atitiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

5.Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

19 straipsnis
Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas

Sąjungos žvejybos laivų frachtavimas Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms žvejoti yra draudžiamas.

20 straipsnis
Pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams skirtos nacionalinės stebėtojų programos

1.Kiekviena vėliavos valstybė narė, turinti Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kvotą, įgyvendina Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams skirtą nacionalinę stebėtojų programą pagal šį straipsnį. Nacionalinė stebėtojų programa privalo atitikti I priede nustatytus minimaliuosius standartus.

2.Kiekviena atitinkama valstybė narė užtikrina, kad nacionaliniai moksliniai stebėtojai būtų įlaipinti į ne mažiau kaip 20 % Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų. Procentinė aprėptis bus matuojama žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimų ar reisų skaičiumi.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu kyla ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, valstybė narė gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą. Tuo alternatyviu metodu turi būti užtikrinama aprėptis, panaši į nurodytąją 2 dalyje, ir lygiavertis duomenų surinkimas. Atitinkama valstybė narė nepagrįstai nedelsdama Komisijai pateikia išsamią informaciją apie alternatyvų metodą.

4.Komisija išsamią informaciją apie 3 dalyje nurodytą alternatyvų metodą nedelsdama pateikia ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, kad šis jį įvertintų. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija.

5.Valstybės narės nacionaliniams stebėtojams išduoda oficialų tapatybės nustatymo dokumentą.

6.Valstybės narės reikalauja, kad moksliniai stebėtojai ne tik atliktų I priede nustatytas mokslinio stebėjimo užduotis, bet ir įvertintų bei pateiktų šiuos duomenis apie Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

(a)į jūrą išmetamų per mažo dydžio egzempliorių kiekį;

(b)regionui būdingą subrendusių žuvų dydį ir amžių;

(c)buveinių naudojimą siekiant palyginti galimybes sužvejoti paprastąsias durklažuves vykdant įvairių tipų žvejybą, įskaitant žvejybą tradicinėmis ir mezopelaginėmis ūdomis;

(d)žvejybos mezopelaginėmis ūdomis poveikį pagal laimikio sudėtį, CPUE eilutę, laimikio pasiskirstymą pagal dydį ir

(e)kas mėnesį įvertintą neršiančių durklažuvių ir žuvų, kuriomis pasipildo ištekliai, proporcinę dalį laimikyje.

7.Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal jų nacionalines mokslinių stebėtojų programas praėjusiais metais surinktą informaciją. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3 skirsnis
Laimikio kontrolė

21 straipsnis
Laimikio registravimas ir ataskaitų teikimas

1.Kiekvieno leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves turinčio laivo kapitonas tvarko žvejybos žurnalą pagal II priede nustatytus reikalavimus ir laivo žurnalo informaciją pateikia vėliavos valstybei narei.

2.Nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytiems valstybių narių ataskaitų teikimo įpareigojimams, valstybės narės kas ketvirtį pateikia Komisijai viso su jų vėliava plaukiojančių leidimą turinčių laivų sužvejoto Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikio ataskaitas. Šios ketvirčio ataskaitos pateikiamos ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus kiekvienam ketvirčiui (kasmet ne vėliau kaip balandžio 15 d., liepos 15 d., spalio 15 d. ir kitų metų sausio 15 d.). Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d., spalio 30 d. ir kitų metų sausio 30 d. Komisija persiunčia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

3.Be 1 dalyje nurodytos informacijos, kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės papildomai pateikia Komisijai šią informaciją apie Sąjungos žvejybos laivus, turėjusius leidimus praėjusiais metais pelaginėmis ūdomis ar harpūnais žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves:

(a)su žvejybos veikla susijusią informaciją, remiantis imties ar viso laivyno duomenimis, įskaitant:

i)    žvejybos laikotarpį (-ius) ir bendrą laivo žvejybos dienų skaičių per metus, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

ii)    geografinius rajonus pagal ICCAT statistinius stačiakampius, kuriuose laivas vykdė žvejybos veiklą, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

iii)    laivo tipą, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

iv)    laivo panaudotų kabliukų skaičių, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

v)    laivo panaudotų ūdų vienetų skaičių, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

vi)    bendrą visų laivo ūdų vienetų ilgį, informaciją pateikiant pagal tikslines žuvų rūšis ir rajonus;

(b)duomenis apie laimikį, informaciją pateikiant pagal mažiausius galimus laiko ir ploto lygmenis, įskaitant:

i)    laimikio pasiskirstymą pagal žuvų dydį ir, jei įmanoma, amžių;

ii)    kiekvieno laivo laimikį bei laimikio sudėtį;

iii)    žvejybos pastangas (vidutinį laivo žvejybos dienų skaičių, vidutinį kabliukų laive skaičių, vidutinį ūdų vienetų laive skaičių, vidutinį bendrą laivo ūdų ilgį).

4.Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

5.1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija pateikiama naujausios redakcijos ICCAT duomenų ir informacijos teikimo gairėse nustatytu formatu.

22 straipsnis
Informacija apie kvotos išnaudojimą ir žvejybos draudimą

1.Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, kai išnaudojama 80 % žvejybos tam tikro tipo įrankiais kvotos.

2.Kai suminis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių laimikis pasiekia 80 % nacionalinės kvotos, vėliavos valstybės narės laimikio duomenis Komisijai teikia kas savaitę.

4 skirsnis
Iškrovimas ir perkrovimas

23 straipsnis
Paskirtieji uostai

1.Sužvejotos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės (įskaitant durklažuvių priegaudą ir vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas durklažuves) be 30 straipsnyje nurodyto įsago iškraunamos tik paskirtuosiuose uostuose.

2.Kiekviena valstybė narė paskiria uostus, kuriuose vykdomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas iškrovimas, ir nurodo leidžiamą iškrovimo bei perkrovimo laiką ir vietas, taip pat tuose uostuose taikomas inspektavimo ir priežiūros procedūras.

3.Kasmet ne vėliau kaip vasario 15 d. valstybės narės Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet ne vėliau kaip kovo 1 d. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

24 straipsnis
Išankstinis pranešimas

1.Į šio reglamento 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis kaip 12 metrų, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas apie atvykimą siunčiamas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais arba žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketinama pasinaudoti, kompetentingai institucijai.

2.Į 16 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis kaip 12 metrų, kapitonai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, kompetentingai institucijai šią informaciją:

(a)planuojamą atvykimo laiką;

(b)apytikrį laive laikomų Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį ir

(c)informaciją apie geografinį rajoną, kuriame buvo sužvejotas laimikis.

3.Uosto valstybių narių institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

25 straipsnis
Perkrovimas

1.Sąjungos žvejybos laivams, kuriuose laikomos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės, bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.

2.Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 51, 52, 54 ir 57 straipsnių taikymui, žvejybos laivai Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose.

5 skirsnis
Inspektavimas

26 straipsnis
Metiniai inspektavimo planai

1.Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės Komisijai perduoda savo metinius inspektavimo planus. Inspektavimo planai rengiami remiantis:

(a)inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir standartais, nustatytais Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/17 31 , ir

(b)Viduržemio jūros paprastosioms durklažuvėms taikoma nacionaline kontrolės veiksmų programa, parengta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį.

2.Komisija surenka nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą. Tą planą kartu su 9 straipsnyje nurodytais metiniais žvejybos planais Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui, kad ICCAT juos patvirtintų.

27 straipsnis
ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

1.Jungtinio tarptautinio inspektavimo veikla vykdoma pagal III priede nustatytą ICCAT jungtinio tarptautinio inspektavimo sistemą (toliau – ICCAT sistema).

2.Valstybės narės, kurių žvejybos laivai turi leidimą žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje. Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.

3.Jei kuriuo nors metu konvencijos rajone Viduržemio jūroje paprastųjų durklažuvių žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 50 su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, ta valstybė narė paskiria inspektavimo laivą, kuris vykdo inspektavimą ir kontrolę Viduržemio jūroje visą tų laivų buvimo tame rajone laikotarpį. Tas įpareigojimas laikomas įvykdytu ir tuo atveju, jei inspektavimo laivą Viduržemio jūroje valstybės narės paskiria bendrai arba jei paskiriamas Sąjungos inspektavimo laivas.

4.Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkama valstybe nare, gali rengti jungtines inspektavimo programas, padedančias Sąjungai vykdyti įsipareigojimą pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių žvejybą, priima priemones, būtinas palankesnėms tų programų įgyvendinimo sąlygoms sudaryti, visų pirma susijusias su reikiamais žmogiškaisiais bei materialiniais ištekliais, laikotarpiais, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, ir geografiniais tų išteklių naudojimo rajonais.

5.Kasmet ne vėliau kaip gruodžio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša ICCAT sistemai įgyvendinti ateinančiais metais ketinamų skirti inspektorių vardus bei pavardes ir inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia metinį planą, pagal kurį Sąjunga įgyvendina ICCAT sistemą, ir kasmet ne vėliau kaip sausio 1 d. jį pateikia ICCAT sekretoriatui.

28 straipsnis
Inspektavimas pažeidimų atveju

1.Kiekviena vėliavos valstybė narė tuo atveju, jei su jos vėliava plaukiojantis laivas pažeidė šio reglamento nuostatas, imasi veiksmų pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad jos uostuose jai prižiūrint būtų vykdomas fizinis inspektavimas arba, jei su jos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas nėra viename iš jos uostų, inspektavimą vykdytų jos paskirtas asmuo.

4 SKYRIUS
Mėgėjų žvejyba

29 straipsnis
Valdymo priemonės

1.Kiekviena valstybė narė numato, kokią jos nacionalinės kvotos dalį sudarys mėgėjų žvejybos kvota, ir apie ją informuoja Komisiją, teikdama savo žvejybos planą pagal 9 straipsnį. Tokia nuostata užtikrinama, kad iš kvotos būtų išskaitomos visos negyvos žuvys.

2.Vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną paprastąją durklažuvę.

3.Valstybės narės imasi priemonių, būtinų kuo geriau užtikrinti, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos gyvos paprastosios durklažuvės būtų paleidžiamos.

4.Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotas Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves parduoti ir jomis prekiauti bet kokiu kitu būdu draudžiama.

30 straipsnis
Kontrolės priemonės

1.Leidimas žvejoti Viduržemio jūros paprastąsias durklažuves vykdant mėgėjų žvejybą suteikiamas tik laivams, iš kurių žvejojama meškerėmis.

2.Pagal 16 straipsnio 1 dalies a punktą ICCAT sekretoriatui pateikiama informacija apie leidimą turinčius mėgėjų žvejybos laivus apima:

a)laivo pavadinimą (jei pavadinimo nėra, nurodomas registracijos numeris be valstybės inicialų);

b) Sąjungos laivyno registro numerį, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 I priede;

c)ankstesnį laivo pavadinimą, jei taikoma;

d)bendrąjį laivo ilgį;

e)žvejybos laivo savininko (-ų) ir operatoriaus (ių) pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą.

3.Laimikio duomenys, įskaitant kiekvienos vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotos, laive laikomos ir iškrautos Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės gyvojo svorio ir ilgio (nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo) duomenis, registruojami ir pranešami pagal 21 straipsnį.

4.Viduržemio jūros paprastosios durklažuvės gali būti iškraunamos tik neapdorotos arba be žiaunų ir išdarinėtos, o jas iškrauti galima pagal 23 straipsnį paskirtame uoste arba kiekvieną egzempliorių paženklinus įsagu. Kiekviename įsage turi būti unikalus valstybės kodas ir tas įsagas turi būti apsaugotas nuo klastojimo.

5.Valstybės narės šio reglamento taikymo tikslais nustato ženklinimo įsagais programą ir tos programos specifikacijas įtraukia į šio reglamento 9 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus.

6.Valstybės narės leidžia naudoti įsagus tik tuo atveju, jei suminis laimikis neviršija joms skirtos kvotos.

7.Valstybės narės kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams ir 15 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos pateikia Komisijai metinę ženklinimo įsagais programos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija surenka informaciją iš valstybių narių ir kasmet likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ICCAT metinio susirinkimo dienos ją persiunčia ICCAT sekretoriatui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis
Metinė ataskaita

1.Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus ir, jei taikoma, visą papildomą informaciją.

2.Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą per mažo dydžio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių kiekį, taip pat apie visus aktualius tos srities mokslinius tyrimus.

3.Komisija surenka informaciją pagal 1 ir 2 dalis ir kasmet ne vėliau kaip spalio 15 d. ją perduoda ICCAT sekretoriatui.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formos reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 36 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

32 straipsnis
Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šiame reglamente nustatyto Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano veikimo ataskaitą.

33 straipsnis
Finansavimas

Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014, daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas laikomas daugiamečiu planu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje.

34 straipsnis
Pakeitimo tvarka

1.Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisės aktais įgyvendinti esamų ICCAT rekomendacijų pakeitimus arba papildomus elementus, kurie tampa privalomi Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant tų ICCAT rekomendacijų, Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

(a)9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 10 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti informacijos teikimo terminai;

(b)10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti žvejybos draudimo laikotarpiai;

(c)11 straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis;

(d)12 ir 13 straipsniuose nurodyti nuokrypių dydžiai;

(e)14 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos žvejybos įrankių techninės charakteristikos;

(f)22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta išnaudota kvotos procentinė dalis;

(g)informacija apie žūklės laivus, nurodyta 16 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1, 2, 3 bei 4 dalyse ir 23 straipsnio 3 dalyje, ir

(h)šio reglamento I, II ir III priedai.

2.Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai privalo būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų pakeitimų ir (arba) papildomų elementų įgyvendinimu Sąjungos teisės aktais.

35 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.34 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 34 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 34 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis
Komiteto procedūra

Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

37 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/2107 pakeitimai

Reglamento (ES) 2017/2107 20–26 straipsniai išbraukiami.

38 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 II priedo 6 punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

–„2. 2 500 kabliukų vienam durklažuves (Xyphias gladius) žvejojančiam laivui, kurio sužvejotų durklažuvių gyvasis svoris po rūšiavimo sudaro ne mažiau kaip 70 % laimikio gyvojo svorio.“

39 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(3)    1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(4)    ICCAT susitariančiosios šalys, bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai.

(5)    2017 m. lapkričio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/191, kuriuo dėl Viduržemio jūros durklažuvių išteklių iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/98 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo pagal Tarptautinę konvenciją dėl Atlanto tunų apsaugos (OL L 36, 2018 2 9, p. 13).

(6)    2017 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/127, kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 24, 2017 1 28, p. 1).

(7)    2017 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1398, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2017/127 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis (OL L 199, 2017 7 29, p. 2).

(8)    OL L 409, 2006 12 30, p. 11, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Reglamentu (ES) 2015/2102 (OL L 308, 2015 11 25, p. 1).

(9)    OL L 315, 2017 11 30, p. 1.

(10)    OL L 199, 2017 7 29, p. 2.

(11)    2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).

(12)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(13)    2017 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/127, kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 24, 2017 1 28, p. 1).

(14)    2017 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1398, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2017/127 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis (OL L 199, 2017 7 29, p. 2).

(15)    2018 m. sausio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/120, kuriuo 2018 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/127 (OL L 27, 2018 1 31, p. 1).

(16)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(17)    2016 m. ICCAT metiniame susirinkime priimta ICCAT rekomendacija 16-05, kuria pakeičiama Rekomendacija [13-04] ir nustatomas daugiametis Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo planas.

(18)    1998 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1239/98, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 894/97, nustatantį tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 171, 1998 6 17, p. 1).

(19)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(20)    2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(21)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(22)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(23)    2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(24)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(25)    2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(26)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

(27)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1);

(28)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(29)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

(30)    OL L 34, 2017 2 9, p. 9.

(31)    2018 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/17, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/156/ES, kuriuo nustatoma specialioji rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų bei Viduržemio jūros durklažuvių išteklių žvejybos ir šiaurinės Adrijos jūros dalies sardinių ir ančiuvių išteklių žvejybos kontrolės ir inspektavimo programa (OL L 4, 2018 1 9, p. 20).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 04 24

COM(2018) 229 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl daugiamečio Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių išteklių atkūrimo plano, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 ir (ES) 2017/2107

ICCAT minimalieji žvejybos laivų mokslinių stebėtojų programų standartai

I PRIEDAS

ICCAT minimalieji žvejybos laivų mokslinių stebėtojų programų standartai

Bendrosios nuostatos

1. Tai yra ICCAT rekomendacijoje 16-14 nustatyti minimalieji žvejybos laivų mokslinių stebėtojų programų standartai.

Stebėtojų kvalifikacija

2. Nedarant poveikio SCRS rekomeduojamoms mokymo ar techninėms kvalifikacijoms, KSŠ užtikrina, kad jų stebėtojai turėtų bent šias užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

a) turėtų pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų nustatyti ICCAT rūšis ir žvejybos įrankių konfigūracijas;

b) gebėtų stebėti ir tiksliai registruoti pagal programą renkamą informaciją;

c) gebėtų vykdyti tolesniame 7 punkte išdėstytas užduotis;

d) gebėtų rinkti biologinius ėminius ir

e) būtų baigę minimalų tinkamą saugos ir išgyvenimo jūroje mokymą.

3. Be to, siekdamos užtikrinti savo nacionalinių stebėtojų programų vientisumą, KSŠ užtikrina, kad stebėtojai:

a) nebūtų stebimo laivo įgulos nariai;

b) nebūtų stebimo žvejybos laivo savininko arba tikrojo savininko darbuotojai ir

c) tuo metu neturėtų su stebima žvejyba susijusių finansinių interesų ir nesiektų iš jos gauti naudos.

Stebėjimo aprėptis

4. Kiekviena KSŠ užtikrina, kad įgyvendinant jos nacionalines stebėtojų programas būtų laikomasi šių reikalavimų:

a) stebėjimo aprėptis apimtų bent 5 % kiekvienos žvejybos pelaginėmis ūdomis, kaip apibrėžta ICCAT terminų žodyne, kartinėmis ūdomis su jauku, gaudyklėmis, žiauniniais tinklais ir tralais pastangų. Procentinė stebėjimo aprėpties dalis išreiškiama:

i. žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, ūdų pastatymo kartų ar reisų skaičiumi;

ii. žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi;

iii. žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų ar dienų skaičiumi, o

iv. žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų ar dienų skaičiumi;

b) nepaisant a punkto, laivų, kurių ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu kyla ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, KSŠ gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą, pagal kurį būtų renkami duomenys, atitinkantys nurodytuosius šioje rekomendacijoje, ir užtikrinama panaši aprėptis. Tokiais atvejais KSŠ, ketinanti pasinaudoti alternatyviu metodu, turi pateikti išsamią informaciją apie tą metodą SCRS, kad šis jį įvertintų. SCRS pateiks rekomendacijas ICCAT komisijai dėl to alternatyvaus metodo tinkamumo šioje rekomendacijoje nustatytiems duomenų rinkimo įpareigojimams įgyvendinti. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus pagal šią nuostatą, ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija;

c) būtų kaupiami reprezentatyvūs laivyno veiklos laikotarpių ir rajonų duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai tinkamų duomenų, kaip reikalaujama šioje rekomendacijoje ir visose papildomose nacionalinėse KSŠ stebėtojų programose, atsižvelgiant į laivyno ir atitinkamos žvejybos charakteristikas;

d) būtų renkami duomenys apie susijusius žvejybos operacijos aspektus, įskaitant laimikį, kaip nurodyta 7 dalyje.

5. KSŠ gali sudaryti dvišalius susitarimus, pagal kuriuos viena KSŠ skiria savo nacionalinius stebėtojus į laivus, plaukiojančius su kitos KSŠ vėliava, jeigu laikomasi visų šios rekomendacijos nuostatų.

6. KSŠ stengiasi užtikrinti, kad stebėtojai kiekvieną kartą būtų skiriami į kitą laivą.

Stebėtojo užduotys

7. KSŠ reikalauja, inter alia, kad stebėtojai:

a) registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

i. rinktų duomenis, t. y. nustatytų bendro tikslinio laimikio, į jūrą išmesto laimikio ir priegaudos (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) kiekį, įvertintų arba nustatytų sudėtį pagal dydį (jei praktiškai įmanoma), tvarkomo laimikio statusą (t. y. laikomas laive, į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis) ir rinktų biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytines liaukas, kaulines vidinės ausies dalis, stuburą, žvynus);

ii. rinktų visus rastus įsagus ir apie juos praneštų;

iii. registruotų informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant:

- vietos, kurioje sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą;

- informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ir kt.);

- kiekvienos žvejybos operacijos datą, prireikus įskaitant žvejybos veiklos pradžios ir pabaigos laiką;

- naudojamus žuvų suburiamuosius objektus, įskaitant ŽSĮ, ir

- bendrą paleistų gyvūnų būklę, nuo kurios priklauso jų išgyvenamumas (t. y. negyvi / gyvi, sužeisti ir kt.);

b) stebėtų priegaudos mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją;

c) kiek įmanoma, stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ir kt.) ir apie jas praneštų;

d) stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų laikydamiesi ICCAT stebėtojų programos, priimtos pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

e) atliktų visas kitas SCRS rekomenduojamas ir ICCAT komisijos patvirtintas mokslines užduotis.

Stebėtojo pareigos

8. KSŠ užtikrina, kad stebėtojas:

a) netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

b) būtų susipažinęs su laive taikomomis avarinėmis procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietas;

c) prireikus pasikalbėtų su kapitonu apie aktualius su stebėjimu susijusius klausimus ir užduotis;

d) netrukdytų žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

e) dalyvautų ataskaitiniame posėdyje ar posėdžiuose su atitinkamo mokslo instituto arba nacionalinės institucijos, atsakingos už stebėtojų programos įgyvendinimą, atstovais.

Kapitono pareigos

9. KSŠ užtikrina, kad laivo, į kurį paskirtas stebėtojas, kapitonas:

a) sudarytų tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

b) leistų stebėtojui veiksmingai atlikti savo pareigas ir tuo tikslu, be kita ko:

i. suteiktų tinkamą prieigą prie laivo žvejybos įrankių, dokumentų (įskaitant elektroninius ir popierinius žvejybos žurnalus) ir laimikio;

ii. bet kuriuo metu palaikytų ryšį su atitinkamais mokslo instituto arba nacionalinės institucijos atstovais;

iii. užtikrintų tinkamą prieigą prie elektroninės ir kitos su žvejyba susijusios įrangos, įskaitant (bet neapsiribojant):

- palydovinės navigacijos įrangą;

- elektronines ryšio priemones;

iv. užtikrintų, kad joks asmuo stebimame laive negadintų ir nenaikintų stebėjimo įrangos arba dokumentų, netrukdytų stebėtojui, nesikištų į jo darbą ar kitaip nekliudytų vykdyti stebėtojo pareigų, stebėtojui negrasintų, prie jo nepriekabiautų ir nedarytų jam jokios žalos, neduotų ar nebandytų stebėtojui duoti kyšių;

c) apgyvendintų stebėtojus – be kita ko teiktų gyvenamąsias patalpas, maistą ir sudarytų tinkamas sanitarines bei medicinos sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

d) stebėtojams būtų suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo pareigoms vykdyti.

KSŠ pareigos

10. Kiekviena KSŠ:

a) reikalauja, kad jos laivuose, kai jie žvejoja ICCAT rūšių individus, pagal šios rekomendacijos nuostatas būtų mokslinis stebėtojas;

b) prižiūri savo stebėtojų saugumą;

c) skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitų KSŠ mokslo institutais arba nacionalinėmis institucijomis dėl tarpusavio keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėjimo duomenimis;

d) savo metinėje ataskaitoje ICCAT komisijai ir SCRS teikia konkrečią informaciją apie šios rekomendacijos įgyvendinimą, apimančią:

i. išsamius duomenis apie jų mokslinių stebėtojų programų struktūrą ir koncepciją, įskaitant, inter alia:

- tikslinį stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą, taip pat jo nustatymo metodą;

- reikalaujamus rinkti duomenis;

- taikomus duomenų rinkimo ir ėminių tvarkymo protokolus;

- informaciją apie tai, kaip pasirenkami stebimi laivai, kad būtų pasiektas tikslinis stebėjimo aprėpties lygis;

- stebėtojų mokymo reikalavimus ir

- stebėtojų kvalifikacijos reikalavimus;

ii. stebimų laivų skaičių, pasiektą stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą ir

iii. išsamius duomenis apie tai, kaip tie stebėjimo aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti;

e) pirmą kartą pateikusi informaciją, kurios reikalaujama pagal 10 dalies d punkto i papunktį, savo metinėse ataskaitose praneša apie savo stebėtojų programų struktūros ir (arba) koncepcijos pakeitimus tais atvejais, kai padaroma tokių pakeitimų. Informaciją, kurios reikalaujama pagal 10 dalies d punkto ii papunktį, KSŠ kasmet toliau teikia ICCAT komisijai;

f) kasmet, naudodamasi tam skirta SCRS sukurta elektronine forma ir laikydamasi taikomų su kitais duomenų teikimo reikalavimais susijusių procedūrų ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia SCRS informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis ICCAT komisija, visų pirma siekdama įvertinti išteklius ir kitais moksliniais tikslais;

g) užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 7 dalyje nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.

Vykdomojo sekretoriaus pareigos

11. Vykdomasis sekretorius palengvina SCRS ir ICCAT komisijos prieigą prie atitinkamų duomenų ir informacijos, pateiktų pagal šią rekomendaciją.

SCRS pareigos

12. SCRS:

a) parengia, jei būtina ir tikslinga, stebėtojų darbo vadovą, kurį KSŠ gali savanoriškai naudoti savo nacionalinėse stebėtojų programose ir kuriame pateikia duomenų rinkimo formų pavyzdžius bei nustato standartizuotą duomenų rinkimo tvarką, atsižvelgdamas į jau egzistuojančius stebėtojų vadovus ir susijusią medžiagą iš kitų šaltinių, įskaitant KSŠ, regionines bei subregionines įstaigas ir kitas organizacijas;

b) parengia žvejybos tipą atitinkančias gaires dėl elektroninių stebėjimo sistemų;

c) pateikia ICCAT komisijai mokslinių duomenų ir informacijos, surinktų ir pateiktų pagal šią rekomendaciją, santrauką ir visus svarbius susijusius nustatytus faktus;

d) jei būtina ir tikslinga, teikia rekomendacijas, kaip pagerinti mokslinių stebėtojų programų veiksmingumą siekiant ICCAT komisijai pateikti visus reikiamus duomenis, įskaitant galimas šios rekomendacijos peržiūras, ir (arba) rekomendacijas, kaip KSŠ turėtų įgyvendinti šiuos minimaliuosius standartus ir protokolus.

Elektroninės stebėjimo sistemos

13. Jei SCRS nustato, kad elektroninės stebėjimo sistemos leidžia veiksmingai stebėti tam tikrą žvejybą, tos sistemos gali būti įrengiamos žvejybos laivuose ir papildyti stebėtojo funkcijas arba, kol SCRS pateiks rekomendaciją ir ICCAT komisija priims sprendimą, atlikti tas funkcijas vietoj stebėtojo.

14. KSŠ turėtų atsižvelgti į visas taikytinas SCRS patvirtintas gaires dėl elektroninių stebėjimo sistemų naudojimo.

15. KSŠ raginamos pranešti SCRS apie savo patirtį, susijusią su elektroninių stebėjimo sistemų naudojimu ICCAT rūšių individų žvejybai stebėti, siekiant papildyti stebėtojų programas. Tokių sistemų dar neįdiegusios KSŠ raginamos išnagrinėti galimybes naudoti tas sistemas ir pranešti savo išvadas SCRS.