EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 23

COM(2018) 314 final

2018/0159(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl trumpesnių nei 24 metrų ilgio keleivinių laivų saugos tikslų ir funkcinių reikalavimų

{SWD(2018) 238 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2017 m. gruodžio 20 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB 1 pakeitimai, pagal kuriuos į jos taikymo sritį nuo 2019 m. gruodžio 21 d. nebeįtraukiami maži keleiviniai laivai (t. y. laivai, kurių ilgis neviršija 24 m). Tai padaryta pagal rekomendacijas, parengtas atlikus ES keleivinių laivų saugos teisės aktų tinkamumo patikrą pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 2 .

Direktyva 2009/45/EB užtikrintas bendras aukštas saugos lygis visoje ES ir ji labai naudinga vidaus rinkai. Tačiau šio lygio nepavyko užtikrinti mažiems laivams (ne didesniems nei 24 metrų ilgio), dėl kurių nesuderinti keli svarbiausi saugos aspektai (ir tai rodo, kad sunku bendrai taikyti galiojančius griežtus standartus įvairiems mažiems laivams ir sąlygoms, kuriomis jie eksploatuojami ES). Taip pat paaiškėjo, kad dėl paslaugų, kurioms teikti tie laivai statomi, įvairovės projektai ir techniniai sprendimai taip pat labai įvairūs. Todėl sukurti bendrą išsamių taisyklių rinkinį itin sunku ir reikia taikyti kitokį reglamentavimo metodą.

Be to, pagal Direktyvą 2009/45/EB buvo sertifikuota tik apie 60 mažų plieninių laivų iš visų maždaug 1 950 mažų laivų. Taip yra todėl, kad didžioji dauguma mažų laivų šiuo metu statoma ne iš plieno (iš medžio – apie 1 000 laivų, iš kompozitinių medžiagų – apie 590 laivų, iš aliuminio – apie 170 laivų). Tokiems laivams nei ES, nei tarptautiniu lygmeniu jokių standartų arba lyginamųjų saugos rodiklių šiuo metu nėra. Kiekvienoje valstybėje narėje taikomas vis kitoks požiūris į jų saugos reglamentavimą, todėl priemonės, metodai ir aiškinimai skiriasi, o statyti laivus platesnei vidaus rinkai sudėtinga.

Nesant suderintų saugos standartų kyla didelių sunkumų, ypač mažesniems Europos laivų savininkams, kurių veikla remiasi naudotų mažų keleivinių laivų rinka (72 proc. iš maždaug 360 laivų savininkų, kurių laivams taikoma Direktyva 2009/45/EB, turi tik po vieną vidaus keleivinį laivą). Jeigu laivas nėra sertifikuotas pagal Direktyvą, iš principo turėtų būti taikomas tarpusavio pripažinimas. Tačiau praktiškai kiekvienas laivas yra beveik prototipas, t. y. laivas, pastatytas konkrečiu tikslu pagal būsimojo savininko technines specifikacijas. Jeigu keičiama vėliava, laivą tenka modifikuoti ir sertifikuoti iš naujo, todėl patiriama papildomų išlaidų.

Kaip nurodyta kartu teikiamame tarnybų darbiniame dokumente, iš nelaimingų atsitikimų statistinių duomenų po 2011 m. nematyti jokio neišvengiamo pavojaus saugai. 2011–2017 m. Europos informacinėje bazėje apie avarijas jūroje (EMCIP) buvo užregistruoti 555 su mažais vidaus keleiviniais laivais, kuriems direktyva netaikoma, susiję nelaimingi atsitikimai, per kuriuos 165 asmenys buvo sužaloti ir 11 žuvo. Tai reiškia, kad per 100 nelaimingų atsitikimų žūva maždaug 2 asmenys ir per 3 nelaimingus atsitikimus vienas asmuo sužalojamas.

Vis dėlto, kadangi tam tikrų reikalavimų (pvz., dėl mažų laivų skirstymo į pakategores) kai kuriose valstybėse narėse nėra arba reikalavimai, pavyzdžiui, dėl ugniai atsparios izoliacijos, skiriasi, reikia nuodugniau vertinti pasiektą saugos lygį (kurį lemia papildomos priemonės, pritaikytos prie vietos ir geofizinių sąlygų, kaip antai laivybos apribojimų).

Siūlomais saugos tikslais ir funkciniais reikalavimais mažiems keleiviniams laivams, kurių ilgis neviršija 24 m, numatomi rekomenduojami tokių laivų saugos principai, kuriais, jeigu valstybės narės juos priimtų ir plėtotų, būtų galima remtis formuojant bendresnį požiūrį į mažų keleivinių laivų, plaukiojančių vidaus reisais ES vandenyse, saugą.

Toks naujas požiūris, grindžiamas ne griežtais reikalavimais, o veiklos rezultatais, užtikrintų tam tikrą veiksmų laisvę prireikus prisitaikyti prie vietos aplinkybių ir skatinti naujoviškus projektus. Jis taip pat geriau atspindėtų mažų keleivinių laivų, kurie labiau priklauso nuo vietos veiklos sąlygų, projektų, medžiagų ir eksploatavimo būdų įvairovę.

Tad pasiūlymu siekiama paraginti valstybes nares mažiems keleiviniams laivams pradėti taikyti rekomenduojamą veiklos rezultatais grindžiamą požiūrį į saugą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas visiškai atitinka Direktyvą (ES) 2017/2108, ypač jos 8 konstatuojamąją dalį, kurioje teisės aktų leidėjai Komisijos prašo kuo greičiau priimti gaires dėl mažų keleivinių laivų, kad nustatydamos savo nacionalinius saugos standartus valstybės narės galėtų į jas atsižvelgti. Tose gairėse prireikus turėtų būti atsižvelgiama į visus tarptautinius susitarimus ir Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijas ir neturėtų būti nustatoma papildomų reikalavimų, viršijančių jau taikomas tarptautines taisykles. Tikslas – sukurti pagrindą bendresniam požiūriui į mažų keleivinių laivų, plaukiojančių vidaus reisais ES vandenyse, saugą. 

Pasiūlymas visiškai suderinamas su REFIT tinkamumo patikros rekomendacijomis dėl mažiems laivams skirtų gairių arba standartų nustatymo remiantis funkciniais reikalavimais, vykdomais siekiant sukurti tikslais grindžiamų standartų sistemą. Rekomendacija pirmiausia grindžiama įgyta patirtimi ir tarptautiniu lygmeniu padarytomis išvadomis veikiant TJO sistemoje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymu įgyvendinama Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkė užtikrinant, kad ES veiksmai būtų būtini, kurtų pridėtinę vertę ir neatsiliktų nuo politinės, visuomenės ir technologinės plėtros. Juo taip pat įgyvendinami 2018 m. Jūrų transporto strategijos 3 tikslai užtikrinant, be kita ko, kokybiškas reguliariais reisais teikiamas keleivinių keltų paslaugas ES viduje.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 292 straipsniu, pagal kurį Taryba priima rekomendacijas remdamasi Komisijos pasiūlymu, kartu su SESV 100 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos su jūrų transportu susijusios priemonės.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šia iniciatyva siekiama palengvinti laivų perkėlimą iš vieno nacionalinio registro į kitą ir leisti konkuruoti vienodomis sąlygomis nesumažinant saugos lygio. Taip pat numatomas rekomenduojamas bendras ES saugos lygis mažiems keleiviniams laivams, plaukiojantiems vidaus reisais ES vandenyse. Nė vieno iš šių tikslų negalima pasiekti imantis vienašalių valstybių narių lygmens veiksmų.

•Proporcingumo principas

Rekomendacijoje valstybėms narėms siūlomas neprivalomas mažų keleivinių laivų saugos lygio lyginamasis rodiklis, kuriuo, jeigu valstybės narės nuspręstų vadovautis bendrais saugos tikslais ir funkciniais reikalavimais, būtų siunčiamas aiškus signalas dėl vidaus rinkos potencialo ir kuriuo būtų galima toliau remtis. Atlikus REFIT tinkamumo patikrą rekomenduojama veiklos rezultatais grindžiama mažiems keleiviniams laivams skirtų standartų sistema, kaip vienintelis reglamentavimo metodas, kuris būtų proporcingas ir turėtų ES pridėtinės vertės. Toks požiūris užtikrina tam tikrą veiksmų laisvę prireikus prisitaikyti prie vietos aplinkybių ir skatina naujoviškus projektus.

•Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgiant į siūlomo požiūrio naujoviškumą, jo sėkmingam įgyvendinimui itin svarbu tai, kad jo laikytųsi ES valstybės narės. Todėl siūlomi saugos tikslai ir funkciniai reikalavimai valstybėms narėms pateikiami kaip įkvepiantys patarimai ir gairės. Ši iniciatyva pateikiama kaip Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos, kad Taryba patvirtintų siūlomą požiūrį priimdama neprivalomą priemonę.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Iniciatyva grindžiama rekomendacijomis, parengtomis atlikus tinkamumo patikrą pagal Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT). Tinkamumo patikra parodė, kad pagrindiniai ES keleivinių laivų saugos teisės aktų tikslai, susiję su keleivių sauga ir vidaus rinka, tebėra labai aktualūs. Tačiau tarp jų taip pat yra daug reikšmingų problemų, įskaitant galimybę rengti darniuosius standartus laivams, kurie yra pastatyti ne iš plieno arba lygiaverčių medžiagų ir kuriems netaikoma ES reglamentavimo sistema. Tinkamumo patikros rezultatai ir atitinkami tolesni veiksmai aprašyti Komisijos ataskaitoje.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siūlomus saugos tikslus ir funkcinius reikalavimus mažiems keleiviniams laivams (Mažų keleivinių laivų vadovą) 4 parengė Keleivinių laivų saugos (KLS) ekspertų grupė dalyvaujant nacionaliniams ekspertams ir suinteresuotosioms organizacijoms (šiuo tikslu grupė buvo išplėsta į ją įtraukiant suinteresuotuosius subjektus stebėtojus). Techninį darbą koordinavo Europos jūrų saugumo agentūra, kuri, be eilinių KLS ekspertų grupės ir šiuo tikslu sukurtos susirašinėjimo grupės posėdžių, 2017 m. lapkričio 13 d. surengė specialų praktinį seminarą.

Nors dauguma ekspertų iš nacionalinių kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų organizacijų remia šią iniciatyvą, kilo tam tikrų klausimų dėl jos poreikio ir pridėtinės vertės. Apžvalga ir atsakymai į šiuos klausimus išdėstyti kartu pateikiamame tarnybų darbiniame dokumente.

Be to, 2017 m. liepos–lapkričio mėn. vyko konsultacijos internetu 5 . Tos konsultacijos buvo skirtos ekonominės veiklos vykdytojams, statantiems ir parduodantiems trumpesnius nei 24 metrų ilgio keleivinius laivus, kaip antai laivų statykloms, projektuotojams, savininkams ir naudotojams. Konsultacijose savo nuožiūra galėjo dalyvauti ir visi kiti suinteresuotieji subjektai. Konsultacijos buvo pradėtos siekiant surinkti ekonominės veiklos vykdytojų, ypač mažų ir labai mažų, nuomones apie tai, kiek taikant bendras ES taisykles mažiems keleiviniams laivams būtų galima palengvinti mažų keleivinių laivų vidaus rinkos veikimą. Dar vienas konsultacijų tikslas – surinkti nefaktinių duomenų iniciatyvai palaikyti. Jos papildė pirmiau minėtas konsultacijas su nacionalinėmis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kuriose daugiausia dėmesio skirta techniniam saugos tikslų ir pačių funkcinių reikalavimų rengimui.

Apskritai iš rezultatų matyti, kad iniciatyvai labai pritaria ekonominės veiklos vykdytojai (ir kai kurios nacionalinės administracijos, kurios taip pat pateikė atsakymus arba išdėstė savo poziciją) ir kad manoma, jog bendros ES mažų keleivinių laivų saugos taisyklės turės labai teigiamą arba teigiamą poveikį tokių laivų vidaus rinkos sukūrimui ir palaikymui, nes toje rinkoje bus skatinama konkurencija ir galbūt taip pat inovacijos. Savo bendrosiose pastabose respondentai pabrėžė, kad bet kokios bendros ES taisyklės turėtų būti grindžiamos jau galiojančia praktika ir turėtų būti pakankamai lanksčios, kad atitiktų vietos veiklos sąlygas ir turimas ekspertines žinias.

Atsižvelgiant į rekomenduojamo požiūrio naujoviškumą nuspręsta, kad priimti bendras ES taisykles dar per anksti. Norint toliau kurti bendrą veiklos rezultatais grindžiamą mažų keleivinių laivų saugos sistemą, reikėtų kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais nustatyti ir įvertinti, kaip tai būtų galima padaryti ES lygmeniu ir kokį poveikį tai turėtų.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kalbant apie laivynų ir nelaimingų atsitikimų duomenis, ši iniciatyva grindžiama duomenimis, surinktais atliekant REFIT tinkamumo patikrą ir pateiktais Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Reikia tikslinti kursą. ES keleivinių laivų saugos teisės aktų tinkamumo patikra“, priimtame 2015 m. spalio 16 d. 6 Taip pat vadovaujamasi išorės tyrimo, kuris buvo atliktas tinkamumo patikrai pagrįsti 7 , ir ankstesnio darbo šiuo klausimu rezultatais. Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) šiame procese teikė svarbią techninę pagalbą, įskaitant svarbiausios tokiems laivams taikomos praktikos apžvalgą.

•Poveikio vertinimas

Pasiūlyme nenustatoma konkrečių saugos standartų ar procedūrų, tad nesitikima, kad jis turės didelį tiesioginį poveikį, ir nėra politikos galimybių, kurias būtų galima įvertinti ex ante. Rekomenduojami saugos tikslai ir funkciniai reikalavimai parengti remiantis galiojančia praktika, dalyvaujant valstybių narių ekspertams ir suinteresuotosioms organizacijoms. Šiame etape jie pateikiami valstybėms narėms kaip įkvepiantys patarimai ir gairės siekiant parodyti, kad bendresnis požiūris į keleivinių laivų saugą yra įmanomas. Jokiu būdu nesiekiama taikyti jų privaloma tvarka.

Kartu su pasiūlymu pateikiamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame aprašoma galiojanti praktika ir apibendrinama suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija. Jeigu Komisija ateityje nuspręstų imtis su šia iniciatyva susijusių tolesnių veiksmų ir parengti konkrečius saugos standartus arba procedūras, bus atliktas poveikio vertinimas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Ši iniciatyva grindžiama vadinamąja veiklos rezultatais grindžiama standartų sistema, kuri atliekant REFIT tinkamumo patikrą buvo pripažinta vieninteliu reglamentavimo metodu, kuris būtų proporcingas ir turėtų ES pridėtinės vertės. Jeigu valstybės narės nuspręstų tokio tipo laivams taikyti bendrus ES lygmens saugos tikslus ir funkcinius reikalavimus, tai būtų aiškus signalas apie vidaus rinkos potencialą, kurį būtų galima plėtoti.

Atsižvelgiant į tai, kad šiame etape šia iniciatyva nesiekiama apibrėžti jokių konkrečių saugos standartų ar procedūrų, ir į tai, kad sprendimą, ar jų laikytis, valstybės narės priims tik savo nuožiūra, manoma, kad įgyvendinant iniciatyvą nebus jokio tiesioginio kiekybiškai vertintino poveikio sutaupant lėšų ar įgyjant kitų pranašumų. Toks poveikis būtų kiekybiškai vertinamas, jeigu iniciatyva būtų sėkmingai pradėta įgyvendinti ir plėtojama toliau.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas poveikio pagrindinių teisių apsaugai neturi.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.    

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Tokio pobūdžio iniciatyvai jokių aiškinamųjų dokumentų nereikia.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Kalbant apie siūlomų saugos tikslų ir funkcinių reikalavimų (Mažų keleivinių laivų vadovo) taikymo sritį, tikslas – įtraukti į ją visus trumpesnius nei 24 m ilgio mažus keleivinius laivus, nepriklausomai nuo to, iš kokios medžiagos jie pastatyti. Mažų keleivinių laivų vadovą nuspręsta kurti atsižvelgiant į galiojančius veiklos rezultatais grindžiamus reglamentavimo metodus; jis atitinka pirmąsias dvi Tarptautinės jūrų organizacijos tikslais grindžiamų standartų modelio pakopas ir patirtį taikant tą modelį.

Siūlomo Mažų keleivinių laivų vadovo struktūra atitinka saugos kategorijas ir pakategores pagal galiojančias jūrų konvencijas ir kodeksus, t. y. saugos kategoriją (skyrius) ir saugos pakategorę (reglamentas), įskaitant a) funkcinį reikalavimą; b) pavojų, kurį siekiama pašalinti, ir c) veiksmingumo reikalavimą.

Iš patirties žinoma, kad apibrėžti atskirą tikslų rinkinį kiekvienam konkrečiam funkciniam reikalavimui palyginti nenaudinga. Todėl Mažų keleivinių laivų vadove tikslai ir funkciniai reikalavimai sujungti. Vis dėlto, remiantis ekspertų atsiliepimais, keli bendrieji tikslai skirti visam vadovui (o ne kiekvienam konkrečiam reikalavimui).

Funkciniai reikalavimai perimti iš turimų šaltinių arba parengti vadovaujantis patirtimi ir tarptautiniu, ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant 1974 m. SOLAS konvenciją, Tarptautinės jūrų organizacijos vykdomą darbą, Švedijos nacionalinę teisę ir ANEP 77 taisykles. Kai įmanoma, tie patys šaltiniai naudojami pavojams, kuriuos siekiama pašalinti, ir atitinkamiems veiksmingumo reikalavimams nustatyti. Funkcinių reikalavimų formuluotės buvo tobulinamos dalyvaujant ekspertams, kaip išsamiai aprašyta kartu teikiamame tarnybų darbiniame dokumente. Išsiskyrus nuomonėms, buvo išrinktas sprendimas, kuriam pritarė dauguma ekspertų.

Galiausiai Mažų keleivinių laivų vadovas kruopščiai suformuluotas siekiant kuo labiau išvengti kokybinių formuluočių ir konkrečių techninių sprendimų, kad būtų viskas aišku ir kad nebūtų kliūčių inovacijoms.

2018/0159 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl trumpesnių nei 24 metrų ilgio keleivinių laivų saugos tikslų ir funkcinių reikalavimų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį ir 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2108 8 , kuri buvo priimta 2017 m. lapkričio 15 d., atsižvelgiant į ES keleivinių laivų saugos teisės aktų tinkamumo patikros pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) rekomendacijas 9 , į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB 10 taikymo sritį neįtraukiami iš plieno arba lygiavertės medžiagos pagaminti trumpesni nei 24 metrų keleiviniai laivai (toliau – maži keleiviniai laivai). Šis pakeitimas taikomas nuo 2019 m. gruodžio 21 d.;

(2)atlikus tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad Direktyvoje 2009/45/EB įtvirtintus griežtus reikalavimus, parengtus remiantis 1974 m. Tarptautine konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – 1974 m. SOLAS konvencija), sunku pritaikyti mažiems keleiviniams laivams. Todėl, nesant konkrečių su sauga susijusių abejonių ir tinkamų standartų pagal Direktyvą 2009/45/EB, trumpesni nei 24 m ilgio laivai į tos direktyvos taikymo sritį neįtraukiami;

(3)maži keleiviniai laivai dažniausiai gaminami iš kitų medžiagų, ne plieno, tad didžioji dalis tokio laivyno jau sertifikuota pagal nacionalinės teisės aktus. Valstybėse narėse taikomi skirtingi mažų keleivinių laivų saugos reglamentavimo metodai, todėl atsiranda saugos taisyklių ir standartų skirtumų. Tie skirtumai kelia gana didelių sunkumų, ypač Sąjungos mažų laivų savininkams, kurių veikla remiasi naudotų mažų keleivinių laivų rinka. Tai patvirtina ir atvirų konsultacijų, kuriose dalyvavusių respondentų dauguma buvo labai mažos arba mažosios įmonės, rezultatai. Surengus konsultacijas paaiškėjo, kad bendresnis požiūris į mažiems keleiviniams laivams taikomas saugos taisykles galėtų turėti teigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui šioje srityje;

(4)pramoginių laivų vidaus rinka sukurta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB 11 , kuria visose valstybėse narėse suderinamos pramoginių laivų saugos charakteristikos ir taip pašalinamos kliūtys valstybių narių tarpusavio prekybai. Apie mažus keleivinius laivus to pasakyti negalima;

(5)atlikus tinkamumo patikrą rekomenduojama sukurti veiklos rezultatais grindžiamą standartų sistemą, laikomą vienintele priemone, kuri būtų proporcinga ir galėtų Sąjungos lygmeniu sukurti pridėtinės vertės. Taikant tokį požiūrį būtų galima savo nuožiūra prireikus prisitaikyti prie vietos aplinkybių ir skatinti naujoviškų projektų kūrimą įsitikinus, kad laikomasi reikiamo saugos lygio. Palyginti su griežto reglamentavimo sistema, šis požiūris geriau atspindėtų mažų keleivinių laivų projektų, medžiagų ir eksploatavimo įvairovę ir tai, kad valstybės narės gali geriau įvertinti vietos apribojimus, susijusius su mažų keleivinių laivų laivyba, kalbant apie atstumą iki pakrantės arba uosto ir oro sąlygas;

(6)kartu su šia rekomendacija pateikiami saugos tikslai ir funkciniai reikalavimai grindžiami tokia veiklos rezultatais grindžiamų standartų sistema ir sukaupta tarptautine, Sąjungos ir nacionaline patirtimi. Jie parengti dalyvaujant valstybių narių ekspertams ir suinteresuotiesiems subjektams ir, jeigu valstybės narės pradėtų juos taikyti ir plėtoti, galėtų būti orientyras keleiviams, plaukiojantiems tais laivais Sąjungos vandenyse. Juos taikant Sąjungos gamintojams ir veiklos vykdytojams taip pat būtų lengviau patekti į didesnę Sąjungos rinką;

(7)į šią rekomendaciją įtraukti saugos tikslai ir funkciniai reikalavimai, geriau pritaikyti mažiems keleiviniams laivams. Taigi valstybėms narėms siūloma vadovautis šios rekomendacijos priede išdėstytais saugos tikslais ir funkciniais reikalavimais, kad būtų pasiektas bendresnis požiūris į mažiems keleiviniams laivams taikomas saugos taisykles,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:1.Valstybėms narėms siūloma siekti bendresnio požiūrio į saugos taisykles, taikomas vidaus reisais Sąjungos vandenyse plaukiojantiems trumpesniems nei 24 metrų ilgio keleiviniams laivams (toliau – maži keleiviniai laivai), kurie nėra nei pramoginiai laivai, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/53/ES 3 straipsnio 2 punkte, nei keleiviniai laivai, kuriems taikoma Direktyvos 2009/45/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2017/2108 ir taikytinais nuo 2019 m. gruodžio 21 d., 3 straipsnio 1 dalis.

2.Todėl rekomenduojama, kad nuo 2019 m. gruodžio 21 d. valstybės narės:

(a)prireikus vadovautųsi priede išdėstytais mažų keleivinių laivų saugos tikslais ir funkciniais reikalavimais;

(b)padėtų toliau plėtoti a punkte nurodytus tikslus ir reikalavimus pagal veiklos rezultatais grindžiamą sistemą, įskaitant alternatyvių jų tikrinimo ir įgyvendinimo metodų nustatymą ir vertinimą;

(c)skatintų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šiame procese.

3.Šia rekomendacija nepažeidžiama valstybių narių teisė nustatyti 1 dalyje nurodytiems mažiems keleiviniams laivams taikomas saugos taisykles.

Priimta Briuselyje

(1)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2108, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 315, 2017 11 30, p. 40–51).

(2)    COM(2015) 508.

(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ (COM(2009) 0008).

(4)    Iš pradžių parengtas darbiniu pavadinimu „Mažų laivų kodeksas“.

(5)    Konsultacijų interneto svetainė: https://ec.europa.eu/info/consultations/targeted-consultation-safety-goals-and-functional-requirements-small-passenger-ships .

(6)    SWD(2015) 197.

(7)    „Tractebel“, 2015 m. Pagalbinis tyrimas atliekant tinkamumo patikrą. Keleivinių laivų saugos teisės aktų vertinimas (paskelbta „EU bookshop“: https://publications.europa.eu/en/web/general-publications/publications )

(8)    2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2108, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 315, 2017 11 30, p. 40).

(9)    COM(2015) 508.

(10)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

(11)    Panaikinta ir pakeista 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/53/ES dėl pramoginių ir asmeninių laivų (OL L 354, 2013 12 28, p. 90).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 23

COM(2018) 314 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos

dėl trumpesnių nei 24 metrų ilgio keleivinių laivų saugos tikslų ir funkcinių reikalavimų

{SWD(2018) 238 final}

PRIEDAS

Mažų keleivinių laivų vadovas

IBendrosios nuostatos

I.1.Apibrėžtys

Šiame vadove vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2009/45/EB, nebent būtų nurodyta kitaip.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)gelbėjimosi sistemos – nuo pagrindinio laivo nepriklausomos sistemos, kuriose gali tilpti visi laive esantys asmenys siekiant juos apsaugoti nuo gyvybei arba sveikatai gresiančio pavojaus, kai laivą tenka evakuoti;

(b)evakuacijos laikas – laikas, per kurį galima visus laive esančius asmenis perkelti į gelbėjimosi sistemas.

I.2.Taikymo sritis

Šis vadovas susijęs su statomais naujais keleiviniais laivais, kurių viso denio ilgis neviršija 24 metrų ir kuriais plaukiojama vidaus reisais.

Šis vadovas nesusijęs su keleiviniais laivais, kurie yra:

i)    karo laivai ir kariniai transporto laivai;

ii)    burlaiviai;

iii)    ne mechaninėmis priemonėmis varomi laivai;

vii)    pramoginės jachtos;

viii)    vien uosto akvatorijose plaukiojantys laivai;

ix)    jūriniai aptarnavimo laivai;

x)    barkasai;

xi)    greitaeigiai laivai;

xii)    tradiciniai laivai;

xiii) lyniniai keltai; arba

xiv) paprastos konstrukcijos mediniai laivai.

I.3.Tikslai

Pagrindiniai šio vadovo tikslai:

(1)Laivas ir jo sistemos turėtų būti sukonstruoti, pastatyti ir prižiūrimi taip, kad būtų užtikrinta sauga jūroje, žmonės būtų apsaugoti nuo sužeidimų ar žūties ir būtų išvengta žalos aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir turtui.

(2)Turėtų būti išvengiama gaisrų, jie aptinkami, lokalizuojami ir užgesinami, kartu palaikant esmines saugos sistemas gaisro metu ir po gaisro.

(3)Su gaisru susijusio pavojaus gyvybei, laivui, jo kroviniui ir aplinkai mažinimas.

(4)Gelbėti ir palaikyti žmogaus gyvybę iškilus nepaprastajai padėčiai, įskaitant galimą laivo evakuaciją, ir po jos.

(5)Užtikrinti veiksmingą bendravimą ir pavojaus signalų perdavimą ir priėmimą.

(6)Užtikrinti saugią laivybą.

I.4.Eksploatavimo sąlygos

(1)Turėtų būti nustatytos numatomos kiekvieno laivo eksploatavimo sąlygos (ir parametrai, ir apribojimai) ir plaukiojimo apribojimai. Atsižvelgiant į tas sąlygas nustatomi standartai, kuriuos laivas turi atitikti.

(2)Laivas turėtų būti eksploatuojamas tik laikantis numatytų eksploatavimo sąlygų, kurios turėtų būti išdėstytos oficialiuosiuose laivo dokumentuose.

I.5.Saugos valdymo sistema

Kiekviename laive turėtų būti taikoma vykdomai veiklai pritaikyta nuolatinio saugos valdymo sistema. Taikant saugos valdymo sistemą reikėtų užtikrinti saugą jūroje, apsaugoti žmones nuo sužeidimų ar žūties ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir turtui.

I.6.Krovinių vežimas

Kai pagal nacionalinės teisės aktus keleiviniais laivais, kuriems taikomas šis vadovas, leidžiama vežti krovinius ir pavojingąsias prekes, reikėtų atsižvelgti į šiuos principus:

(1)Laivais vežami kroviniai turėtų būti tvarkomi taip, kad nekiltų pavojaus laive esančių asmenų, laivo ir jo aplinkos saugai.

(2)Kroviniai turėtų būti sudėti ir pritvirtinti taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus, kad plaukiant kroviniai pajudės. Krovinių skyriai, krovinių keltuvai ir krovinių pritvirtinimo priemonės turėtų būti projektuojamos ir prižiūrimos taip, kad galėtų išlaikyti jėgą, susidarančią dėl plaukimo pagreičio.

(3)Pavojingąsias prekes reikėtų vežti taip, kad nekiltų pavojaus laive esančių asmenų, laivo ir jo aplinkos saugai ir kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai.

I.7.Techninės inovacijos

Jeigu dėl naujoviško sprendimo be šiame vadove nustatytųjų kyla papildomų pavojų, reikėtų imtis konkrečių priemonių tokiems pavojams pašalinti.

I.8.Laivo įrenginiai

Išskyrus sritis, kuriose taikomi Sąjungos gaminių derinamieji teisės aktai, jei jie taikomi laivų įrangai 1 , keleiviniuose laivuose įrengta laivų įranga, kuriai taikomas šis vadovas, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES 2 reikalavimus. Išimtinėmis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, kai vėliavos valstybės kompetentinga administracinė institucija leidžia įrengti tos direktyvos reikalavimų neatitinkančią įrangą, ji turėtų užtikrinti, kad tokia įranga numatomomis eksploatavimo sąlygomis užtikrintų tokį patį saugos lygį.

II-1Statyba, stabilumas, laivo valdymas ir galios įrenginiai

II-1.1.Konstrukcijos tvirtumas

Funkciniai reikalavimai

Projektuojant, statant ir prižiūrint laivo konstrukciją turėtų būti užtikrinamas reikiamas tvirtumas, kad laivas išlaikytų numatomomis eksploatavimo sąlygomis susidarančias apkrovas ir įtempius.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Konstrukcijos gedimas dėl nepakankamų konstrukcinių detalių matmenų laivui tenkančioms apkrovoms ir įtempiams išlaikyti.

Eksploataciniai reikalavimai

Konstrukcijos projektavimas, statyba ir priežiūra turėtų atitikti standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintos organizacijos taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias vėliavos valstybės administracija taiko pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 3 .

II-1.2.Inkaravimas

Funkciniai reikalavimai

Laivas turėtų gebėti laikytis prie jūros dugno nenaudodamas energijos.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Laivo tapimas nebevaldomam ir laisvas dreifavimas, todėl galimas susidūrimas ar užplaukimas ant seklumos 4 .

Eksploataciniai reikalavimai

Reikėtų numatyti priemones, kuriomis laivas būtų laikomas prie jūros dugno nepriklausomai nuo galios ar varos arba abiejų veiksnių buvimo.

II-1.3.Švartavimas

Funkciniai reikalavimai

Laivas turi gebėti prisišvartuoti ir vėliau nenaudodamas galios likti prie prieplaukos arba kitos švartavimosi vietos.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Laisvas laivo dreifavimas uoste.

·Švartavimosi įrenginių pažeidimas.

·Įlipančių ir išlipančių asmenų sauga.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Reikėtų numatyti priemones, kuriomis laivas būtų pritvirtinamas prie prieplaukos arba kitos švartavimosi vietos nepriklausomai nuo galios ar varos arba abiejų veiksnių buvimo.

(b)Silpniausias visos švartavimosi sistemos elementas turėtų sugebėti išlaikyti tikėtiną prišvartuotam laivui tenkantį krūvį.

(c)Turėtų būti užtikrinama, kad laivas liktų vietoje, kol į jį lipa arba iš jo išlipa keleiviai.

II-1.4.Vilkimo sistema

Funkciniai reikalavimai

Reikėtų numatyti įrenginius, kuriuos naudojant laivą būtų galima vilkti.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Laivo tapimas nevaldomam – turi būti užtikrinta galimybė jį vilkti praradus varos arba vairavimo galimybę arba kai yra abu šie veiksniai.

Eksploataciniai reikalavimai

Sistema turėtų būti pakankamai tvirta, kad išlaikytų vilkimo apkrovas blogiausiomis eksploatavimo sąlygomis.

II-1.5.Rezervuarai

Funkciniai reikalavimai

Rezervuarai turėtų būti suprojektuoti ir skysčiai turėtų būti laikomi taip, kad nebūtų padaryta žalos laive esantiems asmenims ir laivui.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Sprogimas dėl rezervuaruose susikaupusių pavojingųjų dujų.

·Rezervuaruose laikomų skysčių išsiliejimas.

·Konstrukcijos pažeidimas dėl pernelyg didelio slėgio rezervuaruose.

·Galios praradimas: varos arba elektros generavimo sutrikimas dėl vandens patekimo į kuro arba tepalų rezervuarus.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Turėtų būti numatytos priemonės užkirsti kelią rezervuare besikaupiančių garų užsidegimui.

(b)Turėtų būti galimybė nustatyti skysčio lygį rezervuare ir neprieinamose tuštumose.

(c)Reikėtų numatyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias nepakankamo arba pernelyg didelio slėgio susidarymui.

(d)Reikėtų užkirsti kelią lietaus ir jūros vandeniui patekti į kuro arba tepalų rezervuarus, net jeigu pažeisti pernelyg didelio slėgio arba garų užsidegimo prevencijos įrenginiai.

(e)Prireikus reikėtų užtikrinti galimybę saugiai patekti į rezervuarą.

II-1.6.Įlipimas ir išlipimas 5

Funkciniai reikalavimai

Keleiviai ir įgulos nariai turėtų turėti galimybę saugiai įlipti į laivą ir saugiai iš jo išlipti.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Įlipančių ar išlipančių asmenų sužalojimai.

·Įlipančių ar išlipančių asmenų sužalojimai dėl transporto priemonių.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Reikėtų numatyti priemones, kurios padėtų išvengti įlipančių ar išlipančių keleivių ir įgulos narių sužalojimų, ypač galimybės įkristi į tarpą tarp laivo ir prieplaukos arba kitos švartavimosi vietos.

(b)Įlipimo ir išlipimo tiltelio danga, ypač kai šlapia, turėtų būti neslidi.

(c)Pėsčiuosius reikėtų atskirti nuo transporto priemonių eismo.

(d)Reikėtų suprojektuoti riboto judumo keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo įrenginius, kad būtų patenkinti jų specialūs poreikiai.

II-1.7.Antvandeninis bortas

Funkciniai reikalavimai

(1)Laivo antvandeninio borto ir laivapriekio aukštis turėtų būti pakankamas, kad numatomomis eksploatavimo sąlygomis:

1.1.būtų pakankama plūdrumo atsarga;

1.2.būtų išvengta pernelyg didelio vandens antplūdžio.

(2)Laivo konstrukcijos tvirtumas ir stabilumas turėtų būti pakankami antvandeniniam bortui tinkamai grimzlei.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Nuskendimas arba apvirtimas.

·Konstrukcijos pažeidimas dėl perkrovos.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Numatomomis eksploatavimo sąlygomis laivo antvandeninis bortas turėtų:

a.1.išlaikyti laivą vandens paviršiuje su plūdrumo atsarga;

a.2.užtikrinti, kad plaukiojant jūroje nesumažėtų laivo plūdrumas, ypač laivapriekio.

(b)Antvandeniniam bortui tinkama grimzlė (didžiausia grimzlė) turėtų būti pažymėta taip, kad ta žyma būtų matoma išorės stebėtojui.

(c)Laivapriekyje ir laivagalyje grimzlės turėtų būti pažymėtos taip, kad tos žymos būtų matomos išorės stebėtojui.

(d)Reikėtų patikrinti, ar konstrukcijos tvirtumas ir stabilumas yra pakankami atsižvelgiant į antvandeninį bortą (didžiausią grimzlę) atitinkančią apkrovą.

II-1.8.Stabilumas

Funkciniai reikalavimai

(1)Laivas turėtų būti atsparus pokrypiui, kad būtų užkirstas kelias laivui apvirsti pajudėjus ir kad numatomomis eksploatavimo sąlygomis liktų pakankamai energijos laivą grąžinti į įprastinę padėtį, kol išnyks trikdys, privertęs laivą judėti.

(2)Jeigu užtvindoma viena sandari erdvė, besiliečianti su laivo korpusu, laivas turėtų gebėti išlikti vandens paviršiuje taip, kad visi jame esantys asmenys galėtų evakuotis.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Nuskendimas arba apvirtimas be apgadinimo.

·Nuskendimas arba apvirtimas su apgadinimais.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Numatytomis apkrovos ir eksploatavimo sąlygomis, esant bangavimui ir vėjui, laivas turėtų:

a.1.būti atsparus supimuisi į šonus arba išilgine kryptimi dėl tam tikro trikdžio;

a.2.grįžti po trikdžio sukelto supimosi į įprastinę padėtį po to, kai trikdys išnyksta.

(b)Jeigu užtvindoma viena sandari erdvė, besiliečianti su laivo korpusu, laivas turėtų išlikti vandens paviršiuje ir likti pakankamai stabilus:

b.1.tokiu kampu, kad galėtų būti naudojamos atitinkamos gelbėjimosi sistemos, kaip nurodyta III skyriuje;

b.2.tokiu kampu, kad keleiviai laive galėtų judėti.

(c)Apskaičiuojant sąlygas, kuriomis apgadintas laivas išliktų vandens paviršiuje ir liktų pakankamai stabilus, taip pat reikėtų atsižvelgti į svirimo momentus, kurie šiuo atveju susidarys dėl keleivių buvimo vietos, gelbėjimosi įrangos naudojimo bei oro ir jūros sąlygų.

II-1.9.Sandarumas vandeniui ir oro sąlygoms

Funkciniai reikalavimai

Laivas turėtų būti suprojektuotas taip, kad būtų užtikrinamas toks sandarumo vandeniui ir oro sąlygoms lygis, kad numatomomis eksploatavimo sąlygomis laivas būtų apsaugotas nuo bangavimo ir vandens patekimo, dėl kurių galėtų kilti pavojus plūdrumui ar stabilumui.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Nuskendimas arba apvirtimas dėl nenumatyto vandens susikaupimo laive.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Laive turėtų būti vandeniui nelaidus ir oro sąlygoms atsparus kontūras, kad tam tikrose erdvėse nesikauptų vanduo ir numatomomis eksploatavimo sąlygomis nepablogėtų projektiniai stabilumo ir plūdrumo parametrai.

(b)Visi laivai turėtų būti projektuojami nustatant lygį, iki kurio numatomomis eksploatavimo sąlygomis jie turi būti sandarūs vandeniui: sandarumo vandeniui lygį.

(c)Laivo išorės konstrukcija ir įrenginiai virš sandarumo vandeniui lygio bent iki kito denio arba lygio turėtų būti atsparūs oro sąlygoms.

(d)Laivapriekis turėtų užtikrinti likusios laivo dalies sandarumą vandeniui po susidūrimo.

(e)Turėtų būti įrengta sistema, kurią naudojant numatomomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima pašalinti susikaupusius skysčius iš vandeniui sandarių erdvių. Mašinų skyriuose turėtų būti įrengta aukšto lygio signalizacijos sistema.

(f)Nuo visų lauko denių vanduo turėtų nutekėti laisvai.

II-1.10.Laive esančių asmenų apsauga

Funkciniai reikalavimai

Visos laive esančios sistemos, įranga ir įrenginiai turėtų būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesužalotų laive esančių asmenų.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Laive esančių asmenų sužalojimai.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Laive esantys asmenys turėtų būti apsaugoti nuo visų šių pavojų:

a.1.judamųjų dalių;

a.2.įkaitusių elementų;

a.3.dalių, galinčių sukelti elektros smūgį;

a.4.slidžių paviršių;

a.5.pernelyg didelių triukšmo ir vibracijos lygių;

a.6.apkrovos veikiamų elementų;

a.7.toksiškų medžiagų.

(b)Turėtų būti numatytos visų laive esančių asmenų apsaugos nuo iškritimo už borto priemonės.

II-1.11.Vara ir vairavimas

Funkciniai reikalavimai

Numatomomis eksploatavimo sąlygomis turėtų būti galimybė kontroliuoti laivo greitį ir kursą, įskaitant galimo įrangos gedimo scenarijus.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Negalėjimas manevruoti dėl nepakankamos varos arba negalėjimo vairuoti, todėl galimas susidūrimas ar užplaukimas ant seklumos.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Atsižvelgiant į laivo dydį ir veiklos teritoriją reikėtų pasirūpinti pagalbine laivo varos ir vairavimo įranga, įskaitant visas pagalbines paslaugas.

(b)Numatomomis eksploatavimo sąlygomis turėtų būti įmanoma kontroliuoti pagrindines laivo varos įrangos funkcijas (mechanines, elektrines ir kt.) iš tiltelio, įskaitant greitį ir traukos kryptį, esant bet kokiai pokrypio ir posvyrio vertei.

(c)Kapitonas tiltelyje turėtų turėti galimybę sužinoti eksploatacinius rodiklius, pagal kuriuos galima anksti nustatyti laivo varos arba vairavimo sutrikimus.

(d)Įsijungus gedimo režimams, dėl kurių laivas galėtų likti be varos arba nevaldomas, tiltelyje ir atitinkamame mašinų skyriuje, jeigu jame yra įgulos narių, turėtų suveikti vaizdo ir garso signalizacija.

(e)Turėtų būti numatyta galimybė vietoje valdyti greitį ir vairuoti.

(f)Turėtų būti numatytos priemonės perduoti įsakymus iš tiltelio į konkrečias laivo varos ir vairavimo valdymo vietas.

(g)Turėtų būti numatyta galimybė įjungti ir išjungti pagrindinę laivo varos sistemą ir ją valdyti sugedus laivo jėgainei, nenaudojant išorės elektros šaltinių.

(h)Pagrindinių ir pagalbinių mašinų, kurias naudojant valdomas laivo greitis ir kursas, projektavimas, statyba ir priežiūra turėtų atitikti standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintos organizacijos taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias vėliavos valstybės administracija taiko pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009.

II-1.12.Rezervinis galios šaltinis

Funkciniai reikalavimai

Esminių saugos sistemų elektros tiekimas turėtų būti užtikrinamas panaudojant bent du skirtingus vienas nuo kito nepriklausomus elektros šaltinius; vienas iš jų, rezervinis galios šaltinis, turėtų būti skirtas tik esminėms saugos sistemoms palaikyti.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Esminių saugos sistemų gedimas nutrūkus elektros tiekimui.

·Negalėjimas įjungti arba naudoti rezervinių galios įrenginių dėl temperatūros arba pokrypio ir posvyrio sąlygų.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Rezervinis galios šaltinis turėtų įsijungti automatiškai, jeigu sugenda kiti esminių saugos sistemų elektros šaltiniai.

(b)Rezervinis galios šaltinis ir su juo susijusi paskirstymo sistema turėtų būti įrengti taip, kad sistema nesugestų kilus gaisrui, patekus vandeniui arba įvykus kitai avarijai, darančiai poveikį kitiems esminių saugos sistemų elektros šaltiniams.

(c)Esminės saugos sistemos yra visi šie dalykai, jeigu jie įrengti:

c.1.vandens išpumpavimo įrenginiai;

c.2.priešgaisrinės saugos įranga;

c.3.rezervinis gaisro gesinimo siurblys ir tam tikrais atvejais purškimo sistemos;

c.4.būtinoji ryšio įranga, kad būtų galima perspėti visus laive esančius asmenis, pranešti paieškos ir gelbėjimo tarnyboms ir su jomis bendrauti ir aktyviai siųsti signalus, pagal kuriuos galima nustatyti laivo buvimo vietą;

c.5.signalizacija ir perspėjimai;

c.6.navigaciniai žiburiai ir būtinoji įranga laivybos funkcijoms palaikyti;

c.7.avarinis apšvietimas, įskaitant visą su avariniais išėjimais susijusią įrangą;

c.8.visos kitos sistemos, kurias naudojant galima evakuoti visus laive esančius asmenis.

(d)Esmines saugos sistemas reikėtų palaikyti bent tiek, per kiek tikimasi sulaukti išorės pagalbos arba gelbėjimo paslaugų.

(e)Rezerviniai galios įrenginiai turėtų:

e.1.veikti efektyviai esant bet kokiai pokrypio ir posvyrio vertei numatomomis eksploatavimo sąlygomis ir patyrus galimą numatyti žalą ir

e.2.būti nesunkiai valdomi esant bet kokiai temperatūrai numatomomis eksploatavimo sąlygomis.

(f)Rezervinių galios įrenginių ir jų paskirstymo sistemos projektavimas, statyba ir priežiūra turėtų atitikti standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintos organizacijos taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias vėliavos valstybės administracija taiko pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009.

II-2.Priešgaisrinė sauga

II-2.1.Užsidegimas

Funkciniai reikalavimai

(1)Turėtų būti užkirstas kelias degiųjų medžiagų ir skysčių, dujų ir garų užsidegimui.

(2)Turėtų būti nustatytos degiosios medžiagos, degieji skysčiai ir vietos, kuriose gali kauptis degiosios dujos arba garai, taip pat galimi uždegimo šaltiniai, kaip antai varymo baterijos.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Degiųjų medžiagų arba degiųjų skysčių, dujų ir garų užsidegimas.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Turėtų būti numatytos priemonės, kurias naudojant galima išvengti degiųjų skysčių išsiliejimo ir jį kontroliuoti.

(b)Turėtų būti numatytos degiųjų dujų ir garų kaupimosi ribojimo priemonės.

(c)Uždegimo šaltiniai turėtų būti atskirti nuo degiųjų medžiagų, degiųjų skysčių ir dujų.

(d)Degieji skysčiai ir dujos turėtų būti laikomi tam skirtose vietose.

(e)Turėtų būti imamasi papildomų priemonių, įskaitant Tarptautinio kodekso dėl laivų, kuriuose naudojamos dujos arba kitų žemos pliūpsnio temperatūros rūšių kuras, saugos (IGF kodeksas) taikymą, jeigu naudojamas kuras, kurio pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 60°C.

II-2.2.Ugnies plitimas

Funkciniai reikalavimai

(1)Turėtų būti numatytos oro tiekimo į visas uždaras erdves valdymo priemonės.

(2)Turėtų būti numatytos degiųjų skysčių srauto nutraukimo valdymo priemonės.

(3)Laivo patalpos turėtų neskatinti gaisro plitimo.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Gaisro plitimas.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Turėtų būti įmanoma būnant patalpos išorėje uždaryti visus patalpų, kuriose kyla didelė gaisro rizika, ir patalpų, kuriose reikia užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo gaisro, vėdinimo kanalus.

(b)Turėtų būti įmanoma išjungti priverstinį vėdinimą būnant taip vėdinamos patalpos išorėje.

(c)Gyvenamųjų patalpų vėdinimas turėtų būti nepriklausomas nuo jokių patalpų, kuriose kyla didelė gaisro rizika, vėdinimo.

(d)Turėtų būti numatytos valdymo priemonės, kuriomis būtų galima išjungti bet kokią sistemą, kurioje naudojami degieji skysčiai, pvz., kuro siurblius, tepalų siurblius, šiluminės alyvos siurblius ir alyvos separatorius (valytuvus).

(e)Toliau išvardytiems atviriems paviršiams turėtų būti būdingas žemas liepsnos plitimo lygis:

e.1.koridoriai ir laiptai, naudojami kaip avariniai išėjimai;

e.2.lubos ir apmušalai gyvenamosiose patalpose, tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose.

(f)Naudojamų degiųjų medžiagų šilumingumas turėtų būti ribotas. Tokią ribą turėtų lemti medžiaga, iš kurios pagamintas laivas, ir ji bet kuriuo atveju negali būti didesnė nei 45 MJ/m2.

(g)Didžiausias kiekvienos patalpos gaisringumo lygis turėtų būti ribojamas pagal MSC.1/Circ. 1003 arba kitą lygiavertį standartą.

II-2.3.Dūmų susidarymas ir toksiškumas

Funkciniai reikalavimai

Gaisro atveju iš medžiagų, įskaitant paviršių apdailos medžiagas, išsiskiriančių dūmų ir nuodingų produktų kiekis turėtų būti ribotas.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Gyvybei kylantis pavojus dėl gaisro atveju išsiskiriančių dūmų ir nuodingų produktų patalpose, į kurias gali patekti asmenys.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Dažai, lakai ir kitos atviriesiems paviršiams naudojamos apdailos medžiagos degdamos neturėtų išskirti pernelyg didelio kiekio dūmų arba nuodingų produktų.

(b)Jeigu gyvenamosiose ar tarnybinėse patalpose ir valdymo postuose naudojama pirminė denio danga, ji turėtų būti iš tokios patvirtintos medžiagos, kuri pakilus temperatūrai neišskiria dūmų ir nesukelia apsinuodijimo arba sprogimo pavojaus.

II-2.4.Gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos

Funkciniai reikalavimai

Stacionarieji gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų įrenginiai turėtų atitikti patalpos paskirtį, gaisro plitimo potencialą ir galimą dūmų ir dujų susidarymo pavojaus lygį.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Negalėjimas anksti aptikti laive kilusio gaisro, kad būtų pakankamai laiko jį užgesinti ar saugiai pasitraukti arba atlikti abu šiuos veiksmus.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Turėtų būti numatytos gaisro aptikimo priemonės patalpose, kuriose kyla didelė gaisro rizika, ir patalpose, kuriose reikia užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo gaisro, kaip numatyta II-2.5 punkto a papunktyje.

(b)Gaisro atveju gaisro aptikimo priemonės turėtų siųsti signalą į tiltelį. Siunčiant tokį signalą turėtų įsijungti ir garso signalizacija.

(c)Jeigu tam tikrą laiką garso signalas tiltelyje lieka nepastebėtas, jis turėtų būti girdimas visose laivo patalpose, kuriose gali būti įgulos narių.

(d)Signalizacijos garso lygis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į triukšmo lygį laive įprastomis eksploatavimo sąlygomis, kad įgulos nariai galėtų ją išgirsti.

(e)Turėtų būti galimybė nustatyti, kurioje patalpoje aptiktas gaisras.

II-2.5.Konstrukcinė priešgaisrinė apsauga

Funkciniai reikalavimai

(1)Gaisras turėtų būti lokalizuotas patalpoje, kurioje jis kilo, kad liktų pakankamai laiko jį užgesinti arba visiems laive esantiems asmenims evakuotis arba atlikti abu šiuos veiksmus.

(2)Kiekvienas laivas turėtų būti suskirstytas termoizoliacinėmis ir konstrukcinėmis pertvaromis.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Kilus gaisrui laive esantys asmenys gali būti sužaloti prieš jiems pasiekiant gelbėjimosi sistemą.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Laivo patalpos turėtų būti klasifikuojamos taip:

a.1.patalpos, kuriose kyla didelė gaisro rizika, įskaitant:

·patalpas, kuriose yra vidaus degimo mašinos;

·ro-ro patalpas;

·patalpas, kuriose yra degiųjų skysčių;

·tam tikrus skyrius, kuriuose yra didelės talpos elektros baterijų;

a.2.patalpos, kurioms būtina aukšto lygio apsauga nuo gaisro, įskaitant:

·avarinius išėjimus, įskaitant laiptus ir koridorius;

·valdymo postus;

·gyvenamąsias patalpas;

·susirinkimo ir įlaipinimo patalpas;

·laivo varos ir vairavimo mašinų patalpas;

·skyrius, kuriuose yra elektros energijos konvertavimo, paskirstymo ir kaupimo įranga (baterijos).

(b)Tarp patalpos, kurioje kyla didelė gaisro rizika, ir patalpos, kurioje reikia užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo gaisro, turėtų būti įrengta termoizoliacinė pertvara, užtikrinanti konstrukcinę priešgaisrinę apsaugą (KPA).

(c)Termoizoliacinės pertvaros KPA paprastai turėtų užtikrinti, kad liepsna ir dūmai neplistų 60 minučių. Šis laikotarpis galėtų būti sutrumpintas atsižvelgiant į evakuacijos laiką, apskaičiuotą pagal II-2.6 punktą, tačiau bet kuriuo atveju neturėtų būti trumpesnis kaip 30 minučių.

(d)Atliekant standartinius plieninių termoizoliacinių pertvarų atsparumo ugniai bandymus ugnies neveikiama pusė, palyginti su pradine temperatūra, vidutiniškai neturėtų įkaisti daugiau kaip 140°C ir temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurį sujungimą, neturėtų viršyti pradinės temperatūros daugiau kaip 180°C per KPA laiką.

(e)Kai termoizoliacinėms pertvaroms naudojamos kitos nei plienas medžiagos, izoliacija turi būti tokia, kad per KPA laiką konstrukcinis karkasas nepasiektų temperatūros, dėl kurios prarastų savo konstrukcines savybes. Pavyzdžiui, aliuminiui tokia temperatūra yra 200oC.

(f)Jeigu laivas pastatytas ne iš plieno, visos patalpos, kurioje kyla didelė gaisro rizika, ribos, besiliečiančios su korpusu, turėtų būti termoizoliacinio kontūro ribose.

(g)Vėdinimo kanalų priešgaisrinė apsauga turėtų būti tokia pati, kaip patalpos, kurioje jie įrengti.

II-2.6.Evakuacijos laikas

Funkciniai reikalavimai

Laikas, per kurį galima evakuoti laivą, kiekviename laive turėtų būti apskaičiuojamas 6 arba įrodomas (arba atliekami abu veiksmai).

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Žūtys arba sužalojimai kilus avarinei situacijai, dėl kurios laivą reikia evakuoti.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Nustatant evakuacijos laiką reikėtų laikyti, kad galima naudotis visomis pasitraukimo priemonėmis.

(b)Minutėmis išreikštas evakuacijos laikas turėtų būti trumpesnis nei toliau nurodyta vertė:

ilgiausias laikas = (KPA–7)/3,

kur KPA yra konstrukcinės priešgaisrinės apsaugos laikas minutėmis.

II-2.7.Gaisro gesinimas

Funkciniai reikalavimai

Gaisrai turėtų būti slopinami ir gesinami patalpoje, kurioje jie kyla.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Gaisro plitimas.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Bet kokią laivo patalpą, į kurią gali patekti asmenys, ir atvirus denius turėtų būti įmanoma pasiekti prie konkretaus laivo pritaikyto efektinio slėgio ir našumo vandens srove.

(b)Laive turėtų būti įrengti bent du priešgaisriniai vandens siurbliai ir vieno iš jų elektros tiekimas turėtų būti užtikrinamas naudojant rezervinį galios šaltinį (rezervinis priešgaisrinis siurblys).

(c)Rezervinis priešgaisrinis siurblys ir jo siurbimo anga turėtų būti patalpoje, atskirtoje nuo kitų priešgaisrinių siurblių patalpų ir termoizoliacine pertvara atskirtoje nuo laivo varos variklių patalpų.

(d)Visose patalpose, kuriose kyla didelė gaisro rizika, turėtų būti įrengta stacionarioji gaisro gesinimo sistema.

(e)Miegamosiose gyvenamosiose patalpose turėtų būti įrengtos automatinės purškimo sistemos.

(f)Prie įėjimų į patalpas, kuriose kyla didelė gaisro rizika arba kuriose reikia užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo gaisro, turėtų būti nešiojamieji gesintuvai.

(g)Stacionariosios arba nešiojamosios gaisro gesinimo priemonės turėtų:

g.1.būti tinkamos atsižvelgiant į labiausiai tikėtiną gaisro tipą saugomoje patalpoje ir

g.2.nedaryti žalos žmonių sveikatai, nebent būtų:

·priemonių, kuriomis galima užtikrinti, kad patalpą galima visiškai užsandarinti uždarius visas angas būnant patalpos išorėje, ir

·priemonių, kuriomis galima užtikrinti, kad prieš imantis atitinkamų gaisro gesinimo veiksmų patalpoje nebeliktų nė vieno asmens.

II-2.8.Evakuacijos priemonės

Funkciniai reikalavimai

Laive esantys asmenys turėtų turėti galimybę pasiekti gelbėjimosi sistemą per prieinamus avarinius išėjimus, kurie turėtų būti aiškiai pažymėti, be kliūčių ir apsaugoti nuo gaisro ir užtvindymo.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Negalėjimas laive esantiems asmenims palikti laivo evakuacijos atveju.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Laivuose turėtų būti įrengtos bent dvi skirtingos evakuacijos iš kiekvienos patalpos, kurioje paprastai būna žmonių, priemonės, kurias naudojant galima galiausiai patekti į įlaipinimo vietą.

(b)Tos dvi evakuacijos priemonės turėtų būti įrengtos taip, kad bet kokio įmanomo gaisro scenarijaus atveju nebūtų užblokuotos abi priemonės.

(c)Avarinių išėjimų maršrutuose:

c.1.turėtų būti įrengti turėklai;

c.2.neturėtų būti kliūčių;

c.3.turėtų būti aiškūs ženklai, matomi prasto matomumo sąlygomis;

c.4.turėtų būti apšvietimas su dviem elektros tiekimo šaltiniais, vieną iš kurių elektra aprūpina rezervinis galios šaltinis, ir

c.5.turėtų būti pakankamo pločio praėjimai, kad laive esantys asmenys, įskaitant apsaugos priemones naudojančius asmenis, galėtų laisvai judėti ir kad būtų galima nešti asmenis neštuvais ir padėti išeiti neįgaliesiems.

(d)Kiekvienoje kajutėje, jei taikytina, ir viešosiose vietose turėtų būti iškabinti evakuacijos planai.

IIIGelbėjimosi priemonės ir įrenginiai

III.1.Bendroji gelbėjimosi priemonių parengtis

Funkciniai reikalavimai

Numatomomis eksploatavimo sąlygomis visos gelbėjimosi priemonės turėtų būti nuolat paruoštos naudoti, nepriklausomai nuo laivo aprūpinimo numatomomis eksploatavimo sąlygomis.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Laive esančių asmenų sužalojimas įprastomis eksploatavimo sąlygomis, vykdant pratybas ar techninės priežiūros darbus ar susidarius nepaprastajai padėčiai.

·Gelbėjimosi įrangos neveikimas arba jos panaudojimas pavėluotai, kai faktiškai susidaro nepaprastoji padėtis arba vyksta pratybos ar treniruotės.

Eksploataciniai reikalavimai

Gelbėjimosi įranga turėtų būti:

(a)lengvai prieinama;

(b)neužtverta ir neužrakinta;

(c)tinkama naudoti ir naudojama nepriklausomai nuo elektros tiekimo laive;

(d)nuolat paruošta naudoti;

(e)tinkama naudoti numatomomis eksploatavimo sąlygomis ir

(f)tinkama naudoti esant bet kokiai pokrypio ir posvyrio vertei numatomomis eksploatavimo sąlygomis ir patyrus galimą numatyti žalą.

III.2.Informacijos teikimas įvykus avarijai

Funkciniai reikalavimai

Teikti jau paruoštą informaciją ir nurodymus dėl avarijos visiems laive esantiems asmenims, priklausomai nuo to, kuriomis gelbėjimosi priemonėmis jiems skirta naudotis.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Tinkamos informacijos ir nurodymų keleiviams dėl veiksmų avarinių situacijų metu trūkumas, dėl kurio galimas papildomas vėlavimas, maišatis ar panika.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Informacija ir nurodymai visiems laive esantiems asmenims turėtų būti:

a.1.teikiami taip, kad būtų tikėtina, jog juos supras (pvz., stilius ir kalba) ir

a.2.aiškiai skelbiami visame laive.

(b)Informacija ir nurodymai dėl veiksmų avarinių situacijų metu, įrangos vietos ir naudojimo turėtų apimti bent šiuos elementus:

b.1.nurodymus, kaip patekti į susirinkimo vietas;

b.2.gelbėjimosi priemonių buvimo vietą ir

b.3.gelbėjimosi priemonių veikimą ir naudojimąsi jomis.

(c)Su gelbėjimosi priemonėmis susiję nurodymai turėtų būti įskaitomi ir suprantami prasto matomumo sąlygomis (pvz., veikiant tik avariniam apšvietimui), o gelbėjimosi įrangos laikymo vietos turėtų būti aiškiai pažymėtos.

III.3.Pranešimai

Funkciniai reikalavimai

(1)Turėtų būti numatytos paieškos ir gelbėjimo tarnybų perspėjimo ir nukreipimo į laivo ir gelbėjimosi sistemų buvimo vietą priemonės.

(2)Turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis kapitonas arba įgulos nariai įvykus avarijai galėtų vienu metu pranešti visiems laive esantiems asmenimis.

(3)Turėtų būti numatytos visų laive esančių asmenų perspėjimo apie nepaprastąją padėtį priemonės.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Sunkumas paieškos ir gelbėjimo tarnyboms rasti laivą arba gelbėjimosi sistemą jūroje įvykus avarijai.

·Negalėjimas užmegzti veiksmingo abipusio ryšio tarp įgulos narių, kad jie padėtų vykdyti pasitraukimo, evakavimo ir gelbėjimo veiksmus.

·Negalėjimas laiku suteikti veiksmingos informacijos apie avariją laive esantiems asmenims.

·Negalėjimas laiku perspėti laive esančių asmenų apie nepaprastąją padėtį.

·Vėlavimas ir organizacinės problemos.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Kad būtų galima padėti paieškos ir gelbėjimo tarnyboms rasti laivą ir gelbėjimosi sistemas, turėtų būti numatytos šios priemonės:

a.1.elektroninis signalas, kurį paieškos ir gelbėjimo tarnybos gali aptikti automatiškai ir nuotoliniu būdu (įskaitant palydovinės navigacijos sistemų, kaip antai „Galileo“, siunčiamus signalus);

a.2.signalas, kurį galima pamatyti iš arti, ir

a.3.nešiojamoji ryšio sistema, kuria gelbėjimosi sistemose esantys asmenys galėtų susisiekti su paieškos ir gelbėjimo tarnybomis.

(b)Vidaus ryšio priemonėmis turėtų būti:

b.1.užtikrinamas abipusis įgulos narių tarpusavio bendravimas, nepriklausomai nuo to, kurioje laivo vietoje jie yra;

b.2.nuolat teikiama garsinė informacija ir nurodymai visose patalpose, į kurias gali patekti asmenys.

(c)Visų laive esančių asmenų perspėjimo priemonės turėtų būti:

c.1.girdimos visose patalpose, į kurias gali patekti asmenys, ir

c.2.tinkamos žodiniams pranešimams skelbti laive.

III.4.Evakuacija

Funkciniai reikalavimai

(1)Kiekviename laive turėtų būti susirinkimo vietos, kuriose visi laive esantys asmenys turėtų susirinkti prieš juos perkeliant į gelbėjimosi sistemas.

(2)Turėtų būti įmanoma kiekvieną asmenį iš susirinkimo vietos perkelti į gelbėjimosi sistemą be sužalojimų ir „nesušlapus kojų“, t. y. užtikrinant, kad nereikėtų net trumpam pakliūti į vandenį.

(3)Reikėtų numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas visų evakuotų asmenų gyvybingumas.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Netinkamos gelbėjimosi sistemos, kurios nėra nei pakankamos, nei tinkamos ar prieinamos visiems laive esantiems asmenims.

·Keleiviai tinkamai nesuburiami susirinkimo vietoje, todėl evakuacija užsidelsia, kyla maišatis.

·Tikimybė, kad tam tikrų gelbėjimosi sistemų gali nebelikti dėl gaisro, užtvindymo ar kitokios žalos.

·Gelbėjimosi sistemų apgadinimas ar asmenų sužalojimas arba abu šie pavojai nuleidžiant gelbėjimosi sistemas.

·Nuskendimas.

·Hipotermija.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Kiekviename laive turėtų būti įrengtos ir visame laive paskirstytos pakankamo dydžio gelbėjimosi sistemos, kad netekus kurios nors vienos gelbėjimosi sistemos arba jai sugedus į likusias gelbėjimosi sistemas būtų galima sutalpinti tiek asmenų, kiek gali būti oficialiai vežama laivu.

(b)Tinkamo dydžio gelbėjimosi sistemų paskirstymas, nuleidimo būdas ir talpa turėtų užtikrinti galimybę visiems asmenims, kiek gali būti oficialiai vežama laivu, evakuotis bet kurioje laivo pusėje 7 .

(c)Susirinkimo vietos turėtų būti pakankamai erdvios, kad jose galėtų susiburti visi laive esantys asmenys.

(d)Jokiam asmeniui neturėtų tekti šokti į gelbėjimosi sistemą iš didesnio nei 1 metro aukščio. Jei aukštis didesnis, turėtų būti numatytas įlaipinimo įtaisas (pvz., evakuacijos tiltelis arba įlaipinimo kopėčios).

(e)Gelbėjimosi sistema turėtų būti nuleidžiama ten, kur nėra jokių kliūčių ar kitų konstrukcijų, ypač sraigto.

(f)Kiekviename laive turėtų būti kiekvienam laive esančiam asmeniui skirta asmeninė plūduriavimo priemonė.

(g)Atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas turėtų būti pasirūpinta tinkama žmonių šilumine apsauga.

III.5.Gelbėjimas

Funkciniai reikalavimai

Turėtų būti numatytos priemonės žmonėms iš vandens ištraukti.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

Negalėjimas veiksmingai ir greitai ištraukti asmenį iš vandens, todėl gali pablogėti jo sveikatos būklė arba jis gali net žūti.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Laive turėtų būti plūduriavimo priemonės, kurias galima numesti iš laivo vandenyje esančiam asmeniui.

(b)Asmenį iš vandens turėtų traukti laivo įgula arba specialus padalinys.

IVRadijo ryšys

Funkciniai reikalavimai

(1)Laive turėtų būti galimybė siųsti ir gauti atitinkamą laivybos saugos informaciją.

(2)Kiekviename laive turėtų būti galimybė siųsti ir gauti pavojaus signalus.

(3)Turėtų būti galimybė bendrauti su išorės oro arba jūrų pagalbos tarnybomis, vykdančiomis paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Negalėjimas gauti ir siųsti atitinkamos laivybos saugos informacijos.

·Negalėjimas susisiekti su išorės tarnybomis ekstremaliojoje situacijoje.

·Negalėjimas padėti netoliese esantiems nelaimės ištiktiems laivams.

Eksploataciniai reikalavimai

Kiekviename laive turėtų būti galimybė:

(a)siųsti iš laivo į krantą pavojaus signalus;

(b)gauti iš kranto į laivą siunčiamus pavojaus signalus;

(c)siųsti į kitą laivą ir gauti iš kito laivo siunčiamus pavojaus signalus (be kita ko, panaudojant palydovines sistemas);

(d)siųsti ir gauti paieškos ir gelbėjimo veiksmų koordinavimo pranešimus;

(e)siųsti ir gauti pranešimus vietoje;

(f)siųsti ir gauti laivybos saugos informaciją;

(g)siųsti bendruosius radijo pranešimus į krante esančias radijo ryšio sistemas ar tinklus ir gauti juos iš jų ir

(h)siųsti ir gauti pranešimus iš tiltelio į tiltelį.

VLaivyba

Funkciniai reikalavimai

Laivas turėtų būti suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir prižiūrimas taip, kad jūroje juo būtų galima:

(1)savarankiškai plaukioti ir

(2)duoti įspėjimus įgulos nariams apie bet kokias stacionarias ir judančias laivybos kliūtis.

Pavojai, kuriuos siekiama pašalinti

·Susidūrimai ir užplaukimas ant seklumos.

·Negalėjimas nustatyti laivo buvimo vietos.

Eksploataciniai reikalavimai

(a)Turėtų būti prieinama išsami informacija apie geografinę padėtį jūroje, kurioje plaukioja laivas.

(b)Turėtų būti numatytos priemonės laivo buvimo vietai, kursui ir greičiui nustatyti (kaip antai palydovinės navigacijos sistemos, įskaitant „Galileo“).

(c)Turėtų būti numatytos priemonės, kurios padėtų vesti laivą ir išvengti susidūrimų (kaip antai palydovinės navigacijos sistemos, įskaitant „Galileo“).

(d)Tiltelio konfigūracija turėtų būti tokia, kad tiltelio budėtojas pakankamai gerai matytų visomis kryptimis.

(e)Turėtų būti numatytos priemonės sraigto sukimosi krypčiai, galios poreikiui ir vairo padėčiai pagrindinės laivo krypties atžvilgiu nustatyti.

(f)Turėtų būti numatytos vandens gylio nustatymo priemonės.

(g)Netoliese esantys laivai turėtų turėti galimybę aptikti laivą.

(1)    Reikia nepamiršti, kad tam tikrai laivų įrangai taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai dėl gaminių saugos, visų pirma 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

(2)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146).

(3)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11).

(4)    Pripažįstama, kad laivo išlaikymo prie jūros dugno negalima garantuoti jokiu atveju. Tai priklausys nuo daugelio veiksnių, kaip antai grunto tipo, jūros gylio, aplinkos sąlygų ir kt., bet atitinkamomis aplinkybėmis laivo dreifavimo galimybė gali būti sumažinta.

(5)    Krante esančioms sistemoms šis vadovas netaikomas.

(6)    Apskaičiuojant galima vadovautis MSC.1/Circ.1533 ir MSC.1/Circ.1166 su pakeitimais.

(7)    Šis reikalavimas nebūtinai reiškia, kad kiekvienoje laivo pusėje į sistemas turėtų tilpti 100 proc. asmenų. Galima naudoti sistemas, kurias galima nuleisti bet kurioje laivo pusėje.