52018AE2256

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AE2256 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE2256

Help

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija (COM(2018) 269 final)

EESC 2018/02256

OL C 62, 2019 2 15, p. 142–147 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.2.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/142

(COM(2018) 269 final)

(2019/C 62/24)

Pranešėjas	Michael McLOUGHLIN
Bendrapranešėjis	Adam ROGALEWSKI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnis

Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2018 9 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 18
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	116/4/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją (toliau – strategija) ir ypač joje numatytos ES jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės įsteigimą.

1.2.

Komitetas laikosi nuomonės, kad ši tarpsektorinė strategija turėtų būti glaudžiau susijusi su esamomis ES programomis, tokiomis kaip „Erasmus+“, Jaunimo garantijų iniciatyva ir Europos solidarumo korpusas.

1.3.

EESRK mano, jog norint, kad strategija būtų sėkminga, reikia sutelkti dėmesį į šiuos tris tikslus:

—	tarpsektorinį požiūrį visapusiškai atsižvelgiant į jaunimą, jo poreikius ir teises,

—	Naujasis ES jaunimo reikalų koordinatorius visų pirma turėtų vadovauti tarpsektoriniam darbui ir eiti vyresniojo pareigūno pareigas,

—	ES jaunimo politiką reikėtų įtraukti į Europos semestro procesą siekiant labiau orientuotis į įgyvendinimą, visų pirma tarpsektorinėse srityse.

1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad strategijos taikymo sritį reikėtų išplėsti veiksmais, kuriais siekiama apsaugoti, remti jaunimą ir užtikrinti jo teises, suteikti žinių ir įgūdžių atremti įvairius visuotinius iššūkius, pavyzdžiui, skaitmeninimą, klimato kaitą ir augantį populizmą.

1.5.

EESRK rekomenduoja į strategiją įtraukti keletą aukšto lygio tarpsektorinio darbo siekių, susijusių su kitomis atitinkamomis ES politikos sritimis, įskaitant užimtumą, švietimą, sveikatos priežiūrą, migraciją ir lygybę.

1.6.

Komitetas rekomenduoja strategijoje daugiau dėmesio skirti jaunimo užimtumo klausimams, visų pirma aptariant profesinės veiklos ateitį ir kitus socialinius klausimus, tokius kaip psichikos sveikata, lygybė ir švietimas.

1.7.

Nors EESRK pritaria Komisijai, kad strategija turi skatinti demokratiją, jis laikosi nuomonės, kad ja taip pat reikia skatinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą, įskaitant balsavimą, savanorišką darbą, jaunimo vadovaujamas NVO, demokratiją darbo vietoje ir socialinį dialogą.

1.8.

Komitetas yra įsitikinęs, kad jaunimo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti skatinamas ne pavieniais renginiais. Be to, tęsiant Jaunimo dialogą, turi būti išplėstas jaunimo savanoriškoms organizacijoms ir nacionalinėms jaunimo taryboms tenkantis vaidmuo ir panaudotos papildomos galimybės. Šiuo požiūriu ES institucijos turėtų imtis vadovaujamo vaidmens, o skatinant jaunimo dalyvavimą ES lygiu EESRK turėtų būti visų institucijų priešakyje.

1.9.

Būtina skatinti išlaidų jaunimo darbui didinimą kartu vykdant ilgalaikes investicijas į viešąsias paslaugas ypač tose srityse, kuriose viešosioms paslaugoms skiriamos lėšos buvo sumažintos.

1.10.

Strategijoje turėtų būti perteikiamas į teises orientuotas požiūris, pavyzdžiui, jei tinkama, pasinaudojant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

1.11.

Strategijoje daugiau dėmesio reikėtų skirti jaunoms moterims ir mergaitėms, jauniems LGBTIQ+ asmenims, jauniems neįgaliesiems, jauniems migrantams ir pabėgėliams.

1.12.

Jaunimo politikos srityje reikėtų didesnės valstybių narių konvergencijos kilimo kryptimi, o tam turėtų būti sudarytos palankios sąlygos panašioms sritims skirtais nacionaliniais planais. Norint tai pasiekti, būtina stiprinti ankstesnėje strategijoje pradėtą rodiklių nustatymo procesą.

1.13.

EESRK siūlo, kad ES jaunimo portale būtų naudojama kiek įmanoma daugiau internetinių, su jaunimo dalyvavimu susijusių įrankių.

1.14.

Nors EESRK ir palankiai vertina konkrečią naują ES jaunimo strategiją, jis primygtinai rekomenduoja jaunimo reikalus įtraukti į visų skirtingų Europos Komisijos generalinių direktoratų (GD) darbą.

2. Bendroji informacija

2.1.

Pasiūlyta strategija yra trečias ES pasiūlytas pagrindas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Europos jaunimui. Nauja strategija dėmesys sutelkiamas į tris veiksmų sritis: įtraukti, susieti ir suteikti galių, palyginti su aštuoniomis veiksmų sritimis, numatytomis 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje: užimtumas ir verslumas, socialinė aprėptis, dalyvavimas, švietimas ir mokymas, sveikata ir gerovė, savanoriška veikla, jaunimas ir pasaulis, kūrybiškumas ir kultūra.

2.2.

Patys svarbiausi naujos strategijos pokyčiai: Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės įsteigimas, jaunimo struktūrinio dialogo pakeitimas ES jaunimo dialogu, daugelio ankstesnių politikos tikslų pakeitimas tarpsektorinėmis tendencijomis, kuriomis siekiama atverti ryšių kanalus tarp jaunimo ir politikos formuotojų.

2.3.

Kaip ir ankstesnėse strategijose, Jaunimo garantijų iniciatyva į šią strategiją nėra įtraukta. Ji yra „Europos socialinio fondo +“ dalis.

2.4.

Su šia strategija susijusios nemažai tiek nacionalinio, tiek ES lygmens iniciatyvų. Nemažai veiklos vykdoma pagal „Erasmus+“, Jaunimo garantijų iniciatyvą, Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir naudojantis Europos socialiniu fondu. Kitos atitinkamos nurodytos sritys yra Įgūdžių darbotvarkė ir Europos solidarumo korpusas. Vykdant kitą politiką kartu daromas ir didelis poveikis jaunimui tose srityse, kurios yra laikomos tarpsektorinėmis (pavyzdžiui, transportas, socialiniai reikalai, sveikata, išorės veiksmai ir žemės ūkis). Be to, visos valstybės narės turi savo požiūrį į jaunimo politiką ir į kitus su jaunimu susijusius klausimus.

2.5.

Su jaunimu susiję klausimai yra įtraukti į Europos socialinių teisių ramstį, JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tikslus ir kitas priemones.

2.6.

EESRK jau priėmė daug nuomonių dėl su jaunimu susijusių klausimų, pvz., nuomones dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos (1), dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (2), dėl Europos solidarumo korpuso (3) arba, visai neseniai, dėl Kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (4). Be to, Komitetas iš pilietinės visuomenės perspektyvos įvertino ES jaunimo užimtumo politikos įgyvendinimą šešiose pasirinktose valstybėse narėse, visų pirma Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą.

2.7.

EESRK jaunimo vadovaujamame klausyme dėl šios nuomonės jaunimas pareiškė didžiulį susirūpinimą. Jų nuomone, tie, kurie renkasi kitokį kelią arba tie, kurie anksti palieka mokyklą, patiria labai didelį spaudimą ir sulaukia menko pripažinimo. Kai kurie jaunuoliai kalbėjo apie tai, kad dar paauglystėje turi pradėti galvoti apie pensijas. Perėjimas prie profesinės veiklos ir toliau lieka iššūkiu, todėl posėdyje buvo išreikštas nepasitenkinimas dėl jaunimo diskriminacijos nustatant kitokį darbo užmokestį už tą patį atliekamą darbą remiantis tik amžiumi. Aprūpinimas būstu ir transportu taip pat buvo svarbūs klausimai, kaip ir skaitmeninimas bei sunkumai pripažįstant ir įteisinant neformaliojo mokymosi būdu įgytus įgūdžius.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina šią strategiją. Komitetas mano, kad strategija turėtų būti išsamus planas, kuriuo suteikiama galimybė pasiekti veiksmingų pageidautinų rezultatų ir kuriuo kuriama pridėtinė vertė jaunimui, kad strategijos rezultatai turėtų pranokti jos atskirų dalių rezultatus ir kad ji turėtų būti efektyvesnė nei skirtingų veiksmų rinkinys. EESRK yra įsitikinęs, kad strategija turėtų būti glaudžiau susijusi su tokiomis esamomis ES programomis kaip „Erasmus+“, Jaunimo garantijų iniciatyva ar Europos solidarumo korpusas.

3.2.

Holistinio požiūrio į politikos klausimus sąvoka pastaruoju metu užima vis tvirtesnes pozicijas ir yra paplitusi tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Tai vertintina palankiai, nes tuo pripažįstama, kad socialines problemas ne visada galima suskirstyti į aiškias administracines kategorijas. Tačiau įprastinių žinybinių funkcijų, biudžetų ir kultūros atsisakymas yra labai didelis iššūkis ir būtina užtikrinti, kad holistinis požiūris netaptų tam tikra panacėja sprendžiant pernelyg sudėtingas problemas ar tiesiog politikos formuotojams nenorint rinktis kitų variantų.

3.3.

EESRK mano, kad ES jaunimo politikos įgyvendinimas valstybių narių ir ES lygmeniu turėtų būtų labiau pastebimas ir darnesnis, kad jį būtų galima tinkamai įvertinti, pavyzdžiui, Europos semestre ir socialinių rodiklių suvestinėje.

3.4.

Apskritai pasiūlyta strategija turi būti orientuojama remiantis labiau teisėmis pagrįstu požiūriu. Tai yra svarbi sritis, nes JT vaiko teisių konvencija (kuri, žinoma, neapima visų jaunimo kategorijai priklausančių asmenų) yra taip parengta ir ja suteikiama galimybė reguliariai apžvelgti valstybių narių veiklos efektyvumą pagal suderintą matavimo sistemą. Pasiūlymuose daug dėmesio skiriama paties darbo su jaunimo pobūdžiui ir savanoriškam sektoriui tenkančiam vaidmeniui, tai yra labai svarbu, nes tarptautiniu mastu esama naujų, labiau instrumentalistinių strategijų „darbui su jaunimu“.

3.5.

EESRK mano, kad strategija turėtų būti siekiama skatinti realų konvergencijos kilimo kryptimi tarp valstybių narių augimą jaunimo politikos srityje. To visų pirma tikimasi, nes visoms valstybėms narėms skiriamas didelis ES finansavimas (pvz., „Erasmus“). Kitose ES finansavimo srityse laikomasi bendro finansavimo požiūrio, kuriuo skatinama konvergencija, ir platesnio ES masto bendro požiūrio. Komitetas yra įsitikinęs, kad iš to galima daug išmokti ir panaudoti strategijoje.

3.6.

Nors EESRK sutinka su Komisijos nuomone dėl itin svarbaus su jaunimu dirbančių asmenų vaidmens ir dėl jų teikiamos ypatingos naudos jaunimui pereinant į pilnametystę, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad darbo su jaunimu kokybė labai priklauso nuo viešųjų paslaugų finansavimo. Kai kuriose valstybėse narėse dėl viešojo sektoriaus finansavimo mažinimo ir įšaldytų darbo užmokesčių ne tik pablogėjo su jaunimu dirbančių asmenų darbo kokybė, bet ir atsirado daug laisvų darbo vietų šiame sektoriuje. Todėl EESRK ragina daugiau investuoti į viešąsias paslaugas.

3.7.

Neatsižvelgiant į tai, Komisija teisingai pažymi, kad valstybės narės jaunimo politikai privalo skirti nuosavus išteklius. Šiuo tikslu pasiūlymai stebėti, kiek išleidžiama, yra labai džiuginantys, tačiau į juos būtina įtraukti valstybių narių atliekamą darbą ir kitas tarpsektorinės politikos sritis. EESRK mano, kad sekimą reikėtų vykdyti įgyvendinant socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą visais lygmenimis.

3.8.

Komitetas pritaria Komisijai, kad valstybės narės turi ieškoti novatoriškų ir alternatyvių demokratinio dalyvavimo formų. Tačiau EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia teikti didesnę paramą, įskaitant finansinę paramą, esamiems visuomenės dalyvavimo būdams, pavyzdžiui, savanoriškai veiklai, jaunimo taryboms, dalyvavimui pilietinės visuomenės organizacijų, profesinių sąjungų arba darbo tarybų veikloje. Kadangi jaunimas yra Europos ateitis, jis turėtų būti raginamas dalyvauti vietos ir Europos rinkimuose ir aktyviai prisiimti įvairių socialinių ir politinių įsipareigojimų.

3.9.

EESRK mano, kad atsižvelgiant į tris strategijos veiklos sritis – ĮTRAUKTI, SUSIETI, SUTEIKTI GALIŲ, pastarąją veiklą reikėtų papildyti užduotimis, kurių tikslas būtų apsaugoti ir remti jaunimą, suteikti jam įgūdžių atremti visuotinius iššūkius, pavyzdžiui skaitmeninimą, klimato kaitą ir augantį populizmą. Kadangi vienas ES prioritetų yra saugoti savo piliečius, Komitetas yra įsitikinęs, kad šis prioritetas turėtų apimti ne tik suaugusiuosius, bet ir jaunimą. Jaunimas taip pat turėtų gauti naudos iš EESRK propaguojamos „skaitmeninio teisingumo“ koncepcijos (5), kuria siekiama apsaugoti Europos piliečius nuo skaitmeninės revoliucijos neigiamų aspektų arba atsižvelgiant į platesnę TDO patvirtintą „teisingo perėjimo“ koncepciją.

Jaunimas ir darbo pasaulis

3.10.

Nors strategija privalo būti aiški ir joje neturi būti daugybės tikslų, Komitetas mano, kad dabartinėje strategijoje daugiau dėmesio reikėtų skirti su jaunimu susijusioms socialinėms ir užimtumo problemoms, visų pirma aptariant profesinės veiklos ateitį. Tai apima, inter alia, skaitmeninimą, platformas, darbo rinkos laikinumą ir susiskaldymą, kurios ypač veikia jaunimą.

3.11.

Darbas ir mokymasis tampa daugelio jaunuolių kasdienybe. Dėl šios priežasties EESRK mano, kad būsima ES jaunimo politika turėtų būti skatinama demokratija darbo vietose, inter alia, skatinant socialinį dialogą ir apsaugant jaunimo darbo teises. Darbo rinkoje jaunimui turėtų būti užtikrintos tokios pat sąlygos kaip ir suaugusiesiems, visų pirma tokio pat minimalaus darbo užmokesčio (6), teisės į pensijas ir apsaugos nuo nesaugių darbo sutarčių (nenustatytos apimties darbo sutarčių), neapmokamų stažuočių ar fiktyvaus savarankiško darbo požiūriu. Jaunimo balsas taip pat turėtų būti išgirstas visuomenėje ir jų darbovietėse. Be to, reikėtų aktyviau skatinti jaunimo dalyvavimą atstovaujamosiose struktūrose darbo vietose (profesinėse sąjungose ir darbo tarybose), kaip jau yra kelete šalių, kur darbo vietose veikia specialios jaunimo atstovaujamosios tarybos.

3.12.

Kai kurie jaunuoliai kartu yra ir tėvai ir tokios ES politikos priemonės kaip direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros yra svarbios jaunuoliams, derinantiems darbą bei mokymąsi ir kartu prižiūrintiems savo artimuosius. Dėl darbo vietų skaitmeninimo jaunimo užimtumo padėtis neabejotinai bus kitokia nei jų tėvų. Atsižvelgiant į darbo rinkos politikos svarbą jaunosios kartos gyvenime, EESRK siūlo strategijoje daugiau dėmesio skirti socialinei ir užimtumo politikai.

3.13.

Darbo rinka yra ypač svarbi, nes daugelyje šalių būtent jaunimui per laikotarpį nuo 2008 m. krizės nedarbas turėjo daugiausia įtakos. Nors jaunimo nedarbo rodiklis sumažėjo, neturinčio darbo jaunimo skaičius buvo beveik dvigubai didesnis nei darbą turinčio jaunimo (7). Daugeliu atvejų neseniai sukurtos darbo vietos yra prastesnės kokybės arba suteikia mažiau galimybių gauti nuolatinį darbą ar darbą visą dieną, nei prieš krizę sukurtos darbo vietos (pvz., laikinos sutartys, nenustatytos apimties darbo sutartys).

Jaunimo švietimas ir sveikata

3.14.

Šia strategija siekiama, kad neatstovaujamo jaunimo balsą išgirstų politikai. Norint tai pasiekti reikalingi tolesni veiksmai, kuriais būtų galima į visuomenę integruoti jaunuolius, esančius toliau nuo darbo rinkos ir švietimo sistemos. Nepaisant nežymaus nestudijuojančio, nesimokančio ir nedirbančio (NEET) jaunimo rodiklio pagerėjimo, 2017 m. 10,9 % 15–24 metų amžiaus žmonių ir 17,7 % 25–29 metų amžiaus žmonių vis dar buvo šioje padėtyje. Įgūdžių ir kompetencijų gerinimu daromas teigiamas poveikis jaunimo užimtumo galimybėms, tačiau vien šio veiksnio neužtenka, kad būtų galima užtikrinti užimtumo augimą. Toks užsiėmimo neturėjimas daro didelį poveikį jaunimo gyvenimui ir siekiams, nes gali nulemti skurdą ir socialinę atskirtį. Be to, valstybės institucijos turi padengti 1,2 % nacionalinio BVP išlaidas (pagal „Eurofound“ atliktą vertinimą (2012 m., 2014 m.)) dėl neįtrauktų į švietimą ir užimtumą NEET gyventojų. NEET populiacija yra labiau linkusi palaikyti ekstremizmo ir ksenofobijos ideologijas.

3.15.

Europos socialinių teisių ramsčio 4 straipsnyje dėl aktyvaus užimtumo rėmimo nurodoma: „Jaunimas turi teisę į tolesnį mokymąsi, pameistrystę, mokomąją praktiką arba tinkamo lygio darbo pasiūlymą per 4 mėnesius nuo tapimo bedarbiu arba mokymosi pabaigos. Jaunimo strategija turėtų prisidėti prie šio principo įgyvendinimo, ypač skatinant pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių aljansų kūrimą siekiant kurti ir stebėti įvairias šioje srityje įgyvendinamas politikos priemones. Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas informuojamojo darbo strategijoms, kad jauni žmonės, kuriems sunkiau patekti į darbo rinką, vėl galėtų įsidarbinti arba pradėti mokytis.“

3.16.

Todėl Europos jaunimo strategijoje turėtų būti numatyta europinė strategija, skirta šioms grupėms pasiekti. Glaudus nacionalinių institucijų, Europos socialinių partnerių, nacionalinių jaunimo tarnybų ir jaunimo sektoriaus bendradarbiavimas yra svarbus sėkmingam šio siekio įgyvendinimui.

3.17.

Jaunimas paprastai didelę savo laiko dalį skiria nuolatinės arba ištęstinės formos studijoms ir tai yra dar viena sritis, kurioje ES lygmens kompetencija yra ribota – ji tik turi užtikrinti, kad: „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje“, kaip įtvirtinta pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu. Tai ir vėl yra sritis, kuriai ankstesnėje strategijoje buvo skirtas atskiras ramstis.

3.18.

Jaunimo psichikos sveikata yra svarbus darbo su jaunimu ir bet kokio profesinio bendravimo su jaunimu aspektas. Paprastai sveikata priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau būtent psichikos sveikata yra ES kompetencijai priklausantis visuomenės sveikatos aspektas ir tai turėtų būti aiškiai perteikiama vykdant strategijoje numatytą tarpsektorinę veiklą. Taigi reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tokias problemas kaip jaunimo nerimas, depresija ir savižudybių lygis.

3.19.

Valstybių narių lygmeniu atsiranda vis daugiau darbo su jaunimu gerosios praktikos pavyzdžių. Be to, buvo įrodyta, kad dirbant su jaunimu daromas teigiamas poveikis jaunuolių psichikos sveikatai. EESRK yra įsitikinęs, kad strategijoje būtina skirti daugiau dėmesio jaunuolių psichikos sveikatos poreikiams.

3.20.

Be to ir daugelio šalių nacionalinėje politikoje daug dėmesio skiriama jaunimo psichikos sveikatai. Šioje srityje esama nemažai susirūpinimą keliančių problemų. Augantis vaikų ir jaunimo nutukimas yra vertinamas kaip susirūpinimą kelianti problema, kaip ir piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ir teisėtais kvaišalais. Nors valstybės narės vis dar laikosi gana skirtingų požiūrių, vadovaujantis tarpsektoriniu požiūriu į su jaunimu susijusias problemas, jų ignoruoti negalima, o būtina jas spręsti pagal atitinkamus ES įgaliojimus. Ankstesnėje strategijoje šios sritys buvo numatytos kaip strategijos ramsčiai, todėl svarbu, kad vykdant tarpsektorinę veiklą joms taip pat būtų skiriama daug dėmesio.

Lygybė

3.21.

Darbas su jaunimu, jaunimo politika ir lygybė yra glaudžiai susiję. ES šioje srityje ėmėsi plataus masto veiksmų, o valstybės narės jau yra priėmusios teisės aktus. Tačiau vis dar yra daug atvejų, kai jauni žmonės susiduria su diskriminacija, pavyzdžiui, būsto ir paslaugų, kurios jiems reikalingesnės, nei kitiems, pavyzdžiui, viešojo transporto, srityje. Lygybę užtikrinantys teisės aktai dažnai gali būti labiau orientuoti į pagyvenusius žmones. Yra devynios universalios priežastys, dėl kurių ES valstybėse narėse draudžiama diskriminacija. Turime užtikrinti, kad su tokia diskriminacija susiduriančiam jaunimui, būtų veiksmingai taikoma ES jaunimo strategija. Nors yra keletas grupių, norėtume išskirti šias, kurioms dokumente reikėtų skirti daugiau dėmesio:

—	neįgalūs jaunuoliai,

—	jauni migrantai ir pabėgėliai,

—	jaunos moterys ir mergaitės,

—	jauni LGBTIQ + asmenys.

3.22.

Daugelis ES politikos priemonių, susijusių su jaunimu, pastaruoju metu buvo sutelktos į radikalėjimą. Tačiau integracija turi būti viena iš daugelio įvairių jaunimui siūlomų priemonių ir tai reikia pabrėžti strategijoje. Ji taip pat natūraliai dera su jaunimo užimtumo programomis.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad įsteigta nauja ES Jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė – koordinatorius turėtų išklausyti jaunimo nuomonę ir daryti įtaką jaunimo politikos tarpsektoriniam aspektui. Reikėtų labiau akcentuoti pastarąją koordinatoriaus veiklos kryptį. Koordinatorius taip pat turėtų skatinti ir sudaryti geresnes sąlygas panašiems procesams valstybių narių lygmeniu ir todėl turėtų prisijungti prie Komisijos kiekvieną kartą jai dalyvaujant Tarybos posėdžiuose.

4.2.

Pasiūlymai dėl nacionalinių veiksmų planų jaunimo politikos srityje yra labai sveikintini. Reikia nustatyti aiškius tikslus, vykdyti stebėseną ir daryti pažangą remiant jaunimą. EESRK ryžtingai remia Komisijos nuomonę, kad reikalinga tvirtesnė sąsaja tarp finansavimo ir nacionalinių veiksmų planų.

4.3.

Perėjimas nuo struktūrinio dialogo prie įtraukesnio jaunimo dialogo yra vertinamas ypač palankiai. Tačiau reikia didesnės įtraukties, o to galima pasiekti plečiant dalyvaujančių organizacijų tipus ir pobūdį bei įtraukiant naujas grupes. Savanoriškos jaunimo organizacijos ir nacionalinės jaunimo tarybos toliau turėtų likti pagrindine priemone vykdant šį darbą, nes jos yra arti jaunimo ir turi didžiulę patirtį.

4.4.

Europos jaunimo portalo konsolidavimas į bendrą skaitmeninį prieigos punktą, skirtą jaunimo bendravimui su ES, yra sveikintinas, tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šio portalo prieinamumui per nemokamą interneto ryšį ir prieigą prie kompiuterių, ypač valstybių narių jaunimo grupėms, kurios turi mažiau galimybių. Komisijai būtina sekti nuolatinį su jaunimu susijusį judėjimą socialinės žiniasklaidos platformose.

4.5.

Pasiūlymuose teigiama, kad jaunimas turi pranašumą technologinių pokyčių atžvilgiu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad yra ir skaitmeniniu požiūriu neįtraukto jaunimo. Asmenys, dirbantys su jaunais žmonėmis, turi žinoti tiek teigiamus, tiek neigiamus (pvz., psichikos sveikatos problemos ir melagingų naujienų iššūkiai) jaunimo technologinio dalyvavimo aspektus.

4.6.

Nors judumas yra pagrindinė Europos vertybė ir svarbi jaunimui skitų programų dalis, jis gali turėti ir trūkumų, ypač tose valstybėse, kuriose didelė emigracija, mažėja gyventojų skaičius, vyksta „protų nutekėjimas“ arba „darbuotojų nutekėjimas“. Tačiau gali būti galimybių pagerinti šią situaciją pasitelkiant naujuosius Europos gyventojus, atvykusius kaip migrantai ir pabėgėliai.

4.7.

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl savišvietos ir neformaliojo mokymosi yra vertingi. Būtų džiugu pamatyti keletą parengtų modelių jaunimo reikalų ir kitose srityse.

4.8.

Laimei, šiuo metu vyksta daugiau jaunimui skirtų renginių, kuriuose dalyvauja ES institucijos„ todėl būtų tikslinga atlikti jų visų įvertinimą. Taip pat reikėtų patikrinti, ar būtų įmanoma didesnė tokių renginių sinergija. Struktūrinis dialogas turi privalumą, nes jis yra nuolatinė, o ne vienkartinė priemonė. Reikėtų teikti prioritetą nuolatiniam jaunų žmonių dalyvavimui sprendimuose, kurie bus su jais susiję, ir svarbu, kad tai vyktų visose politikos srityse, o ne tik jaunimo politikoje. Institucijos organizuojančios vienkartinius renginius turėtų pereiti prie nuolatinio jaunimo įtraukimo į savo vykdomą veiklą.

4.9.

Komitetas mano, kad nepriklausomo jaunimo informavimo vaidmuo yra svarbus melagingų naujienų ir per didelės priklausomybės nuo interneto priemonių amžiuje. Santykiai su patikimais suaugusiais žmonėmis turėtų likti svarbiausiu darbo su jaunimu ir jaunimo politikos elementu.

4.10.

EESRK požiūriu, strategija, kartu su kita jaunimo kartai skirta politika, turėtų būti svarbus įrankis kovojant su Europai priešiškomis nuotaikomis ir populizmu tarp jaunimo.

4.11.

2018 m. spalio 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 268, 2015 8 14, p. 40

(2) OL C 271, 2013 9 19, p. 101

(3) OL C 81, 2018 3 2, p. 160

(4) OL C 262, 2018 7 25, p. 41.

(5) OL C 237, 2018 7 6, p. 1.

(6) OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(7) OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

Top

Choose the experimental features you want to try