21.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/3

1.

Kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turėtų būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, o Sąjungos veikla turėtų papildyti valstybių narių politiką, pripažįstant valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Sąjunga turėtų skatinti valstybių narių bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, prireikus remti jų veiksmus ir visų pirma skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad jų pasienio regionų sveikatos priežiūros paslaugos geriau papildytų viena kitą.

2.

Kad Taryba keletą kartų (1) pabrėžė, jog reaguojant į bendrus iššūkius, susijusius su sveikatos priežiūros sistemų tvarumu, svarbu apsvarstyti novatoriškus sveikatos priežiūros metodus ir modelius, nuo į ligonines orientuotų sistemų pereiti prie integruotos priežiūros, stiprinti sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją, įgyvendinti individualizuotąją mediciną, kartu pripažįstant e. sveikatos priemonių ir paslaugų potencialą.

3.

2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl saugių ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų pasitelkiant e. sveikatą (2).

4.

2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje: pacientų saugumo didinimas ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“ (3), kurioje raginama išnagrinėti e. sveikatos paslaugų galimybes gerinant pacientų saugą, inter alia, naudojantis elektroniniais sveikatos įrašais ir mobiliosioms sveikatos priežiūros priemonėmis, ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant keistis patirtimi ir žiniomis.

5.

2015 m. gegužės 6 d. priimtą Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (4) ir 2016 m. balandžio 19 d. priimtą Komisijos komunikatą „ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (5).

6.

2012 m. gruodžio 6 d. priimtą Komisijos komunikatą „2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“ (6) ir 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“ (7).

7.

2014 m. balandžio 4 d. priimtą Komisijos komunikatą dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų (8), kuriame pripažįstamas svarbus e. sveikatos paslaugų vaidmuo remiant sveikatos priežiūros sistemų stiprinimą.

8.

Valstybės narės susiduria su bendrais iššūkiais, susijusiais su išaugusiu lėtinių ligų paplitimu ir ribotais žmogiškaisiais bei finansiniais ištekliais, skirtais jų sveikatos priežiūros sistemų tvarumui užtikrinti ir augantiems senėjančių gyventojų poreikiams patenkinti. Be to, jos susiduria su bendrais iššūkiais, susijusiais su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai.

9.

Dėl visuotinių skaitmeninimo tendencijų šiuolaikinių šalių visuomenė vis intensyviau naudojasi informacija, o žmonės tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime pasikliauja skaitmeninėmis priemonėmis. Dėl to taip pat keičiasi žmonių požiūris ir lūkesčiai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atžvilgiu.

10.

Naujų galimybių suteikia dideli duomenų kiekiai (9) ir tobulesni duomenų analizės pajėgumai (10), taip pat individualizuotoji medicina, sveikatos priežiūros specialistų naudojamos klinikinių sprendimų pagrindimo sistemos ir fiziniams asmenims skirtų mobiliųjų sveikatos priežiūros priemonių naudojimas jų pačių sveikatos būklės ir lėtinių ligų valdymui. Kad sveikatos sektorius galėtų išnaudoti šį potencialą, jam reikia naujų žinių ir įgūdžių.

11.

Šiuo metu sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sistemose naudojami įvairūs skaitmeniniai sprendimai ir informacinės sistemos dažnai yra nesuderinami tarpusavyje ir nesuteikia galimybės keistis ir dalytis duomenimis tiek nacionalinėse sistemose, tiek tarp valstybių narių (11). Tai apsunkina naudojimąsi šiais sprendimais ir mažina jų patogumą naudoti, didina plėtojimo ir techninės priežiūros išlaidas ir kliudo priežiūros paslaugų tęstinumui.

12.

Vis dar esama kliūčių, trukdančių padidinti skaitmeninės sveikatos priežiūros ir su internetu susietos rūpybos potencialą, kaip antai, išorinių duomenų vyravimas, sąveikumo ir bendrų standartų, skirtų klinikiniams ir pacientų praneštiems rezultatams vertinti, trūkumas, ribotos galimybės naudotis didelėmis duomenų bazėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais ir pasyvus naudojimasis šiomis bazėmis, finansavimo ir finansinių paskatų trūkumas, rinkų susiskaidymas visoje ES ir teikiant įvairias paslaugas, o pažanga įgyvendinant duomenimis grindžiamus skaitmeninius sprendimus sveikatos sektoriuje tebėra ribota.

13.

Sveikatos priežiūros sistemos turi būti nuolat pritaikomos, kad būtų tenkinami piliečių lūkesčiai ir jų sveikatos priežiūros bei rūpybos poreikiai. Šiame kontekste svarbu pasinaudoti skaitmeninės visuomenės teikiamomis galimybėmis, suteikti žmonėms priemonių, kad jie geriau suprastų ir valdytų savo pačių sveikatą galėdami lengviau gauti informacijos ir pasinaudoti skaitmeninėmis priemonėmis.

14.

Duomenimis grindžiamos inovacijos sveikatos priežiūros srityje turėtų būti sutelktos į piliečių poreikių tenkinimą, pripažįstant, kad žmonės yra aktyvūs jų pačių sveikatos raidos dalyviai, ir užtikrinant tikslesnį ir labiau individualizuotą jų gydymą, taip pat aktyvesnį jų dalyvavimą sveikatos priežiūros procese, kartu remiant sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį ir stiprinant jų sąveiką ir bendravimą su pacientais.

15.

Piliečių teisė susipažinti su jų asmens sveikatos duomenimis yra vienas iš esminių Sąjungos duomenų apsaugos acquis principų. Nedarant poveikio nacionalinės teisės aktams ir asmens sveikatos duomenų tvarkymo teisiniams pagrindams, reikia lanksčių sistemų ir priemonių, kad piliečiai galėtų susipažinti su savo asmens duomenimis ir informacija apie jų duomenų naudojimą, taip pat valdyti savo sutikimą dėl jų duomenų tvarkymo ir dalijimosi jų asmens sveikatos duomenimis, be kita ko, antrinio naudojimo tikslais. Tai padės paaiškinti žmonėms jų asmens sveikatos duomenų naudojimą ir suteiks jiems galimybę geriau jį kontroliuoti, tokiu būdu skatinant pasitikėjimą ir skaidrumą, atsižvelgiant į įvairius žmonių požiūrius ir pageidavimus, susijusius su galimybe susipažinti su savo duomenimis ir juos valdyti internete (12).

16.

Skaitmeniniais sprendimais turėtų būti prisidedama prie veiksmingesnio sveikatos priežiūros išteklių naudojimo ir tikslingesnės, labiau integruotos ir saugesnės sveikatos priežiūros. Sveikatos priežiūros specialistų dalijimasis informacija padeda didinti pacientų saugą, sumažinti klaidų ir nepageidaujamų reiškinių, kurių galima išvengti, skaičių, gerinti priežiūros koordinavimą ir tęstinumą bei užtikrinti geresnį paskirto gydymo režimo laikymąsi (13).

17.

Laikantis Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (14), svarbu sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam keitimuisi asmens sveikatos duomenimis Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas ir kitose valstybėse narėse.

18.

Galimybė gauti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų palyginamų ir aukštos kokybės asmens sveikatos duomenų sudaro sąlygas formuoti naujas žinias, kad būtų užtikrinama ligų prevencija, kuo anksčiau bei tiksliau nustatoma diagnozė ir gerinamas gydymas, visų pirma remiant individualizuotąją mediciną ir taip prisidedant prie sveikatos apsaugos sistemos plėtojimo. Galimybė sujungti iš įvairių duomenų šaltinių ir įvairių valstybių narių gautus duomenų rinkinius yra itin svarbi retųjų ir mažai paplitusių sudėtingų ligų atveju.

19.

Tarpvalstybinis keitimasis asmens sveikatos duomenimis ir duomenų infrastruktūros rėmimas yra ypač svarbūs kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio biologinės, cheminės, susijusios su aplinka ir nežinomos kilmės grėsmėmis sveikatai (15), taip pat atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis. Dalijimasis kokybiškais duomenimis ir analizės rezultatais suteikia didžiulių galimybių siekiant padėti užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, ankstyvam tokių ligų nustatymui ir kontrolei.

20.

Informacinių technologijų (IT), naudojamų sveikatos priežiūros srityje, bendroji skaitmeninė rinka ir laisvas duomenų judėjimas gali paskatinti novatoriškų duomenimis grindžiamų technologinių sprendimų plėtojimą ir įgyvendinimą, o tokie sprendimai užtikrintų geresnius sveikatos priežiūros rezultatus ir geresnę pacientų gyvenimo kokybę, garantuojant, kad paslaugos ir produktai būtų patogūs naudoti, sąveikūs ir saugūs.

21.

Be to, sveikatos apsaugos sistemos gali tapti ekonomikos augimo varomąja jėga, suteikti ekonominių galimybių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, plėtojančioms novatoriškus duomenimis grindžiamus skaitmeninius sprendimus.

22.

Norint įveikti kliūtis, trukdančias padidinti skaitmeninės sveikatos priežiūros ir su internetu susietos rūpybos potencialą, reikia visapusiškų veiksmų, grindžiamų bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis, laisvo duomenų judėjimo principu ir ES e. valdžios veiksmų plane išdėstytais pagrindiniais principais.

23.

Rengiant ir įgyvendinant skaitmenines sveikatos priežiūros priemones reikia tinkamai atsižvelgti į kokybę, saugą, saugumą ir duomenų apsaugos reikalavimus, taip pat etikos aspektus ir skaitmeninio raštingumo bei sveikatos raštingumo skirtumus, kad nebūtų toliau didinama nelygybė sveikatos priežiūros srityje. Be to, skaitmeninių priemonių naudojimas yra svarbi pagalbinė sveikatos raštingumo didinimo priemonė, inter alia, remiant sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendravimą.

24.

Duomenų apsauga ir informacijos saugumas yra itin svarbūs siekiant išsaugoti visuomenės pasitikėjimą skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Todėl reikia skubiai įgyvendinti ES teisės sistemą duomenų apsaugos (16), tinklų bei informacijos saugumo (17) ir saugios elektroninės atpažinties (18) srityse.

25.

Siekiant išsaugoti tikėjimą ir pasitikėjimą skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, svarbu didinti informuotumą rengiant politikos formuotojams, sveikatos priežiūros specialistams ir piliečiams skirtas komunikacijos strategijas dėl skaitmeninės sveikatos priežiūros naudos gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir užtikrinti skaidrumą asmens sveikatos duomenų naudojimo srityje.

26.

Koordinuodamos veiklą ir bendradarbiaudamos skaitmeninės sveikatos priežiūros srityje valstybės narės galės paspartinti skaitmeninių inovacijų diegimą į jų sveikatos priežiūros sistemas, pasimokyti vienos iš kitų ir pasinaudoti suderintais metodais, visapusiškai atsižvelgiant į jų nacionalinę kompetenciją. Todėl reikia intensyvinti praktinį valstybių narių bendradarbiavimą.

27.

Remiant moksliniams tyrimams skirtas ES masto duomenų infrastruktūras, plėtojant sveikatos priežiūros IT spendimus ir skatinant valstybių narių investicijas jų plataus masto diegimui remti, svarbus vaidmuo tenka ES finansavimo mechanizmams.

28.

Tinkamą valstybių narių padarytą pažangą įgyvendinant e. sveikatos paslaugas ir tai, kad daugumoje valstybių narių jau pradėtos arba pradedamos taikyti elektroninių sveikatos įrašų sistemos ir elektroniniai receptai (19)  (20).

29.

E. sveikatos tinkle (21), įkurtame pagal Direktyvą 2011/24/ES, atliekamą darbą ir ES bendrus veiksmus e. sveikatos tinklui remti, kurie buvo labai vertingi koordinuojant valstybių narių pastangas e. sveikatos srityje, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam keitimuisi sveikatos duomenimis ES.

30.

Pažangą, padarytą kuriant Europos e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą (eHDSI) (22), finansuojamą Europos infrastruktūros tinklų priemonės (23) lėšomis ir skirtą tarpvalstybiniam keitimuisi e. receptais ir pacientų duomenų santraukomis.

31.

Europos referencijos centrų tinklų (24) atliekamą darbą siekiant sukurti specialią IT platformą, kurioje būtų telkiamos ekspertinės žinios, keičiamasi informacija ir užtikrinamas tarpusavio mokymasis, pripažįstant šių tinklų potencialą užtikrinti intensyvesnį dalijimąsi duomenimis diagnostikos tobulinimo tikslais, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ypač retųjų ir mažai paplitusių sudėtingų ligų srityje.

32.

Partnerystes ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas e. sveikatos srityje, įgyvendinamas pagal Europos inovacijų partnerystę vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje (25), kurios yra labai svarbios remiant žinių ir geriausios praktikos perdavimą tarp regionų ir suburiant bendrai veiklai viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus.

33.

Komisijos komunikatą „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra“ (26), kuriame pabrėžiama skaitmeninės transformacijos sveikatos apsaugos ir priežiūros srityje svarba.

34.

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir įsipareigojimus, akcentuojamus Skaitmeninės visuomenės sveikatos deklaracijoje, priimtoje 2017 m. spalio 16–18 d. Taline įvykusioje aukšto lygio konferencijoje „Sveikata skaitmeninėje visuomenėje. Skaitmeninė visuomenė sveikatai“, kurioje daugiašalėms suinteresuotųjų subjektų darbo grupėms buvo pavesta parengti veiksmus, kurių tikslas – spręsti plataus masto skaitmeninių inovacijų diegimo sveikatos priežiūros srityje pagrindinius uždavinius.

35.

Toliau įgyvendinti politiką, kuria remiamos skaitmeninės inovacijos sveikatos sektoriuje, investuoti į duomenimis grindžiamas priemones ir metodikas, sudarančias sąlygas teikti saugias ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, aktyviai naudotis šiomis priemonėmis ir metodikomis, ir remti tvarias sveikatos priežiūros sistemas.

36.

Įgyvendinant nacionalines strategijas ir veiksmų planus, susijusius su skaitmenine sveikatos priežiūra:

37.

Sukurti pagrįstas ir patikimas sveikatos duomenų valdymo sistemas, kaip nurodyta EBPO rekomendacijose dėl sveikatos duomenų valdymo (27), kad būtų užtikrintas sveikatos duomenų privatumas ir vientisumas.

38.

Dirbti drauge, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos būtinai sveikatos duomenų naudojimo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais reglamentavimo ir valdymo metodų konvergencijai, nustatant ir propaguojant tinkamų duomenų apsaugos priemonių naudojimo ir sveikatos duomenų valdymo Sąjungoje geriausią praktiką ir, kai tikslinga, bendradarbiaujant su įstaigomis, atsakingomis už duomenų apsaugą, pavyzdžiui, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytoje Europos duomenų apsaugos valdyboje.

39.

Naudotis valstybių narių regioniniu, dvišaliu ar daugiašaliu bendradarbiavimu ir, kai tikslinga, bendradarbiauti su kitais suinteresuotaisiais subjektais ar iniciatyvomis, kurių pobūdis yra akivaizdžiai tarpvalstybinis ir kurie gali daryti reikšmingą poveikį skaitmeninių sprendimų įgyvendinimui sveikatos srityje.

40.

Dirbti drauge, visų pirma e. sveikatos tinkle, siekiant sukurti sąveikias ir patogias naudoti sveikatos informacijos sistemas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos sujungiamumui su asmeninėmis sveikatos stebėjimo priemonėmis ir geresniam sveikatos priežiūros ir rūpybos paslaugų teikėjų ir pacientų bendravimui ir keitimuisi informacija.

41.

Tęsti ir racionalizuoti esamą darbą e. sveikatos standartų ir sąveikumo srityje toliau plėtojant ir plečiant Europos e. sveikatos sąveikumo sistemą (28), skatinti naudoti tarptautinius ir atviruosius standartus, kad būtų išvengta nuosavybinių sprendimų, dėl kurių susidaro pardavėjų monopolija (29) ir padidėja IT plėtojimo bei techninės priežiūros išlaidos, ir remti keitimąsi informacija apie valdymo modelius, kad būtų gerinamas standartų laikymasis.

42.

Skatinti bendrų duomenų struktūrų, kodavimo sistemų ir terminijos naudojimą, taip pat bendrų standartų taikymą klinikiniams ir pacientų praneštiems rezultatams įvertinti, kad būtų padidintas duomenų semantinis sąveikumas, kokybė ir palyginamumas.

43.

Stiprinti veiksmus, kuriais siekiama didinti duomenų saugumą, skatinant plėtoti ir naudoti privatumo didinimo technologijas ir integruotąją privatumo apsaugą, keičiantis informacija apie turimas technines priemones ir metodikas, kuriomis naudodamiesi įgalioti asmenys ir organizacijos galėtų saugiai keistis duomenimis ir tvarkyti asmens sveikatos duomenis.

44.

Keistis patirtimi, perduoti gerosios praktikos pavyzdžius ir plėtoti bendrus metodus, kad būtų užtikrinta mobiliųjų sveikatos priežiūros priemonių ir programinės įrangos sauga, kokybė, saugumas ir sąveikumas, kartu taikant tinkamas apsaugos priemones, kad būtų didinamas pasitikėjimas ir remiamas šių sprendimų diegimas siekiant geriau skatinti sveikatingumą, užtikrinti ligų prevenciją ir lėtinių ligų valdymą, tinkamais atvejais atsižvelgiant į taikomus Sąjungos teisės aktus dėl medicinos priemonių.

45.

Toliau dėti pastangas, kad būtų sėkmingai įgyvendinta Europos e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūra (eHDSI), ir apsvarstyti galimybes išplėsti tarpvalstybinio keitimosi sveikatos duomenimis aprėptį, kad būtų remiamas keitimasis elektroniniais sveikatos įrašais, su kuriais piliečiai galėtų susipažinti bet kurioje valstybėje narėje, nustatant ir išanalizuojant naujus naudojimo atvejus, kuriais remiama tarpvalstybinė sveikatos priežiūra ir prisidedama prie priežiūros tęstinumo.

46.

Remiantis esamomis iniciatyvomis, vykdomomis pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, pavyzdžiui, Europos debesijos iniciatyva (30), EuroHPC (31) ir Europos atvirojo mokslo debesija, dirbti drauge siekiant gerinti prieigą prie didesnių Europos duomenų rinkinių, išilginio pjūvio duomenų ir pasaulinio lygio itin našios kompiuterinės infrastruktūros sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, kartu užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį.

47.

Remiantis esamomis nacionalinėmis ir ES iniciatyvomis ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystėmis (32), apsvarstyti galimybes sukurti decentralizuotus duomenų tinklus ir bendras platformas, kad būtų sudarytos sąlygos integruoti ir analizuoti duomenis saugioje aplinkoje, kartu išvengiant bereikalingo duomenų saugojimo centrinėje Sąjungos saugykloje, ir remti didelio masto tarpvalstybinius įgyvendinimo projektus, pavyzdžiui, individualizuotosios medicinos, įskaitant genominę mediciną, srityje.

48.

Tęsti bendradarbiavimą, susijusį su bendrais ligų registrais ir platformomis, pavyzdžiui, Europos retųjų ligų registracijos platforma ir duomenų baze „Orphanet“ (33), užtikrinant retųjų ligų moksliniams tyrimams itin svarbias sąveikumo priemones.

49.

Dirbti drauge siekiant tobulinti duomenų infrastruktūrą, analizę ir paramą sprendimų priėmimui, kad būtų galima numatyti rimtas tarpvalstybines grėsmes sveikatai, užkirsti joms kelią ir jas kontroliuoti.

50.

Geriau naudotis Sąjungos finansavimo mechanizmais, pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) (34), ES struktūriniais fondais, Europos infrastruktūros tinklų priemone ir programa „Horizontas 2020“ (35) didelio masto skaitmeninės sveikatos priežiūros priemonių įgyvendinimui remti, gerinant sinergiją, kad būtų ekonomiškai efektyviai naudojamos ES ir nacionalinės lėšos, ir nustatant bendrus prioritetus ir investicijų poreikius, ir plėtoti tinkamus finansavimo mechanizmus bei paskatas skaitmeninės sveikatos priežiūros infrastruktūros sąveikumui remti.

51.

Apsvarstyti galimybes susitarti dėl bendrų kriterijų ir rodiklių, kuriais valstybės narės galėtų naudotis stebėdamos sveikatos skaitmeninimo pažangą ir vertindamos skaitmeninių sprendimų poveikį, atsižvelgiant į esamas sistemas (36).

52.

Toliau remti valstybių narių pastangas renkant ir vertinant gerosios praktikos pavyzdžius ir įrodymus siekiant remti tokios praktikos pavyzdžių perdavimą ir didinant informuotumą apie skaitmeninę sveikatos priežiūrą.

53.

Remti galiojančių ES teisės aktų duomenų apsaugos, elektroninės atpažinties ir informacijos saugumo sveikatos sektoriuje srityse įgyvendinimą, inter alia, nustatant gerosios praktikos pavyzdžius ir palengvinant valstybių narių keitimąsi informacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis ir būtų atsižvelgiama į konkrečius sveikatos sektoriaus poreikius ir reikalavimus, kartu visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją.

54.

Toliau remti e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros plėtimą į visas valstybes nares ir įgyvendinti naujas tarpvalstybines paslaugas, kartu stiprinant jau pradėtą darbą siekiant įveikti techninius, semantinius ir teisinius sunkumus ir užtikrinant įvairių IT infrastruktūrų, visų pirma eHDSI ir Europos referencijos centrų tinklų specialios IT platformos, suderinamumą.

55.

Toliau remti mokslinius tyrimus ir inovacijas skaitmeninės sveikatos priežiūros srityje ir teikti paramą mokslo įstaigoms ir novatoriškoms bendrovėms, kuriančioms skaitmeninės sveikatos priežiūros sprendimus, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

56.

Remti valstybes nares šioms plėtojant ir diegiant sąveikią dalijimosi ir keitimosi sveikatos duomenimis nacionalinę infrastruktūrą, ypač daug dėmesio skiriant pirminės ir integruotos priežiūros modeliams, remiant veiksmingų aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ir tarpvalstybinio keitimosi duomenimis paslaugų pagal eHDSI įdiegimui nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

57.

Toliau remti visos Europos masto viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo veiklą, pavyzdžiui, Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, kurių tikslas yra suteikti galių piliečiams ir palengvinti bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimą skaitmeninės sveikatos priežiūros ir rūpybos srityje.