13.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 428/1

1.

2.

3.

3.1.

3.2.

3.3.

3.4.

3.5.

4.

5.

1.

Šio pranešimo tikslas – padėti įmonėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms taikyti naujus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 (1) (toliau – Reglamentas) reikalavimus, susijusius su sudėtyje esančių tam tikrų medžiagų arba produktų, sukeliančių alergiją arba netoleravimą, nurodymu (Reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punktas ir II priedas).

2.

Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nustatomi nauji reikalavimai dėl alergenų ženklinimo, palyginti su ankstesne Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB (2).

3.

Konkrečiai, pagal naująjį teisės aktą reikalaujama, kad vartotojams būtų visuomet pateikiama informacija apie alergenus maisto produktuose, įskaitant informacijos pateikimą ant nefasuotų maisto produktų (9 straipsnio 1 dalies c punktas ir 44 straipsnis). Tačiau valstybės narės gali priimti nacionalines priemones, susijusias su būdais, kuriais ant nefasuotų maisto produktų turi būti pateikiama informacija apie alergenus. Dėl fasuotų maisto produktų Reglamente išdėstytos sąlygos, kokiu būdu informacija apie alergenus turi būti nurodyta ant maisto produktų (21 straipsnis). Todėl atsižvelgiant į šį teisės aktų pokytį pagal Direktyvą 2000/13/EB parengtos dabartinės gairės dėl alergenų ženklinimo turi būti atnaujintos.

4.

Šis pranešimas nedaro poveikio aiškinimui, kurį gali pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

5.

Reglamento II priede pateiktas alergiją arba netoleravimą sukeliančių maisto medžiagų arba produktų sąrašas. Šis sąrašas buvo sudarytas remiantis Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) priimtomis mokslinėmis nuomonėmis (3).

6.

Dėl II priedo reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

7.

Pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą:

„Nedarant poveikio pagal 44 straipsnio 2 dalį priimtoms taisyklėms, 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti duomenys turi atitikti šiuos reikalavimus:

8.

Jei tai II priede išvardyti javai, kurių sudėtyje yra glitimo: jei sudedamosios dalys pagamintos iš javų, kurių sudėtyje yra glitimo, jos turi būti nurodytos pavadinimu, aiškiai nurodančiu konkrečią javų rūšį, t. y. kviečius, rugius, miežius, avižas.

Pavyzdžiui: miežių salyklo actas, avižų dribsniai.

9.

Jei vartojamas terminas „speltos“, „turaniniai“ arba „kietieji“, turi būti aiškiai nurodoma konkreti javų rūšis, t. y. „kviečiai“. Žodis „kviečiai“ gali būti pasirinktinai vartojamas kartu su žodžiu „kietieji“, „speltos“ arba „turaniniai“.

10.

Nurodant konkrečią javų rūšį kartu pasirinktinai gali būti vartojamas žodis „glitimas“.

Pavyzdžiui: kvietiniai miltai (sudėtyje yra glitimo) arba kvietiniai miltai (glitimas).

11.

Jei glitimo pridedama kaip sudedamosios dalies, turi būti nurodyta javų rūšis, iš kurios gautas glitimas.

12.

Jei produktas, kurio sudėtyje yra vienos iš II priede nurodytų rūšių javų (pvz., avižų), tenkina atitinkamus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 828/2014 (4) reikalavimus, ant produkto gali būti teiginys „be glitimo“ arba „labai mažas glitimo kiekis“. Tačiau pagal Reglamento 9 ir 21 straipsnius II priede nurodyti javai vis tiek turi būti nurodyti ir pabrėžti sudedamųjų dalių sąraše.

13.

Riešutų atveju sudedamųjų dalių sąraše turi būti nurodyta konkreti rūšis, nurodyta II priedo 8 punkte, t. y. migdolai, lazdyno riešutai, graikiniai riešutai, anakardžiai, karijos, bertoletijos, pistacijos ar makadamijos. Jei sudedamosios dalys ar pagalbinės perdirbimo medžiagos gautos iš II priede išvardytų riešutų, sudedamoji dalis turi būti nurodyta aiškiai nurodant konkretų riešutų pavadinimą.

Pavyzdžiui: kvapiosios medžiagos (migdolai).

14.

Pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalies b punktą:

„Nedarant poveikio pagal 44 straipsnio 2 dalį priimtoms taisyklėms, 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti duomenys turi atitikti šiuos reikalavimus:

<…>

15.

21 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad pabrėžti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą. Maisto tvarkymo subjektas gali pasirinkti tinkamą būdą išskirti atitinkamą alergeną iš kitų sąraše nurodytų sudedamųjų dalių. Tačiau reikia pateikti tam tikrų paaiškinimų, kuri informacija turi būti pabrėžta.

16.

Jei sudedamosios dalies pavadinimą sudaro keli žodžiai (pvz., „poudre de lait“, „latte in polvere“), užtenka pabrėžti tik žodį, kuris atitinka II priede nurodytą medžiagą arba produktą. Jei sudedamosios dalies pavadinimas yra sudurtinis žodis, kurio dėmuo yra alergeno pavadinimas (pvz., vokiečių k. pieno milteliai – „Milchpulver“), užtenka pabrėžti tik sudedamosios dalies pavadinimo dalį, atitinkančią II priede nurodytą medžiagą arba produktą.

17.

Jei sudėtinės sudedamosios dalies sudėtyje yra II priede išvardytų alergiją ar netoleravimą sukeliančių medžiagų, šios medžiagos turi būti pabrėžtos sudedamųjų dalių sąraše.

Pavyzdžiui: jei bananų įdaro sudėtyje yra kiaušinių trynių, braškių, cukraus, vandens ir t. t., žodis „kiaušinių“ turi būti pabrėžtas. Jei tai sumuštinis su majonezu, pagamintu iš kiaušinių, turi būti pabrėžta, kad sudėtyje yra kiaušinių.

18.

21 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta:

„Kai sudedamųjų dalių sąrašo nėra, 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą duomenų nuorodą sudaro žodžiai „sudėtyje yra“, o po jų pateikiamas į II priede pateiktą sąrašą įtrauktos medžiagos arba produkto pavadinimas.“

19.

Jei maisto produktams netaikoma prievolė pateikti sudedamųjų dalių sąrašą (kaip antai vynui), bet jie naudojami kaip sudedamoji dalis kitiems maisto produktams, kurių sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas, gaminti arba ruošti, to maisto produkto sudėtyje esantys alergenai turi būti pabrėžti siekiant išskirti juos iš sudedamųjų dalių sąrašo (taikoma 21 straipsnio 1 dalis).

Pavyzdžiui: sudedamosios dalys: … vynas (sudėtyje yra sulfitų), pabrėžiant žodį „sulfitai“.

20.

21 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta:

„Jei kelios maisto produkto sudedamosios dalys ar pagalbinės perdirbimo medžiagos gautos iš II priede nurodytos vienos medžiagos arba produkto, ženklinant aiškiai nurodoma kiekviena atitinkama sudedamoji dalis ar pagalbinė medžiaga.“

21.

Laikantis šio reikalavimo, nuoroda į II priede nurodytą medžiagą (-as) arba produktą (-us) neprivalo būti pakartota tiek kartų, kiek šios medžiagos yra sudėtyje. Bet koks pateikimas aiškiai nurodant, kad skirtingos sudedamosios dalys yra gautos iš vienos II priede nurodytos medžiagos arba produkto, tenkintų reikalavimą ir būtų priimtinas. Tačiau nuoroda privalo visada būti tiesiogiai susijusi su sudedamųjų dalių sąrašu, pvz., pateikiant nurodytą informaciją sudedamųjų dalių sąrašo pabaigoje arba greta jo.

Pavyzdžiui:

maisto produktas, kurio sudėtyje yra maisto priedų, pagalbinių medžiagų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, gautų iš kviečių, galėtų būti ženklinamas taip:

„…

(5)  iš kviečių (pabrėžiant žodį „kviečiai“).“"

22.

21 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje nurodyta:

„9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų duomenų nurodyti nereikalaujama tais atvejais, kai maisto produkto pavadinime aiškiai nurodyta atitinkama medžiaga arba produktas.“

23.

Pagal šį reikalavimą, kai maisto produktas parduodamas pavadinimu „sūris“ ar „grietinėlė“, kurie aiškiai rodo vieną iš II priede išvardytų alergenų (pvz., pieną) ir kurių sudedamųjų dalių sąrašo pagal Reglamento 19 straipsnio 1 dalies d punktą pateikti nereikalaujama, etiketėje nebūtina nurodyti atitinkamo alergeno.

24.

Tačiau jei toks maisto produktas parduodamas prekių ženklu, kuris aiškiai nenurodo vieno iš II priede išvardytų alergenų, atitinkamas pavadinimas turėtų būti papildytas papildoma informacija, kurioje pateikiama atitinkama aiški alergeno nuoroda, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą.

Pavyzdžiui:

„Ambert“ (kaip maisto produkto pavadinimas) kartu su „ūkyje pagamintas mėlynasis sūris“ (kaip papildomas tekstas prie maisto produkto pavadinimo, pateiktas greta maisto produkto pavadinimo), kai „sūris“ yra aiški nuoroda į II priede nurodytą medžiagą.

Kadangi skirtingose valstybėse narėse vartotojai veikiausiai skirtingai supranta maisto produktų pavadinimus, būtina įvertinti kiekvieną konkretų atvejį.

25.

Jei maisto produkto pavadinime aiškiai nurodytas vienas iš II priede išvardytų alergenų ir pateikiamas maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašas (nesvarbu, privalomai ar pasirinktinai), to maisto produkto sudėtyje esantis alergenas sudedamųjų dalių sąraše turi būti pabrėžtas.

Pavyzdžiui: „Sūris (pienas, druska, fermentas,…)“, pabrėžiant pieną.

26.

Jeigu maisto produkto pavadinimas aiškiai nurodo II priede nurodytą medžiagą arba produktą, bet produkto sudėtyje taip pat yra kitų II priede nurodytų medžiagų arba produktų, šie alergenai turi būti nurodyti, kad vartotojai galėtų rinktis jiems saugius maisto produktus turėdami pakankamai informacijos.

27.

Nedarant poveikio esamoms Sąjungos nuostatoms, taikytinoms konkretiems maisto produktams (6), informacijos apie alergenus negalima savanoriškai pakartotinai pateikti ne sudedamųjų dalių sąraše arba vartojant žodžius „sudėtyje yra“, po kurių nurodomas II priede išvardytų medžiagų arba produktų pavadinimas, arba naudojant simbolius arba teksto laukelius (žr. Reglamento 47 konstatuojamąją dalį ir 21 straipsnio 1 dalį, taikomą kartu su 36 straipsnio 1 dalimi).

28.

Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 44 straipsnyje nustatyta:

29.

Reglamente nurodyta, kad dėl nefasuotų maisto produktų privaloma pateikti informaciją apie alergenus.

30.

Tačiau valstybės narės gali priimti nacionalines nuostatas, susijusias su būdais, kuriais ant tokių maisto produktų turi būti pateikiama informacija apie alergenus. Kad vartotojai galėtų rinktis turėdami pakankamai informacijos, iš esmės informacija apie alergenus gali būti teikiama bet kokiomis priemonėmis: pateikiama etiketėje, kituose kartu pateikiamuose dokumentuose ar kokiomis nors kitomis priemonėmis, įskaitant šiuolaikinių technologijų priemones arba žodinę komunikaciją (t. y. patikrinamą informaciją žodžiu).

31.

Nesant tokių nacionalinių priemonių, nefasuotiems maisto produktams taikytinos Reglamento nuostatos dėl fasuotų maisto produktų. Atitinkamai, pagal Reglamento 13 straipsnį informacija apie alergenus turi būti gerai matoma, aiškiai įskaitoma, jei taikoma, nenutrinama ir turi būti pateikta raštu. Todėl informacijos apie alergenus neįmanoma pateikti vien tik vartotojo prašymu. Be to, taikomi Reglamento 21 straipsnyje išdėstyti ženklinimo reikalavimai (3–21 punktai).

32.

Reglamento 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kad būtų užtikrintas geresnis vartotojų informavimas ir atsižvelgta į naujausią mokslo pažangą ir technines žinias, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotuosius aktus pagal 51 straipsnį, sistemingai persvarsto ir prireikus atnaujina II priede pateiktą sąrašą.

<…>“

33.

II priedo sąrašas gali būti atnaujinamas medžiagą įtraukiant į sąrašą arba iš jo išbraukiant. Dėl išbraukimo iš maisto alergenų sąrašo Direktyvoje 2000/13/EB (7) pateiktos konkrečios nuostatos, pagal kurias suinteresuotosios šalys gali pateikti Komisijai tyrimus, kuriuose pateikiama mokslinių įrodymų, kad tam tikri alergenai negali sukelti nepageidaujamos reakcijos. Šios konkrečios nuostatos į Reglamentą neįtrauktos. Tačiau tai nekliudo potencialioms suinteresuotosioms šalims pateikti Komisijai įrodymų, kad mažai tikėtina, jog iš II priede išvardytų medžiagų gauti produktai tam tikromis sąlygomis sukeltų asmenims nepageidaujamą reakciją.

34.

Tokie pareiškimai gali būti rengiami pagal EFSA Paraiškų pagal Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 11 dalį rengimo ir teikimo gaires (8) (angl. „Guidance on the preparation and presentation of applications pursuant to Article 6 paragraph 11 of Directive 2000/13/EC“) ir siunčiami Komisijai, pateikiant bent dvi elektroninių laikmenų (CD arba atmintinių) kopijas šiuo adresu: