8.2.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 41/18

---

Nereikšmingo pakeitimo paraiškos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą paskelbimas

(2017/C 41/09)

Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

NEREIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Nereikšmingo pakeitimo paraiška pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012  (2) 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą

„KRANJSKA KLOBASA“

ES Nr. [PGI-SI-0764-AM01–6.7.2016]

SKVN ( ) SGN ( X ) GTG ( )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

GIZ „Kranjska klobasa“ – „Kranjska klobasa“ ekonominių interesų grupė

Adresas:	Dimičeva ulica 9 1000 Ljubljana SLOVĖNIJA
Tel.	+386 15659240
E. paštas:	giz.mi@siol.net

Pareiškėjas GIZ „Kranjska klobasa“ („Kranjska klobasa“ ekonominių interesų grupė) yra „Kranjska klobasa“ gamintojų konsorciumas, pateikęs paraišką dėl „Kranjska klobasa“ registravimo, todėl turi teisėtą interesą pateikti pakeitimo paraišką.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovėnija

3.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto aprašymas
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☐	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas
—	☐	Kita (nurodyti)

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia.
—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir dėl kurio reikia keisti paskelbtą bendrąjį dokumentą.
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą ir kurio bendrasis dokumentas (arba lygiavertis dokumentas) nepaskelbtas.
—	☐	Produkto su registruota GTG specifikacijos pakeitimas, kuris laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą.

5.   Pakeitimai

Pagal 3.6 skyriaus „Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės“ antrą punktą „Kranjska klobasa“ dešros turi būti paženklintos „Kranjska klobasa“ logotipu, gamintojo logotipu ir atitinkamais ES ir nacionaliniu kokybės ženklais. Šiame punkte taip pat nurodoma, kad „Kranjska klobasa“ produkcijos sertifikatą turintis gamintojas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra GIZ „Kranjska klobasa“ asociacijos narys, privalo produktą ženklinti „Kranjska klobasa“ logotipu.

Siūlome panaikinti visiems gamintojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra GIZ „Kranjska klobasa“ asociacijos nariai, taikomus reikalavimus ženklinti produktą nacionaliniu kokybės ženklu ir „Kranjska klobasa“ logotipu.

Siūloma panaikinti reikalavimą ženklinti produktą nacionaliniu kokybės ženklu, nes toks įpareigojimas nenustatytas net nacionaliniuose teisės aktuose. Ženklindami „Kranjska klobasa“ dešras, gamintojai privalo naudoti tik Sąjungos ženklą, nacionalinis kokybės ženklas nėra privalomas.

„Kranjska klobasa“ logotipe pateikiamas GIZ „Kranjska klobasa“ asociacijos šūkis „Kranjska klobasa – zašpiljeno dobra od 1896“. Narystė GIZ „Kranjska klobasa“ asociacijoje nėra privaloma, todėl neturėtų būti reikalaujama, kad šiai asociacijai nepriklausantys gamintojai naudotų jos logotipą. GIZ „Kranjska klobasa“ asociacijai nepriklausantys gamintojai ženklindami savo pagamintą „Kranjska klobasa“ turi naudoti saugomą pavadinimą, savo logotipą ir Sąjungos ženklą. Jei tokie gamintojai norėtų naudoti ir pirmiau nurodytą asociacijos logotipą, jie gali jį gauti iš GIZ „Kranjska klobasa“ asociacijos.

6.   Atnaujinta produkto specifikacija (tik SKVN ir SGN atveju)

—

BENDRASIS DOKUMENTAS

„KRANJSKA KLOBASA“

ES Nr. PGI-SI-0764-AM01–6.7.2016

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Kranjska klobasa“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovėnija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Kranjska klobasa“ – pusiau sausa, pasterizuota, iš I ir II klasės stambiai susmulkintos kiaulienos (kojos, mentės, sprandinės) ir kiaulienos lašinių (nugarinės) pagaminta dešra. „Kranjska klobasa“ dešrai gaminti skirta mėsa yra sūdoma nitritine druska, pagardinama česnaku ir pipirais, kemšama į plonąsias kiaulės žarnas, kurių galai užsmeigiami mediniais smeigtukais ir sujungiami, taip suformuojant riestes. Dešros yra karštai rūkomos ir pasterizuojamos.

Trumpai pašildyta karštame vandenyje, dešra valgoma šilta, nes tuomet išryškėja jai būdingos organoleptinės savybės ir ypatingos kulinarinės savybės. Dešros paviršius yra rusvai raudonos spalvos, švelnaus dūmų kvapo; supjaustyta ji yra skaisčiai rausvos spalvos, riebalai – standūs, baltos kreminės spalvos; tekstūra standi, traški ir sultinga, jaučiamas stiprus, rūkytai, sūdytai ir prieskoniais pagardintai kiaulienai būdingas kvapas.

Nepašildytos dešros cheminė sudėtis:

—	baltymų kiekis	ne mažiau kaip 17 %
—	riebalų kiekis	ne daugiau kaip 29 %

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žaliavos – kiauliena ir lašiniai.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Kranjska klobasa“ gamybos veiksmai (mėsos ir lašinių atranka ir smulkinimas, masės paruošimas, masės maišymas, žarnų kimšimas, dešrų džiovinimas, terminis apdorojimas karštu rūkymu, proceso priežiūra ir ženklinimas etiketėmis) turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Visos „Kranjska klobasa“ dešros turi būti ženklinamos vienodai:

—	kiekviena dešra (riestė) turi būti pažymėta vienoda lipnia etikete,

—	kiekviena produkto pakuotė turi būti paženklinta etikete.

„Kranjska klobasa“ vienodose etiketėse pateikiamas:

—	saugomas pavadinimas,

—	gamintojo logotipas,

—	atitinkamas Sąjungos ženklas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Kranjska klobasa“ gamybos geografinė vietovė apima Slovėnijos teritoriją tarp Alpių ir Adrijos jūros; vakaruose ši teritorija ribojasi su Italija, šiaurėje – su Austrija, pietuose – su Kroatija, o rytuose tęsiasi link Panonijos lygumos iki pat Vengrijos sienos.

Šventosios Romos Imperijos, o vėliau Austrijos ir Vengrijos imperijos laikais regionas, vadinamas „Kranjska“ (Krajina) buvo vienintelis visiškai slovėniškas regionas. Todėl „Kranjec“ (Krajinos gyventojas) buvo vartojamas kaip žodžio „slovėnas“ sinonimas ir iki šių dienų šnekamojoje kalboje šis žodis reiškia tam tikros Slovėnijos dalies gyventojus. Slovėnijoje būdvardžiai „kranjski, kranjska“ yra daugelio ir dabar vartojamų posakių ir pavadinimų dalis.

Pavadinimas „Kranjska“ kildinamas iš slovėniško žodžio „krajina“, kuris reiškė kraštą (973 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta senovinė žodžio forma „Creina“, reiškianti „Krajina“). Nuo XIII amžiaus įsigalėjo slovėniška žodžio forma „Kranjska“ (vokiškai „Krain“ ir „Krainburg“). 1002 m. Kranjska regionas tapo autonomine markgrafyste (pasienio provincija), kurią valdė markgrafai. Administraciniu požiūriu šis regionas priklausė Šventajai Romos Imperijai. XIV amžiuje didžioji dabartinės Slovėnijos dalis priklausė Habsburgų imperijai. Slovėnijos teritorija buvo padalinta į šias žemes: Kranjska (Krajina), Trst (Triestas), Istra (Istra), Goriška (Goriška), Koroška (Karintija) ir Štajerska (Štirija). 1918 m., po Austrijos ir Vengrijos imperijos žlugimo, Kranjska nustojo egzistuoti kaip atskiras subjektas. Slovėnijos valstybė yra santykinai jauna, ji tapo nepriklausoma tik 1991 m., kai atsiskyrė nuo Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos. Dabartinė Slovėnijos Respublika geografiniu požiūriu yra buvusios Kranjska žemės perėmėja, nes į jos teritoriją įeina visas buvęs Kranjska kraštas.

5.   Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai yra tiesiogiai susiję su „Kranjska klobasa“ istorija.

Natūralios maisto gamybos sąlygos, taip pat klimatas turėjo lemiamos įtakos plėtojant specifinį kulinarinį šalies, kurioje vyrauja natūrinio žemės ūkio modelis, paveldą. Sudėtingo reljefo – kalnų, slėnių, lomų ir lygumų – gyventojams pavyko išsaugoti dirbamus žemės plotus, kuriuose auginamas kiaulių pašaras. Kiaulių auginimas neatsiejamas nuo kiaulienos ir kiaulienos produktų gamybos. Pirmieji duomenys apie kiaulienos ir kiaulienos produktų, įskaitant dešras, gamybą yra labai seni; gamyba vaizduojama viduramžių freskose ir minima tam tikruose archyviniuose rašytiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, XVII amžiuje Vrboveco pilies komendanto rašte krašto valdovui, parašytame slovėnų kalba). Visuose šiuose šaltiniuose kalbama apie kiaulienos, kiaulienos produktų ir dešrų gamybą. Vienas iš tradicinių mėsos gaminių – pusiau sausa dešra, kuri dėl regiono, kuriame buvo pradėta gaminti, gyventojų patirties bei atitinkamų žinių ir išskirtinių savo savybių (skonio) XIX amžiaus pradžioje, Austrijos ir Vengrijos imperijos laikais, išgarsėjo kaip „Kranjska klobasa“.

„Kranjska klobasa“ dešra išgarsėjo daugiatautės Austrijos ir Vengrijos imperijos laikotarpiu. „Kranjska klobasa“ dešra neabejotinai yra vienas iš originaliausių ir tarptautiniu mastu geriausiai žinomų slovėniškų mėsos gaminių; tai patvirtina paieškos rezultatų skaičius internete, kur „Kranjska klobasa“ dažniausiai pristatoma kaip autentiškas Slovėnijos gaminys. „Kranjska klobasa“ minima naujausioje specializuotoje literatūroje („Meat products handbook“, Gerhard Feiner, CRC Press, 2006; http://en.wikipedia.org/wiki/Kransky), kurioje ji pristatoma kaip tradicinė nefermentuota slovėniška dešra.

„Kranjska klobasa“ savybės susiformavo dėl dabartinėje Slovėnijos teritorijoje esančio Austrijos ir Vengrijos imperijos laikotarpiu buvusio Kranjska regiono gyventojų patirties ir žinių. „Kranjska klobasa“ kokybė buvo užtikrinama naudojant aukščiausios rūšies mėsą ir sistemingai naudojant jūros druską, kuri buvusioje Kranjska teritorijoje dėl strateginių priežasčių nuolatos konkuravo su akmens druska (J. Bogataj, „The Food and Cooking of Slovenia“, Annes Publishing, Londonas, 2008 m.).

Pačios seniausios „Kranjska klobasa“ (būtent šiuo pavadinimu) gamybos nuorodos randamos dviejose kulinarijos knygose: Katharinos Prato knygoje „Süddeutsche Küche“ (1896 m.) ir Felicitos Kalinšek knygos „Slovenska kuharica“ šeštajame leidime (1912 m.). Nors Katharinos Prato knygoje tikslus „Kranjska klobasa“ receptas nenurodomas, autorės pateikiama informacija yra turbūt pati seniausia rašytinė nuoroda apie šią dešrą (1896 m.). Savo knygoje „Slovenska kuharica“ (1912 m.) Felicita Kalinšek paaiškino, kaip gaminti „Kranjska klobasa“.

Daugelyje Slovėnijos šaltinių, ypač tautosakos, yra duomenų apie „Kranjska klobasa“, jos gamybos vietoves ir gerą vardą tarp kitų regione gaminamų dešrų. Gausu liaudies pasakojimų apie tai, iš kur tiksliai kilusi „Kranjska klobasa“ ir kur ji tariamai pradėta gaminti. Dažnai minimas Trzino kaimas, esantis tarp Liublianos ir Kamniko, kur jau XIX amžiuje daugelis mėsininkų vertėsi savo amatu ir tiekė „Kranjska klobasa“ dešras prekybai. Šių dešrų buvo galima gauti netgi Vienoje. Kai kuriuose tautosakos šaltiniuose nurodoma, kad šios dešros pavadinimas kilo iš Kranio miesto pavadinimo, kituose šaltiniuose teigiama, kad ji buvo gaminama visuose didžiuosiuose tuometinės Kranjska žemės miestuose ir miesteliuose. Taip pat vaizdžiai pasakojama, kad imperatorius Pranciškus Juozapas, keliaudamas karieta iš Vienos į Triestą, sustojo garsiojoje Marinšek pakelės smuklėje prie pagrindinio kelio Naklo pri Kranju kaime. Jis norėjo pasistiprinti ir paklausė smuklininko, ką šis galėtų pasiūlyti. „Turime tik paprastų namuose gamintų dešrų, nieko daugiau“, – atsakė smuklės šeimininkas. Imperatorius užsisakė dešros ir vos tik paragavęs entuziastingai sušuko: „Tai ne paprastos dešros, tai Krajinos dešros!“

„Kranjska klobasa“ dešra yra ypatinga tuo, kad yra gaminama ir parduodama visuose Slovėnijos regionuose, tai rodo, kad ji yra visos Slovėnijos teritorijos paveldo dalis. „Kranjska klobasa“ dešra yra garsi ir todėl, kad tradicinis slovėnų patiekalas – rauginti kopūstai su dešrelėmis – yra gaminami su šia dešra.

Garsas apie „Kranjska klobasa“ pasklido ir kitose šalyse, tai rodo šios dešros pavadinimo vertimai į kitas senosios Austrijos ir Vengrijos imperijos kalbas (J. de Moor ir N. de Rooj (red.), „European Cookery, Tradition & Innovation“, Utrechtas, 2004 m.).

Nuo 2003 m. Slovėnijoje vyksta „Kranjska klobasa“ festivalis ir nacionaliniai skaniausios „Kranjska klobasa“ dešros rinkimai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.mkgp.gov.si/fileadmin/mkgp.gov.si/pageuploads/podrocja/Kmetijstvo/zascita_kmetijskih_pridelkov_zivil/KK_spec_F.pdf.

---

(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.

(2)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

---