EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 30

COM(2017) 628 final

2017/0277(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi trisdešimt septintajame Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos nuolatinio komiteto susitikime, dėl tos konvencijos II priedėlio pakeitimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi trisdešimt septintajame Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos nuolatinio komiteto metiniame susitikime, vyksiančiame 2017 m. gruodžio 5–8 d. Strasbūre, Prancūzijoje, dėl numatomo priimti sprendimo dėl Konvencijos II priedėlio pakeitimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija

1979 m. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija) (toliau – Susitarimas) siekiama užtikrinti laukinės floros ir faunos, jų natūralios gyvenamosios aplinkos apsaugą, ypač kai joms apsaugoti būtinas daugelio valstybių bendradarbiavimas. Tai tarpvyriausybinė sutartis, sudaryta globojant Europos Tarybai. Susitarimas įsigaliojo 1982 m. birželio 1 d. Nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. Europos bendrija yra Susitarimo susitariančioji šalis 1 . Šiuo metu yra 51 Susitarimo susitariančioji šalis, įskaitant visas ES valstybes nares.

2.2.Nuolatinis komitetas

Nuolatinis komitetas – Konvencijos sprendimų priėmimo organas, kuriam suteikti įgaliojimai vertinti rūšių apsaugos būklę ir prireikus persvarstyti jų įrašymą į Konvencijos priedėlius. Jo funkcijos nurodytos Susitarimo 13–15 straipsniuose. Komitetas renkasi ne rečiau kaip kas dvejus metus arba jei dauguma susitariančiųjų šalių to reikalauja. Tapo įprasta nuolatiniam komitetui susirinkti kasmet.

Įgaliojimai dėl Sąjungos pozicijos dėl priedų pakeitimų suteikiami Tarybos sprendimu, remiantis Komisijos pasiūlymu. Dėl ES bendros pozicijos dėl kitų sprendimų ir rezoliucijų projektų susitariama iš anksto rengiamuose atitinkamos Tarybos darbo grupės posėdžiuose arba iškart ES koordinaciniuose pasitarimuose.

2.3.Numatomas nuolatinio komiteto aktas

2017 m. gruodžio 5–8 d. trisdešimt septintajame Susitarimo nuolatinio komiteto metiniame susitikime Strasbūre, Prancūzijoje, ketinama priimti sprendimą dėl Susitarimo II priedėlio pakeitimo (toliau – numatomas aktas).

Pagal Susitarimo 17 straipsnį priedėlių pakeitimas priimamas dviejų trečdalių susitariančiųjų šalių balsų dauguma. Jis visoms šalims, neskaitant tų šalių, kurios prieštaravo arba susilaikė nuolatinio komiteto susitikime, įsigalioja praėjus trims mėnesiams po nuolatinio komiteto pritarimo, išskyrus jei prieštaravimus pateikė trečdalis susitariančiųjų šalių.

Numatomo akto tikslas yra iš dalies pakeisti Susitarimo II priedėlį, kaip numatyta Susitarimo 17 straipsnyje.

Numatomas aktas tampa privalomas susitariančiosioms šalims pagal Susitarimo 6 straipsnį, kuriame nustatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis imasi įstatyminių ir administracinių priemonių, nukreiptų ir būtinų laukinės faunos rūšių, išvardytų II priedėlyje, apsaugai užtikrinti.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Nuolatinis komitetas – Susitarimu įsteigtas organas. Trisdešimt septintasis Susitarimo nuolatinio komiteto susitikimas vyks 2017 m. gruodžio 5–8 d. Strasbūre, Prancūzijoje.

Albanijos Respublika pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Susitarimo II priedėlį į jį įrašant balkaninę lūšį (Lynx lynx spp. balcanicus) – paprastosios lūšies (Lynx lynx), jau įrašytos į Susitarimo III priedėlį (saugomos laukinės faunos rūšys), porūšį.

Sąjunga turėtų pritarti pasiūlymui, nes jis yra moksliškai pagrįstas ir atitinka Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu siekiant išsaugoti biologinę įvairovę.

Todėl būtina, kad Taryba priimtų sprendimą, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu reikia laikytis trisdešimt septintajame nuolatinio komiteto susitikime dėl siūlomo pakeitimo.

Dėl siūlomo pakeitimo galiojančios Sąjungos teisės pakeitimų atlikti nereikia.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 2 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Nuolatinis komitetas – Susitarimu įsteigtas organas. Trisdešimt septintasis metinis Konvencijos nuolatinio komiteto susitikimas vyks 2017 m. gruodžio 5–8 d. Strasbūre (Prancūzijoje).

Aktas, kurį nuolatinis komitetas raginamas priimti, yra teisinę galią turintis aktas. Numatomas aktas taps privalomas pagal tarptautinę teisę, remiantis Konvencijos 6 straipsniu, kuriame nurodoma užtikrinti apsaugą laukinės faunos rūšių, išvardytų II priedėlyje. Numatomu aktu nepildoma ir nekeičiama Susitarimo institucinė struktūra.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu turi būti laikomasi pozicijos, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su aplinka.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra 192 straipsnio 1 dalis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2017/0277 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi trisdešimt septintajame Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos nuolatinio komiteto susitikime, dėl tos konvencijos II priedėlio pakeitimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sąjunga Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvenciją) (toliau – Susitarimas) sudarė Tarybos sprendimu 82/72/EEB 3 ir ji įsigaliojo 1982 m. birželio 1 d. Susitarimu siekiama užtikrinti laukinės floros ir faunos, jų natūralios gyvenamosios aplinkos apsaugą, ypač kai joms apsaugoti būtinas daugelio valstybių bendradarbiavimas. Tai tarpvyriausybinė sutartis, sudaryta globojant Europos Tarybai;

(2)pagal Susitarimo 17 straipsnį nuolatinis komitetas gali priimti sprendimą iš dalies pakeisti Susitarimo priedėlius;

(3)2017 m. gruodžio 5–8 d. vyksiančiame susitikime nuolatinis komitetas ketina priimti sprendimą dėl Susitarimo II priedėlio pakeitimo;

(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios nuolatiniame komitete turi būti laikomasi Sąjungos vardu, kadangi sprendimas Sąjungai bus privalomas;

(5)Sąjunga turėtų pritarti pasiūlymui į Susitarimo II priedėlį įrašyti balkaninę lūšį (Lynx lynx spp. balcanicus) – paprastosios lūšies (Lynx lynx), jau įrašytos į Susitarimo III priedėlį, porūšį, nes tai yra moksliškai pagrįsta, atitinka Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, kaip numatyta Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos 5 straipsnyje, taip pat šalių konferencijos pagal tą konvenciją priimtus sprendimus, visų pirma dešimtajame susitikime sutartą visuotinį tikslą iki 2020 m. užkirsti kelią žinomų nykstančių rūšių išnykimui ir pagerinti tų rūšių, ypač nykstančių sparčiausiai, apsaugos būklę bei ją išlaikyti;

(6)paprastoji lūšis (Lynx lynx) jau yra įrašyta į Tarybos direktyvos 92/43/1992 4 II ir IV priedus, todėl įrašius jos porūšį balkaninę lūšį (Lynx lynx spp. balcanicus) į Susitarimo II priedėlį daryti Sąjungos teisės pakeitimų nereikėtų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi trisdešimt septintajame Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos nuolatinio komiteto susitikime, dėl tos konvencijos II priedėlio pakeitimo yra pritarti Lynx lynx spp. balcanicus įrašymui į tos konvencijos II priedėlį.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1) 1981 m. gruodžio 3 d. TARYBOS SPRENDIMAS 82/72/EEB dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos sudarymo, OL L 38, 1982 2 10, p. 1).

(2) Sprendimo Vokietija prieš Tarybą (OIV), C-399/12, ECLI:EU:T:2014:2258, 61–64 punktai.

(3) OL L 38, 1982 2 10, p. 1.

(4) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).