EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 05 31

COM(2017) 279 final

2017/0111(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo COFMT:Subscript2/FMT kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2017) 188 final}

{SWD(2017) 189 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagrindiniai dabartinės Komisijos politiniai tikslai – kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, investuoti ir sykiu pereiti prie švarios energijos visiems europiečiams. Siekiant juos įgyvendinti parengtas investicijų planas, kuriame numatoma atnaujinti Europos pramonę remiantis naujais verslo modeliais ir naujausiomis technologijomis. Vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio tikslas – sukurti žiedinę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką.

Komisijos vizija transporto srityje, ypač sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų (t. y. sunkiųjų transporto priemonių (STP)) sektoriuje, – Europos piliečiams užtikrinti sąžiningo, tausaus ir konkurencingo judumo galimybę.

Iki šiol naujų ES rinkai pateikiamų STP išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos nesertifikuojami, nestebimi ir jų duomenys neteikiami. Ši žinių spraga STP sektoriuje lemia tris problemas:

(1)Neišnaudojamos galimybės formuoti tokią politiką, kuri padėtų vežėjams sumažinti savo išlaidas degalams. Išlaidos degalams gali sudaryti daugiau nei ketvirtadalį krovinių vežėjų veiklos išlaidų 1 , taigi degalų vartojimo efektyvumas yra svarbiausias STP pirkimo kriterijus. Per pastaruosius dešimtmečius STP degalų vartojimo efektyvumas pagerėjo, tačiau daugelis iš daugiau kaip pusės milijono transporto įmonių, kurios dažniausiai yra MVĮ, neturi prieigos prie standartizuotos informacijos, leidžiančios įvertinti degalų vartojimo efektyvumo technologijas, palyginti sunkvežimius ir priimti geriausius informacija pagrįstus jų pirkimo sprendimus ir taip sumažinti savo išlaidas degalams. Ilgainiui ši neišnaudota galimybė padidino ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir yra praleista proga sumažinti kuro importą.

(2)Didėja konkurencija transporto priemonių gamintojams. Remiantis sektoriaus duomenimis, 2015 m. sunkvežimių eksportas lėmė 5,1 mlrd. eurų prekybos balanso perteklių. ES STP gamybos sektorius yra automobilių pramonės dalis. Visoje Europos automobilių pramonėje yra 12,1 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų (5,6 proc. visų darbo vietų ES) 2 . ES STP gamintojai patiria vis didesnį pasaulinės konkurencijos spaudimą. Pastaruoju metu tokios svarbios rinkos kaip JAV, Kanada, Japonija ir Kinija, siekdamos paskatinti inovacijas ir skubiai pagerinti transporto priemonių efektyvumą, įdiegė sertifikavimo ir degalų vartojimo efektyvumo priemones – nustatė degalų sąnaudų ir (arba) teršalų išmetimo standartus. Miesto autobusų rinkos elektrinių autobusų segmente vis didesnę konkurenciją lemia pagamintieji Kinijoje. Norint išlaikyti dabartinę rinkos poziciją, šiame sektoriuje reikės neatsilikti nuo šių rinkų technologinės pažangos.

(3)Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo politika nevykdoma STP sektoriuje. ES STP sektoriuje išmetama daug ŠESD. 2014 m. STP išmestų ŠESD kiekis sudarė 5 proc. viso ES išmesto kiekio, penktadalį visame transporto sektoriuje išmesto kiekio ir apie ketvirtadalį kelių transporto sektoriuje išmesto kiekio 3 . Nuo 1990 iki 2014 m. bendras transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis 4 padidėjo 20 proc., o vien STP – 14 proc. 5 . Prognozuojama, kad, jei nebus imtasi papildomų veiksmų, STP išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis nuo 2010 iki 2030 m. išaugs beveik 10 proc. 6 . ES yra užsibrėžusi išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. gerokai sumažinti – prie to turi prisidėti ir transporto sektorius. ES visą savo išmetamų ŠESD kiekį ketina iki 2030 m. sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Ekonomiškumo sumetimais šis tikslas paskirstytas taip: iki 2030 m. sektoriuose, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), išmetimas sumažinamas 43 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, o kituose sektoriuose (į šią kategoriją patenka ir transportas) – 30 proc. Atskirose valstybėse narėse transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekis svyruoja nuo 21 proc. iki 69 proc. viso sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS ir taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas, išmetamo kiekio. Nors atskiriems sektoriams konkrečių 2030 m. tikslų nenustatyta, transportas (kaip ir pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriai) turės prisidėti prie to, kad būtų pasiektas Pastangų pasidalijimo reglamente nustatytas „ne-ATLPS“ išmetimo mažinimo tikslas.

Todėl Komisija ėmėsi šią žinių spragą mažinti.

Visų pirma, ji sukūrė modeliavimo kompiuterinę programą – Transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonę (angl. Vehicle Energy Consumption Calculation Tool, VECTO), kuria galima nebrangiai gauti palyginamus naujų STP degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio duomenis.

Antra, Komisija pasiūlė naują reglamentą dėl naujų STP išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo (vadinamasis Sertifikavimo reglamentas) pagal galiojančius tipo patvirtinimo teisės aktus 7 . Pagal šį Komisijos sertifikavimo reglamentą kiekvienos naujos STP, kuriai jis taikomas ir kurią ketinama pateikti ES rinkai, išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos turės būti modeliuojami VECTO programa. Modeliavimą atliks patys automobilių gamintojai pagal automobilių sudedamųjų dalių sertifikuotus įvesties duomenis, vykdydami sertifikuotą tokių įvesties duomenų gavimo, tvarkymo ir taikymo procesą.

Sertifikavimas iš dalies užpildys esamą žinių spragą. Informacija apie konkrečios transporto priemonės eksploatacinius rodiklius bus pateikiama tik individualiam tos transporto priemonės pirkėjui ir valstybės narės, kurioje ji registruota, nacionalinėms valdžios institucijoms.

Trečia, dabar Komisija siūlo stebėti naujų STP, kurioms taikoma sertifikavimo procedūra, CO2 kiekio duomenis ir juos teikti. Taip numatoma visiškai pašalinti žinių spragą ir užtikrinti visišką rinkos skaidrumą. Įgyvendinant šį trečią žingsnį visi reikiami gamintojų pagal sertifikavimo metodiką apskaičiuoti duomenys bus stebimi, teikiami ir skelbiami ES lygmeniu. Taip su jais galės susipažinti visi suinteresuotieji subjektai.

Vežėjai, turėdami informaciją apie skirtingų gamintojų panašių charakteristikų sunkvežimių eksploatacinius rodiklius, galės priimti geresnius informacija grindžiamus pirkimo sprendimus.

Gamintojai galės savo gaminamų transporto priemonių eksploatacinius rodiklius palyginti su kitų markių eksploataciniais rodikliais ir tai skatins kurti naujoves.

Valdžios institucijos galės šiais išsamiais duomenimis naudotis formuodamos ir įgyvendindamos skatinimo naudoti efektyviau degalus naudojančius sunkvežimius politiką, pavyzdžiui, apmokestinimo ar kelių mokesčių priemones. Kitu atveju visa tai būtų neįmanoma, nes valstybės narės galėtų naudotis tik savo teritorijoje registruotų transporto priemonių VECTO duomenimis. Galiausiai tai leis analizuoti duomenis, pvz., įvertinti tam tikrų technologijų skverbtį rinkoje.

Be to, tai yra būtinas žingsnis, kad ateityje būtų galima įgyvendinti ir taikyti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normas. Stebėsenos ir duomenų teikimo sistema ypač reikalinga, kad būtų galima įvertinti tokių būsimų normų (kaip jau taikomos lengviesiems automobiliams ir furgonams) laikymąsi.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu įgyvendinamas 2014 m. Komunikatas „Sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo strategija“. STP strategijoje pranešta apie įgyvendinimo priemonę, kuria bus nustatyta naujų ES rinkai pateikiamų STP degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio, apskaičiuojamų VECTO modeliavimo priemone, sertifikavimo tvarka, ir teisės akto pasiūlymą dėl išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir duomenų teikimo.

Šiuo pasiūlymu įgyvendinama ir 2016 m. Europos mažataršio judumo strategija, kurios tikslai, be kita ko, iki 2050 m. kelių transporto išmetamų ŠESD kiekį sumažinti bent 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir radikaliai sumažinti oro teršalų išmetimą. Strategijoje taip pat nurodyta, kad Komisija sparčiau nagrinės išmetamo CO2 kiekio normų nustatymo variantus, kad atitinkamą teisės aktą galėtų pasiūlyti dar per šios Komisijos kadenciją.

Galiausiai šis pasiūlymas padės rengti ir infrastruktūros naudojimo mokesčių diferencijavimo pagal išmetamo CO2 kiekį metodiką, kuri bus taikoma naujoms STP. Tai prisidės prie „Eurovinjetės“ direktyvos įgyvendinimo.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas dera su 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatytu ES įsipareigojimu iki 2030 m. savo išmetamų ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Viena iš šio įsipareigojimo įgyvendinimo priemonių – Komisijos 2016 m. liepos mėn. pasiūlytas reglamentas, kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (Pastangų pasidalijimo reglamentas), taikomas sektoriams, kurių neapima ATLPS (t. y. transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų).

Šis pasiūlymas dera ir su 2016 m. Komisijos pasiūlymu peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir nustatyti ES lygmens bendrą privalomą tikslą iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 30 proc., palyginti su įprastos veiklos scenarijumi.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191–193 straipsniuose patvirtinama ir patikslinama ES kompetencija klimato kaitos srityje. Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnis.

•Subsidiarumas

ES veiksmai yra pagrįsti, nes klimato kaitos poveikis yra tarpvalstybinis ir reikia apsaugoti degalų, transporto priemonių ir transporto paslaugų bendrąsias rinkas.

Be to, vienoje valstybėje narėje registruojamos naujos STP dažnai būna pagamintos kitos valstybės narės gamintojo. Vykdant stebėseną nacionaliniu lygmeniu valstybėms narėms tektų labai intensyviai bendradarbiauti. Ir vis tiek dėl jose taikomų teisės aktų ir politikos priemonių skirtumų nebūtų įmanoma užtikrinti stebėsenos duomenų homogeniškumo. Būtų sunku užtikrinti duomenų išsamumą ir palyginamumą, todėl ES rinka taptų susiskaidžiusi ir neskaidri.

Jei nebūtų bendros duomenų bazės su visų valstybių narių duomenimis, tai ypač sumažintų transporto priemonių pirkėjų ir ES lygmens politikos formuotojų galimybes jais pasinaudoti.

Atrodo, kad ES masto stebėsenos sistema yra paprasčiausias ir tiesiausias būdas. Tokia pat ES masto sistema jau taikoma lengviesiems automobiliams ir furgonams.

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir (arba) tinkamumo patikros

Vertinimas nebuvo atliktas, nes anksčiau šis klausimas nebuvo reglamentuojamas.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Duomenų stebėsenos ir teikimo skirtingų galimybių išlaidų sąmatas sudarė išorės rangovas (žr. poveikio vertinimo 10 priedą). Tyrimas daugiausiai grįstas pokalbiais su nacionalinėmis registravimo institucijomis ir STP gamintojais. Pokalbiuose siekta surinkti nuomones apie įvairias duomenų stebėsenos galimybes ir tikslinę informaciją apie išlaidas organizacijoms, atsižvelgiant į esamą tvarką ir reikiamus pritaikymus.

•Poveikio vertinimas

Atliekant poveikio vertinimą svarstytos politikos galimybės, susijusios su visų naujų ES rinkai pateikiamų STP, kurios sertifikuojamos pagal tipo patvirtinimo sistemą, išmetamo CO2 kiekio stebėsena ir duomenų teikimu. Duomenis, kurie turi būti stebimi ir teikiami, sudaro apie 80 parametrų, svarbių nustatant kiekvienos transporto priemonės degalų sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekį.

Europos lygmens įstaiga, tinkamiausia veikti Komisijos vardu, yra Europos aplinkos agentūra (EAA); ji sugretins duomenis, sukurs naują duomenų bazę, išnagrinės pateiktus STP stebėsenos duomenis ir patikrins jų kokybę. EAA jau atlieka šias užduotis su teikiamais lengvųjų transporto priemonių stebėsenos duomenimis (žr. poveikio vertinimo 8 priedą).

Atliekant poveikio vertinimą ir sprendžiant, kiek stebėsenos duomenų turi būti pateikiama Komisijai per EAA, svarstytos trys teisinės galimybės: 1) duomenis teikia nacionalinės valdžios institucijos; 2) duomenis teikia STP gamintojai; 3) duomenis teikia nacionalinės valdžios institucijos ir gamintojai.

Pagal 1 galimybę nacionalinės valdžios institucijos Komisijai per EAA pateiktų stebėsenos duomenis kartu su atitinkamų transporto priemonių registracijos duomenimis. Pasirinkus šią galimybę, visiškai skaitmeninti stebėseną ir duomenų teikimą būtų nelengva, nes daugumoje nacionalinių registravimo institucijų STP vis dar registruojamos popierinėse bylose. Todėl prisitaikyti prie visiškai skaitmeninio stebėsenos duomenų teikimo būtų brangu ir sudėtinga.

Pagal 2 galimybę atsakomybė už kiekvienos naujos transporto priemonės stebėsenos duomenų teikimą Komisijai per EAA tektų gamintojams. Tokiu atveju stebėsenos duomenys būtų grindžiami pardavimo duomenimis, o registracijos duomenys iš viso nebūtų teikiami. Gautų išmetamo CO2 kiekio duomenų nebūtų galima priskirti konkrečioms valstybėms narėms. Taigi valstybėms narėms būtų sunkiau formuoti veiksmingą nacionalinę politiką, skatinančią rinktis efektyvesnes STP.

3 galimybė yra tarpinė. Paskirtosios nacionalinės institucijos (daugelis jų turbūt bus nacionalinės registracijos institucijos) kasmet per EAA teiktų Komisijai naujų transporto priemonių registracijos duomenis, visų pirma jų identifikavimo numerius (VIN). Transporto priemonių gamintojai per EAA Komisijai teiktų tų transporto priemonių stebėsenos duomenis. Naudodamasi VIN numeriais šiuos du duomenų rinkinius EAA sujungtų ir gautų valstybių narių lygmens stebėsenos duomenis. Šia galimybę būtų užtikrinamas visiškas duomenų srauto skaitmeninimas, nes gamintojai turėtų pateikti stebėsenos duomenis, kuriuos sertifikavimo tikslais jie ir taip laiko skaitmeniniu formatu.

Taigi priimtiniausia yra 3 galimybė. Ji yra veiksmingiausia, nes visų pirma užtikrinama, kad būtų perduodama skaitmeninė informacija ir būtų teikiami tiek nacionaliniai, tiek ES lygmens duomenys, o jos taikymo administracinės išlaidos nėra didelės.

Tikėtina, kad pasirinktoji galimybė skatins konkurenciją ir gamintojų norą gaminti efektyviau energiją naudojančias transporto priemones bei kurti naujoves. Tikimasi, kad krovinių vežimo mažesnėmis energijos sąnaudomis poveikis bent iš dalies bus jaučiamas daugelyje ES ekonomikos sektorių: sumažėjus su degalais susijusioms veiklos išlaidoms turėtų mažėti transporto paslaugų kainos, todėl mažėtų kitų sektorių įmonių išlaidos, o galiausiai tai būtų naudinga vartotojams.

Tikimasi, kad poveikis konkurencingumui ir tarptautinis poveikis vidutinės trukmės ir (arba) ilguoju laikotarpiu bus teigiamas, taip pat ir STP gamintojams, nes tarptautiniu mastu kitose pagrindinėse rinkose (JAV, Kanada, Japonija ir Kinija) jau nustatytos taisyklės, reikalaujančios didinti STP degalų naudojimo efektyvumą.

Taip pat tikimasi teigiamo poveikio užimtumui vidutinės trukmės ir (arba) ilguoju laikotarpiu. Įsigijus efektyvesnių transporto priemonių turėtų būti išmetama mažiau CO2. Kitų teršalų išmetimas, nors ir labai mažai, taip pat sumažės. Vienintelės ekonominės sąnaudos yra administracinės. Prognozuojama, kad jos bus niekinės – 1 euras vienai transporto priemonei.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis. Dalykas

Šiame straipsnyje paaiškinamos pagrindinės reglamentu nustatomos priemonės – STP, t. y. sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų, išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsena ir duomenų teikimas.

2 straipsnis. Taikymo sritis

Šiame straipsnyje apibrėžiama reglamento taikymo sritis ir nurodomos transporto priemonių kategorijos, kurių registracijos, techniniai ir, jei turimi, išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenys turi būti stebimi ir teikiami.

3 straipsnis. Apibrėžtys

Šis reglamentas yra glaudžiai susijęs su teisės aktais dėl tipo patvirtinimo ir jame vartojami šių teisės aktų terminai. Siekiant užtikrinti skirtingų teisės priemonių tarpusavio nuoseklumą, čia aiškiai nurodoma, kad šiame reglamente vartojamą terminiją reikia suprasti taip pat, kaip apibrėžta tipo patvirtinimo teisės aktuose.

4 straipsnis. Valstybių narių vykdoma stebėsena ir duomenų teikimas

Šiame straipsnyje išdėstytos esminės valstybių narių prievolės, susijusios su stebėsenos ir duomenų teikimo terminais, kompetentingų institucijų skyrimu ir duomenimis, kurie turi būti stebimi. Šie duomenys – tai naujų sunkiųjų transporto priemonių ir naujų priekabų, pirmą kartą užregistruotų Sąjungoje arba tų, kurios, prieš jas užregistruojant Sąjungoje, ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius buvo užregistruotos už Sąjungos ribų, duomenys.

Dėl kompetentingų institucijų aiškiai nurodoma, kad už sunkiųjų transporto priemonių stebėseną atsakingos institucijos yra tos pačios institucijos, kurios jau yra atsakingos už lengvųjų transporto priemonių stebėseną.

I ir II priedai šią nuostatą papildo – juose konkrečiai nurodoma, kurie parametrai turi būti stebimi, ir nustatomi stebėsenos ir duomenų teikimo procedūros administraciniai veiksmai.

5 straipsnis. Gamintojų vykdoma stebėsena ir duomenų teikimas

Šiame straipsnyje išdėstytos esminės valstybių narių prievolės, susijusios su stebėsenos ir duomenų teikimo terminais, kompetentingų institucijų skyrimu ir duomenimis, kurie turi būti stebimi.

I ir II priedai šią nuostatą papildo – juose konkrečiai nurodoma, kurie parametrai turi būti stebimi, ir nustatomi stebėsenos ir duomenų teikimo procedūros administraciniai veiksmai.

6 straipsnis. Sunkiųjų transporto priemonių duomenų centrinis registras

Komisijai pateikti duomenys turi būti laikomi viešai prieinamame registre. Registrą Komisijos vardu prižiūrės EAA, remdamasi savo patirtimi, sukaupta tvarkant lengvųjų transporto priemonių registrą.

Nors dauguma duomenų turėtų būti vieši, tam tikrų duomenų bus negalima atskleisti dėl privatumo (transporto priemonių identifikavimo numeriai) ir konkurencijos (sudedamųjų dalių gamintojai) priežasčių.

7 straipsnis. Duomenų kokybė

Šio reglamento tikslams pasiekti būtini aukštos kokybės duomenys. Todėl svarbu aiškiai nurodyti, kad duomenis teikiantys subjektai yra atsakingi už duomenų kokybę ir teisingumą. Be to, Komisija turi turėti galimybę pati patikrinti duomenų kokybę ir juos pataisyti, jei pateiktuose duomenyse būtų klaidų.

8 straipsnis. Ataskaita

Per EAA Komisijai pateikti duomenys turėtų būti naudojami metinei ES sunkiųjų transporto priemonių parko ir atskirų STP gamintojų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio tendencijų ir raidos analizei parengti. Šią metinę analizę atliks Komisija, padedama EAA. Ji bus svarbus šaltinis rengiant su energetikos sąjungos būkle susijusią platesnę metinę pažangos ataskaitą, numatytą siūlomame reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo. Analizė bus svarbi ir rengiant galimas tolesnes politikos priemones. Ji padės daugiau sužinoti apie ES parko ir atskirų gamintojų transporto priemonių technologines konfigūracijas ir eksploatacinius rodiklius, susijusius su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis.

9 ir 10 straipsniai. Įgyvendinimo priemonės ir įgaliojimų delegavimas

Šiais straipsniais sukuriamas teisinis pagrindas Komisijai priimti atitinkamai įgyvendinimo priemones ir, priimant deleguotuosius aktus, iš dalies keisti neesminius I ir II priedų elementus. Įgyvendinimo priemonės papildys 7 straipsnį, nes jose Komisija galės nustatyti išsamias pateiktų duomenų tikrinimo ir taisymo nuostatas ir procedūras. Naudodamasi jai suteiktais deleguotaisiais įgaliojimais, Komisija galės koreguoti ir atnaujinti duomenų parametrus, kurie turi būti stebimi, ir keisti skirtingus I bei II prieduose išdėstytos stebėsenos procedūros etapus.

11 ir 12 straipsniai. Komiteto procedūra ir naudojimasis deleguotaisiais įgaliojimais

Šiuose straipsniuose pateikiamos standartinės nuostatos, susijusios su komiteto procedūra, taikoma priimant įgyvendinimo aktus ir naudojantis 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais deleguotaisiais įgaliojimais.

2017/0111 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PALAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 10 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 11 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl Europos Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos patvirtintas, o 2016 m. kovo mėn. posėdyje dar kartą įtvirtintas privalomas tikslas iki 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m.;

(2)2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad šį uždavinį ekonomiškai efektyviausiu būdu turėtų bendrai įgyvendinti visa Sąjunga taip, kad sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, išmetamų ŠESD kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas atitinkamai 43 proc. ir 30 proc., palyginti su 2005 m. išmestų ŠESD kiekiu. Siekiant šių tikslų turėtų dalyvauti visos valstybės narės ir visi ūkio sektoriai, įskaitant transporto, turėtų prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo;

(3)Komisijos 2016 m. Europos mažataršio judumo strategijoje 12 nustatytas tikslas transporto išmetamų teršalų kiekį iki 2050 m. sumažinti bent 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(4)sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų (t. y. sunkiųjų transporto priemonių) išmetamų ŠESD kiekis šiuo metu sudaro maždaug ketvirtadalį Sąjungos kelių transporto sektoriuje išmetamų šių dujų kiekio ir numatoma, kad iki 2030 m. jis toliau didės. Siekiant prisidėti prie būtino transporto sektoriuje išmetamų ŠESD kiekio mažinimo, reikia imtis veiksmingų priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių atžvilgiu;

(5)2014 m. Komunikate „Sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo strategija“ 13 Komisija pripažino, kad, norint nustatyti tokias priemones, pirmiausia būtina nustatyti reglamentuotą išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų matavimo procedūrą;

(6)sistema, pagal kurią būtų galima nustatyti tokią reglamentuotą procedūrą, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 595/2009 14 . Atliekant šiuos matavimus būtų gaunami didelės dalies Sąjungos sunkiųjų transporto priemonių parko patikimi ir palyginami kiekvienos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenys. Ta informacija būtų prieinama konkrečios transporto priemonės pirkėjui ir transporto priemonės registracijos valstybei narei. Taip būtų sumažinta žinių spraga;

(7)informacija apie transporto priemonių eksploatacinius rodiklius (išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas) turėtų būti skelbiama viešai, kad visi šių transporto priemonių naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus. Visi transporto priemonių gamintojai galės savo gaminamų transporto priemonių eksploatacinius rodiklius palyginti su kitų markių eksploataciniais rodikliais. Tai skatins inovacijas ir didins konkurencingumą. Ta informacija taip pat bus naudinga Sąjungos ir valstybių narių politikos formuotojams kuriant efektyviau energiją naudojančių transporto priemonių skatinimo politiką. Todėl derėtų stebėti, Komisijai pranešti ir visuomenei skelbti pagal Komisijos reglamentą (ES) [.../...] 15 [Leidinių biurui įrašyti teisingą nuorodą] nustatytas kiekvienos naujos sunkiosios transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes;

(8)siekiant sukaupti visas žinias apie Sąjungos sunkiųjų transporto priemonių parko konfigūraciją, raidą per tam tikrą laikotarpį ir galimą poveikį išmetamo CO2 kiekiui, derėtų stebėti ir pranešti duomenis apie visų naujų sunkiųjų transporto priemonių ir naujų priekabų registraciją, įskaitant duomenis apie galios pavaras ir susijusį kėbulą;

(9)bus galimybė gauti tam tikrų naujų [2019 m.] užregistruotų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenis. Todėl nuo tos datos valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų teikti informaciją apie naujai užregistruotas transporto priemones, o gamintojai – su tomis transporto priemonėmis susijusius techninius duomenis;

(10)techniniai duomenys, būtini transporto priemonės išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, turėtų būti skelbiami viešai – taip transporto priemonės specifikacijos ir susiję eksploataciniai rodikliai taps skaidresni ir bus skatinama gamintojų konkurencija. Turėtų būti neskelbiama tik informacija, kuri yra konfidenciali dėl asmens duomenų apsaugos ir sąžiningos konkurencijos priežasčių. Tačiau akivaizdu, jog visuomenė yra suinteresuota, kad techniniai duomenys, reikalingi transporto priemonės eksploataciniams rodikliams nustatyti, būtų prieinami viešai. Tad neturėtų būti kliūčių visuomenei susipažinti su tokiais duomenimis;

(11)svarbu užtikrinti, kad stebimi ir teikiami duomenys būtų kokybiški ir patikimi. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę patikrinti ir prireikus patikslinti galutinius duomenis. Taigi į stebėsenos reikalavimus turėtų būti įtraukti ir parametrai, leidžiantys tinkamai atsekti ir patikrinti duomenis;

(12)remiantis patirtimi, susijusia su išmetamo CO2 kiekio stebėsena ir duomenų teikimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 16 (apie naujus lengvuosius keleivinius automobilius) ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2011 17 (apie naujas lengvąsias komercines transporto priemones), Europos aplinkos agentūrai reikėtų patikėti keitimosi duomenimis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir gamintojais ir galutinės duomenų bazės tvarkymo Komisijos vardu užduotis. Be to, sunkiųjų transporto priemonių duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūras reikėtų kuo labiau suderinti su jau esamomis procedūromis, taikomomis lengvosioms transporto priemonėms;

(13)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su stebėsenos duomenų tikrinimu ir tikslinimu, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 18 ;

(14)siekiant užtikrinti, kad duomenų reikalavimai ir stebėsenos bei duomenų teikimo tvarka ilgainiui išliktų tinkami įvertinti, kiek sunkiųjų transporto priemonių parkas prisideda prie bendro išmetamo CO2 kiekio, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų galima surinkti duomenis apie naujas pažangias CO2 kiekio mažinimo technologijas, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies keisti prieduose nustatytus duomenų reikalavimus ir stebėsenos bei duomenų teikimo procedūrą. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, deramai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos atitiktų 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(15)kadangi šio reglamento tikslo – Sąjungoje vykdyti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėseną ir teikti duomenis – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto bei poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi naujų Europos Sąjungoje užregistruotų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo reikalavimai.

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas valstybių narių ir sunkiųjų transporto priemonių gamintojų vykdomai naujų sunkiųjų transporto priemonių duomenų stebėsenai ir duomenų teikimui.

Jis taikomas šių klasių transporto priemonių atžvilgiu:

(a)M1, M2, N1 ir N2 klasių sunkiosioms transporto priemonėms, kurių standartinė masė viršija 2 610 kg ir kurioms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 19 , ir visoms M3 bei N3 klasių transporto priemonėms;

(b)    O3 ir O4 klasių transporto priemonėms.    

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB 20 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 595/2009.

4 straipsnis
Valstybių narių vykdoma stebėsena ir duomenų teikimas

1.Nuo [2020 m.] kiekvienais metais iki vasario 28 d. valstybių narių kompetentingos institucijos surenka ankstesnių kalendorinių metų I priedo A dalyje nurodytus duomenis apie Sąjungoje pirmą kartą užregistruotas naujas transporto priemones. Naujų transporto priemonių, kurios prieš tai buvo užregistruotos už Sąjungos ribų, duomenų stebėti ir teikti nereikia, nebent už Sąjungos ribų jos buvo užregistruotos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jų užregistravimo Sąjungoje. Duomenys perduodami Komisijai pagal II priede nustatytą duomenų teikimo procedūrą.

2.Už duomenų rinkimą ir perdavimą pagal šį reglamentą atsakingos tos pačios kompetentingos institucijos, kurias valstybės narės paskyrė pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 8 straipsnio 7 dalį.

5 straipsnis
Gamintojų vykdoma stebėsena ir duomenų teikimas

1.Nuo [2020 m.] kiekvienais metais iki vasario 28 d. sunkiųjų transporto priemonių gamintojai surenka I priedo B dalyje nurodytus duomenis apie ankstesniais kalendoriniais metais pagamintas transporto priemones.

Pagaminimo data yra atitikties sertifikato arba, jei taikoma, individualaus patvirtinimo sertifikato pasirašymo data.

2.Gamintojai paskiria kontaktinį punktą duomenims pagal šį reglamentą teikti.

6 straipsnis
Sunkiųjų transporto priemonių duomenų centrinis registras

1.Komisija veda pagal 4 ir 5 straipsnius pateiktų duomenų centrinį registrą. Registro duomenys prieinami viešai, išskyrus I priedo B dalies 1, 24, 25, 32, 33, 39 ir 40 įrašų duomenis.

2.Registrą Komisijos vardu tvarko Europos aplinkos agentūra (EAA).

7 straipsnis
Duomenų kokybė

1.Už duomenų, pateiktų pagal 4 ir 5 straipsnius, tikslumą ir kokybę atsako kompetentingos institucijos ir gamintojai. Jie nedelsdami Komisiją informuoja apie visas aptiktas pateiktų duomenų klaidas.

2.Komisija gali savo ruožtu patikrinti pagal 4 ir 5 straipsnius pateiktų duomenų kokybę.

3.Jei Komisija informuojama apie duomenų klaidas arba pati tikrindama duomenis randa neatitikimų duomenų rinkinyje, prireikus ji imasi būtinų priemonių, kad 6 straipsnyje nurodytame centriniame registre paskelbti duomenys būtų ištaisyti.

8 straipsnis
Ataskaita

1.Komisija, teikdama metinę ataskaitą pagal [siūlomo reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo 29 straipsnį] paskelbia ir savo atliktą valstybių narių bei gamintojų pateiktų praėjusių kalendorinių metų duomenų analizę.

2.Analizėje nurodomi bent Sąjungos sunkiųjų transporto priemonių parko ir kiekvieno gamintojo transporto priemonių eksploataciniai rodikliai – vidutinės degalų sąnaudos ir vidutinis išmetamo CO2 kiekis. Joje taip pat, jei įmanoma, atsižvelgiama į naujų ir pažangių CO2 kiekio mažinimo technologijų naudojimo duomenis.

3.    Analizę Komisija parengia padedama EAA.

9 straipsnis
Įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus ir jais nustatyti 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas tikrinimo ir ištaisymo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 12 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas siekiant atnaujinti arba pakoreguoti jame nustatytus duomenų reikalavimus, jei tai laikoma būtina, kad būtų galima pateikti išsamią analizę pagal 8 straipsnį.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 12 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas siekiant pakoreguoti jame nustatytą stebėsenos ir duomenų teikimo procedūrą atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant šį reglamentą.

11 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 280/2004/EB 21 9 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

12 straipsnis
Naudojimasis deleguotaisiais įgaliojimais

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 10 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.    Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma. Agentūros

Europos aplinkos agentūra (EAA)

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 22  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☑ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 23  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☑ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

–Įgyvendinimas neribotos trukmės, pradinis laikotarpis – nuo 2018 m. (be finansinio poveikio);

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

–☑padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻EIB ir Europos investicijų fondui;

–☑įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻viešosios teisės įstaigoms;

–◻įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

–□    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis EAA žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi etato ekvivalentai). Etatų planas

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi darbuotojai). Išorės personalas

(*) numatoma įdarbinti 2019 m. viduryje.

Nurodyti numatomą įdarbinimo datą ir atitinkamai pataisyti sumą (jei įdarbinama liepos mėn., atsižvelgiama tik į 50 % vidutinių sąnaudų). Išsamesnį paaiškinimą reikėtų pateikti priede.

Be EAA šiuo metu jau dirbančių 1 laikinojo darbuotojo ir 1 sutartininko, kurie atlieka su lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio stebėsena 33 susijusias užduotis, ir atsižvelgiant į tai, kad agentūrai siūloma papildoma veikla yra neribotos trukmės, EAA reikia 2 papildomų sutartininkų, kurie:

·sukurtų, tvarkytų ir prižiūrėtų naujus su STP susijusius duomenų teikimo srautus ir elektroninę duomenų teikimo infrastruktūrą, įskaitant visą su IT susijusią veiklą;

·išsamiai vertintų ir tikrintų valstybių narių ir gamintojų pateikiamų duomenų kokybę, taip pat palaikytų ryšius su valstybių narių valdžios institucijomis ir gamybos specialistais, teiktų susijusias pagalbos tarnybos paslaugas ir pan.;

·sudarytų duomenų rinkinius ir skelbtų juos EAA interneto svetainėje Europos Komisijai ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams.

Vienas (IV pareigų grupės) sutartininkas būtų įdarbintas 2019 m., kad parengtų ir įdiegtų duomenų teikimo sistemą ir užtikrintų, kad ji visapusiškai veiktų 2020 m. Antras (III pareigų grupės) sutartininkas būtų įdarbintas 2019 m. antrąjį pusmetį, kad padėtų diegti duomenų teikimo sistemą ir parengtų duomenų kokybės užtikrinimo ir duomenų kokybės kontrolės sistemas.

Poveikis biudžetui buvo atitinkamai apskaičiuotas ir numatoma, kad jis bus vidutiniškai 100 000 EUR per metus vienam sutartininkui.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–☑    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 34 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1)    Išlaidų degalams vertinimo tyrimai aptariami pridedamo poveikio vertinimo SWD(2017)XXX 5.6 skirsnyje ir 8 priede.

(2)     http://www.acea.be/uploads/publications/ACEA_Pocket_Guide_2016_2017.pdf .

(3)    2016 m. ŠESD inventoriaus duomenys http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/greenhouse-gases-viewer .

(4)    Įskaitant tarptautinę aviaciją, bet neįskaitant tarptautinės laivybos.

(5)    2016 m. ŠESD inventoriaus duomenys http://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/data-viewers/greenhouse-gases-viewer .

(6)    „EU Reference Scenario 2016: Energy, transport and GHG emissions — Trends to 2050“ (2016 m. ES atskaitos scenarijus. Energetikos, transporto ir išmetamo ŠESD kiekio tendencijos iki 2050 m).

(7)    Direktyva 2007/46/EB, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A32007L0046 .

(8)    Viešų konsultacijų rezultatai pateikiami https://ec.europa.eu/clima/consultations/articles/0031_lt .

(9)    SWD(2017)XXX.

(10)    OL C , , p. .

(11)    OL C , , p. .

(12)    COM(2016) 501 final.

(13)    COM(2014) 285 final.

(14)    2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).

(15)    Komisijos reglamentas (ES) […/…], kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 595/2009 dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011 (OL L…,..,..).

(16)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 2 5, p. 1).

(17)    2011 m. gegužės 11 d. Reglamentas (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 145, 2011 5 31, p. 1).

(18)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(19)    2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

(20)    2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(21)    2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (OL L 49, 2004 2 19, p. 1).

(22)    VGV – veikla grindžiamas valdymas VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(23)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(24)     https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2016/LT/1-2016-501-LT-F1-1.PDF

(25)     http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=SWD:2016:244:FIN

(26)    COM (2014)285, pateikiamas https://ec.europa.eu/clima/policies/transport/vehicles/heavy_lt

(27)    Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 ir Reglamentas (ES) Nr. 510/2011.

(28)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(29)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(30)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(31)    Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(32)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(33)    Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 ir Reglamentas (ES) Nr. 510/2011.

(34)    Žr. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 11 ir 17 straipsnius.

(35)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 31

COM(2017) 279 final

PRIEDAI

pridedami prie pasiūlymo dėl

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo

{SWD(2017) 188 final}
{SWD(2017) 189 final}

I priedas
Duomenys, kurie turi būti stebimi ir teikiami

A dalis. Duomenys, kuriuos turi stebėti ir teikti valstybės narės

a)visų valstybės narės teritorijoje užregistruotų naujų transporto priemonių, nurodytų 2 straipsnio a ir b punktuose, identifikavimo numeriai;

b)gamintojo pavadinimas;

c)markė (gamintojo prekės pavadinimas);

d)kėbulo kodas, nurodytas atitikties liudijimo 38 įraše, jei taikoma;

e)2 straipsnio a dalyje nurodytų transporto priemonių atveju – informacija apie variklį, kaip nurodyta atitikties liudijimo 23, 23.1 ir 26 įrašuose.

B dalis. Duomenys, kuriuos turi stebėti ir teikti sunkiųjų transporto priemonių gamintojai

II PRIEDAS

Duomenų teikimas ir tvarkymas

1.Valstybių narių vykdomas duomenų teikimas

1.1.    Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės narės stebi I priedo A dalyje nurodytus kiekvienų kalendorinių metų duomenis.

1.2.    Šiuos duomenis pagal 4 straipsnį kompetentingos institucijos kontaktinis punktas elektroniniu būdu perduoda į EAA tvarkomą centrinę duomenų saugyklą.

Kai duomenys perduodami, kontaktinis punktas apie tai e. paštu praneša Komisijai ir EAA šiais adresais:

[ EC-CO2-HDV-IMPLEMENTATION@ec.europa.eu ] ir

HDV-monitoring@eea.europa.eu .

2.Gamintojų vykdomas duomenų teikimas

2.1.    Gamintojai nedelsdami, ne vėliau kaip iki [2018 m. gruodžio 31 d.] Komisijai pateikia šią informaciją:

a)atitikties liudijime arba individualaus patvirtinimo liudijime nurodytą gamintojo pavadinimą;

b)Komisijos reglamente (ES) Nr. 19/2011 1 apibrėžtą tarptautinio gamintojo identifikatoriaus (WMI) kodą, kuris bus naudojamas naujų rinkai pateikiamų sunkiųjų transporto priemonių identifikavimo numeriuose;

c)kontaktinį punktą, atsakingą už duomenų įkėlimą į EAA verslo duomenų saugyklą.

Jie nedelsdami praneša Komisijai apie visus minėtos informacijos pasikeitimus.

Pranešimas siunčiamas 1.2 punkte nurodytais adresais.

2.2.    Nauji rinkoje pradedantys veikti gamintojai 2.1 punkte nurodytą informaciją Komisijai pateikia nedelsdami.

2.3.    Nuo [2019 m. sausio 1 d.] ir kiekvienais vėlesniais kalendoriniais metais kiekvienas gamintojas registruoja I priedo B dalyje nurodytą informaciją apie kiekvieną naują pagamintą sunkiąją transporto priemonę.

2.4.    2.3 punkte nurodytus duomenis pagal 5 straipsnio 1 dalį gamintojo kontaktinis punktas elektroniniu būdu perduoda į EAA tvarkomą centrinę duomenų saugyklą.

Kai duomenys perduodami, kontaktinis punktas apie tai e. paštu praneša Komisijai ir EAA šio priedo 1.2 punkte nurodytais funkciniais e. pašto adresais.

3.Duomenų apdorojimas

3.1.EAA apdoroja pagal 1.2 ir 2.4 punktus pateiktus duomenis ir apdorotus duomenis įrašo į centrinį sunkiųjų transporto priemonių duomenų registrą.

3.2.Nuo [2020 m.] ankstesniais kalendoriniais metais užregistruotų transporto priemonių duomenys, įrašyti į registrą, paskelbiami viešai ne vėliau kaip kiekvienų metų [spalio 31 d.], išskyrus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenų įrašus.

3.3.Jei kompetentinga institucija arba gamintojai pastebi, kad pateiktuose duomenyse yra klaidų, jie nedelsdami apie jas praneša Komisijai ir EAA, pateikdami pranešimą apie klaidą į centrinę duomenų saugyklą arba verslo duomenų saugyklą ir nusiųsdami e. laišką 1.2 punkte nurodytais e. pašto funkciniais adresais.

3.4.Komisija, padedama EAA, patikrina nurodytas klaidas ir prireikus pataiso registre esančius duomenis.

3.5Komisija, padedama EAA, iš anksto prieš 1.2 ir 2.4 punktuose nurodyto duomenų pateikimo terminus pateikia elektronines duomenų pateikimo formas.

(1)    2011 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 19/2011 dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į gamintojo identifikavimo plokštelę ir transporto priemonės identifikavimo numerį reikalavimų, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 8, 2011 1 12, p. 1).