EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 04 07

COM(2017) 169 final

2017/0078(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

leisti Italijos Respublikai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 206 ir 226 straipsnių

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 395 straipsnio 1 dalį Taryba, Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei taikyti nuo tos direktyvos nuostatų nukrypstančias specialias priemones, kad būtų paprastinama PVM rinkimo tvarka arba užkirstas kelias tam tikriems mokesčių slėpimo ar vengimo būdams.

Raštu, kurį Komisija užregistravo 2017 m. vasario 16 d., Italijos Respublika paprašė pratęsti leidimą nukrypti nuo PVM direktyvos 206 ir 226 straipsnių nuostatų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimu ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka tiekiant prekes ir teikiant paslaugas valdžios institucijoms. Italija taip pat paprašė išplėsti leidimo taikymo sritį ir nuo PVM direktyvos 206 ir 226 straipsnių leidžiančią nukrypti nuostatą taikyti prekių tiekimui ir paslaugų teikimui bendrovėms, kurias kontroliuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, bei konkrečioms bendrovėms, įtrauktoms į vertybinių popierių biržos sąrašus. Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. kovo 15 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Italijos Respublikos prašymą. 2017 m. kovo 16 d. raštu Komisija pranešė Italijos Respublikai turinti visą prašymui apsvarstyti būtiną informaciją.

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pradėjusi naudoti statistinių patikrų sistemą, Italija pastebėjo, kad yra daug sukčiavimo PVM atvejų, susijusių su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu valdžios institucijoms. Siekdama nutraukti tokį elgesį, 2014 m. Italija paprašė, kad PVM už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų ne mokamas tiekėjui, o pervedamas į atskirą blokuotą mokesčių administratoriaus banko sąskaitą.

Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1401 1 nukrypti leidžiančią nuostatą buvo leista taikyti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Juo Italijai buvo leista nukrypti nuo PVM direktyvos 206 straipsnio nuostatų dėl PVM mokėjimo ir nuo PVM direktyvos 226 straipsnio nuostatų dėl sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių.

Italija paprašė nukrypti leidžiančios nuostatos ribotam laikotarpiui, kad galėtų nustatyti ir įgyvendinti tinkamas kontrolės politikos priemones ir visapusiškai pasinaudoti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo duomenimis. Taikant elektroninių sąskaitų faktūrų už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas išrašymo prievolę, kuria suteikiama galimybė tikruoju laiku kontroliuoti atskiras operacijas ir tikslias PVM sumas, kurias pirkdamos prekes ir paslaugas turi mokėti valdžios institucijos, Italijai turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti susijusio sektoriaus auditą pagal tradicinius kontrolės metodus, nesant poreikio nukrypti nuo PVM direktyvos. 

Remiantis Italijos pateikta informacija, pradėjus išrašinėti elektronines sąskaitas faktūras už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, mokesčių administratoriui buvo pateikta daug informacijos apie sąskaitų faktūrų srautus, taip leidžiant kontroliuoti sandorius ir atitinkamas PVM sumas. Tačiau kita veiksmingos kontrolės sistemos dalis – prievolė mokesčių administratoriui perduoti duomenis apie visas išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras – buvo pradėta taikyti tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Ši prievolė dar tik pradedama taikyti ir reikia daugiau laiko, kad priemonė būtų veiksminga ir iš tikrųjų skatintų mokesčių mokėtojus geriau vykdyti savo mokestines prievoles. Todėl Italija negalės galutinai nustatyti ir įgyvendinti tinkamų kontrolės priemonių tebegaliojant dabartinei nukrypti leidžiančiai priemonei, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Raštu, kurį Komisija užregistravo 2017 m. vasario 16 d., Italija paprašė iki 2020 m. pabaigos pratęsti dabartinę nuo PVM direktyvos 206 ir 226 straipsnių nukrypti leidžiančią nuostatą, taikomą tiekiant prekes ir teikiant paslaugas valdžios institucijoms.

Be to, Italija nustatė mokesčių slėpimo atvejus tiekiant prekes ir teikiant paslaugas bendrovėms, kurias kontroliuoja valdžios institucijos, ir nedidelei 40-ies į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų bendrovių grupei. Siekdama kovoti su mokesčių vengimu ir užtikrinti, kad nesurinktas PVM nebedarytų nuostolių valstybės įplaukoms, Italija raštu, kurį Komisija užregistravo 2017 m. vasario 16 d., paprašė išplėsti nuo PVM direktyvos 206 ir 226 straipsnių nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį ir ją taikyti pirmiau minėtiems subjektams, kuriuos Italija laiko tokiais patikimais kaip ir valdžios institucijos, tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Šie subjektai – tai bendrovės, kurias kontroliuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, bei maždaug 40 į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų bendrovių (iš viso apie 2 400 bendrovių). Italija mano, kad, išplėtus mokėjimo dalimis priemonės taikymą šioms bendrovėms, bus kovojama su mokesčių slėpimu šių bendrovių prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams nesumokant PVM ir todėl padidės PVM įplaukos.

2016 m. birželio mėn. Italija pateikė ataskaitą pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/1401 3 straipsnio 2 dalį. Remiantis šia ataskaita, Italijoje pradėjus taikyti mokėjimo dalimis priemonę, padidėjo PVM įplaukos, be to, šis augimas buvo didesnis nei apskaičiuota pradedant taikyti priemonę. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad priemonė neturėjo neigiamo poveikio PVM grąžinimui prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. Italijos nuomone, tai įrodo, kad ši priemonė yra veiksminga iš esmės kovojant su bet kokių formų mokesčių slėpimu, susijusiu su subjektų, tiekiančiųjų prekes ar teikiančiųjų paslaugas valdžios institucijoms, nesumokamu PVM.

Remiantis Italijos pateikta informacija, nuo 2017 m. sausio 1 d. Italijoje taikomos papildomos kontrolės priemonės. Šios priemonės – tai neprivaloma apskaitos sistema („elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas“) ir prievolė mokesčių administratoriui perduoti duomenis apie visas išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras, kurios bus taikomos bendrovėms, dėl kurių prašoma išplėsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, ir jų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. Jas taikydamas Italijos mokesčių administratorius galės atlikti kryžminę įvairių operacijų, apie kurias pranešė veiklos vykdytojai, patikrą ir stebėti atliktus PVM mokėjimus. Tačiau šios kontrolės priemonės dar tik pradedamos taikyti ir reikia daugiau laiko, kad būtų galima įvertinti jų veiksmingumą skatinant mokesčių mokėtojus vykdyti savo mokestines prievoles. Vėlesniais metais Italija įvertins šių priemonių veiksmingumą ir poreikį toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę.

Vienas iš priemonės poveikių – prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kurie yra apmokestinamieji asmenys, negali kompensuoti pirkimo metu sumokėto PVM už savo prekes ar paslaugas gautu PVM. Jie gali nuolat būti kreditoriaus padėtyje ir jiems gali reikėti prašyti, kad mokesčių administratorius galiausiai grąžintų šį PVM. Kita vertus, tam tikromis sąlygomis Italija leidžia šiems prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams kompensuoti iš savo klientų negautą PVM kitais Italijoje mokėtinais mokesčiais, taip mažindama grynųjų pinigų srauto problemą, su kuria gali susidurti Italijoje mokesčius mokančios įmonės.

Kol buvo taikoma dabartinė nukrypti leidžianti nuostata, Italija pertvarkė savo PVM grąžinimo sistemą 2 . 2016 m. birželio mėn. pateiktoje ataskaitoje pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/1401 3 straipsnio 2 dalį Italija nurodo, kad jos PVM grąžinimo sistema veikia tinkamai ir kad, nors neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vidutinės grąžinimo procedūros trukmės, galima pagrįstai teigti, jog vidutinis PVM grąžinimo laikotarpis neviršija 3 mėnesių. Be to, remiantis Italijos pateikta informacija, subjektams, kurie tiekia prekes ar teikia paslaugas valdžios institucijoms, taikoma prioritetinė tvarka, dėl kurios grąžinimo laikotarpis dar sutrumpėja. Italijos teigimu, įsigaliojus naujoms taisyklėms bus įmanoma tinkamai administruoti galimą PVM grąžinimo didėjimą.

Atsižvelgiant į platesnę nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį ir įmonių išreikštą susirūpinimą dėl PVM grąžinimo, svarbu užtikrinti tinkamą šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kontrolę, visų pirma, šios priemonės poveikio sukčiavimui PVM ir PVM grąžinimui apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kontrolę. Todėl prašoma, kad praėjus penkiolikai mėnesių nuo šios nukrypti leidžiančios nuostatos įsigaliojimo Italija pateiktų ataskaitą apie tai, kaip taikoma PVM grąžinimo procedūra prekes tiekiantiems ar paslaugas teikiantiems apmokestinamiesiems asmenims. Visų pirma ataskaitoje turėtų būti pateikiami statistiniai duomenys, susiję su vidutiniu laikotarpiu, per kurį šie apmokestinamieji asmenys gali iš tikrųjų susigrąžinti PVM, ir nurodytos konkrečios problemos, kurių galėjo kilti šiomis aplinkybėmis. Be to, šioje ataskaitoje turėtų būti nurodyta, ar veiksmingos nustatytos kovos su mokesčių slėpimu priemonės, taikomos prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

Nukrypti leidžiančią nuostatą siūloma leisti taikyti nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Remiantis PVM direktyvos 206 straipsniu, apmokestinamasis asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, teikdamas PVM deklaraciją privalo sumokėti grynąją PVM sumą. Teikiant prašymą, kad vartotojai (valdžios institucijos, bendrovės, kontroliuojamos centrinės ir vietos valdžios institucijų, ir bendrovės, įtrauktos į vertybinių popierių biržos sąrašus) mokėtų PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, būtina nukrypti nuo šio straipsnio. Taip pat reikia nukrypti nuo PVM direktyvos 226 straipsnio, susijusio su išsamiais sąskaitų faktūrų duomenimis, kurių gali būti reikalaujama iš apmokestinamų tiekėjų, kad į sąskaitą faktūrą būtų galima įtraukti specialų papildomą įrašą, nurodantį, kad PVM suma turi būti sumokėta į atskirą sąskaitą, bet ne prekių tiekėjui ar paslaugos teikėjui.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

PVM direktyvos 395 straipsnis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Atsižvelgiant į PVM direktyvos, kuria grindžiamas pasiūlymas, nuostatas, jis priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Šis sprendimas yra susijęs su valstybei narei jos pačios prašymu suteiktu leidimu ir nėra įpareigojamojo pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kad nukrypti leidžianti nuostata taikoma ribotą laiką ir tik viešajam sektoriui, bendrovėms, kurias kontroliuoja valstybė ir į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms, sprendimas taikomas tik sektoriui, kuriame kyla didelių mokesčių slėpimo problemų. Todėl speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui – kovoti su mokesčių slėpimu.

Atsižvelgiant į įmonių išreikštą susirūpinimą dėl PVM grąžinimo prašoma, kad praėjus penkiolikai mėnesių nuo šios nukrypti leidžiančios nuostatos įsigaliojimo Italija pateiktų ataskaitą apie tai, kaip taikoma PVM grąžinimo procedūra prekes tiekiantiems ar paslaugas teikiantiems apmokestinamiesiems asmenims. Italija taip pat patikino, kad prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, gali naudotis prioritetine grąžinimo tvarka. Turėtų būti pateikta išsami informacija ir statistiniai duomenys apie prašymų grąžinti PVM, kuriuos pateikė apmokestinamieji asmenys, kuriems taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, skaičių ir laikotarpį, per kurį šie asmenys iš tikrųjų susigrąžino PVM.

Galiausiai Italija bendradarbiauja su Komisija dėl PVM grąžinimo tvarkos ir jau ėmėsi įgyvendinti tam tikras priemones, kad patobulintų grąžinimo procesą. Italija patikino Komisiją, kad Italijos valdžios institucijoms itin didelį susirūpinimą kelia prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kuriems taikoma mokėjimo dalimis procedūra.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Poveikio vertinimas

Tarybos įgyvendinimo sprendimo pasiūlymo tikslas – dar 3 metams pratęsti nuo PVM direktyvos 206 ir 226 straipsnių nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą valdžios institucijoms tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms. Taip pat siekiama išplėsti nukrypti leidžiančios priemonės taikymo sritį ir ją taikyti prekių tiekimui ar paslaugų teikimui bendrovėms, kurias kontroliuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, bei maždaug 40 į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų bendrovių (iš viso apie 2 400 bendrovių). Priemonė, kurios taikymas pratęsiamas ir taikymo sritis išplečiama, taikytina maždaug 640 000 prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų. Nustatant, kad mokėtinas PVM turi būti mokamas į atskirą mokesčių administratoriaus banko sąskaitą, Tarybos įgyvendinimo sprendimo pasiūlymu pirmiausia siekiama kovoti su mokesčių slėpimu į sąrašą įtrauktų subjektų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams nesumokant PVM. Šiuo metu Italijos taikoma priemonė, susijusi su valdžios institucijoms tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, atrodo veiksminga siekiant šio tikslo.

Tačiau pagal šią sistemą prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai negauna PVM iš savo klientų, todėl jiems reikės dažniau prašyti, kad PVM būtų grąžinamas, jei jie negali kompensuoti šio PVM kitais Italijoje mokėtinais mokesčiais. Siekiant išvengti neigiamo poveikio šiems apmokestinamiesiems asmenims, o ypač Italijoje neįsisteigusiems prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams, svarbu, kad grąžinimo procedūra būtų taikoma tinkamai ir nevėluojant. Italijos teigimu, PVM grąžinimo sistema veikia tinkamai ir vidutinis PVM grąžinimo laikotarpis neviršija 3 mėnesių. Be to, įsigaliojus naujoms taisyklėms bus įmanoma tinkamai administruoti galimą PVM grąžinimo didėjimą. Remiantis Italijos pateikta informacija, subjektams, kurie tiekia prekes ar teikia paslaugas valdžios institucijoms, taikoma prioritetinė tvarka, dėl kurios grąžinimo laikotarpis būna dar trumpesnis nei pirmiau nurodyti 3 mėn.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

2017/0078 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

leisti Italijos Respublikai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 206 ir 226 straipsnių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 3 , ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/1401 4 Italijai leidžiama reikalauti, kad už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas mokėtiną PVM tos institucijos pervestų į atskirą blokuotą mokesčių administratoriaus banko sąskaitą. Šia priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 206 ir 226 straipsnių nuostatų, susijusių su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimu ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarka;

(2)raštu, kurį Komisija užregistravo 2017 m. vasario 16 d., Italija paprašė pratęsti šį leidimą. Kartu Italija paprašė išplėsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį ir ją taikyti prekių tiekimui ar paslaugų teikimui bendrovėms, kurias kontroliuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, bei konkrečioms bendrovėms, įtrauktoms į vertybinių popierių biržos sąrašus;

(3)2017 m. kovo 15 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Italijos prašymą. 2017 m. kovo 16 d. raštu Komisija pranešė Italijai, kad turi visą, jos nuomone, prašymui įvertinti reikalingą informaciją;

(4)Italija pradėjo taikyti papildomas kontrolės priemones, kad mokesčių administratorius galėtų atlikti kryžminę įvairių operacijų, apie kurias pranešė veiklos vykdytojai, patikrą ir stebėti į blokuotą banko sąskaitą pervestus PVM mokėjimus. Tačiau šios kontrolės priemonės dar tik pradedamos taikyti ir reikia daugiau laiko, kad būtų galima įvertinti jų veiksmingumą skatinant mokesčių mokėtojus vykdyti savo mokestines prievoles. Taigi Italija negali galutinai nustatyti ir įgyvendinti tinkamų kontrolės politikos priemonių tebegaliojant Įgyvendinimo sprendimui (ES) 2015/1401, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Todėl Italija paprašė pratęsti šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą;

(5)Italija nustatė sukčiavimo atvejų, susijusių su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu kitoms bendrovėms, kurias kontroliuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, ir keletui į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų bendrovių. Siekdama kovoti su mokesčių slėpimu susijusių subjektų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams nesumokant PVM, Italija prašo leisti nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 206 straipsnio ir reikalauti, kad PVM už prekių tiekimą ir paslaugų teikimą bendrovėms, kurias kontroliuoja centrinės ir vietos valdžios institucijos, ir 40-iai į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų bendrovių, tie subjektai sumokėtų į atskirą blokuotą mokesčių administratoriaus sąskaitą. Be to, būtina nukrypti ir nuo Direktyvos 2006/112/EB 226 straipsnio, kad į sąskaitą faktūrą būtų galima įtraukti specialią pastabą, jog PVM reikia sumokėti į tą specialią sąskaitą;

(6)vienas iš priemonės poveikių – prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai, kurie yra apmokestinamieji asmenys, nebegali kompensuoti pirkimo metu sumokėto PVM už savo prekes ar paslaugas gautu PVM. Jie gali nuolat būti kreditoriaus padėtyje ir jiems gali reikėti prašyti, kad mokesčių administratorius galiausiai grąžintų šį PVM. 2016 m. birželio mėn. pateiktoje ataskaitoje pagal Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/1401 3 straipsnio 2 dalį Italija įrodė, kad jos PVM grąžinimo sistema veikia tinkamai ir kad vidutinis PVM grąžinimo laikotarpis neviršija 3 mėnesių. Be to, remiantis Italijos pateikta informacija, subjektams, kurie tiekia prekes ar teikia paslaugas valdžios institucijoms, buvo taikoma prioritetinė tvarka, dėl kurios grąžinimo laikotarpis dar sutrumpėdavo. Italijos teigimu, įsigaliojus naujoms taisyklėms bus įmanoma tinkamai administruoti galimą PVM grąžinimo didėjimą;

(7)nuo 2014 m. Italija taiko elektroninių sąskaitų faktūrų už valdžios institucijoms tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas išrašymo prievolę. Ateityje tai turėtų sudaryti galimybę tinkamai kontroliuoti susijusį sektorių, kai bus parengta ir elektroninių duomenų pagrindu įdiegta atitinkama kontrolės politika. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Italijoje taikomos papildomos kontrolės priemonės. Šios priemonės – tai neprivaloma apskaitos sistema („elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas“) ir prievolė mokesčių administratoriui perduoti duomenis apie visas išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras, kurios būtų taikomos bendrovėms, kurioms prašoma taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, ir jų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. Jas taikydamas Italijos mokesčių administratorius galėtų atlikti kryžminę įvairių operacijų, apie kurias pranešė veiklos vykdytojai, patikrą ir stebėti atliktus PVM mokėjimus. Kai ši sistema bus visapusiškai įgyvendinta, turėtų nebebūti poreikio nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB. Todėl Italija užtikrino, kad nesieks pratęsti šios nukrypti leidžiančios priemonės taikymo;

(8)prašoma nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar speciali priemonė yra tinkama ir veiksminga;

(9)siekiant užtikrinti tinkamą šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kontrolę, visų pirma, šios priemonės poveikio PVM grąžinimui apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kontrolę, reikėtų reikalauti, kad Italija per penkiolika mėnesių nuo nukrypti leidžiančios priemonės įsigaliojimo Italijoje Komisijai pateiktų ataskaitą apie bendrą padėtį, visų pirma apie vidutinį laikotarpį, per kurį apmokestinamieji asmenys gali susigrąžinti PVM, ir apie nustatytų priemonių veiksmingumą mažinant mokesčių slėpimą atitinkamuose sektoriuose. Italija turėtų tęsti reformas, kad užtikrintų sklandžią ir savalaikę PVM grąžinimo tvarką;

(10)nukrypti leidžianti priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes jai taikomas laiko apribojimas ir ji taikoma tik sektoriams, kuriuose kyla didelių mokesčių slėpimo problemų. Be to, taikant nukrypti leidžiančią priemonę nekyla rizika, kad bus pradėta sukčiauti kituose sektoriuose arba kitose valstybėse narėse;

(11)nukrypti leidžianti nuostata neturės neigiamo poveikio bendrai mokestinių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM;

(12)Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1401 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 206 straipsnio, Italijai leidžiama nustatyti, kad PVM, kurį už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas turi sumokėti toliau nurodyti subjektai, gavėjas turi mokėti į atskirą blokuotą mokesčių administratoriaus banko sąskaitą:

–valdžios institucijos;

–bendrovės, kurias kontroliuoja valdžios institucijos, kaip nurodyta Italijos civilinio kodekso (Codice Civile) 2359 straipsnyje;

–į vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktos bendrovės, kurių sąrašą įsigaliojus šiam sprendimui Italija paskelbs Italijos oficialiajame leidinyje (Gazzetta Ufficiale) ir, jei reikia, kasmet peržiūrės.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 226 straipsnio, Italijai leidžiama reikalauti, kad į sąskaitas faktūras, išrašytas už 1 straipsnyje išvardytiems subjektams tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, būtų įtraukta speciali pastaba, kad PVM turi būti mokamas į atskirą blokuotą mokesčių administratoriaus banko sąskaitą.

3 straipsnis

Italija praneša Komisijai apie 1 ir 2 straipsniuose nurodytas nacionalines priemones.

Per 15 mėnesių nuo 1 ir 2 straipsniuose nurodytų priemonių įsigaliojimo Italijoje Italija pateikia Komisijai ataskaitą apie bendrą PVM grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kuriems poveikį darys šios priemonės, padėtį, visų pirma apie vidutinę grąžinimo procedūros trukmę ir bendrą šios priemonės veiksmingumą mažinant PVM vengimą susijusiuose sektoriuose.

4 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1401 panaikinamas nuo 2017 m. gegužės 1 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1) OL L 217, 2015 8 18, p. 7–8. 

(2) Italijos PVM grąžinimo sistema buvo pertvarkyta po pažeidimo procedūros Nr. 2013/4080, kurios nagrinėjimas dar nebaigtas, nes dar neišspręsti kai kurie klausimai, pvz., garantijų išlaidų grąžinimas.

(3) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(4) 2015 m. liepos 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1401, kuriuo Italijai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 206 ir 226 straipsnių (OL L 217, 2015 8 18, p. 7).