EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 10

JOIN(2017) 41 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EMPTY

Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje

1.    Įvadas

Europos piliečių saugumas yra Sąjungos prioritetas ir uždavinys, kurį, jie tikisi, spręs ES. ES ėmėsi nemažai iniciatyvų, kad europiečiai galėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo pačių saugumą. 2016 m. Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje raginama kurti veiksmingesnę, reaguojančią ir susietą Sąjungą, pajėgią siekti bendrų ES interesų ir prioritetų, susijusių su taikos puoselėjimu ir savo piliečių bei teritorijos saugumo užtikrinimu. Siekiant toliau tenkinti esamus ir būsimus Europos poreikius, Europos gynybos veiksmų plane Komisija įpareigota bendradarbiauti su atitinkamais kitais ES subjektais siekiant didinti gynybos aspektų ir kitų sričių Sąjungos politikos derėjimą ir sinergiją ten, kur ES duoda papildomos naudos 1 . Europos Vadovų Taryba pripažino, kad saugumo ir gynybos srityje pasiekta didelė pažanga. 2017 m. birželio mėn. paskelbtas diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities 2 davė postūmį ES veiklai gynybos srityje. 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė, kad iki 2025 m. būtina sukurti visapusišką Europos gynybos sąjungą. Visų šių iniciatyvų tikslas vienas – kurti Sąjungą, kuri saugo.

Siekdama apsaugoti Sąjungą ir savo piliečius dabartinėmis nenuspėjamomis saugumo sąlygomis, ES imsis reikiamų priemonių, kad užsitikrintų pajėgumą efektyviai ir laiku reaguoti į vidaus ir išorės krizes, be kita ko, stiprindama parengtį ir atsparumą 3 . Šiomis aplinkybėmis valstybės narės taip pat siekia tarpusavyje glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, be kita ko, įgyvendindamos Sutartyse numatytą nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą. Visapusiškai pasinaudoti civilinės bei karinės sričių sinergija siekiant paspartinti karinį mobilumą ir mūsų teritorijoje, ir tada, kai būtų numatyta išsiųsti savo pajėgas vykdyti karines operacijas kitose šalyse – tai ir proga, ir strateginis poreikis.

ES valstybės narės pačios, kaip suverenės, turi spręsti, ar į jų teritoriją gali atvykti kitos šalies daliniai. Tačiau, siekiant pasirengti krizėms, pavyzdžiui, vykdant karines pratybas, ir į jas sureaguoti, būtina užtikrinti, kad šie sprendimai galėtų būti priimti sparčiai ir kad juos priėmus daliniai ir įranga galėtų judėti greitai ir sklandžiai. Be to, tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politika yra specifinio pobūdžio, ir reikia to paisyti.

Šiame kontekste šiuo metu kariniam personalui ir įrangai sparčiai judėti visoje ES kliudo nemažai fizinių, teisinių ir reguliavimo kliūčių, tokių kaip infrastruktūra, nepritaikyta išlaikyti karinės transporto priemonės svorio, arba painios muitinės ir kitos procedūros. Kaip rodo pastarojo meto didelių karinių pratybų patirtis, tokios kliūtys gali lemti vėlavimą, sutrikimus, išaugusias išlaidas ir didesnį pažeidžiamumą. Ginkluotosios pajėgos ir karinė įranga turi ypatingą statusą, todėl karinį mobilumą teisiškai saisto įvairūs nacionaliniai sprendimai ir ES taisyklės, pagal kuriuos nustatoma, ar įmanomas nacionalinis arba tarptautinis judėjimas. Su tuo gali būti susiję daugiau politikos sričių (vidaus reikalai, teisingumas, ekonomika ir finansai, darbo santykiai, transportas, gynyba, muitinė, aplinka, sveikata). NATO savo narėms taip pat yra nustačiusi šios srities standartus ir procedūras. Aspektai labai įvairūs: tai ir muitinė, ir reikalavimai dėl saugaus asmenų ir karinės įrangos, įskaitant pavojinguosius krovinius, vežimo, ir su aplinkos teisės aktais susiję atsakomybės aspektai, ir fizinė bei teisinė personalo apsauga, ir atitinkamos transporto infrastruktūros prieinamumas ir adekvatumas. Dėl teisinių ir fizinių suvaržymų karinėms pajėgoms dažnai sunku sureaguoti taip sparčiai, kaip tai gali būti reikalinga. Todėl svarbu svarstyti priemones, kurių reikėtų imtis siekiant patobulinti procesus, visapusiškai gerbiant valstybių narių suverenumą ir laikantis ES sutarčių ir teisės aktų.

Nors dauguma priemonių yra ir bus valstybių narių rankose, yra būdų, kaip ES gali padėti. Todėl šio bendro komunikato tikslas – išdėstyti, kaip ES, be kita ko, įgyvendindama esamą politiką, dirbs, kad palengvintų ir padėtų paspartinti karinį mobilumą, kuris apima tiek einamuosius poreikius, tiek strateginį pasirengimą dislokuoti ginkluotąsias pajėgas ir išteklius, užtikrinant sinergiją su veikla, kuri nėra karinio pobūdžio, ir netrikdant infrastruktūros naudojimo civiliniams tikslams arba išvengiant nebūtinų nepatogumų.

2.    Vykdomi projektai, veikla ir iniciatyvos karinio mobilumo srityje

Gerinti karinį mobilumą ES kontekste jau padeda keletas iniciatyvų. Transporto infrastruktūra tradiciškai yra būtinas bet kokios gynybos sistemos elementas: būtent ja naudojantis vyksta karinė logistika ir padalinių judėjimas. Metams bėgant, ES sukūrė plataus užmojo transporto infrastruktūros politiką 4 . Šioje srityje yra puiki proga padidinti esamų gynybos aspektų ir taikomų ES politikos priemonių derėjimą ir sinergiją, pasinaudojant ES pridėtine verte, mažinant nereikalingą dubliavimąsi, skatinant veiksmingesnį viešųjų lėšų panaudojimą ir ilgainiui išvengiant neoptimalių investicijų.

Be to, vykdomos iniciatyvos, kurioms siekiama didinti civilinių ir karinių sričių sinergiją, remiantis ES politika tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai, kibernetinis saugumas, aviacija, sienų kontrolė, jūrų stebėjimas ir kosmosas. Gynybos ir hibridinių dvejopos paskirties produktams skirtų standartų kūrimui inicijuoti skirtas mechanizmas, dėl kurio susitarė Komisija, Europos gynybos agentūra ir valstybės narės, yra puikus horizontalesnio pobūdžio iniciatyvų pavyzdys. Papildomas teigiamas tokių veiksmų poveikis galėtų būti karinio mobilumo palengvinimas.

Be to, valstybės narės įgyvendina nemažai projektų per Europos gynybos agentūrą.

-2014 m. keturiolika valstybių narių nusprendė pradėti specialų Europos gynybos agentūros projektą, skirtą ES daugiarūšio vežimo centrui. Tos valstybės narės nustatė, kad reikia geriau koordinuoti karinės paskirties judėjimą. Kuriamas daugiarūšio vežimo centro (M2TH) tinklas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas daliniams judėti sparčiai. Tam tikslui Europoje derinamos taisyklės, procedūros ir procesai, taip pat susiejamas turtas, infrastruktūra ir jais dalijamasi. Šiam projektui ypač svarbus centralizuotas judėjimo koordinavimas, fizinių vietų tinklo ir teiktinų paslaugų nustatymas. Viskas vykdoma taikant supaprastintas ir suderintas procedūras, nepažeidžiant ES ir nacionalinės teisės aktų. Suinteresuotumą prisijungti prie šio projekto pareiškė kitos valstybės narės.

-Kita Europos gynybos agentūros programa yra susitarimo dėl diplomatinio patikimumo iniciatyva. Ji padėjo pasiekti 2012 m. susitarimą dėl techninių diplomatinio patikimumo aspektų. Dalyvaujančiųjų valstybių narių skaičius padidėjo iki šešiolikos. Techninių aspektų susitarimu suderinamos administracinės procedūros (formos ir grafikai) ir atveriama galimybė iš anksto gauti leidimus. Visos dalyvaujančios valstybės narės nusprendė suteikti leidimus, todėl techninių aspektų susitarimas sudaro visas galimybes daugumoje įprastų situacijų skubiai įgyvendinti eilinę karinio oro transporto operaciją.

NATO taip pat vykdo įvairią veiklą kariniam mobilumui palengvinti, pavyzdžiui, rengiamos teisinės priemonės judėjimo laisvei didinti, gerinamas informuotumas apie infrastruktūros padėtį, didinamos galimybės greitai susisiekti oru, taip pat gerinamas civilinis pasirengimas ir stiprinamas atsparumas.

Be to, vykdomos daugiašalės iniciatyvos siekiant, kad karinio mobilumo apribojimų ir suvaržymų liktų kuo mažiau, ir ieškant naujų būdų pašalinti esamas kliūtis. Kai kurie subjektai gerai žinomi ir jau dabar labai profesionaliai remia įvairius veiksmus, pavyzdžiui, Europos judėjimo koordinavimo centras (MCCE, daugiašalė organizacija, kuri suderina daugiarūšio vežimo sprendimus), Europos oro transporto vadovavimo centras, kuris, be kita ko, vykdo oro transporto planavimo ir užduočių paskirstymo darbus, Atėnų daugiašalis jūrų transporto koordinavimo centras, kuris, gavęs užklausą dėl misijos, nustato tinkamas transportavimo priemones. Yra ir kitų šioje srityje vykdomų daugiašalių iniciatyvų.

ES imantis bet kurių tolesnių veiksmų, reikėtų atsižvelgti į tuos vykdomus projektus, siekti sinergijos ir nuoseklumo, vengti nereikalingo dubliavimosi ar prieštarų.

3.    Karinio mobilumo poreikiai ir reikalavimai

Neseniai prabilta apie užsilikusius reglamentavimo ir infrastruktūros trūkumus, nes jie trukdė karinės paskirties judėjimui ir dėl to nukentėjo valstybių narių gynybos poreikiai. Reikia daugiau pastangų siekiant suformuoti labiau koordinuotą požiūrį, kuris maksimaliai padidintų ES pridėtinę vertę ir civilinės bei karinės sričių sinergiją.

Veiksmingas požiūris visoje ES, kuris padėtų pagerinti karinį mobilumą sprendžiant visų susijusių aspektų problemas, prasideda nuo bendros apie poreikių ir reikalavimų sampratos suformavimo.

Šie kariniai reikalavimai ir ypatumai turės būti toliau valstybių narių svarstomi ir sutarti, kaip pagrindas tolesnei ES veiklai. Jie turėtų apimti bent tokias sritis:

-visų transporto rūšių ir daugiarūšio transporto mazgų techninius būtinuosius reikalavimus atitinkančios fizinės infrastruktūros egzistavimas;

-teisiniai naudojimosi transporto infrastruktūra Europos Sąjungoje, įskaitant pajėgų ir karinės įrangos (įskaitant pavojinguosius krovinius) įvežimą į Europą ir išvežimą iš jos, parametrai;

-karinio personalo, įrangos ir riboto naudojimo duomenų apsauga;

-karinių pajėgų atsakomybė ir pajėgų statusas;

-su laiku susiję aspektai, tokie kaip pirmumo reikalavimai civilinės paskirties eismo atžvilgiu, pranešimo ir prašymų pateikimo terminai;

-paramos reikalavimai priimančiosioms valstybėms narėms (degalai, apgyvendinimas, logistinė parama, priežiūra ir sutvarkymas, viešieji pirkimai, sveikatos priežiūra ir medicininiai aspektai...);

-nacionalinių ir tarptautinių karinių ir civilinių institucijų koordinavimo reikalavimai, pajėgumai ir procesai;

-civilinių ir karinių duomenų bazių informacijos mainai (elektroniniai duomenys, duomenų bazės, centrai).

4.    Veiklos krypčių nustatymas

Po to, remiantis poreikiais ir reikalavimais, kuriuos valstybės narės turi toliau nagrinėti, ir atsižvelgiant į vykdomus darbus galėtų būti nustatyta įvairių trūkumams pašalinti skirtos veiklos krypčių.

Siekiant pašalinti nuolatinius trūkumus ir skatinti geresnį visų suinteresuotųjų subjektų koordinavimą ir didesnę sinergiją, Europos gynybos agentūroje neseniai iš ekspertų sudaryta ad hoc darbo grupė. Darbo grupės tikslai – nustatyti karinio personalo ir technikos tarpvalstybinio ir tranzitinio judėjimo sausuma kliūtis ir trukdžius, apžvelgti esamas iniciatyvas ir trūkumus, nustatyti svarbius ES ir nacionalinio lygmens subjektus ir parengti veiksmų planą, kuriame būtų paskirstytos užduotys ir atsakomybė, įskaitant veiksmų etapus ir jų grafiką. Reikia laikytis, be kita ko, tokių principų: vengti dubliavimosi ir užtikrinti įtraukumą, kad būtų atsižvelgta į visus svarbius suinteresuotuosius subjektus.

Atliekant šį darbą, reikės įvairių subjektų pastangų įvairiais lygmenimis, ir esama sričių, kuriose ES galėtų pasiūlyti galimų Sutartims neprieštaraujančių sprendimų, kurie užtikrintų sinergiją įgyvendinant politiką ir projektus, kurie daug metų buvo vykdomi pirmiausia civiliniais tikslais. Šiose srityse reikia taikyti teisės aktus, procedūras ir investavimo instrumentus, kuriuos galėtų tekti pritaikyti, be kita ko, ES lygmeniu, kad jie taptų tinkami karinėms reikmėms.

·Infrastruktūra. Šiuo metu judėjimui užtikrinti reikia glaudaus ES valstybių narių koordinavimo. Tam reikia bendro sutarimo dėl naudotinos infrastruktūros. Dėl pačios infrastruktūros kokybės ir dėl standartų skirtumų pateikti paraišką dėl judėjimo užtrunka labai ilgai. Tai gali sukelti nelauktų kliuvinių, vykstant judėjimui.

Todėl reikės įvertinti esamą infrastruktūrą ir apibrėžti infrastruktūros standartus, atsižvelgiant ir į karinius reikalavimus. Tokia analizė sudarytų sąlygas Europos Sąjungai parengti infrastruktūros standartą, į kurį būtų integruotas daugiarūšio vežimo karinis aspektas. Tai galiotų ir naujos infrastruktūros kūrimui, ir esamos infrastruktūros tobulinimui. Reikia sukurti glaudžią sąsają su ilgalaikėmis Sąjungos investicijomis į infrastruktūrą, nes šio darbo baro finansiniai aspektai dar kiekybiškai neįvertinti.

·Atitinkamų reglamentavimo ir procedūrinių klausimų sprendimas:

-Muitinė. Naujuose ES muitų teisės aktuose, taikomuose nuo 2016 m. gegužės mėn., reikalaujama, kad visi muitinės formalumai iš esmės būtų tvarkomi elektroninėmis priemonėmis. Siekiant supaprastinti ir suderinti muitinės formalumus, kurių reikalaujama vykstant karinės paskirties judėjimui Sąjungoje, atliekama iškeltų muitinės klausimų analizė, kad būtų sukurtos geriau specifinius tokio judėjimo poreikius atitinkančios muitinės procedūros. Visuose pakeitimuose, kuriais bus pasiūlyta iš dalies keisti muitinės reguliavimo sistemą, bus visų pirma atsižvelgta į atitinkamą galiojančią praktiką, tokią kaip NATO 302 formos naudojimas.

-Pavojingieji kroviniai: ES teisės aktai dėl pavojingųjų krovinių vežimo šiuo metu kariniam transportui netaikomi. Jei karinės transporto priemonės atitiktų šiuos teisės aktus, jos turėtų tokį pat pranašumą kaip ir civilinės transporto priemonės. Tai palengvintų dalinių ir karinės įrangos judėjimą.

-Nacionalinės procedūros. Kadangi karinis mobilumas labai priklauso nuo valstybių narių nacionalinių reikalavimų, procedūrų ir praktikos, reikėtų svarstyti galimybę keistis informacija, kad būtų geriau suvokta, kuriais atvejais galima nustatyti bendras taisykles, ir užtikrintas geresnis derėjimas. Pavyzdžiui, būtų galima svarstyti visoms valstybėms narėms bendros procedūros, užtikrinančios karinį mobilumą, plėtojimą. Tam pagrindą suteikia Europos gynybos agentūroje vykdyti plataus masto darbai. ES veiksmai galėtų valstybėms narėms palengvinti šį procesą ar joms padėti, jei valstybės narės to pageidautų.

·Hibridinės grėsmės. Laikantis bendros kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemos, nustatyta keletas veiksmų, kuriais siekiama didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms, kylančioms ypatingos svarbos infrastruktūros, pavyzdžiui, transporto infrastruktūros, objektams Europoje. Šis darbas bus tęsiamas ir intensyvinamas, be kita ko, įgyvendinant tęstinį ES ir NATO bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, kad stengiantis gerinti karinį mobilumą Europos Sąjungoje būtų užtikrintas tų strateginių infrastruktūros objektų atsparumas.

Būtų galima pasigilinti ir į kitų sričių ES teisės aktus – gal jie galėtų būti naudingi karinio mobilumo reikmėms.

5.    Koordinavimas su kitais suinteresuotaisiais subjektais

Tos pačios kliūtys, kurios trukdo greitai ir netrukdomai judėti karinėms pajėgoms ir įrangai Europoje, valstybėms narėms kenkia ir kitomis aplinkybėmis, konkrečiai NATO kontekste. Šiuo aspektu taip pat reikėtų gerinti koordinavimą ir dialogą su NATO. Tai bus vykdoma visiškai atvirai ir skaidriai, griežtai laikantis abiejų organizacijų sprendimų priėmimo savarankiškumo ir procedūrų, įtraukiai ir abipusiškai, nedarant poveikio nė vienos valstybės narės saugumo ir gynybos politikos ypatumams. Nustatant tolesnius karinį mobilumą Europoje palengvinsiančius ir paspartinsiančius veiksmus, labai svarbu bendrauti ir su kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais ir partneriais, kad gerėtų efektyvumas ir didėtų sinergija, kai tai įmanoma, ir būtų išvengta dubliavimosi.

6.    Tolesni veiksmai

Iki 2018 m. kovo mėn. Vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pateiks veiksmų planą dėl karinio mobilumo, kad valstybės narės jį patvirtintų. Šis planas bus pagrįstas Europos gynybos agentūros ad hoc darbo grupės karinio susisiekimo klausimais išvadomis, jame bus pasiūlyta rekomenduojamų veiksmų, kaip šalinti kliūtis, kurios, kaip nustatyta, trukdo vykdyti karinį susisiekimą Europos Sąjungoje. Plane taip pat bus pasiūlyti įgyvendinantieji subjektai ir drąsūs įgyvendinimo terminai.

(1)

COM(2016) 950, 2016 11 30.

(2)

COM (2017) 315, 2017 6 7. „Pamažu statomi Europos saugumo ir gynybos sąjungos pamatai. Tik neišklysdami iš šio kelio užtikrinsime, kad mūsų piliečiai jaustųsi saugūs.“

(3)

Bendras komunikatas „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (2016 m.) ir bendras komunikatas „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (2017 m.).

(4)

Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politika

(5)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010. OL L 348, 2013 12 30, p. 129.