52017DC0820

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 12 15

COM(2017) 820 final/2

CORRIGENDUM
This document corrects document COM(2017)820 final of 07.12.2017.
Concerns all languages versions.
Formatting repaired to solve a printing issue in appendix 3. Text remains unchanged.
The text shall read as follows:

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Komisijos indėlis į ES vadovų teminę diskusiją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su migracijos politikos išorės ir vidaus aspektais

Sustiprinsime Europos Sąjungą ir padidinsime jos atsparumą laikydamiesi dar didesnės vienybės, tarpusavio solidarumo ir bendrų taisyklių (...). [P]ažadame savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta saugi ir apsaugota Europa: Sąjunga, kurioje visi piliečiai jaučiasi saugūs ir gali laisvai judėti, kurioje mūsų išorės sienos yra apsaugotos vykdant veiksmingą, atsakingą ir tvarią migracijos politiką, laikantis tarptautinių normų.

(Romos deklaracija, 2017 m. kovo 27 d.)

Migracija liks mūsų akiratyje. Europa nėra ir niekada negali tapti nepasiekiama tvirtove. Europa yra ir privalo būti solidarus žemynas, kuriame persekiojamieji gali rasti prieglobstį.

(Jeanas-Claude’as Junckeris, pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2017 m. rugsėjo 13 d.)

Migracijos srityje mūsų vis dar laukia svarbus ir sunkus darbas. Reikia stiprinti mūsų išorės migracijos politiką, didinti mūsų pajėgumus grąžinimo srityje ir rasti tvarius sprendimus dėl pertvarkytos prieglobsčio sistemos.

(Donaldas Tuskas, 2017 m. rugsėjo 21 d.)

Dėl pabėgėlių ir migrantų krizės Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėjo imtis skubių ir ryžtingų priemonių. Šios priemonės padėjo išgelbėti daugiau kaip 620 000 žmonių gyvybių Viduržemio jūroje 1 , teikti daugiau humanitarinės pagalbos 2 , imtis ryžtingesnių veiksmų šalinant pagrindines migracijos priežastis ir geriau kontroliuoti mūsų išorės sieną. Jos taip pat padėjo sumažinti neteisėto sienų perėjimo atvejų skaičių: Graikijoje atvykstančiųjų skaičius sumažėjo nuo apytiksliai 177 000 asmenų 2016 m. iki apytiksliai 35 000 asmenų 2017 m., o į Italiją atvyko apie 30 proc. mažiau žmonių nei per tą patį 2016 m. laikotarpį. Naudojant perkėlimo į ES programas beveik 26 000 asmenų atverti nauji kontroliuojami teisėti keliai.

Bet iš pat pradžių taip pat buvo aišku, kad esminis uždavinys yra ilgainiui įdiegti tvirtesnę ir saugesnę sistemą.

Migracijos dinamika vis labiau tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje yra ilgalaikė; demografinės padėties ES viduje ir jos kaimyninėse šalyse klausimo sprendimas yra ilgalaikis uždavinys 3 . Šiomis aplinkybėmis reikia veiksmingai valdyti migracijos politiką atsižvelgiant į svarbą, kurią jai teikia piliečiai.

Teminė diskusija dėl migracijos vidaus ir išorės aspektų, vyksianti pagal vadovų darbotvarkę gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje, yra galimybė aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatyti strategines ateities gaires dėl pagrindinių politikos krypčių.

Kelerių pastarųjų metų patirtis parodė, kad vienašalių priemonių poveikis yra nedidelis, jų taikymui reikia skirti daugiau lėšų ir dėl jų mažėja Šengeno sistemos teikiama nauda. Rugsėjo mėn. Komisija pateikė Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo nuo 2015 m. apžvalgą 4 . Ji parodė, kad, nepaisant augančių problemų, bendras požiūris padėjo stabilizuoti labai nepastovią padėtį – laipsniškai kaupti išteklius ir koordinuoti darbą siekiant bendro tikslo. Apžvalgoje pabrėžta, kad reikalingas visapusiškas požiūris, būtina naudoti visas ES turimas priemones, suderinti mūsų teisinę sistemą, mūsų politikos svertus ir ES biudžetą, kad būtų pasiekta rezultatų. Joje taip pat atskirai aptarti didžiausio migracijos spaudimo valdymo trūkumai, kai ES lygmeniu jam nėra tinkamai pasiruošta, neturima dalijimosi informacija tvarkos, greito reagavimo operatyvinių pajėgumų ir lanksčių finansavimo priemonių.

Atėjo laikas rasti sprendimų, kaip pereiti nuo ad hoc metodo, grindžiamo krizių valdymu, prie stabilios ateityje išbandymams atsparios prieglobsčio sistemos, kuri būtų visiškai integruotos ES migracijos politikos dalis. Todėl žvelgiant į ateitį būtina reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema, kuri visiškai atitiktų savo paskirtį.

Konsoliduodama jau vykdomus veiksmus ir susitardama dėl to, kaip suderinti solidarumą ir teisingą atsakomybės padalijimą, ES galės parodyti, kad yra įdiegta tvirta prieglobsčio ir migracijos valdymo sistema, kad ateityje vyrautų užtikrintumas ir tarpusavio pasitikėjimas.

1. IŠORĖS IR VIDAUS ASPEKTAI. VISAPUSIŠKAS POŽIŪRIS

Reaguodama į didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo migracijos problemą nuo 2015 m. Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų keliose srityse. Laipsniškai išryškėjo naujas požiūris į migracijos klausimų sprendimą. Jis pagrįstas tam tikrų vidaus ir išorės politikos priemonių suderinimu. Praėjus dvejiems metams iš patirties galima spręsti, kad veiksmingas yra tik visapusiškas požiūris. Nepakanka sutelkti dėmesį vien į vidaus aspektus ir paramą valstybėms narėms. Be to, vien išorės migracijos politika nepadėtų išspręsti Europoje kylančių migracijos uždavinių.

ES ėmėsi svarbių veiksmų, kad padėtų didžiausią spaudimą patiriančioms valstybėms narėms, į kurias atvyko itin daug pabėgėlių ir migrantų, visų pirma Graikijai ir Italijai. Sukūrus migrantų antplūdžio valdymo centrus nacionalinės administracijos ir tarnybos bendradarbiavo su ES agentūromis ir taip užtikrino veiksmingesnį išorės sienos valdymą. Valstybės narės taip pat užtikrino solidarumą naudodamos perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą. Po sudėtingo pradinio laikotarpio pagal perkėlimo Europos Sąjungoje programą iš Graikijos ir Italijos į kitas ES valstybes nares perkelti 32 366 asmenys; taigi tai vertinga priemonė, leidžianti padėti žmonėms, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir sumažinti šioms dviem šalims tenkantį spaudimą. Graikija ir Italija bei kitos valstybės narės taip pat gavo tikslinę finansinę paramą. Naudodama skubios paramos priemonę, pagal kurią sudaryta sutarčių dėl daugiau kaip 440 mln. EUR, siekiant paremti pabėgėlių krizės valdymo veiksmus Graikijoje, ES įdiegė naują priemonę ekstremaliosioms humanitarinėms situacijoms valdyti savo teritorijoje.

Rekordiškai greitai susitarus dėl Komisijos pasiūlymo 5 ir pradėjus veikti naujoms sukurtoms Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms atsirado dar viena galinga išorės sienos stiprinimo ir skubios pagalbos teikimo valstybėms narėms, patiriančioms didžiulį migracijos spaudimą, priemonė. Agentūra padeda valstybėms narėms vykdyti jų pagrindinę pareigą – kontroliuoti išorės sieną pasitelkiant 100 000 sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnų šiai užduočiai vykdyti. Agentūra veikia drauge su valstybėmis narėmis ir jų labui; operacijų greitis ir veiksmingumas priklauso nuo įsipareigojimų ir gairių, nustatytų valdančiosios tarybos ir kiekvieno valstybės narės atstovo joje. Įsipareigojimai ir gairės yra svarbūs, siekiant suvokti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ir didesnio saugumo naudą.

Taip pat sustiprintas didžiausią spaudimą patiriančioms valstybėms narėms teikiamos ES paramos veiksmingumas – tuo pačiu metu dedamos pastangos bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis partnerėmis. ES parama padėjo Graikijai suvaldyti didelį skaičių į šalį atvykstančių pabėgėlių, o bendras migracijos valdymas remiantis ES ir Turkijos pareiškimu padėjo sumažinti pavojingų kelionių per Egėjo jūrą skaičių ir gerokai sumažino migracijos spaudimą. ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra viena iš pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama stabilizuoti didelės pabėgėlių bendruomenės Turkijoje padėtį remiant Turkijos siekį užtikrinti pabėgėliams būtiną gyvenimo lygį, švietimą ir sveikatos apsaugą. Pakrančių apsaugos ir migracijos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo vykdydamos operacijas ir stiprindamos pajėgumus. Policija ir teisėsaugos institucijos kuria naujus metodus drauge siekdamos kovoti su neteisėto žmonių gabenimo tinklais.

Be to, pagal 2017 m. vasario 3 d. Maltos deklaraciją Italija gavo paramą, kad galėtų valdyti didelį į ją atvykstančių migrantų ir pabėgėlių skaičių 6 . Drauge su Italija ir glaudžiai bendradarbiaudama su Libijos valdžios institucijomis ir palaikydama partnerystės santykius su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių komisaru, Tarptautine migracijos organizacija ir kitomis JT agentūromis, ES ėmėsi veiksmų, kad stabilizuotų neteisėtos migracijos srautus centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir pagerintų šiame maršrute užstrigusių pabėgėlių ir migrantų apsaugą ir jiems teikiamą paramą. ES finansuojami projektai padės paremti ir apsaugoti daugiau kaip 64 500 asmenų sulaikymo centruose, išsilaipinimo vietose arba priimančiosiose bendruomenėse Libijoje. ES taip pat dirbo su kitomis Afrikos šalimis pagal partnerystės modelį, dėl kurio susitarta 2016 m. birželio mėn. Somalio pusiasalyje įgyvendinant ES finansuojamus projektus Etiopijoje, Kenijoje ir Somalyje bus sukurta daugiau kaip 44 000 darbo vietų, o Pietų Sudane bus tiesiogiai finansuojama dar 30 000 darbo vietų. Įgyvendinant projektus teikiama parama būtinoms socialinėms paslaugoms teikti daugiau kaip 2,3 mln. asmenų. Vakarų Afrikoje ir Sahelyje vykdoma veikla, kuria siekiama sukurti 114 000 darbo vietų ir teikti paramą beveik 10 000 labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių. Remiamas ES, Nigeris ėmėsi aktyviau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu viename iš pagrindinių maršrutų į Libiją. Tokios šalys kaip Bangladešas susitarė su ES dėl praktinių priemonių rinkinio, kuriuo siekiama pagerinti jų piliečių, kurie neturi teisės pasilikti ES, grąžinimo procesą.

Apskritai 2015 m. liepos mėn. pradėta taikyti pirmoji ES masto perkėlimo į ES programa padėjo sumažinti neteisėtos migracijos spaudimą ir sudarė teisėtas galimybes asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Pagal šią programą ir ES ir Turkijos pareiškimą nuo tada, kai jie pradėti taikyti, į ES perkelta beveik 26 000 asmenų. Įmanoma pasiekti naują platesnio užmojo tikslą – 50 000 asmenų, kurį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris nustatė šių metų rugsėjo mėn.

Grąžinimo politika yra kitas svarbus pavyzdys, įrodantis visapusiško požiūrio poreikį ir naudą. Imtasi veiksmų siekiant stiprinti ES grąžinimo politiką ir taip padėti vykdyti veiksmus, būtinus, kad nacionalinės grąžinimo sistemos būtų labiau koordinuotos ir veiksmingesnės. Svarbu sukurti glaudesnę grąžinimo ir prieglobsčio procedūrų sinergiją, siekiant dar labiau padidinti grąžinimo politikos veiksmingumą ir kontroliuoti jos poveikį ją nuolat stebint ir dalijantis naujausiais duomenimis ES. Grąžinimo veiksmingumą taip pat gali sustiprinti geresnis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros paramos pajėgumų integravimas. Kartu nacionalinės sistemos turės daugiau paskatų aktyviau vykdyti veiklą, jeigu bus išsaugotas gebėjimas susitarti dėl tinkamai veikiančių readmisijos susitarimų arba praktinės tvarkos su pagrindinėmis kilmės ir tranzito šalimis.

2. PAŽANGA VISOSE SRITYSE

Įvairūs visapusiško ES požiūrio aspektai ne tik tarpusavyje susiję – jų sėkmė labai priklauso nuo padarytos pažangos išsaugojimo visose srityse. Šiuo metu yra vykdomi veiksmai, kurių imtasi siekiant spręsti migracijos problemas su trečiosiomis šalimis, sukurti tvirtą ES išorės sienų apsaugą, taikyti solidarumo ir atsakomybės principus ES viduje. Visose srityse reikia imtis veiksmų, kad būtų konsoliduoti pasiekti rezultatai ir pašalintos spragos.

ES turi tęsti vykdomą darbą, kad dar labiau sumažintų neteisėtų pavojingų kelionių skaičių. Tam tikrais atvejais tai reiškia, kad reikia tęsti sėkmingas iniciatyvas; kitais atvejais tai reiškia, kad reikia toliau vykdyti pradėtus planus, pavyzdžiui, užtikrinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veikimą visu pajėgumu ir perkėlimo į ES įsipareigojimų įvykdymą. Tai taip pat reiškia išlaikyti ES paramą valstybėms narėms, kurioms tenka didžiausias spaudimas.

Į veiklos mechanizmų veikimą investuotas darbas leido ES veiksmingai valdyti krizę ir tai turi būti tęsiama, nes kitaip pasiektai pažangai kils pavojus. Įgyta patirtimi reikėtų naudotis kuriant priemones, kuriomis būtų užtikrinti mūsų būsimi reagavimo gebėjimai, įskaitant struktūrinius sprendimus, skirtus mūsų migracijos sistemai. Taip pat svarbu, kad valstybės narės turėtų būtinus administracinius gebėjimus ir galėtų veiksmingai įgyvendinti reformuotą teisinę, operatyvinę ir finansinę sistemą. Vykdant visą šią veiklą ES ir jos valstybių narių vienybė yra geriausia garantija, kad bus laikomasi integruoto, holistinio požiūrio, kuris būtinas, kad pastangas vainikuotų sėkmė.

3. NUO KRIZIŲ VALDYMO PRIE STABILIOS BŪSIMIEMS IŠBANDYMAMS ATSPARIOS PRIEGLOBSČIO SISTEMOS

Tvariai prieglobsčio sistemai skirtas integruotas dokumentų rinkinys

2016 m. gegužės ir liepos mėn. Komisija pasiūlė reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir pateikė teisės aktų rinkinį, kurie sustiprins ES prieglobsčio sistemą ir pritaikys ją, kad ji padėtų spręsti šių laikų uždavinius.

Būtina reformuoti esamą sistemą, kad galėtume sparčiai teikti apsaugą asmenims, kuriems jos reikia, ir grąžinti tuos, kuriems jos nereikia; taip pat tam, kad spręstume antrinio judėjimo rizikos ir piktnaudžiavimo, kurie pakerta pasitikėjimą ir trukdo Šengeno sistemai sklandžiai veikti, problemas. Reforma taip pat padės pasiekti didesnę ES prieglobsčio sistemos konvergenciją, kad būtų užtikrintas vienodesnis ir teisingesnis požiūris į prašytojus visoje ES. Bendroje Europos prieglobsčio sistemoje tos pačios šalies pilietybę turinčių prašytojų pripažinimo rodikliai neturėtų taip skirtis įvairiose valstybėse narėse kaip dabar. Pavyzdžiui, Afganistano piliečių atveju pripažinimo rodikliai valstybėse narėse svyruoja nuo 0 proc. iki 98 proc. 7 . Taip pat būtina užtikrinti, kad procedūros būtų greitos ir veiksmingos. Šiandien prieglobsčio procedūros kai kuriose valstybėse narėse gali trukti keletą mėnesių, o kitose – keletą metų. Išsprendusi šiuos klausimus Sąjunga, be kita ko, panaikins paskatas ieškotis palankiausios prieglobsčiui valstybės ir sumažins traukos į ES veiksnius.

Komisijos pasiūlymai reformuoti Dublino reglamentą, Priskyrimo ir Prieglobsčio procedūrų reglamentus bei Priėmimo sąlygų direktyvą sudaro sąlygas sukurti sistemą, kuri būtų tinkamesnė situacijoms, kai prie išorės sienos atvyksta daug žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, valdyti, ir parengti mechanizmus, kurie leistų užtikrinti solidarumą nustatant bendrą atsakomybę, kai reikia valdyti didelio prieglobsčio prašytojų antplūdžio valdymo situacijas. Kadangi Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos sudarė palankesnes sąlygas padėti valstybėms narėms užtikrinti išorės sienų apsaugą, Komisija taip pat pasiūlė pakeisti Europos prieglobsčio paramos biurą į visavertę Europos prieglobsčio agentūrą, kad užtikrintų valstybėms narėms naują prieglobsčio valdymo paramos lygį.

Be to, Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos, kad būtų užtikrinti tinkami ir saugūs keliai į Europą asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir pasiūlymą dėl patobulintos pirštų atspaudų duomenų bazės EURODAC, kad būtų veiksmingiau kovojama su neteisėta migracija.

Visi šie pasiūlymai dėl reformų šiuo metu svarstomi Europos Parlamente ir Taryboje; Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija juos taip pat įtraukė į prioritetų sąrašą pagal 2016 m. bendrą deklaraciją 8 . Praėjus pusantrų metų po pasiūlymų pateikimo, atitinkamų teisėkūros procesų pažanga įvairi. Kai kurie pasiūlymai, pavyzdžiui, pasiūlymai dėl Europos prieglobsčio agentūros ir dėl EURODAC reformos, bus priimti artimiausiu metu. Tęsiamas darbas su kitais dokumentais, pavyzdžiui, pasiūlymais dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos, dėl Priskyrimo reglamento ir dėl Priėmimo sąlygų direktyvos. Kita vertus, vis dar reikia daug ką nuveikti dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento ir nepaprastai svarbaus pasiūlymo dėl Dublino reglamento peržiūros. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikėtų sparčiau plėtoti ES saugios trečiosios šalies sąvoką, atsižvelgiant į birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas.

Reformų dokumentų rinkinio esminiai elementai yra tarpusavyje susijusios bendros priemonės, kuriomis siekiama tinkamo suderinimo atsižvelgiant į kylančias problemas. Į jas taip pat reikia žvelgti kaip į visumą ir jas reikėtų priimti kaip rinkinį, net jei skirtųsi techninio darbo sparta. Tačiau kadangi svarbu jau dabar nustatyti pagrindinius veiklos pamatus, kurie leistų prisidėti prie spartesnės visos reformos pradžios, būtų naudinga priimti pasiūlymus dėl Europos prieglobsčio agentūros ir EURODAC, nelaukiant susitarimo dėl kitų pagrindinių elementų. Tolesni pakeitimai, susiję su kitais rinkinio dokumentais, galėtų būti integruojami vėliau.

Solidarumas ir atsakomybė – esminiai integruoto rinkinio elementai

Stabili ir ateities išbandymams atspari prieglobsčio sistema turi būti grindžiama tvirtais pamatais ir aiškiomis vertybėmis: veiksmingesniu ir teisingesniu požiūriu, pagrįstu solidarumu ir atsakomybe. Šių principų svarba pabrėžiama Sutartyse, kuriose teigiama, kad skyriuje „Sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politika“ išdėstytai Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius. Prireikus pagal šį skyrių priimti Sąjungos aktai numato atitinkamas šio principo įgyvendinimo priemones 9 .

Iki šiol vykdyti ES veiksmai buvo grindžiami šiais pagrindiniais principais. ES glaudžiau bendradarbiavo veiklos, finansų ir politikos srityse: teikė paramą valstybėms narėms, kurios patyrė didžiausią spaudimą, vykdydama perkėlimą Europos Sąjungoje ir į ją, teikdama operatyvinę paramą sienų ir prieglobsčio klausimais, be kita ko, per ES agentūras. Šis darbas vyko veiksmingiausiai, kai į jį įsitraukė daugiausiai žmonių – kai visos valstybės narės gavo naudos ir visos valstybės narės prisidėjo.

Būtina susitarti dėl tinkamo būdo suderinti šiuos atsakomybės ir solidarumo principus reformuojant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Bendroje sistemoje ir Šengeno erdvėje be vidaus sienų tai yra vienas nuo kito neatsiejami aspektai. Nors glaudesnis bendradarbiavimas visada yra kraštutinė priemonė siekiant išeiti iš aklavietės, šioje srityje tai nėra solidarumo ir atsakomybės mechanizmo, kuriame turėtų dalyvauti visos valstybės narės, valdymo būdas. To nepasiekus, Šengeno sistemai ir toliau teks didelė našta.

Vietoje to pastarųjų kelerių metų patirtis ir geriausios praktikos pavyzdžiai turėtų būti naudojami kaip gairės siekiant susitarimo. Prieštaringiausias Dublino reglamento reformos aspektas yra solidarumo mechanizmas ir jo santykis su atsakomybe. Yra įvairių būdų jam sukurti. Pirmiausia Komisija pateikė pasiūlymą dėl nuolatinės sistemos, skirtos kriziniam perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmui. 2016 m. gegužės mėn. ji pasiūlė išsamesnį ir labiau nuspėjamą metodą, įtraukdama į Dublino taisykles teisingumo mechanizmą, kuris tam tikromis aplinkybėmis būtų pradedamas taikyti automatiškai. Remdamosi šiais pasiūlymais Tarybai pirmininkavusios Slovakija, Malta ir Estija bendradarbiavo siekdamos laipsniško požiūrio. Europos Parlamentas siūlo privalomą perkėlimo ES sistemą, kuri būtų taikoma bendrai neatsižvelgiant į migracijos spaudimą. Atsižvelgiant į šias pozicijas toliau galima žengti laikantis požiūrio, kad privalomas perkėlimas Europos Sąjungoje galėtų būti taikomas didelės krizės atveju, o mažiau sudėtingomis situacijomis perkėlimas Europos Sąjungoje būtų pagrįstas valstybių narių savanoriškais įsipareigojimais. Šiomis aplinkybėmis solidarumo išraiška būtų kitokia: ją sudarytų integruotos visapusiškos migracijos politikos išorės ir vidaus aspektai. Šia dvasia Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pripažino, kad šiai reformai reikės kompromiso, o rezultatas turėtų būti tinkamas mūsų Sąjungai ir teisingas visų valstybių narių atžvilgiu.

4. IŠORĖS ASPEKTAS

ES laipsniškai formuoja tikrą išorės migracijos politiką, kuri papildo ir stiprina vidaus aspektus. Šis darbas padėjo sumažinti pavojingų kelionių skaičių, apsaugoti migrantų gyvybes, o ES paramą, kuri padėjo šalinti pagrindines gyventojų judėjimo priežastis ir užtikrinti pabėgėlių ir migrantų apsaugą, iškėlė į naują lygmenį. Kadangi migracijos spaudimas Europoje išliks ir ateinančiais metais, migracijos išorės aspekto konsolidavimui ir stiprinimui alternatyvos nėra.

Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute būtina užtikrinti, kad būtų toliau visapusiškai įgyvendinamas ES ir Turkijos pareiškimas. ES ir Turkijos pareiškime valstybės narės jau susitarė skirti papildomus 3 mlrd. EUR Pabėgėlių Turkijoje rėmimo ES priemonei iš karto po to, kai bus sudarytos sutartys dėl šiuo metu turimų išteklių ir kai bus įvykdytos kitos ES ir Turkijos pareiškime nustatytos sąlygos. Tai turėtų būti pagrįsta ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų veiksmų paskirstymo modeliu, dėl kurio buvo susitarta 2016 m. 10 Reikėtų išlaikyti perkėlimo iš Turkijos į ES tempą. Savanoriškos humanitarinio priėmimo programos įgyvendinimas padės atverti teisėtus kelius Turkijoje esantiems Sirijos pabėgėliams. Reikėtų atidžiai stebėti Vakarų Balkanų regioną – toliau teikti ES paramą migracijos maršruto šalims ir įdėmiai kontroliuoti, kad nebūtų antrinio judėjimo.

Taip pat būtina dėti daugiau pastangų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute, įgyvendinant visus Maltos deklaracijoje ir veiksmų plane, skirtame centrinei Viduržemio jūros regiono daliai. ES ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su Libijos valdžios institucijomis, Afrikos Sąjunga, Tarptautine migracijos organizacija, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru ir kitomis JT agentūromis, skubiai imsis veiksmų, kad užtikrintų migrantų ir pabėgėlių apsaugą šalyje visapusiškai paisydamos jų žmogaus teisių ir nutrauks nusikaltėlių tinklų vykdomą smurtą bei piktnaudžiavimą. Kaip paskelbta 2017 m. lapkričio 29 d. Abidžane, šiuo tikslu ES drauge su Afrikos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis įsteigė darbo grupę, kurios tikslas – gelbėti ir saugoti migrantų ir pabėgėlių gyvybes migracijos maršrutuose (ypač Libijoje). Tai leis paspartinti Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomos remiamo savanoriško grįžimo iš Libijos į kilmės šalį programos, pagal kurią iki 2018 m. vasario mėn. papildomai bus finansuotas 15 000 asmenų grįžimas, įgyvendinimą. Tripolyje sukūrus vadinamąją tranzito ir išvykimo priemonę, skirtą asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ES ir valstybės narės turėtų remti asmenų perkėlimą iš Libijos į ES naudodamos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro skubaus tranzito mechanizmą, kad iki 2018 m. vasario mėn. į ES būtų perkelta bent 1 000 asmenų. Tebėra nepaprastai svarbu sužlugdyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modelį. Šiomis aplinkybėmis ES turėtų remti naujus darbo vietų kūrimo ir socialinio bei ekonominio vystymosi projektus vietos savivaldybėse, visų pirma Libijoje ir Nigeryje.

Reikia nuolat atidžiai stebėti kintančias migracijos srautų tendencijas: pavyzdžiui, 2017 m. vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies (Atlanto) maršrutu į Ispaniją atvyko daugiau kaip 25 500 asmenų – 105 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Bus nepaprastai svarbu bendradarbiauti su Maroku ir kitomis susijusiomis šio maršruto šalimis.

Šių rezultatų neįmanoma pasiekti be papildomos finansinės paramos. Šiomis aplinkybėmis būtina papildyti ES skubiosios pagalbos patikos fondo Šiaurės Afrikos programą. Po paskutinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo keletas valstybių narių prisiėmė papildomų įsipareigojimų, todėl būtina, kad visos valstybės narės tinkamai prisidėtų ir įmokėtų trūkstamus 340 mln. EUR, iš kurių 110 mln. EUR būtini neatidėliotiniems poreikiams patenkinti.

Už Šiaurės Afrikos ribų ES skubiosios pagalbos patikos fondas remia projektus, be kita ko, susijusius su aprūpinimo maistu saugumu, jaunimui skirtų darbo vietų kūrimu arba geresniu migracijos valdymu, 21 šalyje Užsachario Afrikoje ir Rytų Afrikoje naudodamas Sahelio ir Čado ežero regionui skirtą programą ir Somalio pusiasalio programą. Jau sudarytos 1,2 mlrd. EUR vertės 178 sutartys, apimančios ir susietų programų projektus. Turimi ištekliai senka. Būtina užtikrinti jų optimalų paskirstymą ir veiksmingą naudojimą likusiais Fondo veiklos metais ir kartu siekti, kad valstybės narės prisiimtų papildomų įsipareigojimų, visų pirma susijusių su būtinybe įgyvendinti 2017 m. lapkričio 29–30 d. vykusio Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas.

ES ir jos valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis turimais svertais, pavyzdžiui, vizų ir kita politika, kad sudarytų readmisijos susitarimus arba praktinę tvarką su kilmės ir tranzito šalimis.

Žvelgiant į ateitį reikėtų toliau atkakliai siekti pašalinti pagrindines migracijos priežastis naudojant vystomąjį bendradarbiavimą, be kita ko, paramą skaitmeniniams komponentams, tikslinius ES patikos fondo veiksmus ir aktyvesnį privačių investicijų teikimą pagal išorės investicijų planą, ir parengti teisėtos migracijos teisės aktų, kuriais gali būti pagrįstos mūsų partnerystės, rinkinius.

Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinta, kad tarp dviejų žemynų galėtų būti stipresnė platesnio masto partnerystė, kurios dėmesio centre būtų jaunimas ir vystymasis. Kadangi migracija yra pasaulinė problema, ES ir Afrika taip pat aktyviai formuos būsimus JT pasaulinius susitarimus dėl migracijos.

5. MIGRACIJOS FINANSAVIMAS. TINKAMI IŠTEKLIAI, LANKSČIOS PRIEMONĖS

Migracijai finansuoti reikia didelių investicijų. Kai 2011 m. buvo kuriamos šios kartos ES finansavimo priemonės, migracija užėmė daug žemesnę vietą prioritetų sąraše nei dabar. Prasidėjus krizei migracijai skirtas pradinis finansavimas buvo padidintas 74,6 proc. (6 mlrd. EUR) iki 2020 m., kad būtų teikiama parama veiksmams visose valstybėse narėse. ES biudžeto parama buvo būtina siekiant padėti valstybėms narėms, kurioms teko didžiausias spaudimas, kad jos patenkintų naujus poreikius, susijusius su sienų kontrole, vykdytų migrantų antplūdžio valdymo centrų veiklą ir teiktų būtiną humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams, įskaitant laikiną apgyvendinimą ir sveikatos priežiūrą. Valstybių narių veikimo pajėgumą sustiprino Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro komandiruoti ekspertai ir suteikta įranga. ES finansavimas, skirtas valstybių narių vykdomiems žmonių, kuriems reikalinga apsauga, perkėlimo į ES veiksmams, atvėrė migrantams teisėtus kelius, kuriais jie gali saugiai pasiekti Europą. Šie poreikiai išliks ir ateityje.

Ateinančiais metais prireiks tinkamos struktūros, lanksčių, supaprastintų priemonių, kurios padėtų spręsti migracijos uždavinius. Praeityje nelanksčios išteklių programavimo taisyklės trukdė greitai reaguoti į valstybių narių prašymus arba dėl jų tekdavo reguliariai naudotis (ribotomis) skubaus finansavimo lėšomis. Taip pat yra sričių, kuriose ES finansavimo priemonės ateityje galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, pavyzdžiui, remti vietos bendruomenes, kurios priima daug migrantų ar pabėgėlių, ir taip palengvinti integraciją ir spręsti socialines bei sveikatos apsaugos problemas.

Finansavimas yra nepaprastai svarbus ES išorės migracijos politikos pagrindas. Šioje srityje reikėjo ad hoc priemonių, kad būtų galima reaguoti į naujus prioritetinius uždavinius, pavyzdžiui, pabėgėlių Turkijoje rėmimo ES priemonės, ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo arba Europos darnaus vystymosi fondo. Nors šios priemonės buvo sukurtos siekiant sutelkti ES biudžeto ir valstybių narių lėšas, buvo sunku užtikrinti atitinkamus nacionalinius įnašus. Ateityje reikėtų apsvarstyti, kaip kartu užtikrinti finansavimą migracijos išorės aspektui, užtikrinant vidaus ir išorės išteklių lankstumą, greitą sutelkimą ir koordinuotą naudojimą.

Kitoje daugiametėje finansinėje programoje reikės atsižvelgti į šią patirtį ir taip pat numatyti ateityje galinčius kilti su migracija susijusius uždavinius.

Veiksmų gairės, kaip iki 2018 m. birželio mėn. pasiekti susitarimą dėl išsamaus migracijos dokumentų rinkinio

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija migracijos politikos vidaus ir išorės aspektų srityje padarė pažangą. Bet tebėra labai daug su migracija susijusių uždavinių ir spaudimas išlieka labai didelis. Atsižvelgdama į mūsų bendrą įsipareigojimą grįžti prie Šengeno erdvės nuostatų iki 2018 m. vasaros ir pereiti prie sistemos, kuri užtikrintų atsparumą būsimoms krizėms, Komisija ragina vadovus susitarti dėl toliau išvardytų veiksmų gairių, kurios leis vadovams susitarti dėl išsamaus dokumentų rinkinio iki 2018 m. birželio mėn., elementų.

·Aktyviau reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kad:

üiki 2018 m. kovo mėn. būtų priimti pasiūlymai dėl ES prieglobsčio agentūros ir EURODAC;

üiki 2018 m. kovo mėn. pabaigos Europos Parlamentas ir Taryba pasiektų politinį susitarimą dėl Priskyrimo reglamento.

üiki 2018 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiektų politinį susitarimą dėl Priėmimo sąlygų direktyvos ir Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos;

üiki 2018 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas ir Taryba susitartų dėl derybų dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento įgaliojimų;

ütoliau nurodytais etapais būtų susitarta dėl tinkamos atsakomybės ir solidarumo pusiausvyros:

Øiki 2018 m. balandžio mėn. nustatyti plataus masto gaires;

Ø2018 m. gegužės mėn. ES vadovų sutikime Sofijoje susitarti dėl tinkamos atsakomybės ir solidarumo pusiausvyros ir nedelsiant suteikti Tarybai derybų dėl Dublino reglamento įgaliojimus;

Øbirželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiekti politinį susitarimą dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos bendros reformos.

·Užbaigti veiksmingos išorės sienų valdymo sistemos kūrimą, visų pirma užtikrinant, kad valstybės narės pateiktų visą įrangą ir komandiruotų personalą, kurie reikalingi Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų greitojo reagavimo rezervams, kad jie būtų visapusiškai parengti siųsti iki 2018 m. kovo mėn.

·Iki 2018 m. kovo mėn. sukurti visiškai veikiančius Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros grąžinimo pajėgumus, kad dėl bendradarbiaujant su Agentūra surengtų operacijų grąžintų migrantų skaičius padidėtų bent 20 proc., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, o iki 2018 m. birželio mėn. išaugtų 50 proc. Remiantis veiklos tvarkos readmisijos srityje, nustatytos pastaruoju metu su trečiosiomis šalimis (pvz., Bangladešu) teigiamais pavyzdžiais, iki 2018 m. gegužės mėn. reikėtų nustatyti tokią tvarką arba sudaryti readmisijos susitarimus su trimis kitomis šalimis partnerėmis.

·Užtikrinti, kad būtų pakankamai teisėtų būdų atvykti į Europą. Todėl valstybės narės turi įsipareigoti iki 2018 m. vasario mėn. perkelti į ES bent 50 000 asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir įgyvendinti įsipareigojimus iki 2018 m. spalio mėn. perkeldamos 50 proc., o likusią dalį – iki 2019 m. gegužės mėn., be kita ko, naudodamos Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro skubaus tranzito iš Libijos mechanizmą. Iki 2018 m. gegužės mėn. pradėti pirmuosius bandomuosius projektus, kuriais būtų koordinuojami teisėtos ekonominės migracijos srities pasiūlymai pagrindinėms šalims partnerėms.

·Iki 2018 m. birželio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų pasiekti politinį susitarimą dėl Mėlynosios kortelės direktyvos dėl atvykimo ir gyvenimo sąlygų aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių.

·Nustatyti skirtingas darbo kryptis išorės migracijos politikos srityje. Užtikrinti visapusišką ir nuoseklų ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą. Iki 2018 m. vasario mėn. palaikant partnerystės santykius su Libijos valdžios institucijomis, Afrikos Sąjunga ir Tarptautine migracijos organizacija padėti įvykdyti dar 15 000 asmenų remiamą savanorišką grįžimą iš Libijos į kilmės šalis, o naudojant Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro skubaus tranzito iš Libijos mechanizmą padėti perkelti į ES iš Libijos bent 1 000 asmenų. Iki 2018 m. kovo mėn. visos valstybės narės turėtų padėti sumažinti ES patikos fondo Šiaurės Afrikos programos 340 mln. EUR finansavimo spragą.

·Atsižvelgiant į ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, remti ES, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų darbo grupę ir stiprinti strateginę partnerystę su Afrika, be kita ko, sparčiai įgyvendinant visus ES išorės investicijų plano komponentus. Iki 2018 m. gegužės mėn. reikėtų priimti pirmą dalį Europos darnaus vystymosi fondo projektų.

Siekiant užtikrinti realią šių veiksmų gairių įvairių elementų vykdymo pažangą, kiekvieną valstybė narė turėtų paskirti po konkretų migracijos šerpą.

1 priedėlis. Europos migracijos darbotvarkė. Pagrindinių pasiūlymų dabartinė padėtis

IKI ŠIOS DIENOS PADARYTA PAŽANGA DĖL PAGRINDINIŲ TEISĖKŪROS DOKUMENTŲ PAGAL JŲ STATUSĄ		Europos Komisija	Europos Parlamentas	Europos Sąjungos Taryba	Priimta Europos Parlamento ir Tarybos
Pasiūlymas	Aprašymas	Dabartinė padėtis
Tarptautinė apsauga. Italijos ir Graikijos labui skirtos laikinos priemonės	Šiuo sprendimu nustatomas laikinas dvejų metų išskirtinis perkėlimo Europos Sąjungoje iš Italijos ir Graikijos į kitas valstybes nares mechanizmas.	2015 m. gegužės mėn.
Vienoda vizų forma	Šiuo reglamentu nustatoma nauja bendros formos vizos įklija, kurioje yra šiuolaikinių nuo klastočių apsaugančių apsaugos priemonių.	2015 m. birželio mėn.
Tarptautinė apsauga. Italijos, Graikijos ir Vengrijos labui skirtos laikinos priemonės	Šiuo sprendimu Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios tarptautinės apsaugos srities priemonės, siekiant padėti joms geriau susidoroti su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio į tas valstybes nares.	2015 m. rugsėjo mėn.
Europos kelionės dokumentas grąžinamiems asmenims	Šiuo reglamentu sukuriamas vienodas Europos kelionės dokumentas grąžinamiems neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams.	2015 m. gruodžio mėn.

Europos Komisija	Europos Parlamentas	Europos Sąjungos Taryba
Pasiūlymas pateiktas	Dėl derybų įgaliojimų sutarta arba aktas priimtas	Dėl derybų įgaliojimų sutarta arba aktas priimtas
Pasiūlymas turi būti pateiktas	Dėl derybų įgaliojimų turi būti sutarta	Dėl derybų įgaliojimų turi būti sutarta

IKI ŠIOS DIENOS PADARYTA PAŽANGA DĖL PAGRINDINIŲ TEISĖKŪROS DOKUMENTŲ PAGAL JŲ STATUSĄ		Europos Komisija	Europos Parlamentas	Europos Sąjungos Taryba	Priimta Europos Parlamento ir Tarybos
Pasiūlymas	Aprašymas	Dabartinė padėtis
Tikrinimo atitinkamose duomenų bazėse prie išorės sienų sugriežtinimas	Šiuo reglamentu nustatoma, kad ES išorės sienas kertančių ES piliečių duomenys taip pat turi būti privalomai sistemingai tikrinami atitinkamose duomenų bazėse.	2015 m. gruodžio mėn.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra	Šiuo reglamentu sukuriama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, kad būtų užtikrintas veiksmingas patikimų bendro sienų valdymo standartų taikymas ir teikiama operacinė parama bei prireikus vykdomi intervenciniai veiksmai, siekiant greitai sureaguoti į prie išorės sienų kylančias krizes.	2015 m. gruodžio mėn.
Atvykimo ir išvykimo sistema (pažangiai valdomos sienos)	Atvykimo ir išvykimo sistema registruos ne ES piliečių atvykimą ir išvykimą ir padės stebėti leidžiamą trumpalaikį buvimą ES. Taip bus modernizuotas išorės sienų valdymas: pagerinta kontrolės kokybė ir veiksmingumas ir patobulintas dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejų nustatymas.	2016 m. balandžio mėn.
Prieglobstis. Dublino sistema	Šiuo pasiūlymu siekiama sukurti teisingesnę, veiksmingesnę ir tvaresnę prieglobsčio prašymų paskirstymo tarp valstybių narių sistemą.	2016 m. gegužės mėn.	2017 m. lapkričio mėn.
Prieglobsčio agentūra	Šiuo pasiūlymu sukuriama visapusiškai veikianti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, turinti daugiau įgaliojimų ir vykdanti gerokai platesnes užduotis, be kita ko, galinti siųsti prieglobsčio paramos grupes ir teikti operacinę ir techninę pagalbą.	2016 m. gegužės mėn.	2017 m. gruodžio mėn.	2017 m. gruodžio mėn.
Prieglobstis. EURODAC	Šiuo pasiūlymu siekiama pritaikyti ir sustiprinti sistemą EURODAC, siekiant palengvinti grįžimą ir padėti spręsti neteisėtos migracijos problemą.	2016 m. gegužės mėn.	2017 m. birželio mėn.	2017 m. birželio mėn.
Trečiųjų šalių piliečių atvykimas ir gyvenimas aukštos kvalifikacijos darbo tikslu (mėlynoji kortelė)	Komisija pateikė šį pasiūlymą dėl teisėtos migracijos – vadinamosios mėlynosios kortelės sistemos – 2016 m. viduryje.	2016 m. birželio mėn.	2017 m. liepos mėn.	2017 m. liepos mėn.
Vienoda leidimų gyventi forma	Šiuo reglamentu nustatomos šiuolaikiškesnės apsaugos priemonės, kad būtų pagerintos leidimų gyventi apsaugos priemonės.	2016 m. birželio mėn.
Priėmimo sąlygos	Šiuo pasiūlymu bus suvienodintos priėmimo sąlygos visoje ES.	2016 m. liepos mėn.	2017 m. gegužės mėn.	2017 m. lapkričio mėn.
Priskyrimas prie tarptautinės apsaugos gavėjų	Šiuo pasiūlymu bus suderinti apsaugos standartai Europos Sąjungoje ir užkirstas kelias antriniam judėjimui bei palankiausios prieglobsčiui valstybės paieškai.	2016 m. liepos mėn.	2017 m. liepos mėn.	2017 m. liepos mėn.
Prieglobsčio suteikimo tvarka	Šiuo pasiūlymu bus sumažinti pripažinimo rodiklių skirtumai, atgrasoma nuo antrinio judėjimo ir prieglobsčio prašytojams užtikrintos bendros veiksmingos procedūrinės garantijos.	2016 m. liepos mėn.
Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema	Šį pasiūlymą dėl pabėgėliais pripažintų asmenų perkėlimo į ES iš jai nepriklausančių teritorijų, kaip antai iš pabėgėlių stovyklų, tvarkos Komisija pateikė praėjusių metų liepos mėn.	2016 m. liepos mėn.	2017 m. spalio mėn.	2017 m. lapkričio mėn.

Europos Komisija	Europos Parlamentas	Europos Sąjungos Taryba
Pasiūlymas pateiktas	Dėl derybų įgaliojimų sutarta arba aktas priimtas	Dėl derybų įgaliojimų sutarta arba aktas priimtas
Pasiūlymas turi būti pateiktas	Dėl derybų įgaliojimų turi būti sutarta	Dėl derybų įgaliojimų turi būti sutarta

		Europos Komisija	Europos Parlamentas	Europos Sąjungos Taryba	Priimta Europos Parlamento ir Tarybos
Pasiūlymas	Aprašymas		Dabartinė padėtis
Išorės investicijų planas ir Europos darnaus vystymosi fondas	Dėl šio pasiūlymo abi teisėkūros institucijos sugebėjo greitai pasiekti politinį susitarimą. Tai įvyko birželio mėn., nepraėjus nė metams nuo 2016 m. rugsėjo mėn., kai jį Komisija paskelbė. Pasiūlymo tikslas – ES lėšomis skatinti privačias investicijas į Afrikos ir kitų ES kaimynystėje esančių kraštų vystymąsi.	2016 m. rugsėjo mėn.
Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema	Šiuo pasiūlymu bus sukurta automatizuota ne ES piliečių, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą, išankstinio patikrinimo saugumo ir neteisėtos migracijos prevencijos tikslais sistema. Taip bus užtikrinta, kad valstybės narės turėtų geresnės informacijos apie į Europą atvykstančius ne ES keliautojus.	2016 m. lapkričio mėn.	2017 m. spalio mėn.	2017 m. birželio mėn.
Šengeno informacinės sistemos sukūrimas, eksploatavimas ir naudojimas •policijos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose	2016 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymus peržiūrėti Šengeno informacinės sistemos nuostatas, siekdama visų pirma pagerinti sienų ir migracijos valdymą.	2016 m. gruodžio mėn.	2017 m. lapkričio mėn.	2017 m. lapkričio mėn.
•patikrinimams kertant sieną		2016 m. gruodžio mėn.
•neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui		2016 m. gruodžio mėn.
Didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo Europos agentūra („eu-LISA“)	Šiuo pasiūlymu peržiūrimas Reglamentas, kuriuo sukurta agentūra „eu-LISA“, ir sustiprinami jos įgaliojimai, kad ji galėtų spręsti ES lygmens uždavinius laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Visų pirma Agentūra dabar bus atsakinga už techninių sprendimų, kuriais bus siekiama ES informacinių sistemų sąveikos, kūrimą ir diegimą.	2017 m. birželio mėn.
Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo tvarkos taisyklių peržiūra	Komisija pateikė šį pasiūlymą, kuriuo siekiama pritaikyti laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo tvarkos taisykles prie dabartinių ir būsimų uždavinių, 2017 m. rugsėjo mėn.	2017 m. rugsėjo mėn.

Europos Komisija	Europos Parlamentas	Europos Sąjungos Taryba
Pasiūlymas pateiktas	Dėl derybų įgaliojimų sutarta arba aktas priimtas	Dėl derybų įgaliojimų sutarta arba aktas priimtas
Pasiūlymas turi būti pateiktas	Dėl derybų įgaliojimų turi būti sutarta	Dėl derybų įgaliojimų turi būti sutarta

2 priedėlis. ES pagalbos Afrikai patikos fondas.

Įsipareigojimai, susiję su ES pagalbos Afrikai patikos fondu, ir įnašai į jį

Šiuo metu ES pagalbos Afrikai patikos fondui skirtų išteklių suma yra 3,3 mlrd. EUR.: daugiau kaip 2,9 mlrd. EUR iš Europos plėtros fondo (EPF) bei ES finansinių priemonių ir 375 mln. EUR iš ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų (Šveicarijos ir Norvegijos), iš kurių iki dabar sumokėta 315,1 mln. EUR. Valstybės narės turėtų skirti daugiau lėšų, kad įvykdytų įsipareigojimus, prisiimtus 2015 m. lapkričio mėn.

Įsipareigojimai, susiję su ES pagalbos Afrikai patikos fondu, ir įnašai į jį

(mln. EUR, 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis)

Valstybė narė / asocijuotoji valstybė
	Įsipareigota	Gauta
Austrija	6	6
Belgija	10	6
Bulgarija	0,55	0,05
Kroatija	0,2	0,2
Kipras		
Čekija	1,67	1,67
Danija	10	6
Estija	1,45	1,45
Suomija	5	5
Prancūzija	9	3
Vokietija	154	136
Graikija		
Vengrija	0,7	0,7
Airija	6	1,2
Italija	102	102
Latvija	0,3	0,3
Lietuva	0,2	0,05
Liuksemburgas	3,1	3,1
Мalta	0,25	0,1
Nyderlandai	26,36	13,36
Lenkija	8,13	8,13
Portugalija	0,45	0,45
Rumunija	0,1	0,1
Slovakija	1,6	0,6
Slovėnija	0,05	0,05
Ispanija	9	3
Švedija	3	3
Jungtinė Karalystė	3	1,2
Norvegija	8,78	8,78
Šveicarija	4,1	3,6
Iš viso įnašų	375	315,1
Įnašas iš ES biudžeto 11[1]	2 928,4

2017 m. gruodžio 4 d. ES pagalbos Afrikai patikos fondo veiklos valdymo komiteto patvirtintų trims regionams skirtų 120 programų bendras biudžetas sudaro 1 960,4 mln. EUR. Su įgyvendinančiais subjektais iš viso pasirašytos 194 sutartys (86 Sahelio ir Čado ežero regione, 69 Somalio pusiasalio regione, 16 Šiaurės Afrikos regione ir 23 sutartys, susijusios su susietų programų projektais), kurių bendra suma sudaro 1 352,2 mln. EUR. Bendra išmokėta suma yra 490,6 mln. EUR.

Programa	Patvirtinta suma	Sutarta suma	Išmokėta suma
Somalio pusiasalis	665,0	430,3	146,6
Šiaurės Afrika	293,6*	132,3	60,4
Sahelio ir Čado ežero regionas	988,8*	787,0	282,9
Susietų programų projektai	13*	2,6	0,7
Bendra suma	1 960,4*	1 352,2	490,6

* Suapvalinti skaičiai.

ES pagalbos Afrikai patikos fondo Šiaurės Afrikos programos

ES pagalbos Afrikai patikos fondo Šiaurės Afrikos programoms labai trūksta lėšų, nors jos yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių mažinti srautus Viduržemio jūros regiono dalies maršrute. Iš Patikos fondo Šiaurės Afrikos programų kol kas patvirtinta programų, kurių vertė siekia 294 mln. EUR, iš kurių sudaryta sutarčių 132 mln. EUR sumai. Reikia papildomo finansavimo, kad būtų užpildyta nustatyta 340 mln. EUR spraga; iš šios sumos 110 mln. EUR skirta neatidėliotiniems poreikiams.

Komisijai liepos mėn. paraginus skirti daugiau įnašų Šiaurės Afrikos programoms, spalio mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares užtikrinti pakankamą tikslinį finansavimą. Nuo gruodžio 4 d. šioms programoms įsipareigota skirti daugiau kaip 140 mln. EUR įnašų:

ŠALIS	OFICIALAUS ĮSIPAREIGOJIMO ARBA ĮNAŠO SERTIFIKATO PASIRAŠYMO DATA	SUMA
Austrija	2017 10 13	3 000 000
Bulgarija	2017 11 29	100 000
Kroatija	2017 10 27	100 000
Čekija	2017 10 05	989 008
Danija	2017 11 28	4 031 100
Estija	2017 07 06	1 000 000
Vokietija	2017 11 10	3 000 000
	2017 11 29	100 000 000
Italija	2017 07 20	10 000 000
Latvija	2017 10 26	250 000
Lietuva	2017 12 01	150 000
Nyderlandai	2017 11 22	10 000 000
Norvegija	2017 11 16	2 074 258
Lenkija	2017 11 08	7 080 746
Slovakija	2017 11 24	1 000 000
IŠ VISO		142 775 112

NB. Prancūzija ir Ispanija įsipareigojo papildomai skirti po 6 mln. EUR, o Airija 3 mln. EUR ES pagalbos Afrikai patikos fondui nenurodydamos konkrečios programos.

3 priedėlis. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, dėl kurios remiantis Komisijos pasiūlymu susitarta rekordiškai greitai, įsteigta 2016 m. spalio mėn. siekiant užtikrinti, kad Europa galėtų geriau apsaugoti savo bendras išorės sienas ir būtų pasirengusi spręsti naujas migracijos ir saugumo problemas.

EUROPOS SIENŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS PAJĖGOS ŠIUO METU YRA IŠSIUNTUSIOS:

742 pareigūnus į Graikiją

137 pareigūnus į Bulgariją

322 pareigūnus į Italiją

91 pareigūną į Vakarų Balkanus

79 pareigūnus į Ispaniją

DAUGIAU KAIP 1 400 PAREIGŪNŲ VISOJE ES

Dideli trūkumai, trukdantys Agentūrai veikti pradiniame etape

Pastaraisiais metais imtasi svarbių veiksmų, kad naujoji Agentūra pradėtų visapusiškai veikti, be kita ko, sukuriant sienos apsaugos pareigūnų ir įrangos greitojo reagavimo rezervus. Nepaisant nuolatinių prašymų valstybėms narėms įvykdyti įsipareigojimus, šiose rezervuose tebėra didelių spragų, visų pirma susijusių su technine įranga. Vykdant bendras operacijas, pvz., Graikijoje, Italijoje ir Bulgarijoje, susiduriama su panašiomis problemomis, susijusiomis su dideliu valstybių narių siųstinų pareigūnų trūkumu.

NUMATOMAS SIŲSTINŲ PAREIGŪNŲ TRŪKUMAS 2018 M. SAUSIO MĖN.

GREITOJO REAGAVIMO REZERVAS

Šiuo metu greitojo reagavimo rezervui, kurį turi sudaryti 1 500 pareigūnų, trūksta beveik 206 skirtinų sienos apsaugos pareigūnų

VALSTYBĖS NARĖS	REIKALINGAS INDĖLIS	TRŪKSTA	VALSTYBĖS NARĖS	REIKALINGAS INDĖLIS	TRŪKSTA
AUSTRIJA	34		LATVIJA	30
BELGIJA	30		LIETUVA	39
BULGARIJA	40		LIUKSEMBURGAS	8	1
KROATIJA	65		MALTA	6
KIPRAS	8	8	NYDERLANDAI	50
ČEKIJA	20		NORVEGIJA	20	8
DANIJA	29		LENKIJA	100
ESTIJA	18		PORTUGALIJA	47	42
SUOMIJA	30		RUMUNIJA	75
PRANCŪZIJA	170		SLOVAKIJA	35	31
VOKIETIJA	225		SLOVĖNIJA	35	3
GRAIKIJA	50		ISPANIJA	111	111
VENGRIJA	65		ŠVEDIJA	17
ISLANDIJA*	2	2	ŠVEICARIJA	16
ITALIJA	125		IŠ VISO:	1 500	206

GREITOJO REAGAVIMO ĮRANGOS REZERVAS

Šiuo metu techninės įrangos į greitojo reagavimo rezervą yra skyrusios tik 14 valstybių narių ; todėl yra didelių spragų.

ĮRANGOS SKYRUSIOS 14 VALSTYBIŲ NARIŲ:

4 priedėlis. Perkėlimas Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą

Perkėlimas Europos Sąjungoje

Per dvejus metus nuo įgyvendinimo pradžios ES perkėlimo Europos Sąjungoje programa davė gerų rezultatų: padėjo pradėti naują gyvenimą pabėgėliams ir užtikrinti, kad valstybės narės geriau dalytųsi atsakomybe.

PERKĖLIMAS IŠ ITALIJOS IR GRAIKIJOS

3 000

2 500

2 000

1 500

1 000

500

Rugpjūčio mėn.

Lapkričio mėn.

Spalio mėn.

Rugsėjo mėn.

Rugpjūčio mėn.

Liepos mėn.

Birželio mėn.

Gegužės mėn.

Balandžio mėn.

Kovo mėn.

Vasario mėn.

Sausio mėn.

Gruodžio mėn.

Spalio mėn.

Lapkričio mėn.

Rugsėjo mėn.

Liepos mėn.

Birželio mėn.

Balandžio mėn.

Gegužės mėn.

Kovo mėn.

Vasario mėn.

Sausio mėn.

Gruodžio mėn.

Lapkričio mėn.

Spalio mėn.

Kadangi Graikijoje perkėlimo laukia apie 500 reikalavimus atitinkančių asmenų, o Italijoje – 2 350, valstybės narės turėtų kuo skubiau perkelti likusius asmenis. Komisija yra pasirengusi toliau teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kurios vykdo perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmus.

Perkėlimas į Europos Sąjungą

Nuo 2015 m. dvi sėkmingos Sąjungos perkėlimo į ES programos padėjo beveik 26 000 pažeidžiamiausių pabėgėlių rasti pastogę ES valstybėse narėse, iš kurių 18 563 persikėlė pagal 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadų nuostatas. Šioms programoms besibaigiant rugsėjo mėn. Komisija pradėjo vykdyti naują perkėlimo į ES programą, skirtą mažiausiai 50 000 itin pažeidžiamų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, kad jie būtų priimti ES valstybėse narėse iki 2019 m. spalio mėn. Ateinančių dvejų metų valstybių narių perkėlimo į ES veiksmams skirta 500 mln. EUR: iš ES biudžeto skiriama po 10 000 EUR už kiekvieną į ES perkeltą asmenį.

2016 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė sukurti nuolatinę Sąjungos perkėlimo į ES sistemą, kad koordinuotų ilgalaikius Europos veiksmus ir nustatytų vienodą tvarką ir bendrus kriterijus. Kai Sąjungos perkėlimo į ES sistema bus priimta, ji pakeis dabartines ad hoc perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programas.

Valstybė narė Iki šiol įsipareigota		Valstybė narė Iki šiol įsipareigota	Iki šiol įsipareigota
Austrija	0	Latvija	0
Belgija	2 000	Lietuva	50
Bulgarija	110	Liuksemburgas	200
Kroatija	200	Мalta	20
Kipras	69	Nyderlandai	3 000
Čekija	0	Lenkija	0
Danija	0	Portugalija	1 010
Estija	80	Rumunija	109
Suomija	1 670	Slovakija	0
Prancūzija	10 200	Slovėnija	40
Vokietija	0	Ispanija	2 250
Graikija	0	Švedija	8 750
Vengrija	0	Jungtinė Karalystė	7 800
Airija	1 200	IŠ VISO	39 758
Italija	1 000

5 priedėlis. Veiksmų gairės, kaip iki 2018 m. birželio mėn. pasiekti susitarimą dėl išsamaus migracijos dokumentų rinkinio

VEIKSMŲ GAIRĖS, KAIP IKI 2018 M. BIRŽELIO MĖN. PASIEKTI SUSITARIMĄ DĖL IŠSAMAUS MIGRACIJOS DOKUMENTŲ RINKINIO

2018 m.

IKI VASARIO MĖN.

✓Valstybės narės turėtų įsipareigoti suteikti bent 50 000 vietų į ES perkeltiniems asmenims, kuriems reikia apsaugos, be kita ko, iš Libijos pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro skubaus tranzito mechanizmą.

✓Paremti bent 15 000 asmenų remiamą savanorišką grįžimą per Tarptautinę migracijos organizaciją ir padėti perkelti 1 000 asmenų iš Libijos į ES pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro skubaus tranzito mechanizmą.

IKI KOVO MĖN.

✓Priimti pasiūlymus dėl ES prieglobsčio agentūros ir EURODAC.

✓Europos Parlamentas ir Taryba turėtų pasiekti politinį susitarimą dėl Priskyrimo reglamento.

✓Valstybės narės turėtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms skirti greitojo reagavimo rezervams visą reikalingą įrangą ir darbuotojus, kad jie būtų visapusiškai pasirengę būti siunčiami.

✓Visos valstybės narės turėtų padėti mažinti ES patikos fondo Šiaurės Afrikos programos 340 mln. EUR finansavimo spragą.

✓Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra užtikrina visapusiškai veikiantį grąžinimo pajėgumą.

IKI BALANDŽIO MĖN.

✓Nustatyti plačias gaires dėl susitarimo dėl tinkamos atsakomybės ir solidarumo pusiausvyros.

IKI GEGUŽĖS MĖN.

✓Europos Parlamentas ir Taryba turi pasiekti politinį susitarimą dėl Priėmimo sąlygų direktyvos ir Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos.

✓Suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai derybų dėl Prieglobsčio procedūrų reglamento įgaliojimus.

✓ES vadovų sutikime Sofijoje susitarti dėl tinkamos atsakomybės ir solidarumo pusiausvyros ir nedelsiant suteikti Tarybai derybų dėl Dublino reglamento įgaliojimus.

✓Priimti pirmą dalį Europos darnaus vystymosi fondo projektų.

✓Pradėti pirmuosius bandomuosius projektus, kuriais būtų koordinuojami teisėtos ekonominės migracijos srities pasiūlymai pagrindinėms šalims partnerėms.

✓Padidinti grąžinamų migrantų skaičių (bent 20 proc., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu) vykdant operacijas, organizuojamas bendradarbiaujant su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

✓Su trimis papildomomis šalimis partnerėmis susitarti dėl readmisijos susitarimų arba veiklos tvarkos.

IKI BIRŽELIO MĖN.

✓Pasiekti politinį susitarimą birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos bendros reformos.

✓Europos Parlamentas ir Taryba turėtų pasiekti politinį susitarimą dėl Mėlynosios kortelės direktyvos.

✓Dar padidinti grąžinamų migrantų skaičių (bent 50 proc., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu) vykdant operacijas, organizuojamas bendradarbiaujant su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

IKI SPALIO MĖN.

✓Įgyvendinti 50 proc. perkėlimo į ES įsipareigojimų – perkelti bent 50 000 asmenų, kuriems reikalinga apsauga.

2019 m.

IKI GEGUŽĖS MĖN.

✓Įgyvendinti likusius 50 proc. perkėlimo į ES įsipareigojimų – perkelti bent 50 000 asmenų, kuriems reikalinga apsauga.

Šaltinis: Europos Komisija

(1)

Italijos bei Graikijos gelbėjimo operacijų ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų operacijų „Triton“ ir „Poseidon“ bei operacijos „Sophia“ duomenys. Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Dingę migrantai“ ( http://missingmigrants.iom.int/ ) duomenimis, 2017 m. (iki lapkričio 27 d.) Viduržemio jūroje žuvo 3 020 žmonių; tai mažiausias skaičius per pastaruosius dvejus metus (palyginti su 3 785 žmonėmis 2015 m. ir 5 143 žmonėmis 2016 m.), nors, žinoma, kiekviena prarasta žmogaus gyvybė yra didelė netektis.

(2)

Pavyzdžiui, naudojant skubios paramos priemonę vidutiniškai 32 500 pabėgėlių ir migrantų kas mėnesį gauna piniginę paramą grynaisiais pinigais pagal grynųjų pinigų programą. Turkijoje Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema – vienas iš ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės projektų – dabar teikia paramą 1,1 mln. gavėjų.

(3)

Prognozuojama, kad 2050 m. Europos gyventojų skaičius bus mažesnis nei dabar, o daugelyje Afrikos ir Azijos šalių priešingai – gyventojų skaičius smarkiai išaugs (Jungtinės Tautos, Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, Gyventojų padalinys (2017 m.)). World Population Prospects: The 2017 Revision („Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės. 2017 m. redakcija“, ESA/P/WP/248).

(4)

Žr. Komunikatą dėl Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo (2017 9 27, COM(2017) 558).

(5)

Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 2015 m. gruodžio 15 d., Europos Parlamentas ir Tarybą pasiekė politinį susitarimą 2016 m. birželio 22 d., o 2016 m. rugsėjo 14 d. jis buvo oficialiai priimtas – tai įvyko praėjus vos devyniems mėnesiams po pasiūlymo. Jis įsigaliojo 2016 m. spalio 6 d.; greitojo reagavimo rezervai ir grąžinimo grupės pradėjo veikti 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. sausio 7 d.

(6)

Europos Vadovų Tarybos narių Maltos deklaracija „Migracijos išorės aspektai: centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problemos sprendimas“.

(7)

Šaltinis: EASO 2016 m. metinė ataskaita. Poveikį pripažinimo rodikliams gali daryti objektyvūs veiksniai, bet jie vis vien yra svarbūs.

(8)

Bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Pirmininkų deklaracija dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų, 2016 12 13.

(9)

Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnį.

(10)

Susitarimą 2016 m. vasario 3 d. sudarė 28 valstybės narės ir Komisija: 1 mlrd. EUR bus skirta iš ES biudžeto, 2 mlrd. EUR – iš valstybių narių įnašų atsižvelgiant į jų ES bendrųjų nacionalinių pajamų dalį.

(11)

[1] Įskaitant kitas ES finansines priemones, pvz., Europos plėtros fondą.

Choose the experimental features you want to try