EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 12 19
COM(2017) 789 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
dėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, įgyvendinimo
1.
Santrauka
Gaminių sauga – bendras mūsų rūpestis. Pirkdami gaminį norime būti tikri, kad jis yra saugus ir atitinka visus teisinius reikalavimus. Todėl dažnai gamintojai, prieš parduodami gaminius, nepriklausomų įstaigų, vadinamųjų atitikties vertinimo įstaigų, prašo patikrinti, ar šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus. Todėl mums reikia patikimų, kompetentingų ir tinkamai veikiančių atitikties vertinimo įstaigų. Dėl šios priežasties ES sukūrė šių atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo sistemą. Nacionalinės akreditacijos įstaigos tikrina jų šalyje veikiančių atitikties vertinimo įstaigų kompetenciją ir nešališkumą.
Šioje ataskaitoje apžvelgiama, kaip 2013–2017 m. įgyvendintos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 (toliau – Reglamentas) akreditavimo nuostatos ir ženklinimas CE ženklu. Ataskaita dėl į ES rinką įvežamų gaminių rinkos priežiūros ir kontrolės taisyklių įgyvendinimo įtraukta į vertinimą, pridėtą prie pasiūlymo dėl įgyvendinimo užtikrinimo, o šis taip pat įtrauktas į prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinį.
Šioje ataskaitoje patvirtinama, kad Reglamentu sukurta Europos akreditavimo infrastruktūra buvo papildomai naudinga ne tik bendrajai rinkai, bet ir tarptautinei prekybai. Akreditavimui plačiai pritaria Europos pramonės atstovai ir atitikties vertinimo bendruomenė, nes juo užtikrinama gaminių atitiktis taikomiems reikalavimams, šalinamos kliūtys, su kuriomis susiduria atitikties vertinimo įstaigos, ir padedama klestėti verslui Europoje. Reglamentu sukurta patikima ir stabili akreditavimo sistema visose valstybėse narėse, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) šalyse ir Turkijoje. Vis dėlto nelengva išlaikyti jos tvirtumą, t. y. užtikrinti, kad visa akreditavimo sistema atitiktų naujausius technikos laimėjimus ir būtų vienodai griežtai taikoma. Šioje ataskaitoje taip pat patvirtinama, kad įmonės taip pat yra geriau informuotos apie gaminių CE ženklo svarbą bendrojoje rinkoje.
Ši ataskaita parengta bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis Gaminių vidaus rinkos ekspertų grupės akreditavimo pogrupyje.
2.
Akreditavimas
2.1.
Politikos aspektai
Bendroji pramonės gaminių rinka yra viena iš tikrų Europos sėkmės istorijų ir didžiausias jos turtas didėjančios globalizacijos laikais. Ji yra varomoji stipresnės ir sąžiningesnės ES ekonomikos kūrimo jėga. Priėmus bendras Europos taisykles, pašalintos kliūtys daugiau kaip 80 proc. pramonės gaminių ir sukurta vientisa rinka daugiau kaip 500 mln. vartotojų. Tai paskatino konkurencingumą ir inovacijas, o kartu Europos vartotojams pasiūlytas dar platesnis saugių, aukštus viešojo intereso, pvz., saugos, aplinkos ir sveikatos, standartus atitinkančių gaminių pasirinkimas.
Atsižvelgiant į J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos nustatytą prioritetą, susijusį su stipresne ir teisingesne vidaus rinka, ir, kaip pasiūlyta Komisijos Bendrosios rinkos strategijoje, svarbu didinti gaminių atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams. Norint sustiprinti bendrąją rinką, taip pat reikia stiprinti atitikties vertinimo sistemą.
Jei sektorių teisės aktuose reikalaujama trečiosios šalies vertinimo, atitikties vertinimo įstaigos (laboratorijos, sertifikavimo įstaigos, tikrinimo įstaigos, aplinkosauginio veiksmingumo tikrinimo įstaigos ir pan.) dalyvauja vertinant gaminių, pvz., mašinų, slėginių indų, medicinos priemonių, liftų, matuoklių, atitiktį susijusiems teisės aktų reikalavimams. Atitikties vertinimo įstaigų paslaugomis įmonės naudojasi ir savanoriškai, kad įrodytų atitiktį standartams arba reglamentui, net jei to nereikalaujama teisės aktuose. Akredituojant įsitikinama tuo, kad šios įstaigos turi techninių pajėgumų, būtinų jų užduotims tinkamai vykdyti, ir tai patvirtinama.
2.2.
Akreditavimo poveikis ir akreditavimo sistemos veikimas
Akreditavimas – tai nacionalinės akreditacijos įstaigos patvirtinimas, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka darniuosiuose standartuose nustatytus reikalavimus ir, kai tinka, bet kokius papildomus reikalavimus, įskaitant tuos, kurie nustatyti atitinkamose sektorių sistemose.
Reglamentas atlieka labai svarbų vaidmenį lengvinant laisvą prekių judėjimą vidaus rinkoje ir tarptautinę prekybą. Pagal jo nuostatas valstybės narės paskiria vieną nacionalinę akreditacijos įstaigą, akredituojančią atitikties vertinimo įstaigas. Remiantis visoje ES taikomais darniaisiais standartais, siekiama užtikrinti reikiamą skaidrumą ir pasitikėjimą atitikties vertinimo įstaigomis, taip pat užtikrinti, kad Europos akreditavimo sistema derėtų su tarptautine akreditavimo sistema.
Gamintojai išlieka atsakingi už savo gaminių atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams, o dideliais atitikties vertinimo įstaigų techniniais pajėgumais užtikrinamas patikrų tikslumas ir patikimumas. Taip bendrojoje rinkoje padedama apsaugoti visuomenės interesus, pvz., sveikatą ir saugą.
Reglamente nustatytas vienodai griežtas požiūris į akreditavimą visose valstybėse narėse, kad galiausiai visoje Europoje vieno akreditacijos pažymėjimo pakaktų atitikties vertinimo įstaigos techniniams pajėgumams įrodyti. Todėl akreditavimas Europos Sąjungoje naudingas tuo, kad, jei atitikties vertinimo įstaiga buvo sėkmingai akredituota pagal Reglamentą, valstybių narių valdžios institucijos privalo pripažinti jos akreditacijos pažymėjimą. Todėl nereikia bereikalingo papildomo atskiro akreditavimo kiekvienoje valstybėje narėje ir to, kad gaminius tikrintų skirtingos atitikties vertinimo įstaigos. Taip sukuriama įmonių plėtrai Europos rinkoje palanki aplinka.
Iki 2016 m. pabaigos (reguliuojamose ir nereguliuojamose srityse) suteikta daugiau kaip 34 450 įvairios veiklos akreditacijų; jų pasiskirstymas nurodytas toliau pateiktoje lentelėje.
|
Akreditacijos tipas
|
Akreditacijų skaičius 2016 m.
|
|
Kalibravimas
|
3 245
|
|
Bandymai
|
18 625
|
|
Sveikatos patikrinimai
|
3 407
|
|
Produktų sertifikavimas
|
1 752
|
|
Vadybos sistemų sertifikavimas
|
1 355
|
|
Asmenų sertifikavimas
|
480
|
|
Patikrinimai
|
5 158
|
|
Kvalifikacijos tikrinimo paslaugų teikėjai (KTPT)
|
176
|
|
Etaloninės medžiagos gamintojai (EMG)
|
44
|
|
Patikrinimai pagal standartą 14065 (šiltnamio efektą sukeliančios dujos)
|
133
|
|
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (angl. EMAS)
|
79
|
|
Iš viso
|
34 454
|
Struktūros keitimo ir pritaikymo prie Reglamento procesas jau baigtas. Visos valstybės narės, ELPA šalys ir Turkija yra įsteigusios nacionalines akreditacijos įstaigas.
2.3.
Europos akreditavimo infrastruktūra
Kaip nustatyta Reglamente, Komisija pripažino, kad Europos akreditacijos organizacija (toliau – EA) yra Europos akreditavimo infrastruktūra. 2009 m. ji sudarė susitarimą, kuriame išsamiai nurodytos EA užduotys ir bendradarbiavimo principai.
Pagrindinė EA funkcija – nustatyti nacionalinių akreditacijos įstaigų kompetenciją, atliekant tarpusavio vertinimą. Po sėkmingo tarpusavio vertinimo nacionalinės akreditacijos įstaigos tampa EA daugiašalį susitarimą (DS) dėl abipusio akreditacijos pažymėjimų pripažinimo pasirašiusiomis šalimis. Sėkmingas tarpusavio vertinimas yra išankstinė abipusio akreditacijos pažymėjimų pripažinimo sąlyga. Įsitikinta tuo, kad tarpusavio vertinimo sistema yra tvirta, nes ja užtikrinama, kad nacionalinės akreditacijos įstaigos turėtų aukšto lygio kompetenciją.
Be to, EA dirbo kartu su suinteresuotaisiais subjektais savo Patariamojoje taryboje ir dalyvavo tarptautinių akreditacijos organizacijų ILAC ir IAF veikloje.
Apskritai bendradarbiavimas su EA buvo labai rezultatyvus. Atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo svarba pastaraisiais metais labai padidėjo. Atsižvelgiant į EA ir jos narių darbą pripažinta, kad akreditavimas – bent tokia kontrolė, kokia vykdoma Europos atitikties vertinimo sistemoje – yra labai svarbus, kad galėtų tinkamai veikti skaidri bei į kokybę orientuota rinka ir būtų galima išsaugoti aukštą viešųjų, pvz., su sveikata, sauga ir aplinka susijusių, interesų apsaugos lygį.
2.4.
Europos akreditavimui teikiamas Komisijos finansavimas
2014 m. birželio mėn. Komisija ir EA pasirašė antrąjį partnerystės pagrindų susitarimą ketverių metų laikotarpiui (iki 2018 m. birželio mėn.). Pagal šį partnerystės pagrindų susitarimą leidžiama teikti finansinę paramą Europos akreditacijos organizacijai, kad ji galėtų vykdyti Reglamente nustatytas užduotis ir įgyvendinti gairėse nustatytus tikslus. Finansavimo iš ES reikalavimus, be kita ko, atitinka ši EA veikla:
·su tarpusavio vertinimo sistema susijusio techninio darbo vykdymas;
·informacijos teikimas suinteresuotosioms šalims ir dalyvavimas akreditavimo srities tarptautinių organizacijų veikloje;
·su akreditavimu susijusioms gairėms skirtos informacijos rengimas ir naujinimas;
·paramos teikimas trečiosioms šalims.
Partnerystės pagrindų susitarime nurodyta, kad EA ir jos sekretoriatas gali gauti metinę veiklos dotaciją esamam darbui vykdyti. Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, buvo išmokėtos keturios metinės veiklos dotacijos; jų vertė siekė 600 000 EUR ir sudarė apie 40 proc. viso EA biudžeto.
Šios dotacijos dalimi remtas darbas, susijęs su tarpusavio vertinimo sistemos taikymu ir valdymu; 2013–2017 m. šį darbą sudarė:
|
Metai
|
Atliktų vertinimų skaičius
|
Vieno žmogaus vertinimo darbo dienų skaičius iš viso
|
|
2013
|
11
|
673
|
|
2014
|
13
|
807
|
|
2015
|
10
|
583
|
|
2016
|
19
|
1 138
|
2016 m. vertintojų skaičius pagal veiklos sritį pasiskirstė taip:
2016 m. tarpusavio vertinimo grupės pranešė iš viso apie 135 nustatytus faktus, dėl kurių nacionalinės akreditacijos įstaigos turėjo imtis taisomųjų veiksmų. EA stebi, kaip įgyvendinami taisomieji veiksmai. 2014 m. liepos mėn. buvo sustabdyta vienos akreditacijos įstaigos veikla. Sėkmingai įgyvendinus EA reikalautus taisomuosius veiksmus, 2014 m. pabaigoje, atsižvelgiant į EA atlikto neeilinio vertinimo rezultatus, šis sustabdymas buvo panaikintas.
Su tarpusavio vertinimu susijusią EA veiklą taip pat sudarė nuolatinis tarpusavio vertinimo sistemos tobulinimas ir dėl naujos atitikties vertinimo veiklos pradėti tarpusavio vertinimai.
Dotacija taip pat remtas EA darbas, susijęs su i) akreditavimo kriterijų derinimu, ii) akreditavimo Europos Sąjungoje plėtojimu, konsolidavimu bei įgyvendinimu ir iii) bendradarbiavimu su ne ES akreditacijos organizacijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais suinteresuotaisiais subjektais.
Be metinės veiklos dotacijos, partnerystės pagrindų susitarime su EA taip pat nurodyta galimybė gauti konkretiems projektams skirtas dotacijas veiksmams. Šiuo atžvilgiu EA dalyvavo šiuose projektuose:
·2013 m. EA pasirašė konkretų susitarimą su Klimato politikos generaliniu direktoratu (CLIMA) dėl dotacijos veiksmams, susijusiems su akreditavimo įgyvendinimu taikant Reglamentą (ES) Nr. 600/2012. Su šiuo konkrečiu susitarimu susijęs darbas sėkmingai baigtas 2015 m. vasario mėn.;
·2012 m. EA su EuropeAid pasirašė paslaugų sutartį dėl ES ir Rusijos Federacijos akreditavimo sistemų derinimo. Darbas sėkmingai baigtas 2015 m. gruodžio mėn.;
·2014 m. EA pasirašė paslaugų sutartį su Jungtiniu tyrimų centru dėl paramos paslaugų, susijusių su krūties vėžio pacientams teikiamų paslaugų Europos savanoriškos kokybės užtikrinimo sistemos projekto akreditavimo aspektais, grindžiamais akreditavimo ir kokybės gairėmis (angl. Support services regarding the accreditation aspects of the project on a European voluntary Quality Assurance scheme for Breast Cancer Services underpinned by Accreditation and high-quality Guidelines). Rašant šią ataskaitą, projektas tebevykdytas.
Šiuo metu Komisija ir EA aptaria trečiąjį partnerystės pagrindų susitarimą.
2.5.
Akreditavimu grindžiamas pranešimas
Pranešimu valstybė narė Komisiją ir kitas valstybes nares informuoja apie tai, kad ji pagal ES derinamąjį aktą paskyrė atitikties vertinimo įstaigą ir kad ši įstaiga atitinka atitinkamus šiame akte nustatytus reikalavimus. Valstybės narės prisiima galutinę atsakomybę kitoms valstybėms narėms ir ES institucijoms už savo notifikuotąsias įstaigas.
Nors akreditavimui, kaip atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos patikros priemonei, teikiama pirmenybė, atitikties vertinimo įstaigų kompetenciją leidžiama įvertinti ir kitaip. Šiais atvejais Komisijai ir kitoms valstybėms narėms būtina pateikti įrodymus, kad įvertinta įstaiga atitinka taikomus teisės aktų reikalavimus. Be to, reguliari notifikuotosios įstaigos priežiūra turi būti atliekama panašiai kaip ir pagal akreditacijos organizacijoms įprastą praktiką.
Santykinė pranešimų apie akredituotas atitikties vertinimo įstaigas dalis nuo 2009 m. pabaigos iki 2017 m. lapkričio mėn. padidėjo 34 procentiniais punktais. 2009 m. pabaigoje, prieš įsigaliojant Reglamentui, 1 089 pranešimai iš 2 249 buvo susiję su akredituotomis, o 1 118 – su neakredituotomis atitikties vertinimo įstaigomis, t. y. 48,4 proc. visų pranešimų visuose sektoriuose buvo susiję su akredituotomis įstaigomis. Iki 2017 m. lapkričio mėn. buvo pateikti 2 708 pranešimai; 472 iš jų buvo susiję su neakredituotomis atitikties vertinimo įstaigomis, o 2 236 – su akredituotomis įstaigomis, t. y. 82,6 proc. visų pranešimų buvo susiję su akredituotomis įstaigomis.
Be to, EA parengė dokumentų rinkinį „Akreditavimas pranešimo tikslais“ (angl. Accreditation for Notification, AfN). Siekiant užtikrinti darnesnį notifikuotųjų įstaigų vertinimą visoje Europoje, į jį įtraukti rekomendaciniai dokumentai ir geroji patirtis. Šis projektas buvo sėkmingai baigtas 2016 m., o dabar EA ir jos nariai įgyvendina rezultatus.
Iš toliau pateiktos lentelės matyti pranešimų pasiskirstymas pagal valstybes nares ir teisės aktus.
2.6.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Susitarimas su Kanada
2017 m. rugsėjo 21 d. laikinai įsigaliojus ES ir Kanados išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui, IEPS protokolu dėl abipusio atitikties vertinimo rezultatų pripažinimo pakeistas ankstesnis 1998 m. Abipusio pripažinimo susitarimas su Kanada. Šiuo protokolu išplečiama jo taikymo sritis ir labai supaprastinamos atitikties vertinimo įstaigų, kurioms pavedama vykdyti užduotis, kad būtų įvykdyti teisės aktuose nustatyti ir (arba) teisiniai ES ir Kanados reikalavimai, paskyrimo procedūros.
IEPS protokole nustatyta, kad paskirta ES atitikties vertinimo įstaiga, remdamasi Kanados taisyklėmis, gali atlikti gaminių bandymus eksporto į Kanadą reikmėms, ir atvirkščiai. Tai itin naudinga mažesnėms įmonėms, nes joms nereikia dukart mokėti už tą patį bandymą, o gaminiai gali greičiau patekti į rinką, nes jie nebandomi ir nesertifikuojami paskirties šalyje.
Protokole remiamasi akreditavimu, todėl šis tampa dar svarbesniu tarptautinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ramsčiu.
Tikimasi, kad ES ir Kanados akreditacijos įstaigos galiausiai bus pripažintos kaip gebančios akredituoti, laikydamosi atitinkamų Kanados ir ES teisės aktuose nustatytų ir (arba) teisinių reikalavimų. Šiuo tikslu EA ir Kanados akreditacijos įstaiga Kanados standartų taryba (angl. Standards Council of Canada, toliau – SCC) 2016 m. birželio 10 d. sudarė bendradarbiavimo susitarimą. Vienas iš jo tikslų – keistis informacija ir ekspertais atliekant vertinimus vietoje, siekiant didinti abipusį pasitikėjimą atitinkamais ES ir Kanados akreditavimo procesais.
Be to, sudarius IEPS protokolą, siekiant užtikrinti atitikties vertinimo įstaigų vertinimo pagal Europos ir Kanados gaminių teisės aktus nuoseklumą, EA ir SCC užmezgė glaudų bendradarbiavimą.
Į IEPS protokolo taikymo sritį patenka šie sektoriai:
·elektros ir elektroninė įranga, įskaitant elektros įrenginius ir prietaisus bei susijusius komponentus;
·radijo ir telekomunikacijų galiniai įrenginiai;
·žaislai;
·statybos produktai;
·mašinos, įskaitant dalis, komponentus, įskaitant saugos komponentus, pakeičiamuosius įrenginius ir mašinų mazgus;
·matuokliai;
·karšto vandens katilai, įskaitant susijusią įrangą;
·įranga, mašinos, aparatai, prietaisai, valdymo komponentai, apsaugos sistemos, saugos įtaisai, valdymo įtaisai ir reguliavimo įtaisai ir susiję instrumentai bei prevencinės ir aptikimo sistemos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje (ATEX įranga);
·lauko sąlygomis naudojama įranga, į aplinką skleidžianti triukšmą;
·pramoginiai laivai ir jų komponentai.
2.7.
Komisijos priemonės, kuriomis užtikrinamas reglamento akreditavimo nuostatų vykdymas
Reglamente nustatyta, kad valstybės narės turi paskirti vieną nacionalinę akreditacijos įstaigą. Vis dėlto keli privatūs subjektai taip pat tvirtina vykdantys akreditavimą. Todėl Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir paprašė, kad dvi valstybės narės imtųsi priemonių užkirsti kelią akreditacijos įstaigomis pasivadinusių ne nacionalinių įstaigų, kurios nėra oficialiai paskirtos nacionalinės akreditacijos įstaigos, veiklai jų teritorijoje, kad jos nevykdytų Reglamentui prieštaraujančių užduočių, ir pataisytų jų veiklos aprašą. Šie atvejai dar nagrinėjami.
Be to, kadangi pagal Reglamentą veiklos vykdytojams leidžiama apskųsti nacionalinių akreditacijos įstaigų sprendimus arba pateikti dėl jų prieštaravimą ir kiekviena valstybė narė įpareigojama pripažinti kitų valstybių narių nacionalinių akreditavimo įstaigų išduotų akreditacijos pažymėjimų lygiavertiškumą, Komisija 2015 m. užginčijo atitinkamas vienos valstybės narės priimto naujo akreditavimo įstatymo dalis. Komisijai ėmusis veiksmų, ši valstybė narė visiškai atsižvelgė į Komisijos susirūpinimą ir iš dalies pakeitė įstatymą dėl akreditavimo taip, kad jis atitiktų Reglamentą.
2.8.
Su akreditavimu konkrečiuose sektoriuose susiję teisiniai pokyčiai
2.8.1. Duomenų apsauga
Naujojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 43 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos pasiūlyti sertifikavimo įstaigoms abu galimus akreditavimo metodus, t. y. pagal duomenų apsaugos teisės aktus įsteigtos nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir (arba) nacionalinės akreditacijos įstaigos vykdomą akreditavimą. Šie akreditavimo metodai susiję su sertifikavimo mechanizmais, patenkančiais į BDAR 42 straipsnio taikymo sritį.
Suteikdama konkrečius įgaliojimus nepriklausomoms priežiūros institucijoms, ES pripažįsta asmens duomenų apsaugos, kaip pagrindinės Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės, ypatumus, taigi ir būtinybę sertifikavimo įstaigų sprendimams taikyti specialią patikrą ir stebėseną.
Komisija skatina EA ir BDAR priežiūros institucijas dalytis patirtimi. Šiuo atžvilgiu EA infrastruktūra ir praktinės žinios pravers užtikrinant visų akreditavimo pagal BDAR kanalų nuoseklumą.
2.8.2. Maistas ir pašarai
Naujajame Maisto ir pašarų reglamente nustatytas akreditavimas ir nurodyta, kad „akreditaciją turėtų suteikti nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008“. Šiuo atžvilgiu Komisija stebės, kaip EA akreditavimo infrastruktūra bus diegiama maisto ir pašarų sektoriuje.
2.8.3. Kibernetinis saugumas
Pasiūlyme dėl reglamento dėl kibernetinio saugumo nustatytas akreditavimas ir nurodyta, kad „atitikties vertinimo įstaigas akredituoja pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 paskirta nacionalinė akreditacijos įstaiga tik jei jos atitinka šio reglamento priede išdėstytus reikalavimus“. Be to, pasiūlyme nustatyta, kad „tinkamai pagrįstais atvejais“ Europos kibernetinio saugumo sertifikatą gali išduoti tik viešoji (atitikties vertinimo) įstaiga; pastaroji gali būti, be kita ko, nacionalinė sertifikavimo priežiūros institucija.
Nacionalinė sertifikavimo priežiūros institucija taip pat privalo prižiūrėti kitų atitikties vertinimo įstaigų išduotų sertifikatų atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebės, kaip įgyvendinamas Kibernetinio saugumo reglamentas (kai jis bus priimtas), ir užtikrins, kad sertifikatų atitiktis būtų prižiūrima nešališkai ir skaidriai.
2.9.
Uždaviniai
Reglamentu nustatyta tvirta teisinė akreditavimo sistema. Dabar svarbiausia išlaikyti visos akreditavimo sistemos atitiktį naujausiems technikos laimėjimams ir užtikrinti, kad ji būtų vienodai griežtai taikoma.
Be to, plačiau vykdant akreditavimą, kai kurios nacionalinės akreditacijos įstaigos ateityje gali gauti daugiau akreditavimo prašymų, o tai gali turėti įtakos jų finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams.
Dar vienas uždavinys – sukurti vienodesnes sąlygas, kai akreditavimu naudojamasi pranešimo tikslais. Daug darbo jau atliko EA parengdama dokumentų rinkinį „Akreditavimas pranešimo tikslais“. Reikėtų stebėti, ar šis projektas įgyvendinamas tinkamai. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka valstybėms narėms, kaip pranešančiosioms institucijoms.
Akreditavimas vis dažniau vykdomas naujose politikos srityse. Platesnis akreditavimo taikymas ir bendrasis pasitikėjimas akreditavimu – svarbi EA ir nacionalinių akreditacijos įstaigų atsakomybės sritis. Todėl labai svarbu, kad EA toliau gautų ES paramą, kuria padedama vykdyti jai pavestas užduotis. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą akreditavimo sistemos įgyvendinimą, ypač naujose politikos srityse, svarbu išlaikyti didelį suinteresuotųjų subjektų informuotumo ir supratimo mastą apie šią sistemą. Komisija toliau skatins vykdyti akreditavimą pagal Reglamentą Nr. 765/2008 visuose naujuose pasiūlymuose, kuriuose reikalaujama vertinti atitiktį.
3.
CE ženklas
Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatyti bendrieji CE ženklo reikalavimai ir principai. Daugumoje nuo 2010 m. priimtų naujų ES teisės aktų dėl ne maisto produktų konkrečiai reikalaujama, kad produktai būtų žymimi CE ženklu ir kad CE ženklui būtų taikomi Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatyti bendrieji principai.
2014 m. Komisija nagrinėjo, ar dabartinė CE ženklo sistema yra pakankama. Iš šio vertinimo rezultatų matyti, kad CE ženklas apskritai vertinamas teigiamai – jis laikomas tinkamu ir veiksmingu. Atlikus vertinimą taip pat paaiškėjo, kad CE ženklo iš esmės keisti nereikia, nors ir reikia užtikrinti didesnį nuoseklumą, vengti skirtingų reikalavimų įvairiuose teisės aktuose ir spręsti iš kelių dalių sudarytų gaminių klausimą.
CE ženklui skirtoje Komisijos svetainėje vienoje vietoje pateikiama reguliariai naujinama informacija apie CE ženklą visomis ES ir ELPA šalių kalbomis. Iš apsilankymų CE ženklo svetainės puslapiuose skaičiaus matyti šios suinteresuotiesiems subjektams teikiamos informacijos svarba.
Be to, per pastaruosius ketverius metus labai sumažėjo Europos Komisijai raštu teikiamų klausimų apie CE ženklą (mažiau nei 100 klausimų per metus, palyginti su beveik 400 klausimų prieš ketverius metus).
Specialioje svetainėje teikiant išsamią informaciją, pagerintos suinteresuotųjų subjektų žinios apie CE ženklą ir padidintas jų informuotumas apie jų teises ir pareigas, kylančias iš ES suderintų teisės aktų. Be to, dabar teikiami sudėtingesni, išsamesni ir tikslesni klausimai – iš to matyti geras CE ženklo reikalavimų išmanymas.