EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 18

COM(2017) 778 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl to, kaip veikia 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, nustatyta tvarka

{SWD(2017) 461 final}

1. ĮVADAS

a.    Visi turėtų mokėti savo mokesčių dalį. Jei mokesčiai nesumokami, mokesčių administratoriai, kad surinktų mokesčius, imasi išieškojimo veiksmų. Tačiau mokesčių administratorių kompetencija apsiriboja savo šalies teritorija. Jie negali imtis išieškojimo veiksmų kitose šalyse, nors mokesčių skolininkai gali būti persikėlę į kitas šalis arba jose turėti turto. Todėl ES priėmė teisės aktus, kuriais ES valstybėms narėms suteikiama galimybė viena kitai teikti savitarpio pagalbą išieškant joms priklausančius mokesčius ir vykdant ES reikalavimus, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje.

Toliau pateiktas pavyzdys iliustruoja, kaip teikiama ši pagalba vykdant reikalavimus: asmuo nesumoka mokesčių skolų A valstybėje narėje. Jis persikelia į B valstybę narę ir turi turto C valstybėje narėje. Tuo atveju A valstybės narės mokesčių administratorius gali paprašyti B ir C valstybių narių mokesčių administratorių padėti išieškoti A valstybėje narėje mokėtinus mokesčius.

Teikiant tokią savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus, prisidedama prie teisingumo ir nediskriminavimo mokesčių srityje užtikrinimo – ji padeda užtikrinti, kad visi mokėtų jiems nustatytus mokesčius, ir išvengti mokestinio sukčiavimo ir biudžeto nuostolių valstybėse narėse ir ES.

b.    2010 m. kovo 16 d. Taryba priėmė Direktyvą 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis 1 . Joje numatytos įvairios pagalbos vykdant reikalavimus formos:

–    keitimasis informacija, kuri, kaip galima numatyti, būtų svarbi vykdant mokestinius reikalavimus (keitimasis informacija pagal prašymą; be išankstinio prašymo keitimasis informacija apie mokesčių grąžinimo atvejus; buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus kitose valstybėse narėse);

–    pagalba pranešant apie dokumentus, susijusius su mokestiniais reikalavimais arba mokesčių išieškojimu;

–    prašymai vykdyti mokestinius reikalavimus;

–    prašymai imtis prevencinių priemonių, kad būtų užtikrintas išieškojimas, kai reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama jį vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, užginčijamas arba kai dėl reikalavimo dar nėra išduotas dokumentas, kuriuo leidžiama jį vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje.

   Šia direktyva susisteminama pagalba vykdant reikalavimus, susijusius su visais mokesčiais, kuriuos taiko valstybės narės arba jų teritoriniai ar administraciniai padaliniai arba kurie taikomi valstybių narių arba jų teritorinių ar administracinių padalinių ar Sąjungos vardu.

c.    Direktyvą valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2011 m. gruodžio 31 d., o šios naujos nuostatos turėjo būti pradėtos taikyti nuo 2012 m. sausio 1 d. (direktyvos 28 straipsnis).

d.    Direktyvos 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija kartą per penkerius metus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip veikia ta direktyva nustatyta tvarka. Ši ataskaita yra pirmoji ataskaita, teikiama pagal šią naująją direktyvą 2 .

e.    Prie šios ataskaitos pridedama suvestinė ataskaita, kurioje aprašomos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kurias Komisija surengė rengdama šią ataskaitą. Konsultacijos su valstybių narių mokesčių administratoriais surengtos vykdant veiklą Išieškojimo ekspertų grupėje, atsakingoje už ES pagalbos vykdant reikalavimus sistemos įgyvendinimo stebėseną, ir pateikus klausimyną mokesčių administratoriams, sprendžiantiems pagalbos vykdant reikalavimus klausimus. Be to, Komisija surengė viešas konsultacijas šiuo klausimu. Šių konsultacijų ataskaitos skelbiamos Komisijos svetainėje.

Išsamesnis šios direktyvos taikymo vertinimas pateiktas prie šios ataskaitos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

2. BENDROJI SAVITARPIO PAGALBOS 2011 3 –2015 M. APŽVALGA

a.    2011–2016 m. laikotarpiu naudojimasis visų įprastų rūšių pagalba vykdant reikalavimus (prašymais pateikti informaciją, prašymais pranešti, prašymais imtis prevencinių ir (arba) reikalavimų vykdymo priemonių) toliau didėjo.

1 lentelė. Bendras 2011–2016 m. visų valstybių narių gautų prašymų skaičius

Visose ES valstybėse narėse taip pat didėja bendras per metus perduodamų pranešimų (naujų prašymų ir pranešimų dėl tolesnių priemonių, susijusių su esamais prašymais) skaičius.

2 lentelė. Bendras metinis pranešimų, susijusių su pagalbos vykdant reikalavimus prašymais, skaičius 2012–2016 m.

b.    Tačiau valstybės narės dar nesinaudoja galimybe vienos valstybės narės mokesčių išieškojimo pareigūnams nuvykti į kitą valstybę narę ir joje būti administracinių tyrimų metu – ar netgi juose dalyvauti apklausiant asmenis ir nagrinėjant įrašus, – ir padėti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams vykstant teismo procesams toje valstybėje narėje 6 . Šiuo požiūriu rezultatai atitinka patirtį, susijusią su nepakankamu kitų ES teisės aktų atitinkamų nuostatų, susijusių su mokesčių administratorių administraciniu bendradarbiavimu, taikymu 7 .

c.    Daugumos valstybių narių nuomone, bendradarbiaujant pagal dabar galiojančią direktyvą pagerėjo mokesčių surinkimas ir išieškojimas pagal jų su mokesčiais susijusius reikalavimus. Turima statistinė informacija patvirtina, kad pagal ES teisės aktus išieškotos sumos iš pradžių – 2012 m. – sumažėjo, o paskui vėl padidėjo. 2012 m. sumažėjimą bent iš dalies galima paaiškinti pavėluotu Direktyvos 2010/24/ES įgyvendinimu daugelyje valstybių narių ir darbo krūviu, susidariusiu dėl to, kad kompetentingoms institucijoms reikėjo susipažinti su nauju teisės aktu, naujomis procedūromis, naujomis prašymo formomis ir suvienodintais dokumentais. 2013–2014 m. išieškotos sumos atitinka 2009–2010 m. išieškotas sumas. 2015 m. rezultatai dar pagerėjo (ir buvo geresni už anksčiau buvusį geriausią rezultatą, pasiektą 2011 m.).

3 lentelė. Išieškotų sumų suvestinė (2011–2016 m.)

d.    Žinoma, pagalbos prašymų ir išieškotų sumų padidėjimas pats savaime nėra objektyvus ES pagalbos vykdant reikalavimus sistemos veikimo rodiklis.

Iš konsultacijų su valstybių narių mokesčių administratoriais matyti, kad pagalba vykdant reikalavimus tinkamai veikia nesudėtingomis aplinkybėmis (pvz., susijusiomis su pasienio darbuotojais), kai pagalba vykdant reikalavimus padeda išspręsti problemas, susijusias su tuo, kad mokesčių administratoriams trūksta tarpvalstybinės kompetencijos. Tačiau kitomis aplinkybėmis – pirmiausia, kai mokėtinos sumos nesurenkamos dėl skolininko nesąžiningų ketinimų, – pagalbą vykdant reikalavimus suteikti yra sunkiau, tokiu atveju taip pat sunkiau atlikti išieškojimą pačioje prašančiojoje valstybėje narėje.

Šią valstybių narių nuomonę patvirtina statistiniai duomenys. Nors remiantis šiais statistiniais duomenimis galima nustatyti tik apytikslę išieškojimo normą 8 , iš jų aiškiai matyti, kad faktiškai išieškotos sumos yra gerokai mažesnės už sumas, dėl kurių kreiptasi pagalbos vykdant reikalavimus 9 .

3.    DIREKTYVOS 2010/24/ES POVEIKIS SAVITARPIO PAGALBOS VEIKIMUI. TEIGIAMAS ĮVERTINIMAS

a.    Viešų konsultacijų respondentai pabrėžė tinkamai veikiančios pagalbos vykdant reikalavimus svarbą. Jų nuomone, tai, kad yra nustatytos ir taikomos aiškios ir veiksmingos pagalbos procedūros, yra naudinga visoms šių procedūrų šalims.

b.    Dėl finansinės ir administracinės naštos pažymėtina, kad dėl direktyvos esmės – nustatyti pagrindą ir technines priemones, kurios, nenustatant nacionalinių išieškojimo taisyklių, valstybėms narėms suteiktų galimybę padėti viena kitai užtikrinti reikalavimų vykdymą, sunku kiekybiškai įvertinti su pagalba vykdant reikalavimus susijusią naštą. Didžiąją šios naštos dalį sudaro išlaidos ir darbo krūvis, susijęs su nacionaliniais išieškojimo procesais. Be to, kiekvienas išieškojimo atvejis yra skirtingas ir priklauso nuo konkrečių reikalavimo aplinkybių. Todėl, atlikus vertinimą, atsižvelgiant į direktyvos taikymo apribojimus ir asmeninę išieškojimo pareigūnų patirtį, surinkta tik (tam tikrų) įrodymų, susijusių su išlaidomis ir našta. Ši informacija tinkamai išanalizuota pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Tačiau neįmanoma atlikti jokios ekstrapoliacijos, kuri suteiktų galimybę ES lygmeniu nurodyti reguliavimo išlaidas, susijusias su šia direktyva.

Šiuo požiūriu taip pat reikėtų pažymėti, kad neturima patikimos kiekybinės informacijos apie administracinę naštą. Komisijos tarnybos neturi galimybės susipažinti su atskiromis bylomis (pagal direktyvos 23 straipsnį), o nacionaliniai mokesčių administratoriai nenoriai teikia išsamesnę kiekybinę statistinę informaciją, nei nustatyta direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje.

c.    Vienas pagrindinių Tarybos direktyvos 2010/24/ES tikslų buvo „padidinti pagalbos veiksmingumą ir efektyvumą bei sudaryti palankesnes sąlygas praktiniam jos teikimui“ 10 . Valstybės narės beveik vieningai patvirtina, kad šis tikslas yra pasiektas. Visos valstybės narės, išskyrus vieną, patvirtino, kad Direktyva 2010/24/ES joms padėjo teikti ir gauti savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus, palyginti su padėtimi, buvusia galiojant ankstesnei teisinei sistemai. Visi viešų konsultacijų respondentai taip pat sutarė, kad dabartinė ES sistema suteikė palankesnes galimybes valstybėms narėms padėti viena kitai išieškoti mokesčius.

d.    Be to, daugelio konsultacijų su valstybėmis narėmis ir viešų konsultacijų respondentų nuomone, dėl to, kad yra nustatytos ES pagalbos vykdant reikalavimus taisyklės, geriau vykdomos mokestinės prievolės, tačiau tiksliai įvertinti šį poveikį nėra įmanoma.

e.    Naudojant elektronines prašymo formas ir suvienodintus dokumentus (suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, ir suvienodintą pranešimo formą), padidėjo pagalbos vykdant reikalavimus veiksmingumas ir efektyvumas.

Automatiškai išverčiamos elektroninės prašymo formos tapo bendruoju mokesčių administratorių tarpusavio komunikacijos standartu. Kai kurie mokesčių administratoriai pateikė pastabų, pvz., dėl išieškojimo prašymo formos ilgio, tačiau šios formos buvo parengtos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir būtent jos pageidavo įtraukti kuo daugiau galimų variantų ir situacijų.

Beveik visos valstybės narės patvirtina, kad naudojant suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, palengvinamas pagalbos prašymų rengimas. Taip pat lengviau tvarkyti iš kitų valstybių narių gautus pagalbos prašymus 11 . Pagrindiniai suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, privalumai yra tokie, kad nepatiriama vertimo išlaidų, išvengiama pripažinimo klausimų ir taikomas elektroninis perdavimas. Daugelis valstybių narių taip pat teigiamai vertina suvienodintos pranešimo formos, pridedamos prie dokumentų, dėl kurių prašoma pagalbos pranešant, naudojimą.

Nors, daugėjant prašymų, didėja darbo krūvis, taip pat laikytasi nuomonės, kad šis poveikis švelninamas naudojant suvienodintus dokumentus.

Viešų konsultacijų respondentai (atstovaujantys mokesčių mokėtojams arba skolininkams) taip pat pareiškė teigiamą nuomonę dėl šių suvienodintų dokumentų (suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, ir suvienodintos pranešimo formos) naudojimo 12 . Jų nuomone, šiuose dokumentuose pateikiama pakankamai išsami informacija apie reikalavimus ir atsakingas įstaigas.

f.    Išplėtus materialinę taikymo sritį, padidėjo susijusių mokesčių administratorių darbo krūvis. Nors bendros šių mokesčių ir muitų sumos tebėra mažos (palyginti su pagrindinių mokesčių kategorijų – PVM ir pajamų mokesčių sumomis), jos gali būti susijusios su gana dideliu prašymų skaičiumi. Nepaisant to, daugelis valstybių narių patvirtino, kad direktyvos taikymo srities išplėtimas yra naudingas, nes jis taip pat padeda užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą.

4. PAGRINDINĖS PROBLEMOS IR TOLESNIO TOBULINIMO GALIMYBĖS

4.1. Siekiant didesnio mokesčių administratorių solidarumo, reikia pakankamų išteklių

a.    Atsakydamos į vertinimo klausimyną, 18 valstybių narių nurodė, kad iš kitų valstybių narių gaunami gausūs prašymai vykdyti reikalavimus joms yra labai didelė našta, o 17 valstybių narių pareiškė susirūpinimą dėl nacionaliniu lygmeniu skiriamų išteklių trūkumo. Jos aiškina neturinčios tiek žmogiškųjų išteklių, kad galėtų laiku įvykdyti visus prašymus.

b.    Be to, 10 valstybių narių pareiškė susidariusios įspūdį, kad tarpvalstybinė pagalba vykdant reikalavimus nėra kai kurių mokesčių administratorių veiklos prioritetas.

Galima daryti prielaidą, kad savitarpio pagalbai vykdant reikalavimus bent iš dalies įtakos turi nepakankamos valstybių narių, į kurias kreipiamasi, pastangos suteikti pagalbą vykdant reikalavimus (o kartais ir jų vidaus mokesčių išieškojimo sistemos trūkumai; žr. 4.2 skirsnį).

4 lentelė. Vidutinių per metus išieškotų sumų procentinė dalis, palyginti su vidutinėmis metinėmis sumomis, dėl kurių buvo gauti pagalbos vykdant reikalavimus prašymai, 2013–2016 m., pagal valstybes nares, į kurias kreiptasi

c.    Savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus sėkmė labai priklauso nuo išteklių pakankamumo ir bendradarbiavimo pastangų. Valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių mokesčių surinkimui pačioje šalyje ir pagalbos vykdant reikalavimus prašymams, gaunamiems iš kitų valstybių narių.

   Kiekvienoje valstybėje tokia investicija yra viena iš būtinų sąlygų siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, netaikant diskriminacinių apsaugos priemonių. Be to, ji padeda užkirsti kelią sukčiavimui ir išvengti biudžeto nuostolių.

Galiausiai investavimą į savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus galima vertinti kaip svarbią mokesčių administratorių taikytinos atitikties užtikrinimo strategijos dalį, nes jis padeda užtikrinti, kad nesąžiningi mokesčių mokėtojai nesijaustų nebaudžiami.

Žinoma, prašančiosios valstybės narės taip pat privalo gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir didinti vidaus mokesčių surinkimo ir išieškojimo galimybes, tačiau prireikus prašančioji valstybė narė turėtų galėti tikėtis valstybių narių, į kurias kreipiamasi, solidarumo.

4.2. Vidaus mokesčių surinkimo ir išieškojimo gerinimas – viena iš būtinų sėkmingesnės pagalbos vykdant reikalavimus sąlygų

a.    Vykdydama pagalbos vykdant reikalavimus prašymą arba prašymą imtis prevencinių priemonių, institucija, į kurią kreipiamasi, naudojasi įgaliojimais ir taiko procedūras, nustatytus pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi tokiems pat arba panašiems reikalavimams (Direktyvos 2010/24/ES 13 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnis). Tai reiškia, kad savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus sėkmė labai priklauso nuo kiekvienos nacionalinės mokesčių išieškojimo sistemos veiksmingumo.

Kaip patvirtino keletas viešų konsultacijų ir konsultacijų su mokesčių administratoriais respondentų, valstybės narės turėtų dėti didesnes pastangas pagalbai vykdant reikalavimus kitoms valstybėms narėms teikti ir mažinti nepagrįstus apribojimus bei reikalavimus, kuriais ribojama jų galimybė vykdyti pagalbos vykdant reikalavimus prašymus.

Šiuo požiūriu išties matyti, kad nacionalinės mokesčių išieškojimo priemonės ne visada yra pakankamos arba veiksmingos. Atsakydami į klausimyną, keletas mokesčių administratorių nurodė, kad jų darbą apsunkina painios nacionalinės taisyklės arba sudėtingos vidaus procedūros ir reikalavimai, todėl labai apribojamos mokesčių administratorių galimybės imtis prevencinių arba išieškojimo priemonių.

Taip pat matyti, kad būtina pagerinti ir palengvinti keitimąsi informacija valstybėse narėse ir prieigą prie duomenų bazių, kuriose saugoma informacija, kurią galima panaudoti mokesčių išieškojimo tikslais.

Be to, nacionalinių mokesčių išieškojimo procedūrų taikymo taisyklė dažnai taikoma taip, kad valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, kartojami prieš faktinį išieškojimą atliekami veiksmai (pranešimas apie reikalavimą; naujas mokėjimo laikotarpis), kurie jau buvo atlikti valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, todėl išieškojimo procesas trunka ilgiau ir didėja tikimybė, kad sukčiaujantys mokesčių mokėtojai paslėps ir perkels savo turtą dar neprasidėjus išieškojimui.

Todėl, norint užtikrinti patikimą mokesčių išieškojimo valdymą, valstybėms narėms būtina palengvinti pagalbos prašymų vykdymą savo teritorijoje, priimant ir tobulinant savo vidaus teisės aktus ir gerinant mokesčių išieškojimo praktiką. Kaip nurodė viešų konsultacijų respondentai, valstybės narės kartu turėtų atsižvelgti į poreikį gerbti mokesčių skolininkų teises.

b.    Pirmiau pateikta išvada atitinka išvadas, kurias Komisija pateikė 2016 m. balandžio 7 d. Komunikate dėl PVM veiksmų plano, kuriame Komisija pareiškė nuomonę, kad mokesčių administratoriai turi tapti veiksmingesni 13 .

Siekiant padėti įgyvendinti mokesčių išieškojimo iniciatyvas ir reformas valstybėse narėse, turi būti surengtos strateginės diskusijos su valstybių narių mokesčių išieškojimo institucijų vadovais.

Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienoje valstybėje narėje esama tam tikrų mokesčių administratorių veiklos organizavimo ir mokesčių išieškojimo procesų ypatumų. Dėl to nebūtinai visos valstybės narės susiduria su tokioms pat išieškojimo procesų ir organizavimo problemomis, taigi vienos valstybės narės geriausios patirties pavyzdžiai ne visada gali būti tiesiogiai pritaikomi bet kurioje kitoje valstybėje narėje.

Vienas iš Komisijos prioritetų bus paraginti valstybes nares, kuriose pagalba vykdant reikalavimus naudojamasi mažiausiai (t. y. kuriose išieškojimo norma yra mažesnė kaip 2 proc. arba artima šiam dydžiui – Kiprą, Rumuniją, Maltą, Bulgariją, Latviją, Slovakiją, Kroatiją, Lietuvą, Vengriją, Jungtinę Karalystę, Estiją, Graikiją, Liuksemburgą, Austriją, Ispaniją ir Italiją) 14 , išanalizuoti didžiausias problemas šiose šalyse, dalyvaujant šių valstybių narių nacionaliniams mokesčių išieškojimo ekspertams (administravimo institucijų ir galbūt kitiems ekspertams). Komisija padės įvertinti galimas tų valstybių narių išieškojimo veiksmingumo didinimo priemones.

4.3. ES pagalbos vykdant reikalavimus sistemos veikimo gerinimas

a.    Plačiai pripažįstama, kad ES sistema pagalbos išieškant mokesčius srityje yra pažangiausia. Ji apima praktines vykdymo užtikrinimo priemones, pvz., suvienodintą pranešimo formą ir suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, jos materialinė taikymo sritis yra plati ir pagal ją taikomos tinkamai parengtos pagalbos prašymų tvarkymo taisyklės. Tačiau valstybės narės ir viešų konsultacijų respondentai pateikė keletą pasiūlymų, kaip dar labiau patobulinti šią teisinę sistemą. 15 . 

   Daugiausia dėmesio skirta taikymo sričiai, keitimuisi informacija ir prieigai prie susijusių duomenų bazių, prevencinėms priemonėms ir pagalbos vykdant reikalavimus teikimo sąlygoms (sąlygos, susijusios su senais reikalavimais, ribinių verčių taikymas).

b.    Tačiau atrodo, kad valstybių narių nuomonės dėl galimybių supaprastinti dabartinius teisės aktus ir padaryti kitokių jų pakeitimų labai skiriasi ir yra prieštaringos.

Keletas pasiūlymų dėl supaprastinimo jau yra išnagrinėti ir su valstybėmis narėmis iš dalies aptarti Išieškojimo ekspertų grupėje ir Išieškojimo komitete, pvz.:

–    išplėtus taikymo sritį, būtų galima panaikinti tam tikras abejones dėl dabartinės taikymo srities apribojimų ir suvienodintas taisykles bei tvarką taikyti įvairesniems reikalavimams (pvz., su socialiniu draudimu susijusiems reikalavimams, kitiems viešiesiems reikalavimams), tačiau gali kilti didelių problemų (pagalbos vykdant su socialiniu draudimu susijusius reikalavimus taisyklės yra nustatytos skirtingais teisės aktais, priimtais remiantis skirtingu teisiniu pagrindu; išplėsti taikymo sritį, įtraukiant kitus reikalavimus, galima tik vienbalsiai);

–    kai kurios dabartinės direktyvos nuostatos gali būti laikomos gana sudėtingomis (pvz., direktyvos 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su sąlyga dėl reikalavimų senumo; direktyvos 19 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ar pratęsimo). Tačiau atrodo, kad būtų sunku pasiekti vieningą nuomonę dėl to, kaip pakeisti šias nuostatas;

–    siūlyta palengvinti keitimąsi informacija, susijusia su duomenimis apie automobilius, leidžiant naudotis EUCARIS (Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinė sistema) tinklu ir taip suteikiant galimybę automatizuotai tvarkyti prašymus, tačiau valstybės narės šį pasiūlymą atmetė;

–    Išieškojimo komitete neseniai pritarta tam, kad būtų supaprastintos kai kurios Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1189/2011 nuostatos, konkrečiai – susijusios su nuoroda į valiutos kursą (minėto reglamento 18 straipsnio 2 dalis), kad būsimose elektroninėse prašymo formose būtų galima automatiškai apskaičiuoti valiutos kursą, ir su specialios formos naudojimu, siekiant paaiškinti prevencinių priemonių prašymo priežastis ir sąlygas, kad valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, būtų lengviau vykdyti šiuos prašymus.

c.    Viešų konsultacijų respondentai taip pat pareiškė prieštaringas nuomones dėl konkrečių keitimo pasiūlymų. Nors apskritai sutarta, kad ES turėtų laikytis griežto požiūrio į nebendradarbiaujančias valstybes nares ar kitas šalis ir kad reikia stiprinti prevencines priemones bei užtikrinti, kad būtų laiku reaguojama į pagalbos prašymus, keletas respondentų taip pat pažymėjo, kad reikia gerbti mokesčių skolininkų teises į gynybą ir mažinti valstybių narių, į kurias kreipiamasi, administracinę naštą. Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytus motyvus, viešų konsultacijų respondentai pateikė įvairių nuomonių dėl klausimų, ar pagalba vykdant reikalavimus turėtų būti teikiama, kai reikalavimas yra užginčytas arba nesiekia šiuo metu nustatytos ribinės vertės.

b.    Atsižvelgiant į ankstesnius skirsnius, pirmenybė turėtų būti teikiama pagalbos vykdant reikalavimus prašymų vykdymo gerinimui nacionaliniu lygmeniu, laikantis dabartinės pagalbos vykdant reikalavimus teisinės sistemos. Atrodo, kad nacionaliniu lygmeniu būtų galima daugiau padaryti, kad būtų visiškai išnaudotos galimybės, kurias teikia esami ES teisės aktai.

c.    Pasislėpusių skolininkų ir paslėpto turto problema nėra tik ES vidaus problema. Kadangi akivaizdu, jog mokesčių srityje sukčiaujantys asmenys, turėdami galimybę laisvai judėti ir perkelti savo turtą į trečiąsias šalis, išvengia ES vykdomų mokesčių išieškojimo veiksmų, Komisija neseniai derybose susitarė dėl pirmo tarptautinio – ES ir Norvegijos – susitarimo dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje. Pagal šį susitarimą numatyta savitarpio pagalba vykdant PVM reikalavimus. Taisyklės, kuriomis reglamentuojama ši pagalba vykdant reikalavimus, atitinka ES direktyvos nuostatas, tačiau šio susitarimo taikymo sritis apima tik PVM reikalavimus, o ryšiams su Norvegija palaikyti bus naudojamos ES elektroninės formos. Elektroninės išieškojimo formos išties yra parengtos taip, kad jas būtų galima naudoti palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis. Ši bendra sistema palengvins kompetentingų institucijų darbą.

4.4. Reikia užtikrinti geresnę komunikaciją ir parengti daugiau gairių

a.    Komisijos tarnybos jau ėmėsi kelių veiksmų, kuriais siekiama pagerinti informuotumą apie ES teisės aktus, susijusius su savitarpio pagalba išieškant mokesčius, ir paaiškinti sudėtingas šių teisės aktų nuostatas:

–    nacionaliniai mokesčių administratoriai gali pateikti savo klausimus Išieškojimo ekspertų grupei arba juos perduoti per nacionalines ryšių palaikymo institucijas, ir yra kviečiami dalyvauti „Fiscalis 2020“ 16 praktiniuose seminaruose arba projektų grupių veikloje;

–    teisės aktai visuomenei aiškinami specialiame tinklalapyje pateikiant dažnai užduodamus klausimus ir atsakymus į juos; šis tinklalapis skelbiamas Komisijos svetainėje 17 ;

–    Komisijos svetainėje taip pat skelbiamas informacinis biuletenis apie nacionalinę, ES ir tarptautinę pažangą mokesčių surinkimo ir išieškojimo srityje, įskaitant pagalbą vykdant reikalavimus 18 .

b.    Tačiau iš atsakymų, pateiktų per konsultacijas su mokesčių administratoriais ir viešas konsultacijas, aiškiai matyti, kad mokesčių administratoriai, mokesčių mokėtojai ir mokesčių srities praktikai pageidauja daugiau gairių dėl ES taisyklių šioje srityje aiškinimo ir taikymo.

Norint išplėsti taikymo sritį, į ją įtraukiant visus mokesčius, ir atsižvelgiant į tai, kad kitos (decentralizuotos) įstaigos taip pat turėtų būti informuotos apie galimybes gauti pagalbą vykdant reikalavimus (siunčiant prašymus) arba savo pareigas tuo atveju, jei turėtų imtis išieškojimo arba prevencinių priemonių (gavusios prašymus), nacionalinėms institucijoms reikėtų suteikti daugiau informacijos ir (arba) jas daugiau mokyti.

Tokios papildomos gairės taip pat gali būti naudingos kitiems mokesčių srities praktikams, kurie nagrinėja pagalbos išieškant mokesčius atvejus (pvz., valstybių narių teisėjams, kurie suteikia leidimą imtis konkrečių prevencinių arba išieškojimo priemonių arba nagrinėja tokių priemonių užginčijimą), daugiau informacijos būtų galima teikti ir visuomenei 19 .

c.    Užtikrinant šią komunikaciją, svarbus vaidmuo tenka valstybėms narėms. Komisija toliau rems šias valstybių narių pastangas. Pirmiausia bus paskelbtos aiškinamosios pastabos dėl ES teisės aktų, susijusių su pagalba vykdant reikalavimus, aiškinimo 20 .

5. IŠVADOS

a.    ES teisės aktai dėl pagalbos išieškant mokesčius ir jai skirta sistema padėjo ES valstybėms narėms viena kitai teikti mokesčių išieškojimo pagalbą.

b.    Siekdamos užtikrinti savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės turėtų tobulinti savo vidaus mokesčių išieškojimo sistemas ir skirti pakankamai išteklių pagalbos vykdant reikalavimus prašymams vykdyti.

   Šiuo požiūriu reikėtų ištirti, ar įmanoma surinkti išsamią ir tikslią kiekybinę informaciją apie administracinę naštą ir išlaidas, taip pat apie tai, ar darbo krūvis, susidarantis dėl gaunamų pagalbos prašymų, atitinka valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, skirtus administracinius išteklius, ir kaip tą informaciją būtų galima surinkti.

c.    Su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant mokesčių mokėtojus, dar būtų galima apsvarstyti įvairių (teisinių ir techninių) sistemos veikimo aspektų gerinimo galimybes.

d.    Teikiant daugiau informacijos, kuria aiškinami teisės aktai ir raginama juos taikyti, būtų padedama siekti, kad būtų geriau vykdomos mokestinės prievolės ir labiau gerbiamos mokesčių mokėtojų teisės.

e.    Vis dar sunku išieškoti mokesčius, kuriuos organizuotai slepia fiziniai arba juridiniai asmenys: sukčiaujantys arba nesąžiningas mokestines struktūras kuriantys fiziniai asmenys pasislepia ir perkelia savo turtą; juridiniai asmenys organizuoja savo nemokumą ir taip pat perkelia savo turtą. Tarptautiniu mastu plačiau keičiantis informacija, ES ir trečiųjų šalių savitarpio pagalba vykdant reikalavimus susilauks daugiau dėmesio.

(1)

     OL L 84, 2010 3 31, p. 1.

(2)

     Ankstesnėse ataskaitose dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius buvo aptariama pagalba vykdant reikalavimus pagal anksčiau galiojusius teisės aktus – pirmoji savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus tvarka buvo nustatyta 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB. Ta direktyva ir teisės aktai, kuriais buvo padaryta jos pakeitimų, buvo kodifikuoti 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB.

Šios ankstesnės ataskaitos buvo pateiktos 2009 m. rugsėjo 4 d. (ataskaita COM(2009) 451 dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus naudojimo 2005–2008 m.) ir 2012 m. vasario 15 d. (ataskaita COM(2012) 58 dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus naudojimo 2009–2010 m.).

(3)

     Direktyva 2010/24/ES turėjo būti įgyvendinta iki 2012 m. sausio 1 d. Todėl Komisija mano, kad taip pat būtų naudinga atlikti palyginimą su padėtimi 2011 m., kai dar buvo taikoma anksčiau galiojusi Direktyva 2008/55/EB.

(4)

     Statistinių duomenų apie prašymus imtis prevencinių priemonių, pateiktus iki 2013 m., nėra.

(5)

     Priežastis, dėl kurios 2013 m. pranešimų skaičius buvo laikinai sumažėjęs, nėra aiški. Tačiau kelios valstybės narės vėlavo įgyvendinti Direktyvą 2010/24/ES, o tai taip pat galėjo turėti įtakos pranešimui apie naujus prašymus ir tolesnėms priemonėms, susijusioms su anksčiau gautais prašymais.

(6)

     2015–2016 m. pranešta apie vieną atvejį, kai pareigūnai nuvyko į kitą valstybę narę.

(7)

     Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu PVM srityje; Reglamentas (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje; Direktyva (ES) Nr. 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje.

(8)

     Iš šiuo metu renkamų statistinių duomenų negalima daryti tikslių išvadų dėl išieškojimo normos (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4.2.3 punktą).

(9)

     Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 6.1.1.2 punktą.

(10)

     Tarybos direktyvos 2010/24/ES 4 konstatuojamoji dalis.

(11)

     Šią išvadą taip pat patvirtina 2014 m. spalio mėn. Belgijos audito institucijos atlikta analizė (žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 6.2.2.1 skirsnio f punktą).

(12)

     Tačiau reikėtų pažymėti, kad tik labai mažai respondentų turėjo asmeninės šių suvienodintų dokumentų naudojimo patirties.

(13)

     Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano, COM(2016) 148 final, 3.2 punktas).

(14)

     Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (6.1.1.2 punktas, 5c lentelė).

(15)

     Šių pasiūlymų apžvalga pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (6.3.2 punktas).

(16)

     „Fiscalis 2020“ yra ES bendradarbiavimo programa, nacionaliniams mokesčių administratoriams suteikianti galimybę rengti informaciją, surinkti praktinę patirtį ir keistis šia informacija ir patirtimi. Žr. http://ec.europa.eu/taxation_customs/fiscalis-programme/fiscalis-2020-programme_en .

(17)

      http://ec.europa.eu/taxation_customs/business/tax-cooperation-control/tax-recovery_en

(18)

      http://ec.europa.eu/taxation_customs/business/tax-cooperation-control/tax-recovery_en

(19)

     Iš atvirų viešų konsultacijų matyti, kad dauguma respondentų nėra susipažinę su komunikacijos priemonėmis, kurių jau ėmėsi Komisijos tarnybos.

(20)

     2017 m. vasario 22 d. Išieškojimo ekspertų grupė pritarė tam, kad artimiausiu metu šios aiškinamosios pastabos būtų paskelbtos viešai.