EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 11 08

COM(2017) 675 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Mažataršio judumo įgyvendinimas.
Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga

„Noriu, kad Europa būtų kovos su klimato

kaita priešakyje.

Komisija nori, kad mūsų pramonė taptų stipresnė ir konkurencingesnė.

Todėl raginu automobilių pramonę apsivalyti ir elgtis kaip dera. Užuot ieškojusi spragų, ji turėtų investuoti į netaršius ateities automobilius.

Komisija netrukus pateiks pasiūlymų, kaip sumažinti mūsų transporto sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekį.“

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris,

Pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2017 m. rugsėjo 13 d.

1.    Įvadas

Klimato kaita – vienas didžiausių dabartinių žmonijos uždavinių. Planetos ateičiai kyla pavojus. Tą pripažino tarptautinė bendruomenė 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje, kur buvo pasiektas išties istorinis susitarimas dėl klimato kaitos. Paryžiaus susitarimas rodo, kad visuomenė privalo pereiti prie šiuolaikinių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir dabar tai yra įmanoma.

Europos Sąjunga rodo pavyzdį. Jos veiksmai, skatinantys pasaulinę kovą su klimato kaita, – pozityvios ES darbotvarkės, kuria siekiama kurti Europą, kuri saugo, teikia galių ir gina 1 , pagrindas. Perėjimas prie šiuolaikinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos – vienas iš politinių Europos Komisijos prioritetų, įgyvendinamas teikiant pirmenybę atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos kūrimui. Jo tikslas – stiprinti Europos gebėjimą spręsti klimato kaitos uždavinį, gerinti piliečių gyvenimo kokybę ir tuo pat metu išlaikyti ir didinti pramonės sektorių konkurencinį pranašumą, kad būtų kuriamos darbo vietos, skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų inovacijų kūrimas. Taigi turi būti siekiama pirmauti pasaulyje inovacijų, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse 2 . Pokyčiai taip pat gali kelti problemų – nebereikalingos darbo vietos gali būti keičiamos naujomis, reikalaujančiomis naujų įgūdžių ir perkvalifikvimo. Todėl perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos yra ir ES pramonės galimybė, ir uždavinys.

Transporto sektorius daro didelį poveikį ES ekonomikai, užimtumui ir piliečių judumui. ES transporto ir saugojimo sektoriuje dirba daugiau kaip 11 mln. žmonių, tai sudaro daugiau kaip 5 proc. viso užimtumo 3 ir beveik 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto 4 . Ši sektorius sudaro maždaug 20 proc. ES eksporto į pagrindines šalis prekybos partneres.

Tačiau transportas taip pat labai didina Europoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (daugiau tokių dujų išmeta tik energetikos sektoriuje), be to, vis labiau teršia orą miestų vietovėse. Iš visų prognozių matyti, kad visoje Europoje transporto veikla toliau intensyvės. Numatoma, kad 2010–2050 m. keleivinis transportas išaugs maždaug 42 proc. Krovininis transportas greičiausiai padidės 60 proc. 5 Todėl vis sudėtingiau sukurti tvarią judumo sistemą.

Jeigu nebus imtasi išmetamų teršalų kiekį mažinančių veiksmų, kyla grėsmė, kad transportas taps didžiausiu išmetamų teršalų šaltiniu, stabdys kitų sektorių daromą pažangą ir kels grėsmę ES pajėgumui pasiekti bendrus išmetamų teršalų mažinimo tikslus. Todėl būtina ryžtingai mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį

Mažataršio judumo siekis yra įtvirtintas pagrindinėse ES šios srities strategijose, visų pirma 2015 m. vasario mėn. Energetikos sąjungos strategijoje, kurioje nustatyta, kad perėjimas prie efektyviai energiją vartojančio ir nuo iškastinio kuro nepriklausomo transporto sektoriaus yra itin svarbus 7 . O 2016 m. liepos mėn. priimtoje Mažataršio judumo strategijoje buvo nustatytos konkrečios priemonės – dabar jos įgyvendinamos 8 . Šių metų pradžioje, atsižvelgiant į esminius transporto sektoriuje vykstančius pokyčius, iniciatyvoje „Europa kelyje“ pateikta socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė ir pirmasis pasiūlymų rinkinys 9 . Neseniai Komisija pateikė atnaujintą ES pramonės politikos strategiją, kuria siekiama sustiprinti Europos pramonės sektorius, kad besikeičiančiomis sudėtingoms sąlygoms toliau būtų kuriamos darbo vietos ir vyktų tvarus augimas 10 .

Šiame pasiūlymų rinkinyje pagal iniciatyvą „Europa kelyje“ 11 daugiausia dėmesio skiriama pagalbai, teikiamai Europos automobilių pramonei ir judumo sektoriui pasirengti ateičiai: nustatomos tinkamos sąlygos ir paskatos šiai pramonei, kad ji būtų konkurencinga pasaulio mastu, taip pat kurtų inovacijas, darbo vietas ir skatintų augimą. Be to, siūlomomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad ateityje judumas būtų netaršus ir visiems prieinamas bei įperkamas ir kad būtų atgautas vartotojų pasitikėjimas. Tai ypač svarbu po pasitikėjimo dyzelinių automobilių taršos rodikliais krizės, kurią sukėlė automobilių pramonė. Taisyklės turi būti griežtos, jų vykdymas – tinkamai užtikrinamas; europiečiai turi turėti prieinamas ir įperkamas iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių alternatyvas, o investicijos į alternatyviųjų degalų infrastruktūrą turi būti tikslinės ir atitinkamai koordinuotos.

Šiuo rinkiniu bus nustatytos aiškios, realistinės ir privalomos taisyklės, kuriomis bus užtikrinamos vienodos sąlygos šio sektoriaus veiklos vykdytojams Europoje ir didinamas pasitikėjimas jais. Juo taip pat bus suteikta aiški kryptis siekiant vykdyti ES sutartus įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, skatinamos naujų technologijų inovacijos ir verslo modeliai bei efektyvesnis visų rūšių krovininio transporto naudojimas. Be to, šio rinkinio priemonėmis bus užtikrinta, kad lengviau vyktų sklandus perėjimas, o būsimi veiksmai būtų labiau nuspėjami. Vartotojai iš tiesų pereis prie netaršių transporto priemonių ir netaršių judumo sprendimų tik tuomet, jeigu galės naudotis alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl skirtingų rūšių siūlomų degalų kainų ir susijusių bendrų sąnaudų per visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį. Galiausiai šiomis priemonėmis siekiama, kad naujomis judumo paslaugomis galėtų naudotis visi europiečiai ir kad darbuotojams, bendruomenėms ir automobilių pramonės vertės grandinės grandims (bei kitiems dalyviams, galintiems nukentėti nuo perėjimo) būtų suteikta nauja ateities perspektyva.

Nauji CO2 standartai padės gamintojams įtraukti inovacijas ir tiekti mažataršes transporto priemones rinkai. Netaršių transporto priemonių direktyva bus skatinami netaršaus judumo sprendimai organizuojant viešųjų pirkimų konkursus, taigi suteiks tvirtą pagrindą skatinti paklausą ir tolesnį netaršaus judumo sprendimų panaudojimą. Be to, į rinkinį įtraukiamos investicijų paramos priemonės, skirtos alternatyvių degalų infrastruktūrai visoje Europoje įrengti, bei bendri standartai. Rengiama vartotojams skirta lengvo degalų kainų palyginimo metodika. Atlikus Mišriojo vežimo direktyvos, kuria skatinama krovinius vežti mišriai įvairiomis transporto priemonėmis (pvz., sunkvežimiais ir traukiniais), ir Keleivinių autobusų paslaugų direktyvos, kuria skatinama plėtoti susisiekimą autobusais ilgais nuotoliais visoje Europoje ir pateikiamos alternatyvios privačių automobilių naudojimo galimybės, persvarstymą, bus toliau mažinami transporto išmetamų teršalų kiekiai ir spūstys keliuose. Šiomis iniciatyvomis taip pat bus prisidedama prie ES integruotos pramonės politikos 12 , kad transporto priemonės ir kiti būsimi judumo sprendimai bei jų komponentai būtų išrandami ir gaminami Europos Sąjungoje (šiuo atžvilgiu itin didelę strateginę svarbą turi baterijų iniciatyva). Siekiama, kad šios iniciatyvos būtų ekonomiškai efektyvios, technologiškai neutralios ir socialiai įtraukios.

Taigi šiuo antru iniciatyvos „Europa kelyje“ rinkiniu siekiama įgyvendinti tris pagrindinius politinius prioritetus. Šie prioritetai:

·planetą sauganti Europa,

·piliečiams galių suteikianti Europa,

·savo pramonę ir darbuotojus ginanti Europa.

2.    Sauganti Europa. Pagrindinis ES vaidmuo Paryžiaus susitarime ir nustatant tarptautinius standartus

Tvarus judumas – pasaulinė problema; ji bendra vis didesniam valstybių ir miestų skaičiui. Todėl pasaulyje labai reikia netaršių produktų, technologijų ir tvarų judumą skatinančių verslo modelių – visa tai suteikia didžiulių verslo galimybių konkurencingai šio ES sektoriaus pramonei.

Labai svarbu, kad ES populiarintų kitos kartos išmetamo CO2 kiekio mažinimo standartus, taikomus transportui. Tai bus aiškus ženklas rinkai ir padės išlaikyti ES vadovaujantį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas, be to, sustiprins Europos pramonės konkurencingumą ir užtikrins, kad Europa toliau nustatytų pasaulinius automobilių gamybos pramonės standartus. Todėl naujų CO2 standartų, kurie bus taikomi automobiliams ir furgonams po 2020 m., pasiūlymas yra pagrindinis šio rinkinio elementas. Šie standartai padės valstybėms narėms pasiekti 2030 m. klimato apsaugos tikslus ir suteiks galimybes miestams gerinti gyvenimo kokybę ir piliečių sveikatą 13 . Numatoma, kad taikant dabartinį Keleivinių transporto priemonių išmetamo CO2 reglamentą nuo jo taikymo pradžios 2009 m. automobilių išmetamų teršalų kiekis sumažės 65–85 proc. 14 Tuo pat metu šiais standartais bus sujungtas Paryžiaus susitarimo ir Europos pasaulinės prekybos darbotvarkės įgyvendinimas: bus skatinamas pramonės sektorių konkurencingumas, sudaromos sąlygos eksportuoti produktus ir patekti į augimo rinkas, nes augs pasaulinis netaršių transporto priemonių poreikis. Persvarsčius Netaršių transporto priemonių direktyvą, bus skatinamas papildomas visuomenės poreikis ES įsigyti šių transporto priemonių. Siekiant stiprinti mūsų eksporto potencialą, itin svarbi yra gerai išvystyta rinka ir pramonės bazė ES.

Be to, siekiant mažinti išmetamų teršalų kiekį yra labai svarbu skatinti daugiarūšį transportą ir veiksmingai derinti įvairių rūšių transportą. Mišriojo vežimo teisės aktų persvarstymas paskatins mišrųjį sunkvežimių ir traukinių, baržų ir laivų naudojimą kroviniams vežti, taigi jis taps konkurencingesnis, palyginti su krovinių vežimu vien automobilių keliais. Sumažėjus sunkvežimių keliuose skaičiui, mažiau bus išmetama CO2 teršalų ir sumažės su krovinio transporto sektoriumi susijusi oro tarša, taip pat sumažės spūsčių ir nelaimingų įvykių keliuose 15 .

Panašiai, Komisijos pasiūlymu persvarstyti Keleivinių autobusų paslaugų direktyvą bus pagerintas piliečių susisiekimas: bus skatinama susisiekimo autobusais plėtra ir taip suteikiama alternatyvių galimybių nenaudoti nuosavų automobilių ir didinti tvarių rūšių visuomeninio transporto naudojimą 16 . Tokios paslaugos bus ekonomiškai ir socialiai naudingos – bus geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir suteikiamos tikros pasirinkimo galimybės mažesnes pajamas turintiems žmonėms.

Šie teisės aktų pasiūlymai bus pagrįsti ir sustiprinti įvairiomis šiame rinkinyje numatytomis įgyvendinimo priemonėmis.

3.    Galių suteikianti Europa. Nėra antrarūšių vartotojų, neužmirštas nė vienas regionas

Piliečių laisvė netrukdomai judėti visoje Sąjungos teritorijoje – pagrindinis Europos Sąjungos laimėjimas. Žmonės gali keliauti be kliūčių iš vienos valstybės narės į kitą verslo reikalais ar laisvalaikiu. ES pareiga – užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengviau kirsti sienas. Transportas ir toliau augs, tačiau jo plėtra turi būti tvari 17 . Kasdienės eismo spūstys ir pasitikėjimo dyzelinių automobilių taršos rodikliais krizė, suprantama, paskatino raginimus kelių transporto sektoriui prisidėti prie geresnės sveikatos ir oro kokybės. Kai kuriais atvejais dėl to buvo priimtos vietos lygmens politikos priemonės automobilių naudojimui miestuose mažinti, o tai jau daro įtaką vartotojams renkantis susisiekimo būdus.

Po dyzelinių automobilių išmetamų teršalų kiekio skandalo, sukėlusio didelę vartotojų pasitikėjimo krizę, Komisija jau ėmėsi veiksmų užtikrinti vartotojams naudingesnius pasirinkimus ir atstatyti pasitikėjimą ES metodais. Pradedama taikyti griežta tipo patvirtinimo bandymų sistema, pagrįsta naujomis bandymo procedūromis, kuriomis užtikrinama veiksminga atitiktis taisyklėms 18 . Ši sistema taip pat bus tvirta platforma taikant naujus CO2 išmetimo standartus po 2020 m.

Taip pat turime skirti dėmesio tam, kad būtų pagerintos vartotojų galimybės rinktis įperkamas naujas netaršias judumo formas ir užtikrinti, kad šių naujų judumo paslaugų nauda būtų prieinama visiems ir vienodai pasiskirsčiusi visoje Sąjungoje. Dėl naujų technologijų ir inovacijomis ir bei bendradarbiavimu pagrįstų verslo modelių judumo sistema tampa tvaresne. Tačiau turime vengti skaitmeninės atskirties, dėl kurios atsirastų nauja nelygybė arba kai kurie regionai ar vietovės negautų šių inovacijų teikiamos naudos.

Mažataršiai ir netaršūs sprendimai nebus įdiegti Europos keliuose, jei nebus tinkamos alternatyviųjų degalų infrastruktūros. Dabar pramonė skelbia skirsianti dideles investicijas visų pirma į elektra varomų transporto priemonių gamybą. Pakankama infrastruktūra bus gyvybiškai svarbi, jeigu norima pritraukti vartotojus rinktis patikimas alternatyvas įprastiniais degalais varomoms transporto priemonėms. 2020–2025 m. laikotarpis bus kritinis Europai, nes iš dabartinių prognozių matyti, kad 2025 m. mažataršės ir netaršios transporto priemonės sudarys iki 7 proc. visų transporto priemonių Europos keliuose 19 . Siekiant, kad netrūktų tinkamos infrastruktūros ir nekiltų trukdžių ateityje, reikia sparčiai telkti investicijas.

Aiškūs ES alternatyviųjų degalų infrastruktūros politikos pagrindai jau sukurti, o valstybės narės turi atlikti pagrindinį vaidmenį įrengdamos ją savo teritorijose 20 . Tačiau nacionalinės politikos strategijų užmojis nėra pakankamas, kad būtų patenkintas būsimas poreikis. Be to, svarbu, kad infrastruktūra ir paslaugos būtų sąveikios tarpvalstybiniu mastu. Vartotojams mažataršis judumas turi būti sklandus 21 . Infrastruktūros paslaugos sąveiką turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos ir rinkos dalyviai.

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimas turi būti paspartintas, o trūkumai ištaisyti 22 . Šiuo klausimu ES gali ir turi prie to prisidėti. ES finansinė pagalba bus itin svarbi siekiant iš dalies padengti finansinius poreikius tose srityse, kuriose rinkai nuolat nepakanka investicijų, pavyzdžiui, pagrindiniam transeuropiniam transporto tinklui. Ši viešoji pagalba turėtų būti traktuojama kaip būdas gauti didelių privačiųjų investicijų: be kita ko, turėtų būti taikomi nauji finansavimo metodai, kaip antai dotacijų ir paskolų derinimas, kaip skatinama Investicijų plane Europai 23 . Į šį rinkinį įtrauktas veiksmų planas didinti investicijas į alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir kurti greito ir sąveikaus įkrovimo punktų ir degalinių tinklą visoje Sąjungoje 24 .

Komisija didina finansinę paramą, kad būtų daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų į alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimą; šiam tikslui skiriama iki 800 mln. EUR 25 . Ši parama papildys didelę lėšų sumą, skirtą šiai sričiai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų 26 . Sanglaudos politikos lėšomis gali būti teikiama parama alternatyviųjų degalų infrastruktūrai įrengti, visiems būdams ir visų rūšių degalams, pavyzdžiui, įkrovimo punktams atskiruose miestuose ir mažesnėse gyvenvietėse, taip pat padedama finansuoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, pavyzdžiui, netaršių autobusų, įsigijimą 27 .

Siekiant ištaisyti visus trūkumus ir nepalikti vartotojų ir jų netaršių automobilių likimo valiai, reikalingas glaudus Komisijos, valstybių narių ir vietos lygmens institucijų bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vairuotojai turi žinoti, kad jie gali važinėti visoje Europoje ir lengvai rasti įkrovos punktus, kai tik jiems prireikia. Nė vienas ES regionas ir nė vienas vartotojas negali būti užmirštas.

Šiuo rinkiniu remiamos valstybės narės, regionai ir miestai, kad jie pasiūlytų naujų netaršaus transporto galimybių piliečiams. Ši parama didinama panaudojant viešuosius pirkimus siekiant, kad į rinką patektų netaršių transporto priemonių: skatinama įsigyti netaršias transporto priemones viešųjų konkursų būdu 28 . Miestai atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, visų pirma vykdydami savo netaršaus judumo politiką. Siekiant labiau skatinti tokius veiksmus vietos lygmeniu, į 2018 m. vasario mėn. įvyksiančią Merų pakto ceremoniją pakviesta daugiau kaip 700 Europos miestų merų.

Be to, rinkinį papildys vykstantis darbas, skirtas gerinti vartotojų gebėjimą rinktis tobulesnius sprendimus perkant arba naudojant transporto priemones: jame bus pasiūlyta skirtingų rūšių degalų kainų palyginimo metodika, rodanti vartotojams perėjimo prie švaresnio judumo sprendimų naudą. Šiuo tikslu Komisija kartu su valstybėmis narėmis rengia europinę degalų kainų palyginimo metodiką: jau dabar galima naudotis ekologiško vairavimo priemone, leidžiančia vartotojams palyginti skirtingų technologijų įtaką degalų sunaudojimui ir išmetamo CO2 kiekiui 29 .

4.    Ginanti Europa. ES pramonės konkurencingumo skatinimas siekiant kurti darbo vietas, didinti augimą ir investicijas

Energetikos ir klimato uždavinių sprendimas – reikšminga galimybė ES pramonei didinti konkurencingumą ir inovacijomis užsitikrinti pirmavimą pasaulyje. Mūsų pagrindiniai prekybos partneriai jau žengia šia kryptimi: Kinija yra nusistačiusi plataus užmojo netaršių transporto priemonių (t. y. elektra ir kuro elementais varomų transporto priemonių) gamybos ir importo tikslus 2019 ir 2020 m. Tai sudaro maždaug 5 proc. visų 2019 m. parduotų naujų transporto priemonių. Automobilis buvo išrastas Europoje ir Europa turi imtis iniciatyvos jį išrasti iš naujo.

Visa ES pramonė, visų pirma automobilių ir judumo sektoriai, daro pačius didžiausius istorijoje savo įmonių, gaminių pasiūlos ir procesų pakeitimus. Didžiausi pokyčiai vyksta išmetamų teršalų mažinimo, elektrinių galios pavarų inovacijų, autonominio vairavimo ir susietųjų transporto priemonių srityse; be to, įprastinius gamybos procesus stipriai keičia skaitmeninimas ir automatizavimas. Automobilių sektoriaus, įskaitant komponentus, vertės grandinės sparčiai kinta, nes į rinką ateina naujų dalyvių. Tuo pat metu Europos automobilių pramonė turi spręsti svarbiausią uždavinį – susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą.

Mūsų plataus užmojo siekis – užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu ES pramonė taptų stipresnė ir konkurencingesnė. Inovacijos, skaitmeninimas ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro – pagrindiniai dalykai siekiant išlaikyti Europos pirmavimą ateities automobilių pramonės srityje. Tai pagrindinis platesnės ES pramoninės politikos ramstis 31 .

Dėl vykstančių pramonės pokyčių taip pat labai didėja spaudimas darbo jėgai prie šių pokyčių prisitaikyti, todėl juos turi lydėti priemonės, kuriomis užtikrinamas sklandus perėjimas ir didinamas atsparumas, kad žmonės ir bendruomenės galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis. Šios priemonės turi būti taikomos naujiems darbo reikalavimams, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi remti ir remti darbuotojus, kai jie keičia vieną darbą į kitą, aktyviai padedant paveiktų sektorių darbuotojams, kuriems gali prireikti palikti šį sektorių, mokytis iš naujo ir rasti naują darbą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai darbdaviais, darbuotojų atstovais, švietimo ir mokymo srities darbuotojais, remia darbo rinkų atsparumą ir konkurencingumą, sprendžia kvalifikacijos stokos ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemas ir remia naujų įgūdžių įgijimą mokantis užsienyje. Pagrindinės iniciatyvos – ES įgūdžių darbotvarkė 32 ir Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas 33 , Europos socialinis fondas ir programa „Erasmus+“ 34 . Be to, Komisija numatė būdus, kaip padidinti Europos inovacijų potencialią panaudojant pažangiąją specializaciją regioniniu lygmeniu, be kita ko, stiprindama socialinį atsparumą bendruomenėse – ji skatina ekonominę veiklą ir darbo vietų kūrimą, teikia paramą pereinamojo laikotarpio regionams 35 . Siekiant remti su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimą ir prognozavimą taip pat bus parengtos priemonės, kuriomis galės naudotis pramonė ir švietimo bei mokymo srities darbuotojai 36 .

ES teisės aktuose turi būti nustatytos tinkamos paskatos pramonei, kad ji toliau mažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pirmautų technologijų srityje ir pasaulio pramonėje. Todėl investuoti būtina ne tik į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, bet ir į skaitmeninimą ir automatizavimą, kad Europa imtų pirmauti šiose svarbiose technologinėse lenktynėse. Nepaisant numatomo spartaus netaršių, visų pirma elektra varomų, transporto priemonių skaičiaus didėjimo, prognozuojama, kad jeigu nebus naujų politikos iniciatyvų, 2030 m. maždaug 90 proc. automobilių Europos keliuose vis dar bus varomi vidaus degimo varikliais 37 . Kad pokyčių procesas būtų subalansuotas ir tvarus, reikia nuolatinių investicijų siekiant didinti transporto priemonių degalų naudojimo efektyvumą ir sėkmingai tiekti rinkai daugiau mažataršių ir netaršių transporto priemonių. Toks subalansuotas požiūris palieka vietos nuolatiniam vidaus degimo variklių našumo gerinimui, suteikia laiko infrastruktūrai įrengti ir rinkai patiekti daugiau efektyvesnių netaršių transporto priemonių, kurios būtų įperkamos ir prieinamos visiems europiečiams 38 .

Taigi į Komisijos pasiūlymą dėl išmetamo CO2 kiekio standartų, kurie bus taikomi automobiliams ir furgonams po 2020 m., įtraukti plataus užmojo, bet realūs, 2025 ir 2030 m. išmetamų teršalų mažinimo tikslai. Be to, jame numatoma kreditavimo sistema, grindžiama mažataršių ir netaršių transporto priemonių dalies lyginamuoju indeksu, o ne konkrečios technologijos ir fiksuotų kvotų nustatymu. Taip investuotojams į alternatyvias galios pavaras ir degalų infrastruktūrą aiškiai ir užtikrintai parodoma, kad toliau investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas verta. Atlikusi teisės akto laikotarpio vidurio peržiūrą, Komisija galės įvertinti teisės akto veiksmingumą ir prireikus pasiūlyti pakeitimų.

Komisijos nuomone, svarbu išlaikyti technologiniu atžvilgiu neutralią mažataršių ir netaršių transporto priemonių apibrėžtį siekiant, kad būtų paskatų tiekti rinkai mažataršes ir netaršias transporto priemones, kaip turinčias didžiausią CO2 mažinimo potencialą, taip pat ir kaip daug prisidedančias prie oro taršos mažinimo. Šis požiūris padės pasiekti pramonės reglamentavimo stabilumą, kad ji turėtų pakankamai laiko planuoti, ir paspartins mažataršių ir netaršių transporto priemonių skaičiaus didėjimą ES rinkoje, naudingą Europos vartotojams ir piliečių gyvenimo kokybei dėl švaresnio oro miestuose.

Susietosios ir automatizuotos transporto priemonės turi didelį potencialą siekiant mažinti spūstis, išmetamo anglies dioksido kiekius, oro taršą ir žuvusiųjų keliuose skaičių. Šios transporto priemonės jau patenka į ES rinką, todėl pramonės konkurencingumui kyla naujų uždavinių ir atsiranda galimybių. Kad būtų gauta visokeriopa nauda iš plataus masto tarpvalstybinio bandymo, mokslinių tyrimų ir finansavimo programų tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis, reikia užtikrinti, kad tarpvalstybiniu ir ES mastu technologijos būtų diegiamos ir naudojamos nuosekliai ir koordinuotai. Be paramos šios srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms, Komisija tęsia darbą visais susijusiais politikos ir reglamentavimo klausimais, be kita ko, atsižvelgdama į aukšto lygio grupės „GEAR 2030“ rekomendacijas 39 .

Plėtojant plataus masto e. judumą visoje Europoje reikės pagaminti daug didesnius baterijų kiekius ES. Iš tiesų, baterijos yra šios naujos pramoninės revoliucijos pagrindas, nes jos naudojamos pereinant prie netaršaus judumo. Jų tobulinimas ir gamyba atlieka strateginį vaidmenį vykstant perėjimui prie netaršaus judumo ir netaršios energetikos sistemų.

Pasiūlymu dėl CO2 standartų automobiliams ir furgonas, įskaitant kreditavimo sistemą mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms, bus suteiktas reikalingas aiškumas ir nuspėjamumas, susijęs su naudojimo vietomis ES iki 2030 m., taigi vartotojams bus paprasčiau naudotis įperkamomis netaršiomis judumo formomis. Automobilių gamintojų pranešimai, kada ir kiek daug artimiausiais metais elektra varomų modelių jie patieks rinkai, patvirtina numatomą spartų baterijų paklausos augimą. Žvelgiant iš pramonės perspektyvos, augant paklausai nuo šiandien iki 2025 m. reikės didelių investicijų į baterijų vertės grandinę, be kita ko, stipriai padidinti baterijų elementų gamybą. Todėl turime akivaizdžią galimybę pritraukti į Europą investicijų visoje ES vertės grandinėje.

Todėl Europai reikia neatidėliojant imtis ryžtingų veiksmų, kad sukurtų vientisą pažangių baterijų tobulinimo ir gamybos vertės grandinę ES. Tai taikoma visiems baterijų naudojimo ciklo etapams, be kita ko, pakartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir didesniam išteklių ir žaliavų naudojimo našumui. Be to, bus labai svarbu greitai pereiti nuo pažangių ES baterijų elementų technologijų gamybos mokslinių tyrimų prie bandymų ir parodomojo naudojimo. Europos įmonės turi ekspertinių žinių ir gebėjimų padaryti Europą pirmaujančiu kontinentu e. judumo ir kitos kartos baterijų srityje. Tą galima pasiekti sukuriant visos Europos ir tarpsektorinę baterijų ekosistemą, kuria naudojantis technologinį pirmavimą galima paversti puikiai veikiančiomis ir naudotojams pritaikytomis baterijų sistemomis, kurios yra konkurencingai gaminamos Europoje.

Dėl reikiamų investicijų masto ir skubos to negalima daryti padrikai. Tam reikia Europos masto požiūrio. Atsižvelgiant į greitai kintančias konkurencijos sąlygas pasaulyje, šis požiūris neturėtų būti sutelktas į vieną projektą ar technologiją, bet juo turėtų būti siekiama skatinti ir koordinuoti pramonės iniciatyva rengiamus projektus visoje baterijų tiekimo grandinėje bendromis iniciatyvomis, jungiančiomis ekspertines žinias ir finansinius išteklius konkrečioje srityje. Atsižvelgiant į poveikį įvairioms visos Europos judumo ir energetikos sistemų sritims ir ne tik joms, taip pat atsižvelgiant į akivaizdų poveikį ES pramonės politikai ir žiedinės ekonomikos strategijoms bei ekonominės partnerystės susitarimams su trečiosiomis šalimis, visų pirma Afrika dėl žaliavų, Europos baterijų strategija turi apimti ne tik transporto priemonių baterijas 41 .

Be jau paskirstytų 150 mln. EUR, Komisija skirs dar 200 mln. EUR tiesiogiai baterijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“ (2018–2020 m. darbo programą) konkretiems projektams pradėti. Be to, Europos strateginių investicijų fondas bei poreikius atitinkančios tokios finansinės priemonės, pavyzdžiui, energetikos parodomieji projektai „InnovFin“, gali sudaryti patrauklias finansavimo sąlygas pramoniniams projektams, panaudodami Europos investicijų banko lėšas 42 .

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su pagrindiniais ES pramonės suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis 43 ir grįš prie šių klausimų 2018 m. vasario mėn. organizuojamame renginyje „Pramonės dienos“. Kad būtų sukurta konkurencinga ir pelninga tobulinimo ir gamybos grandinė, apimta didelė rinkos dalis ir skatinamas darbo vietų kūrimas, augimas ir investicijos visoje Europoje, šį procesą vykdys ES pramonė glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, Europos investicijų banku ir suinteresuotomis valstybėmis narėmis. Be to, Komisija gali panaudoti įvairias priemones bendroms investicijoms ir privačiųjų ir viešųjų subjektų bendradarbiavimui vertės grandinėje palengvinti, taip pat gerai apibrėžtą valstybės pagalbos sistemą tokiems veiksmams remti 44 .

5.    Išvados

Antruoju pasiūlymų rinkiniu, vykdant „Europa kelyje“ iniciatyvą, siekiama užtikrinti, kad geriausi mažataršio ir netaršaus, susietojo ir automatizuoto judumo sprendimai, įranga ir transporto priemonės būtų kuriami, siūlomi ir gaminami Europoje ir kad būtų įrengta moderniausia veikianti pagalbinė infrastruktūra. Taip pat juo prisidedama prie švaresnės aplinkos piliečiams ir jų gyvenimo kokybės gerinimo, visų pirma švaresniu oru miestuose ir sumažintomis spūstimis. Be to, šiame rinkinyje siūlomomis priemonėmis prisidedama prie vartotojų pasitikėjimo susigrąžinimo.

Taigi šis rinkinys apima į pasiūlą ir paklausą orientuotas priemones, kuriomis Europa nukreipiama mažataršio judumo kryptimi ir kuriomis stiprinamas Europos automobilių konkurencingumas ir judumo ekosistema. Rinkinyje pateikiamos aiškios rekomendacijos valstybėms narėms užtaisyti esamas infrastruktūros spragas ir patenkinti nustatytus infrastruktūros poreikius, taip pat nustatomi finansų sutelkimo, jei reikia, veiksmai ES lygmeniu. Taigi juo bus suteikta daugiau politikos ir reglamentavimo aiškumo ir sukurtos vienodos sąlygos.

Šis rinkinys grindžiamas daugybe kitų Komisijos strateginių darbų krypčių, be kita ko, kuriais siekiama įrengti daugiau įkrovos įrenginių namuose, viešuosiuose pastatuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse 45 , padėti Europos įmonėmis ir vartotojams pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai naudojami tvariau 46 , taip pat remti darbo rinkos atsparumą ir konkurencingumą. Jis skiriamas visiems europiečiams – piliečiams, darbuotojams ir vartotojams. Juo bus skatinamas Europos konkurencingumas ir pasiekta tikrų pokyčių tiek ES bendrojoje rinkoje, tiek valstybių narių nacionaliniais ir regioniniais lygmenimis, taip pat miestų vietovėse.

Komisija ragina suinteresuotuosius subjektus glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad šie skirtingi pasiūlymai ir priemonės būtų greitai priimti ir įgyvendinti, kad ES pramonė, įmonės, darbuotojai ir piliečiai kuo greičiau gautų kuo didesnę naudą.

Trečią, paskutinį, iniciatyvos „Europa kelyje“ rinkinį Komisija pateiks 2018 m. pirmame pusmetyje. Į jį bus įtraukti pasiūlymai dėl sunkvežimių išmetamo anglies dioksido kiekio standartų, paskesni veiksmai pagal 2017 m. spalio 18 d. patvirtintas aukšto lygio grupės „GEAR2030“ rekomendacijas 47 , sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių srities veiksmai ir judumo sprendimai, taip pat pasiūlymai sudaryti sąlygas transporte naudoti e. dokumentus ir gerinti ES kelių eismo saugą. 

(1)

   Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio 2016 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2016 m. rugsėjo 14 d. 2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(2)

   COM(2017) 479.

(3)

   EUROSTATAS, Darbo jėgos tyrimas, 2016 m. duomenys, NACE H: Transportas ir saugojimas.

(4)

   EUROSTATAS, Nacionalinės sąskaitos, 2014 m. duomenys, NACE H: Transportas ir saugojimas.

(5)

   Visos duomenų nuorodos pateiktos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2017) 177.

(6)

   Ankstyva mirtis dėl su transportu susijusios taršos ES ištinka beveik tris kartus daugiau žmonių, negu jų žūva eismo įvykiuose, milijonai likusį gyvenimą serga kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligomis. https://www.eea.europa.eu//publications/air-quality-in-europe-2016 ; http://ec.europa.eu/transport/facts-fundings/scoreboard/compare/people/road-fatalities_en  

(7)

   COM(2015) 80.

(8)

   COM(2016) 501.

(9)

   COM(2017) 283.

(10)

   COM(2017) 479.

(11)

   Šis rinkinys grindžiamas daugeliu kitų Europos Komisijos strateginių darbų krypčių, be kita ko, investicijų planu, kapitalo rinkų sąjunga, skaitmenine bendrąja rinka, Europos socialinių teisių ir įgūdžių darbotvarkės ramsčiu, klimato politikos programa ir žiedine ekonomika.

(12)

   COM(2017) 479.

(13)

   COM(2016) 482.

(14)

   Ricardo-AEA and TEPR (2015), Evaluation of Regulations 443/2009 and 510/2011 https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/transport/vehicles/docs/evaluation_ldv_co2_regs_en.pdf

(15)

   COM(2017) 648.

(16)

   COM(2017) 647.

(17)

   COM(2016) 501.

(18)

   COM(2016) 031. Be to, ES lygmeniu buvo pradėtos taikyti naujos bandymo procedūros, kuriomis bandomas automobilių išmetamų teršalų kiekis tikrosiomis važiavimo sąlygomis ir laboratorijoje; šios procedūros taikomos naujų tipų transporto priemonėms nuo 2017 m. rugsėjo mėn.

(19)

   SWD(2017) 650.

(20)

   Direktyva 2014/94.

(21)

   „Regiu, kaip kasdien į darbą važinėjantis (...) darbuotojas gali pakrauti savo elektra varomo automobilio bateriją greitkelyje taip, kaip šiandien jis gali įsipilti benzino“, – sakė Komisijos Pirmininkas J. C. Junckeris savo kalboje Europos Parlamente 2014 m. lapkričio mėn.

(22)

   Vien tik pagrindinio transeuropinio transporto tinklo koridoriuose pagrindinei alternatyviųjų degalų infrastruktūrai įrengti iki 2025 m. reikia 1,5 mlrd. EUR. Investicijų poreikis yra gerokai didesnis, negu buvo įvertinta svarstant visą transporto tinklą.

(23)

    https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan-europe-juncker-plan_lt  

(24)

   COM(2017) 652.

(25)

   Šiandien Komisija skiria 350 mln. EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto biudžeto, kurie gali būti panaudoti teikiant 1,7 mlrd. EUR bendrų investicijų iš, be kita ko, Europos strateginių investicijų fondo, Europos investicijų banko, viešųjų ir privačiųjų bankų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimą. Iki 450 mln. EUR bus skirta iš programos „NER300“ neišmokėtų įplaukų naudojant skolos priemonę pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, valdomą Europos investicijų banko. Daugiau informacijos galima rasti https://ec.europa.eu/clima/policies/lowcarbon/ner300_en

(26)

   Maždaug 70 mlrd. EUR numatyta skirti iš Sanglaudos fondų ir Europos regioninių ir struktūrinių fondų siekiant sukurti veiksmingesnę, labiau aplinką tausojančią ir mažiau anglies dioksido išskiriančią ES transporto sistemą.

(27)

Atokiausi regionai galėtų tapti netaršių alternatyvios energijos sprendimų bandymo vieta. COM(2017) 623.

(28)

   COM(2017) 653.

(29)

    https://green-driving.jrc.ec.europa.eu/

(30)

   Žr.  grupės „GEAR2030“ ataskaitą http://ec.europa.eu/growth/content/high-level-group-gear-2030-report-on-automotive-competitiveness-and-sustainability_en

(31)

   COM(2017) 479.

(32)

   COM(2016) 381.

(33)

   Planą bando šeši sektoriai, be kita ko, automobilių sektorius http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&intPageId=4320&langId=en

(34)

    http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/node_en

(35)

   COM(2017) 376.

(36)

    http://skillspanorama.cedefop.europa.eu/en

(37)

   SWD(2017) 650.

(38)

   „Iki 2024 m. vidutinės ketverių metų elektra varomos transporto priemonės sąnaudos turėtų atitikti benzinu varomo automobilio sąnaudas.“ Žr. Europos vartotojų organizacijų asociacijos tyrimą http://www.beuc.eu/publications/beuc-x-2016-122_low_carbon_cars_in_the_2020s-brochure.pdf

(39)

   Žr.  grupės „GEAR2030“ ataskaitą.

(40)

   Jungtini tyrimų centro mokslo parama politikai, ES konkurencija pažangiųjų ličio jonų baterijų, skirtų e. judumui, konkurencingumas ir stacionaraus saugojimo programinė įranga. Galimybės ir veiksmai, 2017 m. rugsėjo mėn.

(41)

   COM(2014) 297.

(42)

    http://www.eib.org/products/blending/innovfin/products/energy-demo-projects.htm  

(43)

   Aukšto lygio susitikimas dėl baterijų kūrimo ir gamybos Europoje, 2017 m. spalio 11 d.  http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-17-3861_en.htm

(44)

   Oficialusis leidinys C 188, 2014 6 20, p. 4.

(45)

   COM(2016) 860.

(46)

    https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/towards-circular-economy_lt  

(47)

   Grupės „GEAR2030“ ataskaita, 2017 m. spalio mėn.