29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/244

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2016 „Agentūrų dotacijų naudojimas: ne visuomet tinkamas arba jo veiksmingumas nėra įrodytas“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0127/2017),

A.

kadangi, remiantis Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – Institutas) finansinėmis ataskaitomis, jo galutinis 2015 finansinių metų biudžetas buvo 266 566 618 EUR, tai yra 14,35 % didesnis už 2014 m. biudžetą;

B.

kadangi, remiantis finansinėmis ataskaitomis, bendras Sąjungos įnašas į Instituto 2015 m. biudžetą siekė 215 030 200 EUR, t. y. buvo 26,63 % didesnis negu 2014 m.;

C.

kadangi Audito Rūmai savo ataskaitoje dėl Instituto 2015 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) pranešė, jog jiems pateiktas pagrįstas patikinimas, kad Instituto metinės finansinės ataskaitos yra patikimos, tačiau negalėjo gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų dėl jose nurodytų finansinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

D.

kadangi biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimu biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu dar labiau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo sampratą ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.

primena, kad Europos Sąjungos įnašas į Instituto biudžetą 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu yra nustatomas pagal programos „Horizontas 2020“ finansinį paketą, ir tai, kad Institutui privalomos Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 nuostatos (toliau – programos „Horizontas 2020“ taisyklės); be to primena, kad programa „Horizontas 2020“ yra Septintosios pagrindų programos, kuri buvo įgyvendinama 2007–2013 m. ir kurioje Institutas nedalyvavo, tęsinys;

2.

pabrėžia, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. su dotacijomis susijusių netiesioginių finansinių išlaidų padengimo teisinis pagrindas yra programos „Horizonto 2020“ taisyklių 29 straipsnio 1 dalis, taip pat Instituto finansinio reglamento (1) 90 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas fiksuotas 25 % netiesioginių su dotacijomis susijusių finansinių išlaidų padengimo rodiklis; tačiau pažymi, kad pagal Instituto ankstesnių finansinių taisyklių (2), kurios buvo panaikintos 2014 m. sausio 1 d., 75 straipsnio 8 dalį fiksuotas netiesioginių su dotacijomis susijusių finansinių išlaidų padengimo rodiklis pelno nesiekiančioms visuomeninėms institucijoms, aukštojo mokslo įstaigoms, tyrimų organizacijoms ar mažosioms ar vidutinėms įmonėms galėjo būti padidintas iki 40 %;

3.

pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad Institutas 2014 m. subsidijų susitarime, kuris buvo pasirašytas 2014 m. vasario mėn., numatė 40 % fiksuotą netiesioginių finansinių išlaidų padengimo rodiklį, priešingai nei tuo metu jau galiojusiose programos „Horizontas 2020“ taisyklėse; be to, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kad Institutui nedalyvavus Septintojoje pagrindų programoje, programos „Horizonto 2020“ taisyklių 57 straipsnis, kuriame aptariamas Septintosios pagrindų programos perkėlimas į programos „Horizontas 2020“ taisykles, nėra taikomas Institutui, todėl Audito Rūmai pripažino šį padengimą neteisėtu;

4.

pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad klaidos, nustatytos atliekant ex-post 2015 m. subsidijų sandorių pavyzdžio patikrinimą, nulėmė tai, kad atlikus pataisymus dėl pernelyg didelės išmokėtos sumos, kuri buvo apskaičiuota pagal pirmiau minėtą fiksuotą rodiklį, 2014 m. subsidijų sandoriams buvo nustatytas 2 % likutinių klaidų lygis; pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, bendras nustatytų ex-post patikrinimo klaidų lygis ir padengimo fiksuoto dydžio išmokomis klaidų lygis siekė 4,9 % visų Instituto 2015 m. išlaidų, dėl to Audito Rūmai parengė sąlyginę nuomonę dėl su Instituto sąskaitomis susijusių sandorių teisėtumo ir reguliarumo;

5.

tačiau pažymi, kad Instituto sudaryti subsidijų susitarimai buvo sudaromi skelbiant kasmetinį konkursą dėl 2014 m. Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) verslo planų rengimo, kurį Institutas paskelbė 2013 m. balandžio mėn.; be to, primena, kad remiantis Instituto finansinėmis taisyklėmis, taip pat Komisijos deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (3) 189 straipsniu, Instituto kvietimas leido subsidijų gavėjams, kurie patenka į Instituto finansinių taisyklių 75 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas kategorijas, 2014 m. suplanuotai veiklai sukurti projekto biudžetus, naudojant 40 % fiksuoto dydžio netiesioginių išlaidų padengimo rodiklį; pabrėžia, kad 2013 m. balandžio mėn. kvietime dalyvavusios ŽIB, rengdamos ir pateikdamos pasiūlymą, rėmėsi ta nuostata;

6.

be to, pažymi, kad Instituto valdyba, remdamasi išorės ekspertų atliktu 2014 m. ŽIB verslo planų vertinimu, 2013 m. gruodžio 5 d. prieš patvirtinant programą „Horizontas 2020“ priėmė sprendimą dėl 2014 m. ŽIB skirtų lėšų paskirstymo; remdamasis Instituto informacija pažymi, kad 2014 m. subsidijų susitarimai buvo pasirašyti atsižvelgiant į pirmines metinio kvietimo sąlygas;

7.

laikosi nuomonės, kad programos „Horizontas 2020“ taisyklių 57 straipsnio 2 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės nebuvo suplanuotos kaip skirtos tik paramai, teikiamai pagal Septintąją pagrindų programą, bet taip pat kitiems įgyvendinamiems veiksmams mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuriems buvo taikomos įsigaliojusios programos„Horizontas 2020“ taisyklės, pavyzdžiui, Instituto 2014 m. subsidijų susitarimams; pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ taisyklių 57 straipsnyje pateiktų pereinamųjų priemonių tikslas – suteikti teisinio tikrumo ir užtikrinti taikomos teisinės sistemos tęstinumą pradėjus įgyvendinti tokius veiksmus; pripažįsta, kad Instituto vėlesni subsidijų susitarimai atitinka galiojančias programos „Horizontas 2020“ taisykles, visų pirma dėl 25 % fiksuoto dydžio su subsidijomis susijusių netiesioginių tinkamų išlaidų kompensavimo, ir tai, kad Institutas šiuo atžvilgiu nebegali imtis tolesnių taisomųjų priemonių; taip pat pažymi, kad bet kokie veiksmai atgauti lėšas, kuriuos Audito Rūmai įvardijo kaip neteisėtus, gali lemti teisinius veiksmus, kurių imtųsi dauguma Instituto naudos gavėjų, o tai galėtų apskritai labai pakenkti Instituto, programos „Horizontas 2020“ ir Komisijos reputacijai;

8.

pažymi, jog remiantis Audito Rūmų ataskaita, 2015 m. Institutas informavo ŽIB, kad per pirmuosius penkerius metus (2010–2014 m.) jo finansinis įnašas neviršijo nustatytų 25 % visų atitinkamų bendrųjų išlaidų ribų; tačiau pažymi, kad dėl prastos ŽIB papildomos veiklos apibrėžties sumažėjo galimybė atlikti bet kokį aiškų įvertinimą, kuriame būtų nustatyta, ar skaičiuojant didžiausią galimą papildomos veiklos įnašą turėtų būti pripažįstamos su ŽIB susijusios sąnaudos. pažymi, kad Institutas ir Komisija laikėsi Audito Rūmų rekomendacijos panaikinti 25 % finansavimo sąlygą, tuo siekiant palengvinti ŽIB partneriams tenkančią veiklos ir finansinių ataskaitų teikimo naštą; patvirtina, kad iki tokio pakeitimo patvirtinimo Institutas ketina įgyvendinti galiojantį teisinį pagrindą;

9.

remdamasis Instituto galutinėmis ataskaitomis, pažymi, kad dėl 2015 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos biudžeto įvykdymo lygis buvo 90,58 %, t. y. 3,55 % mažesnis, palyginti su 2014 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 96,49 %, t. y. 4,02 % didesnis negu 2014 m.;

10.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, jog, net jei Institutui leidžiama per ateinančius trejus metus į biudžetą pakartotinai įtraukti nepanaudotus asignavimus, Institutas laiku nepritaikė procedūros, pagal kurią į 2015–2017 m. biudžetą pakartotinai įtrauktų iš 2014 m. likusius 26 600 000 EUR; be to, pažymi, kad šie asignavimai atsirado dėl mažesnio nei buvo tikėtasi ŽIB lėšų panaudojimo; pažymi, kad 2015 m. Institutas atliko biudžeto peržiūrą ir paprašė ŽIB persvarstyti 2015 m. verslo planus ir biudžetus, kurie, iš dalies juos pakeitus, buvo pakartotinai pateikti; pabrėžia, kad dėl ŽIB biudžetų sumažinimo Institutas galėtų panaikinti neišleistas sumas, kurios tada būtų atšauktos ir pakartotinai įtrauktos į planuojamas 2016 m. įplaukas ir išlaidas; pabrėžia, kad tai lėmė geresnį Instituto biudžeto valdymą, glaudžiai bendradarbiaujant su ŽIB;

11.

pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad pagal II antraštinę dalį paskirstytų asignavimų perkėlimai sudarė 400 000 EUR (44 %), palyginti su 500 000 EUR (36 %) 2014 m.; pripažįsta, kad tie perkėlimai buvo daugiausia susiję su sutartimis dėl IT paslaugų, kurios buvo teikiamos ir metams pasibaigus ir su posėdžiais, dėl kurių dar negautos sąskaitos faktūros;

12.

pažymi, kad tuos perkėlimus dažnai būtų galima iš dalies arba visiškai paaiškinti daugiamečiu agentūrų veiklos programų pobūdžiu, ir jie nebūtinai parodo biudžeto planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat ne visuomet nesuderinami su biudžeto metinio periodiškumo principu, ypač jei yra iš anksto planuojami ir apie tai pranešama Audito Rūmams;

13.

primena, kad remiantis programos „Horizontas 2020“ taisyklių 34 straipsniu, pažyma apie finansinę atskaitomybę (PFA), kurios prašoma iš ŽIB partnerių dėl didesnės nei 325 000 EUR išlaidų sumos padengimo, padeda atlikti Instituto išlaidų ataskaitų ex-ante patikrą; pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad šių pažymų kokybė labai skiriasi, tokiu būdu apribojamas iš jų gaunamas patikinimas, o Institutas turi atlikti papildomas patikras; pažymi, kad, anot Instituto, pradedant 2014 m. subsidijų susitarimais Institutas naudoja Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato programai „Horizontas 2020“ sukurtą audito pažymų metodologiją; be to, pažymi, kad persvarstytoje metodologijoje pateikiami išsamesni nurodymai ir susitarta dėl procedūrų, taip pat 63 standartinių faktinių išvadų, apimančių visas išlaidų kategorijas; pripažįsta, kad Institutas parengė visapusišką subsidijų garantijų strategiją, paremtą tiek ex-ante, tiek ex-post patikra, įskaitant PFA, tuo siekiant užtikrinti sandorių teisėtumą ir reguliarumą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad metinės valdybos narių, laikinai pareigas einančio direktoriaus ir vyresniosios vadovybės interesų deklaracijos yra skelbiamos Instituto internetinėje svetainėje; taip pat pažymi, kad atliekama pateiktų deklaracijų patikra, siekiant patvirtinti faktinį jų tikslumą; pastebi, kad ekspertų atveju Institutas laikosi programos „Horizontas 2020“ taisyklių dėl interesų konfliktų;

15.

pažymi, kad per 2017 m. pirmą pusmetį Institutas ketina priimti vidines informavimo apie pažeidimus taisykles; ragina Institutą pradėti taikyti vidaus informavimo apie pažeidimus politiką, kuria skatinama skaidrumo ir atskaitomybės darbo vietoje kultūra, darbuotojams reguliariai teikiama informacija apie jų pareigas ir teises tos politikos atžvilgiu, užtikrinama, kad informatoriai bus apsaugoti nuo neigiamų padarinių, laiku atsižvelgiama į informatorių pateiktą medžiagą ir sukurtas kanalas, kuriuo naudodamiesi darbuotojai galės anonimiškai teikti pranešimus; prašo, kad Institutas skelbtų metines ataskaitas apie informavimo atvejų skaičių ir kokių tolesnių veiksmų buvo imtasi, ir pateiktų tas metines ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; prašo Instituto informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje pasiektą pažangą;

16.

pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, jog vykdydamas ŽIB pasiūlymus ir verslo planus vertinančių išorės ekspertų atranką Institutas naudojasi Instituto finansinio reglamento 89 straipsniu, siekdamas nukrypti nuo pareigos paskelbti kvietimą pareikšti susidomėjimą; vis dėlto pažymi, kad Institutas nėra iki galo nustatęs vidaus tvarkos, kuria reglamentuojama tokia nukrypti leidžianti nuostata; pažymi, kad praktikoje Institutas yra subūręs savo ekspertų grupę naudodamasis kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų ekspertų sąrašais ir duomenų bazėmis bei pasitelkdamas Instituto valdančiosios tarybos ir darbuotojų rekomenduotus į sąrašus neįtrauktus asmenis; palankiai vertina ŽIB pasiūlymus vertinančių ekspertų atrankos proceso patobulinimus ir ragina Institutą įsipareigoti pagerinti šio proceso veiksmingumą ir efektyvumą ir sukuriant atitinkamas vidaus priemones užtikrinti, kad ekspertų atrankos procedūra būtų vykdoma kuo skaidriau ir sąžiningiau, kartu užtikrinant, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų;

17.

su susirūpinimu pažymi, kad Institutas nepradėjo konkrečių iniciatyvų, kad padidintų santykių su suinteresuotosiomis šalimis ir lobistais skaidrumą; ragina Institutą vykdyti aktyvią lobistų skaidrumo politiką;

18.

su pasitenkinimu pažymi, kad Institutas 2015 m. ir 2016 m. taikė įvairias priemones, kad turėtų visos sudėties personalą, siekdamas pagerinti personalo valdymą, įdarbinimo procesą ir darbo aplinką; pastebi, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. 63 patvirtintose darbo vietose Institutas buvo įdarbinęs 59 darbuotojus, o tai yra didžiausias darbuotojų skaičius per visą Instituto istoriją, ir tebevyksta darbuotojų atranka į laisvas darbo vietas; vis dėlto pripažįsta, kad Instituto veiksmai negali visiškai kompensuoti neigiamo žemo ir pastoviai mažėjančio korekcinio koeficiento, kuris Vengrijoje daro įtaką atlyginimų lygiams;

19.

remdamasis Audito Rūmų pateikta informacija, pažymi, kad pradinis Komisijos Institutui nustatytas tikslas buvo įgyti finansinę autonomiją 2010 m.; be to, pažymi, kad Institutas 2011 m. birželio mėn. dėl tęstinio ex-ante su subsidijomis susijusių sandorių patvirtinimo ir Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato atliktų virš 60 000 EUR siekiančių viešųjų pirkimų įgijo dalinę finansinę autonomiją; remdamasis Instituto pateikta informacija, pažymi, kad Institutas Komisijos prašė iš naujo pradėti procesą, padėsiantį įgyti visišką finansinę autonomiją; be to, pripažįsta, kad Komisija 2016 m. gegužės mėn. parengė proceso gaires ir tvarkaraštį, ir laukia Komisijos finansinės autonomijos vertinimo, kurį planuojama atlikti per pirmą 2017 m. pusmetį; pažymi, jog Institutas tikisi, kad visiška finansinė autonomija bus suteikta iki 2016 m. pabaigos, ir prašo, kad Institutas informuotų biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą sprendžiant šį klausimą;

20.

remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad nepaisant pagrįstų argumentų, dėl sudėtingos Instituto veiklos sistemos ir valdymo problemų sumažėjo jo bendras veiksmingumas; pažymi, kad Institutas gali teikti paramą visai inovacijų sistemai, pradedant pradedančiosiomis įmonėmis ir baigiant kelių ŽIB partnerių vykdomais inovacijomis grindžiamais projektais, tačiau Sąjungos lygmeniu jis nepakankamai gerai koordinuoja savo veiksmus su atitinkamais Komisijos generaliniais direktoratais, be to, trūksta sąveikos su ŽIB ir kitomis Sąjungos iniciatyvomis;

21.

pažymi, kad Institutas finansuoja „EIT skaitmeninės magistrantūros programą“, pagal kurią skiriama vienkartinė, ne didesnė kaip 8 000 EUR suma vienam studentui, be faktinių išlaidų, įskaitant fiksuotu rodikliu paremtas netiesiogines išlaidas; remdamasis Audito Rūmų pateikta informacija, pažymi, kad šis finansavimo modelis niekada nebuvo formaliai apibrėžtas ir jis neleidžia atskirti veiklos, susijusios su vienkartinėmis išmokomis, nuo veiklos, susijusios su faktinėmis išlaidomis; remdamasis Instituto pateikta informacija, pažymi, kad finansuojant tokias programas turėtų būti pereita prie atskiros vienkartinės išmokos modelio, taip siekiant supaprastinti išlaidų ataskaitas, kai turima pakankamai statistinių duomenų, kad būtų galima nustatyti tokią bendrą vienkartinę išmoką; ragina Institutą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai naujo finansavimo modelio įgyvendinimo rezultatus;

22.

pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodyta, kad vienas ŽIB juridinis subjektas, remdamasis ŽIB stebėtojų tarybos sprendimu, išmokėjo savo 55 darbuotojams 646 000 EUR kaip veikla paremtas finansines išmokas, o Institutas padengė visą šią sumą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nuomonę, kad tokių veikla paremtų išmokų mokėjimas tam naudojant viešąjį finansavimą yra neįprasta praktika; tačiau pritaria, kad ŽIB yra į verslą orientuotos organizacijos, kurios siekia finansinio tvarumo ir kuriose kintamųjų elementų naudojimas kaip pagrindinio atlyginimo dalis gali tapti didele paskata siekti gerų rezultatų ir užtikrinti, kad būtų išlaikytas ekonominis naudingumas; be to, pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ specialiai pateikiamos kintamosios pagrindinio atlyginimo sudedamosios dalys, kurios gali būti tinkamomis išlaidomis; pabrėžia, kad Instituto įnašas į ŽIB valdymo personalui išmokėtus atlyginimus, įskaitant veikla pagrįstas išmokas, neturi viršyti išlaidų ribų, kurias Institutas nustatė 2016 m. ir vėlesniuose subsidijų susitarimuose; pažymi, kad nuo 2016 m. pradėjus taikyti pakeistas taisykles, kuriomis nustatytos dvigubos darbo užmokesčio ribos, panaikinta 2015 m. buvusi galimybė gauti papildomą darbo užmokestį už labai gerus veiklos rezultatus;

23.

pažymi, kad patikimo finansų valdymo principas taip pat buvo pažeistas, kuomet ŽIB partneris, taikydamas dienos tarifą, kuris siekė nuo 800 eurų iki 3 250 EUR vienam asmeniui, nusipirko ryšių su visuomene paslaugų už sumą, kurią Institutas taip pat visiškai kompensavo;

24.

pažymi, kad 2015 m. 45 Instituto darbuotojai dalyvavo „kituose renginiuose“, o tai kainavo 10 730,21 EUR (238,45 EUR vienam asmeniui);

25.

su susirūpinimu pažymi, kad visuomenei trūksta informuotumo apie Institutą, o kai kurie ŽIB partneriai nežino, kad yra susiję su Institutu; ragina didinti Instituto matomumą ir populiarinti jo, kaip unikalios inovacijų bendruomenės, įvaizdį; palankiai vertina neseniai pasiektą laimėjimą – žurnalas „Forbes“ į savo 30 geriausių jaunųjų Europos inovatorių ir verslininkų, jaunesnių nei 30 m., sąrašą (angl. „30 under 30“) įtraukė 18 Instituto bendruomenės narių;

26.

pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos jo 2017 m. balandžio 27 d. (4) rezoliucijoje dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.