52017AE5294

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52017AE5294 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52017AE5294

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (COM(2017) 572 final); Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex ante vertinimas investicijoms skatinti“ (COM(2017) 573 final); 2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl viešųjų pirkimų specializacijos „Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas“ (C(2017) 6654 final – SWD(2017) 327 final)

EESC 2017/05294

OL C 227, 2018 6 28, p. 45–51 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

28.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/45

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“

(COM(2017) 572 final)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex ante vertinimas investicijoms skatinti“

(COM(2017) 573 final)

2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija dėl viešųjų pirkimų specializacijos „Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas“

(C(2017) 6654 final – SWD(2017) 327 final)

(2018/C 227/06)

Pranešėjas:

Antonello PEZZINI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2017 11 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 1 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 14
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	107/1/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra įsitikinęs, kad tik skaidri, atvira ir konkurencinga viešųjų pirkimų sistema bendrojoje rinkoje galėtų užtikrinti ne tik veiksmingas viešąsias išlaidas, bet ir aukštos kokybės prekes ir paslaugas piliečiams ir leistų sukurti tikrą inovatyvių, pažangių, tvarių ir socialiai atsakingų viešųjų pirkimų kultūrą.

1.1.1.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja skatinti pasiūlymų atrankai taikyti „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijų, visų pirma intelektinių paslaugų atveju.

1.2.

Komitetas palankiai vertina naują viešųjų pirkimų dokumentų rinkinį ir pabrėžia, kad būtina:

—	skatinti kokybę ir naujoves viešųjų pirkimų srityje,

—	įtraukti aplinkos apsaugos ir socialinius aspektus,

—	padaryti viešuosius pirkimus pažangesnius ir veiksmingesnius.

1.3.

Komitetas pabrėžia, kad svarbu sumaniai naudotis viešaisiais pirkimais sprendžiant pasaulines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitos, išteklių stokos, nelygybės ir visuomenės senėjimo, šiuo tikslu remiant socialinę politiką, spartinant perėjimą prie tvaresnių ir konkurencingesnių tiekimo grandinių bei verslo modelių, taip pat sudarant geresnes sąlygas MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms.

1.3.1.

EESRK mano, kad svarbu siekti didesnio valstybių narių pasiryžimo savanoriškai taikyti didelės apimties infrastruktūros projektų išankstinio vertinimo mechanizmus.

1.3.2.

Komitetas pabrėžia poreikį užtikrinti savanoriško naudojimosi nauju ex ante vertinimo mechanizmu patrauklumą, suteikiant perkančiajai organizacijai atitikties patvirtinimo dokumentą. EESRK pritaria, kad reikia didinti visų suinteresuotųjų subjektų profesionalumą ir skatinti aktyvesnį socialinių įmonių dalyvavimą kovoje su sukčiavimu ir korupcija stiprinant skaitmeninę viešųjų pirkimų pertvarką.

1.4.

Komitetas ypač palankiai vertina pastangas sudaryti geresnes sąlygas MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir pabrėžia, kad vis dar yra daug kliūčių jų visapusiškam dalyvavimui, ir rekomenduoja prekybos ir (arba) profesinėms organizacijoms atlikti gynimo ir paramos vaidmenį.

1.4.1.

Socialiniai ir aplinkos apsaugos aspektai tapo labai svarbia viešųjų pirkimų dalimi, todėl EESRK pabrėžia šių aspektų vertę ir naudingumą ir rekomenduoja į visas nacionalines ir Sąjungos mokymo programas įtraukti specifinį socialinės ir aplinkosaugos sričių turinį.

1.4.2.

Reikėtų pradėti kampaniją dėl techninių reguliavimo standartų, t. y. ISO 14000 aplinkosaugos srityje, ISO 26000, SA 8000:2014 ir atitinkamų TDO konvencijų (1) socialinėje srityje, UNI 11648:2016 dėl projektų valdymo ir ISO 9000 valdymo ir gamybos kokybės srityje, ar analogiškų techninių kokybės reikalavimų, nustatytų nacionaliniuose teisės aktuose, taikymo viešųjų pirkimų specifikacijose ir padėti mažosioms įmonėms pasiekti minėtus standartus pasitelkiant Europos socialinį fondą.

1.5.

Komitetui svarbu, kad būtų ryžtingai siekiama didinti perkančiųjų organizacijų profesionalumą, aiškiai pripažįstant įgytas naujas kvalifikacijas, sukuriant joms bendrą Europos techninių ir skaitmeninių įgūdžių sistemą, kuri suteiktų galimybę taikyti bendrą požiūrį visoje Europos vidaus rinkoje.

1.6.

EESRK mano, kad, siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų viešųjų pirkimų specializacijos pagrindą, Komisija turėjo priimti ne rekomendaciją, o direktyvą.

1.7.

Komiteto nuomone, svarbu sukurti viešą skaitmeninį viešųjų pirkimų registrą, taip pat siekiant suteikti galimybę išplėsti suinteresuotųjų įmonių ratą ir geriau įvertinti viešųjų pirkimų proceso veiksmingumą ir sąžiningumą.

1.8.

Komitetui labai svarbu, kad būtų vykdomi aktyvūs Sąjungos veiksmai, kuriais, vadovaujantis abipusiškumo principu, būtų sudaromos palankesnės sąlygos trečiosioms šalims patekti į viešųjų pirkimų rinką, įskaitant narystės siekiančias šalis ir Europos kaimynystės politikos šalis partneres, užtikrinant tokias pat sąlygas kaip ir nacionalinėms įmonėms.

1.9.

EESRK nuomone, Europos Komisijos rekomendacijose konkrečioms valstybėms narėms turėtų būti aktyviai skatinami mokymai, susiję su galimybėmis pasinaudoti struktūrinėmis programomis ir fondais, taip pat su skaitmeninimo techniniais ir reguliavimo standartais, pavyzdžiui, priimant Europos viešųjų pirkimų etikos kodeksą.

1.10.

EESRK rekomenduoja skatinti įtrauktį ir taikyti socialines priemones, pavyzdžiui, strategines priemones, padedančias siekti pažangios politikos šioje srityje.

1.11.

EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą tarpvalstybinių pirkimų reguliavimo sistemą (kaip 28-oji sistema), kurioje gali savanoriškai dalyvauti perkančiosios organizacijos, užtikrinant vienodas procedūras visoje Europos ekonominėje erdvėje.

2. Aplinkybės ir dabartinė padėtis

2.1.

Viešieji pirkimai atveria didžiulę potencialią rinką inovaciniams produktams ir paslaugoms, jeigu jie naudojami strategiškai siekiant skatinti ekonomiką ir pritraukti investicijas, visų pirma įgyvendinant Europos investicijų planą, gerinti našumą ir įtrauktį, taip pat siekti struktūrinių ir infrastruktūrų pokyčių, būtinų norint skatinti inovacijas ir augimą.

2.2.

Didelė pirkimų ir viešųjų investicijų į Europos ekonomiką dalis vykdoma rengiant viešuosius pirkimus: kasmet viešojo sektoriaus institucijos išleidžia apie 19 % Sąjungos BVP darbų, prekių ir paslaugų pirkimui.

2.2.1.

Deja, 55 % viešųjų pirkimų procedūrų vykdoma žemiausios kainos pagrindu, kuri yra sutarties sudarymo kriterijus, tačiau nekreipiant ypatingo dėmesio į kokybę, tvarumą, inovacijas ir socialinę įtrauktį.

2.3.

Devyni iš dešimties didelės apimties infrastruktūros projektų vykdomi nesilaikant sutartyje dėl projekto vykdymo nustatytų plano etapų, jiems nustatyto biudžeto ir tvarkaraščio, o bendros išlaidos dažnai padidėja iki 50 % (2)

2.4.

Viešųjų pirkimų teisinė sistema iš esmės gana sudėtinga; be to, institucijų struktūra labai susiskaidžiusi, nes ją valdo daugybė centrinio, regionų ir sektorių lygmens subjektų, kurių užduotys ir funkcijos ne visada aiškiai nustatytos.

2.5.

Pirkimo procedūrų ir investicijų į infrastruktūrą valdymui reikalingi itin išvystyti visų lygmenų valdžios institucijų gebėjimai, tuo tarpu būtent šioje srityje paprastai pastebimi įvairūs trūkumai, kaip antai: nevienodi gebėjimai planuoti ir laiku nustatyti tinkamas priemones ir būdus, nepakankamas perkančiųjų organizacijų profesionalumas, didelis įvairių sričių išlaidų valdyme dalyvaujančių valdžios institucijų skaičius, nenuoseklus patvirtinamosios informacijos rinkimas ir nesuderintos duomenų bazės, valdomos įvairių subjektų, kurie dažnai yra nepakankamai kvalifikuoti ir patikimi.

2.6.

2014 m. viešųjų pirkimų teisės aktų rinkinys nepadėjo visiškai išspręsti šių problemų.

2.7.

Skaitmeninės priemonės, padedančios valdyti viešuosius pirkimus, Sąjungoje naudojamos vangiai: 2016 m. jas taikė tik keturios valstybės (3). Tokia padėtis rodo, kad būtina aktyviau taikyti naująsias technologijas siekiant supaprastinti ir paspartinti viešųjų pirkimų procedūras.

3. Komisijos pasiūlymai

3.1.

Pateiktame dokumentų rinkinyje nustatomos keturios pagrindinės kryptys:

3.1.1.

prioritetinių sričių, kurių veiklą reikia gerinti, nustatymas siekiant plėtoti viešiesiems pirkimams taikomą strateginį požiūrį, sutelkiant dėmesį į šešis prioritetus;

3.1.2.

didelės apimties infrastruktūros projektų savanoriškas ex ante vertinimas, įsteigiant pagalbos tarnybą, taip pat pranešimų teikimo ir keitimosi informacija mechanizmus, kad būtų galima teikti pagalbą pradiniuose projektų, kurių apskaičiuota vertė viršija 250 mln. EUR, ir valstybei narei itin naudingų projektų, kurių vertė viršija 500 mln. EUR, atvejais;

3.1.3.

rekomendacijos dėl valdžios institucijų ir viešųjų pirkėjų profesionalumo didinimo siekiant užtikrinti, kad jie turėtų profesinių gebėjimų ir techninių bei procedūrinių žinių, reikalingų, kad būtų laikomasi teisės aktų ir užtikrinama aukšta naujovių kokybė bei tvarumas, taip pat didžiausias investicijų ekonominis naudingumas atsižvelgiant ir į socialinę atsakomybę;

3.1.4.

gairės, skirtos skatinti naujoves vykdant prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

Komitetas labai palankiai vertina naują viešųjų pirkimų dokumentų rinkinį ir pabrėžia savo anksčiau išreikštą poziciją dėl būtinybės gerinti viešųjų pirkimų kokybę ir skatinti inovacijas šioje srityje, mažinti nereikalingą biurokratinę naštą, įtraukti aplinkosaugos ir socialinius aspektus (susijusius su darbo vietomis ir sąlygomis, taip pat su neįgaliųjų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių apsauga) ir skatinti rinktis ne tik ekonomiškai naudingiausią, bet ir numatyti galimybę, pavyzdžiui, intelektinių paslaugų atveju, pasirinkti daugiausiai privalumų turintį pasiūlymą, net jei jis ir nėra pigiausias.

4.2.

Taikant aplinkosaugos ir socialinius kriterijus, būtų galima padaryti viešuosius pirkimus pažangesnius ir efektyvesnius, užtikrinti didesnį profesionalumą, didinti MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonių dalyvavimą, kovoti su favoritizmu, sukčiavimu ir korupcija, taip pat skatinti Europoje tarpvalstybinius viešuosius pirkimus (4).

4.3.

Komitetas visų pirma pabrėžia, kad svarbu sumaniai vykdyti viešuosius pirkimus siekiant visapusiškai spręsti pasaulines problemas, kaip antai klimato kaita, išteklių stoka ir visuomenės senėjimas; tokiu požiūriu remiama socialinė politika, spartinamas perėjimas prie tvaresnių ir konkurencingesnių tiekimo grandinių bei verslo modelių, taip pat suteikiamos geresnės galimybės MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

4.4.

EESRK mano, kad svarbu siekti vis didesnio savanoriško valstybių narių pasiryžimo:

—	užtikrinti platesnį strateginių viešųjų pirkimų taikymą diegiant savanoriškus ex ante vertinimo mechanizmus, skirtus didelės apimties infrastruktūros projektams,

—	plėtoti sistemingą keitimąsi geriausia patirtimi strateginių viešųjų pirkimų srityje,

—	skatinti atnaujintus žaliųjų, socialinių ir inovacinių viešųjų pirkimų metodus.

4.5.

Komitetui labai svarbu, kad būtų kryptingai didinamas perkančiųjų organizacijų profesionalumas ir parengti privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, sukuriant joms bendrą Europos techninių ir skaitmeninių įgūdžių sistemą, kuri sudaryti galimybę visoje Europos vidaus rinkoje taikyti bendrą požiūrį remiantis vienu kompetencijos centru ir interaktyvia duomenų baze.

4.5.1.

Atsižvelgdamas į socialinių ir aplinkosaugos aspektų svarbą ir vertę viešuosiuose pirkimuose, taip pat į garantiją, kurią šių aspektų laikymasis gali suteikti įgyvendinant socialinės įtraukties ir socialinio bei aplinkos tvarumo tikslus, EESRK siūlo ir rekomenduoja, kad į visas mokymo programas, skirtas viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių darbuotojų profesionalumui didinti, būtų įtrauktas specifinis turinys, susijęs su socialinės ir aplinkos apsaugos sričių teisės aktais, ypač su viešųjų pirkimų teisės aktuose nurodytais socialiniais ir aplinkosaugos aspektais.

4.5.2.

Šių aspektų įtraukimas dera su naujais uždaviniais išnaudoti visas galimybes strategiškai prisidėti prie horizontaliosios politikos tikslų įgyvendinimo ir socialinių vertybių, kaip antai inovacijos, socialinė įtrauktis ir ekonomikos bei aplinkos tvarumas, puoselėjimo.

4.5.3.

Todėl EESRK mano, kad reikia užtikrinti griežtą šių priemonių laikymąsi, jei jos privalomos, ir skatinti dažniau jas naudoti, jei kalbama apie priemones, kurias perkančiosios organizacijos gali taikyti savanoriškai. EESRK primygtinai ragina pradėti kampaniją dėl techninių reguliavimo standartų, t. y. ISO 14000 aplinkosaugos srityje, ISO 26000, SA 8000:2014, aštuonių pagrindinių TDO konvencijų, TDO konvencijos Nr. 155 (dėl darbuotojų saugos ir sveikatos), TDO konvencijų Nr. 131, 1, 102 socialinėje srityje, taip pat UNI 11648:2016 dėl projektų valdymo ir ISO 9000 valdymo ir gamybos srityje, taikymo. Taikant šiuos naujos kartos viešųjų pirkimų standartus ir technines specifikacijas didelė dalis paramos turėtų būti skiriama MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms, siekiant išvengti atskirties ir sumažinti jų išlaidas.

4.5.4.

Siekiant įtraukti inovacinius kriterijus, visų pirma į didelės apimties infrastruktūros projektus, reikalinga bendra strateginė vizija, kad pirkimai būtų vykdomi atsižvelgiant tiek į kokybinius išlaidų efektyvumo kriterijus, tiek į ekonomiškai naudingus konkursus, laikantis požiūrio, kuris gali apimti socialinius, aplinkosaugos ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos.

4.5.5.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog valstybės narės neišnaudoja viešųjų pirkimų teikiamų galimybių taikyti socialinius kriterijus ir priemones kaip strateginius būdus tvarios socialinės politikos tikslams skatinti, siūloma ir rekomenduojama ryžtingai skatinti įtraukti ir taikyti šiuos socialinio pobūdžio kriterijus bei priemones, nustatytus ES viešųjų pirkimų teisės aktuose.

4.5.6.

4.5.7.

EESRK nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti šių kliūčių šalinimui, be kita ko, stiprinant teisių gynimo sistemą. Todėl tikslinga ir būtina suteikti įgaliojimus prekybos ir (arba) profesinėms organizacijoms spręsti mažųjų įmonių kolektyvinius ginčus ir jas skatinti.

4.5.8.

Reikėtų sukurti viešą skaitmeninį viešųjų pirkimų registrą, taip pat siekiant suteikti galimybę išplėsti suinteresuotųjų įmonių ratą ir geriau įvertinti viešųjų pirkimų proceso veiksmingumą ir sąžiningumą.

4.5.9.

Be to, būtų svarbu vykdyti bandomuosius projektus siekiant skatinti MVĮ dalyvavimą pasitelkiant verslo ir inovacijų tarpininkus, taip pat vykdyti Europos bandomųjų mokymo projektų iniciatyvas, kuriomis skatinama didinti Europos MVĮ profesionalumą ir sudaryti geresnes sąlygas mažosioms įmonėms įgyti kalbos ir procedūrinių žinių kompetencijų paramos centruose.

4.6.

EESRK tvirtai remia bendrų tarpvalstybinių viešųjų pirkimų, ypač susijusių su novatoriškais projektais ir tarpvalstybiniais infrastruktūrų tinklais, skatinimą, suteikiant postūmį dalyvauti mažosioms įmonėms pasitelkiant verslo ir inovacijų tarpininkus ir reikalaujant užtikrinti aukštą subrangos, kuri vis dėlto turėtų būti ribojama, lygį.

4.7.

Komitetas pabrėžia, kad svarbūs aktyvūs Sąjungos veiksmai, kuriais, vadovaujantis abipusiškumo principu, būtų sudaromos palankesnės sąlygos patekti į viešųjų pirkimų rinką trečiosioms šalims, įskaitant narystės siekiančias šalis ir Europos kaimynystės politikos šalis partneres, užtikrinant joms tokias pat sąlygas kaip ir nacionalinėms įmonėms, taip pat kuriant tinkamas sąlygas sudarant dvišalius ir daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus.

4.8.

EESRK pritaria, kad reikia sukurti Sąjungos visuomenei prieinamą sutarčių registrą, visapusiškai susietą su nacionaliniais registrais, siekiant užtikrinti didesnį sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių ir jų pakeitimų skaidrumą, taip pat visapusišką neskelbtinų ir asmens duomenų apsaugą, pasitelkiant skaitmeninę transformaciją ir ne vėliau kaip 2018 m. įvesti privalomus elektroninius viešuosius pirkimus.

4.9.

Komitetas dar kartą pažymi, kad svarbu plėtoti dialogą su pilietine visuomene remiantis atvirais ir skaidriais duomenimis, siekiant sukurti geresnes analizės priemones, skirtas į įspėjimų ir kovos su korupcija sistemų poreikius orientuotai politikai rengti, taip pat reikia geriau pasinaudoti projektų finansavimu.

4.10.

Reikia stiprinti vartotojui patogų keitimosi informacija mechanizmą kaip žinių valdymo priemonę, kurią turi naudoti nacionalinės valdžios institucijos ir perkančiosios organizacijos, kad būtų keičiamasi geriausia praktika ir patirtimi, taip pat kuriama Sąjungos platforma, apimanti įvairius su projektais susijusius aspektus.

4.10.1.

Reikėtų gerokai sustiprinti perkančiųjų subjektų mokymus.

5. Europos Komisijos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių partnerystė: ex ante mechanizmas

5.1.

Komiteto nuomone, Europos Komisijos siūlomas naujas ex ante mechanizmas gali būti tinkama priemonė, jeigu ji išliks lanksti ir bus taikoma savanorišku pagrindu, taip pat jeigu bus numatyta galimybė atskirai naudoti tris komponentus:

—	pagalbos tarnybą,

—	pranešimų mechanizmą, skirtą infrastruktūros projektams, kurių vertė viršija 500 mln. EUR,

—	keitimosi informacija mechanizmą.

Turi būti suteikta galimybė juos naudoti atskirai kiekvienam projektui ir visapusiškai užtikrinant konfidencialumą.

5.2.

EESRK svarbu, kad standartinė pranešimų forma išliktų paprasta ir aiški ir kad elektronine procedūra būtų užtikrintas slaptos informacijos konfidencialumas.

5.3.

EESRK nuomone, pagalbos tarnybos sistema turėtų būti sukurta iš jai pavaldžių nacionalinių ir (arba) regioninių pagalbos tarnybų tinklo, remiantis, pavyzdžiui BC-NET ir Solvit tinklais, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama artimiausiu lygmeniu.

5.4.

Keitimosi informacija mechanizmas turėtų užtikrinti interaktyvią, vartotojui patogią ir jo poreikiams pritaikytą duomenų bazę, sudarant atitinkamą iniciatyvinį ir kontrolės komitetą iš valstybių narių perkančiųjų organizacijų ir įmonių atstovų.

5.5.

Kalbėdamas apie ex ante vertinimo mechanizmą, Komitetas pabrėžia, kad būtina padaryti jį patrauklų suteikiant atitikties patvirtinimo dokumentą, kuris bus pateiktas Komisijai atlikus vertinimą.

6. Viešųjų pirkimų specializacijos struktūra

6.1.

Europos Komisijos valstybėms narėms skirta rekomendacija yra visiškai priimtina. Vis dėlto Komitetas mano, kad, siekdama užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų viešųjų pirkimų specializacijos pagrindą, Komisija turėjo priimti direktyvą, o ne paprastą ir neprivalomo pobūdžio rekomendaciją.

6.2.

Komiteto nuomone, šios rekomendacijos galėtų būti tinkamai įgyvendintos, jeigu:

6.2.1.

bus vykdoma bendra bandomoji įvairių viešųjų ir privačių subjektų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų (pradedant tarpvalstybiniais) procese, darbuotojų mokymo iniciatyva, taip siekiant nustatyti gebėjimus ir kompetencijas, kurias turėtų turėti kiekvienas viešųjų pirkimų srities specialistas;

6.2.2.

bus suteikti įgaliojimai CEN, Cenelec ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) dėl techninių reguliavimo standartų, siekiant užtikrinti skaidrumą, prieinamumą ir visišką suderinamumą;

6.2.3.

bus sparčiai pradedami MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms skirti bandomieji projektai, siekiant skatinti jų dalyvavimą pasitelkiant verslo ir inovacijų tarpininkus;

6.2.4.

bus suteikta galimybė viešųjų pirkimų proceso subjektams dalyvauti įgyvendinant 2014–2020 m. Teisingumo programos dalį, susijusią su teisininkų mokymu, įskaitant kalbos mokymą, susijusį su teisine terminija, siekiant skatinti bendrą teisinę ir teisminę kultūrą viešųjų pirkimų ir abipusio mokymosi srityje;

6.2.5.

į pagrindinius struktūrinių fondų, visų pirma socialinio fondo, programavimo veiksmus bus įtraukti bendri viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių subjektų profesionalumo didinimo veiksmai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

6.2.6.

bus suteikta 300 ES stipendijų, skirtų dalyvauti atitinkamuose Mastrichto Europos viešojo administravimo instituto ir Tryro Europos teisės akademijos rengiamuose mokymų kursuose;

6.2.7.

viešųjų pirkimų proceso subjektai, plėtodami dialogą su pilietine visuomene, Europos lygmeniu priims viešųjų pirkimų etikos kodeksą, skirtą užtikrinti aukštų socialinių bei aplinkos standartų laikymąsi.

6.3.

EESRK ragina nustatyti vieną papildomą dideliems transeuropiniams viešiesiems pirkimams skirtą reglamentavimo sistemą, kurią perkančiosios organizacijos galėtų pasirinkti taikyti kaip 28-ąją sistemą ir kuria būtų nustatytos vienodos sąlygos ir procedūros visoje bendrojoje rinkoje.

2018 m. vasario 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS

(1) Pagrindinės TDO konvencijos, TDO konvencija Nr. 155 (dėl darbuotojų saugos ir sveikatos) ir TDO konvencijos Nr. 131, 1, 102.

(2) http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/2017_grow_046_ex_ante_voluntary_assesment_en.pdf.

(3) COM(2017) 572 final, 2 skyrius.

(4) OL C 191, 2012 6 29, p. 84.

Top

Choose the experimental features you want to try