2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/160

Pranešėjas

Pavel TRANTINA (CZ-III)

Bendrapranešėjis

Antonello PEZZINI (IT-I)

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, kurį laiko gera pradžia platesnei diskusijai, tačiau mano, kad daugelį pasiūlymo elementų reikėtų patikslinti ir patobulinti. Komitetas džiaugiasi, kad kai kurie prioritetai, kuriuos per Komisijos organizuotas konsultacijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais iškėlė pilietinės visuomenės organizacijos, buvo įtraukti į teisinį pagrindą (t. y. finansavimo didinimas, vietos savanoriška veikla, siekis gerinti palankių sąlygų neturinčio arba specialiųjų poreikių jaunimo galimybes, orientavimasis į veiklos vietų kokybės užtikrinimą, administracinių procedūrų supaprastinimas).

1.2.

EESRK mano, kad Europos solidarumo korpuso finansuojamų projektų pridėtinė vertė yra tai, kad jie tapatinami su Europos solidarumo idėja Palyginti su ankstesnėmis iniciatyvomis, Europos solidarumo korpuso projektais siekiama užtikrinti, kad dalyviai ir juos priimančios bendruomenės gerai suvoktų Europos pilietiškumą ir jaustų priklausą vienai Sąjungai. Komitetas laikosi nuomonės, kad nepaprastai svarbus yra novatoriškas aspektas, kuriuo grindžiamas Europos solidarumo korpusas ir kurio esmė yra ta, kad jis paremtas vertybėmis, susijusiomis su Europos tapatybe, ir kad šios vertybės yra integruojamos į projektų planavimą ir paverčiamos praktiniais rezultatais. Šios vertybės yra aiškiai išdėstytos ES sutartyje, tai – taika, pagarba žmogiškajam orumui, laisvė, demokratija, lygybė, pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, tolerancija, nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, teisinė valstybė, pagarba socialinės rinkos ekonomikos principams ir jų taikymas.

1.3.

EESRK teigiamai vertina šias paskelbtas naujas investicijas į jaunimą, tačiau nerimauja, kad investuojama daugiausia bus nuo 2018 m. perimant Europos savanorių tarnybos biudžetą iš „Erasmus+“. EESRK mano, kad Europos solidarumo korpuso biudžetas neturi būti skiriamas sėkmingai vykdomų programų, kuriomis jau dabar suteikiamos neįkainojamos galimybės jaunimui, o ypač šiuo metu ir taip nepakankamai finansuojamos „Erasmus+“, sąskaita. Todėl Komitetas prašo programai finansuoti skirti daugiau naujų lėšų.

1.4.

EESRK labai nerimauja dėl to, kad Europos solidarumo korpuso tikslai buvo susieti su jaunimo užimtumo politikos tikslais. Todėl EESRK siūlo dar kartą apsvarstyti, ar verta į Europos solidarumo korpuso programą įtraukti paskyrimus dirbti ir stažuotis. EESRK teigia, kad paskyrimų dirbti ir stažuotis dalį reikėtų užtikrinti per kitas jau įgyvendinamas ES programas, skirtas užimtumui ir stažuotėms, jose sustiprinus solidarumo aspektą. Europos solidarumo korpusą orientuojant vien savanoriškumo kryptimi, būtų daugiau aiškumo ir susitelkimo ir ši programa nebūtų painiojama su kitomis jaunimui skirtomis ES programomis.

1.5.

Plačiai pasitaręs su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais EESRK parengė šiuos pasiūlymus dėl Europos solidarumo korpuso teisinio pagrindo projekto patobulinimo (pasiūlymai išsamiau išdėstyti ketvirtame skyriuje):

Toliau išsamiai išdėstyti EESRK ir kiti pasiūlymai.

2.1.

Apie Europos solidarumo korpuso steigimą savo 2016 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris. Jis pareiškė, kad solidarumas yra viena iš Europos Sąjungos sudedamųjų dalių, ir sakė, jog norėtų, kad daugiau jaunimo dalyvautų solidarumo programose ir savanoriškoje veikloje.

2.2.

Europos solidarumo korpuso iniciatyva oficialiai pradėta 2016 m. gruodžio 7 d., tikintis iki 2020 m. sulaukti 100 000 dalyvių. Pagrindinis Europos solidarumo korpuso tikslas yra sustiprinti sanglaudą ir puoselėti solidarumą Europos visuomenėje, suteikiant jauniems žmonėms galimybę dalyvauti įvairiausioje solidarumu paremtoje veikloje, pavyzdžiui, padedant reaguoti į nepaprastąsias situacijas, tokias kaip pabėgėlių krizė, taip pat tada, kai prireikia ad hoc veiksmų (pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais).

2.3.

Gavus patvirtinimą, Europos solidarumo korpuso programa bus atnaujinta 2018 m. sausio 1 d. ir jai skirtas 341 milijono EUR biudžetas bus paskirstytas trims pagrindinėms veiklos sritims:

Šiai veiklai paskirti bus galima jaunuolius nuo 18 iki 30 metų. Kol kas programa skirta tik 28 ES valstybėms narėms.

2.4.

Programa truks trejus metus nuo 2018 m. iki 2020 m. 80 % Europos solidarumo korpuso biudžeto atiteks paskyrimams į savanoriškos veiklos vietas, o 20 % – paskyrimams dirbti (t. y. dirbti ir stažuotis). Iš programai skirtų 341 mln. EUR beveik 58 % (197,7 mln. EUR) bus gauti iš „Erasmus+“. Beveik visos šios lėšos (191 mln. EUR) bus gautos iš Europos savanorių tarnybos.

2.5.

Registruotų dalyvių bus prašoma interneto portale susikurti paskyrą, nurodant pageidaujamas veiklos sritis ar paskyrimo pobūdį ir jie gaus paskyrimo pasiūlymus iš viešųjų ar privačių subjektų arba tarptautinių organizacijų, kurioms buvo suteiktas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas. Norėdamos gauti Europos solidarumo korpuso ženklą ir galimybę naudotis duomenų baze organizacijos turės akredituotis (panašiai kaip ir Europos savanorių tarnybos atveju), įrodydamos, kad atitinka Europos solidarumo korpuso chartijos reikalavimus (1) (t. y. be kita ko, gali užtikrinti įgūdžių ugdymą, saugias ir deramas darbo sąlygas ir adekvatų mokymą).

2.6.

ES lygmeniu Europos solidarumo korpuso programos įgyvendinimą prižiūrės Europos Komisija ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EQACEA), o „Erasmus+“ nacionalinės agentūros stebės, kaip programa įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu.

2.7.

Paskyrimų į savanoriškos veiklos vietas atvejais visiems dalyviams padengiamos pragyvenimo išlaidos (maistas, būstas), kelionės išlaidos, draudimas ir mokama apie 155 EUR per mėnesį. Paskyrimų dirbti ir stažuotis atveju, darbo sutartis, atlyginimas, stažuotės rašytiniai susitarimai ir atlyginimas nustatomi vadovaujantis nacionaline teise. Numatoma, kad šių paskyrimų atveju bus prisidedama prie kelionės išlaidų.

2.8.

Numatoma papildoma finansinė parama palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams ir gali būti padengtos tam tikros priimančiųjų organizacijų išlaidos (t. y. administracinės, valdymo ir paramos išlaidos). Parama iki paskyrimo (pavyzdžiui, kalbos mokymas) daugiausia bus teikiama internetu, tačiau organizacijos gali papildyti šią paramą savo pačių rėmimo sistemomis. „Erasmus+“ nacionalinėse agentūrose bus steigiami Europos solidarumo korpuso išteklių centrai, kurie teiks paramą dalyvaujančioms organizacijoms.

3.1.

EESRK teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta nauja jaunimui, ypač jaunimo savanoriškai veiklai skirta programa, kurios trūko dabartinėje ES struktūroje. EESRK taip pat teigiamai vertina paskyrimų, kuriuos siūlo Europos solidarumo korpusas, rūšių įvairovę, pavyzdžiui, „solidarumo projektus“ vietos lygmeniu, iš dalies atkartojant buvusias labai sėkmingas Jaunimo iniciatyvas.

3.2.

EESRK tikisi, kad įgyvendinant šią programą, ES lygmeniu bus galima parengti platesnę savanoriškos veiklos strategiją ne tik 100 000 programoje dalyvausiančių jaunuolių, bet ir maždaug 100 milijonų jaunų ir suaugusių ES piliečių, kurie šiuo metu dalyvauja savanoriškoje veikloje visoje Europoje. Kaip EESRK jau pabrėžė savo nuomonėje dėl ES politikos ir savanoriškos veiklos (2), ES institucijos turėtų laikytis labiau koordinuojamo požiūrio į savanoriškos veiklos politiką. Ši politika turėtų būti pripažinta horizontaliąja politikos tema ir ją turėtų koordinuoti specialus Europos Komisijos skyrius, sustiprintas reikiamomis politinėmis struktūromis kitose ES institucijose. Šiuo tikslu Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje (PAVE) pateikiama keletas įkvepiančių pasiūlymų dėl tolesnio savanoriškos veiklos vystymo ES ir valstybių narių lygmeniu, taip pat pasiūlymų socialiniams partneriams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Europos solidarumo korpusas taip pat galėtų stiprinti ir puoselėti nacionalinių savanoriškos veiklos struktūrų kūrimą ir įveikti daugelį kliūčių, kurios vis dar egzistuoja vykdant tarpvalstybinę savanorišką veiklą.

3.3.

Europos solidarumo korpusas turėtų prisidėti prie Europos socialinių vertybių. Tačiau EESRK labai nerimauja, kad Europos solidarumo korpuso tikslai susiejami su jaunimo užimtumo politika. Yra pavojus, kad dėl tokio požiūrio apmokamą darbą Europos jaunimui pakeis neatlyginama veikla. Todėl EESRK susirūpinimą kelia tai, kad Europos solidarumo korpuso teisinio pagrindo dokumente pateikta savanoriškos veiklos apibrėžtis (visą darbo dieną, penkias dienas per savaitę, septynias valandas per dieną vykdoma nemokama savanorių tarnyba) yra labai artima paskyrimo dirbti aprašymui. Tačiau savanoriška veikla paprastai nėra darbas visą darbo dieną, tai – veikla vykdoma savanorių laisvu laiku.

3.4.

EESRK teigia, kad paskyrimų dirbti ir stažuotis dalį reikėtų užtikrinti per kitas jau įgyvendinamas ES programas, skirtas užimtumui ir stažuotėms, jose sustiprinus solidarumo aspektą. Europos solidarumo korpusas turėtų būti orientuojamas tik savanorystės kryptimi, nes taip būtų aiškiau ir tikslingiau ir nekiltų painiavos su kitomis jaunimui skirtomis ES programomis.

3.5.

Jeigu paskyrimai dirbti ir stažuotis vis tiek išliktų Europos solidarumo korpuso programoje, EESRK norėtų, kad būtų laikomasi kokybės standartų (Europos stažuočių ir pameistrystės kokybės chartija (angl. European Quality Charter on Internships and Apprenticeships), būsima Pameistrystės veiksmų programa (angl. Framework of Actions for Apprenticeships), dėl kurios bendrai sutaria Europos socialiniai partneriai), o atlyginimas būtų visiškai suderintas su nacionaliniais teisės aktais dėl darbo užmokesčio ir (arba) taikytinų kolektyvinių sutarčių. Be to, paskyrimai turėtų būti siūlomi tik ne pelno organizacijoms, fondams ir socialinėms įmonėms. Taip pat reikėtų mokiniams ir stažuotojams numatyti mokymą naujame darbe, sutartis dėl sveikatos ir socialinio draudimo ir aiškius mokymosi ir kvalifikacinius tikslus.

3.6.

Europos solidarumo korpuso programos įgyvendinimą reikėtų stebėti dalyvaujant jaunimo organizacijoms ir socialiniams partneriams; jie turėtų atlikti ypatingą vaidmenį užtikrinant aiškų skirtumą tarp savanoriškos veiklos ir bet kokio galimo paskyrimo dirbti.

3.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad užuot kūrus visai naują programą, kuri būtų administruojama naudojant „Erasmus+“ struktūrą, Europos solidarumo korpuso iniciatyva turėtų būti visiškai priskirta „Erasmus+“. Tai taip pat padėtų visiškai suderinti likusios Europos savanorių tarnybos dalies sąlygas su Europos solidarumo korpuso programa. Be to, tai reikštų, kad po 2020 m. programa nebūtų nutraukiama. Tačiau bet kuriuo atveju reikės papildomo finansavimo ir paramos.

3.8.

Atsižvelgdamas į praeityje sukauptą savo patirtį EESRK mano, jog svarbu:

a)

Kaip užtikrinti, kad informacija apie šią iniciatyvą pasiektų visus jaunuolius, visus regionus ir visas naujiems dalyviams skirtas organizacijas, ypač tų, kurių padėtis yra kiek pažeidžiamesnė, atveju? O gal tai bus kažkoks „uždaras klubas“ saujelei laimingų išrinktųjų?

b)

Kaip užtikrinti, kad mažiau galimybių turintys jaunuoliai iš tiesų galėtų pasinaudoti šia programa? Labai svarbu finansuoti informavimo veiklą, skirtą programoje dalyvaujančioms organizacijoms. Remiančiųjų organizacijų vaidmuo būtų ypač svarbus vykdant informavimo veiklą ir remiant tolesnį dalyvavimą. Programa taip pat turėtų būti stiprinamas jaunimo noras tarnauti visuomenei už Europos solidarumo korpuso veiklos ribų.

c)

Reikėtų užtikrinti programos kokybę dalyviams, tačiau kaip vertinsime solidarumo kokybę (atskirų projektų rezultatus)?

d)

Ar reikėtų Europos solidarumo korpusą integruoti į kitas Europos programas? Vietos savanoriškos veiklos matmenį taip pat būtų galima įtraukti į „Erasmus+“ studentų mobilumo programas ir susieti jį su Europos solidarumo korpusu.

e)

Kokius objektyvius kriterijus naudotų Komisija kasmet tikslindama kiekvienam konkrečiam veiksmui skiriamą biudžetą? Biudžeto tikslinimai, paremti kiekvienos veiklos paklausos lygiu, padėtų išvengti spaudimo tam tikrai veiklai ir sulaikytų pasitraukti iš programos norinčius jaunuolius ir dalyvaujančias organizacijas.

f)

Kaip garantuoti, kad prašymai skirti finansavimą būtų pakankamai lankstūs savanorių organizacijoms ir jaunimo grupėms? Būtų naudinga taikyti supaprastintą tvarką užtikrinant, kad bet kada ir be griežtai nustatytų terminų, užpildžius supaprastintą formą būtų galima prašyti mikrostipendijos (mažesnės kaip 5 000 EUR).