Santraukos lentelė

Knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomų PVM tarifų poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (toliau – PVM direktyva) aiškiai nurodyta, kad lengvatiniai PVM tarifai netaikomi elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, įskaitant elektronines knygas, laikraščius ir periodinius leidinius (toliau – e. leidiniai), bet valstybės narės gali taikyti lengvatinį PVM tarifą bet kokio fizinio pavidalo knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams.

Dėl to susiklosto padėtis, kai valstybės narės tam tikriems spausdintiems leidiniams gali taikyti lengvatinius arba net mažesnius kaip 5 % dydžio PVM tarifus (itin sumažintus ir nulinius tarifus), bet e. leidiniams jos turi taikyti standartinį PVM tarifą. Tai reiškia, kad e. leidiniams taikomos kur kas mažiau palankios PVM taisyklės nei spausdintiems leidiniams. Be to, atsižvelgiant į tai, kad galioja kai kurios nukrypti nuo PVM direktyvos leidžiančios nuostatos, tam tikriems spausdintiems leidiniams taikyti itin mažus ar nulinius tarifus gali tik 10 iš 28 valstybių narių, o likusios valstybės narės tokios galimybės neturi.

Tai, kad atsižvelgiant į leidinio pavidalą taikomos nevienodos sąlygos, įtvirtinta PVM direktyvoje, taigi valstybėms narėms neleidžiama sumažinti e. leidiniams taikomų PVM tarifų.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Konkretus šios iniciatyvos tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę e. leidiniams taikomus PVM tarifus suvienodinti su šiuo metu spausdintiems leidiniams taikomais PVM tarifais.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Valstybės narės privalo laikytis PVM direktyvos, tačiau būtent pagal ją valstybėms narėms neleidžiama elektroniniams leidiniams taikyti tokių pačių PVM tarifų, kaip šiuo metu taikomi spausdintiems leidiniams. Tai patvirtino ES Teisingumo Teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimuose (bylos C-479/13 ir C-502/13). Teismas aiškiai nurodė, kad pagal dabartinę PVM direktyvos redakciją valstybės narės negali e. knygoms taikyti lengvatinio PVM tarifo, taigi vien tik aiškinant PVM direktyvą ar priimant privalomos teisinės galios neturinčias iniciatyvas padėties ištaisyti nepavyks. Todėl siekiant išspręsti šią problemą būtina ES lygmens teisėkūros iniciatyva, kuria iš dalies keičiama PVM direktyva.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės buvo apsvarstytos? Ar kuri nors politikos galimybė yra tinkamiausia? Kodėl?

Apsvarstytos dvi politikos galimybės. Kaip paaiškinta pirmesniame skirsnyje, su teisėkūra nesusijusios politikos galimybės nėra veiksmingos, todėl taikant bet kurią galimybę reikia iš dalies keisti PVM direktyvą.

Taikant 1 galimybę valstybėms narėms būtų leista lengvatinius PVM tarifus taikyti e. leidiniams – taip suvienodinti leidiniams taikomus PVM tarifus galėtų 19 valstybių narių iš 28. Taikant 2 galimybę valstybėms narėms taip pat būtų leista e. leidiniams taikyti itin sumažintus ir nulinius tarifus – taip suvienodinti leidiniams taikomus PVM tarifus galėtų visos 28 valstybės narės. Pasirinkta 2 galimybė yra palankesnė dar ir dėl to, kad ji visiškai atitinka PVM veiksmų planą, t. y. reikalavimą, kad galutinėje PVM sistemoje taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas (itin sumažintą arba nulinį tarifą), kurį šiuo metu gali taikyti tik kelios valstybės narės, būtų leidžiama visoms valstybėms narėms.

Kas kuriai galimybei pritaria?

Viešose konsultacijose dalyvavę respondentai beveik vieningai pritarė tam, kad valstybės narės galėtų e. leidiniams taikyti lengvatinius PVM tarifus; taip būtų taikant bet kurią iš dviejų galimybių. Tam, kad itin sumažintus ir nulinius tarifus visiems leidiniams galėtų taikyti visos valstybės narės, pritarė mažiau respondentų (40 % visų apklaustųjų), tačiau tai vis tiek buvo tinkamiausia galimybė, ypač spaudos ir leidybos pramonės suinteresuotųjų šalių grupei (66 %).

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) privalumai?

Taikant tinkamiausią galimybę sėkmingai šalinami valstybėms narėms nustatyti apribojimai, kurie nebėra pagrįsti paskirties šalies principu grindžiamo apmokestinimo (apmokestinimo pirkėjo gyvenamosios vietos šalyje) sąlygomis, ir leidžiama valstybėms narėms suvienodinti leidiniams taikomus PVM tarifus nepriklausomai nuo pavidalo.

Kokios yra tinkamiausios politikos galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) sąnaudos?

Valstybėms narėms sumažinus e. leidiniams taikomus PVM tarifus sumažės iš PVM surenkamų pajamų. Jei valstybės narės jiems taikytų tuos pačius tarifus, kaip ir šiuo metu spausdintiems leidiniams taikomi tarifai, taikant pasirinktą galimybę pajamos iš PVM kasmet galėtų siekti iki 4,7 mlrd. EUR.

Poveikio ES nuosaviems ištekliams nėra.

Koks bus poveikis verslui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat labai mažoms įmonėms?

Sumažinus PVM tarifus, leidybos pramonėje veikiančios įmonės, iš kurių 99 % yra MVĮ, gautų daugiau pelno. Tai, kad fizinio pavidalo leidinių pakeitimas elektroniniais leidiniais yra ribotas, gali sukelti tam tikrų problemų spaudos ir (ne skaitmeninės) mažmeninės prekybos sektoriams, bet jie abu jau rengia strategijas, kaip atlaikyti e. leidinių konkurenciją.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administracijoms?

Kaip nurodyta pirmiau, jei valstybės narės nuspręstų e. leidiniams taikomus PVM tarifus suvienodinti su šiuo metu spausdintiems leidiniams taikomais PVM tarifais, jų pajamos iš PVM sumažėtų. Vis dėlto, taikant pasirinktas galimybes, keisti PVM tarifų jos neprivalėtų. Taigi dėl poveikio biudžetui spręs valstybės narės, o galbūt tokio poveikio bus visai išvengta.

Ar bus daromas kitoks reikšmingas poveikis? 

Įgyvendinant bet kurią iš galimybių, visų pirma pasirinktą galimybę, PVM sistema taptų sudėtingesnė, nes ES lygmeniu PVM tarifai būtų mažiau suderinti.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Bus stebima, ar PVM direktyva taikoma tinkamai, be to, Komisija PVM veiksmų plane yra nurodžiusi, kad jau 2017 m. pabaigoje bus parengtas pasiūlymas dėl bendrosios PVM tarifų reformos.