Santraukos lentelė

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Paryžiaus susitarimu ES įsipareigojo visos Sąjungos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu. Sektoriams, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), Komisija pasiūlė iki 2030 m. pasiekti -30 %, palyginti su 2005 m., tikslą. Vien tik vykdant dabartines politikos kryptis jo pasiekti negalima tikėtis. Savo 2014 m. spalio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba įgaliojo Komisiją paversti ES tikslą į nacionalinius tikslus.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Tikslas – palyginti su 2005 m., 30 % sumažinti sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, išmetamą ŠESD kiekį, jį teisingai paskirstant valstybėms narėms atsižvelgiant į skirtingus jų pajėgumus ir ES lygmeniu užtikrinant išlaidų veiksmingumą ir aplinkosauginį naudingumą.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

ES ir jos valstybės narės kartu dalyvauja įgyvendinant Paryžiaus susitarimą. Dėl bendrų veiksmų ES gali siekti plataus užmojo aplinkosauginio tikslo, nepatirdama su lygybe ar veiksmingumu susijusių problemų. SESV 191–193 straipsniuose patvirtinama ES kompetencija klimato kaitos srityje.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausia politikos galimybė? Kodėl? 

Nuo 2013 m. sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, nacionaliniai tikslai nustatyti vadinamajame Sprendime dėl pastangų pasidalijimo (SPP). Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad ir 2021–2030 m. laikotarpiu tiktų toliau naudotis šia priemone ES išmetamam ŠESD kiekiui reguliuoti. Laikantis gairių, šiame poveikio vertinime nagrinėjama, kaip i) teisingai nustatyti valstybių narių lygmens tikslus pagal jų BVP vienam gyventojui ir atsižvelgiant į išlaidų veiksmingumą ir ii) pagerinti esamas lankstumo priemones ir įvesti naujų, taip užtikrinant, kad tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau panaudojant išlaidas ir patiriant mažiau administracinės naštos. Naujosios lankstumo priemonės apima ribotą susiejimą su žemės naudojimo sektoriumi, taip pat ribotą vienkartinio lankstumo galimybę perkeliant kiekius iš ATLPS į sektorius, kuriems ATLPS netaikoma.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Europos Vadovų Taryba pateikė išsamias rekomendacijas, kokias galimas politikos priemones reikėtų išanalizuoti. Daug suinteresuotųjų šalių pabrėžė aplinkosauginio naudingumo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES veiksmingai įgyvendintų savo 2030 m. ŠESD tikslą.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) privalumai?

Nustatant sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, tikslus pagal BVP vienam gyventojui išsprendžiamas pagrindinis valstybių narių rūpestis dėl teisingumo. Kadangi numatyta dar pakoreguoti dideles pajamas gaunančių valstybių narių tikslus, taip pat patobulinti esamas lankstumo priemones ir sukurti naujų, tikslą galima pasiekti ekonomiškai efektyviu būdu. Siekiant užtikrinti bendrą aplinkosauginį naudingumą, lankstumo priemonės turi būti taikomos ribotai, kad nenutiktų taip, kad nebus įvykdytas tarptautinis ES įsipareigojimas iki 2030 m. bent 40 % sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m.

Kokios tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) sąnaudos? 

Su visos ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, įskaitant tikslą 30 % sumažinti sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, išmetamą ŠESD kiekį, įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo nuodugniai įvertintos ankstesniame poveikio vertinime, pridedamame prie pasiūlymo „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ 1 . Įvertinta, kad visos ES išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas 40 % 2030 m. lemtų 0,15–0,54 % daugiau išlaidų energetikos sistemoje, palyginti su BVP. Šiame poveikio vertinime nagrinėjamas paskirstomasis poveikis, ypač tai, kiek valstybių narių sektorių, kuriems netaikoma ATLPS, tikslai, nustatyti remiantis BVP vienam gyventojui, nukrypsta nuo ekonomiškai efektyvaus potencialo mažinti išmetamą ŠESD kiekį sektoriuose, kuriems ATLPS taikoma, ir kiek gali pavykti sumažinti šį nuokrypį lankstumo priemonėmis ir tikslų korekcijomis.

Koks bus poveikis verslui, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat labai mažoms įmonėms?

Nei įmonėms, nei MVĮ, nei labai mažoms įmonėms neatsiranda jokių tiesioginių ataskaitų teikimo prievolių ar kitokių pasekmių. Verslo subjektai patirs netiesioginę įtaką, susijusią su tuo, kokio pobūdžio ir aprėpties nacionalinės ir ES masto priemonės bus įgyvendinamos. Tokiuose konkrečiuose pasiūlymuose dėl politikos reikės tokį galimą poveikį įvertinti.

Ar bus labai paveikti nacionaliniai biudžetai ir valdžios įstaigos?

Pasiūlymu nustatyti nacionalinius tikslus bus sumažintas poveikis mažas pajamas gaunančių valstybių narių išlaidoms, palyginti su pasiūlymu, kuriame tikslai būtų grindžiami vien tik išlaidų veiksmingumu. Šiame pasiūlyme numatyta daugiau lankstumo, siekiant užtikrinti, kad dideles pajamas gaunančių valstybių narių išlaidos taip pat liktų ribotos. Rekomenduojama daug rečiau atlikti atitikties patikras, t. y., kas penkerius metus, o ne kasmet, dėl to gerokai sumažės tiek valstybėms narėms, tiek Europos Komisijai tenkanti administracinė našta.

Ar bus kitokio reikšmingo poveikio? 

Tolesnis poveikis priklausys nuo to, kokią nacionalinę politiką ir priemones pasirinks kiekviena konkreti šalis.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Pagal Paryžiaus susitarimą rekomenduojama peržiūras atlikti kas penkerius metus, pradedant 2024 m.