EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 7.12.2016

COM(2016) 781 final

2016/0386(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2017 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, siekiama užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami laikantis tvarių ekonominių, aplinkos ir socialinių sąlygų. Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kasmet nustatomos žvejybos galimybės.

Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms nustatyti komerciniu požiūriu svarbiausių Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2017 metams.20

Bendrosios aplinkybės

Juodosios jūros žuvų išteklius naudoja Bulgarija ir Rumunija dalydamosi juos su ne ES šalimis, pavyzdžiui, Turkija, Ukraina, Gruzija ir Rusijos Federacija. Tačiau bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (toliau – BLSK), dėl kurių ES ir ne ES šalys būtų susitarusios regioniniu lygmeniu, nėra. Siekdama užtikrinti bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) taisyklių taikymą, Europos Sąjunga nuo 2008 m. kiekvienais metais nustato paprastųjų otų ir atlantinių šprotų išteklių autonomines kvotas.

Atlantinių šprotų žvejyba socialiniu ir ekonominiu požiūriu labai svarbi Juodosios jūros pakrantės šalims. Remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – STECF) atliktu 2015–2016 m. Juodosios jūros vertinimu, ES šalių dalis 2014 m. sudarė 4 % oficialiai pranešto iškrauto Juodojoje jūroje sužvejotų atlantinių šprotų kiekio, 2013 m. – 14 %, o 2012 m. – 9 %. Remiantis Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK, angl. santrumpa – GFCM) 2016 m. sesijos ataskaita, atlantinių šprotų išteklių Juodojoje jūroje būklė rodo, kad jie naudojami tausiai.

Paprastųjų otų žvejyba socialiniu ir ekonominiu požiūriu labai svarbi Juodosios jūros pakrantės šalims. Remiantis STECF atliktu 2015–2016 m. Juodosios jūros vertinimu, paprastųjų otų ištekliai smarkiai išeikvoti. BVJŽK 2016 m. sesijos ataskaitos duomenimis, paprastųjų otų išteklių Juodojoje jūroje būklė rodo, kad jie yra pereikvoti ir toliau pereikvojami. ES šalių dalis 2014 m. sudarė 7 % oficialiai pranešto iškrauto Juodojoje jūroje sužvejotų paprastųjų otų kiekio, 2013 m. – 5,5 %, o 2012 m. – 4,6% šio kiekio, pridėjus apytikriai įvertintą neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (toliau – NNN) žvejybos metu sužvejotą kiekį. Taigi vienas iš Komisijos prioritetų pastaraisiais metais – būtinybė sukurti Tarptautinę paprastųjų otų išteklių visoje Juodojoje jūroje atkūrimo programą. Šioje srityje padaryta pažanga – BVJŽK 2015 m. metinėje sesijoje patvirtintas ES pasiūlymas dėl priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią paprastųjų otų NNN žvejybai Juodojoje jūroje, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 1 , o BVJŽK 2016 m. metinėje sesijoje priimtas ES pasiūlymas dėl paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje mokslinės stebėsenos, valdymo ir kontrolės 2 .

Pakrantės šalių sužvejojamų žuvų kiekio dalys radikaliai pasikeitė dėl neseniai įvykusios Krymo integracijos į Rusijos Federaciją, nes buvo iš naujo apibrėžtos išskirtinės ekonominės zonos Juodojoje jūroje.

Pasiūlymo aplinkybės išdėstytos Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl 2016 m. žvejybos galimybių“ (COM(2015) 239 final).

Šių metų duomenys nesurinkti dėl duomenų prieinamumo problemų, susijusių su ES nepriklausančiais šaltiniais. Todėl per numatytą 2016 m. rugsėjo mėn. sesiją STECF nepateikė mokslinių rekomendacijų dėl 2017 m. žvejybos galimybių Juodojoje jūroje ir dėl nurodytos priežasties jos atidėtos sine die. Šiuo metu turimos mokslinės rekomendacijos – tai atitinkamų išteklių įvertinimas, kurį praėjusiais metais atliko STECF, o 2016 m. kovo mėn. – BŽVJK Išteklių vertinimo darbo grupė. Atsižvelgiant į nerimą keliančią paprastųjų otų padėtį, kurią 2016 m. patvirtino BVJŽK, šių išteklių būklės įvertinimas lieka toks pat: jie yra pereikvoti.

Pasiūlymas turės būti atnaujintas, jei ilgainiui bus gauta naujų rekomendacijų ir informacijos iš STECF arba iš BVJŽK Išteklių vertinimo darbo grupės. BVJŽK šios darbo grupės atlikto vertinimo nepatvirtins iki 2017 m. antrojo ketvirčio. Todėl šios grupės gauti rezultatai galėtų būti orientaciniai, tačiau jų negalima laikyti oficialia konsoliduota moksline rekomendacija.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Žvejybos galimybės ir jų paskirstymo valstybėms narėms tvarka reglamentuojamos kasmet. Naujausias toks teisės aktas yra 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/73 3 , kuriuo nustatomos 2016 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.

Kartu su metinėmis žvejybos galimybėmis turėtų būti paminėtos šios su Juodojoje jūroje vykdoma žvejyba, kuriai taikomas šis pasiūlymas, susijusios priemonės:

–su paprastųjų otų žvejyba Juodojoje jūroje susiję mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys žuvų dydžiai ir mažiausi tinklo akių dydžiai nustatyti 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 227/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98, nustatantis sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams 4 ;

–BVJŽK 37-ojoje sesijoje (Splitas, 2013 m. gegužės mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/37/2013/2, kurioje nustatomi minimalieji paprastųjų otų žvejybos statomaisiais dugniniais žiauniniais tinklais ir banginių šeimos gyvūnų išsaugojimo standartai Juodojoje jūroje;

–BVJŽK 39-ojoje sesijoje (Milanas, 2015 m. gegužės mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/39/2015/3, kurioje nustatomas priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai paprastųjų otų žvejybai Juodojoje jūroje, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rinkinys.

–BVJŽK 39-ojoje sesijoje (Milanas, 2015 m. gegužės mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/39/2015/4, kuria nustatomos paprastųjų dygliaryklių Juodojoje jūroje valdymo priemonės.

–BVJŽK 40-ojoje sesijoje (Sent Džuliansas, 2016 m. gegužės–birželio mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/40/2016/6 dėl paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje mokslinės stebėsenos, valdymo ir kontrolės.

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės atitinka BŽP tikslus ir taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos vykdoma darnaus vystymosi politika.

2.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Konsultuotasi su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (STECF).

Sąjunga kasmet prašo STECF pateikti mokslinių rekomendacijų dėl svarbių žuvų išteklių būklės. STECF pateikia rekomendacijas pagal Komisijos jam suteiktus įgaliojimus. Tuo metu, kai šis pasiūlymas bus svarstomas Taryboje, naujausios ir tiksliausios rekomendacijos bus pateiktos dėl visų Juodosios jūros žuvų išteklių, kuriems siūloma nustatyti kvotas.

Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių lygį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DTL). Šis tikslas aiškiai išdėstytas naujajame pagrindiniame BŽP reglamente, kurio 2 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad jis „turi būti pasiektas kai įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir (...) vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Šis tikslas atsispindi ir įsipareigojime, kurį Sąjunga prisiėmė atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir į susijusį įgyvendinimo planą.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Su suinteresuotaisiais subjektais konsultuotasi Komisijos komunikatu dėl konsultacijų dėl 2017 m. žvejybos galimybių. Pasiūlymą moksliškai pagrįs STECF. Visos STECF ataskaitos paskelbtos MARE generalinio direktorato interneto svetainėje.

Poveikio vertinimas

Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, dabartinės žvejybos galimybės, t. y. Juodojoje jūroje Sąjungos žvejybos laivų sužvejojamas žuvų kiekis, dėl siūlomų priemonių nepasikeis. Neigiamo poveikio riziką išteklių populiacijos atkūrimui mažina ir papildomos kontrolės priemonės, kurias įvedė ir įgyvendino Rumunija ir Bulgarija laikydamosi įsipareigojimų, prisiimtų priimant reglamentą, kuriuo nustatomos 2016 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.

Pasiūlyme atsižvelgiama ne tik į trumpalaikes problemas, jis yra ir per ilgesnį laiką įgyvendintino principo, kurį taikant žvejybos mastas palaipsniui koreguojamas iki ilgalaikio tausaus žvejybos lygio, dalis.

Todėl taikant pasiūlyme nustatytą principą, vidutiniu–ilguoju laikotarpiu žvejybos galimybės gali sumažėti, tačiau ilguoju laikotarpiu kvotos išliks stabilios arba padidės. Manoma, kad, taikant šį principą, per ilgąjį laikotarpį poveikis aplinkai sumažės, nes žvejybos pastangos bus pritaikytos, o iškraunamų žuvų kiekis nepakis arba padidės. Žvejybos veikla ilguoju laikotarpiu taps tausesnė.

3.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymu nustatomi Juodojoje jūroje Sąjungos vykdomai žvejybai taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai siekiant BŽP tikslo užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausų žuvininkystės lygį.

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis.

Sąjungos prisiimti tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo įsipareigojimai – tai pagrindinio BŽP reglamento 2 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų dalis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Bendra žuvininkystės politika yra bendroji politika. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.

Siūlomu Tarybos reglamentu valstybėms narėms paskirstomos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį valstybės narės tokias galimybes gali paskirstyti su savo vėliava plaukiojantiems laivams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybėms narėms palikta pakankamai laisvės pasirinkti socialinius ir ekonominius joms paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelius.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet; viešosios bei privačiosios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Tai žuvininkystės valdymo pasiūlymas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.NEPRIVALOMI ELEMENTAI

Supaprastinimas

Pasiūlyme toliau teikiamos galimybės paprastinti ES ar nacionalinių valdžios institucijų administracines procedūras, nes jame yra nuostatų, panašių į 2016 m. Reglamento dėl žvejybos galimybių Juodojoje jūroje nuostatas.

Peržiūros, persvarstymo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlymas teikiamas dėl 2017 m. metinio reglamento, todėl jame nuostatos dėl peržiūros nėra.

Išsamus paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu 2017 metams nustatomos valstybių narių tam tikrų žuvų išteklių arba išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. tam tikrų žuvų išteklių žvejybai pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti laimikį. Juodojoje jūroje tokia žvejyba apima mažas pelagines žuvis, būtent šprotų žvejybą, kurie yra vienas iš išteklių, kuriam taikomos šio reglamento kvotos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį bus taikomas visam sužvejotam rūšių, pagal kurias apibrėžiama žvejyba Juodojoje jūroje, žuvų kiekiui.

Pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį siūlomos žvejybos galimybės atspindi pokytį, kai atsižvelgiama nebe į iškraunamą, o į sužvejotą kiekį. Tai daroma remiantis gautomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl žuvų išteklių, kurie žvejojami vykdant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą žvejybą. Žvejybos galimybes taip pat reikėtų nustatyti vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės). Siūlomi skaičiai nustatyti pagal mokslines rekomendacijas ir kvotų nustatymo sistemą, išdėstytą Komisijos komunikate dėl konsultacijų dėl 2016 m. žvejybos galimybių.

Atsižvelgiant į Komisijos ketinimus užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą laikantis Sąjungos politikos bei tarptautinių įsipareigojimų ir kartu išlaikyti stabilias žvejybos galimybes, metiniai žvejybos galimybių svyravimai kiek įmanoma apriboti, atsižvelgiant į atitinkamų išteklių būklę.

Kadangi nėra BLSK, dėl kurio būtų susitarusios Juodosios jūros pakrantės šalys, siūlomo reglamento priede pateikiamos valstybėms narėms paskirstytos ES autonominės kvotos.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 5 2 straipsnį siūloma, kad 3 ir 4 straipsniai nebūtų taikomi ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį, ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, taikomos toje dalyje numatytos kasmetinės lankstumo priemonės.

2016/0386 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2017 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 6 reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų tvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) parengtas ataskaitas;

(3)Taryba privalo patvirtinti žvejybos Juodojoje jūroje galimybių nustatymo ir paskirstymo pagal žvejybą arba žvejybos grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, kai tinkama. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 ir 4 dalis žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje;

(4)žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams;

(5)atlantinių šprotų žvejybos atveju Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. To reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į pokytį, kai nustatant žvejybos galimybes atsižvelgiama nebe į iškraunamą, o į sužvejotą kiekį;

(6)šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 7 , ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejotų žuvų kiekio registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl reikia nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės Komisijai siųsdamos duomenis, susijusius su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškraunamomis žuvimis;

(7)pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 8 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės;

(8)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad atitinkamą žvejybą Juodojoje jūroje būtų galima pradėti 2017 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(9)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos griežtai laikantis taikytinos Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2017 m. žvejybos Juodojoje jūroje galimybės Sąjungos žvejybos laivams, plaukiojantiems su Bulgarijos ir Rumunijos vėliavomis, taikomos šiems ištekliams:

a) paprastųjų otų (Psetta maxima),

b) atlantinių šprotų (Sprattus sprattus).

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)BVJŽK – Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija;

b)Juodoji jūra – 29 geografinis parajonis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede 9 ;

c)žvejybos laivas – bet kuris laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą;

d)Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

e)    ištekliai – jūrų biologiniai ištekliai konkrečiame valdymo rajone;

f)Sąjungos autonominė kvota – leidžiamas sužvejoti kiekis, autonomiškai skiriamas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;

g)analitinis įvertinimas – kiekybinis tam tikrų išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas tinkamos kokybės, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių.

II skyrius
Žvejybos galimybės

4 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas

Sąjungos žvejybos laivams skirtos ES autonominės kvotos, tokių kvotų paskirstymas valstybėms narėms ir funkciškai su jomis susietos sąlygos, jei tokių yra, išdėstytos priede.

5 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl paskirstymo

Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

6 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos, kurioms netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, iškrovimo sąlygos

Paprastųjų otų žvejybos metu sužvejotos žuvys ir priegauda laikomos laive arba iškraunamos tik jei žuvis sužvejojo Sąjungos žvejybos laivai, plaukiojantys su kvotą turinčios valstybės narės vėliava, ir ta kvota nėra išnaudota.

III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos

7 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautų sužvejotų žuvų kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus tų žuvų išteklių kodus.

8 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) BVJŽK 39-ojoje sesijoje (Milanas, 2015 m. gegužės mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/39/2015/3, kurioje nustatomas priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai paprastųjų otų žvejybai Juodojoje jūroje, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rinkinys.

(2) BVJŽK 40-ojoje sesijoje (Sent Džuliansas, 2016 m. gegužės–birželio mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/40/2016/6 dėl paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (29 geografiniame parajonyje) mokslinės stebėsenos, valdymo ir kontrolės.

(3) OL L 19, 2015 1 19, p. 1.

(4) OL L 78, 2013 3 20, p. 1

(5) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(6) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(7) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(9) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 07

COM(2016) 781 final

PRIEDAS

prie pasiūlymo dėl

TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos 2017 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

PRIEDAS

prie pasiūlymo dėl

TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos 2017 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS, TAIKOMOS SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS
Tolesnėse lentelėse nustatytos kvotos (gyvojo svorio tonomis) pagal žuvų rūšis ir su jomis funkciškai susietos sąlygos

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė: